_______________________________________________________________

HISTORIA E SHQIPĖRISĖ DHE DOKUMENTE HISTORIKE NĖ GJUHĖN ANGLEZE
GOLGOTA SHQIPTARE – ALBANIENS GOLGATHA
HISTORIA E POPULLIT SHQIPTAR» HISTORIA E SHQIPĖRISĖ »ĒAMĖRIA-1» ĒAMĖRIA-2
_______________________________________________________________

Histori

ARDHACAKĖT SERBĖ U BĖNĖ SHTET NĖ TOKAT SHQIPTARE ME

VENDIMIN E FUQIVE TĖ MĖDHA

Shkruan: R. MEGJUANI

Prishtinė 29. 03. 2007

Nga viti 1804 – 1878 Serbia i ka borxh Kosovės territor rreth dy Kosova  

Libri Historia e shteteve dhe e tė drejtave tė popujve jugosllavė bot. Beograd, pėrkth. Prishtinė 1979 grup aut. serbosllavė f. 7 shkruan : Nė gjysmėn e dytė tė shek. VI fiset sllave gradualisht e populluan edhe krahinėn e Alpeve Lindore ; nė decenien e fundit tė shek. VI ata kishin arritur deri nė vijėn nga burimi i Dravės deri nė Danub. F. 329

Nė propozim tė autorizuarit austriak kufijtė e Serbisė u zgjeruan; Serbisė iu bashkėngjitėn edhe 4 qarqe; i Nishit, Pirotit, Vrajės dhe i Toplicės, kėshtu qė ndėr tė tjerėt, nė kuadrin e shtetit serb hyjnė edhe Piroti dhe Vraja. F. 403.

Me vendimet e traktatit tė paqes sė Berlinit (1878) territori i Malit tė Zi u zgjerua dukshėm . Ai gati u dyfishua …. Mali i Zi fitoi edhe disa qytete (Nikshiqin, Podgoricėn, Spuzhin, Koloshinin, Ulqinin). Ngjashėm shkruan edhe libri Crna Gora i Boka Kotorska aut. Vuk St. Karaxhiq bot. Nolit Beograd 1977 f. 9. Libri Srbija Zemlja i Stanovnistvo ( Serbia Shteti dhe Popullsia) aut. Feliks Kanic bot. nė serbokr. Beograd 1986. F. 5

Shėnim: Sipas historiografisė serbosllave

Harta ėshtė marrė nga libri Dėbimet e shqiptarėve dhe kolonizimi i Kosovės (1877-1995),

 Instituti i Historisė Prishtinė, QIK 1997

_________________________________________

Mė 1878 me vendimin e Kongresit tė Berlinit qarqet: Nishi, Piroti, Vraja dhe Toplica iu bashkėngjitėn Serbisė dhe kryesisht nė ēdo pikėpamje ishin terra incognita dhe pėr hulumtuesit e huaj nė njė mėnyrė mbetet kėshtu deri tash. F. 126 Aleksinci ra nė duar tė serbėve me 1833. Qeveria turko-shqiptare nga Aleksinci u hoq nė vitin 1833. F. 238 Fillimi i shek XIX Leskovci ishte qendėr e pashallėkut tė madh, kufijtė e tė cilit pėrfshinė edhe qarqet e larta: Kryshevcin, Ēuprinė dhe Aleksincin (qė nga viti 1833 i takojnė Serbisė). F. 251

Nė tėrė luginėn e Veternicės para vitit 1878 kishte shumė fshatra shqiptare nuk mbeti asnjė shqiptarė, tė gjithė u shpėrngulėn nė territoret turke. F. 293 Mė 1858 edhe ana e djathtė e Moravės kishte 11 fshatra tė pastra shqiptare. F. 294 Mė 1858 Prokupja kishte 500 familje myslimane (shqiptare ), 300 kristiane, 10 hebreje 20 rome.

Mė 1877 kishte 620 familje shqiptare – ēerkeze, 36 rome, 325 shtėpi serbe, 3 hebreje. F. 298 Deri mė 1878 Lugina e Toplicės ishte e mbuluar gati kryesisht me fshatra shqiptare. F. 311 Mė 1877 nė Kurshumli kur erdhėn serbėt kėtu gjetėn vetėm 2 tė krishterė. Kurshumlia merret nga serbėt me 19 janar 1878. F. 317 Qeveria serbe me tė gjitha mjetet u pėrpoq ta populloj qarkun e Toplicės tė cilin mė 1878 e morri gati tė shkretuar, nė 2839 km² tė tij, nė vitin 1905 u regjistruan nė 37 komuna me 341 vendbanime me 102.954 ban.( 36 ban. nė 1 km²), Kosanica ( 19 ban. 1km²).

 Libri Istorija Srba Kulturna Istorija Knjiga aut. K. Jireēek, J. Radoniē bot. Beograd 1978, nė serbokr. f. 7 shkruan: Qyteti Nish nuk pėrmendet kurrsesi nė episkopinė serbe nė shek. e XIII-XIV veēse mė 1336 pėrmendet si vend i Bullgarisė kralevine. Nė Enciklopedinė e Jugosllavisė 1, A – Bib bot. Zagreb 1984 nė gj. shqipe f. 206 shkruan: Kosova prej vitit 297 ishte pjesa qendrore e Dardanisė….Krishterimi kėtu ishte herėt i pranishėm. Hierarkia kishtare ekziston prej shek. III (me ipeshkvin nė Ulpianė). F. 638 shkruan : nga turqit mė 06.04.1867 iu dorėzuan Knjaz Milloshit ēelėsat e qytetit tė Beogradit. Nova Enciklopedia I, A – K bot. V. Karaxhiē Beograd 1977 f. 34 nė serbokr. shkruan: Shqiptarėt popull i vjetėr i Ballkanit, afėr 3 mil. jetojnė nė Shqipėri, nė Jugosllavi ka mbi 1 mil. 300 mijė, njė numėr nė Greqi, Bullgari, Rumani, SSSR, Itali, nė Lindjen e Afėrme nė veri e nė jug tė Amerikės. F. 689 Ilirėt (Ilirikum) emėrtim antik nė Ballkan qė nga deti Adriatik deri nė Moravė dhe prej Epirit deri nė Danub. F. 929 Kosova e banuar qysh nė kohėn e neolitit.

Nė Kosovė shqiptarėt janė shpėrngulur gjatė luftės sė parė e dytė serbe. 1918 Kosova iu ėshtė bashkangjitur SKS-sė. Nė LDB nga Kosova kanė marrė pjesė 50 mijė luftėtarė, Kosova 1945 iu ėshtė bashkangjitur Serbisė. F. 459 Territori Grek u zgjerua kah Epiri dhe Thesalia… Jugoslovenski Leksikografski Zavod A – Z – Zagreb 1974 nė serbokr. f. 500 mė 1912 Kosova iu bashkėngjit Serbisė me vendimin e marrėveshjes paqėsore tė Londrės 1913, ashtu me 1918.

Kosova nė LDB ka dhėnė 50 mijė luftėtarė. F. 922 serbėt nė shek. IX janė kristanizue. Fundi i shek. XVIII shumica e serbėve nė shtetin turk kanė qenė tė grumbulluar nė pashallėkun e Beogradit. 1876 Serbia ka qenė e dėrmuar, mirėpo me ndihmėn e Rusisė nė luftė ēliroi vendet Nish, Pirot, Leskovc dhe Vrajė. Nė kongresin e Berlinit (1878) Serbia fitoi pavarėsinė e plotė. F. 335 Nė paqen e Jedrenit 1829 Turqia i njeh pavarėsinė Greqisė. Greqia mė 1864 fiton nga B. e Madhe ujdhesat e Jonit, prej Turqisė 1878 fiton Thesalinė, gjatė L. Ballk. 1912-13 Greqia fitoi Kretėn, Epirin pjesė nga Maqedonia e Trakia.

Libri Kosovo nekad i danas ( Kosova dikur e sot) grup aut. serb e shqiptarė bot. Beograd 1973 f. 416 shkruar serbokr. e shqip shkruan: Graēanica e tashme xhindet nė themelet e njė kishe mė tė vjetėr, nė tė cilėn ka qenė selia e ipeshkvisė sė Lipjanit. Kisha e Graēanicės objekti mė i vjetėr i konstatuar ėshtė themeli i bazilikės tri pjesėsh tė Bizantit tė hershėm. Nė gėrmadhat e kėsaj bazilike mbreti serb Uroshi I (1243-1276) e ndoshta edhe i ati i tij Stevan Pėrvoveēani dhe xhaxhai Sava Nemanjiē, kanė ndėrtuar edhe njė Kishė. F. 399 po ashtu shkruan edhe pėr Patrikanėn e Pejės dhe f. 404 pėr Kishėn e Lėvishkės etj. siē shkruan edhe ak. M. Krasniqi nė librin Rrėnjėt tona etnike, Prishtinė, 2002 f. 219-220 Graēanica, Patrikana e Pejės, Levishka nė Prizren etj. kėto janė ndėrtuar nė kohėn e sundimit bizantin para ardhjes sė serbėve. Po aty f. 250

Perandoria e Car Dushanit nė shek. XIV pėrfshinte Shqipėrinė njė pjesė tė madhe tė Greqisė dhe njė pjesė tė vogėl tė Bullgarisė. Por kjo perandori nuk zgjati as 10 vjet dhe u bė copė e grimė …..Nė mėnyrė tė njėjtė dhe objektive shkruhet edhe nė disa libra tjera serbokroate dhe te tjera tė huaja. Nga kėto padrejtėsi sot mė shumė ka shqiptarė nė botė se nė Ballkan (pėrreth Shqipėrisė).

Mu pėr kėtė

1. Fuqitė e mėdha pa kurrfarė hezitimi duhet ta njohin tė paktėn pavarėsinė e Kosovės pasi qė janė fajtorė nė copėtimin e popullit shqiptarė siē u cekė mė lartė bile nga autorėt serbė.

2. Pas LDB nga 50 shtete, tash janė rreth 200 shtete, gati gjysma e tyre janė sa apo mė tė vogla se Kosova.

3. Kosova pėrkundėr okupimit serb 1912, e riokupimit 1918, 1945, 1989, 1999 i ka pasur kufijtė njėsi e veēantė, e sdm. me Kushtetutėn e 74-ės ka pasur min. tė jashtme, tė mbrojtjes etj. ministri tė shtetėsisė. Mu pėr kėtė Millosheviqi me dhunė, tanke e gjendje tė jashtėzakonshme e suspendoi Kushtetutėn e 74 – ės.

4. Ti bėhet apel Serbisė mjaft je zgjeruar nė tokat shqiptare mė se 200 vjet.

5. Ti bėhet apel Rusisė ju nuk keni tė drejtė tė pėrziheni nė ēėshtjen shqiptare tė Kosovės pasi ajo gjithherė e ka ndihmuar Serbinė nė tkurrjen, shpėrnguljen dhe gjenocidin ndaj popullit shqiptarė nė minimum.

6. Ēėshtja shqiptare sdm. kosovare nė Ballkan dhe Europė ėshtė mė e diskredituara dhe mė e dėmtuara.

7. Tė anulohet – shfuqizohet decentralizimi ( komunat serbe – njė etnike ) pasi qė Kosova pėrkundėr kolonizimeve serbe nė Kosovė dhe shpėrnguljet e shqiptarėve, Kosova ne ish Jugosllavi e mė gjerė nė Europė ka qenė dhe ėshtė sė paku shumė etnike lexo librin dr. Milovan Obradoviq Reforma Agrare dhe Kolonizimi nė Kosovė (1918-1941) bot. Prishtinė 1981 serbokr. dhe nė shqip 2005. Mbi 60 mijė serbė tė ardhur nė Kosovė, po aq serbė kanė ardhur 1945-1966 pastaj nė vitet e 90 – ta . Kosova para vitit 1918 serb ka pasur rreth 3 %.

8. Tė anulohet trashėgimia (kulturore kishtare serbe), pasi kjo trashėgimi ėshtė shqiptare siē u potencua mė lartė nga vetė aut. serbosllavė tė cilėt janė kristanizue nė shekullin e IX e shqiptarėt nė shek. I-III. 9. Tė anulohet termi – fjalia Kosova shumė etnike, standardet, rezoluta 1244 etj.

10. Tė kthehen shqiptarėt nė Mitrovicėn e veriut tė shkatėrrohen strukturat paralele serbe (policore – ushtarake), Dėbellde, Mahalla e Zahirajve ti kthehen Kosovės etj. Tė gjitha kėto pika nė rast se nuk shqyrtohen dhe nuk anulohen – shfuqizohen si mund tė besohet nė pavarėsi apo ēfarė pavarėsie ėshtė ajo me te gjitha kėto tė meta.

Kthehu ne fillim

________________________

KOSOVO NEVER WAS PART OF SERBIA GROUNDED ON INTERNATIONAL JUSTICE

By Shemsi Ajvazi, specialist of Russian-Albanian relations and Russian politics.

         15.03.2007

Many publicist and analytic writings are lastly dedicated to the destruction of Yugoslavia, whereas there are scarce or not at all that speak for her formation. Since Kosovo during a short relative period regarding history was in the framework of this state, it is important to know how this state was formed, who created it and why and were justified the intentions for its formation?

If it is analyzed the historical period of this state, it would clearly follow that the Great Powers created Yugoslavia (The Serbian historians confirm this, like Ekmedjic and others) after the destruction of Austro-Hungarian Empire and the pullout of the Ottoman Empire from these regions. This was done for the purpose of integrating in an acceptable manner the parts which belonged before to Austro-Hungary, like: Slovenia, Croatia, Bosnia and Hercegovina and Vojvodina as well as the part of Ottoman Empire, like Kosovo, Sandjak and Northern Macedonia in multinational state in other to avoid interethnic conflicts through establishing equality among the nations. But these intentions were not realized due to lack of sincerity on the part of Serbian government circles and her hegemonic politics toward the other peoples. Thus this international project totally failed. After the WWII also the Great Power for the same intentions supported the new federal project of Yugoslavia. This project was to an extent more successful than the previous one, but at last we witness the failure of this project too, simply because of the same hegemonic and chauvinistic politics of the Serbian elite towered the others.

Konferenca e ambasadorėve nė Londėr - 1913

___________________________

The evidence for this period was intentionally taken from the works of Academy of Sciences of Soviet Union “The History of Yugoslavia”, published in Masco, 1963 in two volumes. This evidence is important, since no one could doubt them that ostensibly favor the Albanians, since it is known the attitude of the Russians toward the Albanians and what attitude they had toward the Serbs. But, moreover, the Academy of Sciences that published this work, was incapable of ignoring the historical facts, since it is the highest scientific institution and it is totally normal that preserves its authority.

After analyzing the work “The History of Yugoslavia” published by Russian Academy also another work of this institution as it is “The History of Diplomacy”, published in 1945 in Masco in three volumes, witnesses the same thing and it is completely made clear that Serbia never had international legitimacy over Kosovo. Therefore Serbian reliance on the facts of international justice is totally unfounded, it is the falsification of historical facts. Unfortunately many international circles take this as true this falsification ceaselessly repeated, which proves that a portion of international community applies double standards when dealing with Kosovo and the Albanians and do everything to stop the realization of the rights of this people.

To prove this observation more clearly, we are going to show the historical facts presented in both works we mentioned above:

Serbia was admitted as an independent state by the Great Powers based on decisions of the Congress of Berlin (1878), but this Serbia does not include even a palm of present Kosovo, as a matter of fact neither Presheva nor Bujanoc, and not even the Sandjak and also no other Albanian territories in Macedonia (This is seen also from the illustrating map of Serbia published in these works).

The internationally legalized Serbia is the only one that resulted from the Congress of Berlin.

During Balkan Wars of 1912 – 1913, Serbia occupied Kosovo, the Sandjak territories and the territories of Northern Macedonia, but was never able to legalize these territories as a part of the Serbian state.

In the period of 1912 – 1919 Kosovo was under Serbian, Bulgarian and Austro-Hungarian, but non of her invaders were able to legalize the right for Kosovo as part of their state. This period for Kosovo, therefore, based on historical facts, it is a period of her occupation and colonization with force, which is not proof for international right that it belongs to Serbia.

After the Congress of Berlin (1978) and until the Peace Conference of Paris in 1919 (when Yugoslavia was admitted as an independent state) there were neither international decisions, nor international conferences that would determine the fate of these territories. The Conference much talked of Ambassadors of London (1913), did not take any clear cut decisions, but they were preliminary decisions, because, as it is attested in the mentioned works, since it did not end and it was interrupted without final decisions. Moreover, its level also shows that (under the level of the Ambassadors) was under the low international level, and therefore it could not be taken as witness of international justice.

On the occasion of formation of Yugoslavia in 1919, the Great Powers, with the insistence of American President Woodrow Wilson, have asked the agreement of all the peoples that would make Yugoslavia. This fact proves that Yugoslavia, according to international norm of justice is a totally new state, therefore Serbia has no right to pretend on its inheritance. This was attested even lately, when the Yugoslav Federation was destroyed and all her constitutive parts were admitted as independent states, for which Kosovo has also the right based on international justice.

To prove what was said above, we are going to give without comments a few citations from the mentioned works of Russian Academy. Here is what it writes when talking about the Balkan Wars:

“The Alliance of Balkan Monarchies was supported by Russia, France and England in order to exploit it for selfish interests, partially in their war against Germany and Austro-Hungary (The History of Yugoslavia”, volume I, p. 641).

The intentions of Serbia in the Balkan wars are described as it follows: “The newspaper of the Serbian radical Bourgeois ‘Samouprava’ (self-rule) and others Serbian newspapers propagated that the war with Turkey is inevitable and in this occasion under the motto of liberation of the brothers from the Turkish yoke, were not present only intentions of liberations. The government nationalist circles and the Serbian press behind this motto saw their pillage expansionist intentions toward Albania and Macedonia… Great influence in Serbia had the nationalist intelligentcia and the chauvinist militarist elements” (ibid, 641).

“As a result of Balkan wars in Serbia grows the role of militarism and chauvinist circles. (ibid, p. 657).

And here is how is described the Serbian colonial politics after the invasion of Albanian territories: “All Serbian parties in power and those in the opposite support the military nationalist course of the Monarchy and the Radical party headed by N. Pasic. They approved the politics of Serbization realized by Serbian officers and the workers of the Kosovo region…, Northern Albania and Macedonia” (Ibid., p. 545).

This evidence could be taken as the basic testament for the international justice in order to judge that the period of 1912-1919 is the period of the invasion and the colonization and, therefore, it in no way gives to Serbia the right to have claims toward Kosovo as her territory. And also could be concluded that all other voices, despite Serbia, who often describe Kosovo as part of Serbia, asserting that Serbia is loosing Kosovo, are part of manipulation and politicizing of the strategic players of Great Powers and have no basis in the international right.

Therefore, Kosovo has a full right to be independent based on the principle of self-determination of the peoples as a universal principle of the Charter of the Unites Nations, but also on the bases of the international right. Therefore every condition or form of supervision that restricts the independence testifies the application of double standards toward Kosovo that are contrary to international right.

Translated into American English by E. Bilali

___________________________

KOSOVA KURRĖ NUK KA QENĖ PJESĖ E SERBISĖ SIPAS

TĖ DREJTĖS NDĖRKOMBĖTARE

 Shkruan: Shemsi Ajvazi, specialist i historisė sė marrėdhėnieve

 ruso-shqiptare dhe i politikės ruse

Me 15.03.2007

 

Shumė shkrime publicistike dhe analitike nė vitet e fundit i janė kushtuar shpėrbėrjes sė Jugosllavisė, kurse janė tė rralla ose edhe nuk ka fare shkrime qė flasin pėr formimin e saj. Pasi qė Kosova nė njė periudhė relativisht tė shkurtėr nė aspektin historik ka qenė brenda kėtij shteti ėshtė me rėndėsi tė dihet se si  u formua ky shtet, kush e formoi dhe pėr se, si dhe a u arsyetuan qėllimet pėr formimin e tij.

Nėse analizohet kjo periudhė e historisė sė kėtij shteti bėhet e qartė se Jugosllavinė e kanė krijuar Fuqitė e Mėdha (Kėtė e vėrtetojnė edhe vetė historianėt serbė, si Ekmexhiē etj.) pas shkatėrrimit tė Perandorisė Austro - Hungareze dhe tėrheqjes sė Perandorisė Osmane nga kėto treva. Kjo u bė me qėllim qė nė mėnyrė sa mė tė pranueshme tė integrohen pjesėt qė i takonin mė parė Austro – Hungarisė, si: Sllovenia, Kroacia, Bosnja e Hercegovina dhe Vojvodina, si edhe pjesėt e Perandorisė Osmane, si: Kosova, Sanxhaku dhe Maqedonia Veriore nė njė shtet shumėkombėsh me qėllim qė tė evitohen konfliktet ndėretnike me anė tė vendosjes sė barazisė sė popujve. Mirėpo, kėto qėllime nuk u ralizuan pėr shkak tė mossinqeritetit tė qarqeve qeveritare tė Serbisė dhe politikės sė saj hegjemoniste ndaj popujve tė tjerė. Kėshtu, ky projekt ndėrkombėtar dėshtoi plotėsisht. Edhe pas Luftės sė sė Dytė Botėrore Fuqitė e mėdha pėr tė njėjtat qėllime e pėrkrahen projektin e ri federal tė Jugosllavisė. Ky projekt ishte deridiku mė i suksesshėm se i pari, por mė nė fund, jemi dėshmitarė se edhe ky projekt dėshtoi mu pėr shkak tė politikės sė njėjtė hegjemoniste e shovene tė elitės serbe ndaj tė tjerėve.

Konferenca e ambasadorėve nė Londėr - 1913

_________________________

Tė dhėnat pėr kėtė periudhė janė marrė me qėllim nga veprat e Akademisė sė Shkencave tė Bashkimit Sovjetik “Historia e Jugosllavisė”, e botuar nė Moskė mė 1963 nė dy vėllime.Kėto tė dhėna janė tė rėndėsishme, sepse askush nuk mund t‘i vė nė dyshim se kanė pėr qėllim t’ua mbajnė krahun shqiptarėve, pasi qė ėshtė e ditur se ēfarė qėndrimi kanė mbajtur rusėt tradicionalisht ndaj shqiptarėve dhe ēfarė ndaj serbėve. Por, megjithatė, Akademia e Shkencave qė e ka botuar kėtė vepėr nuk ka mundur tė injorojė faktet historike, pasi qė ajo ėshtė institucioni mė i lartė shkencor dhe  ėshtė krejt normale qė e ruan  autoritetin e vet.

Pas analizės sė veprės “Historia e Jugosllavisė” tė botimit tė Akademisė ruse edhe nė njė vepėr tjetėr tė kėtij institucioni, siē ėshtė “Historia e Diplomacisė”, e botuar mė 1945 nė Moskė nė tri vėllime, dėshmohet e njėjta gjė dhe bėhet krejtėsisht e qartė se Serbia kurrė nuk ka pasur legjitimitet ndėrkombėtar mbi Kosovėn. Prandaj, mbėshtetja e Serbisė nė faktet e drejtėsisė ndėrkombėtare ėshtė plotėsisht e pabazė,  ėshtė falsifikim i fakteve historike. Pėr fat tė keq, shumė qarqe ndėrkombėtare e marrin si tė vėrtetė kėtė falsifikim tė pėrsėritur pandėrprerė, gjė qė vėrteton se njė pjesė e bashkėsisė ndėrkombėtare aplikon standarte tė dyfishta kur ėshtė nė pyetje Kosova dhe shqiptarėt dhe bėjnė ēmos pėr ta pėnguar realizimin e tė drejtave tė kėtij populli.

      Pėr ta dėshmuar mė qartė kėtė konstatim pa i radhisim faktet historike, tė paraqitura nė dy veprat e pėrmendura mė parė:

      Serbia ėshtė pranuar si shtet i pavarur nga Fuqitė e Mėdha nė bazė tė vendimeve tė Kongresit tė Berlinit  (1878), por kjo Serbi nuk pėrfshin asnjė pėllėmbė tė Kosovės sė sotme, e madje as tė Preshevės e Bujanovcit, as tė Sanxhakut e as tė trevave tė tjera shqiptare nė Maqedoni. (Kjo shihet edhe nga harta ilustruese e Serbisė qė ėshtė botuar nė kėtė vepra)

      Serbia e legalizuar ndėkombėtarisht ėshtė vetėm ajo qė doli nga Kongresi i Berlinit.

      Gjatė luftėrave ballkanike (l912 – 1913) Serbia e okupoi Kosovėn, trevat e Sanxhakut dhe viset e Maqedonisė veriore, por kurrė nuk mundi t’i legalizojė kėto territore si pjesė tė shtetit serb.

      Nė periudhėn 1912  - 1919 Kosova ka qenė nė okupimin serb, bullgar austro-hungarez, por asnjėri nga pushtuesit e saj nuk ka arritur ta legalizojė tė drejtėn pėr Kosovėn si pjesė tė shtetit tė vet. Prandaj, kjo periudhė pėr Kosovėn nė bazė tė fakteve historike ėshtė periudhė e okupimit dhe kolonializimit tė saj me forcė, gjė qė nuk mund tė jetė dėshmi pėr tė drejtėn ndėrkombėtare se ajo i pėrket Serbisė.

      Pas Kongresit tė Berlinit (1878) e deri te Konferenca e Paqes nė Paris, mė 1919 (kur u pranua Jugosllavia si shtet i pavarur), nuk ka pasur vendime as konferenca ndėrkombėtare, tė cilat e kanė caktuar fatin e kėtyre trevave. Konferenca e shumėpėrfolur e Ambasadorėve nė Londėr (1913) nuk ka marrė kurrėfarė vendimesh tė prera, por ato kanė qenė vendime preleminare, pasi qė, siē vėrtetohet nė veprat e pėrmendura, ajo nuk mori fund dhe u ndėrpre pa vendime pėrfundimtare. Ndėrkaq, edhe vetė niveli i saj, tregon se ajo (nė nivelin e ambasadorėve) ka qenė nė nivelin e ulėt ndėrkombėtar dhe nuk mund tė merret si dėshmi e tė drejtės ndėrkombėtare.

      Me rastin e formimit tė Jugosllavisė, mė 1919, Fuqitė e Mėdha, me insistimin e presidentit amerikan, Vilson, kanė kėrkuar qė tė japin pėlqimin tė gjithė popujt qė do ta pėrbėnin Jugosllavinė. Ky fakt dėshmon se Jugosllavia sipas normave tė sė drejtės ndėrkombėtare ėshtė shtet plotėsisht i ri, prandaj Serbia nuk ka tė drejtė tė pretendojė nė trashėgiminė e tij. Kjo u vėrtetua edhe tash vonė, kur u shkatėrrua Federata Jugosllave dhe tė gjitha pjesėt e saj pėrbėrėse u pranuan si shtet tė pavarura, pėr ēka ka tė drejtė edhe Kosova nė bazė tė sė drejtės ndėrkombėtare.

      Pėr ta dėshmuar kėtė qė u tha mė lartė, po japim, pa komente edhe disa citate nga veprat e pėrmendura tė Akademisė ruse. Ja, se ēka shkruan nė to, kur flitet pėr luftat ballkanike:

      “Aleanca e monarkive ballkanike u pėrkah nga Rusia, Franca dhe Anglia me qėllim tė shfrytėzimit tė saj pėr qėllime vetiake, pjesėrisht nė luftėn e tyre kuindėr dėpėrtimit tė Gjermanisė dhe Austro –Hungarisė (Historia e Jugosllavisė, v. I, f. 641).

      Qėllimet e Serbisė nė luftėrat ballkanike pėrshkruhen si vijon: “Gazeta e partisė borgjeze radikale serbe “Samouprava” dhe gazetat e tjera serbe propagandonin se lufta me Turqinė ėshtė e domosdoshme dhe nė kėtė rast nėn parullėn e ēlirimit tė vėllezėrve nga zgjedha turke nuk qėndronin vetėm tendencat ēlirimtare. Qarqet qeveritare nacionaliste dhe shtypi i Serbisė pas kėsaj parulle shihnin tendencat e tyre grabitēare ekspansioniste ndaj Shqipėrisė dhe Maqedonisė…Ndikim tė madh nė Serbi kishte inteligjenca nacionaliste dhe elementet shoviniste e militariste” (po aty, 641).

      “ Si rezultat i luftėrave balkanike nė Serbi rritet roli i militarizmitr dhe i qarqeve shoviniste” ( Po aty , f. 657)

      Dhe, ja, si pėrshkruhet politika kolonialiste serbe, pas pushtimit tė trevave shqiptare: “Tė gjitha partitė e Serbisė nė pushtet dhe ato tė opozitės e pėrkrahin kursin militaro-nacionalist te monarkisė dhe tė partisė radikale nė krye me N. Pashiqin. Ato miratonin politikėn e serbizimit, tė cilėn e zbatonin oficerėt serbė dhe nėpunėsit nė regjionin e Kosovės…, tė Shqipėrisė Veriore dhe tė Maqedonisė” (po aty, f. 545).

      Kėto tė dhėna mund tė merren si bazė e dėshmisė pėr tė drejtėn ndėrkombėtare, qė tė gjykohet se periudha 1912 – 1919 ėshtė periudhė e okupimit dhe e kolonializimit dhe kurrėsesi nuk i jep tė drejtė Serbisė tė ketė pretendime ndaj Kosovės si territor i saj. Dhe po ashtu, mund tė konkludohet se tė gjithė zėrat e tjerė , pėrveē Serbisė, qė shpesh e pėrshkruajnė Kosovėn si pjesė tė Serbisė, duke pohuar se Serbia po e humb Kosovėn, janė pjesė e manipulimit dhe politizimit, e lojėrave strategjike tė Fuqive tė Mėdha dhe nuk kanė kurrėfarė baze nė tė drejtėn ndėrkombėtare. Prandaj, Kosova ka tė drejtė tė plotė tė bėhet e pavarur si nė bazė tė parimit tė vetėvendosjes sė popujve si parim universal i Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, por edhe nė bazė tė sė drejtės ndėrkombėtare. Prandaj, ēdo kushtėzim, ose formė e mbikėqyrjes, qė e kufizon pavarėsinė,  vėrteton aplikimin e standarteve tė dyfishta ndaj Kosovės, qė janė nė kundėrshtim me tė drejtėn ndėrkombėtare.

 Kthehu ne fillim

____________________________________________

SKĖNDERBEU DHE PRETENDIMET E FQINJĖVE TANĖ NĖ KĖTĖ SHEKULL

Grekėt janė tė aftė, qė tė marrin njė zezak tė vėrtetė amerikan, tė zi si qymyri, dhe pasi ta punojnė gjashtė muaj me tė, ta kthejnė pėrsėri nė amerik me besimin e plotė tek vetja e tij se ai ėshtė pasardhės i drejtėpėrdrejtė i Themistokliut. (De Martiko ish-sekretar nė ministrin e jashtme italiane)

Arben LLALLA - Historian

Skėnderbeu, katolik, ortodoks, apo i tė dyja feve?

Me kėtė thėnie po i nis mendimet e mia pėr tė sqaruar disa tė dhėna pėr Heroin Kombėtar Shqiptar Skėnderbeu. Figura madhore e Gjergj Kastriotit Skėnderbeut ende sot vazhdon tė pretendohet nga fqinjėt tanė tė afėrt dhe tė largėt. Pra grekėt dhe sllavėt e Ballkanit ende kanė pretendime pėr tė ,,PRIVATIZUAR,, Skėnderbeun. Shumė mendime ka pėr datėn e lindjes dhe origjinėn e tij, ėshtė nga Kruja apo Dibra. Rėndėsi pėr ne shqiptarėt ka qė Skėnderbeu ėshtė shqiptar e bir shqiptari.

Disa pyetje qė shqiptarėt e sotėm ende pyesin ėshtė qė Skėnderbeu ishte Katolik apo Ortodoks. Mendimet e historianėve tė njohur shqiptar janė se ai lindi ortodoks, u bė mysliman dhe vdiq katolik. Pėr tė nxjerrė kėto pėrfundime duhet tė kemi parasysh se nė shekujt e mėparshėm nė shumicėn e rasteve janė emrat e njerėzve qė pėrcaktojnė besimin fetar tė tyre.

Gjyshi i Skėnderbeut quhet Pal Kastrioti. Emri Pal ėshtė emėr fetar katolik shqiptar, ndėrsa nė fenė ortodokse emri Pal pėrshtatje Pavlos. Babai i Skėnderbeut quhej Gjon, emri Gjon ėshtė emėr fetar katolik dhe pėrshtatja e kėtij emri nė fenė ortodokse ėshtė Joani, Jani. Vetė Skėnderbeu quhej Gjergj Kastrioti dhe pėrshtatja nė fenė katolike ėshtė Gjeorgjio, ndėrsa nė fenė ortodokse ėshtė Jorgo. Pra emri Gjergj ėshtė emėr Kombėtar shqiptar. Njė tjetėr vėrtetim pėr besimin katolik tė Kastriotėve kemi mėsuar se ata ishin me origjinė nga Dibra dhe dibranėt dikur i pėrkisnin besimit fetar katolik gjė, qė e vėrtetojnė edhe mbiemrat e sotėm tė disa familjeve tė mėdha. Nė pėrfundim nxjerrim mendimin se familja e Kastriotėve nga babai janė tė besimit Katolik. Ndėrsa mėma e Skėnderbeut ka shumė mundėsi tė ishte e besimin ortodoks. Ajo ishte nga Pollogu i Tetovės qė nė ato vite ishte nė masė tė gjerė e besimit ortodoks. Pollogu nė atė botė bėnte pjesė nė zotėrimet e Ballshajve. Ndėrsa mėma e Skėnderbeut Vojsava rridhte nga dera e Muzhaqėve. Dihet historikisht qė krahina e Pollogut ka qenė dhe ėshtė e banuar nga shqiptarėt.

Busti i Skėnderbeut nė Lezh

__________________

Sllavėt pretendojnė se Vojsava ishte sllave, por edhe sikur mėma e Skėnderbeut tė ishte sllave kjo nuk do tė thotė se sllavėt kanė tė drejtė tė kenė pretendime pėr tė ,,PRIVATIZUAR,, heroin Kombėtar Shqiptar Skėnderbeun. Nė kohėt e vjetra, por edhe sot gratė e shumė mbretėrve janė tė huaja, kjo nuk do tė thotė qė vendet nga vijnė gratė e mbretėrve tė kenė pretendime pėr territoret e mbretėrive ku kanė martuar vajzat e tyre. Njė shembull kemi nė Spanjė. Mbretėresha e sotme e Spanjės ėshtė greke, pra grekėt sipas logjikės sllave duhet tė ketė pretendime ndaj mbretėrisė sė Spanjės. Tė tilla raste kemi shumė nė Europė. Gjon dhe Vojsava bėnė 9 fėmijė, 4 djem Reposhin, Stanishin, Kostandini, Gjergji. Ndėrsa 5 vajzat quheshin Mara, Vjala, Angjelina, Jela dhe Mamicė. Nė bazė tė emrave kemi emra shqiptar, katolik dhe ortodoks.

Grekėt pretendimet e tyre i mbėshtesin nė mbiemrin e tij qė ėshtė Kastrioti, qė nė greqisht do tė thotė kėshtjellė, kala. Duhet tė themi se nė shekujt e mėparshėm njerėzit e kombeve tė ndryshėm emrat dhe mbiemrat i kishin fetarė. Nė qoftė se do tė mendojmė me logjikėn e paditurisė qė pretendojnė grekėt atėherė do tė themi se Kryetari i Kubės Fidel Kastro ėshtė grek sepse ai mbiemrin e ka grek KASTRO (kala, kėshtjellė).  

Nė qoftė se pėr njė ēast mendojmė qė Skėnderbeu ishte grek atėherė, pse Skėnderbeu nuk luftoi pėr ēlirimin e Greqisė? Pse Greqia e djeshme dhe e sotme nuk ka njė bust tė Skėnderbeut?

Kur dihet qė nė vendet si Italia, Maqedonia, Kosova etj., ka monumente tė Skėnderbeut. Kryetari i Republikės sė Francės Zhak Shirak kur ka qenė kryetar i Bashkisė sė Parisit nė vitet 1980 (mė duket 1986) njė rrugė nė Paris e pagėzoi me emrin SKĖNDERBEG.

Nga kėrkimet e mia nė Greqi nė vitin 2003 pėr historinė e vėllait tė Skėnderbeut Reposhi, i cili vdiq murg nė Malin e Shenjtė tė Shėn Orosit, mėsova qė ai shėrbeu murg nė manastirin serb dhe u varros aty. Nė manastirin serb (manastiri Hilandarit) varret e vjetra janė me numėr rendor dhe jo me emėr e mbiemėr. Dihet qė shqiptarėt historikisht nuk kanė qenė besimtar tė mirė tė feve tė ndryshme, prandaj edhe sot kanė probleme pėr drejtues klerik sidomos tė besimit ortodoks (kjo shihet edhe sot nė Shqipėri qė drejtuesit klerik ortodoks janė grekė), prandaj Reposhi shėrbeu nė manastirin serb dhe u varros atje.

Nė malin e shenjtė Shėn Orosi nė Kalkidhiki ka disa manastire ortodokse si: greke, bullgare, serbe, armene, gjeorgjiane, ruse etj. Shėn Orosi (Agjio Oros, ΑΓΙΟΝ ΟΡΟΣ) ndodhet rreth 200 km larg Selanikut.Αtje ka murgj tė kombėsive tė ndryshme.

Si pėrfundim Skėnderbeu lindi shqiptar dhe vdiq shqiptar. Ai, ishte trashėgimtar i mbajtjes sė shenjės sė Bricjapit qė e kishte mbajtur Leka i Madh dhe Pirroja.

Skėnderbeu lindi katolik, u bė mysliman dhe vdiq UNIT. Shumkush do tė habitet me kėtė pėrfundimin tim fetar tė Skėnderbeut UNIT. Por sot e kėsaj dite shqiptarėt(arbėreshėt) qė mėrguan nė Itali mbas vdekjes sė tij besojnė ende nė besimin fetar UNIT. Unitėt janė pėr bashkimin e dy kishave kristjane, atė katolike dhe ortodokse. Arbėreshėt nė Itali falen nė kishė nė ritin ortodoks, por nė vartėsi tė Vatikanit katolik.

Nė Sinodin e Florencės mė 1439 historikisht u bė bashkimi i Kishave tė Romės dhe tė Kostandinopojės. Mė vonė kjo marrėveshje u nėnshkrua edhe nga ortodoksė dhe katolikė tė tjerė pėr bashkim nė Romė dhe Brest nė vitet 1595-1596. Kėshtu arbėreshėt nė Itali mbeten besnikė tė besimit UNIT. Kėtė na e dėshmon arvanitasi i ndjeri Aristidh Kola. Studiuesi arvanitas Aristidh Kola nė librin e tij “Arvanitasit dhe prejardhja e grekėve”, shkruan: “Ndėrkohė qė tė gjithė europjanėt shkruanin pėr Skėnderbenė, kronistėt bizantinė ose e injoronin krejtėsisht ose e pėrmendin diku dhe me njė ftohtėsi tė madhe. Shkaku nuk ėshtė vdekja e tij e palavdishme, as fakti se ishte shqiptar dhe jo grek. Nuk ėshtė as lavdia dhe as kombėsia kriteri i kėtyre kronistėve. Ėshtė dallimi i besimit fetar tė Skėnderbeut, qė nuk ėshtė i krishterė ortodoks, por katolik apo pėr tė qenė mė tė saktė, ishte “UNIT”. Unitėt ishin pėr bashkimin e dy kishave”.

 Mė 10 Janar 2007

Kthehu ne fillim

_________________________________

VENDBANIMET E ZHDUKURA NĖ OPOJĖ DHE GORĖ

 

Dr. Jusuf OSMANI

Nė dokumentet e ndryshme tė shkuara nė trevėn e Opojės dhe Gorės kanė ekzistuar shumė vendbanime tė cilat sot nuk ekzistojnė, por janė ruajtur vetėm toponimet e tyre apo shėnime tė tjera. Kanė ekzistuar edhe tė tjerė tė cilėt deri me tani nuk kemi arritur t’i shėnojmė. Po i shėnojmė vetėm disa prej tyre:

DIMITROFIC

Vendbanim nė trevėn e Opojės, i cili pėrmendet nė defterin e hollsishėm tė Sanxhakut tė Prizrenit nr. 368, viti 1530 dhe kishte 3 myslimanė.Pastaj pėrmendet nė vitin 1571 nė defterin kadastral osman tė Sanxhakut tė Dukagjinit me 7 ēift dhe 3 beqarė dhe nė vitin 1591 nė defterin kadastral tė Sanxhakut tė Prizrenit me 7 ēift-familje dhe 4 beqarė

GLUNIKU

Pėrpara ekzistonte si vendbanim i veēantė, por pėr shkak tė murtajes tėrė popullsia ėshtė shpėrngulur nė fshatrat e afėrta. Me emrin Glunik (Golanik), qė i takon Opojės dhe kishte 7 shtėpi.

GRADAĒANI

Vendbanim i cili pėrmendet nė defterin kadastral osman tė Sanxhakut tė Prizrenit nr. 368, viti 1530 dhe kishte 12 shtėpi, 1 beqar dhe 1 musliman, me emrin Gradaēani, nahija e Opojės. Pastaj pėrmendet nė defterin e Sanxhakut tė Dukagjinit, varet nga Opoja, tė vitit 1751 me 8 ēift-familje, 1 benak, 5 beqarė, 1 shtėpi tė krishteradhe nė defterin kadastral tė Sanxhakut tė Prizrenit tė vitit 1591 me 11 ēift-familje, 3 bennak e 3 beqarė me emrin Gradēanica.Lokaliteti i kėtij fshati gjendet diku ndėrmjet Brrutit e Bilushės.

Treva e Opojės

______________________________________

 

GZHOSH

Si vendbanim ėshtė i regjistruar nė Muhasabe-i Vilajet-i Rum-ili Defteri, Sanxhaku i Prizrenit, nahija e Gorės, i vitit 1530 me emrin Gzosh, nahija e Opojės me 14 shtėpi, 1 beqar dhe 4 muslimanė.

Pėrmendet nė defterin kadastral tė Sanxhakut tė Dukagjinit, varet nga Opoja, tė vitit 1571 me 15 ēift, 8 bennak e 3 beqarė.Ndėrsa, nė defterin kadastral tė Sanxhakut tė Prizrenit tė vitit 1591 kishte 17 ēift-familje, 7 bennak e 10 beqarė. I takonte nahijes sė Opojės dhe ishte timar i divan Hasanit.

HOTONOVA (CVETANOVA?)

Si vendbanim pėrmendet nė vitin 1571 nė defterin kadastral tė Sanxhakut tė Dukagjinit me 9 ēift, 2 bennak, 3 beqarė. Si vendbanim me emrin Cvetanova ėshtė i regjistruar nė defterin e hollsishėm tė Sanxhakut tė Prizrenit tė vitit 1530, nahija e Opojės me 9 shtėpi dhe 4 myslimanė. dhe me 1591 nė defterin kadastral tė Sanxhakut tė Prizrenit me 6 ēift-familje.

Nėse nisemi nga fakti se pasuritė e vendbanimeve: Zinova dhe Hotonova i zotėronte i biri i Mehmet beut Hasani, ky lokalitet duhet tė kėrkohet jo larg Zinovės me gjasė nė Bresanė dhe Kuklibeg.

PANDALOFIC

Nė defterin e Rumelisė, nahija e Radonės, tė viteve 1451-1452 ėshtė i regjistruar me emin Pendalosha dhe kishte 3 shtėpi,pastaj nė nahinė e Opojės pėrmendet nė defterin kadastral osman tė vitit 1571 tė Sanxhakut tė Dukagjinit me 4 shtėpi, 5 ēift-familje, 1 benak, 3 beqarė, 4 shtėpi tė krishtera, ndėrsa nė vitin 1591 nė defterin kadastral tė Sanxhakut tė Prizrenit kishte 1 shtėpi, 6 ēift-familje, 2 bennak, 2 beqarė.

STRELA GOSTRICA

Si vendbanim nė trevėn e Opojės pėrmendet nė defterin kadastral osman tė Sanxhakut tė Dukagjinit nė vitin 1571 me 6 ēift-familjedhe nė defterin kadastral osman tė Sanxhakut tė Prizrenit tė vitit 1591 me 6 ēift-familje. Kėtė lokalitet duhet kėrkuar nė Gostil, nė mes tė Bardhaj dhe Kaprės, ku gjenden gjurmet e njė lokaliteti tė lashtė.

SVETI PETRI

Si vendbanim nė trevėn e Opojės, pėrmendet me emrin Premta ėshtė i regjistruar si vendbanim nė defterin e Rumelisė tė viteve 1451-1452 dhe kishte 24 shtėpi. Pastaj  pėrmendet nė defterin kadastral osman tė Sanxhakut tė Dukagjinit nė vitin 1571 me 5 ēift-familje e 1 bennak dhe nė defterin kadastral tė Sanxhakut tė Prizrenit tė vitit 1591 me 3 ēift-familje. Supozohet se ėshtė mahalla Prifti e Blaēit. Sypozimin e shton edhe njėri nga kryefamiljaret e kėtij fshati, cili quhej Hasan Prifti.

