_________________________________________________

Nė fokus tė historianit

TRI UĒK-tė DHE E DREJTA NĖ VETĖVENDOSJE

Shkruan:Prof. Dr. Muhamet PIRRAKU

Viti, 26 mars 2007

Referat i lexuar sot, nė Akademinė pėrkujtimore, kushtuar dėshmorit

Njazi Azemi “Komandant Mjekrra”

_______________________________________

Tė pranishėm tė nderuar,

Jemi kėtu, sė bashku, nė njė detyrė tė fisshme. Pėrjetėsimi nė Pėrmendore i Luftės Ēlirimtare tė UĒK-sė nė pamjen fizike tė luftėtarit dhe dėshmorit tė saj, ėshtė tapi pėr Lirinė e brezave tė rinj nė trojet stėrgjyshore tė ngushtuara tmerrėsisht dhunshėm. Dėshmori Njazi Azemi - “Komandant Mjekra”, e ka kryer me pėrkushtim detyrėn ndaj Zotit, Popullit dhe Atdheut.

Ai nuk ka nevojė personale pėr madhėshtinė, sepse me luftėn heroike dhe rėnien pėr Lirinė ka kaluar nė pavdekėsi, e cila pėr jetė do tė rrezatojė krenarinė e brezave, pafund. Mbi kėtė tė vėrtetė njerėzore historike ishte i farkėtuar mėsimi i vjetėr latin: “Gjaku i Dėshmo¬rėve ėshtė fara e Lirisė”, e cila u ridėshmua katėrēipėrisht nė kohėn mė tė re tė historisė njerėzore me pėrvojėn shqiptare tė Tri UĒK-ve: tė Kosovės, tė Kosovės Lindore dhe tė Iliridės, luftė kjo e Davidit me Goliatin me dimensionin e sakrificės ademjashariane pėrtejbibliko-kuranor, e cila u dha kahje tė pritshme rrjedhave historike shqiptare, ballkanike dhe evropiane tė dhunshme. Rilindėsi ynė i ndritshėm, Luigj Gurakuqi, tė cilin e vrau dora tradhtare, la njė mėsim tė vyer: “Njė popull qė nderon burrat e vet, njė popull qe pavdekėson kujti¬min e tyre, jo vetėm ndėr faqet e historisė, por edhe mbi rrasa e nė monu¬me¬nte, ai popull tregon se ka ndėrgjegje, se ka ndjesi tė holla”.

Kjo mė detyron t’i falėnderoj, nė emėr tė dijės, ata qė mundėsuan me gjak, me dije dhe me lekė, ngritjen e Monumentit tė Lirisė nė pamjen e Komandant Mjekrės, nė sheshin e qytezės sė Vitisė. Dhe, sikur tė mos i besoja fuqimisht mėsimit kuranor se “Rėndėsia e ngjyrės sė penės sė dijetarit ėshtė baras me rėndėsinė e gjakut tė dėshmorėve”, nuk do tė kisha marrė guximin tė flisja, kėtu, para Jush, pėr flijimin e djalėrisė ademjashariane pėr ardhmėrinė e kombit shqiptar tė copėtuar me dhunė ndėrkombėtare. Vėrtet, Tri UĒK-tė: e Kosovės, e Kosovės Lindore dhe e Iliridės, kanė njė Nėnė qė i pėrkundi - Lėvizjen Popullore tė Kosovės dhe gjaku i dėshmorėve dhe i martirėve tė UĒK-sė nė pėrgjithėsi, u derdh nė themele tė kėrkesės historike tė kombit shqiptar pėr ēlirimin dhe ribashkimin mbi tė drejtėn e kombeve pėr vetėvendosje.