Nė vend tė pėrfundimit

Nė defterin e Sanxhakut tė Prizrenit, nr. 368, viti 1530, tė hulumtuar dhe tė sjellur nga Arkivi Shtetėror i Stanbollit, kopja e tė cilit ruhet nė Arkivin e Kosovės janė tė regjistruar edhe shumė vendbanime tė cilat kanė ekzistuar nė trevėn e Opojės dhe tė Gorės, si p.sh. Bellaqalė, Opojė me 9 shtėpi dhe 2 myslimanė: Dobrusha, Opojė me 18 shtėpi; Shėngjeqi Bozorg, Gorė e Opojė me 23 shtėpi dhe 3 beqarė, Shengjeqi Kuēuk, Gora dhe Opoja me 7 shtėpi dhe 2 beqarė, Nifc (Ninec), Opojė me 23 shtėpi dhe 2 beqarė, Gushafc, Opojė, 16 shtėpi etj.

Kthehu ne fillim

_______________________________________

VEPRIMTARIA E MYDERRIZ JUSUF EFENDI PODGORICĖS NĖ RRJEDHĖ TĖ LĖVIZJES KOMBĖTARE

 

Prof. Dr. Muhamet PIRRAKU

 

Njė ndėr personalitetet e rėndėsishme nė rrjedhė tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, ėshtė, pa dyshim, Myderriz Jusuf Efendi Uruēi - Pogorica. Fillet e veprimtarisė arsimore, juridike dhe politike atdhetare tė tij nisėn nė kohėn kur po kulmonte Kriza Lindore, e cila paralajmėronte shembjen definitive tė Perandorisė Osmane para armėve tė aleancės sė krishterė imperialiste tė fuqive tė vendosjes: Anglia, Gjermania, Rusia, Franca, Austro-Hungaria dhe Italia. Fakti qė ėshtė zgjedhur deputet i Vilajetit tė Shkodrės nė Parlamentin e Parė Osman, tė viteve 1877/78, flet bindshėm se myderrizi Jusuf Efendia i pėrkiste elitės sė veprimtarėve tė “Bashkimit tė Ri Osman” (Yeni Osmanli Cem’iyyeti), bartės tė kėrkesave pėr decentralizimin dhe demokratizimin e shoqėrisė osmane mbi bazėn e Kushtetutės sė shpallur nga Sulltani, mė 23 dhjetor 1876.

Pėrpjekja politike e pashembullt e Myderriz Jusuf EfendisėParlamentin Osman, pėr tė reflektuar me kompetencė politike, diplomatike dhe ushtarake mbi rreziqet e copėtimit tė Shqipėrisė (sė kėndejmi edhe tė Perandorisė Osmane), angazhimet vetėmohuese tė hoxhė Jusufit pėr farkėtimin e unitetit tė faktorit politik dhe ushtarak shqiptar, veēanėrisht midis elementeve fetare dhe krahinore pėrbėrėse historike tė kėtij kombi, si dhe reflektimet e tij, tė themi me dinjitet historik, me telegrame, peticione e kėrkesa programatike kombėtare shqiptare mbi ēėshtjen shqiptare nė radhėt e pėrfaqėsuesve tė Kongresit tė Berlinit, - kundėr zgjerimeve me aprovim ndėrkombėtar tė Serbisė, tė Malit tė Zi, tė  Bullgarisė dhe tė Greqisė me vise pjesėpėrbėrėse etnike dhe historike tė Njėsisė Etnokulturore dhe Gjeopolitike tė Shqipėrisė (Arnautlluk, Albania, e cila nė prag tė hyrjes sė Rusisė kundėr Perandorisė osmane, mė 24 prill 1877, kishte rreth 114.728 km2), Myderriz Jusuf Efendi Podgoricėn e radhitė nė pararendės tė Lidhjes Shqiptare tė PrizrenitLagjes sė mė tė famshmėve: Myderriz Ymer Efendi Prizrenit, Abdyl be Frashėrit, Jusuf Efendi Sokolit, e tė Sylejman be Vokshit, gurė kėta ēoshnikėnė godinėn: Lėvizja Kombėtare Shqiptare, e cila kurrė mė nuk pushoi dhe do tė vazhdojė rrugėtimin me legjitimitet historik deri nė ditėn e realizimit tė kėrkesave jetėsore tė qenies sė kombit shqiptar - komb i bashkuar, si vėlla me kombet e tjera nė Evropėn e lirė. 

Myderriz Jusuf Efendi Podgorica

Legjitimitetin e Myderriz Jusuf Efendi Podgoricės pėr tė gėzuar pėrjetėsisht respektin e brezave shqiptar e mbėshtet fuqimisht edhe prejardhja e tij nga njė vėllazėri shqiptare etnike podgoricase, qė dha dijetarė islamė tė fisnikėruar me shqiptari dhe luftėtarė tė shquar pėr lirinė e kombit shqiptar nga brezat paraardhės nė Podgoricė dhe nga brezat pasardhės nė Shkodėr.

Nga tė dhėnat e vjela nga burimet dhe kujtesa historike mund tė vėrtetohet se vėllazėria e shquar Uruēi e Podgoricės, tė cilėn nė piedestalin e Altarit tė Atdheut Shqipėri e daltoi Myderriz Jusuf Efendia, vinte nga vėllazėria mesjetare Margilaj e Trijeshit, por nė kėtė fazė tė njohjes nuk dimė pėr kohėn e vendosjes nė Podgoricė. Vėrtet, me tė dhėna tė tėrthorta mund tė thuhet se ajo nė kapėrcyellin nga shekulli XVII nė shekullin XVIII, ishte atje, njėra ndėr familjet intelektuale podgoricase nė gjirin e sė cilės kishte dijetarė tė shquar, tė vėnė nė shėrbim tė fesė dhe tė civilizimit islam ndėr shqiptarėt, nė funksion tė fisshėm tė ndėrprerjes sė procesit tė sllavizmit tė shqipfolėsve ortodoksė, heretikė bogumilė dhe katolikė me ndėrmjetėsimin e kishės ortodokse shėnsaviane  institucionale osmane.

Njė e dhėnė burimore nga 5 qershori 1647 flet pėr ekzistimin e njė Jusuf Efendisė, myezinė nė Xhaminė e Kalasė sė Podgoricės, kurse nė vitin 1714 pėrmendet ulema Jusuf Podgoriēanin, si imam” (udhėheqės nė faljet kolektive tė besimtarėve islamė) dhe hatib (predikues islamė tė premteve dhe nė ditėt e bajramit) nė “Xhaminė e Glavatoviqit”. Meqė e dimė saktėsisht se Myderris Jusuf  Efendi Uruēi - Podgorica ishte pinjoll i largėt, nė tri apo katėr breza i ulemes Jusuf Podgoriēaninit, duke pasur parasysh traditėn shqiptare tė trashėgimisė sė emrave nė familje, mund tė supozojmė se (nėse nė Jusufin e vitit 1647 dhe nė Jusufin e vitit 1714, nukkemi tė bėjmė me tė njėjtin veprimtar kulturor islam, nė rini si myezinė dhe nė pleqėri si alim), nė kėta dy Jusufa kemi dy veta me lidhje gjaku, paraardhės tė Myderriz Jusuf Efendi Uruēit - Podgoricės.

E dhėna qė la Jusuf Podgoriēaninit pėr vetėn, flet fuqishėm pėr ekzistimin e vėllazėrisė intelektuale Uruēi nė Podgoricė, me kredibilitet shkencor tė shquar nė lėmi tė fesė dhe tė drejtėsisė islame. Ulema Jusuf Podgoriēanin, e pėrfundoi pėrshkrimin e “Pėrmbledhjes sė Zgjidhjeve Juridike sipas Sherijatit”, tė autorit Myfti Ibrahimi tė Budimit , mė 6 qershor 1714. Kaligrafia shumė e bukur, e tipit ta-alik duktus, flet pėr njė kaligraf tė stėrvitur mirė nė punė pėrshkrimi tė dorėshkrimeve dhe tė librave tė rrallė, i cili duhej tė kishte bėrė emėr edhe nė lėmė tė drejtėsisė, mė sė paku nga fundi i shekullit XVII, kur Islami ndėr shqiptarėt ishte bėrė fe dhe civilizim i shumicės shqiptare, si faktor i rėndėsishėm nė rrjedhat e integrimin dhe tė ruajtjes sė njėsisė etnokulturore tė Shqipėrisė.

Nga fundi i shekullit XVII dhe nė pjesėn e parė tė shekullit XVIII nė Podgoricė veproi dijetari me ndikim tė madh nė mjedisin jetėsor,  Haxhķ Ibrahim Efendi Rrustem Uruēi, udhėheqės shpirtėror i komunitetit islam tė Podgoricės dhe luftėtar i shquar nė pėrballimin e inkursioneve malaziase nė viset shqiptare. Myderriz Jusuf Efendi Ibrahim Rrustem Uruēi- Podgorica, tė cilin po e pėrkujtojmė dhe nderojmė sot, ėshtė i biri i tij.

Nė kėtė fazė tė dijės nuk mund tė flasim saktėsisht pėr vitin e lindjes as pėr vitin e vdekjes, pėr faktin se ndriēimin e jetės dhe tė veprės arsimore, kulturore dhe shkencore tė kėtij personaliteti - Fanar i shqiptarėsisė sė Podgoricės nė kohėn e tij, tė themi qartė: nuk ėshtė marrė asnjė studiues i historisė dhe i kulturės shqiptare. Myderrizi Jusuf Efendia, nė kohėn e veprimtarisė sė tij tė lavdishme pėr kombin, nuk ishte intelektual i vetėm i vėllazėrisė Uruēi. I kėsaj vėllazėrie, kushėri i parė i Jusufit ishte Myderriz Hasan Efendi Podgorica (rreth vitit 1830 - 1901), gjykatės nė Shkodėr mė 1871, myderriz i Medresės sė Pazarit, dijetar dhe krijues i shquar nė dituritė islame e tė Sheriatit. Nė vitin 1881, rreth tri vjet pas rėnies sė Podgoricės nėn  Malin e Zi, myezin nė “Xhamisė sė Gllavatoviqit” ishte Haxhķ Selo Oruēeviq, i biri i madh i Jusuf Efendi Uruēi - Podgoricės.

Myderrizi Jusuf Efendi Uruēi - Podgorica duhet tė ishte si motak me kushėririn Hasan Efendi Uruēi. Sipas kujtesės nė Shkodėr, e konfirmuar nga urtaku Mujo Dervanoviq, nė maj 1982, Jusuf Efendi Uruēi u shpėrngulė nė Shkodėr dy ose tri vjet pas pushtimit malazias tė Podgoricės, nė moshėn rreth 50 vjeē. Sė kėndejmi del se Jusuf Efendi Ibrahim Rrustem Uruē i-  Podgorica duhet tė ishte i lindur rreth vitit 1830 ose 1831. Kjo datė sikur korenspondon me moshėn rreth 47-48 vjeē, qė reflekton fotografia e 30 qershorit 1878, nė gjirin e  Delegacionin tė Shkodrės - nė nisje pėr nė Kuvendin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

Mirėpo, sipas kujtesės sė shkodranit rreth 100-101 vjeē, Mahmut Dajbabit (Buto Kundraxhiaja), konfirmuar mė 14 prill 1978, Jusuf Efendi Podgorica ishte mė i moēėm. Ai, midis tė tjerave, ka konstatuar se: “Nė moshėn  13-14 vjeē, para 87 vjetėve, kam shkue me jetue te Jusuf Efendi Podgorica ose Uruēi dhe tė biri i tij ( i tretė) Sala. Kam kenė i varfėn dhe mė kanė mbajt ata e mė kanė ba si djalė tė shtėpisė. Nė atė kohė Jusufi ka qenė rreth 70 vjeē. Unė kam jetue me tė rreth 3-4 vjet, kėshtu qė ka vdekė nė moshėn rreth 73-74 vjeē”, qė do tė thoshte mė1894 ose1895.

Tė dhėnat e mbledhura pikė-pikė flasin qartė se Jusuf Efendi Uruēi mėsimet e para i mori nga i ati, mualimi dhe alimi i madh, Haxhķ Ibrahim Rrustem Efendia Uruēi, kurse nė Medresėn e Qafės (themeluar nga Mustafė pashė Bushati), e mbaroi shkollimin e mesėm, tė myderrizi i njohur nė traditėn shkodrane me atributin: Sali Efendia i Madh, pėrkatėsisht mualimi (pedagog), alimi (dijetar) dhe bejtexhia (poeti) satirik Mulla Salih Pata - Kasti i Shqipėrisė i Oborrit tė Mustafė pashė Bushtit famėlartė. Studimet nė lėmė tė fesė dhe tė sheriatit Jusuf Oruēi i mbaroi nė Stamboll.

Pas pėrfundimit tė shkollimit Muderriz Jusuf Efendi Uruēi u kthye pėr tė shėrbyer nė vendlindje, nė Podgoricė. Krahas gjuhės sė mėmės, e njihte bukur edhe gjuhėn boshnjake, turqishte, arabishte e persishte dhe kjo bėri tė shquhet me dituri nė lėmė tė teologjisė dhe tė drejtėsisė. Kishte mendjemprehtėsi dhe guxim intelektual tė pashoq. Nė prag tė shkallėzimit tė Krizės Lindore (kur rreziku i pushtimit malazias nė Podgoricė dhe nė viset tė tjera tė Vilajetit tė Shkodrės po trokiste me tėrbim), konsiderohej si njeriu i parė me autoritet suprem nė Podgoricė, myfti i vendit dhe pedagog i shquar nė lėmė tė “Tė sė drejtės trashėgimore sipas Sheriatit”. Njėkohėsisht shėrbente si myzefit - interpret dhe udhėzues pėr zgjidhje juridike tė ēėshtjeve, ndaj u quajt edhe me atributin: Jusuf Efendi Fetfaxhia.

Tė gjitha kėto qė u thanė pėrmbledhtazi flasin se Jusuf Efendi Podgorica ėshtė zgjedhur deputet i Vilajetit tė Shkodrės, pėrfaqėsues i Podgoricės, me merita e kompetencė tė pa precedencė. Sipas tė dhėnave tė njohura deri tashti, ai nė Parlamentin osman shkoi me emri “Podgoriēeli Jusuf Ziyaeddin efendi” dhe nga tribuna foli mase tri herė; nė fillim tė prillit, mė 20 qershor  dhe mė 25 dhjetor 1877. Eruditi Hamdi Bushati nė librin “Shkodra nė Mote”, midis tė tjerash, konstatoi: “Deputeti i Podgoricės, Jusuf Efendia, i cili me oratorinė e tij kumbuese qe dallue nė mes deputetėve shkodranė dhe tė tjerėve nė parlamentin e parė turk, me fjalimin e tij elokuent diti t’i mbrojė shumė bukur kufijtė e Shqipnisė sė asaj kohe (...). Jusuf Efendia qe njė hoxhė i ndritun, orator, guximtar, personalitet me ndjenja tė forta patriotike; qe solidar me ndjenjat e gjithė popullit shqiptar dhe dha kushtrimin e tij tė zjarrtė, tue paralajmėrue rrezikun e cungimit tė tokave shqiptare para parlamentarėve tė Turqisė. Ai parashihte kryengritjen e Mirditės dhe zmadhimin e saj nė gjithė Shqipėrinė, tue u frikėsue se nga kjo kanė me fitue malazeztė(...)”.

Ka edhe historianė, si  Xhafer Belegu e tė tjerė pas tij, qė kanė lėnė konstatime tė vyera pėr veprimtarinė politike patriotike tė Jusuf Efendi Podgoricės nė Parlamentin Osman. Mirėpo kėtu le tė mė lejohet tė shkėpus disa konstatime nė librin: “Myderriz Ymer Prizreni - Ora, zemra dhe shpirti i Lidhjes Shqiptare 1877-1887”, ku, pėr rolin dhe rėndėsisė e Myderriz Jusuf Uruēit - Podgorica, midis tė tjerash, kam konstatuar:  “(...) Rrezikut tė Shqipėrisė Veriore nga pushtimi shkretėrues malazias do t’i qaset, me njohuri tė thella, me vigjilencė politike dhe me disidentizėm patriotik shqiptar, pėrfaqėsuesi i Vilajetit tė Shkodrės, myderrizi i famshėm, Jusuf Efendi Podgorica – Uruēi (...). Deputeti urtak dhe i guximshėm, Jusuf Efendi Podgorica, kritikoi komandantėt dhe ushtrinė perandorake osmane pėr paaftėsinė e dėshmuar, me tė gjitha parametrat e tradhtisė ndaj Atdheut – Perandorisė Osmane nė pėrgjithėsi dhe Shqipėrisė nė veēanti (...). Fjala e deputitit tė Shkodrės, Jusuf Efendi Podgoricės nė Parlamentin Osman, mė 25 dhjetor 1877, ishte vėrejtja dhe paralajmėrimi mė dinjitoz qė iu bė Parlamentit, Portės sė Lartė dhe Sulltanit, por edhe Shqipėrisė katėrēipėrisht, se ”po qė se njė pėllambė vend i lėshohet Malit tė Zi, do me thanė i asht lanė edhe Shkodra atij(...). Dhe, mė tutje, (...) denoncoi si tė dėmshme, katastrofik dhe tė parealizueshėm opinion politik qeveritar osman pėr sistemimin e popullsisė shqiptare tė vendeve tė rrezikuara nga okupimi malazias nė vende tė tjera nė thellėsi tė Perandorisė Osmane. Me njė gjykim politik e kombėtar vėrtet tė shėndosh, si dhiatė pėr bashkėkohėsit dhe pėr brezat shqiptarė (...)”.

Myderrizi Jusuf Efendi Podgorica, sipas konfirmimeve tė publicistit Jusuf Buxhovi, “po thuajse ēdo dy-tri ditė i dėrgonte (Kongresit tė Berlinit) nga njė telegram apo protestė”, tė nėnshkruar me mbiemrin Ziadini, tė cilin e kishte pėr mbiemėr nė postin e parlamentarit osman. Sipas gjithė gjasash, ky ishte emėr i ndonjė  paraardhėsi nė degėn gjenealogjike deri tė dijetari Jusuf  Podgoriēanin (1714): Muderriz Jusuf Efebndiu  - Ibrahimi - Rustemi - Ziadini - Jusufi - Uruē Podgoriēanin. Kjo gjenealogji do prova shtesė.

Pėrpjekjet me shumė sakrifica tė Myderriz Jusuf Efendi Podgoricės, pėr tė marrė nė mbrojtje tėrėsinė e Shqipėrisė nuk dhanė rezultate. Kombi shqiptar as Perandoria Osmane, sė bashku as veē e veē, nuk e kishin forcėn reale pėr tė pėrballuar njė luftė tė orkestruar nga aleanca e kryqit, qė lidhi tė gjitha Fuqitė e Mėdha Evropiane dhe shtetet ballkanike satelite tė tyre. Nė janar tė vitit 1879, struktura tė caktuara tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit iu shtruan kėrkesave tė Kongresit tė Berlinit pėr heqjen dorė nga Podgorica, Shpuza dhe Zhabjaku, si vende me popullsi tė pėrziera, nė dobi tė ruajtjes sė Plavės e tė Gucisė, tė banuara me shumicė shqiptare. Pas Marrėveshjes turko-malaziase pėr kufi, tė 2 shkurt 1879,  Podgorica me viset pėrreth do tė kalojė nėn administrimin ushtarak tė Malit tė Zi dhe kjo e goditi rėndė dinjitetin patriotik tė Myderriz Jusuf Efendi Podgoricės.

Nga kjo kohė, nė fille tė robėrisė malazeze, vetėm edhe njė herė e shohim nė njė aktivitet politik publik nė vendlindje. Nė mars tė vitit 1879, Vojvoda Mark Milani organizoi vrasjen e kreut podgoricas me autoritet tė madh, Jsuf Muē Kėrniqit. Atė e vrau Pera Popoviq, rrogėtar shumėvjeēar i Muēit. Qytetarėt e Podgoricės dhe tė Tuzit u ngritėn nė revoltė pėr gjakmarrje doradorės, me ē’rast do tė vriten edhe tė pafajshėm. Myftiu Jusuf Efend Uruēi, duke nuhatur faktin se pushteti ushtarak malazias po pėrgatitej pėr njė gjakderdhje masive ndaj shqiptarėve, vėrtetė kundėr shqiptarėsisė sė Podgoricės me rrethinė, ndėrhyri me shpejtėsi, guxim dhe dinjitet, ndėrpreu gjakderdhjen dhe e ktheu qetėsinė dhe paqen nė vend.

Sipas njohėsit tė kthjellėt, Mahmut Dajbabit, “autoritetet turke tė asaj kohe e kanė lut me shkue nė Stamboll, por nuk ka dėgjue se nuk ka dashtė me u largue nga vendi i vet”. Nė anėn tjetėr,  “autoritetet malazeze e kanė lutur tė qėndronte nė Podgoricė, duke i ofrue shtėpi, rrogė tė majme dhe ofiqe”. Mirėpo, gjithnjė sipas kujtesės historike, Myderriz Jysuf Efendi Uruēi e refuzoi kėrkesėn e  Knjaz Nikollės - tė dėrgonte fėmijėt nė shkollat nė gjuhėn serbe! Kjo konsiderohet shkak pėr ikjen e tij nga vendlindja, duke marrė me veti njė pjesė tė familjes sė ngushtė dhe bibliotekėn qė kishte rreth 8000 volume. Meqė ishte personalitet i respektuar nga qarqet e pushtetit osman dhe atyre vendore, nė  Shkodėr iu besua administrimi i Mirazeve (Ndihmat pėr popullin).

Pėr jetėn e Myderriz Jusuf Efendi Uruēit nė Shkodėr kemi vetėm tė dhėnat modeste nga kujtesa e urtakut Mahmut Dajbabi, i cili ka konstatuar: “Jusufi ka qenė njė njeri i shkathėt me trup mesatar dhe shumė i ndrojtur (...)”. Konstatimi “shumė i ndrojtur” duhej tė vihej nė lidhje me faktin se Myderrizi Jusuf Efendia e kishte familjen e gjerė dhe njė pjesė tė familjes sė nguishtė nė Podgoricė. Djali i madh, Mulla Selo, e kishte myezin Xhamie e Glavatoviqit. Sipas Mahmut Dajbabit Myderrizi Juusuf Efenndia “ndėr biseda gjithmonė fliste pėr kufijtė shqiptarė dhe jepte edhe fakte pėr kėtė. Ka kenė njė njeri i urtė dhe inteligjent. Ka zgjidhė hallet e njerėzve. Studionte vazhdimisht libra tė ndryshėm historike dhe fetare. Ka qenė njė njeri me influencė tė madhe nė qytetin e Shkodrės dhe tė Podgoricės. Ka pas njė bibliotekė shumė tė madh tė mbushur edhe me libra historikė dhe shkencorė tė asaj kohe, kryesisht nė gjuhėn arabe dhe turke. Mbaj mend se kanė ardhur edhe nga vendet e Evropės tek ai me ble libra nga biblioteka e tij, por nuk i shiste. Ka qenė njė njeri i drejtė dhe i squtė. Njerėzit shkonin dhe pyesnin pėr tė gjitha hallet e tyne (...). Nė vdekjen e tij ka marrė pjesė njė numėr shumė i madh njerėzish edhe nga vegjėlia e qytetit”. 

Sipas kujtesės sė konfirmuar nga  Mujo Dervanoviq, “Kur ka vdekė Jusuf Efendia njė njeri i pėrmendur i kohės, qė nuk ja mbaj mend emrin, ka thanė tek vorri i tij: “Sot kena fut nė dhe Sheriatin”. Ky “njeri i pėrmendur i kohės” ka mundur tė ishte myftiu zulmadh Jusuf Efendi Tabaku (1797-1904), i njohur nė popull me ofiqin: “Myfti Plaku”, mė tė cilin Jusuf Efendia ishte nė shoqėri tė pandashme sė paku nė vitet 1881-1895.

Myderrizi famėmadh, Jusuf Efendi Uruēi- Podgorica, pas vetės la katėr djemė: Selon, Beqirin, Salon, Ethemin dhe vajzėn Hato. Kjo vdiq e re, rreth vitit 1900. Tė gjithė fėmijėt kishin njohuri nė dituritė fetare, kurse Beqiri ishte njė hoxhė, patriot dhe udhėheqės luftarak i dėshmuar nė luftė kundėr ushtrisė pushtuese serbo-malaziase, si nė Luftėn e Tuzit  e gjetkė. Pas vdekjes sė tij, mė 1918, nderin e familjes Uruēi e shpini pėrpara i biri i tij, Muhamet Uruēi, mėsues antifashist, kujtimin me pietet pėr tė cilin e ruan Gjakova antifashiste nga vitet e Luftės sė Dytė Botėrore. Ishte sekretar i SKOJ-it pėr Qarkorin e Gjakovės.

I biri i mėsues Muhametit, Dashamir Uruēi, eminenca e kaltėr e Shoqatės Atdhetare Kulturore “Kosova” tė Shkodrės, nė periudhėn e kthesave tė mėdha politike nė Shqipėri - nė vitet e Epokės sė UĒK-sė, me punė e sakrificė maksimale na solli kėtu, nė kėtė ditė tė sotme kur pėr tė parėn herė, nė mėnyrė institucionale shtetėrore po e pėrkujtojmė Madhorin e Kombit - Jusuf Efendi Uruēin- Podgorica, me “Medaljen e Mirėnjohjes”, tė akorduar nga Presidenti i Shqipėrisė, Z. Alfred Moisiu, me motivacion: “Pėr kontributin e vyer si deputet i Vilajetit tė Shkodrės nė Parlamentin e Parė Osman, nė mobilizimin e popullit pėr mbrojtjen e tėrėsisė sė trojeve shqiptare”.

Ai ėshtė hero i gjallė i kombit. I qoftė i lehtė dheu i Nėnės Shqipėri tė pėrgjakur nė rrugėn e gjatė pėr t’u ribashkuar, duke pasur shembull tė gjallė sakrificėn e  Myderriz Jusuf Efendi Podgorica.

Tiranė, 2 dhjetor 2006

Kthehu ne fillim

Histori

KONGRESI I BERLINIT DHE ĒĖSHTJA BALLKANIKE

Halil HALIDEMAJ

Historiografia e kohės sė re u kushton kujdes tė veēantė ngjarjeve historike tė lidhura me Krizėn Lindore, si pasojė e sė cilės u mblodh Kongresi i Berlinit (13 qershor — 13 korrik 1878). Ky tubim diplomatik ishte imponuar nga forcat imperialiste evropiane, pėr hartimin e hartės sė re tė Gadishullit Ballkanik dhe tė disa shteteve tė tjera evropiane nė interes tė apetiteve tė tyre imperialiste.

Ēėshtja ballkanike si problem i pazgjidhur brenda Krizės Lindore ishte manifestuar edhe nė Paqen e Shėn Stefanit, por mė tepėr peshoi nė seancat e Kongresit tė Berlinit. Barrėn e kėtyre kombinimeve tė shteteve imperialiste, e mbajtėn mbi krahėt e tyre njė pjesė e popujve tė Ballkanit.

_________________________

Nė lėmshin e madh tė kėtij problemi, qė ėshtė preokupim mė tepėr pėr ta parashtruar se sa pėr ta zgjidhur, ngase problemet ballkanike tė cilat i parashtroi dhe vendimet qė mori Kongresi ishin ngushtė tė lidhura me ekzistencėn e popujve tė Ballkanit, njė herėsh dhe me reagimet e lėvizjes kombėtare shqiptare, vendimet e marra lidhur me Ballkanin si dhe caktimi i vijave tė reja kufitare prekėn thellė interesat e tyre kombėtare e sidomos ato tė popullit shqiptar.1

Ēėshtja shqiptare madje vetėm sa po shtohej. Otto Von Bizmarku, nė seancat plenare tė Kongresit tė Berlinit, deklaroi me njė indiferencė se pėr tė parėn herė po dėgjonte se ekzistuaka njė popull i quajtur shqiptar diku nė jug tė Gadishullit Ballkanik.2 Bile sikur u trondit kur dėgjoi pėr zėrin, rezistencėn dhe luftėn e tij pėr ta kėrkuar dhe siguruar tė drejtėn e ligjshme pėr tė qenė komb mė vete dhe i barabartė me kombet tjera tė Ballkanit.3

Interesat vitale tė popullit shqiptar para botės i mbronte Lidhja Shqiptare e Prizrenit e formuar para se tė fillonte Kongresi i Berlinit. Pjekuria politike dhe angazhimi maksimal i ideologėve tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, drejtues tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit u pa dhe doli nė shesh nė kėrkesat e tyre pėr autonominė e Shqipėrisė, tė paraqitura Portės sė Lartė dhe Fuqive tė Mėdha. Ata kėrkuan me plot urtėsi e dituri qė tė trajtohej edhe tė zgjidhej ēėshtja e popullit shqiptar. Megjithate, Porta dhe imperialistėt evropianė nuk pėrfillėn tė drejtėn e kėtij populli me tė gjitha tiparet si komb: traditat, doket, zakonet, kulturėn dhe tė drejtėn historike mė tė moēme nė Ballkan pėr ekzistencė shtetėrore.

Diplomacia evropiane, e cila nė kėt kohė e kishte nė dorė dhe po e vendoste fatin e kombeve nė Ballkan, pas Kongresit tė Berlinit u aktivizua dhe mė tepėr ngase u panė qartė gabimet fatale qė kishte bėrė me traktatin e atij Kongresi. Marksi duke bėrė njė vėshtrim mbi qėllimet dhe vendimet e Kongresit tė Berlinit theksonte se: „Diplomatėt e perėndimit gjithnjė e mė tepėr pėrpiqeshin pėr tė ruajtur statusquonė nė Ballkan dhe paprekshmėrinė e Perandorisė Osmane pėr interesat e veta".4

Pas shumė diskutimeve tė cilat zgjatėn plot njė muaj, diplomatėt e Fuqive tė Mėdha, mė 13 korrik 1878, kumtuan zyrtarisht se Kongresi i Berlinit kishte marrė fund. Tani filloi qėrimi i hesapeve sa nė fushėbeteja, aq edhe pranė tryezave tė rrumbullakėta, duke u pėrpjekur secila tė sigurojė sa mė shumė territore nė dobi tė vet. Kongresi mori njė varg vendimesh me pasoja tė mėdha pėr jetėn dhe fatin e tė gjithė popujve tė Ballkanit. Ēėshtja ballkanike nė kuadrin e Krizės Lindore u trajtua nė mėnyrė tė njėanshme, duke favorizuar Serbinė, Malin e Zi, Bullgarinė dhe Greqinė, tė cilave ua njohu tė „drejtėn" e zgjerimit territorial nė dėm tė popullit shqiptar, maqedon etj.

Nė kėtė situatė tė ndėrlikuar, shqiptarėt kishin njė qėndrim pozitiv sa i pėrket luftės sė pėrbashkėt me popujt e Ballkanit. Ata mbajtėn qėndrim korrekt lidhur me themelimin e federatės ballanike, duke mos qenė, nė parim, kundėr saj. Qarqet patriotike shqiptare pajtoheshin me kėtė ide vetėm nėse edhe popullit shqiptar do t'i sigurohej njė status i barabartė me popujt e tjerė tė Ballkanit.5

Kongresi i Berlinit dhe vendimet e tij u dhanė krahė pretendimeve imperialiste tė disa shteteve evropiane dhe tė rretheve qeveritare tė shteteve ballkanike, tė cilat synimet territoriale ekspansioniste i kishin tė drejtuar posaēėrisht nga Bosna e Hercegovina, Shqipėria dhe Maqedonia. Ky Kongres me njohjen e tė drejtės Austro-Hungarisė pėr zgjerim nė Bosnje e Hercegovinė e pengoi rritjen e Serbisė dhe tė Malit tė Zi nė atė drejtim. Kėshtu pėrpjekja boshnjako-hercegovase prė t'u ēliruar nė kryengritjen e vitit 1875, mbeti i parealizuar.

Popullsia e Bosnes dhe Hercegovinės, nė kėtė kohė, u bė viktimė e kombinimeve rreth ndarjes sė sferave tė interesit dhe rivalitetit midis Rusisė cariste dhe Austro-Hungarisė. Austro-Hu-ngaria pėr tė penguar ēlirimin dhe bashkimin e sllavėve tė jugut, nėn ndikimin e borgjezisė gjermane, pėrpiqej tė ruante integritetin e Perandorisė Osmane, respektivisht tė pėrfitonte territore nga ajo. Prandaj, Vjena orvatej tė pengonte ēlirimin e sllavėve tė jugut dhe tė rumunėve.

Pėrkundėr Austro-Hungarisė, Rusia cariste e konsideronte veten si mbikėqyrėse tė lėvizjeve kombėtare tė sllavėve tė jugut. Si e tillė, ajo qysh nga fitorja mbi Perandorinė Osmane dhe nė saje tė vendimeve tė Paqes sė Shėn Stefanit, pėrpiqej qė politika e saj tė zinte vend dominant nė truallin e Ballkanit. Me shtrirjen e protektoratit austro-hungarez mbi Bosnje e Hercegovinė, iu mundėsua zyrtarisht Monarkisė sė habzburgėve qė ta shtrijė imperializmin e saj nė Ballkan, e pėrmes tij edhe tė imperializmit gjerman qė mbėshtetej nė parullėn „Drang nach Osten".6

Kėshtu, ēėshtja e popujve nė Bosnje e Hercegovinė, Shqipėri e Maqedoni, nė momente, dukej sikur kishte humbur nė kėtė lėmsh tė komplikuar tė interesave tė gėrshetuara tė diplomacisė evropiane dhe lakmive tė rretheve borgjeze, qeveritare, tė shteteve tė Ballkanit.6a

Lidhja Shqiptare e Prizrenit, qė e drejtonte dhe e udhėheqte Lėvizjen Kombėtare Shqiptare, reagoi nė mėnyrė kategorike kundėr vendimeve tė Kongresit tė Berlinit. U pėrpoq ta ruante integritetin e tokave shqiptare edhe me forcėn e armėve, por dhe nė fushėn diplomatike, duke mbajtur korespondencė me tė gjitha rrethet demokratike evropiane dhe me pėrfaqėsuesit e Kongresit. Kėshtu, ajo i detyroi kabinetet et Fuqive tė Mėdha qė tė korrigjonin deri-diku vendimet e tyre e tė mendojnė edhe ato pėr ēėshtjen e popullit shqiptar dhe shtetin e tij. Madje, nė korrik tė vitit 1880 ambasadori anglez nė Stamboll Gosheni deklaronte se „Lėvizja Shqiptare nuk mund tė merret thjeshtė si njė manovėr e turqėve pėr tė mashtruar Evropėn". Ky diplomat anlgez, vetėm pak vjet mė vonė, gjithashtu do tė theksojė se: "?c?.Kombi shqiptar nuk mund tė lihet mbanė nė kombinimet politike te diplomacisė sė ardhshme"

Lėvizja Shqiptare nuk gėzonte kurrfarė pėrkrahjeje nga jashtė. Problemi shqiptar prekej nė seancat e Kongresit vetėm sipas rasteve dhe momenteve. Shėrbente vetėm si mjet „pėr ruajtjen„ e status-quosė ndėrmjet Perandorisė Osmane dhe Fuqive te Medha. Qėllmi kryesor ishte qė tokat shqiptare tė shėrbenin per kompensime territoriale nė dobi tė shteteve fqinje ndėrluftuese me Turqinė, kurse populli shqiptar luftonte jo pėr tė okupuar dhe aneksuar territore tė huaja, por pėr tė mbrojtur tėrėsinė e territoreve tė veta. Vendimet e Kongresit tė Berlinit i vėnė nė treg si monedhė kėmbimi territoret e banuara me shqiptarė.

Ndėr anekset e protokolit nr. 7 tė Kongresit tė Berlinit mė i rėndėsishmi ėshtė aneksi i dytė ku nė mėnyrė tė saktė tregon pėrcaktimin e vijave kufitare ndėrmjet Malit tė Zi dhe Perandorisė Osmane, respektivisht territoreve shqiptare. Diskutimet e pėrfaqėsuesit tė Perandorisė Osmane nė Kongres ishin pėrpjekje pėr pėrcaktimin e vijave kufitare nė mes tė shteteve ballkanike dhe Turqisė, e jo pėr ruajtjen e territoreve tė shqiptarėve. Kjo ishte pėrpjekje pėr mbetjen edhe mė tutje tė Perandorisė Osmane nė Ballkan. Pėr kėtė hedh dritė edhe kėrkesa e pėrfaqėsuesit tė Portės nė protokolin nr. 10 tė 1 korrikut tė vitit 1878: „Shteti i tij i kushton rėndėsi tė madhe ēėshtjes kufitare me shtetet ballkanike dhe cek dėshirėn qė kufijtė ballkanikė mos tė zgjerohen nė dėm tė Perandorisė Osmane".

Aneksi nr. 1 i kėtij protokoli pėrcakton vijėn kufitare tė Malit tė Zi. Kufiri do tė kalojė „Nė vargun e gjatė tė maleve shqiptare, do tė ndiqen vijat midis fiseve Kuēi-Drekalli nė njė anė (...) dhe fiset e Kelmendit dlie Grudės nė anėn tjetėr deri te fusha e Podgoricės, prej kah do tė kthehet nga Pllanica duke ia lėnė fiset malėsore tė Kelmendit, Hotit dhe Grudės Shqipėrisė. Pastaj duke kaluar liqenin e Shkodrės, kufiri do tė kalojė pranė ujdhesės Gorica Topolla, ku do tė kalojnė malin dhe do tė mbėrrijė deri nė det te vendi Kruēi, duke i lėnė rrethin e Ulqinit Shqipėrisė(...)"8

Siē shihet nga materialet, pas Kongresit tė Berlinit aty kah fundi i vitit 1878 dhe nė fillim tė vitit 1879 vendimet e tij nuk realizoheshin lehtė, ngase Lidhja Shqiptare e Prizrenit kishte formuar ushtrinė e vet vullnetare pėr mbrojtjen e territoreve tė banuara me shqiptarė. Qė nga kjo kohė Lėvizja Shqiptare ishte vėnė haptas pėrballė planeve antishqiptare, si tė Fuqive tė Mėdha, vendimeve tė tyre, ashtu edhe kundėr synimeve tė borgjezive tė shteteve ballkanike e Perandorisė Osmane. Pėr kėtė vendosmėri shqiptare, konsulli austriak i Vlorės shkruante: „Qeveria turke gjendet tani para popullsisė sė revoltuar dhe tė gaēme pėr t'u hedhur nė kryengritje dhe nuk ka fuqi qė t'ia nėnshtrojė popullin autoritetit tė saj".9

Lidhja Shqiptare e Prizrenit i kishte kuptuar drejt tė gjitha malverzimet qė bėheshin lidhur me shkėputjen e tokave tė banuara me shqiptarė dhe aneksimin e tyre shteteve fqinjė. Prandaj edhe ndėrmori masa tė gjera popullore qė me luftė t'i mbroj viset e banuara me shqiptarė.

Se Lėvizja Kombėtare Shqiptare ishte e vendosur qė t'i mbronte me forcė, me armė nė dorė viset e banuara me shqiptarė, shihet edhe nga njė letėr e Princ Nikollės drejtuar Vezirit tė Madh nė Stamboll nė fillim tė korrikut 1878:

(...) „Besoj madhėri se nė tė ardhmen do tė na mundėsohet njė lidhje me ndjenja tė pastėra midis Portės sė Lartė dhe principatės sė Malit tė Zi, pasi traktati i Berlinit na e ka mundėsuar kėtė. Unė prej tash do tė garantoj pėrpjekjet e mia paqesore dhe tė sinqerta ndaj Portės (...)

Vendimet e marra nė Kongresin e Berlinit duhet tė zbatohen nė mėnyrė tė saktė, pa kurrfarė lėshimi. Kjo, duhet tė bėhet nė tė mirė tė popullit tim, dhe besoj se Ekselenca e juaj duhet tė mendojė si unė (...) Ėshtė e rėndėsishme qė koha mos tė kalojė ditėn e caktuar tė traktatit tė Berlinit, me qėllim qė tė mos lejohet qė situata tė keqėsohet dhe njėherėsh tė mos shpėrthejė ndonjė protestė nga rezistuesit tė cilėt mendojnė se do tė lihen pas dore. Nga ana tjetėr, Plava, Gucia, Kollashini, Tuzi, si dhe Podgorica janė ngritur ashpėr dhe protestojnė. Koha nuk ėshtė qė tė presim mė tepėr, ngase prej dite nė ditė situata po ashpėrsohet dhe acarohet mė shumė.

Ekselenca Juaj, do tė mė kuptojė, pėrndryshe mė duhet tė marrė masa tė tjera ushtarake pėr tė ndėrruar gjendjen. Besoj se me ndihmėn e juaj do tė evitojmė ēdo kundėrshtim tė shqiptarėve protestues (...).10

E shtrėnguar nga Rusia dhe kabinetet evropiane, Porta e Lartė, pa marrė parasysh protestet e shumta tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, ia filloi bisedimeve me Malin e Zi pėr dorėzimin e territoreve tė banuara me shqiptarė Malit tė Zi.

Kėshtu mė 21 janar tė vitit 1879 nė Vir Pazar u takuan pėrfaqėsuesit e Perandorisė Osmane dhe tė Malit tė Zi, pėr tė pėrpiluar marrėveshjen e plotė nė lidhje me kufirin nga ana midis viseve tė Shkodrės dhe tė Malit tė Zi.11

Marrėveshja parashihte ditėn dhe orėn e caktuar tė tėrheqjes tė ushtrisė turke nga territoret tė cilat do tė kalonin nė duart e ushtrisė malazeze. Princi i Malit tė Zi me kohė ishte angazhuar pėr zgjerimin sa mė tė madh nė tokat shqiptare. Nė qershor tė vitit 1878 i kishte shkruar Kongresit tė Berlinit edhe kėtė: „Sipas fjalės sė fundit tė grofit Andrashi mė zvogėlohet vendi i okupuar nė Hercegovinė. Por, mė tepėr mė brengos ajo qė mė mbetet nė anėn e Shqipėrisė, njė pjesė tė cilėn me ēdo kusht duhet ta marr, sidomos Buna, e cila ėshtė artere e jetės pėr popullin e Ma-lit tė Zi si dhe Ulqini, i cili ėshtė mjaft i rėndėsishėm pėr ne".12

Princ Nikolla pėr ta pasur mė tė sigurtė prenė i shkruante kancelarit tė Rusisė cariste, Gorēakovit njė letėr (fundi i muajit korrik 1878) me tė cilėn e informonte se prej Portės sė Lartė ka kėrkuar qė t'ia dorėzojė Malit tė Zi tėrė ato vende pėr tė cilat kishte vendosur Kongresi i Berlinit. Mirėpo, shprehte dyshimin nė realizimin e vendimeve, ngase Porta e Lartė, duke e parė rezisten-cėn e forcave tė armatosura tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, zva-rritej t'i zbatonte ato. Midis tė tjerave ai i shkruante:

„Pėr kėto zgjerime kaq tė vogla qė Qeveria e Madhėrisė Suaj na i ka siguruar, do tė duhej tani tė mos hasnim nė rezistencė dhe vėshtirėsi tė reja. Veziri i Madh nė pėrgjegjen e tij konventon dispozicione tė shkėlqyeshme tė Portės sė Lartė pėr tė tashmen dhe tė ardhshmen. Por ai kėrkon falje pėr gjendjen e shkaktuar dhe trazirat qė po ndodhin nėpėr vendet e lėshuara, respektivisht po kėrkon prej nesh pėr ta shtyrė dorėzimin e kėtyre vendeve, derisa myshyri Mehmet Ali pasha tė marrė urdhėrin pėr tė ardhur dhe pėr ta ndalur rezistencėn qė janė duke e bėrė forcat e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare".13

Nga kėto tė dhėna del e qartė se rezistenca e masave shqiptare pėr ruajtjen e viseve tė banuara me shqiptarė ishte shumė e madhe dhe masive. Madje, as Mali i Zi, as Porta e Lartė, nė kėtė kohė nuk kishin forca t'i kundėrviheshin Lėvizjes Kombėtare Shqiptare. Bile princ Nikolla frikėsohej nga ngjarjet qė mund tė zhvilloheshin nė territoret e banuara me shqiptarė si rezultat i ndryshimeve tė kufirit. Prandaj i shkruante pėrsėri Gorēakovit:

„(...) Kam frikė se do tė lindin komplikime serioze tė cilat do tė ishin shumė tė kobshme pėr shtetin tim tė vogėl qė tash ėshtė njohtuar se do tė zgjerohet dhe nuk do tė jetojė mė vetėm nė kėta shkėmbinj tė egėr, ky popull qė tėrė jetėn ka vuajtur urie. Shpresoj se do tė mundem t'i drejtohem aleatit tim tė madh mirėbėrėsit tim me qėllim qė mbrojtja e tij e fuqishme tė intervenojė nė kohėn e duhur... qė Mali i Zi tė marrė pa luftė tė paktėn atė qė ia ka akorduar Kongresi i Berlinit me vendimet e tij".14


Kongresi i Berlinit lidhur me caktimin e kufijve tė rinj midis Malit tė Zi dhe Perandorisė Osmane, respektivisht vendeve tė banuara me shqiptarė, formoi njė komision tė veēantė ndėrkombėtar. Edhe kjo tregon se Fuqitė e Mėdha i dinin kėrkesat e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, prandaj pėrpiluan me aq seriozitet plane dhe programe pėr zbatimin e traktatit tė Berlinit. Princ Nikolla, i sigurt se qėllimet e tij do tė gjejnė pėrkrahjen nga komisioni ndėrkombėtar pėr pėrcaktimin e kufijve ngase nė komision bėnte pjesė edhe pėrfaqėsuesi i Rusisė cariste, e hartoi vetė vijėn kufitare sipas dėshirės, e cila do tė pėrfshinte Gucinė e Plavėn. Kėtė pėrmes tė pėrfaqėsuesit tė Rusisė cariste, ia dorėzoi komisionit ndėrkombėtar. Vija kufitare sipas princ Nikollės do tė ish'te: „(...) Nga Planica dhe do tė shkonte nė vijė tė drejtė nėpėr majen e Gjergj Isufit dhe Berovės pėr tė arritur nė majėn e parė tė Ilina Gllavės. Prej kėtu kufiri do tė vazhdonte vijėn e caktuar deri nė maje tė Velika Zhihovės. Pastaj duke vazhduar vijėn e kufirit tė propozuar nga komesarėt malazezė deri nė maje tė Tornov Kamenit, drejtpėrdrejt nė majėn Sileva Gllavės, prej nga do tė arrinte nė vijė tė drejtė nė majėn e Baliosta Gllavės, pėr t'u drejtuar pastaj kah maja e Goleshit. Prej Goleshit kufiri duke vazhduar sė pari vijėn e propozuar lėshohet nė pikėn e fundit pėrballė majės mė tė lartė tė Jeqmishtės dhe do tė arrinte prej kėsaj nė vijė tė drejtė, duke formuar njė tangjente me drejti-min e propozuar, Mokra, Velika, pikė kjo e prerjes sė tė dy vijave tė dakorduara nga delegatėt e tė dy shteteve. Mė nė fund, prej kėtu traseja do tė zbresė nė burim tė lumit Shekullar, rrjedhėn e tė cilit do ta pėrcillte vija kufitare deri te derdhja e tij nė lumin
Lim".15

Pėr realizimin e kėsaj kėrkese territoriale, princi i Malit tė Zi, bashkė me diplomatėt e tij, nuk kėrkonte ndihmė vetėm nga Rusia cariste, por edhe nga Anglia, Franca dhe Italia. Protestet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit qė u drejtoheshin diplomatėve tė Fuqive tė Mėdha nuk merreshin parasysh nė kėtė kohė. Me ēėshtjen shqiptare, ndonėse sipėrfaqėsisht, u kacafyt vetėm Vjena.

Pėrfaqėsuesi i Austro-Hungarisė, Shvegel iu pėrgjegj kancelarit gjerman Otto Von Bizmarkut nė njė rast duke i kundėrshtuar vendimet e Kongresit tė Berlinit, e duke e marrė nė mbrojtje popullin shqiptar. U propozoi delegatėve tė pranishėm nė Kongres se „nuk bėn tė mohohet njė komb i cili me shekuj ishte autokton". Ai i ftonte ata qė, nėse dėshironin tė njiheshin me popullin shqiptar, ta lexonin librin e Ami Bouėse „La Turquie d'Europe", Paris, 1840,i cili, ndėr tė tjerat, shkruan:

„Shqipėria ka njė ardhmėri si shtetet e tjera ballkanike dhe etnografisht ėshtė krejt homogjene, sado qė ka fe tė ndryshme, ajo ėshtė plotėsisht e zoja tė qeverisė vetveten". Megjithate asnjė nga delegatėt nuk i pėrfilli fjalėt e tij. Kongresi ia njohu vetėm Mirditės njė lloj autonomie fisnore, tė cilėn mė vonė Turqia nuk e pėrfilli.18

Jovan Ristiqi, ministri i punėve tė jashtme i Serbisė sė atėhershme, duke udhėtuar nėpėr Gjermani qė tė ndiqte sė afėrmi punėn e Kongresit tė Berlinit, u ndal nė Vjenė. Qėndrimi i tij nė kryeqytetin e Austro-Hungarisė kishte qėllime tė caktuara diplomatike. Ai u takua me kontin Andrashi dhe i dorėzoi pėr Qeverinė e Vjenės njė kėrkesė tė Qeverisė Serbe. Nė kėtė takim, siē theksohej edhe nė kėrkesėn e tij, Jovan Ristiqi kėrkoi nga Andrashi, dhe shpresonte shumė madje, se Qeveria e tij do tė pėrkrahte zgjerimin e shtetit serb nė jug. Ka tė dhėna tė cilat e pohojnė mendimin, se Andrashi kishte pranuar dhe e kishte pėrkrahur kėtė kėrkesė tė shtetit serb, dhe se kishte lejuar nė emėr tė Qeverisė sė Vjenės zgjerimin e Serbisė nė drejtim tė Novi Pazarit dhe Mitrovicės.

Kuptohet edhe Serbia i bėnte tė mundur Austro-Hungarisė qė tė realizonte disa pretendime tė saj qė i kishte shtruar mė parė nė lidhje me drejtimin e vijės hekurudhore Beograd—Nish kah Piroti dhe Vranja.17

Nė seancėn e dytė tė Kongresit tė Berlinit, e cila u mbajt mė 17 qershor 1878, pėrfaqėsuesi diplomatik i Anglisė kėrkonte me kėmbėngulje qė nė punėn e Kongresit tė merrte pjesė edhe Greqia. Ai kėtė propozim e lidhte duke e cekur rivalitetin qė ekzistonte midis grekėve dhe popujve sllavė, tė cilin me njė akt tė tillė pėrpiqej ta evitonte.18

Zgjerimi i shtetit serb nė drejtim tė jugut, kėrkesė qė e pėrkrahnin disa fuqi tė mėdha nė Kongresin e Berlinit, u kundėrshtua vetėm nga pėrfaqėsuesi diplomatik i Turqisė pėr interesa tė Perandorisė sė tij.19

Duke shfletuar protokollin nr. 8 qė u miratua nga pjesėmarrėsit e Kongresit tė Berlinit, mund tė kuptohet se edhe Qeverisė Greke i ishte lejuar qė tė dėrgonte pėrfaqėsuesit e vet diplomatik nė kėtė tubim.20 Nga kėto tė dhėna mendojmė se mund tė konkludojmė se Qeveria sėrbe dhe ajo e Athinės siguruan tė drejta qė tė dėrgojnė mbikėqyrėsit e tyre diplomatikė nė Kongresin e Berlinit. Sa i takon Greqisė, kongresi ēėshtjen e la tė pazgjidhur dhe vendosi qė kufiri ndėrmjet Perandorisė Osmane dhe Greqisė tė caktohej sipas njė komisioni qė do tė formohej nga tė dy palėt, ku si bazė do tė shėrbente edhe vija kufitare e pėrcaktuar nga lumenjt Selemvrija nė Thesali dhe Kallamas. Sipas kėtij rekomandimi Greqisė do t'i mbeteshin jo vetėm qytetet Janina, Preveza dhe Arta me rrethina, por edhe e tėrė Ēameria.21

Pikėrisht nė saje tė diplomacisė evropiane, Mali i Zi dhe Serbia arritėn tė realizojnė njė varg koncesionesh nė Kongresin e Berlinit. Kėshtu deri sa Mali i Zi duke u mbėshtetur nė Paqen e Shėn Stefanit zgjeroi territorin e vet pėr 210 mila, me Kongresin e Berlinit atij iu zvogėlua territori nė vetėm 80 mila, ku, sipas tė dhėnave, jetonin 50.000 shqiptarė. Nė pėrgjithėsi pas Kongresit tė Berlinit, Mali i Zi disponon, sipas tė dhėnave tė kohės gjithsejt 165 mila territor, me 250.000 banorė.22

Siē dihet, me vendimet e Kongresit tė Berlinit Serbia e fitoi pavarėsinė e plotė shtetėrore dhe njėherėsh u zgjerua nė juglindje me 210 mila dhe 280.000 banorė, me njė popullsi me mjaft shqiptarė. Disa shkenctarė kanė llogaritur se pas Kongresit tė Berlinit Serbia duhet ketė pasur gjithsejt 1.000 mila territor dhe 1.600.000 banorė.23

Nė kohėn e Krizės sė madhe lindore (1875—1878) qarqet imperialiste tė shteteve tė mėdha dhe ato tė shteteve ballanike i thyen parimet e luftės pėr ēlirimin kombėtar tė popujve tė Ball-kanit.24

Popujt e Gadishullit Ballkanik, pėrkundėr pesė shekujve nėn zgjedhen e Perandorisė Osmane, jetuan pothuajse nė kushte historike gati tė barabarta, por zhvillimi i procesit tė emancipimit kombėtar tė tyre nuk u zhvillua dhe nuk pėrfundoi kudo nėn kushte dhe rrethana tė njėjta dhe nė tė njėjtėn kohė. Shqipėria u nda nga Perandoria Osmane mė vonė se Greqia, Serbia, Bull-garia, Rumania dhe Mali i Zi.25

Kėshtu „koncerti evropian" pavarėsisht nga kėrkesat e popujve tė Ballkanit, i mbledhur nė Berlin, hartoi hartėn e re tė Gadishullit Ballkani, sipas interesave tė veta.

_____________________________________

1 Historia e popullit shqiptar, II, Tiranė, 1965, fq. 126—127. Krah. I. Senkevic, Shqipėria nė periudkėn e krizės Irndore, Moskė 1865, faq. 122—123.
2 Protokoli Nr. 2 i Kongreslt tė Berlinit, dėrguar Ministrisė sė Ptmėve tė Jashtme tė Anglisė, inė 19 qershor 1878. Krah. Arben Puto, Probl. shqip. Studime hist. Tiranė, 1970 nr. 3 f. 128
3 X h. B e 1 e g u, Lidhja e Prizrenit, Tiranė, 1939, iaq. 67—70. Krah.: Shyqri Ballvora, „Studime historike", nr. 2 Tiranė, 1968 fq. 116—118.
D. Tucoviq, Serbija dhe Shqipėria, Prishtinė, 1975, fq. 94_97.
6 Arkivi i Cetinės, fondi: Ministria e Punėve tė Jashtme, faks. JVs 78 Letėr e Princ Nikollės dėrguar kancelarit tė Rusisė Cariste, P r i n-cit Garēakov, kah fundi i muajit korrik, 1878. — Krah.: Historia e popullit shqiptar II, Tiranė, 1965, faqe 130—132.
6a Dr. Vasil. Popovic, Evropa i Srpsko pitanje u periodu oslo-bodenja, 1804—1918, Beograd. faq. 126—128. Krah.: Potenkini, Historia Diplomacije, sv. 11, Zagreb, 1951, faq. 22. Krah.: Milorad EkmeSic, Vstanak u Bosni 1875—1878, Sarajevo, 1960, faq. 79—82.
7 V. I. Lenin, Soci. — Krah.: V. Lenini, Imperializmi faza e fundit e kapitalismit, vepra — rusisht, faqe 142—245.
7a Protokoli JVs 10, 1 korrik 1878 i Kongresit tė Beriinit, dėrguar Kabinetit Britanik nga pėrfaqėsuesi i saj S a 1 s b e r i, mė 4 korrik 1878.
— Krah.: anekset JVel dhe 2 i kėtij Protokoli. — Krah.: Arben Puto, Problemi shqiptar dhe Fuqitė e Mėdha nė gjysmėn e dytė tė shek. XIX: „Studime historike", Tiranė, 1970, nr. 3 faqe 132—133.
'Xhafer Belegu, Lidhja e Prizrenit, Tiranė, 1939, faqe. 71—76.
— Krah.: Arkivi i Cetinės, RS. Malit tė Zi, fondi: Ministna e Puiiėve tė Jashtme faksimili, JVe 201, letėr e pėrfaqėsuesit diplomatik te Malit te Zi nė Stamboll, Badonjiqit, dėrguar nga Stamb^a Qevense Se Malit tė Zi me 9 tetor 1879, lidhur me qėndrimin <*?¦* ™™f%£*\££&? tfS ptare qė nuk e lėshonin tokat shqiptare M&M te Zi dhe ndernrm l tem-toreve tė Havės dhe Gucisė me Hotin dhe Gruden.
9 Arkivi i Cetinės, fondi: Ministria e Punėve tė Jashtme e faksim Ks 290 letėr zyrtare e V. Radonjiqit dėrguar nga Stambolli, Qevense se Maiit tė Zi, fq. 2—3.
10 Arkivi i Cetinės, BS e Malit tė Zi, fondi: Ministria e Punėve te Ja-shtme, faksim. 133a/3, e Qeverisė sė Malit tė Zi, dėrguar Komisionit nder-kombėtar pėr caktimin e kufijve, midis Malit tė Zi dhe Perandonse Osma-ne, mė 11 maj 1879.
11 Arkivi i Cetinės, RS e Malit tė Zi, fondi: Ministria e Punėve tė Ja-sntme, faksim. 77/4, Marrėveshje, e hartuar nė dy kopje nė mes Perando-psė Osmane e Malit tė Zi nė Virpazar me 21 janar 1879, pėr dorėzimin e terntoreve qė Kongresi i Berlinit ia dha Malit tė Zi. Marrėveshfla u har-tua nė mes eprorėve ushtarakė. Pėr Malin e Zi nėnshkruan: 1. S. Rado-n.nqi, 2. S. Popovic. Pėr Perandorinė Osmane, 1. Riza pashagu-vernator i pėrgjithshėm, 2. Mehmet Ali.
2 Arkivi i Cetinės i RS Malit tė Zi, fondi: Ministria e Punėve tė Ja-sntme, fakS. JV» 18/6—78. Letėr e Princ Nikollės, dėrguar njė personi, qė ka marrė pjesė nė Kongresin e Berlinit, letra ėshtė dėrguar mė 1 korrik 1878.
1S A. M. Mi 22, fo. 195'1255, raport i konsullit Blanti, dėrguar Ka-binetit Britanik, 12 maj 1879.
Lim".15
Pėr realizimin e kėsaj kėrkese territoriale, princi i Malit tė Zi, bashkė me diplomatėt e tij, nuk kėrkonte ndihmė vetėm nga Rusia cariste, por edhe nga Anglia, Franca dhe Italia. Protestet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit qė u drejtoheshin diplomatėve tė Fuqive tė Mėdha nuk merreshin parasysh nė kėtė kohė. Me ēėsh-tjen shqiptare, ndonėse sipėrfaqėsisht, u kacafyt vetėm Vjena.
14 Arkivi i Maqedonisė, filml 23, fO. OFIS, 195/12. 56. — Krah.: Arkivi i Cetinės, R. S. e Malit tė Zi, fondi: Ministria e Punėve tė Jashtme, faks. N° 78, letėr e Princ Garēekovnė fund tė muajit korrik 1878, pef t'i ofruar ndihmė pėr zbatimin e vendimeve tė Kongresit tė Berlinit. — Pa aty, i njėjti dokument, faq. 4.
15 Arkivi i Cetinės, RS e Malit tė Zi, fondi: Ministria e )Punėve *e Jashtme. faks. JV«75, sipas sė cilit, Princi i Malit tė Zi Nikolla, pro-pozon trasenė e re tė kufirit, tė cilėn ia dorėzon Komisionit ndėrkombetar, i cili ishte mbledhur pėr caktimin e kufijve nė Plavė dhe Guci.
16 Protokoli jvft 10, 1 korrik 1878 i Kongresit tė Berlinit, drejtuar Kabinetit Britanik nga Solsberi, mė 4 korrik 1878, fletė pėr S h v e g e 1 i n, i ciH nė seancat e Kongresit tė Berlinit mbrojti tė drejtat e shqiptarėve. Krah.: A. B o n e, La Turqie d'Europe, Paris, 1840, vėll. III, faqe 1—36. K. Frashėri, Stud. fiist. Fill. e levi. kombė. nė Shgipėri, Tiranė, 1978 nr. 1. f. 19—20.
17 Dr V. Popovic, Evropa i srpsko pttanje u periodu oslobo&enja 1804—1918, Beograd, faqe 127—128.
18 Protokolli Nr. 2 i Kongresdt tė Berlinit dėrguar Ministrisė sė Punė-ve tė Jashtme tė Anglisė, mė 19 qershor 1878.
19 Protokolli nr. 7 pika 4 dėrguar Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Anglisė.
20 Protokoli nr. 8 i Kongresit tė Beriinit dėrguar Kabinetit Britanik mė 24 qershor 1878. — Krahaso: Potemkinin, faqe 24.
21 Revista „Branisllav" nr. 12, 22 korrik 1878, Osjek.
22 Nove granice na Balkanskom Poluotoku, „Obzor" nr. 167, 22 korrik 1878, Zagreb.
23 „Narodni list", Zadar, nr. 61, 7 korrik 1878.
24 Arben Puto, Problemi shqiptar dhe Fuqitė e Mėdha nė gjysmėti e dytė tė shek. XIX, „Studime Historike". Tiranė, 1970 nr. 3 faqe 132—133.
25» Kristo Frashėri, Fillimet e Lėvizjes Kombėtare nė Shgipėri, Studime historlke, nr. 1, 1978 faqe 19—22
.

__________________________________________

 

YMER PRIZRENI FIGUR E RĖNDĖSISHME E RILINDJES KOMBĖTARE

 

Prof. dr. Xheladin SHALA

Myderriz Ymer Efendi Prizreni bėn pjesė nė lagjen e figurave mė tė rėndėsishme tė periudhės sė Rilindjes Kombėtare Shqiptare. Rėndėsia e tij ėshtė aq mė e madhe kur kemi parasysh se emri dhe pėrpjekja e tij janė tė lidhura me Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit, ngjarje kjo mė e rėndėsishmja nė historinė kombėtare shqiptare. Megjithatė, historiografia jonė gjatė kohės ka qenė mospėrfillėse ndaj rolit tė Ymer Prizrenit.

Shkollėn fillore dhe tė mesme i kreu nė vendlindje, kurse studimet i mbaroi nė Stamboll. i pėrkiste shtresės shoqėrore borgjeze tė vendit, urtak polyglot. Ishte intelektual i pėrmasave tė mėdha pėr kohėn, i cili deri nė Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit i pėrkiste elitės politike demokratike revolucionare – “Bashkimi i Ri Osman”.

Punoi myderriz nė Medresenė e Bajrakli Xhamisė, shėrbeu myfti nė Prizren, pėrfaqėsoi Sanxhakun e Prizrenit tė Vilajetit tė Kosovės nė Parlamentin Osman nga janari i vitit 1877 deri nė shkurt tė vitit 1878, dhe qėndroi, fuqimisht, promotor i tė gjitha pėrpjekjeve qė sollėn nė Kuvendin Themelues tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, mė 10 qershor 1878.

Le tė mė besohet tė rikonstatoj mendimin e dr. Muhamt Pirrakut, studiues me pasion i Ymer Prizrenit: sintagma Myderriz Haxhi Ymer Efendi Prizreni ėshtė sinonim pėr Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit, ēfarė nuk e njohim ende tė plotė.

Sė kėndejmi, bashkėkohėsi i tij, poeti Dervish Salihu, me tė drejtė e quajti “Dhylkame”, pra Aleksandėr, Lekė tė Madh – shpėtimtar tė shqiptarėve dhe fitimtar mbi sulmuesit serbė e malazez nė tokat shqiptare tė Plavės e Gucisė, tė Hotit e tė Grudės.

Pėrpjekjet politike shumėmujore tė Ymer Efendi Prizrenit me Besėlidhjen e Kosovės – Itifakun, tė cilin ai e ngriti para Konferencės sė Shėn Stefanit, solli kombin shqiptar nė Kuvendin e Pėrgjithshėm tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit tė 10 qershorit 1878, pikėrisht nė vigjilje tė Kongresit tė Berlinit tė 13 qershorit 1878. Nė strukturat organizuese dhe drejtuese tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit 1878 – 1881 Haxhi Ymer Prizreni ishte alfa dhe omega, ishte vetė Ora e Lidhjes Shqiptare, siē do tė thoshim me fjalėt e studiuesit Muhamet Pirraku. Ishte Kryetar i Komitetit tė Lidhjes pėr Prizren, Kryetar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm, Kryetar i Kėshillit Drejtues, i cili quhej edhe Komiteti i Shpėtimit Kombėtar, Kryetar i Lidhjes Shqiptare dhe sė fundi Kryetar i Qeverisė sė Pėrkohshme tė Shqipėrisė Autonome, sė kėndejmi Kryetar i Parė dhe i vetmi i Shqipėrisė Etnike.

Tėrė jetėn nė paqe e nė luftė, u rrethua me personalitete ndėr mė tė ndriturat tė kombit shqiptar. Tė gjithė bashkėmendimtarėt dhe bashkėluftėtarėt e Ymer Sylejman Efendisė, tė Epokės sė Lidhjes sė Prizrenit, e pėrfunduan jetėn me dhunė tė pushtuesit osman – turk: nga plumbi, nga laku, ose vdiqėn nė burgje nė syrgjynosje, me dėnime tė pėrjetshme.

Ushtria perandorake osmane, Porta e Lartė dhe Sulltan Abdylhamidi II, nėn presionin politik e ushtarak tė aleancės evropiano-ruse pėr interesa tė Malit tė Zi, tė Serbisė, tė Bullgarisė dhe tė Greqisė, e thyen Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit, por jo edhe kryetarin e saj, as frymėn e saj. Kėtė frymė nuk do ta shkulė nga tokat shqiptare as dora vrastare qė u lėshua mbi jetėn e Hoxhės sė Madh – Ymer Pruzrenit nė Ulqin, nė njė kohė kur po e kėrkonte shpirti i ringjallur i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

Nė fund nuk mund tė mos e konstatojmė faktin: Nė ditėn e pėrvjetorit tė martirizimit tė Ymer Prizrenit, mė datė 12 qershor 1887, fati historik i dhuruar nga gjaku i UĒK-sė e dashti tė quhet Pėrvjetor i Ndėrhyrjes Ndėrkombėtare – NATO-s nė Kosovė – aleate e Ushtisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėr ēlirimin e Kosovės nga robėria serbo-jugosllave 87 vjeēare, mė 12 qershor 1999.

_________________________________________________

YMER PRIZRENI DHE LIDHJA SHQIPTARE E PRIZRENIT

Qemal MATAJ

Protestat e pandėrprera qė bėri popullsia e krahinave tė Shqipėrisė Veriore dhe Verilindore kundėr vendimeve tė padrejta tė Traktatit tė Paqes sė Shėn-Stefanit, si Rusia Cariste edhe qeveritė e shteteve tė fuqive tė mėdha tė Evropės, jo vetėm qė nuk i morėn aspak nė konsideratė, por, duke i vėnė veshėt shurdhėr dhe sytė tė verbuar ndaj kėrkesave tė drejta tė popullit shqiptar, pėrgatitnin plane tė tjera ekspansioniste pėr sigurimin e zonave tė influencės sė tyre nė gadishullin e Ballkanit, dhe nė mėnyrė tė veēantė pėr copėtimin e mėtejshėm tė territoreve tė Shqipėrisė, qė ishte lėnė pothuajse pas dore nga Perandoria Osmane. Nė kėtė drejtim, mjaftė aktive u tregua Austro-Hungaria dhe Anglia, tė cilat e konsideruan Traktatin e Shėn-Stefanit qė ishte nėnshkruar midis Rusisė Cariste ngadhėnjimtare dhe tė Perandorisė Osmane tė mundur, si traktat qė rriste jo vetėm pėr sė tepėrmi ndikimin rus nė territoret e vendeve tė gadishullit tė Ballkanit dhe nė detin Mesdhe, por nė tė njėjtėn kohė, ky traktat, sipas tyre cenonte interesat dhe planet politike tė monarkisė Danubiane nė Ballkan dhe atė tė Mbretėrisė angleze nė detin Mesdhe.

Pikėrisht, ishin kėto dy fuqi tė mėdha tė Evropės imperialiste qė bėnė tė gjitha pėrpjekjet e tyre nė rrugė diplomatike pėr t’i bindur edhe qeveritė e shteteve tė fuqive tė mėdha tė Evropės pėr rishikimin me ēdo kusht tė vendimeve tė Traktatit tė Paqes sė Shėn-Stefanit, qė ishte nėnshkruar midis Rusisė Cariste dhe Perandorisė Osmane nė 3 mars tė vitit 1878.

Pas bisedimeve qė bėnė midis tyre, qeveritė e fuqive tė mėdha tė Evropės, vendosėn tė mblidhej njė kongres nė qytetin e Berlinit, nė tė cilin do tė dėrgonin pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė tyre.

Pėrveē pėrfaqėsuesve tė fuqive tė mėdha tė Evropės, siē ishin nė atė kohė, Anglia, Austro-Hungaira, Gjermania, Rusia, Franca dhe Italia, nė Kongresin e Berlinit, qė u caktua tė fillojė punimet e tij mė 13 qershor 1878, u vendos nga ana e tyre qė tė merrte pjesė edhe pėrfaqėsuesi i Perandorisė Osmane.

Kopleksi memorial i LSHP-sė

__________________________

Pėr t’u bėrė ballė situatave tepėr tė vėshtira politike qė u krijuan pas nėnshkrimit tė Traktatit tė Shėn-Stefanit dhe tė thirrjes sė Kongresit tė Berlinit qė u caktua tė mblidhej mė 13 qershor 1878, pėrpara popullit shqiptar shtroheshin detyra tė mėdha pėr t’i dalė zot vatanit tė tij, nga pazarllėqet e reja qė kurdisnin tė gjitha shtetet imperialiste tė Evropės nė kurriz tė tėrėsisė tokėsore tė Shqipėrisė nė favor tė shteteve shoviniste tė Ballkanit qė ishin marrė nėn mbrojtje nga Rusia Cariste.

Patriotėt mė tė vendosur tė tė gjitha krahinave tė Shqipėrisė, e sidomos ato qė ishin tė rrezikuara nga pushtimi i ushtrive gjakatare tė shteteve shoviniste tė Ballkanit, duke i vlerėsuar me largpamėsi situatat politike tepėr tė ndėrlikuara qė u krijuan me nėnshkrimin e Traktatit tė Paqes sė Shėn-Stefanit dhe thirrjen e Kongresit tė Berlinit, si dhe duke qenė tė orientuar dhe tė ndihmuar nga Komiteti Qendror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Kombėsisė Shqiptare tė Stambollit, e shikonin si domosdoshmėri ēėshtjen e organizimit dhe tė bashkimit tė tėrė popullit shqiptar nė njė organizatė politiko-ushtarake, e cila do tė vihej nė krye tė luftės pėr mbrojtjen e truallit shqiptar nga synimet grabitqare tė shteteve shoviniste tė Ballkanit. Pėr t’ia arritur kėtij qėllimi, prej tė gjithė patriotėve dhe pėrfaqėsuesve tė lėvizjes sonė kombėtare kėrkohej qė tė merrnin masa urgjente pėr bashkimin e shqiptarėve nė shkallė kombėtare. Njė bashkim i tėrė shqiptarėve mund tė arrihej dhe tė bėhej vetėm duke formuar njė qendėr tė vetme drejtuese dhe udhėheqėse pėr tė gjithė Shqipėrinė, rreth sė cilės duhet tė bashkoheshin tė gjithė shqiptarėt pėr tė mbrojtur tėrėsinė e tokave shqiptare nga synimet grabitqare tė shteteve shoviniste tė Ballkanit dhe tė fuqive tė mėdha tė Evropės.

Pėrfaqėsuesit e Komitetit Qendror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Kombėsisė Shqiptare, pasi u morėn vesh edhe me patriotė dhe prijės popullor qė ishin tė vendosur pėr mbrojtjen e tėrėsisė tokėsore tė tokave amtare, si dhe duke marrė pėr bazė se territoret e krahinave tė Shqipėrisė Veriore dhe Verilindore ishin bėrė objekt i planeve ekspansioniste tė reja, qė do tė shqyrtoheshin dhe vendoseshin nė Kongresit tė Berlinit, vendosėn qė qendrėn drejtuese dhe udhėheqėse tė luftės pėr mbrojtjen e tėrėsisė sė tokave shqiptare, ta formonin nė qytetin e lashtė tė Prizrenit. Krahas Komitetit Qendror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Kombėsisė Shqiptare, qė vendosi qyteti i Prizrenit tė bėhej qendėr e luftės sė popullit shqiptar pėr mbrojtjen e tėrėsisė tokėsore tė Shqipėrisė, qė ishte vėnė nė rrezik nga planet ekspansioniste antishqiptare tė shteteve shoviniste fqinje dhe tė fuqive tė mėdha tė Evropės, njė meritė tė veēantė si dhe rol tė madh ka luajtur edhe patrioti Ymer Prizreni sė bashku me tė gjithė patriotėt dhe prijėsit popullor tė krahinave tė Kosovės, dhe tė Rrafshit tė Dukagjinit. Pėr kėtė kontribut qė ka dhėnė Ymer Prizreni me parinė e Gjakovės e tė Pejės, ishte caktuar pėr t’ju dėrguar nga njė letėr tė katėr vilajeteve tė Shqipėrisė pėr njė mbledhje kombėtare, duke caktuar qytetin e Prizrenit, qendėr tė princave tė Dukagjinit. Kėtij zėri, ju pėrgjigj e gjithė Shqipėria duke ēuar pėrfaqėsues tė vet. “Nė pėrgjigje qė Komiteti Qendror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Kombėsisė Shqiptare u kishte vėnė tė gjithė patriotėve shqiptarė, tė gjitha krahinat e Shqipėrisė nė ditėt e para tė qershorit tė vitit 1878, nisėn pėr nė qytetin e Prizrenit delegatėt e tyre pėr tė marrė pjesė nė kuvendin historik tė pėrfaqėsuesve tė popullit shqiptar.

Pėr nė kuvendin historik tė pėrfaqėsuesve tė popullit shqiptar, qė do tė zhvillohej nė qytetin e lashtė tė Prizrenit, ashtu si nga tė gjitha krahinat e Shqipėrisė, edhe populli i qytetit tė Prizrenit caktoi si pėrfaqėsues tė tij, patriotėt mė tė shquar si Ymer Prizrenin, Shaip Spahiun, Ukshin Berishėn, sheh Abedinin, sheh Vehbiun, e tė tjerė, pėr tė marrė pjesė nė kuvendin qė do tė merrte vendime tė rėndėsishme pėr fatin e popullit dhe tė kombit shqiptar.

Ndėrsa Komiteti Qendror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Kombėsisė Shqiptare qė kishte qendrėn e tij nė Stamboll, sė bashku me tė gjithė patriotėt mė tė shquar dhe mė tė vendosur tė tė gjitha krahinave tė Shqipėrisė po vazhdonin veprimtarinė e tyre pėr zhvillimin e kuvendit historik tė Prizrenit. Porta e lartė e Stambollit nė pragun e mbledhjes sė kėtij kuvendi tė pėrfaqėsuesve tė popullit shqiptar, duke u ndodhur midis disa rreziqesh tė krijuara nga situatat politike tė brendshme dhe tė jashtme qė ishin krijuar pėr Qeverinė osmane, si dhe e ndodhur pėrballė vendosmėrisė sė lėvizjes kombėtare shqiptare, qė vazhdonte tė rritej e tė forcohej nga dita nė ditė, vendosi tė ndiqte njė taktikė “dashamirėse” pėr mospengimin e mbajtjes sė mbledhjes sė kuvendit historik shqiptar qė ishte caktuar tė bėhej nė qershor 1878.

Pikėrisht nė kėtė periudhė, Qeveria osmane bėri tė gjitha pėrpjekjet e saj dhe pėrdori metoda nga mė tė ndryshmet, qė lėvizjen kombėtare shqiptare si dhe mė vonė edhe Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit t’a drejtonte kundėr shteteve dhe popujve fqinj, si dhe tė ruajtjes sė ekzistencės sė sundimit tė Perandorisė Osmane nė gadishullin e Ballkanit. Pėr t’ia arritur kėtij qėllimi, vet Sulltan Abdyl Hamiti i Dytė, nuk ngurroi qė shqiptarėve kryengritės t’u premtojė edhe autonominė, por kjo nėn sovranitetin e tij. Ai, krahas premtimeve qė u bėri shqiptarėve pėr dhėnien e autonomisė, siē pohojnė mjaft burime dokumentare tė asaj kohe, u shkroi edhe letra disa personaliteteve tė shquara shqiptare, me qėllim qė t’i bėnte pėr vete, dhe nė kėtė mėnyrė t’i shkėpuste nga rruga e luftės qė ata kishin nisur pėr bashkimin e vendit tė tyre. Midis personaliteteve shqiptare, Sulltani i Parė i ka shkruar letra edhe patriotit Ymer Prizrenit, i cili i pat  kthyer pėrgjigje negative pėr ē’farė ai kish kėrkuar prej tij. Pėr kėto, nė njė dokument thuhet: “Sulltani u shkroi letra personaliteteve mė tė dalluara shqiptare, me qėllim qė t’i pėrfitonte ato. Njė letėr tė kėtillė plotė lajka dhe premtime ia shkroi edhe Haxhi Ymer Prizrenit. Padyshim, letra e pat efektin e kundėrt, gjė kjo tė cilėn e provojnė edhe tė dhėnat e historiografisė turke…

Pa marrė parasysh premtimet e dhėna nga Sulltan Abdyl Hamiti i Dytė, patriotėt mė tė vendosur tė tė gjitha krahinave tė Shqipėrisė nuk u tėrhoqėn nga vendimi qė kishin marrė pėr thirrjen dhe zhvillimin e kuvendit historik qė ishte vendosur tė mbahej nė qytetin e Prizrenit nė qershor 1878. Kėshtu, nė ditėt e fundit tė dhjetė ditėshit tė parė tė muajit qershor 1878, vazhduan tė vinin nė qytetin e Prizrenit delegatė tė zgjedhur nga populli i krahinave tė Shqipėrisė, qė ata pėrfaqėsonin. Kuvendi historik i pėrfaqėsuesve tė popullit shqiptar, kėshtu i filloi punėt e tij.

Mbledhjen e kuvendit historik tė Prizrenit, e hapi pėrfaqėsuesi i Komitetit Qendror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Kombėsisė Shqiptare tė Stambollit, Abdyl Frashėri, i cili tė gjithė delegatėve pjesėmarrės qė kishin ardhur nga tė gjitha krahinat e Shqipėrisė nė kėtė kuvend historik tė popullit shqiptar, ju drejtua me kėto fjalė: “..Qėllimi i Kuvendit ėshtė qė t’u presim hovin armiqve tė pashpirt, duke lidhur besėn shqiptare dhe duke u betuar qė tė mbrojmė me gjak trojet tona qė na lanė gjyshėrit dhe stėrgjyshėrit tanė…”

Nė mbledhjen e kėtij kuvendi historik tė pėrfaqėsuesve tė popullit shqiptar, tė gjithė delegatėt pjesėmarrės tė tė gjitha krahinave tė Shqipėrisė duke i mbėshtetur propozimet e bėra prej patrioteve tė shquar, si dhe duke shprehur vullnetin e popullit qė ata pėrfaqėsonin nė kėtė kuvend, vendosen njėzėri formimin e njė organizate politike dhe ushtarake shqiptare, e cila do tė merrte pėrsipėr drejtimin, udhėheqjen dhe organizimin e luftės dhe tė rezistencės sė armatosur tė masave tė krahinave tė Shqipėrisė pėr tė mbrojtur tėrėsinė e tokave shqiptare, qė po viheshin pėrsėri nė rrezik nga vendimet e Kongresit tė Berlinit, qė do tė merrte nė favor tė shteteve shoviniste tė Ballkanit dhe nė dėm tė tėrėsisė tokėsore tė Shqipėrisė.

Kėshtu, nė kuvendin historik qė u zhvillua nė qytetin e lashtė tė Prizrenit, u krijua organizata politike dhe ushtarake, - Besėlidhja Shqiptare, e cila nė gjithė veprimtarinė e saj qė zhvilloi qė nga dita e themelimit, u quajt me emrin Lidhja Shqiptare e Prizrenit, nė krye tė sė cilės u vunė bijtė mė tė vendosur tė popullit shqiptar, Ymer Prizreni, Abdyl Frashėri, Sylejman Vokshi, Shaip Spahiu, Ahmet Koronica etj.

Pėrfaqėsuesit e popullit shqiptar qė morėn pjesė nė kuvendin historik tė qershorit tė vitit 1878, zgjodhėn organin mė tė lartė tė tij, Komitetin Qendror tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, dhe nė vendimet qė u morėn nė kėtė kuvend, u vendos njėzėri qė nė tė gjitha qendrat administrative tė krahinave tė Shqipėrisė tė krijoheshin Komitetet e Degėve tė Lidhjes Shqiptare, tė cilėt do tė kishin lidhje tė pėrhershme me Komitetin Drejtues tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit pėr gjithė veprimtarinė qė ata do tė zhvillonin nė krahinat e tyre. Gjithashtu, atė ditė qė u formua Lidhja Shqiptare e Prizrenit, siē thuhet nė disa burime gojore, patrioti Abdyl Frashėri kishte ngritur nė njė gjysmė tė njė plepi njė flamur tė kuq me shqiponjėn dy krerėshe, tė cilin ia pat dhėnė Ymer Prizrenit. Pėr kėtė, sipas tregimit tė nipit tė Ymer Prizrenit, Gafurr Myftiut, thuhet se: “Ky flamur ėshtė i Ymer Efendisė, tė cilin ditėn e krijimit tė Lidhjes, Abdyl Frashėri e kishte ngritur nė njė gjysmė tė njė plepi afėr medresesė, ku u mbajt tubimi. Ky flamur lidh mirė tė vėrtetėn, ngushton distancėn kohore, atje e kėtu..”

Pra, nė kuvendin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, tė qershorit tė vitit 1878, Ymer Prizreni mori pjesė si delegat i popullsisė tė qytetit tė Prizrenit dhe tė krahinave pėrreth tij.

Duke qenė pėrkrahės dhe bashkėluftėtar i Abdyl Frashėrit, me tė cilin kishte pasur lidhje tė ngushta nė vitet para formimit tė Lidhjes, si dhe duke marrė pėr bazė aktivitetin patriotik qė kishte zhvilluar pėr mbrojtjen e tėrėsisė sė tokave amtare shqiptare gjatė luftėrave serbo-osmane dhe malazezo-osmane tė viteve 1875-1876, tė gjithė pėrfaqėsuesit e krahinave tė Shqipėrisė qė morėn pjesė nė Kuvendin Historik tė krijimit tė Lidhjes, patriotin dhe luftėtarin e shquar Ymer Prizrenin, e zgjodhėn anėtarė tė Komitetit Qendror dhe tė Komitetit Drejtues tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Duke vlerėsuar kontributin dhe rolin tepėr tė rėndėsishėm qė ka luajtur Ymer Prizreni dhe Abdyl Frashėri pėr krijimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, nė njė tekst tė gjuhės osmane, qė ėshtė botuar nė ato vite, midis tė tjerash thuhet se Haxhi Ymer Prizreni dhe Abdyl Frashėri, nė kohėn e themelimit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit ishin prej atyre revolucionarėve mė tė mėdhenj dhe mė pėrparimtarė nga tė gjithė pėrfaqėsuesit shqiptarė dhe me tė vėrtetė, Ymer Prizreni ishte njė nga aktivistėt, luftėtarėt dhe organizatorėt mė tė shquar dhe mė tė vendosur qė kontribuuan me tė tėra forcat mendore dhe fizike pėr themelimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

Pėr kontributin qė ka dhėnė, si dhe aktivitetin dhe veprimtarinė udhėheqėse dhe organizuese qė ka zhvilluar Ymer Prizreni gjatė ditėve tė zhvillimit tė mbledhjeve tė Kuvendit historik tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe qė kanė vazhduar pothuajse gjatė gjithė ditėve tė muajit qershor tė vitit 1878, nė tė dhėnat qė ka dhėnė plaku 80 vjeēar, Demir Azemi nga fshati i Grekovcit tė Suharekės, i cili ka pasur t’atin e tij pjesėmarrės dhe anėtar tė Lidhjes Shqiptare, duke treguar kujtimet e t’atit, pėrveē tė tjerash ka pohuar me gojė edhe kėto: Nė mes tė dy mbledhjeve tė Lidhjes, nė vendin ku ėshtė mbajt tubimi, Ymer Efendia, vjen me disa talebelar tė cilėt kėndojnė kėngė shqipe. Dhe sot, mė bėhet se mė kumbon zėri i babait qė ia thoshte kėngės siē e ka dėgjuar atje atė ditė:

“..Asht toka e jonė,

T’parėt na e kanė lanė.

Do t’desim t’tanė,

Kujt s’do t’ia lamė..”

Gjithashtu, si para edhe gjatė ditėve qė zhvilloi punimet Kuvendi i pėrfaqėsuesve tė popullit shqiptarė tė tė gjithė krahinave tė Shqipėrisė, Ymer Prizreni sė bashku me patriotė tė tjerė tė shquar prizrenas, zhvilloi njė veprimtari tė gjallė politike, agjitative e propagandistike nė qytetin e Prizrenit, ku dha njė kontribut tė madh nė drejtim tė pėrkrahjes dhe tė mbėshtetjes sė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit qė nė ditėt e para tė themelimit tė saj. Kėshtu, nė saje tė punės kėmbėngulėse, bindėse e sqaruese qė bėri Ymer Prizreni me patriotėt, luftėtarėt dhe popullin e qytetit dhe tė krahinave tė Prizrenit, ai arriti jo vetėm qė t’i bashkojė myslimanėt dhe tė krishterėt prizrenas, por i bėri ata qė tė lidhin besėn me njeri-tjetrin pėr tė ndihmuar me tė gjitha mjetet pėr zhvillimin normal tė veprimtarisė politike tė Komitetit Drejtues tė Lidhjes Shqiptare pėr zbatimin e vendimeve tė marra si dhe forcimin dhe sugjerimin e aktivitetit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

Si anėtar aktiv i Komitetit Qendror dhe i Komitetit Drejtues tė Lidhjes Shqiptare qė ishte, Ymer Prizreni, jo vetėm qė ka marrė pjesė nė tė gjitha mbledhjet qė bėri Lidhja Shqiptare e Prizrenit gjatė muajve qershor dhe korrik tė vitit 1878, si dhe mori pjesė edhe nė aprovimin dhe nėnshkrimin e tė gjitha vendimeve dhe tė dokumenteve qė morėn nga Lidhja pėr mbrojtjen e tėrėsisė etnike shqiptare. Ai u bė njėri ndėr organizatorėt e zhvillimit tė qytetit tė Prizrenit nė pėrkrahjen dhe mbėshtetjen e Lidhjes Shqiptare dhe tė zbatimit tė vendimeve qė janė marrė prej saj pėr kundėrshtimin e tė gjithė planeve dhe vendimeve antishqiptare tė kongresit tė Berlinit.

Krahas aktivitetit dhe tė veprimtarisė qė vazhdonte tė kryente si anėtar i Komitetit Qendror dhe tė Komitetit Drejtues tė Lidhjes Shqiptare, Ymer Prizreni ka dhėnė njė kontribut tė madh nė ditėt e para pas themelimit tė Lidhjes nė drejtim tė pėrgatitjes dhe tė hartimit tė teksteve tė protestave qė ju dėrguan Kongresit tė Berlinit dhe fuqive tė mėdha tė Evropės, nga popullsia e qytetit dhe e krahinave tė Sanxhakut tė Prizrenit, nėpėrmjet tė cilave kundėrshtoheshin me forcė tė madhe vendimet e kongresit tė Berlinit pėr copėtimin e tokave tė Shqipėrisė nga monarkitė shoviniste tė Ballkanit qė ishin marrė nėn mbrojtjen e shteteve imperialiste tė Evropės. Kėshtu, nė protestėn e pėrfaqėsuesve tė Lidhjes Shqiptare tė Gegėrisė qė i dėrguan Kongresit tė Berlinit mė 15 qershor 1878 nga Prizreni, autor i sė cilės, siē vėrtetojnė burimet dokumentare tė asaj kohe, ishte Ymer Prizreni, pėrveē tė tjerave nė tė thuhet se..” Qeveria osmane nuk ka mundur t’ia lėshojė Rusisė, me gjithė kėmbėnguljen grabitqare te kėsaj tė fundit, tė drejtat tona civile dhe tė drejtat njerėzore, ndonėse ajo e detyruar me forcė dhe pėr tė ndaluar gjakderdhjen, nėnshkroi Traktatin e Shėn-Stefanit, dhe qė sipas kėtij traktati u krijua njė shtet i ri bullgar, brenda kufijve tė tė cilit janė pėrfshirė shumė rrethe tė vendit tonė: ndėrsa shumė tė tjera i janė lėshuar Serbisė e Malit tė Zi. Duke u ndodhur pėrpara kėtyre pėrmbysjeve tokėsore, padrejtėsia e tė cilave ėshtė e dukshme, ne tė nėnshkruarit, pėrfaqėsues tė banorėve tė tė gjithė rretheve tė vendit, kemi dėshirė t’i paraqesim Kongresit tė Berlinit lutjet tona.