Pėr ta kuptuar shkoqur misionin historik tė tė Tri UĒK-ve nė funksion tė kėrkesės shqiptare pėr vetėvendosje, si njė e drejtė hyjnore dhe njerėzore demokratike, detyrohem tė konstatojė faktin se LPK- ja me organizim politik dhe ushtarak, nga gushti 1993, mbulonte tė gjitha trojet shqiptare jashtė Shqipėrisė Londineze. Ajo nė fakt ishte e deklaruar “Orgaanizatė nacionalēlirimtare e pjesės sė robėruar tė kombit shqiptar nėn Serbi, Maqedoni dhe Mal tė Zi”, ndėrkaq, nė Deklaratėn programore saktėsoi: “Ēlirimi dhe formimi i shtetit tė pavarur tė Kosovės, vullneti i popullit shqiptar, ėshtė nė pėrputhje tė plotė me normat ndėrkombėtare”. Mbi kėtė shtyllė tė drejtėsisė u mbėshtet teksti fillestar i Betimit tė Ushtarit tė UĒK-sė: “Unė, luftėtari i UĒK-sė, nė emėr tė popullit tim dhe tė armės betohem se do tė jem besnik i Luftės Nacionalēlirimtare i papėrkulur deri nė fund, i gatshėm nė ēdo ēast qė tė mos kursej as jetėn pėr Ēlirimin e Kosovės dhe tė viseve tė saj nėn robėri deri nė bashkimin e tyre me Shqipėrinė…” Tė ritheksojė kėtė fakt: Koncepti “Kosovė” i LPK-sė - UĒK-sė i fazės fillestare, ėshtė koncept i Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės tė viteve 1941-1944, dhe i mbulonte tė gjitha viset shqiptare jashtė Shqipėrisė Londineze. Vėrtet, nė Ballkan, si dje edhe sot, ēėshtja shqiptare nuk ėshtė e zgjidhur, as ėshtė duke u zgjidhur aktualisht.

Shikuar nėn thjerrėzėn e dijes, kėrkohet kohė shtesė dhe sakrifica shtesė pėr zgjidhjen e Ēėshtjes shqiptare tė ngatėrruar me dhunė ndėrkombėtare tė vazhdueshme. Pėr ta pasur situatėn mė tė qartė, t’i referohemi shkurtazi historisė sė dhimbshme. Nga fundshekulli XVIII dhe fillimshekulli XIX, kur nisi ngritja e shtetit tė Malit tė Zi, tė Serbisė dhe tė Greqisė me ndihmėn ruso-evropiane, njėsia e Shqipėrisė kishte rreth 120 000 km2, kurse deri nė Kongresin e Berlinit, mė 1878, Ajo u tkurrė nė rreth 114 728 km2. Evro-ruset me Traktatin e Berlinit, dhunė kjo ushtarake e diplomatike, nga Shqipėria shkėputėn edhe rreth 24 458 km2. Njėsia e katėr Vilajeteve tė Shqipėrisė Etnike: tė Kosovės, tė Shkodrės, tė Manastirit dhe tė Janinės, deri nė ditėn e shpalljes sė pavarėsisė shtetėrore tė Shqipėrisė, mė 28 Nėntor 1912, pati 90 100, pėrkatėsisht 90 270 km2 me 3 804 000 banorė. Nė kėtė hapėsirė gjeografike shqiptarėt ishin shumicė absolute me mbi 66%, bullgaro-maqedono-vllehėt arrinin rreth 16%, serbėt rreth 5% dhe grekėt mezi kalonin 4%-shin. Kishte pak turq, hebrenj, evgjitė e tė tjerė. Evro-rusia nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr, nuk mori parasysh vullnetin politik tė kombit shqiptar dhe mė 29 korrik 1913 sanksionoi dhunėn ndėrkombėtare me pasoja historike tė pariparueshme pėr kombin shqiptar. Konferenca e Londrės e aprovoi projektin e Principatės sė Shqipėrisė nė njė pjesė anėsore tė Shqipėrisė Etnike, me vetėm rreth 28 760 km2, me vetėm rreth 800 000 banorė, kurse 61 510 km2 tė Shqipėrisė Etnike, ua ndau: Serbisė, Malit tė Zi dhe Greqisė. Sė kėndejmi, shteti Shqipėri me kufijtė londinezė ėshtė dhunė evro-ruse, e papranueshme pėr kombin shqiptar. Kjo e nxiti madhorin e kombit, At Gjergj Fishtėn, tė thėrriste me hidhėrim: "Uh! Evropė, ti kurva e motit/, Qi i rae mohit besės e Zotit/, Po a kta a sheji i Gjytetniis: Me daa tokėn e Shqypniis/ Pėr me majtė klysht e Rusisė?..."