Duke qenė tė mbledhur nė Prizren, nė qendrat e Gegėrisė, jemi tė vendosur tė bėjmė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė mos pranuar qeveri tjetėr veē Qeverisė Osmane dhe pėr t’u parashtruar qeverive evropiane dėshirat tona. Ndėrsa, nė aktin e vendimeve (Kararname) tė Komitetit tė Prizrenit pėr Mbrojtjen e vendit, qė ėshtė nėnshkruar nga 47 deputetė nė nenin 6 tė tij thuhet: “Duke pasur parasysh gjendjen e Ballkanit, ne nuk do tė lejojmė nė asnjė mėnyrė hyrjen e trupave tė huaja nė vendin tonė. Qeverinė bullgare nuk do ta pranojmė as edhe pėr emėr. Nė qoftė se Serbia nuk do t’i lėshojė me tė mirė viset e okupuara pa tė drejtė, ne do tė mobilizojmė kundėr saj formacionet vullnetare dhe do tė pėrpiqemi gjerė nė fund pėr t’ia arritur zbrazjen e kėtyre viseve. Po kėshtu, do tė veprojmė edhe kundėr Malit tė Zi”. Kurse, nė njė protestė qė i drejtonin Kongresit tė Berlinit pėrfaqėsuesit e rretheve tė Prizrenit, Gjakovės, Pejės, Gucisė, Novipazarit, Senicės, Taslixhės, Mitrovicės, Vuēitėrnit, Prishtinės, Gjilanit, Shkupit, Tetovės, Kėrēovės, Gostivarit, tė Dibrės sė Poshtme dhe tė Sipėrme, pėrveē tė tjerash nė tė thuhet: “Ne shqiptarėt nuk do tė lejojmė asnjė pėllėmbė tė tokės amtare tė na merret nga pushtuesit e huaj. Ato do t’i mbrojmė me pushkė dhe gjak deri sa tė shuhemi tė tėrė…”

Si para dhe gjatė zhvillimit tė mbledhjeve tė kuvendit historik qė u bė pėr themelimin e Lidhjes Shqiptare, ashtu si nė tėrė shtėpitė e qytetarėve tė Prizrenit, edhe nė shtėpinė e patriotit Ymer Prizrenit, gjetėn strehė shumė patriotė dhe delegatė tė krahinave tė Shqipėrisė. Pėr kėto, plaku njėqind vjeēar, Rexhė Mat Prelvukaj nga fshati Martinaj (Guci) pėr zhvillimin e Kuvendit Historik tė Prizrenit, si dhe pėr jetėn, veprimtarinė dhe kontributin e madh qė ka dhėnė Ymer Prizreni si para dhe gjatė periudhės sė ditėve tė krijimit tė Lidhjes Shqiptare, sipas kujtimeve qė i kanė mbetur nga tė parėt e tij, ndėr tė tjera nė to thuhet: “Nė Kuvend, kanė marrė pjesė ditėn e caktuar 90 delegatė, nė mesin e tyre edhe tė krishterė nga tė gjitha bajraqet shqiptare. Disa ditė kanė fjetur nėpėr shtėpitė pėrreth, kryesisht nė shtėpitė pėrtej Lumbardhit, rrėzė kalasė, ndėrsa janė tubuar jo gjithherė nė tė njėjtin vend, edhe nga dy e tri herė nė ditė. Qytetarėt, atyre qė ua ka rrahur zemra pėr Lidhjen, pėr liri e pavarėsi, pjesėmarrėsit e Lidhjes i kanė mbajtur nė konak me bukė e kripė e zemėr, pikėrisht si e ka zakon shqiptari, gjithherė trim e bujar. Disa delegatė kanė fjetur nė shtėpinė e Ymer Prizrenit, tė cilėn e kishte ngrehur gjashtė vjet para Lidhjes. S’di cilėt delegatė i ka pasur nė konak, por mė thotė mendja se aty kanė fjetur ata qė kanė udhėhequr, ata qė kanė qenė mė tė rėndėsishėm, Abdyli, Aliu, Sylejmani e tė tjerė..”

Patrioti dhe luftėtari i shquar i Lidhjes Shqiptare Ymer Prizreni, duke qenė anėtar i Komitetit Qendror dhe i Komitetit Drejtues tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, jo vetėm qė ndihmoi dhe ndikoi me praninė dhe pjesėmarrjen e tij nė organizimin dhe zhvillimin e manifestimeve popullore dhe dėrgimin e disa protestave tė popullsive tė qytetit dhe tė krahinave tė Sanxhakut tė Prizrenit, qė ju drejtuan qeverive tė shteteve tė fuqive tė mėdha tė Evropės dhe tė Kongresit tė Berlinit, por ai luajti njė rol tė rėndėsishėm si organizator dhe udhėheqės i luftės qė u zhvillua pėr krijimin e Degės sė Lidhjes Shqiptare pėr qytetin dhe Nahinė e Prizrenit.

Nė zbatim tė nenit nr. 2 tė Urdhėresės sė Lidhjes Shqiptare pėr organizimin e administratės dhe tė ushtrisė tė veēantė, nė tė cilėn theksohet se “Pėrveē deputetėve qė do tė mbeten me administratėn qendrore, tė tjerėt do tė kthehen nė vendet e tyre, do tė formojnė sa mė parė degėt e administratės pėr kazatė dhe do tė venė nė gatishmėri brenda 10-15 ditėve ushtrinė e tyre tė grumbulluar aty. Pėr kėtė duhet tė njoftojnė administratėn qendrore tė Sanxhakėve dhe tė veprojnė sipas pėrgjigjes qė do tė marrin prej tyre. Ymer Prizreni, sė bashku me patriotėt Shaip Spahiun, Abdyl Halimin, Shaban Efendiun, Ukshin Berishėn, qė u zgjodhėn anėtar tė Lidhjes Shqiptare, u morėn me organizimin dhe zhvillimin e disa mbledhjeve nė lagjet e qytetit dhe tė  krahinave tė Prizrenit. Nė kėto mbledhje, Ymer Prizreni dhe anėtarėt  tjerė tė Lidhjes, nėpėrmjet fjalimeve tė zjarrta qė mbajtėn, i njohėn masat popullore me vendimet qė kishte marrė Lidhja Shqiptare pėr mbrojtjen e tėrėsisė sė tokave shqiptare qė viheshin pėrsėri nė rrezik nė pazarllėqet e reja tė Kongresit tė Berlinit nga fuqitė e mėdha tė shteteve tė Evropės imperialiste.

Nė tė gjitha mbledhjet qė u zhvilluan nė lagjet e qytetit dhe krahinat e Prizrenit, masat popullore, jo vetėm qė aprovuan plotėsisht tė gjitha vendimet qė ishin marrė nga Lidhja Shqiptare, por siē theksohet nė mjaft dokumente tė asaj kohe, ata shprehėn kudo gatishmėrinė e tyre nė realizimin e detyrave qė u viheshin pėr mbrojtjen e tėrėsisė tokėsore tė tokave shqiptare nga sulmet qė mund tė ndėrmerrnin pushtuesit e huaj me ushtritė pėr pushtimin e territoreve tė Shqipėrisė.

Nė saje tė kėtyre mbledhjeve qė u zhvilluan me masat popullore dhe tė njė lufte tė madhe qė bėri Ymer Prizreni dhe patriotėt tjerė prizrenas kundėr elementeve tė parisė tė lėkundur, u pėrgatitėn kushtet pėr thirrjen e njė mbledhje tė pėrgjithshme tė tė gjitha shtresave tė qytetit dhe tė krahinave qė hynin nė pėrbėrjen e nahisė sė Prizrenit.

Pas njė pune kėmbėngulėse dhe tė luftės sė madhe e tė vendosur qė bėnė Ymer Prizreni, Shaip Spahiu, Abdyl Halimi, Shaban Efendiu, Ukshin Berisha pėr zbatimin dhe vėnien nė jetė tė vendimeve tė marra nga Lidhja Shqiptare nė kuvendin e madh tė qershorit tė vitit 1878, u arrit mė nė fund, qė nė mitingun popullor qė u organizua dhe u zhvillua nė sheshin e “Bajrakli Xhamisė”, nė fund tė gjysmės sė dytė tė muajit qershor 1878, populli i qytetit tė Prizrenit, pasi u informua edhe njėherė me vendimet e Lidhjes, aprovoi njėzėri krijimin e Komitetit tė Lidhjes Shqiptare pėr qytetin dhe nahinė e Prizrenit.

Si anėtarė tė Komitetit tė Lidhjes sė Prizrenit, populli zgjodhi patriotėt dhe prijėsit popullor mė tė shquar, si tė Prizrenit dhe mė tė vendosur pėr ēėshtjen e mbrojtjes tė tė drejtave dhe kombit shqiptar dhe tė tėrėsisė tokėsore tė Shqipėrisė. Ndėrsa, qė nė mbledhjen e parė qė mbajtėn anėtarėt e Komitetit tė Lidhjes qė dolėn nga gjiri i popullit, pėr drejtimin e kėtij komiteti, zgjodhėn si kryetar tė Komitetit tė Lidhjes sė Prizrenit, patriotin dhe birin mė besnik dhe mė tė vendosur pėr ēėshtjen e mbrojtjes sė tė drejtave tė popullit shqiptar, Ymer Prizrenin dhe nėnkryetar Shaip Spahiun.

Gjatė muajit korrik dhe nė fillim tė gushtit tė vitit 1878, Ymer Prizreni, duke vlerėsuar besimin qė i dha populli pėr drejtimin e Komitetit tė Lidhjes, punoi dhe luftoi me tė gjitha forcat e veta mendore dhe fizike pėr organizimin dhe forcimin e kryesisė tė Komitetit tė Lidhjes pėr Prizrenin, si dhe pėr propagandim te masat popullore dhe zbatimin e vėnien nė jetė tė vendimeve tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

Kryesia e Komitetit tė Degės sė Lidhjes sė Prizrenin, qė udhėhiqej nga Ymer Prizreni, duke e njohur veten si njė organ qė pėrfaqėsonte dėshirat dhe interesat jetike tė popullit, qė nė ditėt e para tė krijimit tė saj, si dhe duke u mbėshtetur fuqimisht tek masat e gjera tė tė gjitha shtresave popullore tė varfra, mori disa masa pėr forcimin e pushtetit tė saj politik, organizativ dhe ushtarak. Kėshtu, qė nė fillim tė veprimtarisė, kryesia e Komitetit tė Lidhjes sė Prizrenit, duke u udhėhequr prej Ymer Prizrenit dhe Shaip Spahiut, krijoi menjėherė njėsitė vullnetare tė luftėtarėve tė armatosur, tė cilėt kishin pėr detyrė qė tė ruanin rendin publik nė qytet, e veēanėrisht  tė siguronin zhvillimin e veprimtarisė sė aktivitetit tė administratės qendrore tė Lidhjes Shqiptare qė kishte qendrėn e saj nė qytetin e Prizrenit.

Me kėto masa qė mori kryesia e Komitetit tė Lidhjes pėr Prizrenin, jo vetėm qė nisi t’ia imponojė masat e saja administratės osmane tė sanxhakut e tė shkėputej nga varėsia e organeve shtetėrore dhe ushtarake, mirėpo, ajo arriti tė veprojė e pavarur nga organet e administratės shtetėrore osmane, si dhe tė caktojė pothuajse shumicėn e njerėzve tė saj nė institucionet administrative qė kishte administrata osmane nė qytetin e Prizrenit. Pra, nė saje tė kėtyre masave qė u morėn dhe tė luftės qė u zhvillua pėr shkėputjen nga administrata shtetėrore dhe ushtarake osmane, Komiteti i Lidhjes pėr nahinė e Prizrenit qė udhėhiqej prej Ymer Prizrenit, duke pėrfaqėsuar dhe mbrojtur interesat jetike tė masave popullore, nisi tė vepronte si organ i pushtetit administrativ nė vete, ku do tė luajė njė rol tė rėndėsishėm nė raport me zhvillimin e ngjarjeve qė rrodhėn nga marrja e vendimeve tė Kongresit famėkeq tė Berlinit, dhe forca e kėtij pushteti administrativ tė Lidhjes do tė forcohej akoma mė shumė nė luftėn qė do tė zhvillonte pėr zbatimin e vendimeve te Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

Pra, dega e Lidhjes Shqiptare pėr Prizrenin dhe organet administrative tė tij, forcėn e pushtetit tė tyre do ta arrijnė, atėherė  kur kryesia e kėsaj dege sė bashku me patriotėt dhe anėtarėt e tjerė tė Lėvizjes Shqiptare, do tė angazhohen drejtpėrdrejti nė organizimin e rezistencės dhe zhvillimin e lėvizjeve dhe manifestimeve popullore qė do tė shpėrthejnė e zhvillohen nė qytetin e Prizrenit kundėr zbulimit tė vendimeve tė Kongresit tė Berlinit qė kishin marrė fuqitė e mėdha tė Evropės imperialiste pėr copėtimin e territoreve tė Shqipėrisė nė favor tė shteteve shoviniste tė Serbisė, Malit tė Zi dhe tė Greqisė. Veēanėrisht, dega e Lidhjes Shqiptare pėr Prizrenin zhvilloi njė aktivitet tė dendur politik, si para edhe gjatė ditėve tė ardhjes tė marshallit osman, Mehmet Ali Pashė Maxharrit, ish delegatit tė dytė tė Perandorisė Osmane nė Kongresin e Berlinit, qė u dėrgua nga Porta e lartė nė Prizren nė muajin gusht tė vitit 1878 pėr zbatimin nė vend tė vendimeve tė traktatit tė Brelinit.

Pėr organizimin, e manifestimeve dhe tė lėvizjeve tė fuqishme popullore qė u zhvilluan nė qytetin e Prizrenit kundėr zbatimit tė vendimeve tė padrejta tė traktatit tė Berlinit, njė kontribut tė madh e tepėr tė rėndėsishėm ka dhėnė Ymer Prizreni sė bashku me tė gjithė anėtarėt e Komitetit tė Lidhjes dhe aktivistėt e tij, tė cilėt u gjenden nė ēdo kohė nė krye tė masave qytetare tė Prizrenit.

Nė saje tė aktivitetit dhe veprimtarisė patriotike qė zhvilloi nė shėrbim tė luftės pėr mbrojtjen e tė drejtave tė kombit shqiptar dhe, tė tėrėsisė tokėsore tė Shqipėrisė nga synimet grabitqare tė monarkive shoviniste tė Ballkanit, si dhe tė qėndrimit konsekuent qė mbajti nė luftė pėr zbatimin e vendimeve tė Lidhjes, patrioti Ymer Prizreni arriti qė tė krijojė, jo vetėm personalitetin e tij si udhėheqės dhe drejtues i Komitetit tė Lidhjes pėr Prizrenin, por me besimin qė kishte krijuar tek masat popullore prizrenase dhe duke u mbėshtetur fuqimisht tek ata, ai u bė njė ndėr bashkėluftėtarėt mė besnik tė Abdyl Frashėrit, ku sė bashku me aktivistė tė tjerė tė Lidhjes luftoi pėr forcimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

Pėr vendosmėrinė e patriotit  dhe tė kryetarit tė Komitetit tė Degės tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, do tė tregojnė ngjarjet politike qė u zhvilluan nė qytetin e Prizrenit gjatė muajit gusht tė vitit 1878, kur Ymer Prizreni, jo vetėm qė udhėhoqi tė gjitha lėvizjet e fuqishme popullore qė shpėrthyen e vazhduan gjatė gjithė gushtit kundėr zbatimit tė vendimeve tė traktatit tė Berlinit, por ai ishte njė ndėr udhėheqėsit dhe organizatorėt kryesor pėr kryerjen e aksioneve politike kundėr tė dėrguarit tė Portės sė lartė, Mehmet Ali Pashė Maxharrit, i cili kishte ardhur nė qytetin e Prizrenit pėr zbatimin nė vend tė vendimeve tė Kongresit tė Berlinit.

Pra, siē do tė tregojnė ngjarjet politike qė do tė zhvillohen mė vonė, Ymer Prizreni, si patriot i shquar dhe aktivist e luftėtar besnik i Lidhjes Shqiptare qė ishte, luftoi me tė gjitha forcat e veta mendore e fizike pėr njohjen e tė drejtave tė kombit shqiptar, mbrojtjen e tėrėsisė tokėsore nga synimet grabitqare tė monarkive shoviniste tė Ballkanit dhe sigurimin e autonomisė sė Shqipėrisė.

 

 

 

 

 


 



 







 












































[img]http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/VarrmihesiteKosoves/koshtunica.jpeg







































































































































   
 
 






 
























































































































































   
 
 





:  























   
 
 
BESIMI





 

]


   
 
 





 

....


   
 
 






 



   
 
 




   

























 









   
 
 






 

   
 
 






 

   
 
 






 







   
 
 





 

























               

       __________________________________________________________________________

Ora e Albinit nuk ndalet…!

 Kur gjėrat shikohen mbrapsht!

 ALBIN KURTI DHE BISEKSUALIZMI I POLITIKANĖVE TANĖ!

 

Shkruan: Adnan ABRASHI-NANDA, Prizren

(www.pashtriku.org -  mė 24.05.2007)

 --------------------

Qė tė jesh i arsyeshėm dhe ta  kesh njė pasqyrė sa mė tė qartė tė realitetit aktual politik nė Kosovė, tė gjitha gjėrat duhet t’i marrėsh, jo ashtu si prezantohen, por mbrapsht.

Mu kjo pra ėshtė ajo formula “mistike” pse unė gjithmonė ia qėlloj disa sendeve, dhe njerėzit po kujtojnė se jam vėrtetė i menēur.

Ja edhe shembulli i fundit:

Kur, kėto ditė, njė mik i imi mė njoftoi pėr lajmin e gėzuar se mė nė fund u lirua Albin Kurti nga paraburgimi, unė pa njė pa dy, iu pėrgjigja:

 - Dokrra, ai u lirua qė sėrish tė hyn nė burg!

Miku, mė shikoj i befasuar duke u shfry  me emocion nė mua:

Ti je PESIMIST i papėrmirėsueshėm!

E po, ndodhi ajo ēfarė ndodhi, dhe Albini shpejt u gjet pėrsėri prapa grilave.

Thjesht “ja ngulėn”, sepse, te ne nė politik, ēdo gjė e ka “me tė ngulme”

- E, nga e dite ti?! – menjėherė, po atė ditė, mė pyeti nė telefon miku im “optimist”. Desha. s’desha, ia zbulova s’pari atij formulėn time tė “famshme mistike”: “Tė jesh i menēur, jarani jam, tė gjitha gjėrat nė Kosovė duhet t‘i marrėsh mbrapsht, psh.: atikorrupsion-korrupsion, pavarėsi-varėsi, “Kosova do tė jetė shtet i pavarur”- Kosova kurrė s’do tė jetė shtet i pavarur, demokraci-totalitarizėm, sinqeritet-hajni, u lirua Albin Kurti –s ėrish do tė hyj nė burg Albini... E shikoni se si funksionon nė mėnyrė tė pėrsosur?!

Shprehia qė gjėrat gjithnjė t’i shikoj mbrapsht, mė la edhe pasojė: Merrni me mend, me kohė fillova edhe tė mendoj mbrapsht. Ta zėmė, a besoni se ne, ndoshta si njė shtet i ardhshėm, do tė kemi politikė dhe politikan biseksual?! Ēka do tė thotė kjo?!

Epo, thėnė troē popullorēe: nė njė anė, mu “shkėrdhy” me tė huajit qė do tė na mbikėqyrin, e nė anėn tjetėr, ata me na “shkėrdhy” neve si popull. Vėrtetė!  Dikush mund t’mė bėj vėrejtje se njė gjė po ndodh edhe tani, po nuk ėshtė ashtu!

Dikuuuurrrrė kur tė bėhemi tė pavarur, atėherė, pozitat  e aktit tė “shkėrdhymjes”do tė jenė pak mė ndryshe.

- Ha, ha, ha, ha...Fillova tė qeshi me zė. Mu kujtua ajo barsoletė nga koha e komunizmit, me njė drejtor dhe sekretareshėn e re tė tij:

-  Na ishte njė herė njė drejtor dhe kishte vendosur tė hapte konkurs pėr pranimin e njė sekretareshe personale. Por, biri i botės, pėrveē kushteve tė pėrgjithshme tė parapara me ligj, ai  kishte pėrgatitė edhe njė listė me disa kushte, tė cilat,  paraprakisht, duhet t’i pranoj kandidatja. Nga shumica e tyre, qė ishin lajmėruar nė konkurs, drejtori e pėrzgjedh njė si mė tė mirėn, e cila, po ashtu i kishte pranuar edhe kushtet speciale tė drejtorit .

Pėrveē disa obligimeve zyrtare si sekretaresh, ajo duhet t’i pėrmbahej edhe njė orari specifik:

Nė ora  8 tė mėngjesit-duhet ta sjellė kafenė sė bashku me ilaēin pėr tensionin e gjakut,

Nė ora ....

Nė ora 9 tė mėngjezit “SEX”...etj.

Me tė filluar dita e parė e punės, sekretaresha e posa pranuar, fillon me pedanteri t’i plotėsoj kushtet e veēanta tė drejtorit. Posa vije ora 9, ajo fillon t’i dishte teshat nga trupi. Me tė parė kėtė akt, drejtori befasohet dhe ia tėrhjek vėrejtjen sekretareshės:

Ehej...ēfarė je duke bėrė?

Po ... sipas kushteve qė mi parashtruat, a nuk shkruan SEKS nė ora 9 tė mėngjesit?- pėrgjigjet edhe mė e habitur sekretaresha?

O jo, e dashura ime! E ke keqkuptuar – reagon drejtori -  Seks nė ora 9 ėshtė si njė tregues  pėr t’ma pėrkujtuar se pikėrisht nė kohė unė duhet tė lajmėrohem nė KOMITET (Zyra e Lidhjes sė Komunistėve tė RSFJ-sė) . E kam shėnuar ashtu, sepse aty gjithnjė mė “shkėrdhejnė” tė tjerėt me poste dhe kompetenca mė tė larta se unė!

E tani, si asociacion, unė tentova  ta marr me mend gjendjen pas pavarėsisė sė Kosovės: Mos vallė ēdo politikani tanė, nė kontratėn e punės, do t’i shkruaj ora, kur ata ēdo ditė duhen tė lajmėrohen qė t’i “shkėrdhej” shefi i vetė mbikėqyrės ndėrkombėtar?

Atėherė, a nuk do tė kemi nė “shtetin e ri tė Kosovės” njė praktikė tė BISEKSUALIZMIT POLITIK, nė tė cilėn, politikanėt tanė, do t’i “shkėrdhej” dikush tjetėr i huaj, e mė pas, ata do t’na “shkėrdhejnė” neve si popull?

Duke u marrė me kėto mendime tė “krisura”, ende nuk e kam tė qartė se, pse kjo “orgji biseksuale” i pengon Albin Kurtit, kur ne, virgjinitenin e kemi humbur kaherė!??

Vėrtetė ndjehem sot i ēmendur me kėtė filozofi tė “mbrapshtisė” ...Ju lutem, mos ma zini pėr tė madhe...

  Kthehu ne fillim

---------------------

LETĖR E HAPUR ZOTRI HASHIM THAĒIT 

Shkruan:  Adnan ABRASHI

Prizren, mė 21.05.2007

 --------------------

Mė lejo, tė tė tregoj njė shaka qė mė bėri njė mik i imi. Ai njė ditė mė pyeti:

“A e di pse kėndohet kėnga “Jo nuk ndahet Mitrovica”? “Nuk e di!” – i thash.

“Kėndohet, sepse ajo veē ėshtė e ndarė! Pse askush nuk kėndon: “jo nuk ndahet Prizreni”, “jo nuk ndahet Gjakova”, por “jo nuk ndahet Mitrovica”!?

****

I nderuar zoti Hashim,

Jam njė qytetar i thjesht, i cila , pėrveē votės time dhe tė anėtarėve tė familjes sime, asgjė tjetėr mė shumė nuk mund tė bėj nė favorin tuaj dhe tė partisė qė ju momentalisht e udhėhiqni. Kėshtu kam vepruar nė tė gjitha zgjedhjet e gjertanishme, dhe padyshim se, kėshtu mendoja tė veproja edhe nė tė ardhmen. Por, sikur kohėve tė fundit, disa veprime, tė them ashtu - tė pamatura qė i keni bėrė dhe qė vazhdoni t’i bėni, mua dhe ndoshta edhe shumė votues dhe simpatizantė tuaj tė tjerė, do tė na shtyjnė, qė do e mos tė mendojmė seriozisht pėr rivlerėsimin e kėtij qėndrimi.

Befasia ime e parė ishte kur ju me tėrė pasion dhe kapacitetin politik u inkuadruat nė “Grupin e Unitetit”. Me kohė, ky dyshim u zbut me arsyen se vėrtetė jeni njė politikan i urtė dhe se dini ēka bėni. Tė vendoset pėr tė ardhmen historike tė Kosovės, dhe aty tė mos jetė njė lider si ju, vėrtetė nuk mbisundohej me asnjė arsye tjetėr tė ēfarėdo dyshimi eventual. Ne e dinim se kush ishin ata tė tjerė nė kėtė grup, tė ashtuquajtur uniteti, prandaj prezenca e juaj aty pėr ne ishte garancia, se vėrtetė asgjė nuk mund tė devijohet nga kėrkesat dhe synimet historike tė popullit tė Kosovės.

Por, sikur me kohė zunė fillet e zhgėnjimit tonė. Kur disa tė rinjė “axhami” manipulonin me do harta qė ju veē i kishit pranuar, ne as qė deshėm tė merrnim pjesė nė tubimet e tyre “paralajmėruese” pėr njė rrezik qė po na kanoset. Nuk deshėm, sepse e kishim aty Hashimin tė cilit, ashtu sikur na premtonte, thellėsisht i besonim se, “pavarėsia e Kosovės do tė jetė e panegociushme” , “asnjė milimetėr nuk do tė lėvizet nga ky parim”...etj.

Gjersa ju Hashim, na ftonit: “mė besoni...”, “ mė besoni...”, “mė besoni... “, kėta tė rinjtė “axhami” tė Vetėvendosjes, na mėsonin : “mos besoni!”, “mos besoni, por...binduni!”

Dhe...unė fillova tė mos besoj. Vėrejta se besimi ishte vetėm karakteristikė e mosdijes, ndėrsa mosbesimi i urtėsisė, apo kėrkimit vetjak tė sė vėrtetės  Dhe pėr tu bindur fillova me tė madhe tė merrem me argumentet e kėtyre tė rinjve “axhami”, apo thjeshtė, tė jem ai qė jem nė profesion -  jurist. 

Sė pari fillova tė kėrkoj, mos vallė do ta gjej ndonjė shtet ekzistues nė botė sikur Kosova.

Nuk e gjeta askund, z. Hashim. Nuk e gjeta sepse nuk ka! Shtet me tri sovranitete nuk ka askund. (sovraniteti i BE-sė , sovraniteti i Serbisė mbi komuna tė pastra etnike serbe dhe sovraniteti i kosovarėve) . Shpesh ju politikanėt, nė kėto raste dini t’na thoni: “Po nė Evropėn e ardhshme tė bashkuar nuk do tė ketė shtete me sovranitet tė plotė?!” Edhe kjo ėshtė e vėrtetė, ama ato shtete si tėrėsisht sovrane, me vullnetin e plotė tė tyre tė lirė, e kanė shkrirė njė pjesė tė sovranitetit tė tyre nė kėtė bashkėsi. Me atė vullnet tė lirė, qė del pikėrisht nga vetė sovraniteti i plotė qė ata kanė si shtete vėrtetė tė pavarura.

E Kosova!?

Ēfarė sovraniteti dhe vullneti tė lirė ka, pėr ta shkrirė atė nė kėtė bashkėsi tė ardhshme Evropiane!?

Ne zoti Hashim, jemi dhe do tė jemi vetėm njė shtet me protektorat ndėrkombėtar dhe asgjė tjetėr. Kėtė ēfarė po na ndodh me pakon e Ahtisarit ėshtė vetėm njė NDĖRRIM, pėrmes njė mashtrimi psikologjik masiv. Sikur tek ajo puna e fėmijės: kur fėmija i vogėl  merr e loz me diēka tė vlefshme, ne nga frika se mos e humb apo dėmton atė send, ja marrim menjėherė nga dora, ai do tė qajė, ēirret dhe do tė bėrtas nė mėnyrė histerike. Por ēfarė duhet bėrė pėr qetėsimin e tij? Vetėm duhet zėvendėsuar me ndonjė lodėr tjetėr qė ka ngjyra laramane dhe ai vetė do ta gjuaj (do ta lė) atė qė ka nė dorė dhe do ta merr kėtė lodėr tjetėr. Pra vepron nė mėnyrė tė pėrsosur sistemi i ndėrrimit.

Me sa duket kjo edhe po na ndodh me pavarėsinė e Kosovės qė ne po e presim dhe ju (nga Grupi i Unitetit)  me tė madhe po e promovoni?!!

Unė zoti Hashim, jam njė intelektual i thjesht dhe ju (por edhe tė tjerėt)  mund t’mė akuzoni pėr mosdije dhe injorancė politike. Pranoj se ėshtė ashtu, por unė, si njė votues i ardhshėm nė zgjedhjet qė askush nuk i di se kur do tė mbahen, nuk i besoj mė askujt! Por, vendosa vetėm vetė tė bindem, dhe kėtė e mėsova  pikėrisht nga Lėvizja Vetėvendosje, nga kėta djemė tė rinj dhe sikur cilėsohen nga ju politikanėt tė “profilit tė lartė”- “AXHAMI”.

Njė herė nė njė prononcim, lideri i tyre (tani autoritet i pacenueshėm kombėtar dhe i persekutuari mė i madh i “Evropės demokratike” ) ALBIN KURTI, pat thėnė (shkruar):

“Ēdo punė e nisur mbar dhe e lėnė nė gjysmė, me kohė,  pa kusht, do ta reflektoj edhe humbjen e asaj gjysme tė arritur”

A nuk kemi mjaft kėso shembuj nė historinė tonė?  Sa pėr ilustrim,  po marrė shembull Kushtetutėn e vitit 1974 tė RSFJ-sė,  ku Kosova erdhi deri nė gjysmė tė rrugės dhe pėrfundoi si Krahinė Autonome, e cila edhe atėbotė propagandohej duke u  nėnkuptuar si Republikė, sepse thuhej se ishte edhe pjesė konstituive e RSFJ-sė.

Ēka na ndodhi mė pas?  E humbėm shpejtė atė?

Nė vazhdim, nuk dėshiroj qė ta dhunoj “nivelin e lartė” tė politikės qė ju e pėrfaqėsoni, me kėso shembuj tė “cekėta” argumentuese. Por, ndjehem i padurueshėm qė t’ju shpreh zhgėnjimin tim tė fundit. Veprim ky qė mė irritoj pa masė. Por, jo dhe vetėm mua?

E kam fjalėn pėr rrahjen e djelmoshave tė Lėvizjes Vetėvendosje nė tubimin e fundit qė ju e patėt nė Mitrovicė?

Me tė marr kėtė lajmė tė hidhur, mendja mė shkoj nė njė simbolikė tė “interpretuar mbrapsht”. Mitrovica e ndarė, nė mes tė serbėve dhe shqiptarėve, dhe nė pjesėn shqiptare tė saj, njė parti dhe lider me nam, rrah disa tė rijnė, djelmosha tanė,  qė ndoshta kėtė patriotizėm dhe atdhedashuri e kanė mėsuar nga vetė Hashim Thaēi, personalitet i pakontestueshėm i UĒK-sė dhe luftės sė armatosur pėr pavarėsinė e Kosovės.

Aty, mu  nga shqiptarėt tanė, u rrahėn keq djemtė tanė,  vetėm e vetėm, se janė mė tė menēur se ne, dhe vetėm e vetėm, se nuk nėnshtrohen dhe pėrkulen para askujt, kur ėshtė nė pyetje ēėshtja kombėtare dhe interesi i Kosovės. Ata, zoti Hashim, u rrahėn keq, mu nė truallin e Drenicės martire, nga vjen edhe ti, dhe vetėm e vetėm pse janė zotuar tė luftojnė deri nė vdekje pėr ēėshtjen kombėtare dhe vetėvendosjen e pakusht tė popullit tė Kosovės! Mu ashtu,  sikur bėri babai dhe legjenda gjithėshqiptare e kėsaj toke ADEM JASHARI me familje.

Edhe kėta djelmosha janė tė gjeneve tona zoti Hashim.  Edhe pse ata frikohen me arsye, mos Kosova sėrish do tė jetė e tradhtuar, mė sė paku duhet t’i rrihni ju, pėr tė cilin, askush, ende nuk dyshon se jeni mė pak shqiptar.

Fundja, ne mund tė flasim sa tė duam. Realisht dhe fatkeqėsisht, Mitrovica ėshtė e ndarė.

Mė lejo, tė tė tregoj njė shaka qė mė bėri njė mik i imi. Ai njė ditė mė pyeti:

“A e di pse kėndohet kėnga “Jo nuk ndahet Mitrovica”?

“Nuk e di!” – i thash.

“Kėndohet, sepse ajo veē ėshtė e ndarė! Pse askush nuk kėndon: “jo nuk ndahet Prizreni”, “jo nuk ndahet Gjakova”, por “jo nuk ndahet Mitrovica”!?

Pa marrė parasysh, zoti Hashim, ēfarė mendime politike ju keni pėr Albin Kurtin dhe Lėvizjen Vetėvendosje, duhet pranuar se ai ka arritur njė popullaritet dhe pėrkrahje tė madhe nga gjithė populli i Kosovės dhe mbarė shqiptarisė. Kjo pėrkrahje ndaj tij, po rritet dita mė ditė, dhe kėsaj, nė planin e veprimit afatshkurtėr, nė mes tjerash i kontribuoni ju me disa veprime tė gabuara, sikur ky i fundit. Kurse, nė planin e veprimit afatgjatė, do t’i kontribuoj, mė vonė zhgėnjimi i popullit me vetė Pakon e Ahtisarit dhe problemeve edhe mė tė mėdha qė do tė na dalin gjatė aplikimit tė saj nė praktikė.

Ju lutem, ėshtė koha e fundit tė ndėrmerrini njė hap tė parė nė kėtė drejtim. Denonconi burgosjen e pa arsyeshme tė Albin Kurtit dhe kėrkoni publikisht lirimin e tij.

Njė gjė tė tillė ne e presim nga ju! Juve ju ka hije ta bėni kėtė!

Pak ėshtė vonė, por ndoshta ka edhe njė dromcė shprese qė t’i pėrmirėsoni gjėrat!

Ju lutem bėjeni atė....Sė paku pėr hatrin tonė qė ende ju duam...

  Kthehu ne fillim

---------------------

 Parandjenja pėr burgosjen e Albin Kurtit! 

ALBIN, EDHE PSE NĖ BURG - PRIZRENI KRENOHET QĖ TĖ KA NĖ STREHIM 

Fati deshi qė Prizreni, i cili konsiderohet edhe si  kryeqyteti shpirtėror i shqiptarėve,  si duket, edhe njė herė do tė shėnohet nė historinė e lavdisė kombėtare. Kėsaj radhe, fatkeqėsisht, duke i ofruar strehim burgu, tė persekutuarit  mė tė madh politik tė “Evropės demokratike” Albin Kurti.

 Shkruan:Adnan ABRASHI, Prizren

(pashtriku.org – 20.05.2007)

Me tė kuptuar edhe zyrtarisht, se Albini, me masa tė papara tė sigurisė, transferohet nga spitali i burgut tė Dubravės, nė burgun e Prizrenit, nė kontaktet dhe bisedat e zakonshme qė i kisha kėto ditė me prizrenasit e mi, nė disponimin dhe qėndrimet e tyre, vėreja njėfarė krenarie tė heshtur.

Duke menduar pėr kėtė dukuri, i shėtita mėndėt nga e kaluara. Mė kujtohet mirė, ishte koha para demonstratave tė 10 Shkurtit. U tubuam nė njė restaurant tė mbushur pėrplot me bashkėqytetarė tė mi, tė cilėt, me vėmendje dėgjonin prezantimin e tij karizmatik pėr dėmet e mėdha politike qė do t’i kemi ne si popull nga decentralizimi, nga zonat e mbrojtura pėr kultet ortodokse serbe nė Kosovė...etj. Pas prezantimit tė suksesshėm tė temės nga Albini, pasoi diskutimi entuziast i tė gjithė tė pranishmėve nė kėtė tubim. Desha ta marr fjalėn edhe unė, por ngurova, sepse isha i mahnitur me qėndrimet tejet konstruktive tė tyre. Krejt nė fund, nuk u pėrmbajta dhe fola, por jo nė lidhje me temėn. Pasi tė gjithė tė pranishmit i njihja mirė, vendosa tė bėjė njė mahi nė llogari tė tyre. Ju drejtova Albinit me buzėqeshje, si shenjė qė ta kuptoj se e kam pėr shaka:

- “Derisa po e vėrej Albin, se sot, me plotė entuziazėm, tė pėrkrahin kėta prizrenasit e mi, tek tani jam i bindur se ideali i Vetėvendosjes patjetėr do tė fitoj”.

Albini nė mesin e popullit

Pasuan qeshjet, por, nga tė pranishmit, pat edhe nga ata qė ishin tė ngacmuar me kėtė ironi time. Si me padurim, njeri  prej tyre, mu drejtua nė dalje:

- “Prizreni dhe prizrenasit gjithnjė gjatė historisė e kanė parandjerė ofrimin e momenteve tė rrezikut kombėtar, dhe gjithnjė kanė reaguar nė harmoni me kėtė ndjenė tė tyre. Mbaje nė mend edhe ti, tani e ardhmja e Kosovės ėshtė vėrtetė nė rrezik, dhe ne, si prizrenas, po e ndjejmė kėtė...po e shoh se ky djalė ėshtė tepėr i guximshėm, por,  tė them tė drejtėn, mė dhimbset, sepse shpejt do tė jetė nė burg”

Si u pa nė vonė, ishte ky njė parashikim i qėlluar. Profecia e bashkėqytetarit tim u realizua. Pas demonstratave tė pėrgjakshme tė 10 Shkurtit, Albini burgoset. Por, “sillu e pėshtillu”, ironia deshi qė ai si i burgosur, pas njė kohe, tė jetė i strehuar mu nė qytetin e kėtij “profeti” enigmatik

Pasi e njihja mirė kėtė njeri, vendosa qė menjėherė tė nisem dhe ta takoj. U drejtova kah dyqani  i tij zejtar. Kur mė pa se i ofrohesha, filloj tė buzėqeshi. Ende as pa u pėrshėndetur si duhet, nė atė moment, nėn sigurimin e fortė dhe sirenat e automjeteve tė policisė, kaluan pranė nesh disa “xhipa’ tė politikanėve tė lartė kosovar, qė atė ditė e kishin vizituar Prizrenin.

Ai vetėm luhati me kokė nė shenjė pakėnaqėsie dhe mu pėrgjigj:

- “Shiko jaran! Edhe pse ėshtė nė burg, ne tani duhet tė jemi krenar qė e kemi Albinin sėrish nė Prizren. Shpejtė do tė jetė e kundėrta, kėta qė kaluan me “XHIPA”, pėrsėri do tė pėrcillen me polici, por, herėn tjetėr, marshuta e tyre do tė jetė nė drejtim tė asaj ndėrtese  ku ėshtė sot Albini. E  Albinin...shpejt do ta kemi kėtu pranė nesh. Aty ku e ka vendin. Me popullin e vetė qėe do dhe e ka dashur pėrherė”

Pse mos t’i besojmė profecisė sė kėtij profeti tė pashpallur popullor, kur ai, edhe herėn e parė ia kishte qėlluar?!

Posa u ndava nga ky mik i imi, aty pėr aty, dhe nga brendia e qenies sime, ndjeva njė nevojė tė flaktė. Njė dėshirė tė pa pėrshkruar qė nė atė moment ta kem Albinin pranė dhe t’i them: Albin, edhe pse nė burg, Prizreni krenohet qė tė ka nė strehim.

Por...jam thellėsisht i bindur se ai e di mirė kėtė!

  Kthehu ne fillim

------------------------

 Reagime me rastin e riburgosjes sė Albin Kurtit 

Shoqėria Shqiptare ILIRIA Lyon – FRANCĖ

KĖRKOJMĖ LIRIMIN E MENJĖHERSHĖM TĖ ALBIN KURTIT

 Kryesia e Shoqėrisė Shqiptare "Iliria" nė Lion tė Francės, e mbledhur mė datėn 11 maj 2007, mori vendim tė bėjė kėtė:

Deklaratė pėr opinion  

Shoqėria Shqiptare "Iliria" nė Lion tė Francės, ėshtė shumė e zemėruar me autoritetet ndėrkombėtare dhe ato vendore tė Kosovės, qė po tallen me njė nga figurat e para tė demokracisė sė kulluar europiane, me njė nga desidentėt e parė politik dhe me njė nga pishtarėt e parė tė demokracisė europiane tė kėtij fillimshekulli. Prandaj, kėrkojmė me forcė nga autoritet qeverisėse vendore dhe atyre ndėrkombėtare nė Kosovė qė ta rishikojnė edhe njėherė qėndrimin e tyre, lidhur me djaloshin Albin Kurti, pishtarin e lirisė dhe tė demokracisė nė Kosovė e pėr Kosovėn!

Dje, sipas informacioneve tė mediave tė ndryshme, disidenti politik, Albin Kurti, doli  nga burgu. Tė gjithė simpatizantėt e tij dhe jo vetėm tė tij, u gėzuan shumė pėr lirimin e tij. Edhe ne, Shoqėria jonė shqiptare “Iliria” u gėzuam pėr lirimin e tij. Ne u gėzuam, sepse menduam se mė nė fund pas dy muajsh tė avullimit tė demokracisė nė Kosovė nga eskadronėt vrastarė tė Rumanisė, tė Ukrainės e tė Polonisė, po rikthehet demokracia.

Agjensi tė ndryshme lajmesh, RTK, ALSAT, TVSH e shumė agjensi tė tjera informative po jepnin pandėrprerė lajmin pėr lirimin e Albin Kurtit. Njė nga disidentėt e parė politik nė vitet e demokracisė sė "kulluar evropiane". Askujt nuk i ka shkuar mendja se pas vendosjes sė forcave tė NATOS nė Kosovė, do tė pėrsėritet ligji famkeq – ligji pėr agjitacion dhe pėr propagandė, neni 133, alinea 1, nė bazė tė tė cilit, shqiptarėt e Kosovės, ishin gjithnjė viktimė tė kėtij ligji verbal, i cili pėr shqiptarėt parashikonte dėnimin deri me 10 vjet heqje lirie. Prandaj, ne Shoqėria Shqiptare "Iliria" nė Lion, jemi tė shqetėsuar se ēfarė po ndodhė nė Kosovė? Po mbushen, gati 8 vite dhe nė vend qė tė sundoj ligji dhe demokracia, ku mė sė shumti i ka munguar  popullit shqiptar tė Kosovės, ajo, sot po pėrballet me kundėrvlera tė demokracisė evropiane, pėr mendimin e lirė, pėr fjalėn e lirė, pėr shprehjen e lirė, pėr protestėn e lirė, e drejtė kjo e garantuar me kushtetutėn e secilit vend demokratik, njė e drejtė qė ėshtė e garantuar edhe me KARTAT  NDĖRKOMBĖTARE. Pėr neve ėshtė, plotėsisht i paqartė aplikimi i vlerave dhe i kundėrvlerave brenda natės apo brenda ditės. Sa u tha, nga mjetet e informimit se u lirua Albin Kurti, pas pak vinė informacione tė tjera, se riarrestohet Albin Kurti. Ēfarė komedie apo tragji-komedie?! Njė lojė e antivlerave, njė lojė me ligjet dhe vlerat demokratike. Ky nuk mund tė quhet ndryshe veēse njė shėmtim, njė ēoroditje e vlerave  tė demokracisė, pėr tė cilėn ne kemi patur nevojė mė shumė se ēdo popull tjetėr nė Evropė.

Qė nga viti 1999 e deri nė vitin 2007, populli shqiptar, jo mė pak se tri herė po gjakoset rėndė nga forcat ndėrkombėtare.

Ne qė jemi tė shpėrndarė nėpėr vende tė ndryshme tė Evropės Perėndimore, shpesh herė me sytė tanė kemi parė tė rinjtė qė pėr arsye tė thjeshta, dalin dhe protestojnė nėpėr rrugėt e Parisit apo edhe tė qyteteve tė tjera. Shpesh herė me sytė tanė i kemi parė duke djegur e duke bėrė shkrumb e hi vetura e objekte me vlerė kapitale. Por asnjėherė nuk kemi parė qė policia t’i ketė vrarė apo burgosur demonstruesit e qetė.

Gjithashtu nė rastin e Albin Kurtit, na ēudit rasti i lirimit me arrest shtėpiak! Kjo praktikė, dikur vinte nga shtete diktatoriale, me regjime komuniste e qė aplikonte kėto metoda  kundėr disidentėve politikė, kur ndodhnin festat kombėtare si ato tė Nėntorit apo ndonjė lėvizje e vogėl e masave. Disidentėt duheshin tė mbylleshin nė burg shtėpiak. Kjo praktikė e regjimeve komuniste, nė kohėn  totalitarizmit komunist ishte e kuptueshme atėherė. Neve na habit fakti, se si ėshtė e mundur qė vendet me njė demokraci shumė tė pėrparuar si Shtetet Bashkuara tė Amerikės, Gjermania, Italia, Franca e vende tė tjera qė aktualisht janė vendosur nė Kosovė, lejojnė njė ngulfatje tė kulluar tė fjalės sė lirė e tė protestave tė qeta e paqėsore porsi ato qė zhvillohen nė vendet e tyre. Loja me njė djalosh tė ri, siē ėshtė rasti me Albin Kurtin, ėshtė njė lojė me vlerat e demokracisė. Kėtė duhet ta dinė tė gjithė. Sot, po luhet me figurėn e Albin Kurtit, nesėr do tė luhet me figurėn e dikujt tjetėr. Mendimi ndryshe, nė vendet demokratike ėshtė mėse i domosdoshėm, mėse i natyrshėm. Sidomos, kėmbėngulja pėr mendimin ndryshe, nė vendet demokratike, ėshtė kulmi i demokracisė. Pikėrisht, pse flitet ndryshe, pikėrisht pse mendohet e veprohet ndryshe i thonė pluralizėm demokratik!.

Nuk ka vend, sot, nė Evropė, qė nėpėrmjet mendimit ndryshe, nėpėrmjet veprimit evolutiv apo edhe nėpėrmjet grevave, pakica  ka fituar pas njė kohe simpatinė e shumicės. Dhe sot, nė shumė prej kėtyre vendeve mbahen ditė pėrkujtimore, pėr protesta, pėr udhėheqėsit e tyre qė kanė arritur suksese nė njė fushė apo nė disa fusha tė caktuara. Mos ta harrojmė ēekosllovakinė, Hungarinė, Francėn e vitit 1968, Kosovėn e 1981 e 1989 dhe shumė e shumė tė tjera qė tė drejtat e tyre legjitime i arritėn me armėn e Albin Kurtit.

Shoqėria jonė u bėnė thirrje autoriteteve ndėrkombėtare dhe atyre vendore qė udhėheqėsi i lėvizjes VETĖVENDOSJE tė lirohet menjėherė! Duhet tė keni guxim dhe kurajo, Ju, zotėrinjė, udhėheqės ndėrkombėtar dhe vendor, qė t’i lini kohės tė vėrtetojė se nė anėn e kujt ėshtė e drejta? Nė anėn e Albinit, qė dyshon pėr tė ardhmen e Kosovės “me perspektivė"(!), apo nė anėn  tuaj, qė premtoni njė “perspektivė tė qartė pėr Kosovėn”!

Nėse ju, zotėrinj ndėrkombėtarė, jeni tė sigurtė nė perspektivėn e Kosovės sė Pavarur, pėrse keni nevojė tė frikėsoheni nga mendimi ndryshe i Albin Kurtit?!

Koha ėshtė shumė e shkurtėr. Brenda pak ditėve statusi i Kosovės do tė qartėsohet. Populli ynė do ta prekė sė shpejti – “perspektivėn” e ofruar nga ju ndėrkombėtarėt ose “perspektivėn” pėr tė cilėn druan djaloshi sypatrembur, Albin Kurti!

12 maj 2007  Lion – Francė

Kthehu ne fillim

----------------------------------

GJYKATA POLITIKE UNMIKISTANEZE

 Flakė!!

Shqiptarė, Hidhni nė flakė, digjni, Gjarpėrinjtė robėrues!

Tė sistemit mashtrues!Dhe, flakeni tmerrin helmues,

 

Definitivisht,  LIRINĖ.

Mona Agrigoroaiei

      

Shkruajnė:  Xhemil Zeqiri, Fadil Shyti, Mona Anagoroaiei

Danimarkė, Suedi, Rumani, mė 13 maj, 2007

-----------------------------------


“Demokracia” e UNMIK-ut nuk ėshtė shumė larg “demokracisė” sė kohės sė sundimit tė drejtpėrdrejt serb, apo vazhdim i sundimit serb. Kėto persekutime tė njerėzve pėrparimtarė kanė ngjarė edhe nė kohėn e titistėve dhe tė millosheviqėve gjakatarė. Tė vihet grushti nė gojė, nėse shprehėsh mendime tė kundėrta me atė tė pushtetit; tė pret qelia e burgut nėse guxon tė kesh ndėrgjegjėsimin qytetar qė t“i kundėrvihesh kolonizimit; tė pret arrestimi nėse u kundėrvihesh lojėrave tė kurdisura qė po synojnė tė mbajnė popullin shqiptar nė njė robėri mė tė zezė se ajo jugosllave.

Veprimi i gjykatės kundėr atdhetarit Albin Kurti me shokė, hiq nuk na habitė, sepse ishin gjykatat politike serbe dhe ato shqipfolėse si kjo gjykatė politike qė dėnonin nė shėrbim tė Serbisė, tė cilat e mbajtėn atdhetarin e madh Adem Demaēin, 30 vjet nė burgjet jugosllave, vetėm pėr ”fajin” se donte liri pėr popullin e tij dhe se ishte dhe ėshtė shqiptar me shpirt shqiptari. Po kjo golgotė fashiste ra pamėshirshėm mbi atdhetarin dhe veprimtarin e paepur tė ēėshtjes shqiptare - Ukshin Hotin. Pėr regjimet serbe dhe puthadorėt e tij, Ukshin Hoti u bė njė element i rrezikshėm, i cili ua prishte gjendjen zotėrinjve tė paqes sė pėrgjakur nė Beograd dhe nė Prishtinė.

  

Nė momentin kur Ukshin Hoti u deklarua hapur kundėr krahut tė djathtė tė S. Millosheviqit, fashistit Arkan, kur ky krekosej rrugėve tė Prishtinės hipur mbi kalė dhe u thoshte shqiptarėve: ”nėse doni luftė urdhėroni, ja ku na keni”! - Ukshin Hot do tė deklaronte: ”Kosovės i duhen forcat e armatosura, gjegjėsisht ushtria; qė rinia e saj tė mos shkonte tė mbaronte ushtrinė nė shtetet tjera ose tė largohej nga vendi, ky qe njė kushtrim guximtar dhe shumė vizionar nga aspekti strategjik, kur nė atė kohė ushtarėt shqiptarė po ”vetėvriteshin” nė ditėt e fundit, kur po u mbaronte shėrbimi ushtarak nė armatėn armike serbe-jugosllave. Ky numėr, atėbotė, arriti nė dhjetėra veta, ndėrsa politika pacifiste pėrveē vajtimeve dhe premtimeve nuk lėvizte asnjė gur pėr sė mbari, pra pėr ndryshimin e rrjedhave politike dhe tė bėhej ndonjė hap drejt ēlirimit tė vendit. Kujtojmė kėtu njėkohėsisht se ishte Ukshin Hoti, ai, i cili i demaskonte kėta gjykatės shqipfolės, qė ishin nė shėrbim tė Serbisė, prandaj e mbajtėn pambarimisht burgjeve dhe e dėnuan padrejtėsisht, pikėrisht pėr kėtė ai nė ditėn e gjykimit do tė deklaronte: ”mua mė burgosėn dy qeveri; qeveria e Beogradit dhe ajo e Prishtinės.

Tani, as pas kaq vitesh ”lirie” nuk dihet ku gjendet Ukshin Hoti. Nga sa u pa dje dhe po shihet sot si nė dritėn e diellit; fajtorė pėr kėtė janė serbėt pushtues, puthadorėt e tyre pacifistė dje dhe administrata e UNMIK-ut sot, qė nuk bėnė dhe as po bėjnė asgjė pėr fatin e tij. Tani pas luftės sė famėmadhes UĒK, tė njėjtit gjakpirės po e mbajnė burgjeve Albinin, pėr tė vetmin ”faj” se edhe ky si paraardhėsi i tij po ua prishė gjendjen, UNMIK-ut dhe puthadorėve tė tij.

Por, kėta shpirtkatila, nuk janė aq sylesh sa kujton dikush: pse fjala vjen gjatė dhe pas luftės nuk e burgosėn pėrsėri heroin tonė, Adem Demaēin, kjo nuk ngjau aspak pėr faktin se Baca Adem u pajtua me regjimet fashiste, JO! -Ai, s“u pajtua kurrė! Por, kėto regjime tė regjura jo vetėm pėr shtypjen e egėr tė popujve, por edhe pėr dinakėrinė qė i karakterizon, morėn dhe po e marrin kėtė qėndrim sepse, nuk duan tė demaskohen hapur para popullit, i cili do tė revoltohej, nuk do tė mund tė mashtrohej kėshtu si tani, dhe pastaj do tė ngritej kundėr tyre. Por mos tė harrojmė se as pėr luftėtarin e lirisė, Adem Demaēin, gjatė luftės dhe pas saj rruga e tij nuk qe e shtruar me dafina. ”Gjykatėsit” e pamėshirė atė e dėnuan dhe po e dėnojnė me shpifje dhe izolim me intriga tė paqena pėr tė vetmin qėllim qė ta pengojnė nė veprimtarinė e tij atdhetare, kundėr UNMIK-ut dhe kundėr atyre, tė cilėt ai aq guximshėm i quan ”mafi politike”, pra puthadorėt e UNMIK-ut nė Prishtinė.

Nga tė gjitha kėto sa i cekėm mė lartė konstatojmė se e kaluara me tė tashmen nga aspekti i tė drejtave tė shprehjes dhe e veprimit tė lirė - pėr lirinė kombėtare, nuk kanė ndryshuar aq sa ndryshojnė dy pika uji nė njė gotė. Prandaj, populli duhet tė kuptojė kėtė gjendje tepėr tė hidhur qė po kalojmė si komb, duhet tė kuptojė se ēėshtja shqiptare gjendet nė rrezik. Ne, tė gjithė e dimė mirėfilli se Adem Demaēi ynė i madh prej kohės sė daljes nga burgu qe ai qė e shtriu dorėn e pajtimit me tė gjithė dhe veproi gjithēka qė ia mori mendja se qe e dobishme pėr Kosovėn dhe viset tjera shqiptare, me tė gjithė. Por, kėtė pajtim dhe bashkėpunim jo rrallėherė ia kanė keqpėrdorur liderucėt e politikės sė pakrye shqiptare sot! Adem Demaēi, e bėri kėtė kompromis jo pėr kapriciot e tij politike, siē mundohet sot ta akuzojė pa fakte ”si njeri pa qėndrime tė qarta politike dhe strategjike” ndonjė intrigant, por e bėri pėr t“u bashkuar fort kundėr armiqve shekullorė sllavo-okupatorė.

Adem Demaēi i madh kurrė gjatė veprimtarisė sė tij nuk e mori, (mbase edhepse i takonte ky rol), tė nderohej si babai i kombit, ai nuk pranoi kurrė kėtė epitet dhe nuk pranoi kurrė tė vetėquhej njeriu i parė ose i dytė i Kosovės. Atė e bėnė dhe po e bėjnė njeriun e parė tė Shqipėrisė Natyrore veprat e tij heroike nė dobi tė saj. Nga kjo konstatojmė se lavdia vjen mė shumė tek ata qė pikėrisht nuk veprojnė pėr poste dhe lavdi ditore! Ata, viganė tė historisė kurrė nuk e njohin hijen e turpit, pėr asnjė ēast, pėr disa orė, pėr disa muaj, as pėr disa vite! Ngjanė kėshtu, sepse ata e kanė vrarė me kohė frikėn, para se armiku t“i burgoste, t“i fyente apo edhe t“i vriste.

Po, kjo strategji sulmesh po bėhet edhe ndaj ushtarakėve tė lartė shqiptarė me akuzat qė u bėhen nė Hagė. Jo, se kėta kanė bėrė krime lufte, (bile edhe kėtė diplomacia ndėrkombėtare fort mirė e din), por kjo bėhet pėr t“i frikėsuar shqiptarėt se ja ēka ju pret, po nuk i pėrfillėt njė pėr njė urdhrat tona dhe nuk i respektoni kornizat ”demokratike”, sepse ne jemi ata qė mund dhe duhet tė vendosim pėr fatet tuaja, e jo ju.

- Sipas kėsaj logjike tė prapė po del se: ”ne ju kemi ēliruar, ne mundemi edhe t“ju sundojmė!!!

Pra, shqiptarėt i paskan bėrė tri luftėra, vetėm pėr t“i ndėrruar pushtuesit dhe uniformat e tyre.

Jo more zotėrinj, kjo logjikė nuk shkon! Nėse mendoni kėshtu do tė gaboheni rėndė! Sepse ne shqiptarėt kurdoherė e kemi respektuar vetėm uniformėn shqiptare tė lirisė. Uniformat pushtuese kurdoherė gjatė historisė populli ynė i ka flakur dhe i ka djegur nė zjarr!

Ėshtė kjo robėria e kinse e shtetit “tė pavarur”, e ėndrrave tė oligarkisė sė shitur tek UNMIK-u qė pėrpiqet kėshtu tė afirmohet nė nivel tė rėndėsisė institucionale, e fantazmave tė mafisė qė po shtiret nė rėnd tė fuqisė publike, duke goditur pa mėshirė ēdo atdhetar qė i bėn tė ditur popullit se ėshtė i gėnjyer, i mashtruar, i tradhtuar…

E vėrteta ėshtė e rrezikshme nė Kosovė. Ėshtė e ndaluar nga gjykata politike e UNMIK-ut. Gjykatė qė kinse e kishte liruar Albin Kurtit, me kushte, qė tė mos merret me politikė, tė mos takohet me njerėz, tė mos takohet me aktivistėt e VETĖVENDOSJE!-s, tė mos i nderojė shokėt e tij tė vrarė nga plumbat e UNMIK-ut...(?!)Prandaj kush e shpiku dhe e pėrhapi gėnjeshtrėn se nė Kosovė ka demokraci, ėshtė ose i shitur, ose i marrė!…Vetė termi “demokraci” kuptohet se ajo ėshtė “fuqia e popullit”, ajo buron prej popullit dhe ka synim popullin. Atėherė, jo vetėm se ėshtė mirė qė ēdo qytetar tė merret me politike, por ka detyrė tė merret me tė.

Ky sistem ka krijuar njė mur mbrojtės tepėr perfid. Qė themeli i tij tė mos tretet, qė tė mos shkrihet, tė mos thyhet nga vėrshimi lumit tė kthjellėt dhe i ftohtė i sė vėrtetės, qė kėrkon tė thahet ēdo energji lirisjellėse tė popullit, ēdo aftėsi kryengritėse antikoloniale tė tij. Kėtu shihen dy fytyrat tė kundėrta tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara. Qė nga themelimi i saj, ajo ka qenė njė pishtare e fuqishme e luftės ēlirimtare dekolonizuese pėr popujt dhe kombet e tėrė botės. Kjo ėshtė fytyra parimore, etnike, e shndritur e OKB-sė, qė ndėr tė tjerat edhe dėnoi fuqishėm mbajtjen nė burg tė luftėtarėve pėr ēlirim kombėtar dhe vetėvendosje, nė rezolutėn nr 32/122 tė vitit 1977 e titulluar “Mbrojtja e personave tė burgosura si pasojė e luftės sė tyre kundėr aparteidit, racizmit dhe diskriminimit racial, kolonializmit, agresionit dhe okupimit tė huaj dhe pėr vetėvendosje, pavarėsi dhe pėrparim social, siē mė poshtė vijon:
NENI 1.

 - Shpreh solidaritetin me luftėtarėt pėr pavarėsi kombėtare dhe pėrparim social tė popujve tė tyre, kundėr kolonializmit, aparteidit, racizmit dhe okupimit tė huaj.
NENI 2.

 -Thekson sėrish se ēdo orvatje pėr tė shtypur luftėn kundėr sundimit tė huaj dhe regjimeve raciste janė tė papajtueshme me Kartėn e Kombeve tė Bashkuara dhe Deklaratėn Universale e tė Drejtave tė Njeriut.

NENI 3.

 - Kėrkon lirimin e tė gjithė individėve tė burgosur si pasojė e luftės sė tyre kundėr aparteidit, racizmit dhe diskriminimit racial, kolonializmit, agresionit dhe okupimit tė huaj dhe pėr vetėvendosje, pavarėsi dhe pėrparim social tė popujve tė tyre”.

Shtrohet njė pyetje: Nė emėr tė cilit parim tė OKB-sė po mbahet padrejtėsisht nė burg Albin Kurtin, aktivist i denjė dhe atdhetar shqiptar pėr vetėvendosjen e popullit shqiptar akoma tė pushtuar dhe tė kolonizuar?!

Nė emėr tė cilave ligje, UNMIK-u e detyroka Albin Kurtin tė mos merret me lirinė e mendimit politik?! Se, nuk ka demokraci askund nė botė qė detyron qytetarėt tė rrinė pasivė para zhvillimeve politike nė vendin e tyre. Vetėm “demokracia” e prishur kaotike koloniale serbo-unmikistaneze dhe e puthadorėve shqipfolės, po predikon ligje tė tilla tė inkuizicionit mesjetar. Kėtu shfaqet vetėm fytyrėn e shėmtuar tė OKB-sė, mostrėn e urryer tė balancės sė forcave midis Fuqive tė Mėdha qė pa kripė ha ēdo parim dhe e pėrtyp duke injoruar tė drejtėn e popullit shqiptar pėr vetėvendosje, duke rėnė nė tė njėjtat gabime qė krijuan nė fillim tė shekullit 19 njė Ballkan “fuqi baruti”, njė vullkan qė nuk mund tė shuhen duke e shtuar vrerin e favorizimit tė pansllavizmit.

Prandaj, kėrkojmė me vendosmėri tė zbulohet dhe tė dihet sa mė parė pėr fatin e tė madhit atdhetar - Ukshin Hotit. Gjithashtu,, vendosmėrisht kėrkojmė lirimin e veprimtarit tė madh, Albin Kurtit! Pėrndryshe, liria e Kosovės po mbetet peng!

  Kthehu ne fillim

 ---------------------------------------------------------

ARRESTOHET SĖRISH ALBIN KURTI

Prishtinė, mė 11 Maj 2007

Aktivisti Albin Kurti u arrestua sot prapė nga njėsitet e SHPK-sė nė Besianė, rreth orės 16:00. Albini u arrestua deri sa po kthehej nga familja e dėshmorit Man Balaj. Sot Albini i kishte vizituar dy familjet e dėshmorėve tė rėnė nė demonstratėn e 10 Shkurtit. Dje paraburgimi nė tė cilin ishte mbajtur prej 10 Shkurtit, Albinit iu zėvendėsua me arrest shtėpiak. Kėtij arresti shtėpiak i ishin caktuar masa jashtėzakonisht rigoroze, me tė cilat Albinit i ndaloheshin kontaktet me ēfarėdo personi tjetėr pėrveē familjes, atij i ndalohej kontakti me media, si dhe i ndalohej dalja nga shtėpia e tij. Tė gjitha kėto Albini i kishte shpėrfillur paraprakisht, kur nuk e kishte pranuar vendimin e gjykatės, ēfarėdo qoftė ai, duke shprehur indiferencė tė plotė ndaj vendimit dhe gjykatės nė pėrgjithėsi.

Qėllimi i sistemit ėshtė i qartė: Albini u dėrgua nė arrest shtėpiak vetėm e vetėm pėr ta arrestuar prapė. Mbajtja e tij nė paraburgim filloi ta shpėrfaq qartazi aspektin kriminal tė kėtij sistemi, veēanėrisht pas ikjes sė rumunėve nga Kosova dhe publikimit tė raportit tė Prokurorit Ndėrkombėtar. Tash sistemi ka nevojė ta ndėrrojė arsyen pse po e riburgosin Albinin.

Tash atė e arrestuan pėr kinse shkeljen e rregullave tė arrestit shtėpiak, paēka qė njerėzit e kėtij sistemi e kanė ditur paraprakisht se Albini do t’i shkelė ato. Ky ėshtė edhe njė provokim i radhės qė po i bėhet Lėvizjes VETĖVENDOSJE!. Dhe pėrpjekje tjetėr e pasuksesshme e regjimit pėr ta thyer dhe heshtur atė.

Lėvizja VETĖVENDOSJE!

---------------------------------------

Lajmi i fundit

ALBIN KURTI KALON NGA BURGU NĖ ARREST SHTĖPIAK!

10.05.2007 

Sot, liderit tė Lėvizjes “Vetėvendosje” Albin Kurtit, i ėshtė shqiptuar masa e arrestit shtėpiak. Siē bėhet e ditur, kjo masė do tė zbatohet gjashtė orė para skadimit tė masės sė paraburgimit nė njė periudhė prej 90 ditėsh, me kufizime maksimale dhe me mbikėqyrjen mė tė rreptė….!!!

----------------------

Dhuna policore s`ka tė ndalur!

TRE AKTIVISTĖ ARRESTOHEN EDHE NĖ PRIZREN

 Sot nė Prizren janė arrestuar edhe tre aktivistė tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE!. Kėta janė: Faruk Dakaj, Luan Hoti dhe Kushtrim Dakaj. Kėta tė tre janė arrestuar nga SHPK natėn kah ora 21:30, dhe janė dėrguar nė stacionin e policisė. Aktivistė tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE! ua kishin shkruar sot gjatė ditės veturave tė UNMIK-ut parullėn ‘VRASĖS’.

Vrasės pėr shkak se ėshtė UNMIK-u ai qė e urdhėroi dhe ekzekutoi vrasjen e dy tė rinjėve shqiptarė, dhe plagosjen e 80 tė tjerėve nė demonstratėn e 10 shkurtit nė Prishtinė. Nė Kosovė na qenka krim nėse e thua tė vėrtetėn. Ata qė vranė, ata qė urdhėruan vrasjen dhe ata qė paturpėsisht e mbrojtėn dhe lavdėruan atė janė tė gjithė tė lirė. Madje edhe ulen nė kolltuqet institucionale dhe jetojnė shumė mirė me paratė e kėtyre qytetarėve qė i vranė. Por, nėse kėta qytetarė vendosin t’ua shpėrfaqin tė vėrtetėn kriminale publikisht, policia bėn ēmos dhe i arreston ata. Pastaj gjykata bėn ēmos dhe i mban ata nė burg. E tėrė kjo pėr ta mbajtur tė gjallė njė regjim i cili e ka tė pamundur tė qeverisė ndryshe.

Regjimi i UNMIK-ut dhe kukullat nga Kosova nuk mund tė qėndrojnė atje lartė pa i shtypur kėta poshtė, pėr shkak se janė jolegjitim dhe jodemokratik. Prandaj, dhuna atyre u shėrben si mjet i anashkalimit tė kėtyre problemeve me legjitimitet dhe demokraci. Ata sundojnė e nuk qeverisinė. E sundimi bėhet pėrmes vrasjeve, arrestimeve, rrahjeve, maltretimeve, fyerjeve e vjedhjeve. Derisa sundimin mbi vendin tė mos e marrė ne duar populli, pa misione e pa misionarė. Derisa tė bėhemi plotėsisht tė lirė. Deri nė vetėvendosje.

Lėvizja VETĖVENDOSJE!

----------------------------------

ARRESTIME TĖ DHUNSHME EDHE NĖ MITROVICĖ!

Mė 21.04.2007 - Mitrovicė

 31 aktivistė tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE! u arrestuan sot nė Mitrovicė. Sot aktivistėt e Lėvizjes, ndėrmorrėn aksionin e shkruarjes sė fjalės ‘VRASĖS’ nėpėr veturat e UNMIK-ut. 13 prej aktivistėve u liruan pasi u mbajtėn pėr njė kohė nė stacionin policor.

Policia ėshtė duke vazhduar fushatėn e vet tė dhunės kundėr aktivistėve tė Lėvizjes. Aktivistėt e arrestuar, janė rrahur dhe maltretuar nga SHPK-ja pėr shkak se po ia shpėrfaqin UNMIK-ut tė vėrtetėn para syve – duket se kjo e vėrtetė po i dhemb shumė kėsaj administrate koloniale. Sot nė Mirovicė policia shumė etnike e qytetit ishin tė dhunshėm kundėr aktivstėve,tė cilėt pasi u arrestuan u rrahėn dhe u ofenduan rėndė brenda stacionit tė policisė.

Vrasėsit nė UNMIK kėshtu po tentojnė ta vrajnė edhe tė vėrtetėn pėr krimin e kryer. Ata me vrasjen e tė vėrtetės sė 10 shkurtit po shpresojnė t’i ikin pėrgjegjėsisė dhe dėnimit. Kėtė e dėshmoi edhe raporti i publikuar nga Robert Dean i cili fajin pėr vrasjet e 10 shkurtit nuk ia la askujt. Nė ndėrkohė pushteti po egėrsohet ditė e mė shumė kundėr Lėvizjes VETĖVENDOSJE!, si zėri i vetėm i cili nuk pranon qė vrasėsit tė lihen tė qetė dhe tė lirė. Askush nuk ka tė drejtė ti vrasė qytetarėt e Kosovės dhe tė mos pėrgjigjet pėr kėtė krim, pavarėsisht se prej nga vie dhe pėr kė punon. Aq mė pak njė grusht administratorėsh e policėsh colonial, tė cilėt janė instaluar nė vendin tonė me kėrkesė tė armikut tonė, Serbisė.

 Lėvizja VETĖVENDOSJE!

Kthehu ne fillim

----------------------

ARRESTIME TĖ REJA NĖ GJILAN - POLICĖT E SHPK-sė GRUSHTUAN TĖ ARRESTUARIT!

19 prill 2007 Gjilan

 5 aktivistė tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE! u arrestuan sot nė Gjilan. Vedat Xhymshiti, Kujtim Kosumi, Naman Beqiri, Flamur Zymberi dhe Besim Avdiu u arrestuan pėrderisa ishin duke shkuar nė zyren e Qendrės sė Lėvizjes nė Gjilan.

Zyra ishte rrethuar nga KFOR-i, i cili kėrkonte nga aktivistėt qė tė takoheshin me ta. Aktivistėt e refuzuan kėtė, pas vjedhjes sė shabllonėve dhe fyerjeve qė kishin marrė nga KFOR-i dje. Me tė refuzuar ushtarėt e KFOR-it i kishin rrethuar aktivistėt dhe i mbajtėn peng aty derisa erdhi patrolla e policisė, tė cilėt, tė ndihmuar nga KFOR-i, i arrestuan dhunshėm aktivistėt.

Sipas policisė aktivistėt u arrestuan me qėllim tė intervistimit pėr aksionin e shkruarjes sė parullės ‘VRASĖS’ nėpėr makinat e sistemit antipopullor tė UNMIK-ut.

 Gjatė gjithė kohės sa kanė qėndruar nė stacionin policor, aktivistėt janė maltretuar nga policėt: Rreshter Naser Sadriu, Hevzi Shabani me nr identifikimi 2610, si dhe policėt me numra identifikues 1154 dhe 3504.

 Pas refuzimit tė nėnshkrimit tė dokumenteve tė ofruara nga SHPK-ja dhe dhėnies sė deklaratave, Vedati dhe Kujtimi janė kėrcėnuar nga rreshteri Naser Sadriu se do t’i shtrijnė pėr toke, madje edhe se do t’i dėrgojnė nė paraburgim 72 orė, nėse nuk japin deklaratė apo nuk nėnshkruajnė.

 Pėrveē kėrcėnimeve policėt pėrdornin edhe provokime nga mė tė ultat duke iu folur aktivistėve nė gjuhėn serbe. Polici Hevzi Shabani me 2610 pėrveē gjuhės serbe tė cilėn e kishte zgjedhur, edhe vepronte serbisht kur i grushtonte aktivistėt.

I njėjti polic e ka konfiskuar raportin mjekėsor nė tė cilin pėrshkruhej gjendja e tij pas lėndimeve tė marrura dje nga policėt nė aksion. Aktivistėt Besim Avdiu dhe Kujtim Kosumi kanė shkuar nė klinikėn emergjente nė Gjilan pėr t’u kontrolluar nga mjeku.

Lėvizja VETĖVENDOSJE!

Kthehu ne fillim

-----------------------

 EDHE KFOR-i NĖ MBROJTJE TĖ VRASĖSVE 

Tė mėrkurėn mė 18 prill 2007, dhjetėra aktivistė tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE!, Qendra nė Gjilan, nė dy nga veturat e UNMIK-ut shkruan grafitin ‘VRASĖS’.

Aktivistėt fillimisht kėtė parullė e shkruan nė njė veturė tė UNMIK-ut e cila ishte e parkuar nė oborrin e KK-Gjilan. Mė pastaj parulla vrasės u shkrua edhe nė njė veturė tjetėr, kėtė radhė veturė nė qarkullim. Nė kėtė veturė gjendeshin dy policė tė UNMIK-ut – njėri amerikan ndėrsa tjetri gjerman i cili tentoi ta ngiste veturėn e tij pėrkundėr faktit qė aktivistėt e kishin rrethuar atė.

Aktivistėt vazhduan rrugėn drejt parkingut tė UNMIK-ut i cili gjendet nė lagjen ‘Adem Jashari’. Gjatė gjithė kohės pas shkrimit tė parullės nė veturėn e fundit, aktivistėt kanė qenė tė pėrcjellur nga njė njėsit i policisė i cili edhe ushtroi dhunė mbi aktivistėt paqėsor.

Kliko kėtu, pėr t'i parė fotot. 

Me tė arritur afėr parkingut, aktivistėt u ballafaquan kordonin e policies. Aty u kap fillimisht aktivisti Kujtim Kosumi i cili u grushtua nga policia. Aktivistėt tjerė arritėn pėrsėri ta ēlirojnė kujtimin nga duartė e policisė, dhe meqė ishin penguar nga policia dhe nė parking ishte vetėm nje veturė e regjimist vrastar tė UNMIK-ut e vlerėsuan se nuk ia vlente tė tentonin pėr tė hyrė andej.

Pas kėtij aksioni zyra e Lėvizjes nė Gjilan ėshtė plaēkitur nga forcat e KFOR-it amerikan tė cilėt i kanė konfiskuar shabllonėt tė cilėt ishin pėrdorur pėr shkrimin e parullės dhe i kishin fyer dhe kėrcėnuar aktivistėt tė cilėt ishin aty. Ata u thanė aktivistėve se nėse dalin edhe njė herė nė rrugė, do ta marrin vesh se kush ėshtė KFOR-i. Tash edhe KFOR duket tė jetė nė shėrbim tė mbrojtjes sė veturave tė UNMIK-ut, dhe mbrojtjes sė kriminelėve tė 10 shkurtit. Parulla vrasės, dhe e vėrteta tė cilėn ajo po e shpėrfaqė, duket se po e pengon dhe tmerron ditė e mė shumė pushtetin. Prandaj, atij nuk po i mjaftojnė forcat policore, por po thėrret nė ndihmė edhe ato ushtarake. Nė vendet normale ushtria thirret tė ndėrhyjė nė ēėshtjet e brendshme vetėm nė situata jashtėzakonisht tė tensionuara, kur forcat e policisė pamundėsohen tė bėjnė ndonjė gjė. Por Kosova nuk ėshtė vend normal. Dhe kėtu situata ėshtė pėrherė e jashtėzakonshme, pėr shkak se kėtij pushteti kolonial, secila shprehje e e lirė e qytetarėve i duket rrezik dhe rrezikim i jashtėzakonshėm.

Mė vonė zyra e Lėvizjes VETĖVENDOSJE! nė Gjilan ishte bastisur prapė nga policia. Kėtė herė nuk kishin gjetur gjė pėr tė vjedhur.

Nė orėt e mbrėmjes policia e ka arrestuar aktivistin Vedat Xhymshiti, tė cilin e ka mbajtur nėn arrest pėr rreth 1 orė e gjysėm, ku mė pas e kanė liruar.  

Lėvizja VETĖVENDOSJE!

Kthehu ne fillim

-----------------------

  I vazhdohet paraburgimi 6 aktivistėve tė Lėvizjes Vetėvendosje!

 NUMRI I TĖ BURGOSURVE POLITIK NĖ RRITJE

-------------------- 

6 aktivistėve tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE! i ėshtė vazhduar paraburgimi pėr 30 ditė. Kėta janė shpėrndarė nėpėr burgjet e Kosovės. Salih Zyba dhe Blerim Maqastena janė dėrguar nė Burgun e Pejės; Arbnor Dehari ėshtė dėrguar nė Burgun e Prishtinės; Frashėr Krasniqi, Zgjim Hyseni dhe Hasan Hajdari janė dėrguar nė Burgun e Dubravės. Kėtyre gjashtė aktivistėve u ėshtė shqiptuar masa e paraburgimit dje, e hėnė 16 prill, tre tė parėve nga Gjykata komunale e Prishtinės, pėrderisa tė tjerėve nga Gjykata e Qarkut nė Prishtinė.

Pėrderisa tė shtunėn nė Gjykatėn pėr Kundėrvajtje kėtu nė Prishtinė u dėnua Zenel Lenjani me 20 ditė burg, i cili u dėrgua menjėherė nė Burgun e Dubravės, 14 aktivistė tė tjerė janė lėshuar nga po e njėjta gjykatė nė mungesė faktesh.

Arrestimi i aktivistėve gjatė aksionit tė sė premtes ishte brutal, siē duket sipas urdhėrit nga lartė, meqenė se njė ditė mė heret aktivistėt kanė arritur qė parrullėn VRASĖS t’ia shkruajnė edhe makinės sė Kryeadministratorit tė UNMIK-ut, Joachim Rueckerit. Po ashtu, pas dėrgimit nė stacionin policor disa nga policėt jo vetėm qė kanė vazhduar me goditjen e aktivistėve, por edhe e kanė shtuar dhunėn dhe fyerjet verbale. E gjithė kjo ėshtė bėrė nė prani tė eprorėve tė tyre. Policėt tė cilėt kemi arritur t’i identifikojmė qė kanė rrahur aktivistėt janė: Naim Fazliu, me numėr identifikues 7232 ka goditur fizikisht aktivistin Blerim Maqastena, Adem Kapiti (7303), Hatixhe Potera (4008), Ismet Kastrati me numėr 6973, 6860, 2026, 7302,.

Janė bėrė mė shumė se dy muaj ē‘prej se pushteti intervenoi kundėr demonstratės paqėsore tė 10 shkurtit. Pushteti vazhdon t’i dėnojė demonstruesit e atėhershėm dhe kėta qė sot kėrkojnė lirimin e tė burgosurve politik dhe dėnimin e kriminelėve tė 10 shkurtit. Por asnjė person nuk ėshtė dėnuar, madje as emėruar si fajtor pėr krimin e 10 shkurtit. Mė tė dyshuarit pėr intervenimin e pėrgjakshėm tė asaj dite u kthyen nė vendin e tyre tė lirė. Pushteti nuk ka lėshuar madje as njė informatė tė vetme pėr atė se kush dhe pse i vrau 2 demonstrues dhe i plagosi 80 tė tjerė mė 10 shkurt. Kėtė krim pushteti po tenton ta mbulojė duke u zhytur tutje nė padrejtėsi, padrejtėsi kjo qė po i mban tė paraburgosur dhe po i dėnon aktivistėt e Lėvizjes VETĖVENDOSJE!

Drejtėsia balansohet vetėm kur dėnohet krimineli. Pėr 10 shkurtin drejtėsi do tė thotė dėnimi i urdhėrdhėnėsve dhe dorasve nė kėtė krim. Pushteti po hesht, pėr shkak se ai ėshtė edhe urdhėrėdhėnėsi (UNMIK-u, Grupi i Unitetit) edhe ekzekutuesi (Policia). Por drejtėsia nuk mund tė mohohet pafundėsisht pėr shkak se padrejtėsia nuk pėrjetėsohet. Ajo nuk pėrjetėsohet sepse populli nuk duron pėrherė. E kur ai tė ngritet tė gjithė kėta kriminelė do tė dėnohen.

Lėvizja VETĖVENDOSJE!

Kthehu ne fillim

--------------------------- 

 Dhuna policore mbi lirinė e tė shprehurit…!

ARRESTOHEN 19 AKTIVISTĖ DUKE SHKRUAR PARULLAT:

„LIROJENI ALBININ!“ DHE „FREE ALBIN!“

Tė premten, nė orėt e vona tė pasdites, pjesėtarėt e SHPK-sė arrestuan dhunshėm 19 aktivistė tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE!. Aktivistėt po shkruanin parullėn ‘Lirojeni Albinin!’ dhe ‘Free Albin!’ nė murin i cili rrethon selinė qendrore tė UNMIK-ut dhe okupon hapėsirėn tonė publike. Tashmė ėshtė bėrė e qartė qė aty ku nuk ekzison liria e popullit, aty humb edhe liria e tė shprehurit. Pėrderisa UNMIK-u po i arreston demonstruesit paqėsorė vetėm pse po kėrkojnė vetėvendosje, ky regjim po arreston edhe ata tė cilėt po kėrkojnė lirimin e tė burgosurve politik. Kosova tė cilėn e ka krijuar UNMIK-u ka vend vetėm pėr kriminelėt tė cilėt vrasin demonstrues, por nuk ka vend pėr qytetarėt e organizuar tė cilėt kėrkojnė liri e vetėvendosje pėr popullin e Kosovės.

Mė 13.04.2007- Aktivistėt e Vetėvendosjes, duke shkruar parullat:“Lirojeni Albinin!“ dhe „Free Albin!“

--------------------------------------

UNMIK-u, pra, jo vetėm qė ka ndaluar dhunshėm tė drejtėn e popullit pėr vetėvendosje: ai tashmė ka filluar edhe shtypjen sistematike tė artikulimit tė kėsaj tė drejte. Kur Kosova ishte e pushtuar nėn Jugosllavinė e Titos, jo vetėm qė mohohej e drejta pėr vetėvendosje pėr popullin e Kosovės, por madje, shqiptarėt burgoseshin vetėm pse e shkruanin parullėn ‘Kosova Republikė’. Atėherė burgoseshe vetėm pse kėrkoje barazi me popujt tjerė. Sot burgosesh pėr po tė njėjtėn kėrkesė – vetėm pse kėrkon qė populli i Kosovės tė vendosė pėr fatin e tij nė referendum, ashtu siē kanė tė drejtė tė gjithė popujt e botės; dhe vetėm pse kėrkon lirimin e tė burgosurve politik.

Tė arrestuarit janė: Xhelal Sveēla, Visar Ymeri, Salih Zyba, Mirjeta Hetemi, Zenel Lenjani, Florim Haxholli, Atdhe Buja, Bahrie Ademi, Arben Ibrahimi, Brahim Thaēi, Avni Sulejmani, Flamur Zhitia, Lirim Gashi, Frashėr Krasniqi, Fadil Berisha, Lulzim Gjaka, Alban Bislimi, Valdrin Mehmeti, Zgjim Hyseni e Blerim Maqastena. Ky i fundit ėshtė goditur fizikisht nė mėnyrė brutale prej policit Naim Fazliu, me numėr identifikues 7232. Policėt tjerė tė cilėt arritėm t’i identifikojmė, e tė cilėt u shquajtėn pėr sjellje tė dhunshme ndaj aktivistėve, qenė policėt Adem Kapiti (7303) Altin Pllana (7764) e Hatixhe Potera (4008).

Lėvizja VETĖVENDOSJE!

  ---------------------------------------

Arrestim pėr shkak tė shkrimit tė parullės

I vetėdijshėm qė vrulli i popullit pėr liri dhe vetėvendosje ēdo ditė e mė shumė po rritej, tash dy muaj UNMIK-u i bekuar nga Grupi Negociator i Kosovės, shtiu nė demonstruesit paqėsorė me ē’rast vrau 2 dhe plagosi 80 qytetarė. Tash dy muaj (prej datės 10 shkurt 2007), pėr arsye plotėsisht politike, nė burg mbahet aktivisti Albin Kurti. Liria mungon, prandaj ndodhin kėto vrasje e burgosje dhe dėnohen tė pafajshmit.

Prej datės 6 prill tė kėtij viti, ne, Qendra e Lėvizjes VETĖVENDOSJE! nė Prishtinė, nė murin mbrojtės tė ndėrtesės sė UNMIK-ut, ēdo ditė kemi shkruajtur parullat “Lirojeni Albinin!” dhe “Free Albin!”. Se ky sistem i padrejtė dhe shkelės i vullnetit tė popullit tė Kosovės ka shumė frikė nga kjo parullė, e dėshmon fakti qė ēdo herė, pas 30 – 60 minutave parulla jonė ėshtė fshirė.

Pėr shkak se asnjėri prej vrasėsve tė 10 shkurtit dhe urdhėruesve tė tyre deri mė tani nuk ėshtė dėnuar dhe nuk duket qė do tė ndodhė njė gjė e tillė, prej datės 11 prill (dymujorit tė rėnies sė Arbenit dhe Manit), nė makinat e UNMIK-ut, ėshtė shėnuar parulla “Vrasės”.

Tė premten, mė 13 prill rreth orės 14:30 duke shkruar njė makinė tė tillė, ėshtė arrestuar nė mėnyrė brutale aktivisti Hasan Hajdari nga Lypjani. Gjatė shumicės sė aksioneve tė deritashme tė shkrimit tė parullės nė murin e UNMIK-ut, policia ka provuar t’i pengojė aktivistėt. Ata kanė qenė pėrherė tė pasuksesshėm, dhe parrullat janė shkruar nė murė.

Prej fillimit tė ekzistimit tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE! policia e SHPK-sė dhe e UNMIK-ut, gjithmonė me urdhėra politik, u munduan tė na ndalin nė mėnyra tė tilla. Ne asnjėherė nuk u ndalėm. As arrestimi i fundit nuk do tė na ndalė nė aktivitetet tona drejt vetėvendosjes.

Kthehu ne fillim

_____________________________________

IZOLIMI FIZIK DHE TERRORIZIMI PSIKOLOGJIK NDAJ ALBIN KURTIT

Mė 28 mars 2007

 Albin Kurti gjendet nė ditėn e 6 tė grevės sė urisė. Ai tashmė po e vazhdon grevėn i vetėm pasiqė kėrcėnimet e autoriteteve tė larta tė burgut kanė rezultuar tė suksesshme te njė pjesė e madhe e grevistėve. Pasi grevistėt i kanė parashtruar kėrkesat e tyre, nė vend qė organet e burgut ta orientojnė trysninė drejt autoritetit qendror tė burgjeve, ajo ėshtė kthyer kundėr grevistėve. Prej autoriteteve tė burgut ata janė kėrcėnuar me transferim nė veriun e Mitrovicės. Pėrderisa dikush po e shantazhon vullnetin e popullit tė Kosovės me Bllacėn II, e UNMIK-u po kėrcėnom me rikthimin e Serbisė nė Kosovė, tė burgosurit po kėrcėnohen me Veriun e Mitrovicės. Burgu po kėrcėnon me gjykata e gjykatat po kėrcėnojnė me burg. Pėrderisa regjimi politik po e kėrcėnon me plumba shprehjen e pakėnaqėsisė sė popullit nė demonstrata, ai po ashtu po e kėrcėnon shprehjen e pakėnaqėsisė edhe brenda burgut. Sepse ky sistem antidemokratik krejt Kosovėn e ka kthyer nė njė burg tė madh; burg nė tė cilin i burgosuri ėshtė populli i Kosovės; gardian Grupi Negociator dhe institucionet politike; kurse drejtor UNMIK-u.

Prandaj ne kėrkojmė:

1. Liri e vetėvendosje pa kusht pėr popullin e Kosovės

2. Lirim pa kusht pėr Albinin dhe tė gjithė tė burgosurit politik

Izolimi fizik i Albin Kurtit nuk i mjafton kėtij regjimi tė dhunshėm. Prandaj kanė filluar terrorizimin psikologjik tė Albinit. Nė burg ai vazhdon tė mbajė grevė urie, me tė cilėn po kėrkon qė autoritetet e burgut tė mos u servojnė tė burgosurve produkte tė prodhuara nė Serbi. Servimi i kėyre produkteve ėshtė provokim i hapur ndaj Lėvizjes VETĖVENDOSJE! dhe aktivistit Albin Kurti. Provokimi ėshtė i planifikuar dhe i paramenduar. Qėllimi i kėtij provokimi, pėr tė cilin disejnuesit kanė qenė tė bindur se do tė rezultojė nė grevė urie, ėshtė tentimshkatėrrim kundėr Albinit.

Nė vend qė nė burg tė ndodhen ekzekutuesit e planit operativ kriminal policor tė demonstratės sė 10 shkurtit dhe urdhėrdhėnėsit e tij politik, ata e burgosėn Albinin. Formacioni rumun policor u largua nga Kosova, Steven Curtisi, shefi i planit operativ kriminal u kthye nė shtėpi, dhe krejt kjo po shfrytėzohet prej UNMIK-ut qė urdhėrdhėnėsit politik, Steven Schook&CO ta fshehin kokėn pas gjithė kėsaj, duke thėnė qė kriminelėt nuk gjenden nė mesin tonė. Gjithsesi, politika ka qenė urdhėrdhėnėsja e krimit.

Lėvizja VETĖVENDOSJE!

Kthehu ne fillim

___________________________

 

ALBIN KURTI FILLOI GREVĖN E URISĖ

(Mund tė solidarizoheni me Albin Kurtin nėpėrmjet telefonit 044 602 602

me mesazhe tė shkruara)

__________________________ 

 Lajmi i fundit nga Burgu hetues i Pejės: tė pakėnaqur me provokimin nėpėrmjet produkteve ushqimore tė Serbisė, me trajtimin dhe me kushtet ēnderuese, 15 tė burgosur janė hedhur nė grevė urie, pesė prej tyre janė tėrhequr pas kėrcėnimeve tė drejtorisė sė burgut.

 

Prishtinė, 23 mars/ Lideri i “Vetėvendosjes” Albin Kurti, pėr ditėlindje nuk do tė ngrejė dolli as nė burg. Ditėlindja e 32-tė dhe ditėt nė vijim do tė kalojnė nė grevė urie nė njė qeli nė Burgun hetues tė Pejės, tė cilėn e ka filluar prej tė premtes nė mėngjes. Kėshtu kanė thėnė pėr gazetėn burime nga Burgu i Pejės, ndėrsa lajmin pėr “Epokėn e re” e kanė konfirmuar liderė tė “Vetėvendosjes” nė Prishtinė.

Tė pakėnaqur me trajtimin ēnderues nė qelitė e burgut hetues, Albin Kurti dhe 14 tė burgosurė tė tjerė janė hedhur nė grevė urie nėpėr qelitė e tyre pa dritė dhe pa ajrosje. Albin Kurti ėshtė provokuar nga autoritetet e burgut me produkte ushqimore tė Serbisė edhe pasi qė ky disa herė i kishte refuzuar ato produkte dhe kishte paralajmėruar se do tė hidhej nė grevė urie nėse pėrsėritet ky poshtėrim ndaj tij. Kjo ėshtė pėrsėritur edhe dje dhe Kurti ka filluar grevėn e urisė, por me pakėnaqėsi mė tė gjera: pėr mungesėn e dritės natyrale, pėr kohėn e shkurtėr tė qėndrimit nė ajėr tė pastėr dhe pėr kushte teknike nė qelitė e burgimit.

Pas kėrcėnimeve serioze tė autoriteteve tė Burgut, kryesisht zėvendėsdrejtoreshės, njė shqiptare kjo, pesė tė burgosur janė tėrhequr nga greva e urisė nėn frikėn e dajakut.

Albin Kurti i ishte ankuar edhe Kryqit tė Kuq pėr provokimet ēnderuese ndaj tij.