Pėr tė kuptuar mė qartė rolin dhe rėndėsinė e Luftės sė Tri UĒK-ve si misionare ēlirimtare tė fundshekullit XX- fillimshekulli XXI nė Ballkan dhe nė Evropė, tė rikujtojmė disa fakte pėr Vilajetin e Kosovės deri sot. Njėsia etnokulturore dhe gjeopolitike e Kosovės nė prag tė Kongresit tė Berlinit kishte 43 872 km2, kurse nė prag tė Konferencės sė Londrės - 32 900 km2 me mbi 1 270 000 banorė. Ndėrkaq, njėsia administrative shtetėrore e Kosovės nėn administrimin e dhunshėm jugosllav avnojist deri me Marrėveshjen Ushtarake Teknike tė Kumanovės, mė 10 qershor 1999, midis NATO-s dhe Komandės Ushtarake tė Serbisė, pati 10 887 km2. Nė arealin e kėsaj njėsie, mė 1912, qė i kishte brenda viset e Shkupit, tė Kosovės Lindore e tė Sanxhakut tė Tregut tė Ri, pati vetėm rreth 3.7% serbė ēifēinj nga Serbia, Bosnja dhe Hercegovina tė sjellė nė tokat e bejlerėve shqiptarė nga mesi i shekullit XVIII dhe gjatė shekullit XIX. Shkenca serbe e Shkollės cvijiēiane serbomadhe ka arritur tė evidencojė si mesjetare, kinse tė kohės sė Betejės sė Kosovės, vetėm njė vėllazėri serbe, atė “Babushani” tė fshatit Babush tė Ferizajt. Njė mėsim evropiani na udhėzon. “Le tė mos e nėnēmojmė vlerėn e faktit, sepse njė ditė do tė lulėzojė mė njė tė vėrtetė”. Njė fakt tjetėr ėshtė se pjesa e kombit shqiptar jashtė Shqipėrisė Londineze kurrė nuk e ndali rezistencėn e armatosur dhe politike ēlirimtare kundėr okupatorėve ballkanikė e evropianė. Lindja, rrita dhe lufta e tė Tri UĒK-ve, sė fundi, ėshtė kurora e pėrpjekjeve politike e luftarake ēlirimtare shqiptare pėr zgjidhjen e Problemit shqiptar mbi tė drejtėn pėr vetėvendosje.