Provokimet ishin pėrseritur mu nė ditėn kur 75 policėt rumunė, bashkėpėrgjegjės me policėt tjerė pėr vrasjet e 10 shkurtit, tė lirė nga UNMIK-u po iknin nga Kosova. Nė vend tė tyre mė 10 shkurt qe burgosur Albin Kurti dhe disa dhjetėra pjesėtarė tė “Vetėvendosjes”, ndėrkohė qė Ekipi Negociator filloi nėpėrmjet mediave tė tyre terrorizimin masiv tė opinionit me produktet propagandistike kundėr Kurtit dhe Vetėvendosjes, shpeshherė edhe me komente anonime qė i lansoi zyra e kryeministrit Ēeku nėpėr media qė tradhtuan profesionin e shenjtė tė gazetarisė.

Burgosja politike e Albin Kurtit dhe pėrdhosja e dhimbjes pėr vrasjet dhe rreth 80 plagosjet e 10 shkurtit nga UNMIK-u, Qeveria dhe Grupi Negociator qė nuk bėnė gjė pėr drejtėsinė, e ka tensionuar situatėn nė Kosovė. Greva e Kurtit, e motivuar nga trajtimi poshtėrues i segmeneteve tė MPB-sė dhe MD-sė i rrit edhe mė tej kėto tensione. Moslirimi i tij, ndėrkaq, mund tė sjellė momente tė paparashikuara.

“Albin Kurti meritonte njė ditėlindje tė lirė me shokėt e vet dhe i lirė pėr tė shprehur idetė e tij politike”, ka thėnė njė zyrtar i mbrojtjes sė tė drejtave tė njeriut nė Kosovė. Ndėrkohė, gazeta merr vesh se KMDLNJ-sė nuk i shtė lejuar vizita nė Burgun e Pejės. (Muhamet Mavraj)

Kthehu ne fillim

________________________________________

Liri pėr Albinin...

SHOQATA E TĖ BURGOSURVE POLITIKĖ E KOSOVĖS 

     Rr.”Ylfete Humolli” Nr. 5 Prishtinė 

 LIRI ALBINIT DHE PENGJEVE TĖ PROCESEVE PAKETUESE

 

Ish tė burgosurit politikė nė Kosovė, ashtu si edhe njė numėr gjithnjė e mė i madh i qytetarėve liridashės e paqedashės tė Kosovės, vazhdojnė tė jenė tė shqetėsuar seriozisht me harangėn e planifikuar e tė orkestruar policeske represive e diskredituese gebelsiane tė drejtuar jo vetėm kundėr pjesėmarrėsve nė protestat paqėsore tė shkurtit dhe marsit dhe Albin Kurtit e drejtueseve tjerė tė Lėvizjes “Vetėvendosje, por madje edhe vetė konceptit dhe parimit universal tė Vetėvendosjes.

Duke qenė edhe vetė, pėr njė kohė tė gjatė objekt i formave tė tilla tė presionit e represionit brutal dhe metodave famėzeza tė luftės speciale propagandistike, mashtruese alkimiste e indoktrinuese, ish tė burgosurit politikė  kundėrshtojnė me forcė ringjalljen e praktikave dhe metodave tė tilla anakronike dhe kėrkojnė ndėrprerjen e menjėhershme tė kėsaj fushate tė egėr e cila dėmton drejtpėrdrejte jo vetėm imazhin e Kosovės se Re por edhe pėrpjekjet pėr ndėrtimin, forcimin dhe anvansimin e unitetit veprues e shtetformues qė aq shumė i duhet sot Kosovės dhe gjithė kombit.

Indinjon dhe iriton veēanėrisht pėrpjekja e orkestruar e ndonjė qatipi altoparlant a ministreci sharlatan pėr tė hedhur baltė mbi figurėn e madhe dhe tė papėrlyeshme politike tė Adem Demaēit, Albin Kurtit dhe shokėve tė tyre dhe nėpėrmjet tyre edhe mbi gjithė armatėn e madhe atdhetare tė ish tė burgosurve politikė, atyre qė tretėn jetėn, rininė dhe shėndetin e tyre nėpėr kazamatet e egra serbomėdha. Do tė mund tė konsiderohej edhe si provokim i rėndė e i pagėlltitshėm pėrpjekja e porositur dhe tashmė e institucionalizuar pėr t’i paraqitur ata qė kundėrshtojnė skenarėt dhe kurthet e shovinizmit serbomadh hiē mė pak se njerėz  tė Serbisė dhe Beogradit.  Do tė mund tė impononte ky provokim edhe pėrgjigjen adekuate sikur tė mos ishte avaz tepėr i tejdukshėm, tepėr i  njohur dhe tepėr i diskredituar i kuzhinės tashmė tepėr bajate e kutėrbuese tė UDB- sė rankoviqiane kur spiunėt udbashė kėlthisnin: “kapeni spiunin!” Atėbotė, ose ndonjė fushatė tė mėvonshme tė proceseve kuaziamendamentuese pseudokushtetuese , kz ustallėk i shkollės se UDB-sė e KOS-it  edhe mund tė gėnjente ndokėnd, por sot ky marifet zor se bind  madje edhe vetė anėtarėt e familjeve tė veta...Figura e Adem Demaqit , Albin Kurtit dhe tė tjerėve si ata qėndron aq lartė sa nuk e arrin dot asnjė lloj pėshtyme e pėrjargėje.

Prandaj, edhe bėjnė mirė ish tė burgosurit politikė qė nuk merren me gjepura tė tilla duke iu pėrmbajtur motos sė vjetėr: “Ndiq rrugėn tėnde dhe lėri gojėkėqijtė le tė dėrdėllisin...”

Nė vend tė polemikave e konfrotimeve me kalmexhinj e altoparlante te porositur, ish tė burgosurit politikė ftojnė pėr kėndellje, unitet dhe pėrqėndrim nė sfidat e rėnda me tė cilat po pėrballet Kosova dhe gjithė kombi.

Nė funksion tė kėtij mobilizimi tė pėrbashkėt shtetformues, Shoqata e Ish tė Burgosurve Politikė kėrkon sėrish dhe me vendosmėri lirimin e  pashtyeshėm tė Albin Kurtit dhe veprimtarėve tjerė tė Lėvizjes “Vetėvendosje”. Lirimi i Albin Kurtit ėshtė nė tė njėjtėn kohė edhe lirim i pengjeve tė proceseve tė paketuara.

Shooqata angazhohet pėr hapjen e debatit gjithėpopullor pėr tė ardhmen e Kosovės, parandalimin si tė qasjeve nihiliste e depresive, ashtu edhe marifeteve lustruese e alkimiste dhe nė kėtė mėnyrė konsolidimin e procesit tė zgjidhjes sė drejtė e tė qėndrueshme pėr Kosovėn dhe gjithė Kombin.

Populli i Kosovės ėshtė sovran i fatit tė tij dhe vetėm zgjidhja qė mbėshtetet nė kėtė fakt ėshtė e drejtė, e qėndrueshme dhe perspektive.

Kryesia e zgjeruar e SHBPK

11 mars, 2007 Prishtinė

   Kthehu ne fillim

_______________________________________________

Ndjekjet dhe persekutimet policore...

ALBIN KURTIT IU VAZHDUA PARABURGIMI EDHE PĖR DY MUAJ

Vendimin pėr vazhdimin e paraburgimit ndaj liderit tė “Vetėvendosjes” e ka marrė tė premten kolegji gjyqėsor, i pėrbėrė nga “njerėzit e UNMIK-ut”. Gjykatėsi Boolello, nuk ka pranuar qė tė japė deklaratė pėr gazetėn “Epoka e re”

Shkruan:Agim Muhaxheri

Prishtinė, 9 mars – Albin Kurtit, i ėshtė vazhduar paraburgimi edhe pėr 60 ditė tė tjera. Kėtė lajm ia kanė konfirmuar “Epokės...” aktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje!” 

Vendimin pėr vazhdimin e paraburgimit ndaj liderit tė “Vetėvendosjes” e ka marrė tė premten kolegji gjyqėsor, i pėrbėrė nga “njerėzit e UNMIK-ut”.

Albin Kurti ishte paraburgosur mė 10 shkurt, gjatė demonstratave tė pėrgjakshme nė Prishtinė, nė tė cilat nga policia e UNMIK-ut u vranė dy demonstrues, 80 sish u plagosėn. Paraburgimin nė kohėzgjatje 30 ditė, Albinit ia pati caktuar gjykatėsi i procedurės paraprake i Gjyqit tė Qarkut nė Prishtinė, mauriciusi Vinod Boolello.

Sipas kėrkesės pėr zhvillimin e hetimeve Albini dyshohet tė ketė kryer edhe veprėn penale – sulmi nė personelin e OKB-sė, tė sanksionuar sipas Kodit tė pėrkohshėm penal tė Kosovės.

Pėr ta pyetur pėr “Rastin Kurti”, gjykatėsin Vinod Boolello e kėrkuam tė premten nė rezidencėn e tij nė selinė e Gjykatės Supreme tė Kosovės. Sekretarja e tij juridike, Diana, njė zonjushe e nacionalitetit kroat, rojės sė portės i ka thėnė pėrmes telefonit: “Gjykatėsi nuk i jep informacion asnjė mjeti tė informimit, pa u marrė leja pėrkatėse nga zyrtarėt e UNMIK-ut”. Ndėrkaq, zyra pėr informim e UNMIK-ut, njoftoi se pėr kėtė ēėshtje nuk janė kompetent tė japin informacion. “Pyetni ata tė Departamentit tė Drejtėsisė sė UNMK-ut”, ishte pėrgjigja qė morėm nė kėtė zyrė. Por, as atje nuk arritėm tė marrim ndonjė informacion qė dikush nga zyrtarėt t’i jep “izėn” gjykatėsit Boolello t’i jep deklaratė gazetės “Epoka e re”.

Duhet theksuar se Albin Kurti ka refuzuar tė angazhoj ēfarėdo mbrojtėsi nė seancėn dėgjimore kur i ėshtė caktuar paraburgimi.

Lideri i Lėvizjes “Vetėvendosje!” edhe mė tej do tė dergjet nė burg, pėrkundėr apeleve tė shumta qė po bėhen pėr lirimin e tij.

Nuk ėshtė hera e parė qė gjykatėsit e UNMIK-ut i shmangen gazetarėve pėr tė dhėnė ndonjė deklaratė “tė ditės”. Kėshtu veproi edhe gjykatėsi Vinod Boolello. Vendimet e gjyqeve s’janė fshehtėsi, ato janė publike. Andaj, nuk ka kurrfarė arsye qė ēėshtjet tė mbesin in cognito.

  Kthehu ne fillim

_____________________________

LĖVIZJA “VETĖVENDOSJE” DHE LUFTA SPECIALE!

Shkruan:Valton HOXHA

Mė 10.03.2007

Bėrthama e lėvizjes « vetėvendosje » ėshtė e pėrbėrė nga tė rinj, me njerėz kryesisht jo tė « pėrzier » politikisht nėpėr parti politike nė Kosovė. Pas ngjarjeve tė fundit dhe pas burgosjes sė Albin Kurtit, duket se po bėhet zhurmė e madhe mediatike kundėr kėsaj lėvizje. Kjo shikuar nė dukje tė parė vije pikėrisht si rezultat i pėrpjekjeve tė zgjidhjes sė procesit tė quajtur Kosovė dhe lėvizja « vetėvendosje » edhe nga ndėrkombėtarėt edhe nga politika vendore shihet si njė kėrcėnim serioz pėr dėshtimin e kėtij procesi. Andaj, »lufta » kundėr kėsaj lėvizje ėshtė duke u zhvilluar nė disa drejtime dhe shihet haptas se qėllimi ėshtė shkatėrrimi pėrbrenda kėsaj lėvizje,bindja e simpatizuesve tė saj se kjo « ėshtė njė lėvizje e papjekur» dhe futjen e elementėve brenda lėvizjes nė mėnyrė qė kjo tė ketė fatin e disa partive politike qė pas rėnies sė liderėve tė tyre, ndahen nė dysh dhe me kėtė rast vije edhe deri te vetėshkatėrrimi.

 

Procesi i montuar politik ndaj Albin Kurtit

Nuk ėshtė hera e parė qė Albin Kurti ndodhet prapa grilave nė Kosovėn e pasluftės.
Hyrja dhe dalja e tij nga burgu ishte bėrė si diēka e zakonėshme deri mė 10 shkurt. Me ato veprime deri para 10 shkurtit Albin Kurti mund tė dėnohej me njė kundėrvajtje dhe sėrish do tė ishte pas dy muajsh nė gjirin e “vetėvendosjes”. Pėr ta vėnė Albin Kurtin nė njė vepėr tė mirėfilltė penale ėshtė dashur qė tė bėhet njė tollovi e tillė si ajo e 10 shkurtit. Ky sipas rrjedhės sė ngjarjeve tė mėvonėshme ka qenė njė skenar i pėrgatitur. Ngjarjet nuk kanė rrjedhur vetvetiu ashtu, por ky ka ardhur si skenar i cili kishte si synim eliminimin politik tė kreut tė lėvizjes dhe duke u ndodhur “vetėvendosja” pa liderin e saj,do tė arrihej mė lehtė tė depėrtohej brenda saj dhe tė fillonte shkatėrrimi i saj nga brenda. Kjo do tė pasoj menjėherė pas 10 shkurtit kur nė media filloi njė luftė speciale ndaj “vetėvendosjes” dhe luftė e cila po vazhdon edhe sot. Derisa pėrgjegjėsia e dy vrasjeve ra nė anėn e pushtetit, gjykimi dhe dėnimi i Albin Kurtit bėhet vetėm me qėllim tė eliminimit tė tij politik dhe shkatėrrimin e lėvizjes “vetėvendosje”. Se sa i rėndėsishėm ėshtė Albin Kurti pėr kėtė lėvizje, shihet edhe nga deklaratat publike kundėrthėnėse tė udhėheqėsve aktual Glauk Konjufcės dhe Visar Ymerit: njėri ishte dakord pėr bashkėpunimin me policinė, kurse tjetri ishte kundėr saj; njėri merr pjesė nė protestėn e 3 marsit,tjetri jo. Arėsyetimi i Glauk Konjufcės se kjo ėshtė bėrė si ēėshtje strategjike, duket se u ngjan deklaratave tė udhėheqėsve tė LDK-sė para ndarjes pėrfundimtare tė kėsaj partie. Dhe sa janė tė gatshėm kėta tė rinj t’i bėjnė ballė luftės speciale e cila qėllim ka shkatėrrimin dhe ndarjen nė krahė tė lėvizjes, kjo le tė mbetet si ēėshtje kohe. Mbajtja nė burg e Albin Kurtit ėshtė edhe njė ndėr arsyet pėr shkatėrrim tė kėsaj lėvizje.

Adem Demaqi dhe Vetėvendosja

Dalja e Adem Demaqit nė ballė tė protestės nuk ishte vetėm simbolike. Ideja e “vetėvendosjes” se politikanėt e Kosovės kanė dėshtuar, janė pikėrisht fjalėt e Demaqit. Dhe nga kjo mund tė kuptohet se Adem Demaqi nuk ėshtė thjesht njė ithtar i kėsaj lėvizje por ėshtė njė nga udhėheqėsit ideor tė saj .I anėtarėsuar apo jo,kjo ėshtė njė ēėshtje procedurale e kėsaj lėvizje. Por a mund tė “punoj” Adem Demaqi me pjesėn e mbetur tė kėsaj lėvizje, pa Albin Kurtin? Kjo ėshtė njė ēėshtje nė vete. Dihet fare mirė se Adem Demaqi qė prej daljes nga burgu ka ndėrruar shumė shpesh vendet e “punės”. Ndoshta s’do tė ishte e tepėrt t’i japim dy tri fakte: menjėherė pas daljes nga burgu, Adem Demaqi bėnė thirrje tek ish bashkėmendimtarėt e tij qė tė rreshtohen krah Lidhjes Demokratike tė Kosovės, atėkohė si njė lėvizje popullore. Shumė kundėrshtar tė liderit pacifist Rugova u zhgėnjyen me kėtė thirrje atėkohė. Adem Demaqi shihet gjatė luftės si udhėheqės i krahut politik tė UĒK-sė por me disa kundėrshtime nė mes tij dhe pjesėmarrėsve tė Rambujesė jep dorėheqje edhe nga ky post pa arritur njė marrėveshje nė mes tij dhe krahut politik tė UĒK-sė, qė e nėnshkruajtėn marrėveshjen e Rambujesė. Dhe Adem Demaqi, pėr ēudinė e tė gjithėve arrin nė njė post i cili mė tepėr e vėnė nė pozitė loje, sesa njė rėndėsi politike: kryetar i bordit tė RTK-sė, vend tė cilin e mbajti deri vonė, por sėrish u largua edhe pse ishte nė kulm tė aktiviteteve tė tij. Shihet Adem Demaqi edhe nė KMLDNJ, por qė edhe aty nuk qėndroi kohė tė gjatė.
Dhe sė fundi Adem Demaqi shihet nė ballė tė njė proteste e cila u shndėrrua nė njė protestė tė pėrgjakshme. A do tė ketė kurajon qė Demaqi tė vazhdojė edhe mė tutje tė mbetet nė ballė tė kėsaj lėvizje, bile si lider shpirtėror, tash pa Albin Kurtin, kjo mbetet tė shihet.

Ēka pas 3 marsit?

Mbajtja nė burg e liderit tė “vetėvendosjes” do t’i shtojė edhe mė tepėr problemet nė tė dyja anėt. Politika aktuale nė Kosovė do tė humb kredibilitetin politik, sepse njė proces i montuar politik nuk ėshtė nė interesin e zhvillimeve aktuale sepse Kosova pas pavarėsisė sė cunguar do tė mbetet me njollėn e shkeljes sė tė drejtės sė fjalės sė lirė dhe do tė jenė organizatat botėrore qė do ta vėnė Albin Kurtin si njeri tė persekutuar politik dhe nė anėn tjetėr Albin Kurti pas disa viteve,
i amnistuar apo i liruar me kusht do tė jetė vėrtetė njė lider jo mė i njė lėvizje por i njė partie tė madhe politike si rezultat i njė procesi tė montuar politik. Ai do tė dal mė i fort politikisht,mė i pėrgatitur dhe mė i organizuar. Njė anulim kėtij procesi politik do tė ishte njė gjest i matur politik i Grupit tė Unitetit nė plan tė parė dhe i vetė administrates sė Unmikut. Lėvizja “vetėvendosje”mė 3 mars u pa se nuk ka qenė iniciues i dhunės mė 10 shkurt, sepse policia e kuptoi seriozitetin e situatės dhe nuk provokoi forcė, nuk shkaktoi dhunė andaj edhe gjithēka kaloi pa eksese. Kjo “de facto” e liron nga pėrgjegjėsia Albin Kurtin dhe lėvizjen “vetėvendosje”. Intervenimi i Qeverisė sė Kosovės dhe i grupit tė Unitetit pranė gjyqėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė me kėrkesėn pėr lirimin e Albin Kurtit dhe bashkėpunėtorėve tė tij ėshtė shumė e arsyeshme dhe ėshtė njė iniciativė qė duhet ndėrmarrė sė paku pėr ta ruajtur ndershmėrinė politike, nėse ajo mund tė ruhet ende. Kjo edhe do tė evitonte kujtesėn e keqe qė shqiptarėt kanė pėr proceset e dikurshme tė montuara politike nga regjimi serb.


  Kthehu ne fillim


__________________________________________

 

 TĖ LIROHET ALBIN KURTI E TĖ BURGOSEN VRASĖSIT

Nė vend se analistėt dhe gazetarėt tanė tė kėrkojnė burgosjen imediate tė policėve qė vranė bijtė tanė, kėta e rėndojnė me akuza Albin Kurtin. Albini ėshtė burgosur gabimisht i cili duhet tė lirohet menjėherė e ne vendin e tij tė arrestohėn policėt qė qėllimisht e pergjakėn demonstratėn.

 

Shkruan: Reshat SAHITAJ

Prishtinė, 09.03.2007

 

Lidhur me domonstartėn e 10 shkurtit, shumė analistė politikė, disa liderė, disa media, madje, edhe disa qytetarė dėshirojnė qė kėsaj demonstrate t’i japin kahe ekstremiste. Tėrė vėmendja e tyre ėshtė e pėrqendruar qė nė shėnjestėr tė fajėsisė tė vihet lideri i pa kontestueshėm Albin Kurti dhe simboli i rrezistencės kombėtare Adem Demaēi.

Analistėt tanė anketėn e tyre e kanė filluar qėllimisht nė drejtim tė gabuar dhe nė vend se energjinė e tyre ta fokusojnė nė fajtorin e vėrtet, ata viktimėn dojnė ta shndėrojnė nė fajtor. Analistėt dhe disa gazetarė, kėto ditėt e fundit, nė vend se te zhvillojnė gazetari tė mirėfilltė hulumtuese,  e luajnė rolin e hetuesit dhe gjyqtarit. Nė shumicėn e mediave kosovare ėshtė duke u ushtruar njė trusni dhe njė imponim i modelit tė sistemit totalitar. Nė disa prej mediave tona ėshtė duke u bėrė njė fushatė e tmerrshme anti humanitare nė emėr tė demokracisė, pavarėsisė dhe ēeshtjės kombėtare. Nė fakt, kėta « analistė » , kėta gazetarė, e aty kėtu ndonjė pseudo intelektual ėshtė bėrė avokat i djallit, ndoshta pa vetėdije apo me tė. Nuk ėshtė e drejtė, qė nė intervista tė merren mendime vetėm tė atyre qė janė kundėr Albin Kurtit. Nuk ėshtė aspak gazetari kur ne debate tė riun e « Vetėvendosjes » e fusin ne mes tre e mė shumė kundėrshtarėve.

Kush po mbjellė farėn e pėrēarjes se « Vetėvendosjes » ?

 Eshtė pėr t’u habitur rasti qė tė njejtit analistė e gazetarė gjermė tani i akuzonin tėrė aktivistėt e « Vetėvendosjės » , kurse pas 3 marsit e kanė ndryshuar mėnyrėn e hartimit tė akuzave tė tyre. Tani penda e tyre ėshtė orientuar vetėm nė njė individ. Sipas analizave tė tyre tė fundit na del se Albini qenka inisiatori dhe vrasėsi i dy bijve tanė qė pėrgjakėn sheshin e kryeqendrės sonė. Bazuar nė shkrimėt e tyre dhe deklaratat televizive, po tė mos ishte Albin Kurti dhe Demaēi me 10 shkurt nuk do ishin vra bijtė tanė. Absurditet ! Po tė mos isha pjesėmarrės i kėtyre manifestimėve ndoshta edhe do u kisha besuar shkrimeve te tyre tendencioze dhe krejtėsisht antikombėtare. Tė tėrheqim njė paralele prej demonstratės se 10 shkurtit dhe 3 marsit, do tė shohim qė aktivistėt u gjendėn nė pozita identike. Me 10 shkurt pilicia barrikadoi rrugėn. Me 3 mars po ashtu kah fundi i protestės para ndertesės se UNMIK-ut policia vuri barrikada. Me 10 shkurt tensioni rritej dhe asnjėra palė nuk tėrhiqej nga pozicioni i tyre. Me 3 mars para barrikades poashtu nė minutat e parė rritej tensioni i dy palėve. Me 10 shkurt aktivistėt e vetėvendosjes mė tė vendosur se kurrė shpėrthyen barrikaden e policia i shoi me gjakun mė tė ri tė lirisė se dy djelmoshave. Me 3 mars, Glauk Konjuvca e dha ultimatumin e tij qė brenda 10minutave nėse policia nuk e hap rrugėn, aktivistėt do ta shpėrthenin barrikaden me gjoksat e tyre prej luani.

Provokim i policesė me 3 mars

Barrikada e 3 marsit, ishte njė provokim i hapur e  krejtėsisht i panevojshėm. Duke parė qė aktivistėt ishin tė vendosur qė rrugėn e tyre tė mos ua ndėrpriste askush e madje edhe sikur  pėrseri tė lahej me gjakun e tė rinjve. Glauku numėronte minutat dhe kur me zėrin e tij tė fuqishėm tha: “Na kanė mbetur edhe 7minutat e fundit, dhe nese nuk e lironi rrugen ne do e hapim me gjoksat tanė e duarthatė”, dikujt i ra ndėrmend se tė mos pėrseritej provokimi nga polica e rastit tė 10 shkurti. Dikujt i shkoi ndėrmend se qėllimisht po bėhej provokim ndaj tė rinjve tė “Vetėvendosjės” dhe pėrseri rruga do tė pėrgjakej. Kush e mbylli kėtė rrugė dhe nuk lejonte qė manifestuesit tė shkonin nė selinė e tyre vetėm disa metra mė larg. Pse pikėrsht u mbyll rruga e cila ishte paraparė tė jetė e lire? Pse u vu kordoni i hekurt kur manifestuesit nuk kėrkonin asgjė vetėm tė shkonin ne drejtim tė selisė ? Pėr ēka, u vu kordoni i policisė nė atė vend qė aktivistėve nuk u jepte asnjė shans tė shpėrndaheshin?!

Aktivistėt tė zėnė peng nga kordonet provokuese te policies, nuk  kishin rrugė tjetėr veēse tė shpėrthenin me gjokset e tyre. E dikush dha urdher tė hapej rruga.  Rruga u hap. Imagjinoni, sikur policia tė mos e kishte hapur rrugėn, aktivistėt dukej se ishin tė vendosur ta shpėrthenin kordonin e hekurt te policies, ku pa asnjė dyshim demonstrata do kishte pėrfunduar me viktima. Po tė mos hapej korridori nga policia “analistet” tanė do t’i fajėsonin “ēunat” e “Vetėvendosjes”.

Bazuar nė manifestimin e fundit, nuk ka asnjė dyshim se fajtor i krimit nė demonstratėn e 10 shkurtit ėshtė policia e jo Albin Kurti, i cili duhet tė lirohet menjėherė dhe pa kushte.

Nė vend se analistėt dhe gazetarėt tanė tė kėrkojnė burgosjen imediate tė policėve qė vranė bijtė tanė, kėta e rėndojnė me akuza Albin Kurtin. Albini ėshtė burgosur gabimisht. Alni Kurti duhet tė lirohet menjėherė, e ne vendin e tij tė arrestohėn policėt qė qėllimisht e pergjakėn demonstrateėn.

Sikur nė Francė tė tuboheshin kaq nėnshkrime pėr ta liruar njė tė burgosur tė ndėrgjegjes siē ėshtė Albin Kurti, vetė Kryetari i shtetit do tė intervenonte pėr lirimin e tij. Kryetari i Francės i  impresionuar me nenshkrimet e qytetarėve francez pėr lirimin e Elisabeth Bete en Cour, personalisht ka intervenuar  tek qeveria dhe rebelėt ku ajo mbabet peng. E Kryetari ynė jo qė nuk hesht, por e kerkon dėnimin e “fajtorit”.

  Kthehu ne fillim

__________________________________________

ALBIN KURTI ĖSHTĖ ZĖRI I POPULLIT

Malė Qorraj -Prishtinė, 7 mars 2007

 

Po bie ora pėr Albin Kurtin

Flasin njerėz nga politika, sociologė dhe kėngėtarė pėr lirimin e Albin Kurtit

- Fadil Maloku, sociolog: Arrestimi i Albinit ėshtė i padrejtė;

- Ilir Shaqiri, kėngėtar: Albini ėshtė zėri i Kosovės;
- Ibrahim Makolli, nėnkryetar i AKR-sė: Albin Kurti po mbahet padrejtėsisht nė burg;

- Hydajet Hyseni, deputet i PDK-sė: Kurti duhet tė lirohet;

- Gani Buēinca, muzikolog, publicist: Albini duhet tė lirohet sa mė parė;

- Nait Hasani, deputet i PDK-sė: Kėrkesa e Albinit ėshtė kėrkesė e gjithė qytetarėve...

- Selatin Novosella, veprimtar: Numri i mesazheve dėshmi pėr lirimin e Albinit;

- Shemsi Krasniqi, sociolog: Edhe menjėherė ėshtė vonė!;

- Xhevat Bislimi, deputet i PDK-sė: Me thirrjet e botuara, “Epoka e re” dėshmon se ėshtė gazetė e pavarur;

- Glauk Konjufca, aktivist i Lėvizjes Vetėvendosje!: Nė burgje gjinden njerėzit e gabuar.

___________________________________

Mijėra mesazhe janė duke ardhur nė e-mail tė gazetės epokaere_mm@hotmail.com dhe sms nė telefonin celular 044/602-602. Mesazhi qė ata kanė ėshtė “Lirojeni Albin Kurtin!”.

Pėr rėndėsinė dhe porosinė qė kanė mesazhet nuk kanė ngurruar tė flasin shumė njerėz nga politika, sociologė dhe kėngėtarė. Ata pėrshėndesin nismėn qė ka bėrė gazeta “Epoka e re” qė nėpėrmjet apelit tė kėrkohet lirimi i Albin Kurtit.

Tė kontaktuarit nga gazeta kanė tė vetmen porosi: “Sa mė shpejtė tė lirohet Albin Kurti dhe tė dėnohen ata qė i kanė ikur pėrgjegjėsisė pėr ngjarjet e 10 shkurtit”.

Arrestimi i Albinit ėshtė i padrejtė

 

Fadil Maloku, Sociolog: Mesazhet qė po publikohen nė gazetėn tuaj, pėr mendimin dhe gjykimin tim sociologjik, do tė duhej tė kėndvėshtroheshin nga disa aspekte (natyrisht, pėrveē atij madhorit: moral!):

- aspekti i parė ka tė bėjė me njė si tė them, zgjim apo rebelim tė njėmendėt qytetar, ku mė nuk pranohen ad hoc referencat apo premtimet banale tė politikanėve aktualė lidhur me definimin e statusit politik tė Kosovės, pa fuqinė e argumenteve: politike, sociale, ekonomike etj., e tash sė fundi edhe paarsyetimet e ngjeshura qė duhet tė fuqizohen me komunikimin e ndėrsjellė: qytetarė-politikan. Gjė qė tėrė kėsaj periudhe i ka munguar diskursit demokratik nė Kosove! Tė gjitha kėto vėrejtje do tė mund t’i adresoheshin pa mėdyshje Administratės tejet heterogjene tė UNMIK-ut, e cila procesin e ndėrtimit tė kapaciteteve demokratike nė Kosovė ėshtė munduar tė ushtrojė sipas masės sė “shtratit” tė Prokrustit.

-aspekti i dytė, ka tė bėjė me “shkurorėzimin” definitiv nga mentaliteti fisnor i qytetarėve tė Kosovės (qė ėshtė dashtė tė instalohet me aktin e ardhjes sė UNMIK-ut, por qė nuk ėshtė instaluar pėr shkaqe dhe interesa tė ndryshme!?) dhe nė fakt “kurorėzimin” me tė drejtėn e tyre qytetare e njerėzore, si bėhet nė gjithė botėn perėndimore.

- aspekti i tretė, e ndoshta mė i rėndėsishmi pėr mendimin tim, ka tė bėjė me rinjohjen e tė drejtave qytetare tė Kosovarėve nė kėtė periudhė tė tranzicionit, ku neve na ka rėnė nė barrė, pėrveē fuqizimit tė kapaciteteve dhe institucioneve demokratike, edhe barra e ndėrtimit tė institucioneve demokratike, apo shtetit tė ardhshėm tė Kosovės. Kujtoj qė arrestimi i tij ėshtė i padrejtė, pėr shkak se bie ndesh me tė gjitha normat dhe rregullat e njė demokracie tė njėmendėt, ku delikti verbal ėshtė njė e tejkaluar dhe e harruar pėrgjithmonė nė diskurset demokratike perėndimore.


Albini ėshtė zėri i Kosovės

 

Ilir Shaqiri, Kėngėtar: Mesazhet qė po botohen pėr lirimin e njė njeriu, i cili ka qenė nė ballė tė kėrkesave tė drejta tė popullit shqiptar, kanė shumė domethėnie tė madhe pėr popullin tonė. Albini nuk e ka vendin nė burg, duhet tė jetė i lirė qysh sot dhe mendoj se UNMIK-u duhet ta ndėrpresė politikėn ndaj djemve dhe vajzave tė lirisė sė Kosovės.

Albin Kurti dhe Lėvizja Vetėvendosje! Ėshtė reflektimi mė real i ndjenjės gjithėpopullore pėr vetėvendosje dhe ėshtė zėri i Kosovės sė vet, prandaj duhet tė lirohet qysh sot.

Albin Kurti po mbahet padrejtėsisht nė burg

 

Ibrahim Makolli, nėnkryetar i AKR-sė: Nė radhė tė parė paraqet kėrkesėn e shumė qytetarėve qė tė lirohet, ju keni parė qė shumica e kanė vlerėsuar si tė burgosur politik, edhe ky ėshtė njė vlerėsim i qytetarėve qė Albin Kurti po mbahet padrejtėsisht dhe kėrkojnė lirimin e tij.

Ka njė numėr tė madh tė udhėheqėsve politik qė po kėrkojnė ta lirojnė dhe po mundohen ta paraqesin qetėsinė e situatės nė Kosovė.

Ky ėshtė njė mendim i respektuar i qytetarėve qė po paraqesin njė brengė tė tyre qė Albin Kurti tė lirohet nga burgu.

Kurti duhet tė lirohet

 

Hydajet Hyseni, deputet i PDK-sė: Qytetarėt po paraqesin njė zė tė natyrshėm nė gjithė Kosovėn, njė reagim qė tė lirohen tė gjithė tė burgosurit nėpėr burgje tė Kosovės. Edhe shoqata e tė burgosurve politik nė deklaratėn e saj ka tėrhequr vėrejtjen ndaj dhunės sė tė burgosurve politikė si njė rrezik serioz pėr Kosovėn e re. Albin Kurti duhet tė lirohet.

Albini duhet tė lirohet sa mė parė

 Gani Buēinca, muzikolog, publicist: Pa dyshim se kėto mesazhe kanė njė efekt pozitiv nė strukturat vendimmarrėse nė Kosovė.

Strukturat politike janė faktorėt kryesorė pėr arrestimin e Albin Kurtit.

Askund nė botė nė ato vende demokratike ose qė pretendojnė tė jenė demokratike, njė njeri nuk mund tė mbahet nė burg dhe tė akuzohet pėr atė qė ka pasur tė drejtė qė ta bėjė.

Ajo mund tė ndodhė vetėm nė Kosovė dhe duhet tė fillohet menjėherė njė dialog politik dhe tė mos tensionohet situata edhe mė tutje.

Policia ka dėshtuar nė aspektin profesional dhe unė pres qė tė merret njė vendim i arsyeshėm pėr lirimin e Albin Kurtit dhe duhet tė lirohet sa mė parė.

Kėrkesa e Albinit ėshtė kėrkesė e gjithė qytetarėve...

 

Nait Hasani, deputet i PDK-sė: Apeli, qė po botohet nė gazetėn “Epoka e re”, me mesazhet pėr lirimin e Albin Kurtit janė kėrkesa tė vullnetit tė qytetarėve dhe njerėz qė solidarizohen me njerėzit e sakrificės dhe janė tė gatshėm tė bėjnė pėr ardhmėrinė e Kosovės, pavarėsinė e tyre dhe natyrisht edhe pėr Albinin.

Kėrkesa e Albinit ėshtė kėrkesė e gjithė qytetarėve tė Kosovės pėr pavarėsinė dhe qytetarėt kėrkojnė lirimin e menjėhershėm tė Albinit dhe tregon se paketa e Ahtisaarit ėshtė e papranueshme dhe e dėmshme dhe nė tė kundėrtėn lirimi i Albin Kurtit tregon se qytetarėt kanė tė drejtė pėr atė qė kanė protestuar.

Mbajtja nė burgje e mohon pavarėsinė e Kosovės dhe do tė jemi dėshtues tė kohės dhe do tė ketė pasoja nė rrugėn pėr tė ardhmen e Kosovės.

Numri i mesazheve dėshmi pėr lirimin e Albinit

 

Selatin Novosella, veprimtar: Numri i mesazheve pėr lirimin e Albin Kurtit paraqesin dėshmi nė tė mirė dhe ėshtė mė i madh se sa i atyre qė dalin e protestojnė.

Dėshmi shtesė ėshtė se Albin Kurti ėshtė zėdhėnės i tėrė lėvizjes sė popullit qė nga ’45 e kėtej dhe mund tė thuhet qė ėshtė zėdhėnės i Adem Demaēit dhe mund tė thuhet se ėshtė njė ushtar i UĒK-sė.

Dėrgimi i mesazheve nė gazetėn “Epoka e re”, ėshtė njė dėshmi qė Albini ka mė shumė dhe mė tepėr pėrkrahės, sesa nė protesta.

Edhe njėherė po them se Albini ėshtė nė vijėn e tė gjithė proceseve prej 45’ e kėtej pėr Kosovėn.

Edhe menjėherė ėshtė vonė!

 

Shemsi Krasniqi, sociolog: Lirojeni menjėherė! Kjo ėshtė thirrje qė buron nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nga bindja e thellė e qytetarėve pėr pafajėsinė e Albinit. Ėshtė thirrje e atyre qė besojnė se Kosova ka hyrė nė njė shekull, kur liria e fjalės dhe e mendimit nuk do tė duhej tė ndėshkohej. “Lirojeni menjėherė!” – ėshtė thirrje qė bėn me dije se nuk ka kohė pėr tė pritur. Ėshtė thirrje qė tė bėn me dije, se edhe menjėherė ėshtė vonė!

Viti 1999 ishte vit tragjik, dramatik dhe simbolik nė tė njėjtėn kohė. Ai ishte viti qė e mbylli njė shekull, njė epokė, njė sundim. Tė gjithė mendonim se mbaroi epoka e burgjeve, e represioneve, e shkeljes sė lirive elementare dhe dinjitetit njerėzor. Tė gjithė mendonim se mbaroi epoka e frikės pėr t’u shprehur dhe pėr ta thėnė atė qė ta thotė ndėrgjegjja, atė qė ta thotė pėrgjegjėsia, atė qė ta thotė mendja kritike e ēliruar prej direktivave partiake, prej hatreve pushtetare, prej lakmive karrieriste dhe prej konformizmave shumėngjyrėsh. Por, ja qė u dėshpėruam dhe dėshpėrimi peshuaka sa edhe vetė vuajtja. Ne e dimė - e mbajmė mend, se apelet nuk bėjnė punė tek sundimtarėt. Por, edhe nėse apeli nuk bėnė punė, sė paku sundimtari le tė kuptojė se nė Kosovė, mė shumė se qytetarėt, ndodh tė dėshpėrohen vetė sundimtarėt. Prandaj, Lirojeni menjėherė!

Me thirrjet e botuara, “Epoka e re” dėshmon se ėshtė gazetė e pavarur

 

Xhevat Bislimi, deputet i PDK-sė: Mijėra thirrje pėr lirimin e Albin Kurtit, tė bėra nėpėrmjet gazetės “Epoka e re”, janė dėshmi e pakundėrshtueshme e zgjimit tė vrullshėm tė vetėdijes qytetare. Shoqėria qytetare tashme ėshtė bėrė forcė e pakalueshme. Partitė politike dhe sidomos udhėheqėsit e tyre nuk mund tė jenė mė tė “pavarur” nė vendimet e tyre. Tash e tutje ata duhet tė marrin parasysh edhe shoqėrinė qytetare, - popullin e Kosovės.

Nė vend se tė arrestoheshin dhe tė dėnoheshin vrasėsit dhe terrorizuesit e demonstruesve paqėsorė dhe duarthatė, u arrestua Albin Kurti dhe shumė tė rinj tė moshės tetėmbėdhjete vjeēare. Me thirrjet e botuara, “Epoka e re” dėshmoi se ėshtė gazetė e pavarur dhe me kurajo qytetare. Lirimi i Albin Kurtit dhe tė rinjve tė tjerė do tė ndihmojė dhe shpejtojė lindjen me shumė dhimbje tė demokracisė dhe tė vlerave tė saj, edhe nė Kosovėn tonė...

Nė burgje gjinden njerėzit e gabuar

 

Glauk Konjufca, aktivist i lėvizjes ‘Vetėvendosje!’: Ėshtė njė nismė e mirė e gazetės, e cila reflekton qėndrimin e qytetarėve dhe popullit tė Kosovės dhe pėr arrestimin e padrejtė tė anėtarėve tė Lėvizjes ‘Vetėvendosje!’, si dhe faktin qė nė burg gjinden njerėzit e gabuar.

Aty duhet tė jenė njerėzit kriminelė, tė cilėt shkaktuan vrasjen e demonstruesve dhe plagosjen e shumė tė tjerėve dhe numri i madh i qytetarėve tregon qartė se tė gjithė ata qė kanė shkruar mesazhet e tyre nė gazetėn “Epoka e re” reflekton tė gjitha shtresat e shoqėrisė sonė pėr lirimin e Albin Kurtit.

  Kthehu ne fillim

_________________________________

JU LUTEM  MOS E LIRONI,  MBAJENI NĖ BURG ALBIN KURTIN!

 

Shkruan:Adnan ABRASHI

Mė 26.02.2007, Prizren

________________________________________

Duke lexuar me pasion artikujt, e qe kane tė bėjnė me aktivitetin e lėvizjes Vetėvendosje dhe liderin e saj ALBIN KURTI, u sfidova qė nė kėtė WEB faqe tejet tė respektuar, t’i shkruaj edhe unė disa fjalė. Meqė kam pasur nderin qė edhe pėr sė afėrmi ta njohė dhe tė komunikoj me z. Albin Kurti, assesi nuk mund t’i besoj disa anatemimeve tė individėve hipokritėė(hibrid) shqiptar. Merrni me mend!! Nė paranojėn e kėtyre shizofrenėve shkohet aq larg saqė ai cilėsohet si “njeriu i UDB-sė”!! “Shpijuni i Serbisė”!!…

Nuk do t’i komentoj dyshimet skandaloze tė kėtyre tė mjerėve paranoid, por, atyre vetėm njė gjė mund t’ju porosis dhe pėr kėtė jam thellėsisht i bindur: ju anatemues tė Albin Kurtit dhe idealit tė vetėvendosjes, edhe pse flisni shqip dhe nė disa momente parciale jeni treguar “nga pak si shqiptar”, do tė vjenė koha kur pozitat e juaja do tė rishikohen, do tė rivlerėsohen. Sa pėr pikėnisje, qė tani mund ta paramendoni veten nė plehun e historisė sė pėrvuajtur tė kėtij populli. Por, ndoshta edhe diku tjetėr…!!

Duke medituar pėr kėtė fenomen, nuk di se si mu kujtua ajo thėnia e Gandit:”…nė fillim do tė pėrbuzin dhe nėnēmojnė, pastaj do tė vrasin, dhe nė fund, tė gjithė ata do tė pėrkulen”.

Shikojeni “Vetėvendosjen”! A nuk ėshtė kjo analogji e njė procesi natyror tė ligjshmėrisė hyjnore tė njė rruge tė nisur drejtė?

Kur e kam pyetur njė plak tonin se ēka ai mendon pėr Vetėvendosjen dhe Albin Kurtin, mė ėshtė pėrgjigjur:


- “Unė jam i pashkollė biro, por nga ajo qė mė ka mėsuar jeta e di njė rregull tė pagabuar nė jetė: ai i cili tė thirr nė njė rrugė dhe vetė i prinė dhe flijohet pėr atė ēėshtje madhore, kurrė mos dysho nė tė se nuk ka tė drejtė! Ky djalė po na thirr dhe po i prin vetė nė ballė tė mejdanit. Prandaj, bashkohu! Kjo ėshtė rrugė e drejtė! Merri si “yrnek” pejgamberėt.. Edhe ata e kanė kaluar kėtė rrugė dhe sot dominojnė nė botė mėsimet e tyre tė drejta”
Ashtu mendon plaku ynė i urtė popullor, dhe unė, kėtij konstatimi vetėm ia kisha shtuar disa fjali:

Ndoshta, nė kuptimin e ngushtė tė fjalės, Albini nuk ėshtė “pejgamber” as “Gandi” shqiptar, por atė ēfarė ai shpreh dhe ēfarė na predikon, janė vetėm sterotipet e synimeve tona tė trysura nė ndėrvetėdijen kolektive pėr tė cilat janė dhėnė shumė jetėra dhe ėshtė derdhur shumė gjak.

Albin Kurti ėshtė vetėm artikulues i atij zėri latent dhe hyjnorė nė brendėsinė e ndėrvetėdishme tė ēdo individi qė nė vete ka gjene tė pastėrta shqiptare.

Albin Kurti ėshtė vetėm “ANIMA MUNDI” (i Jungut) - SHPIRTI KOLEKTIV SHQIPTAR NĖ VEPRIM.

Ideali i Vetėvendosjes do tė fitoj patjetėr, siē thotė Albini, sepse populli ėshtė nisur drejt saj.

Sa pėr burgosjen e Albin Kurtit, unė nuk mendoj si shumica e shqiptarėve tė mijė tė dashur, - LIROJENI ALBININ?!

Por mendoj pak mė “mbrapsht”: Mbajeni Albinin nė Burg!!!

Sa ma shumė dhe sa mė gjatė qė ta keni tė mbyllur atė, aq mė i shprehur dhe mė i pėrndritur ėshtė ai dhe ideali i tij nė zemrat e gjithė shqiptarėve kudo qė janė?

ALBINI MĖ NUK ĖSHTĖ VETĖM TRUP DHE MENDJE, ALBIN KURTI ĖSHTĖ SHPIRTI KOLEKTIV I POPULLIT TONĖ, QĖ ĖSHTĖ NISUR NĖ RRUGĖ TĖ PAKTHYESHME DREJT VETĖVENDOSJES !!!