 Lufta dhe gjaku i dėshmorėve dhe i martirėve tė tė Tri UĒK-ve ēėshtjen shqiptare tė Kosovės, tė Kosovės Lindore dhe tė Iliridės, e sollėn nė Konferencėn e Rambujesė, nė Marrėveshjen e Konēulit dhe nė Marrėveshjen e Ohrit, tė dizajnuara nga faktori i vendosjes ndėrkombėtare, jo pėr tė nxjerrė fitimtar UĒK-nė, por, siē e vėrtetuan zhvillimet ndėrkombėtare, pėr tė frenuar Luftėn Ēlirimtare tė Kombit Shqiptar. Dhe, tė nderuar Zonja dhe Zotėrinj, Sikur tė isha vetėm pesė minuta Adem Demaē do tė dija tė saktėsoja, shkencėrisht dhe politikisht, kėtu para Jush, diagnozėn pse edhe pas Luftės heroike tė tė Tri UĒK-ve zgjidhja e Ēėshtjes shqiptare mbeti nė udhėkryqet ruso-evropiane. Niq, do tė mė qortonte urtaku Anton Ēetta: Kėrkon tė ishte Adem Demaē edhe pse e di se Ademin nuk e pėlqen njė pjesė jo e vogėl e populli nga i cili doli Ai, pėr faktin se Ademi flet drejt, kurse shumica e popullit tė tij, e pėlqen tė rrehet! Shikuar shkencėrisht dhe me drejtėsi politike demokratike tė proklamuar fuqimisht nga Perėndimi, edhe sikur sot, kėtu, ta festonim pavarėsinė e Kosovės, pa votim tė lirė nė referendum pėr Vetėvendosje: Duam shtet tė pavarur, pra duam komb shtetėror surrogat kosovar(!?!), duam bashkim me Serbinė apo me Shqipėrinė, apo duam ribashkimin e kombit shqiptar, ne do tė vepronim kundėr Betimit tė Ushtarit tė UĒK-sė, kundėr vullnetit politik tė dėshmorėve dhe tė martirėve tė kombit shqiptar nė pėrgjithėsi.

Megjithatė, kėtij Tubimi dhe veēanėrisht Dėshmorėve tė tė Tri UĒK-ve do tu mbetesha borxh pėrjetėsisht nėse nuk konstatoj shkurtimisht: Aleatėt amerikano-evropianė qė e ndihmuan Luftėn e UĒK-sė kundėr mizorive serbe dhe maqedonase, kėsaj Lufte ia mohuan emrin pa arritjen e rezultatit pėrfundimtar, Pavarėsinė e Kosovės. Kėta miq si ditėn e si mundėn, e krijuan njė “lidership” shqiptar tė korruptuar dhe nė luftė tė pėrhershme pėr pushtet pa shtet. Ju lutem, kujtoni vetėm pamjet e Seancave tė Kuvendit Unmikian tė Kosovės! Kjo ėshtė fitore e pritur pėr njė pjesė tė mirė tė UNMIK-ut, i cili hapur e nėn plaf veproi pėr mohimin e tė drejtės nė vetėvendosje tė popullit pėr statusin shtetėror tė Kosovės, si hap i parė ky pėr zgjidhjen e Ēėshtjes shqiptare, qė do tė thoshte: kombi shqiptar i ribashkuar para se tė hynte nė gjirin e bashkėsisė sė kombeve evropiane tė lira. Do mėsuar diēka tė duhur edhe nga pamjet televizive nga shkelmimet e “Elefantėve” nė fund tė takimit tė fundit e tė ashtuquajturit me eufemizėm: “Grupi i Unitetit” - zėdhėnės besnik i Ekipit tė Martti Ahtisaarit pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės nėn protektoratin evropian me afat tė pacaktuar. Vėrtet, me “Pakon Ahtisaari” shtetėsia e Kosovės po hynė nė maratonė tė re, tashti e copėzuar nė enklava etnike, pa asnjė siguri vendore e ndėrkombėtare pėr perspektivė shtetėrore unike. Dhe, habit fakti se derisa Baba Ahtisaar thotė se “Pakoja” e tij 85% u kushtohet serbėve, Korifeu i “Ekipit tė Unitetit”, thotė: “Dokumenti ėshtė i balancuar”(!?!). Po kėshtu edhe fakti se “Pakoja Ahtisaari” nė mėnyrė tė prerė ia garanton Maqedonisė kominterniste 2 500 ha tė tokės shqiptare tė Kosovės, tė falė nga Serbia nė kohėn kur Kosova administrohej nga OKB-ja, padrejtėsi kjo ndėrkombėtare e dyfishtė, kurse tellallėt e Ahtisaarit nga “Grupi i Unitetit” bėrtasin, qė tė dukėn sa mė bindės: “Nuk ka copėtim tė Kosovės...! Tėrėsia e shtetit tė Kosovės ėshtė e siguruar”(?!?!)