Ju lutem mbajeni nė burg Albinin??!, sepse sa ma shumė ta mbani tė burgosur, aq mė shumė dhe dita mė ditė, ēdo shqiptar fillon tė identifikohet me tė.
A nuk ėshtė ky qėllimi, o miop dritėshkurtėr?!!

Kthehu ne fillim

 __________________________________________

K U SH   Ė SH T Ė   A L B I N   K U R T I

Shkruan: Luigj SHKODRANI

Mė 23.02.2007

_______________________________

Albin Kurti ka lindur mė 24 Mars tė vitit 1975 nė Prishtinė. Shkollėn fillore (1981-1989) dhe shkollėn e mesme (1989-1993) pėrfundoi nė Prishtinė me rezultate shembullore. Nė vitin akademik 1993/94, Albin Kurti, filloi studimet dhe i kreu ato pranė Fakultetit tė Elektroteknikės nė Universitetin e Prishtinės...

Nė Gusht tė vitit 1997, Albin hyri nė Unionin e Pavarur tė studentėve tė Universitetit tė Prishtinės si anėtar i kryesisė sė Unionit me detyrė pėr marrėdhėniet me jashtė. Albini ishte gjithashtu njėri ndėr organizatorėt e protestave paqėsore tė studentėve tė UP pėr lirimin e objekteve shkollore, tė cilėt mbaheshin nga profesorėt dhe studentėt serbė. Albini sė bashku me kryesinė e UPSUP organizuan protesta paqėsore tė studentėve mė 1 tetor 1997, 29 tetor 1999, 30 dhjetor 1997 dhe 13 mars 1998. Gjatė kėsaj kohe ishte ftuar nė disa takime nė Uashington DC, New York, Burksel, Kopenhagė dhe nė Parlamentin Evropian nė Strasburg me qėllim informimin e komunitetit botėrorė rreth kėrkesės sė ARSYESHME tė studentėve. Albini, gjithashtu ėshtė takuar edhe me personalitete tė larta tė politikės sė jashtme botėrore si Robin Cook (ish-ministėr i jashtėm i Britanisė se Madhe), Kluas Kinkel (ish-ministėr i jashtėm i Gjermanisė), Huber Vedrine (ministėr i jashtėm i Francės), Rober Gelbard (ish-pėrfaqėsues special i Presidenti Klinton pėr Ballkanin) dhe me ambasadorėt dhe pėrfaqėsuesit e ambasadave tė vendeve perėndimore tė cilėt ishin tė akredituara nė Beograd. Nė Gusht tė vitit 1999, Albini filloi te punojė nė zyrėn e pėrfaqėsuesit politik tė UĒK-sė, Adem Demaēit, ku shėrbente si pėrkthyes. Nė fillim tė Marsit tė vitit 1999, Albini ndėrpreu tė gjitha aktivitetet nė UPSUP dhe pranė zyrės sė Pėrfaqėsuesit politik tė UĒK-sė pėr tė vazhduar studimet e tij nė universitet. Gjatė fushatės sė bombardimeve tė NATO-s, Albini mbeti (qėndroi) nė Prishtinė, kur policia serbe e arrestoi atė me 27 prill 1999 dhe deri me 1 Maj ėshtė mbajtur nė burgun e Prishtinės. Mė 2 Maj ėshtė transferuar nė burgun e Lipjanit ku ai qėndroi deri mė 10 qershor. Gjatė kėsaj kohe ėshtė torturuar barbarisht. Albini ėshtė akuzuar pėr takimin me Richard Holbrooke (ku nė fakt, Albin kurrė nuk e ka takuar) dhe takimin me Christopher Hill. Mė 10 qershor, Albini dhe shumė shqiptarė tė tjerė tė burgosur janė transferuar nga burgu i Lypjanit (Kosovė) nė burgjet serbe. Mė 12 Qershor Komiteti ndėrkombėtar i Kryqit tė Kuq informon qė Albini mbahet nė burgun e Pozharevacit. Nė Gjykatėn e Qarkut nė Nish, e cila e ka marrė kompetencėn e Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė, ishte mbajtur gjykimi kundėr Albin Kurtit, njėrit prej udhėheqėsve tė studentėve shqiptarė, i cili ishte burgosur mė 27 prill tė vitit 1999, nė Prishtinė.

Nė fillim tė gjykimit, Albin Kurti ka deklaruar se ėshtė shtetas i Republikės sė Kosovės, se nuk e pranon kėtė gjykatė, por vetėm gjykatėn e popullit tė vet, se nuk do tė pėrgjigjet nė pyetjet e gjykatės dhe se refuzon avokatin. Nė aktakuzė theksohet se Albin Kurti "gjatė vitit 1998, ka marrė pjesė nė krijimin e bandės, e cila ka qenė nė pėrbėrje tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės" dhe se ka marrė pjesė nė "negociatat pėr kėmbimin e policėve nė Dragobil e Likoc", se ka "qenė anėtar ilegal i Kryesisė sė Unionit tė Pavarur tė Studentėve tė Universitetit tė Prishtinės" dhe "sekretar i pėrfaqėsuesit politik tė UĒK-sė - Adem Demaēit".Gjatė kėtij procesi gjyqėsor, Albin Kurti, midis tė tjerash, ka thėnė se si anėtar i Kryesisė sė Unionit tė Pavarur tė Studentėve dhe si kryetar i Komisionit pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar tė kėtij Unioni ka organizuar demonstratat e studentėve, "qė kishin pėr synim pavarėsinė e Kosovės dhe marrjen e Universitetit, si dhe kthimin e studentėve dhe profesorėve shqiptarė". Sipas fjalėve tė Albinit, qėllimi i demonstratave ka qenė "pavarėsia e Kosovės dhe lufta kundėr regjimit serb, i cili me forca policore e ka pushtuar Kosovėn dhe ka ushtruar dhunė ndaj shqiptarėve". Albin Kurti po ashtu ka deklaruar para gjykatės se ėshtė e vėrtetė se ka qenė sekretar i pėrfaqėsuesit politik tė UĒK-sė, Adem Demaēit, dhe se kėtė e ka bėrė pėr shkak tė admirimit dhe respektit ndaj tij dhe pėr ta pėrkrahur dhe paraqitur politikėn e UĒK-sė" pėr realizimin e qėllimit tė shenjtė - Pavarėsisė sė Kosovės dhe ēlirimit tė shqiptarėve nga regjimi okupues fashist i Sllobodan Millosheviqit. Albin Kurti u dėnua me 15 vjet dhe pas ardhjes sė Koshtunicės nė pushtet u lirua. ... Mė10 shkurt tė kėtij viti u paraburgos nga njėsitė speciale tė SHPK-sė dhe UNMIK-ut pėr demonstratat e sotme tė Lėvizjes vetėvendosje...

Kthehu ne fillim

______________________________________

KUJT PO I PENGON E VĖRTETA PĖR ALBININ?!

Shkruan: Linda BUQINCA

Mė 20.02.2007

Mė dhemb shumė kur shoh se si po e tradhėtojmė shumė prej nesh Albin Kurtin, birin mė tė mirė tė Kosovės, pasurinė tonė mė tė madhe kombėtare, duke mos treguar interesim e angazhim tė duhur pėr t’i ndihmuar pikėrisht tani, kur atij po i bėhet njė padrejtėsi e pashembullt.

Albini e la anash familjen e tij, as qė mendoi pėr ta krijuar tė vetėn.

I refuzoi rastet qė tė tjerėt vetėm mund t'i ėndėrrojnė pėr tė magjistruar nėpėr universitetet mė tė njohura tė botės dhe u pėrcaktua pėr njė jetė krejt modeste,  nė mesin e popullit, me tė cilin i pėrjetoi tė gjitha vėshtirėsitė dhe ēastet e hidhura qė e kishin pllakosur atė, duke luftuar me mish e shpirt e vetėmohim  pėr tė mirėn e shoqėrisė.

Derisa tė tjerėt ishin dhe janė tepėr tė zėnė duke vrapuar pas pasurimit dhe pėrfitimeve individuale, Albini ishte ai i cili shkoi dhe i dėgjoi dhembjet e nėnave tė tė zhdukurve, i pėrkrahu dhe u angazhua pėr to. Albini vajti fshat mė fshat, jo me luks e salltanete, me vetura luksoze, truproja e njė tufė media prapa, siē bėjnė qeveritarėt, por i thjeshtė, si njė prej tyre: kaloi ditė nė mesin e popullit, ndau kafshatėn e gojės me ta dhe me praninė e forcėn e tij i nxiti pėr tė vazhduar mė tutje.

Kėta njerėz tė harruar mė nuk ishin vetėm: ata tani kishin njė zė qė do t’ia rrėfente botės hallet e tyre, padrejtėsitė qė u bėheshin dhe do tė ballafaqohej me po atė botė pėr ta.

Mendjemadhėsia ėshtė tipar i atyre qė kanė qenė askushi e qė brenda natės janė bėrė dikushi. Tė tillė ka sot plot, sidomos nė pushtet.  Pikėrisht kėta janė kritikėt mė tė mėdhenj tė Albinit dhe tė Lėvizjes Vetėvendosje! sepse Vetėvendosja ėshtė e vėrteta qė e zbulon edhe vogėlsinė e tyre.

Albini ėshtė dalluar gjithmonė.  I menēur, me njohuri tė gjerė, i mirinformuar, i sigurt nė veprime, i guximshėm, me pasuri tė brendshme tė pashterrshme, i njerėzishėm,  dinjitoz e krenar – tipare kėto qė pasqyrohen nė qėndrimin e tij, madje edhe kur i bėhet padrejtėsia mė e madhe: kur privohet nga liria.

 Flitet se do t'i jepen deri nė tetė vjet burgim, plus dy tė tjerė qė ia mori Serbia.  Pra, gjithsej dhjetė vjet jete do t'i shkulen padrejtėsisht njė tė riu,  tė vetmet ‘mėkate’ tė tė cilit janė sinqeriteti dhe guximi pėr tė ngritur kokėn dhe pėr tė folur hapur kundėr padrejtėsive, korrupsionit, gėnjeshtrave e mashtrimeve qė popullit iu servirėn tė maskuara nga ata, tė cilėt e keqpėrdorėn pa turp e ndėrgjegje votėn e tij dhe besimin e dhėnė. 

Albini  asnjėherė nuk ka qenė kundėr bashkėjetesės, por vetėm kundėr ndikimit tė mėtutjeshėm tė Serbisė mbi ne.

Akuza se Albini gjoja i paska rrezikuar ndėrkombėtarėt ėshtė farsė qė nuk qėndron. Ndėrkombėtarėt e kanė kėrcėnuar vetveten me veprimet e tyre qė  po e shkelin vullnetin e kėtij populli. Ata jetojnė nė paranojė se do tė sulmohen nga diēka qė ekziston vetėm nė kokat e tyre. Janė rrethuar me mburoja betoni e tela gjemborė, mirėpo pėrveē selive tė UNMIK-ut qė tė lėnė pėrshtypjen e njė zone rreziku, asgjė tjetėr nuk sinjalizon ndonjė rrezik.

Kur Vetėvendojsa simbolikisht rrėnoi disa nga kėto rrethoja u akuzua rrejshėm se ka pasur pėr qėllim tė futet me dhunė nė selinė e UNMIK-ut.

Dhe tani pėrsėri, nė protestėn e fundit, kur ata tė Vetėvendosjes vetėm deshėn simbolikisht tė  hedhin ngjyrė tė kuqe mbi veturat e pushtetarėve -- simbole tė luksit qė po ua zė frymėn -- u akuzuan se kinse paskan pasur pėr qėllim tė futen nė objektet e qeverisė.

Albini ėshtė mbėshtetur gjithmonė nė fakte dhe ka qenė ēdo herė transparent.

Shtrohet pyetja: pse tė tjerėt, ata tė cilėt ai i kritikon, nuk mund t'i kundėrvihen nė mėnyrė po aq transparente dhe me fakte?

 Nė opinion shpesh provohet tė krijohet bindja e gabuar se Vetėvendosja gjoja  manipulon me rininė. Kjo ėshtė njė goditje e ulėt dhe e turpshme.

Albini me Vetėvendosjen i ka mbledhur tė rinjtė, por jo vetėm ata. I ka bashkuar nėn njė vizion, u ka dhėnė shembull, i ka bėrė tė ndihen tė vlefshėm, i ka larguar nga rruga ku do t’i prisnin droga e alkooli dhe i ka angazhuar pėr tė mirėn e vendit, ka ndarė me ta pėrvojėn dhe njohuritė e tij dhe kėshtu, shkallė-shkallė, e ka shndėrruar selinė e lėvizjes nė shkollė.

Albini ėshtė entuziast e entuziazmi ėshtė ngjitės.  Prandaj, ai ka fituar lehtė zemrat e tė rinjve, por jo vetėm tė tyre...

 Albini sot paraqet tė vetmen opozitė tė shėndoshė nė Kosovė.  Ai nuk ka frikė tė flasė kundėr padrejtėsive. Vizioni i tij mbase mund tė jetė  shumė i pėrsosur pėr botėn e sotme tė gjymtuar nga dinakėritė politike dhe akrobacionet e ndyra pėr pėrfitime mė tė mėdha.

Albin Kurti ka njė ideal dhe synon zgjidhjen mė fatlume pėr ne, pėr fqinjtė tanė, si dhe pėr vet bashkėsinė ndėrkombėtare, sepse nėse neve na bėhet njė padrejtėsi tani, nė tė ardhmen ēmimin e kėtij gabimi do ta paguajmė tė gjithė. Pikėrisht kėtė e thotė Vetėvendosja dhe ky s' ėshtė kurrfarė kėrcėnimi. Ėshtė vetėm njė parandalim.

Albini ėshtė njė djalė i veēantė i yni, tė cilin shpesh mendoj se nuk e kemi merituar, sepse nuk po tregohemi tė denjė pėr sakrificėn qė ai ka bėrė dhe po bėn pėr kėtė vend.

Ai u shkakton dhembje atyre qė duan ta shkelin sepse kurrė nuk mund tė jenė si ai. Njerėz si Albini lindin, nuk krijohen.

Albinit nuk ka nevojė pėr restorante tė shtrenjta, vetura luksoze, shtėpi shumėkatėshe me pishinė e rroba qindra eurosh pėr t’u dalluar. Tė gjitha kėto mund tė blihen duke e plaēkitur popullin, siē po vepron fatkeqėsisht kjo qeveri e Kosovės. Por, mendja e shpirti i tij, pasuria e brendshme, kapaciteti intelektual, ndjeshmėria, njerėzia, guximi e vetėmohimi nuk mund tė blihen.  Pikėrisht pėr kėtė duan t’ia marrin me dredhi, tinėzisht e padrejtėsisht.

Pushtetarėt, me ndihmėn e mediave-vegla, janė orvatur ta paraqesin herė si palaēo nėpėr emisionet humoristike pėrmes mahive pa kripė, herė si 'revolucionar anarkist' nėpėr debate tė cekėta qė kanė dėshmuar qartė se ata ose nuk e kuptojnė filozofinė e lėvizjes, ose pėrpiqen t’ia rrėnojnė autoritetin pėr t'i shpėtuar pozitat e veta.

Njė djalė i ri i kundėrvihet tėrė njė sistemi. Arma e tij e vetme ėshtė e vėrteta.  Tė tjerėt e kanė krejt forcėn dhe prapė i frikėsohen.

Tė paaftė pėr ta mundur nė njė lojė fer, ata vėnė nė pėrdorim llojlloj mekanizmash kundėr tij, duke pėrfshirė pėrfrikėsimin, pėr tė ndrydhur kėdo qė do tė guxonte tė fliste drejt pėr tė.

Albini nuk blihet as nuk shitet. Ai ėshtė vlera mė e madhe e kėtij populli dhe unė lutem qė pėr kėtė tė vetėdijėsohemi sa s'ėshtė bėrė vonė.

Nė fillim, kur u themelua Kosova Action Network (KAN), rrjeti qė i parapriu Vetėvendosjes, Albini mė ftoi tė merrja pjesė nė konferencėn qė do ta shpallte atė publikisht. Nė program ishin paraparė edhe vizitat nėpėr enklavat e izoluara serbe dhe nė Mitrovicėn e veriut.

Kėtė nismė Albini e ndėrmori shumė kohė para marketingut tė pėrbashkėt politik tė qeverisė e tė bashkėsisė ndėrkombėtare mbi “Lirinė e lėvizjes dhe bashkėjetesėn” qė vite mė vonė 'u patentua' nė standardet e famshme.

Ne, pjesėmarrės tė konferencės, shumica tė rinj, nė krye me Albinin, vumė kontakt me serbėt e izoluar si njerėzit me njerėz. Pa salltanete, pa pėrcjellje tė policisė, pa pėrcjellje tė mediave, por thjesht,  miqėsisht e sinqerisht.

Ne nuk u manipuluam.  Pėrkundrazi. Shkuam me vullnetin tonė, e kapėrcyem urrejtjen dhe mėsuam se nė anėn tjetėr fle njė ndjenjė shumė e ēmuar dhe fatkeqėsisht gjithnjė mė e rrallė:  ajo e njerėzisė, e humanitetit dhe e mirėkuptimit.  Ajo qė njerėzit i bėn njerėz. 

 Ardhja jonė nė njėrėn nga enklavat mė tė izoluara serbe nė afėrsi tė Pejės, nė Gorazhdevc, i befasoi banorėt qė nuk ishin mėsuar t'i vizitonin, aq mė pak njerėz tė rėndomtė, civilė, shqiptarė, tė cilėt, thjesht dhe miqėsisht, ua zgjatėn dorėn dhe kėrkuan qė sė bashku tė pijnė dicka dhe tė kėmbejnė ca fjalė.

S'mund t'u besonin syve, u mallėngjyen, u prekėn, u gėzuan tė gjithė pėrnjėherė.

Koha qė kaluam aty ka qenė mrekullia mė e madhe qė kam pėrjetuar. Pėr herė tė parė koha pothuajse u ndal.  Lufta, armiqėsia, urrejtja, dallimet mes nesh u tretėn. Me rėndėsi ishte vetėm ai moment: momenti kur tė rinjtė shqiptarė dhe serbė po e shkruanin njė histori tė re.

Albini iu afrua atyre pa paragjykime dhe sinqerisht, siē vepron gjithmonė.  Ashtu vepruam edhe ne tė tjerėt dhe kjo nuk mund tė mos pėrfillej. Disave iu rodhėn lotėt. Derisa pinim sė bashku nė njė lokal qė e hapėn apostafat pėr ne (na kishte zėnė nata atje) mė kujtohet, si sot, kur Albinit iu drejtuan me fjalėt: "Ako se ti budes kandidovao za predsednika, svi cemo glasati za tebe" (Po u kandidove pėr kryetar, tė gjithė do tė votojmė pėr ty).

 Ēfarė mund tė shtoj mė shumė?!

Nėse Albini i merret kėtij populli, kjo do tė jetė padrejtėsia mė e madhe ndaj nesh, madje edhe nėse dikush prej nesh tash pėr tash nuk ėshtė i vetėdijshėm pėr kėtė ose nuk do tė dėshironte t’ia pranonte kėtė vetes kurrė.

Dėnimi i tij do ta dėmtonte pakthyeshėm sistemin e drejtėsisė.

Dihet se edhe nė kohėn e luftėrave botėrore njerėz me aftėsi tė rralla janė kursyer dhe janė shfrytėzuar pėr tė mirėn e njerėzimit madje edhe nėse kanė qenė nga radhėt e armikut.

Si mund tė dėnohet, madje padrejtėsisht, njė i ri shembullor nė njė sistem demokratik?

Unė do ta kisha dhėnė nė ēdo moment me krenari e pa kursyer jetėn time pėr tė tijėn. Me mua nuk humb shumė as Kosova, as bota.

Humbja e Albinit do tė ishte humbje pėr tė gjithė: do tė pėrdhosej ideali pėr njė botė tjetėrqysh.

Kthehu ne fillim

_______________________________________

Reagim ndaj intervistės sė ministrit Astrit Haraqia dhėnė gazetės Express,

tė datės 19 shkurt 2007   

TĖRBIMI I PUSHTETARĖVE

Shkruan:Besnik KRYEZIU

Mė 21.02.2007

Me gjithė dėshirėn time qė tė mos reagoj ndaj intervistės-akuzė tė ministrit Astrit Haraqia me titull ,,Ose unė ose Albini”,megjithatė dua tė reagoj. Jo pėr ta mbrojtur Albinin por pėr ta thėnė tė vėrtetėn qė ministri Haraqia nuk e thotė nė kėtė intervistė. Edhe nga kjo intervistė mund tė shihet qartė se pushteti ėshtė i tėrbuar nga Albin Kurti dhe Lėvizja ,,Vetėvendosje”. Ata tani nuk po mundin ta injorojnė Albinin dhe Vetėvendosjen siē bėnė deri mė tani por kanė filluar ta vėnė nė zbatim planin e tyre me akuza prej mė tė ndryshmeve pėr tė, duke shpresuar se kėshtu do ta eliminojnė Albin Kurtin.  

Nė kėtė intervistė ministri Haraqia  pėrveē se e akuzon Albinin si bashkėpunėtor tė sigurimit serb, ai edhe e gėnjen opinionin. Duke e lexuar intervistėn me shumė kujdes nuk e ke vėshtirė ta kuptosh se ministri Haraqia nuk ėshtė gjė tjetėr pėrpos njė akuzues  adoleshent, i cili si nxėnės i mbetur pa mėsuesin e tij tė shtrenjtė ka mbetur si ,,qura nė mjegull”, e nuk po din ēka  po thotė. Ne si qytetar tė Kosovės duam ta dim se nga i keni kėto informata qė Albini ėshtė bashkėpunėtor i sigurimit serb dhe se paska ekzistu shtabi i krizės nė krye me Adem Demaēin, si dhe se paskan dashur ta sulmojnė  RTK-nė me qėllim qė ta vėnė nėn kontroll. Ne e dim z .ministėr se ju jeni ministėr i kulturės por nga kjo intervistė del se ju mė shumė se ministėr i kulturės jeni diēka tjetėr gjė qė ju e dini mė mirė se unė. Unė ju pyes juve  z.Ministėr publikisht se nga cili shėrbim informativ i keni kėto informata dhe se pėr cilin shėrbim informativ po punoni ju. Ju z.Ministėr gėnjeni nė mėnyrėn mė tė paturpshme kur thoni se Albini ka qenė  zėdhėnės  i UĒK-sė. Dihet botėrisht  se kush ka qenė zėdhėns i UĒK-sė, kėtė e dinė tė gjithė dhe nuk e hanė kėtė gėnjeshtėr z.Ministėr. Albini ka qenė punėtor nė zyrėn e tė ngarkuarit  tė UĒK-sė  pėr krijimin e instucioneve  tė Kosovės  z.Demaēit. Pėr kėtė janė njerėzit gjallė dhe janė komunikatat e shtabit tė pėrgjithshėm tė UĒK-sė. Sa i pėrket asaj se: ju e keni kuptuar se Serbia nė vitin 1998 e ka marrur Albinin pėr ta ruajtur nė Serbi, unė ju pyes juve nga kush pėr ta ruajtur. Ndėrsa sa i pėrket asaj se ata paskan shėtitur lirshėm nė Prishtinė dhe Serbia nuk i paska burgosur kėtu duhet tė ndalemi dhe tė analizojmė nė mėnyrė mė tė saktė kėtė punė. E di se kapaciteti juaj intelektual ėshtė tepėr i ngushtė dhe mund tė bie shpejt nga sistemi nė rast tė ngarkesave tė mėdha dhe sinqerisht nuk ju kuptoj se pse e ngarkoni aq shumė, mbase edhe  do tė ishte mė mirė pėr qytetarėt e Kosovės qė ju tė bini njėherė e pėrgjithmonė  nga sistemi, por ja qė po ju mbajnė ndėrkombėtarėt nė kėtė pis- sistem.  Para se tė pyesni z.Ministėr se pse Serbia nuk e ka burgosur Albinin nė vitin 1998, unė ju  pyes juve, se pse Serbia pėr tėrė  ato vite nuk e burgosi mesuesin tuaj i cili siē e dimė jetonte nė Prishtinėė pa ia prishur timin e duhanit Serbia dhe ishte me gjithė gojėn pavarėsi. Hynte dhe dilte nga Kosova kur donte, bile edhe nėn pėrcjelljen e Policisė serbe. Nėse nisemi nga logjika juaj, atėherė mėsuesi juaj del si bashkėpunėtori mė i madh i Serbisė dhe se mė shumė se  ēdo kush tjetėr ėshtė ruajtur ai nga Serbia. Krahasimi me Ukshin Hotin ėshtė tepėr banale pėr mė shumė se tallje me tė sepse t’i duhet ta dish se ēfarė ka thėnė Ukshin Hoti nė fjalėn e tij mbrojtėse nė gjykimin e tij  nė Prizren, ku  pėr burgosjen e tij e bėnė pėrgjegjės edhe mėsuesin tėnd. Sa pėr postin tėnd mbajeni pėr vete se Albini nuk ka nevojė pėr kėtė ,,mirėsi”  tėnden, Albini po tė donte poste do tė kishte plot por ai ka njė vizion shumė mė tė madh se postet, ai vizion ėshtė bėrja e shtetit tė Kosovės me tė cilin vizion ju u tallėt dhe po vazhdoni tė talleni. Pėr fund z.ministėr mos u koritni pėr tė mos thėnė mos u poshtėroni me Albinin, edhe pėr faktin e thjeshtė se ju pushtetarėt e keni burgosur, ia keni vėnė prangat mos e goditni duke qenė nė pranga sepse jo vetėm qė nuk lejon tradita shqiptare, por ėshtė tmerrėsisht kundėr njerėzore.

Kjo tregon se sa tė lig jeni, sa tė pafytyrė jeni, sa shumė ju ka tėrbuar Albini dhe vetėvendosja. Albini do tė fitojė, do t’i takojė epokės sė lavdisė, ndėrsa ju do tė pėrfundoni nė epokėn e turpit me ato poste qė kanė me jua zėnė frymėn.

Kthehu ne fillim

_____________________

Partia Demokratike e Kosovės - Dega nė Viti

Pėr mjetet e informimit

KĖRKOJMĖ LIRIMIN E TĖ GJITHĖ TĖ BURGOSURVE TĖ „VETĖVENDOSJES“…

K U M T E S Ė

Vrasjet, plagosjet dhe dhuna e 10 shkurtit nė Prishtinė, qė mori pėrmasat e njė masakre tė planifikuar, tronditi edhe njėherė Kosovėn dhe mbarė kombin shqiptar. Kryesia e Degės sė PDK-sė nė Viti bisedoi pėr shkaqet dhe shkaktarėt e kėsaj dhune institucionale. Gati tetė vite pas mbarimit tė Luftės Antipushtuese Ēlirimtare tė UĒK-sė e ardhmja e Kosovės ėshtė ende nė udhėkryq. Ky ėshtė shkaku kryesor i pasigurisė, i zhgėnjimit dhe pakėnaqėsisė nė rritje te popullata shumicė, te shqiptarėt e Kosovės. Bisedimet dhe marrėveshjet e arritura me Serbinė, tė sistemuara dhe publikuara nė planin e Atisarit, kanė ngjallur reagime, kundėrshtime, debate dhe shqetėsime te popullata shqiptare e Vitisė, e Kosovės dhe mė gjerė. Privimi i kėsaj popullate nga e drejta elementare pėr t’u informuar, nga e drejta pėr t’u kėshilluar (pyetur) dhe nga e drejta pėr t’u deklaruar pėr fatin dhe tė ardhmen e kėtij vendi ėshtė njė shkak tjetėr i rėndėsishėm i kėsaj gjendje tė tendosur. Nė mbledhjen e Kryesisė u bėnė kritika tė rrepta edhe pėr krijimin e njė komune serbe nė territorin e komunės sė Vitisė. Kryesia e Degės sė PDK-sė mbėshtet vendimin e Kėshillit komunal, qėndrimin e partive dhe tė shoqatave, si dhe peticionin e qytetarėve tė komunės sonė kundėr ndarjes sė komunės sė Vitisė dhe kundėr ndryshimit tė kufirit me "Maqedoninė". Dega e PDK-sė mendon se ndarja e komunės sonė dhe e Kosovės, si dhe krijimi i territoreve dhe extraterritoreve serbe, nė emėr tė“decentralizimit” dhe “mbrojtjes” sė trashėgimisė kulturore, pamundėson funksionimin normal dhe demokratik tė institucioneve dhe tė shoqėrisė pėrgjithėsisht. Zgjidhjet e ofruara me “pakon” e Atisarit, nė vend se tė mbyllin ēėshtjen e Kosovės dhe tė hapin rrugė pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė ēėshtjes shqiptare, hapin probleme dhe rrugė pėr tensione dhe konflikte tė panevojshme dhe tė rrezikshme pėr paqen dhe stabilitetin nė rajon e mė gjerė. Sipa nesh, pėrveē shkaqeve tė shumta ekonomike, sociale, psikologjike, etj., kėto janė shkaqet madhore qė quan edhe nė demonstratėn paqėsore tė 10 shkurtit. Mijėra shqiptarė dolėn nė rrugėt e Prishtinės pėr tė shprehur paqėsisht dhe publikisht pakėnaqėsinė dhe kėrkesat e tyre. Policia “ndėrkombėtare” (ukrainase, polake, rumune, italiane…) dhe ajo “vendore” kishin bėrė planin e tyre pėr pėrgjakjen e demonstruesve duarthat dhe tė tokės sė Kosovės. Pėr realizimin e kėtij skenari ata kishin zėnė pritėn, rrugėn kryesore tė Prishtinės. Vrasja dhe plagosja e demonstruesve shqiptarė u bė me paramendim dhe pa asnjė shkak. Qysh atė natė u kuptua se kjo masakėr kishte edhe bekimin e “elitės” politike institucionale tė Kosovės dhe asaj tė UNMIK-ut. Pjesė e kėsaj dhune dhe e kėtij terrori institucional u bėnė edhe shumica e mediave tė paguara dhe financuara nga burime tė dyshimta dhe antishqiptare. Dėshira e disa pėrfaqėsuesėve tė mediave dhe gazetarėve pėr t’u bėrė “policė” dhe krah i dhunės u shfaq edhe publikisht. Ky fakt e bėnė seriozisht tė rrezikuar lindjen dhe rritjen e demokracisė aq tė dėshiruar nė Kosovė. Dhuna mediatike, politike dhe psikologjike e kėtyre ditėve na i kujtoi edhe njėherė vitet e tetėdhjeta… Prandaj, tė gjithė demokratėt e Kosovės dhe njerėzit qė ia duan tė mirėn kėtij vendi duhet t’u bien kėmbanave demokratike kundėr dhunės dhe terrorit tė organizuar institucionalisht. Kėrkojmė qė tė lirohen tė gjithė tė burgosurit e “Vetėvendosjes” dhe nė vend tė tyre tė arrestohen dhe ndiqen ata qė planifikuan dhe ekzekutuan masakrėn e 10 shkurtit.

Viti, mė 19 shkurt 2007

Kryesia e Degės sė PDK-sė

Kthehu ne fillim

_____________________________________

ARRESTOHEN DHE RRAHEN AKTIVISTĖT E LĖVIZJES VETĖVENDOSJE

Mė 16 shkurt 2007, Joakim Ryker dhe Kolė Berisha ishin nė Klinė. Tani, tė vetėdijshėm qė mashtrimet e tyre po bėhen ēdo herė e mė tė pa efektshme nė popull, ky sistem ka filluar me tė madhe ta tregojė forcėn.

Duke e ditur se aktivistėt tanė do tė shfaqnin tė vėrtetėn brenda nė ata debat, hyrja pėr ta ishte e ndaluar. Pėrveē kėsaj, aktivistėt Zgjim Hyseni, Astrit Koci dhe Frashėr Krasniqi, rreth orės 14:00, u arrestuan dhe u rrahėn nė stacionin e policisė, sepse “po qėndronin nė trotuar, dhe po bisedonin nė mes vete”. Nė fakt, policėt reaguan aq dhunshėm, jo pse u pengonte qėndrimi i aktivistėve tanė nė trotuar por sepse u pengonte kur kėta tė fundit i quajtėn vegla tė UNMIK - ut. Policėt Nezir Gashi me numėr tė identifikimit 3045 dhe Kolė Kqiraj me numėr 7317 si dhe shumė policė tė tjerė qė i kishin hequr numrat, goditėn nė trupat e aktivistėve tanė brenda stacionit si tė ēmendur duke mos ua kursyer as kokat. Nuk u mjaftoi kjo! Ata nuk u kėnaqėn pėr pa i quajtur dy dėshmorėt mė tė rinjė tė lirisė (Arbenin dhe Monin) bandit dhe kriminel duke e arsyetuar vrasjen e tyre. Ata nuk hezituan t’i quanin aktivistėt tanė, tė dirigjuar prej Serbisė. Aktivistėt pasi u torturuan pėr rreth njė orė, u liruan pa kurrfarė shpjegimi. Edhe pėrkundėr faktit qė dhuna e kėtij sistemi po del nė shesh ēdo ditė e mė shumė, Lėvizja VETĖVENDOSJE! nuk do tė ndalet, deri nė vetėvendosje.

Mė 17 shkurt 2007, Prishtinė

Lėvizja VETĖVENDOSJE!

Kthehu ne fillim

_________________________

DISA NGA PJESĖMARRĖSIT E PROTESTĖS SĖ 10 SHKURTIT 2007

QĖ U DENUAN ME PROCEDUR TĖ SHPEJTĖ JANĖ:

 

Kthehu ne fillim

 

 


_________________________________________________________________________________________

 

USHTRIA ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS DHE DĖSHMORĖT

JANĖ KRENARIA E POPULLIT SHQIPTAR

  Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte dhe ėshtė determinantja kryesore e tė gjitha ndryshimeve pozitive tė bėra nė Kosovė. Ajo i ndryshojė rrjedhat e historisė, tė zhvilluara qysh nga ripushtimi i Kosovės - nė nėntor 1912 nga pushtuesit serbė. Dhe, prandaj nuk thuhet kot se UĒK-ja dhe dėshmorėt e saj tė rėnė nė altarin e lirisė, janė dhe do tė mbeten pėrjetėsisht krenaria e popullit shqiptar.

___________________________

 

Varrezat e dėshmorėve nė Prekazin legjendar

Fėmijėt e familjes Jashari, qė ranė nė altarin e lirisė nga soldateska barbare serbe

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

 

  

 

Dėshmorėt e Kosovės Lindore (Luginės sė Preshevės)

____________________________________________________________________________

R  R  I  T  A     E     U  Ē  K - sė ...

             

Topi i UĒK-sė

 

 

 

 

 

 

  

 

  

 

 

 

  

 

 

 

 n

 

 

       

 

 

 

----------------------------------------------------------------------

 Hallkat e zinxhirit komandues tė strukturave kriminale serbe gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999) 

CILAT ISHIN HALLKAT E ZINXHIRIT KOMANDUES TĖ STRUKTURAVE MILITARE DHE

PARAMILITARE SERBE (LEXO: TĖ VARRMIHĖSVE TĖ KOSOVĖS)

GJATĖ LUFTĖS NĖ KOSOVĖ ?!

***

  KUSH E PROJEKTOI PLANIN E OPERACIONIT “PATKOI” DHE SA FORCA MILITARE DHE

PARAMILITARE SERBE MORĖN PJESĖ NĖ REALIZIMIN E KĖTIJ

OPERACIONIN SHFAROSĖS PĖR SHQIPTARĖT ?!

 

Shkruan: Sheradin BERISHA

Mė 22.04.2007

---------------------------------------------

P ė r m b a j t j a:

-Cila ishte struktura ushtarake serbe gjatė luftės nė Kosovė?!

- Cila ishte struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (MUP-it) gjatė luftės nė Kosovė?!

- Kush e projektoi operacionin e koduar ”Patkoi” dhe cilat forca militare dhe paramilitare serbe morėn pjesė nė realizimin e kėtij operacioni shfarosės pėr shqiptarėt ?!

- Shpėrblimi dhe gradimi i kriminelėve nga kryekrimineli Millosheviē !

- Hetimet e gjykatės sė Hagės pėr krimet e kryera nė Kosovė

Fotogaleria e strukturave militarėve dhe paramilitare serbe...!

***

Dihet mirėfilli se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), Serbia angazhoi njė superstrukurė tė gjerė forcash ushtarake-policore…, kundėr popullit Shqiptarė dhe Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kėto forca pėrbėnin njė kombinim kompleks tė strukturave policore speciale tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė, njėsive ushtarake speciale tė Ushtrisė serbe, njėsive tė shumta paramilitare si dhe tė njė spektri forcash tė tjera vullnetare qė vinin nga vendet  ish-sovjetike si nga: Rusia, Bjellorusia, Ukraina, pastaj Rumania etj etj Dhe, tėrė kjo superstrukturė kriminale  kishte vetėm njė kokė komanduese tė pėrbashkėt, e ai ishte  kryekrimineli (lexo:kryevarrmihėsi i Kosovės) Sllobodan Millosheviq.

Pėr tė argumentuar pėrfshirjen e kėsaj superstrukture nė veprimtaritė kriminale dhe si tė tilla me pėrmasa gjenocidale, nė vijim po referohem njė raporti tė organizatės ” Human Rights Watch”.

Nė raportin e tetorit 2001, kjo organizatė hulumtuese(faktmbledhėse) pėr krimet nė Kosovė, shkruan:„Ushtria Jugosllave kishte komandėn e pėrgjithshme gjatė periudhės sė bombardimeve tė NATO-s. Sipas ligjit, ajo kishte nėn varėsinė e  saj policinė dhe forcat paraushtarake, megjithėse zyrtarėt e lartė nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme serbe ushtruan dukshėm njė influencė tė rėndėsishėm gjatė fushatės. Ushtria kontrollonte rrugėt kryesore dhe kufijtė duke koordinuar dhe lehtėsuar kėshtu “spastrimin etnik” (nė Kosovė). Policia dhe forcat paraushtarake u pėrfshinė nė mėnyrė mė tė drejtpėrdrejtė nė dėbimin e civilėve dhe shkatėrrimin e fshatrave, pėr tė cilėn kishin mbėshtetjen e artilerisė sė ushtrisė (serbe-vėrejtja ime). Gjatė kėtyre operacioneve burrat veēoheshin nga gratė dhe fėmijėt pėr t’u marrė nė pyetje pėr Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės dhe egzekutoheshin nė vend.”

Sipas kėtij raporti Ushtria serbe ishte nėn kontrollin e plotė tė  Kėshillit tė Lartė tė Mbrojtjes, i pėrbėrė nga presidentėt e Serbisė, Malit tė Zi dhe “Jugosllavisė” dhe qė kryesohej nga kryetari jugosllavė Millosheviq. Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė serbe gjatė luftės nė Kosovė ishte Gjenerali Dragoljub Ojdaniē. Ojdaniē pas pėrfundimit tė luftės, do tė emrohet si Ministėr i Mbrojtjes sė UJ-sė, dhe nė kėtė post qėndroi deri nė tetor tė vitit 2000.

Cila ishte struktura ushtarake serbe gjatė luftės nė Kosovė?!

Ushtria serbe (nė tėrėsinė e saj) pėrbėhej prej tri tė ashtuquajturave armata, dhe prej tyre armata e tretė ishte bartėse e pėrgjegjėsive pėr luftėn (1998-1999) nė Kosovė. Pėr ēudi edhe gjatė ripushtimit tė Kosovės (Vilajetit tė Kosovės) nė tetor tė vitit 1912, qeveria serbe nė krye me radikalin Nikolla Pashiq dhe mbretin Peter Karagjorgjeviq, angazhoi armatėn e tretė serbe nė krye mė gjeneralin famėkeq Bozhidar Jankoviq (udhėheqės i organizatės ēetnike serbe "Narodna Odbrana").

Skema nr.1

------------------------------------------

Ndėrsa nė vitin 1912-1913 komandant i armatės sė tretė serbe ishte gjen.B.Jankoviq, nė vitin 1998-1999 komandant i po armatės sė tretė  ishte Gjen.Kol. Nebojsha Pavkovic. Ndėrkaq komandant i Korpusit tė Prishtinės qė pėrbėnte superstrukturėn ushtarake tė armatės sė tretė serbe  nė Kosovė, ishte Gjeneral major Vlladimir Llazareviē.

Korpusin ushtarak tė Prishtinės (sipas raportit “Human Rights Watch”) e pėrbėnin: pesė brigada, njė njėsi policore ushtarake dhe njė regjiment aviacioni.

Cila ishte struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (MUP-it)

gjatė luftės nė Kosovė?!

Gjatė luftės nė Kosovė, Struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (Ministarstvo Unutrashnjih Poslova, apo siē thirrej shkurt MUP), drejtohej  nga Ministri Vlajko Stojiljkoviē.

Nė kuadėr tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė bėnin pjesė policia e rregullt e Kosovės, e komanduar nga Streten Lukiē; Forcat policore speciale (Posebne Jedinice Policije, apo PJP) e qė komandoheshin nga  Gjen. Lt. Obrad Stevanoviē dhe Forcat Antiterroriste (Specijalna Antiteroristiēka Jedinica, apo SAJ), tė cilat komandoheshin nga Kol. Zhivko Trajkoviē. Ndėrkaq kreu i sektorit tė sigurimit publik nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme ishte Gjeneral Vlastimir Gjorgjeviē...

-Ministria e Punėve tė Brendshme tė Serbisė kishte gjithashtu edhe shėrbimin e sigurimit (policinė sekrete), UDB-ėn, e cila padyshim ishte syri dhe veshi i regjimit pushtues serbė nė Kosovė.

Skema nr.2

--------------------------------------

Deri nė janar tė vitit 2001, nė krye tė sigurimit tė shtetit tė Serbisė ishte Gjen. Kol.  Radomir Markovic, ndėrsa kreu i sigurimit tė shtetit serb (UDB-sė) nė Kosovė gjatė luftės ishte z. David Gajiē.

Shėrbimi sekret i Serbisė UDB-a, pėr tė zbuluar aktivitetin e UĒK-sė, nė radhėt e veta ka rekrutuar edhe shqiptarė. Ky shėrbim famėkeq nė Kosovė dislokoi gjithashtu edhe tė ashtuquajturėn »njėsi operative speciale, JSO-nė (Jedinica za Specijalne Operacije) », e cila i ndihmoi nė forma tė ndryshme njėsitė  kriminale paramilitare, tė njohura si “Beretat e Kuqe” apo “Djemtė e Frenkit” (emertim ky qė u morė sipas Frenki Simatovic, njė personalitet kyē nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, dhe njihej si themeluesi i kėtij grupi).

-Gjatė luftės kjo njėsi speciale « JSO-ja » komandohej nga Milorad Lukoviē, i njohur me nofkėn “Legija”.

Skema nr.3

-----------------------------------------------

Kush e projektoi operacionin e koduar ”Patkoi” dhe cilat forca militare dhe paramilitare

serbe morėn pjesė nė realizimin e kėtij operacioni shfarosės pėr shqiptarėt ?!

Operacionin e koduar »PATKOI » e ka projektuar Shtabi i ushtrisė ugosllave (serbe) dhe mė pastaj ėshtė miratuar nga kreu politik nė krye me Sllobodan Millosheviqin. Ky projekt ėshtė bazuar pothuajse plotėsisht nė platformat antishqiptare tė projektuara qysh nė vitin 1844 nga Ilia Garashanini « Naēertanija » e deri te Memorandumi” i Akademisė sė Shkencave tė Serbisė » kreatorė i secilės ishte akademiku serbė Dobrica Qosiē.

Operacioni « Patkoi »ėshtė planifikuar tė zbatohet nė tri faza:

-Faza e parė ishte paraparė qė tė kryhej gjatė muajit janar 1999, e qė kishte pėr qėllim spastimin etnik nga popullsia shqiptare pjesėn veriore tė Kosovės.

-Faza e dytė ishte planifikuar gjatė muajit shkurt pėr ta pėrfshirė pjesėn qendrore tė Kosovės, pėrkatėsisht Drenicėn dhe rajonet pėrreth, ku pėrveē vrasjeve dhe dėbimit tė popullsisė shqiptare, kishte pėr qėllim edhe shkatėrrimin e njėsiteve tė UĒK-sė.

-Faza e tretė gjatė marsit dhe prillit 1999, kishte pėr qėllim pėr tė realizuar spastrimin etnik  tė Kosovės. Pėr kėtė qėllim, hapi dy vendkalime kufitare, atė me Shqipėrinė nė Qafė tė Morinės dhe me Maqedoninė nė Bllacė.

 Nė operacionin „Patkoi“ pėrpos korpusit tė Prishtinės, morėn pjesė edhe forcat e mėdha nga Serbia dhe Mali i Zi, si: Korpusi 21 i Nishit i pėrbėrė nga Brigada e Blinduar 211(Nish) nė pėrbėrje prej 1258 trupa, 75 tanke, 13 topa dhe 4 RBV, Brigada 150 e Vranjės e pėrbėrė prej 1300 trupa, 72 topa dhe 12 RBV, Brigada e motorizuar 78 e Vranjės e pėrbėrė nga 1316 trupa dhe 31 tanka, Brigada  e 2-tė e Nishit e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 10 tanke, Brigada 175 e Leskovcit e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 18 tanke, Brigada e motorizuar e 4-tė e Pirotit e pėrbėrė nga 1600 trupa, 31 tanke dhe 18 topa, Njėsiti i inxhinierisė 352 i Prokuples nga 1000 trupa dhe Njėsiti i Logjistikės 85 i Nishit i pėrbėrė prej 1000 trupash. Korpusi 37 i Uzhicės me Brigadėn e 37-tė tė motorizuar tė Rashkės qė kishte nė dispozicion 1695 trupa, 31 tanke dhe 18 topa dhe Brigada 19 e Pozhegės e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 18 topa. Nė Kosovė kishte ardhur edhe Korpusi 24 i Kragujevcit, i cili pėrbėhej nga Brigada 80 e Kragujevcit me 1600 trupa dhe 18 topa. si dhe Korpusi 12 i Novi – Sadit qė nė pėrbėrje kishte: Brigadėn e 18 tė Novi - Sadit qė nė pėrbėrje kishte Brigadėn e 18 tė Novi – Sadit me 1600 trupa dhe 18 topa.(shih gazetėn“Zėri”, 25 maj 2005, f.21 – 22 dhe “Koha ditore”, 31 dhjetor 1999, f.11)

Nė Kosovė ishte stacionuar edhe Armata e parė e Beogradit, e cila nė pėrbėrje tė vetė kishte: Brigadėn 252 tė blinduar tė Kralevės, me 1121 trupa, 82 tanke, 12 topa dhe 4 RBV. Kėtu ishte edhe Korpusi special i Beogradit me Brigadėn e parė tė Blinduar, Brigada speciale 72 dhe Brigada 63 e parashutistėve. E para kishte 1184 trupa, 112 tanke, 12 topa dhe 4 RBV, e dyta  kishte 1189 trupa, ndėrsa ajo e parashutistėve 460 trupa. Pėr tė shkuar nė Kosovė, ishte angazhuar edhe Korpusi 2 i Podgoricės, ku bėnin pjesė : Brigada e 5-tė e motorizuar me 1478 trupa dhe 31 tanke. Brigada 1 B/4 alpiniste e Kollashinit me 350 trupa dhe Brigada 4 e Policisė ushtarake e Podgoricės me 359 trupa.(po aty)

Plani 1 + Plani 2 i Operacionit "PATKOI"

-------------------------------------

Pėrveē forcave ushtarake tė lartėpėrmendura, nė operacionet nė Kosovė, shtyllėn mė tė rėndėsishme dhe mbėshtetėse tė regjimit tė varrėmihėsit Sllobodan Millosheviqit e kishin udhėhequr forcat speciale tė policisė, tė cilat forca prej fillimit tė luftės, kishin kryer operacionet e spastrimit etnik nė Kosovė. Komandanti i forcave speciale tė policisė nė Kosovė(siē kemi theksuar mė lartė) ishte gjeneralmajori Sreten Llukiq.

Gjatė kėtij operacioni famkeq ishin tė angazhuar gjithashtu edhe forca tė ndryshme paramilitare serbe, me detyrė qė tė vrasin, tė djegin e tė plaēkisin dhe tė dėbojnė shqiptarėt nga vatrat e tyre stėrgjyshore.

Ndėr njėsitė paramilitare serbe ishin : "Shkorpionėt", “Tigrat e Arkanit”, “Beli Orlovi” (Shqiponjat e Bardha) tė Voisllav Sheshelit, “vullnetarėt e ardhur nga Republika serbe e Bosnjes dhe shumė vullnetarė dhe mercenarė tė ardhur nga ish-vendet sovjetike. Ndėrkaq nė njėsitė paramilitare serbe janė rekrutuar vullnetarisht edhe tė gjithė serbėt dhe malazezėt lokal - vendės (kishte edhe njėsi tė veēanta kriminale vendėse - lokale), tė cilėt nė bashkėveprim me forcat e tjera militare - policore serbe kanė kryer masakrat mė barbare (mizore) nė historinė e njerėzimit mbi popullsinė e pambrojtur shqiptare. (Pėr kėtė gjė mė gjerėsisht mund tė mėsoni nėse  lexoni mė poshtė shkrimin: » VARRMIHĖSIT E KOSOVĖS, KRIM PA NDĖSHKIM »).

Ashtu siē vura nė spikamė edhe mė lartė, tė gjitha njėsitė paramilitare qenė nėn kontroll tė plotė tė kreut shetėror serbė. Pėr kėtė fakt flasin shumė argumente. Pas pėrfundimit tė luftės, shumė paramilitarė serbė(por edhe tė huaj) kanė dhėnė intervista pėr gazeta tė ndryshme, dhe pa hezitim kanė deklaruar, se gjatė luftės nė Kosovė, shpeshherė  zyrtarė tė lartė tė ushtrisė dhe tė policisė serbe iu jepnin lista me emra tė shqiptarėve, tė cilėt duheshin ekzekutuar prej tyre !!!

Shpėrblimi dhe gradimi i kriminelėve nga kryekrimineli Millosheviē !

  Nė prag tė pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, kreu shtetėror serb shenoi qindra ngritje nė detyrė dhe shpėrblime pėr personelin e policisė dhe tė ushtrisė serbe, duke pėrfshirė kėtu dhe udhėheqėsit mė tė lartė(bashkėpunėtorėt mė tė afėrt tė Millosheviēit)) si : Dragoljub Ojdanic, Nebojsha Pavkovic, Vladimir Lazarevic, Obrad Stevanovic, Sreten Lukic, Vlastimir Gjorgjeviē, Zhivko Trajkoviē, si dhe shumė komandantė brigade nė Korpusin e Prishtinės etj.
Mė 7 qershor 1999, (vetėm 2 ditė para nėnshkrimit tė marrėveshjes tekniko-ushtarake nė Kumanovė, ndėrmejt NATO-s dhe Serbisė) kryekrimineli serb Sllobodan Millosheviē, dekoroi e u shprehu mirėnjohje e mbėshtetje 911 pjestarėve tė MUP-it pėr siē thotė “shtypjen e terrorizmit nė Kosovė e pėr mbrojtjen e vendit nga agresioni“ !!!



Midis atyre qė u dekoruan, ishin:

1.Tre gjeneralė,

2.Shtatėmbėdhejtė kolonelė,

3.Shtatėmbėdhjetė lejtėnantė kolonelė,

4.Njėzetė majorė,

5.Tridhjetė kapitena,

6.Dyzetė e pesė lejtėnantė,

7.Tridhjetė e shtatė nėnlejtėnantė,

8.Pesėdhjetė rreshterė majorė,

9.Gjashtėqind e pesėdhejtė e dy nėnoficerė, dhe

10.Dyzet pjestarė tė strukturave tjera tė MUP-it serb.

-Pėr manifestimin e trimėrisė dhe tė guximit nė “vrasjen dhe masakrimin e mijėra shqiptarėve nė Kosovė”, kryekrimineli(lexo kryevarrmihėsi i Kosovės) Millosheviē u dha „urdhėrin e trimėrisė“ pjestarėve tė armatės sė tretė, si vijon:

1.Gjeneral bigadier Milan D.Djakoviē

2.Kolonel Zoran M.Jabllanoviē,

3.Kolonel Milivoje P.Braniē,

4.Kolonel Miloje Miletiē,

5.Kolonel Dragan Petroviē,

6.Kolonel Radojko Stevanoviē,

7.Kolonel Veroljub Zhivkoviē,

8.Lejtėnant kolonel Simo Ivoseviē

9.Lejtėnant kolonel Stojan Konjikavac

10.Lejtnėnant kolonel Pera Petroviē

11.Major Zoran Bojkoviē

12.Major Urosh Nikoliē

13.Major Radivoje Paravinja

14.Major Ljubisav Stojanoviē

15.Kapiten i urdhėrit tė parė Ljubisha Vuqetiē

16.Kapiten i urdhėrit tė parė Zoran Raseta

17.Kapiten i urdhėrit tė parė Boban Rajkoviē

18.Kapiten Dragan Lukiē

19.Kapiten Jovica Milak

20.Kapiten Perica Nastasijeviē

21.Kapiten Milosh Raleviē

22.Kapiten Cedo Tėrpkovski

23.Lejtėnant Boban Kuzmanoviē

24.Nėnlejtėnant Nenad Popoviē

25.Rreshteri veteran Radisha Iliē

26.Rreshteri veteran Zheljko Alar

27.Rreshteri veteran Branko Vukoviē

28.Rreshteri Aleksandėr Rakoviē

29. Rreshteri i ri Ivan Niqiforoviē

30.Kaporal Branisllav M.Fungerhut

31. Ushtar Dragan Beloseviē

32.Ushtar Milan Bogdanoviē

33.Ushtar Veroljub Mijatoviē

34.Ushtar Sasha Pejiē

35.Ushtar Milinko Pendiē

36.Ushtar Nikolla Popoviē.

-Gjithashtu u dekoruan edhe kėta oficerė tė UDB-sė nė Kosovė:

1.Kolonel Dragutin ADAMOVIĒ-Gjakovė

2.Kolonel Dushan B.GAVRANIĒ-Gjilan

3.Kolonel Gradimir R.ZEKAVICA-Prizren

4.Nėnkolonel Millan S.GJURIĒIĒ-(Prizren,kreu i departamentit tė policisė)

5.Major Milenko M.BOZOVIĒ-Komandant i policisė nė Skėnderaj.

-Kryekrimineli Millosheviq, me “Urdhėrin e lirisė, Urdhėrin e heroit Kombėtar, Urdhėrin e Flamurit Jugosllavė dhe Urdhėrin e Flamurit tė Luftės tė Shkallės sė parė” – i dekoroi kėta komandantė tė lartė qė luftuan nė Kosovė:

-Urdhėri i Lirisė iu dha:

1.Gjeneralit Dragolub Ojadaniē

2.Kolonel Gjeneralit Nebojsha Pavkoviē (Komandant i Armatės sė Tretė)

-Urdhėri i Heroit Kombėtar iu dha:

1.Kolonel Dragan Zhivanoviē-Komandant i Brigadės 125 tė motorizuar;

2.Kolonel Bozhidar Deliē-Komandant i Brigadės 549 tė motorizuar;

3.Kolonel Ljubisha Dikoviē- Komandant i Brigadės 37 tė motorizuar;

4.Nėnkolonel Ilija Todorov-Komandant i Brigadės 63 tė parashutistėve;

5.Kolonel Zharko Brankoviē-Komandant i Brigadės 124 tė ndėrhyrjes policore;

-Urdhėri i Flamurit Jugosllavė iu dha:

1.Zoran Angjelkoviēit-“President i Kėshillit Ekzekutiv tė Pėrkohshėm pėr Kosovė e Metohi”;

2.Nikolla Shahinoviēit-Zėvendės kryeministėr i qeverisė jugosllave;

3.Vllastimir Gjorgjeviēit-kolonel gjeneral i policisė;

4.Obrad Stevanoviēit-major gjeneral i policisė;

5.Sreten Lukiqit-major gjeneral i policisė.


&

Hetimet e gjykatės sė Hagės pėr krimet e kryera nė Kosovė

Pas njė fillimi tė ngadaltė nė vitin 1998, Gjykata Ndėrkombetare Penale pėr ish-Jugosllavinė nė Hag, filloi hetimet pėr krimet e kryera gjatė luftės nė Kosovė. Me 27 maj 1999 gjykata e Hagės bėri publike  padinė penale  kundėr: Slobodan Milosevicit, dhe katėr zyrtarėve tjerė tė lartė serbė, tė cilėt  akuzoheshin pėr “vrasje, persekutime dhe dėbime… nė Kosovė” pėr periudhėn kohore 1 janar 1999 deri nė fund tė majit tė po kėij viti.(Kėtu nuk pėrfshihen krimet e kryera gjatė vitit 1998)

 Pėrveē kryekriminelit Sllobodan tė paditurit e tjerė ishin:

-Milan Milutinoviē, president i Serbisė dhe anėtar i Kėshillit tė Lartė tė Mbrojtjes,

-Dragoljub Ojdaniē, Shef i Shtabit tė Pėrgjithshėm i Ushtrisė Jugosllave,

-Nikola Shainovic, zėvendėskryeministėr i Republikės Federale tė Jugosllavise dhe

-Vlajko Stojiljkoviē, Ministėr i Punėve tė Brendshme tė Serbisė.

Pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, gjegjėsisht mė 1 prill 2001 krimineli Millosheviē(pasi ra nga pushteti) u arrestua, ndėrsa  rreth tre muaj mė vonė, mė 28 qershor u transferua nė burgun e Hagės.

Derisa ndaj krerėve tė lartpėrmendur serb (pėrveē Milloshit i cili nė shkurt tė vitit 2006 iku nė botėn tjetėr pa u denuar) po mbahet gjykimi nė Hag,shpeshherė ia bėjė vehtes pyetjen : « A thua kur do tė arrestohen edhe qindra zyrtarė tė tjerė tė lartė shtetėror serbė, tė ushtrisė dhe tė policisė serbe (qė janė graduar dhe kane marrė mirenjohje nga varrmihėsi i Kosovės Milllosheviē),per krimet me monstruoze tė kryera gjatė luftės 1998-1999) nė Kosove?! »

*  *  *

Fotogaleria e strukturave militarėve dhe paramilitare serbe...!

Gjeneral Dragoljub Ojdaniē, Sllobodan Millosheviē dhe gjen. Nebojsha Pavkoviē

 

 Gjen.Kol.Obrad Stevanoviē, Radomir Markoviē dhe Blastimir Gjorgjeviē

Zhelko Razhnjatoviē – Arkan dhe Frenki Simatoviē

Gjen. Nebojsha Pavkoviē dhe Zh.R. Arkan me bashkpunėtorėt e tij

Artemije + patriarku Pavle dhe bekimi i njėsive kriminale(nė Kish) para se tė nisen nė frontet e luftės!

Gjen.D.Ojdaniē,S.Millosheviē dhe gjen.N.Pavkoviē / Parakalimi i gjen.V.Llazareviē dhe N.Pavkoviē

Voisllav Sheshel dhe kapetan Dragani me bashkpunėtorėt e tyre /  Parakalimi i Arkanit

Milorad Lukoviē – « Legija » / Parakalimi i kriminelit « Legija »

&

Tanksat = artileria e rėndė e armatės sė tretė tė ushtrisė kriminale serbe

 

&

  Simbolet e formacioneve militare dhe paramilitare serbe !

 

 

 Kthehu ne fillim

-------------------------------------------------------------------------------------

Varrmihėsit e Kosovės

 VARRMIHĖSIT E KOSOVĖS, KRIM PA NDĖSHKIM

Gjenocidi ėshtė vrasja e qėllimshme e njerėzve nė baza etnike, nacionale, racore, religjioze apo politike, si dhe veprime tjera tė qėllimshme qė shpiejnė nė eliminimin fizik tė ndonjė kategorie tė mėsipėrme.

      
        Shkruan:  Sheradin BERISHA

---------------------------------

Kush janė varrmihėsit e kosovės?!


  
Mė 10 korrik 2006, nė Tribunalin Ndėrkombėtar nė Hagė, filloi gjykimi kundėr gjashtė ish-pushtetarėve tė lartė politikė e ushtarakė serbė: ish-presidentit serb Milan Milutinoviē, ish-kryeministrit Nikola Shainoviē, ish-shefit tė ushtrisė serbe Dragoljub Ojdaniē dhe tre gjeneralėve tė tjerė: ish-Komandantit tė Armatės sė tretė serbe Nebojsha Pavkoviē, ish-Komandantit tė trupave tė ushtrisė serbe nė Prishtinė Vlladimir Lazareviē dhe ish-Shefit tė Shtabit pėr Kosovė tė Ministrisė Serbe tė Punėve tė Brendshme Sreten Lukiē.Aktakuza e ngritur nga prokuroria e Tribunalit, ata i bėnė pėrgjegjės pėr “pjesėmarrje nė projektin e pėrbashkėt kriminal” kundėr shqiptarėve. Ky proces gjyqėsor ka filluar katėr muaj pas vdekjes sė kryekriminelit serb Millosheviē, nė qelinė e tij nė Hagė.

(Aktakuza e Milutinoviqit... nė pdf: http://www.un.org/icty/alb/milutinovic/mil-3rai060712a.pdf )

     

 Po tė lexohet me kujdes, aktakuza e ngritur kundėr gjashtė ish-zyrtarėve serbė, me lehtėsi mund tė vihet re, se ata akuzohen: pėr vrasje, dėbim masiv me dhunė tė shqiptarėve nga Kosova, pėrdhunime seksuale dhe shkatėrrim tė vendbanimeve shqiptare, gjatė periudhės mars-qershor 1999 (pikėrisht nė periudhėn kur janė zhvilluar bombardimet e NATO- s kundėr Beogradit), por jo edhe pėr vrasjet dhe masakrat mė mizore tė mijėra shqiptarėve, qė u kryen mė herėt, gjatė periudhės shkurt 1998 - mars  1999. Pėrveē kėsaj, nė akt-akuzė, askund nuk pėrmendet termi gjenocid, i cili pėrcakton qartė shkallėn e inkriminimit (jo vetėm tė tė akuzuarve), por edhe tė gjithė strukturės shetėrore, politike, ushtarake, intelektuale dhe fetare serbe, nė spastrimin etnik dhe shfarosjen fizike tė popullit shqiptar nė Kosovė.


Platforma „Naēertanija” e Ilia Garashaninit..., program politik i Sllobodan Millosheviq
it!

  Historikisht dihet, se tė gjitha platformat antishqiptare serbe, nga „Naēertanija” e Garashaninit e deri te “Memorandumi” i Akademisė sė Shkencave tė Serbisė(kreatorė i secilės ishte shovinisti Dobrica Qosiē),regjimet serbe i pėrdorėn si programe politike pėr asgjėsimin fizik tė shqiptarėve. Prandaj, njė program i tillė  politikė(i mishėruar me kėto platforma antishqiptare), u zbatua me fanatizėm  edhe nga regjimi i fundit pushtues serb, nė krye me Sllobodan Millosheviqin. Gjatė dhjetėvjetshit tė fundit tė shek.XX,  veēanėrisht gjatė viteve 1998-1999, ushtrimi i dhunės shtetėrore serbe nė Kosovė mori pėrmasa kriminale, dhe me kalimin e kohės ajo u zhvesh nga ēdo normė civilizuese dhe kėsisoji kaloi nė dimensionin gjenocidal, shfarosės kundėr shqiptarėve. Shteti kriminal serb, me qėllim tė realizimit tė politikės  gjenocidale, gjatė luftės nė Kosovė ka dislokuar “rreth 20 mijė forca tė rregullta ushtarake dhe afėrsisht 30 mijė policė dhe forca paramilitare serbe”(Shih kapitullin 3 tė raportit tė OSBE-sė  datė 6 dhjetor 1999).

  

&

Sa shqiptarė u vranė, u masakruan e u zhdukėngjatė luftės nė Kosovė?

Vlerėsohet, se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), forcat kriminale serbe, vranė, ekzekutuan apo masakruan nė format mė mizore, rreth 14 mijė shqiptarė, ku 90% prej tyre qenė civilė tė pa armatosur,kryesisht gra, fėmijė, foshnje dhe pleq.

http://www.gfbv.it/3dossier/kosovo-1.html

Klikoni linkun mė poshtė, qė tė shihni Masakrimin e civilėve shqiptarė nė  Reēak:

http://news.bbc.co.uk/olmedia/255000/video/_256358_loyn_vi.ram

 Ndėrsa nė anė tė ndryshme tė Kosovės, janė pėrdhunuar nga forcat militariste dhe bandat shtetėrore serbe afėr 20 mijė femra shqiptare. Ndėrkaq 3 mijė shqiptarė janė rrėmbyer dhe shumica prej tyre janė gjetur tė vdekur.

PĖRDHUNIMET

Cilat njėsi kriminale serbe u pėrfshinė nė ekzekutimin e shqiptarėve dhe  nė zhdukjen e gjurmėve tė krimit?!

Pėr tė argumentuar kriminimin e shqiptarėve  po ju referohemi fakteve:Njėsitė kriminale serbe, si njėsitė speciale tė sigurimit shtetėror - "Beretat e kuqe", "Shkorpionėt", "Frenkievcėt", njėsitė pėr operacione tė veēanta (NJOV), siē e quanin veten, “Beli Orlovi”, njėsitė e Arkanit etj, pas ekzekutimit tė shqiptarėve filluan t“i fshehin gjurmėt e krimit. Kufomat e fėmijėve, grave e pleqve shqiptarė u zhvarrosėn, u ngarkuan nė kamionė dhe u  bartėn nė Serbi. Kėshtu mė 6 prill 1999 nė Lumin Danub afėr Kladovės, te vendi i quajtur”Tekia”, u gjetė kamioni - frigorifer i tipit "mercedes", me ngjyrė jeshile, nė tė cilin u identifikuan 30 trupa tė pajetė tė tė dy gjinive.

Pėr tė mėsuar, mė gjerėsisht kėtė dramė, lexoni shkrimin” Kufomat nga kamioni frigorifer” duke klikuar mbi kėtė link:

http://www.aimpress.ch/dyn/alba/archive/data/200105/10511-004-alba-beo.htm

Si u dogjėn kufomat e shqiptarėve nė fabrikėn e aluminit nė Maēkaticė  tė Serbisė dhe kush mori pjesė nė djegjen e kufomave?!

   Kufoma tė civilėve shqiptarė tė vrarė e tė maskruar mizorisht u gjetėn edhe nė liqenin Peruēac, ndėrsa nė Batajnicė afėr Beogradit u zbuluan edhe varreza masive. Ndėrkaq, pas luftės mėsohet se qindra kufoma tė shqiptarėve janė djegur nė furrat e fabrikės sė aluminitnė Mackaticė, afėrSurdulicės, nė distriktinePcinjitnė Serbinė jugore. Kėtė akt barbarė tė varrmihėsve tė Kosovės, pėr herė tė parė e bėri publike znj.NatashaKandiē, drejtoreshė eQendrėspėrLigjinHumanitar(HCL), nė gazetėn „Danas“ tė Zagrebit. Sipas konstatimeve tė Natasha Kandiqit, person i besuar, pėrkatėsisht koordinator i projektit pėr fshehjen e gjurmėve tė krimeve tė luftės tė bėra nė jug tė Serbisė ka qenė Dragomir Tomiqi“me pėrkrahjen dhe mirėkuptimin e tė cilit ėshtė bėrė bartja e organizuar e trupave, tė viktimave nga Kosova, pėr nė trevat e Vranjės dhe tė Surdulicės”. Bazuar nė tė dhėnave, qė Fondi pėr tė Drejtėn Humanitare ka pranuar, nga ana e disa burimeve tė pavarura, djegia e trupave nė fabrikėn “Maēkatica” ėshtė bėrė nė dy etapa, mė 16 dhe 24 maj tė vitit 1999, pas mesnatės, nėn mbikėqyrjen e “Beretave tė kuqe”, tė cilat atėbotė e kishin bazėn e tyre nė “Bella Vodė” - afėr Vranjės. Komandanti i atėhershėm i “Beretave tė kuqe”, Millorad Legija, sipas burimeve nė fjalė, kishte marrė pjesė, personalisht, nė pėrcjelljen e njė transporti deri nė vendin e ngjarjes dhe kishte qenė i pranishėm me rastin e djegies sė tyre. Trupat qenė djegur nė “shkritoret e hapura” nr. 4 dhe 5. Gjithnjė sipas kėtyre burimeve, pranimin dhe organizimin e djegies sė kufomave e kanė bėrė:

1.Zoran Stoshiqi, i cili atėherė ishte kryeshef i sigurimit shtetėror pėr rrethin e Pēinjės;

2.Bratisllav Milenkoviqi, shef i BIA-s pėr Vlladiēin Han dhe Surdulicė;

3.Dragan Stankoviqi, kryeshef i SUP-it nė Surdulicė qė nga viti 1993;

4.Mirosllav Antiqi, kryeshef i BIA-s nė Vranjė;

5.Dragan Llakiēeviqi, drejtor i “Maēkaticės” dhe zėvendėsi i tij,

6.Aca Gjorgjeviqi - shkruan Natasha Kandiqi, duke shtuar edhe detaje tė tjera tė mjaftueshme, ashtu qė tė mos dyshohet aspak nė vėrtetėsinė e fakteve tė paraqitura.

Sipas kėtyre dėshmive, fjala ėshtė pėr njė shoqatė kriminelėsh, mirė tė organizuar, pėr tė bėrė “asanimin e terrenit”, pra fshehjen e dėshmive pėr krimet e bėra nė Kosovė, gjatė kohės sė bombardimeve tė NATO-s.

&

 

Nė cilin vend u morėn vendimet pėr zhdukjen e gjurmėve tė krimit?!

   Artikulli i Kandiēit nė Danas, thotė setė dy djegjet kanė ndodhur diku rreth mesnatės nėn sigurim tė rreptė nga Njėsiti i Operimve Speciale tė Policisė, JSO, atėherė me bazė nė Bele Vode, afėr Vranjės, nė Serbinė jugore. Nė artikull thuhet se komandanti i atėhershėm i JSO-sė, Milorad “Legija” Ulemek, vrasėsi i kryeministrit serb Zoran Gjingjiē nė 2003, kishte pėrcjellur njėrin konvoj tė trupave nė vendin e ngjarjes dhe kishte qenė prezent gjatė djegjes sė tyre nė “furrat numėr katėr dhe pesė”.
Sipas Qndrės pėr Ligjin Humanitar HCL-sė, zyrtarė tė lartė tė policisė – disa prej tė cilėve ende mbajnė postet – kanė organizuar djegjet, derisa zyrtarė tjerė tė besueshėm tė Milosheviqit kanė organizuar “pastrimin pasues tė terrenit”. 

Njė burim i tretė i IWPR-sė, ish-inspektor nė policinė sekrete tė Millosheviqit, ishte aktiv nė kohėn e ngjarjeve nė Mackaticė, ka siguruar IWPR-nė se policia ka “informata precize dhe tė sistematizuara” se si janė djegur trupat nė Mackaticė. “Ka tė dhėna tė qarta pėr kėtė ēėshtje nė arkivat e polcisė lokale, tė shėnuara si “rreptėsisht konfidenciale”, tha burimi, duke iu referuar dy djegjeve. “Njerėzit qė morėn pjesė nė kėtė aksion kanė qėndruar nė Hotelin„Theranda“ nė Prizren. Njė punė e tillė ishtė pregatitur pėr njė kohė tė gjatė dhe nuk mund tė kryhej brenda njė apo dydite“,– thotė ky burim.

“Policia lokale publike dhe sekrete i dijnė tė gjitha por kjo po fshihet pėr arsye  se zyrtarė tė tanishėm tė policisė dhe ish-zyrtarė e agjentė tė zakonshėm ishin tė pėrfshirė. Ēdo gjė ėshtė e pėrfshirė nė dokumentacionin e policisė – nga emri i kodit tė aksionit deri te lista e njerėzve qė kanė qėndruar nė Hotel Theranda dhe kanė punuar nė "sanitimin e terrenit", deri te ata qė kanė ngarkuar kamionėt dhe i kanė vozitur deri te fabrika e Mackaticės, ky Legija dhe ekipi tij pastaj e kanė marrė punėn nė dorė.” “Gjithashtu dihet saktėsisht se kush i ka vozitur dhe pėrcjellur kamionėt, kush ka qenė pėrgjegjės pėr mbulimin e aksionit nė fabrikė dhe kush drejtpėrdrejtė ėshtė marrur me furrat gjatė djegjes.”

“Emrat e atyre qė mė vonė kishin pėr detyrė tė zhdukin gjurmėt nė fabrikė dhe atyre qė kishin pėr detyrė ta fshihnin tė vėrtetėn nga policia lokale poashtu dihen. Nė fund, ėshtė edhe njė listė me emra tė politikanėve qė kanė qenė nė dijeni tė krejt kėsaj, derisa aksioni planifikohej.” Ish-polici thotė se i din shumicėn e kėtyre emrave por frikohet t’ izbulojė publikisht ato.

***

   Gjurmė tė krimit janė gjetur kudo e kahdo nėpėr Kosovė. Me kėtė rast vlen tė pėrmendet zbulimi i“qendrės sė torturimit“ nė Prishtnė.

Nė qershor 1999 gjatė futjes sė trupave tė NATO/s nė Kosovė, njėsitė britanike(njėsia parashutiste) gjatė kontrollimit tė objekteve publike nė Prishtinė, nė njė ndėrtesė pesė katėshe, kishte zbuluar njė dhomė e cila nga njėsitė kriminale serbe ishte pėrdorur, si qendėr e torturės dhe vrasjeve mizore tė shqiptarėve. Nė kėto ambiente u gjetėn armė tė ftohta si: thika me gjak, shkopinjė gome, shkopinjė bejzbolli metė gėrvishtura nga goditjet e fuqishme, arka tė mbushura me drogė, qė kriminelėt kishin pėrdorė gjatė kryerjes sė krimeve etj. Nga kėto gjetje rezulton, se nė kėtė qendėr krimi, tė jenė torturuar e mbytur mizorisht shumė shqiptarė, duke ju prerė pjesė tė trupit : veshėt, hunda, ekstremitetet (kėmbė e duar), organet gjenitale etj.

Dhoma e krimit nė Prishtinė

&

Sa shtėpi  u dogjėn e shkatėrruan, gjatė luftės nė Kosovė?!


  
Mėsohet se gjatė luftės nė Kosovė (mars 1998 - qershor 1999) varrmihėsit e Kosovės kanė shkatėrruar dhe djegur pjesėrisht ose tėrėsisht rreth 1.100 vendbanime shqiptare; kanė plaēkitur, djegur e shkatėrruar mbi 200.000 shtėpi, banesa, lokale afariste, punėtori zejtare, fabrika, shkolla, biblioteka, monumente kulturore-historike, objekte kulturore, shkencore, fetare etj, kanė shkatėrruar dokumentet e identifikimit: letėrnjoftimet e pasaportat, ndėrsa pas pėrfundimit tė luftės, administrata pushtuese serbe ka sekuestuar dhe i ka dėrguar nė Serbi : domumentet e amzės, tapitė edokumentet e tjerat ė pronėsisė private e koletkive tė shqiptarėve.

   

&
Populli shqiptar, krahas vrasjeve, ekzekutimeve, masakrave barbare, djegjeve e plaēkitjeve tė shtėpive e tė pasurive tė tyre, pėrjetoi edhe spastrimin etnik – zhvendosjen dhe shpėrnguljen me forcė brenda dhe jashtėKosovės .

(Pamje filmike mbi  eksodin, djegjen dhe shkatėrrimin e pasurivetė Shqiptarėve)

http://news.bbc.co.uk/olmedia/105000/video/_107557_ben_brown_ex_nine_vi.ram ,

    http://news.bbc.co.uk/olmedia/105000/video/_107237_paul_wood_vi.ram

 Varrmihėsit e Kosovės, duket se fushatėn e bombardimeve tė NATO-s (mars-qershor 1999) e kanė pėrdorur si arsyetim pėr tė vėnė nė zbatim operacionin e koduar “Patkoi“, pėr spastrim etnik, operacion ky i planifikuar e pėrgatitur mė herėt. Disa ditė pas fillimit tė fushatės ajrore tė NATO-s, forcat militare e paramilitare serbe me dhunė i detyruan shqiptarėt t“i braktisin shtėpitė e tyre dhe u deportuan nė Shqipėri, Maqedoni, Mal tė Zi, Bosnjė e vende tjera. Ky operacion gjenocidal, duke marrė pėrmasa tė gjera, vazhdoi pėr mė shumė se dy muaj rresht. Dhe gjatė kėsaj periudhe u dėbuan mė shumė se 850 mijė shqiptarė nga vatrat e tyre.   

(Pėr mė tepėr lexoni studimin e Patrick Ball, Ph. D., zėvendėsdrejtor i Programi tė Shkencės dhe tė Drejtave tė Njeriut tė AAAS. “Arratia e Shqiptarėve etnikė nga Kosova mars-maj 1999)

http://shr.aaas.org/kosovo/policyorpanic/albanian/intro.html,

http://shr.aaas.org/kosovo/policyorpanic/albanian/phase1.html

 

Shpėrngulja biblike e pranverės sė vitit 1999

--------------------------

 Sipas raportit tė UNCHR-s, tė publikuar nė fillim tė qershorit 1999, mėsohet se 443.300 refugjatė shqiptarė tė Kosovės ishin vendosur nė Shqipėri; 247.800 nė Maqedoni, 69.300 nė Mal tė Zi; 21.700 nė Bosnje e Hercegovinė, 5-6000 nė Kroaci etj, ndėrkaq nė vendet tjera tė botės u vendosėn gjithsej 76.475 refugjatė, duke pėrfshirė 13.639 nė Gjermani, 7.581 nė Turqi, 5.829 nė Itali, 5.730 nė SHBA, pastaj kishte nė Australi, Zvicėr, Francė, Norvegji, Suedi, Britani tė Madhe,Zelandė tė Re, Poloni, Spanjė, Portugali, Finlandė, Izrael etj.

http://www.ess.uwe.ac.uk/Kosovo/Kosovo-Map11.htm

  

&

Haga - Millosheviqi dhe politika promillosheviqiane e Vojisllav

Koshtunicės !!! 

   Dihet mirėfilli, se nė kohėn kur NATO-ja kishte intensifikuar bombardimet kundėr caqeve ushtarake serbe, Kryeprokurorja e atėhershme e Tribunalit tė Hagės Louise Arbour e tronditur nga vrasjet dhe masakrat mizore serbe qė kryheshin nė Kosovė, mė 27 maj 1999 bėri publike njė aktakuzė tė ngritur kundėr Sllobodan Millosheviqit dhe disa bashkėpunėtorėve tė tij mė tė afėrt: Millan Millutinoviqit, Nikolla Shainoviqit, Dragolub Ojdaniqit dhe Vllajko Stojilkoviqit.
   Pas ndryshimeve kozmetike qė ndodhėn nė ndrrimin e pushtetit nė Serbi, Millosheviēi (nėn presionin e bashkėsisė ndėrkombėtare), arrestohet dhe, nė fund tė qershorit 2001, transferohet nė Hagė. Mė pastaj, mė 12 shkurt 2002 nis gjykimi kundėr tij, por jo edhe ndaj katėr tė akuzuarve tjerė, tė rreshtuar pėrkrahė tij nė akt-akuzė, sepse kryeprkurorja e re Karla Del Ponte kishte veēuar lėndėn e Millosheviēit nga tė akuzuarit tjerė, ndaj tė cilėve mė 10 korrik ka filluar njė proces i ri gjyqėsor.

    

   Gjatė procesit gjyqėsor kundėr Millosheviēit, u dėshmua qartė se ky varrmihės i Kosovės kishte kryer krime tė rėnda makabre nė Kosovė dhe nė Bosnjė e Hercegovinė, mirėpo vdekja e papritur e tij, nė mars tė kėtij viti, bėri qė ai tė shkojė nga kjo botė, pa e marrė dėnimin e merituar.
Me kėtė rast duhet tė rikujtojė , se vetėm pakė ditė pasi kishte filluar gjykimi kundėr Millosheviqit, pasardhėsi i tij  Vojisllav Koshtunica nė njė konferencė pėr media, doli nė mbrojtje tė Millosheviqit. z.Koshtunica ndėr tė tjera patė thėnė:”se ky gjykim ėshtė njė proces, nė tė cilin po shkruhet Historia e Jugosllavisė dhe se nė kėtė shkrim ne duhet tė jemi pjesėmarrės me versionin tonė". Dhe kėtė qėndrim z.Koshtunica nė mėnyrė konstante e ka ripėrsėritur shumė herė gjatė kėtyre viteve. Kjo tregon se pushtetarėt aktualė nė serbi, janė vazhdues tė politikės millosheviqiane.


 Pse hetuesit dhe prokurorėt ndėrkombėtarė hezitojnė tė merren me ndjekjen dhe arrestimin e qindra kriminelėve serbė, qė shėtisin lirshėm, kudo e kahdo nėpėr Kosovė?!


   P
as pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, mėsohet se nė disa komuna janė zbuluar emrat e policėve, tė ushtarakėve dhe tė paramilitarėve serbė, janė gjetur qindra fotografi tė kriminelėve qė kanė bėrė krime tė rėnda ndaj shqiptarėve. Ta zėmė, nė njė raport tė KMDLNJ (shkurt 2000), thuhet se menjėherė pas luftės “janė evidentuar me emėr e mbiemėr ose vetėm me pseudonime mbi 1426 persona e janė denoncuar shumė tė tjerė (kryesisht serbo-malazezė, por edhe tė tjerė), tė implikuar drejtpėrdrejt ose tėrthorazi nė vrasjet e maskrimet e shqiptarėve dhe plaēkitjet, djegiet dhe shkatėrrimet e shtėpive, vendbanimeve, lokaleve dhe tė pasurisė tjetėr tė shqiptarėve. Kjo listė e emrave tė kriminelėve dhe qindra emra tė tjerė qė janė identifikuar nga tė mbijetuarit e krimeve, nė kėto vitet e pasluftės, u janė dorėzuar hetuesve tė Tribunalit tė Hagės, KFOR-it, policisė sė UNMIK-ut, organeve tė gjyqėsisė nė Kosovė si dhe lidershipit politik e institucional tė Kosovės, por pėr ēudi nuk ėshtė ndėrmarrė asnjė veprim konkret qė ata, tė arrestohen dhe tė dalin pėrpara drejtėsisė.  

   Sa i pėrket arrestimit dhe gjykimit tė kriminelėve qė janė pėrfshirė drejtpėrdrejt nė krime, hetuesit e Tribunalit tė Hagės gjatė hetimeve pėr krime nė Kosovė, kanė deklaruar se nuk merren me ndjekjen e kriminelėve nė nivele tė ulėta, veēse merren me rangun e lartė tė regjimit serbė.

   Ndonėse shqiptarėt janė dėshmitarė okularė pėr krimet e kryera nė Kosovė, ėshtė i papranueshėm konstatimi i hetuesve ndėrkombėtarė se pėr gjithė kėtė katrahurė gjenocidale, pėrgjegjės janė  vetėm Millosheviqi dhe disa nga bashkėpunėtorėt e tij mė tė afėrt. Pashmangshėm, pėrgjegjės pėr gjenocidin e kryer ndaj Shqiptarėve janė edhe strukturat tjera politike e shtetėrore tė Serbisė, institucionet intelektuale serbe, siē janė Akademia e Shkencave tė Serbisė dhe pėrgjithėsisht intelegjenca serbe. Mbi tė gjithė, pėrgjegjės historik pėr shfarosjen fizike tė shqiptarėve, ėshtė kisha ortodokse serbe nė krye me patriarkun Pavle, e cila historikisht,  nė vazhdimėsi ka qenė promotore shpirtėrore e jetėsimit tė projekteve kundėr popullit Shqiptarė.

  

   Nėse merren pėr bazė deklarimet e hetuesve tė tribunalit tė Hagės, mund tė konkludojmė se, qindra e mijėra kriminelė serbė lokalė dhe komandues tė shumtė tė formacioneve militare dhe paramilitare serbe, qė janė pėrfshirė nė vrasje dhe nė ekzekutimin  e shqiptarėve, kurrė nuk do tė arrestohen qė tė dalin pėrpara drejtėsisė ndėrkombėtare apo asaj vendore !!!

Pse u liruan si tė pafajshėm disa kriminelė serbė, nga gjykatėsit ndėrkombėtarė?!

Nė tė vėrtetė, pas pėrfundimit tė luftės janė mbajtur disa gjykime kundėr serbėve lokalė pėr krime tė kryera ndaj shqiptarėve, por ēuditėrisht kriminelėt nė vend se tė denohen, ata lirohen si tė pafajs“munges provash”!!! Nė dhjetor 2000 nė Gjykatėn e Qarkut nė Mitrovicė, ėshtė mbajtur gjykimi kundėr gjashtė kriminelėve serb: Igor Simiq, Dragan Jovanovii, Sėrxhan Aleksiq, Vlastimir Aleksiq, Branisllav Popoviq dhe Tomisllav Vuēkoviq. Derisa Igor Simiqi ishte prezent nė gjykim, tė akuzuarit tjerė gjykoheshin nė munges, sepse ata kishin ikur nga burgu i Qarkut tė Mitrovicės. Kėta kriminelė, tė veshur me uniforma tė maskuara me shenjat e partisė Radikale serbe, nė kohėn e intervenimit tė NATO-s mars/qershor 1999, nė Mitrovicė e rrethinė  kanė shpėrngulur me dhunė familjet shqiptare, kanė djegur, plaēkitur e shkatėrruar shtėpitė dhe pronat e shqiptarėve, ndėrsa mė 14 prill 1999 nė Mitrovicė, duke pėrdorur armė zjarri dhe tė ftohta, i kanė vrarė e masakruar 26 shqiptarė tė pafajshėm.Njė proces tjetėr gjyqėsor pėr krime lufte u inicua edhe kundėr kriminelit Radovan Apostoloviq, i cili gjatė bombardimeve tė NATO-s ka vrarė civilė shqiptarė dhe ka djegur shtėpitė e tyre nė fshatrat Tejibėr (Suhadoll) dhe Gushafc.

Si u arratisėn nga burgu i Mitrovicės, gjashtė kriminelė serbė, pa lėnė gjurmė dhe pse u lirua nga burgu krimineli Angjelko Kolashinac ?!

    Ndėrkaq nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren ėshtė mbajtur edhe njė proces  gjyqėsor kundėr 8 tė akuzuarve pėr krime tė rėnda lufte tė kryera nė fshatrat e Rahovecit. Por, para kolegjit dolėn vetėm dy: Angjelko Kolashinac (ish kryetar i komunės sė Rahovecit) e Ēedomir Jovanoviq, pasi mė parė, 6 prej tyre (Arsenije Vitosheviq,Stanislav Leviq, Novica Kėrstiq, Radislav Mishiq, Vekoslav Simiq dhe Nenad Matiq), pas transferimit, gjoja pėr “shkaqe sigurie”, nė burgun e”fortifikuar”nė veri tė Mitrovicės, u arratisėn pa lėnė gjurmė. Pėr ēudi, nė pėrfundim tė gjykimit edhe pėrkundėr fakteve, gjykatėsi ndėrkombėtar merrė vendim pėr lirimin e kriminelit Angjelko Kolashinacit, si tė pafajshėm!!!

    Pėr pėrfshirjen e Angjelko Kolashinacit dhe tė tjerėve nė kriminimin e shqiptarėve, dėshmon edhe njė dokument i lėshuar nga vet strukturat pushtuese serbe. Nė dokumentin me datė protokolli 17.4.1999, bazuar nė  urdhėrin e Ministrisė sė Mbrojtjes tė Serbisė me nr. 80-02/1 tė datės 23.2.1999, nė Rahovec ėshtė ngritur Shtabi prej 12 personave dhe nė krye tė listės si komandant i shtabit ėshtė emėruar Kolashinac Dobrivoje Angjelko, kryetar i KK nė Rahovec.

   Dhe kėtė shtab, i cili kishte zbatuar urdhėra nga lartė,pėr vrasjen e shqiptarėve, e pėrbėnin:

1. Kolashinac Dobrivoje Angjelko , Komandant i Shtabit;

2. Shef shtabi - Simiq Aleksa Radomir - shef i sektorit pėr mbrojtje;

3. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr punė operative dhe tė planit, si dhe pėrdorimin e forcave tė Mbrojtjes Civile - Baljosheviq Cveta Slobodan -shef i shtabit komunal tė sektorit tė MC pėr mbrojtje;

4. Ndihmės i shtabit pėr alarmim dhe errėsim - Vitosheviq Obrada Zhivko - ingj. i mbrojtjes - shef i prodhimit;

5. Ndihmės i shefit tė shpėtimit nga rrėnojat, si dhe zonat e pėrmbytura - Sulejmanoviq Bajrama Dragutin - shef i operativės sė ndėrmarrjes ndėrtimore "Njė Maji" nė Rahovec;

6. Ndihmės i shefit pėr mbrojtje nga zjarri dhe zbulimin e zonave tė rrezikshme - Miciq Bozhidara Jeftimije -  komandant i organizatės profesionale zjarrėfikėse nė Rahovec;

7. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr ndihmėn e parė medicinale - Simiq Petka Vekoslav - drejtor i shtėpisė sė shėndetit nė Rahovec;

8. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr mbrojtje RHB (atomiko-biologjiko-kimike) Miliqeviq Milivoja Trajko - drejtor i vertarisė nė Rahovec;

9. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr largim, evakuim dhe ruajtje tė mjeteve tė nevojshme pėr ekzistencė - Mihajloviq Jovana Vitomir -nėnkryetar i KK nė Rahovec;

10. Ndihmės i shefit pėr sanim - Milenkoviq Vladimir Stanisha - drejtor i JSKP (shkurtesa origjinale duhet tė jetė e Shėrbimeve Publike Komunale) nė Rahovec.

Ndėrkaq dy emrat e fundit (me numrat rėndor 11 e 12) meqė janė tė shkruar me dorė (nė alfabetin ēirilik), nuk mund tė identifikohen.

   Ka pasur edhe raste tjera kur kriminelėt serb, nė pėrfundim tė gjykimit janė shpallur tė pafajshėm, siē ka ndodhur para disa muajsh nė njė gjykatė tė Serbisė, kur ish-pjesėtari i policisė speciale Dejan Demiroviq, lirohet “pėr munges provash”, a nė tė vėrtet kishte dėshmitarė, tė cilėt faktuan para gjykatės, se krimineli Demiroviq kishte marrė pjesė nė vrasjen e 19 civilėve shqiptarė (pėrfshirė kėtu gra dhe fėmijė), nė mars tė vitit 1999 nė Besianė!

***

 Kur kihen parasysh tė gjitha kėto  fakte dhe mijėra tė tjera si kėto, natyrshėm bėhet pėrgjegjės, gjithė lidershipi politikė e institucional i Kosovės, pėr neglizhencėn totale rreth ngritjes sė njė kallzimi penal, kundėr shtetit serbė, pėr gjenocidin dhe etnocidin e kryer nė Kosovė.

Kostenlose Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!