Tashti, edhe meqė nuk jam Adem Demaē, kėtu duhet tė ndalem dhunshėm. Por nuk mund tė largohem nga foltorja pa e konstatuar njė fakt: Sikur tė ishte nė vendin tim, kėtu para jush, Madhėshtori - Komandant Mjekra, nuk do tė linte pa thėrritur me tėrė ndėrgjegjen e tij patriotike: Liri pėr Albin Kurtin! Bota duhet ta dije qartė se “Lėvizja Vetėvendosje” qė sot ka pėr sinonim emrin Albin Kurti, ėshtė zėri i UĒK-sė nė Tri pamjet e saja: tė Kosovės, tė Kosovės Lindore dhe tė Iliridės, ėshtė zėri i tė drejtės shqiptare natyrore. Ky zė nuk mund tė ndalet me dhunė as me gjak, siē ndodhi mė 10 shkurt 2007, nė Prishtinė. Ndalet vetėm kur Kosovės dhe Kombit shqiptar nė pėrgjithėsi t’u njihet e drejta pėr vetėvendosje me referendum pėr fatin e statusit shtetėror. Lavdi e pėrjetshme pėr Dėshmorin Njazi Azemi - Komandant Mjekra, pėr dėshmorėt e tė Tri UĒK-ve dhe pėr dėshmorėt e kombit shqiptar!

Kthehu ne fillim

__________________________________

INTELIGJENCIA PRO-RUGOVISTE DHE KAUZA E ATDHEUT

 NĖ EPOKĖN E UĒK-sė DHE SOT

 Shkruan:Prof.Dr.Muhamet PIRRAKU

Kumtesė e mbajtur nė Tryezėn shkencore: “Yje tė pėrflakur nė themele tė UĒK-sė”,

organizuar nga Zona V e TMK-sė, Prishtinė, 31 janar 2001. 

 ___________________________

 “Oh, sa ėmbėl qenka vdekja pėr Liri…! A z e m  M o r a n a (1947) [1]

Pėr pozitėn antiuēėkė tė kėsaj pjese tė inteligjencies akademike Lė-dė-kė-iste tė Kosovės flet mjaftueshėm vetėm konstatimi i mėposhtėm: Pėrnjėherė pas fitores mbi soldateskėn e okupatorit serb njė punėtor shkencor i Institutit tė Historisė nxori propozimin para kolektivit punues: “Kolektivi ynė ėshtė mirė tė vizitojė Kompleksin Memorial tė Jasharajve nė Prekaz dhe tė vendosė kurorė mbi Varrin e Adem Jasharit…!”. Pėrgjigjja e drejtorit dhe e bashkėpunėtorėve lėdėkėistė stepi propozuesin dhe bashkėmendimtarėt e tij: “Nė Prekaz mund tė shkojė kush tė dojė, individualisht, por jo edhe kolektivisht, se kjo do tė thotė Instituti ynė pranon UĒK-nė…!”

 *** 

Nė Librat e Shenjtė, dhe nė trashėgiminė filozofike pasuri gjithėnjerėzore, inteligjencies i pėrshkruhet rol i rėndėsishėm nė sho­qė­ri, pėr kthesat e mėdha historike tė detyrueshme pėr njė popull dhe pėr njerėzimin. Mėsimit biblik tė pėrgjithėsuar: populli ėshtė kope qė nuk mund tė drejtohet pa bari shpirtėror i fle natyrshėm ftesa e njė dijetari arab, nė njė kohė kur para popullit tė tij ishte sfida historike pėr liri dhe pėr rilindje kombėtare: “O ju inteligjenci, ju jeni kripa pėr ushqimin e popullit!”

Pėr ta qartėsuar mė mprehtė mesazhin e kėsaj kumtese, duhet tė bėjmė njė rrugė mė tė gjatė nė histori. Analiza shkencore e periudhės sė kombit shqiptar si qytetėrim tregon qartė se inteligjencia shqiptare ishte nė krye tė detyrės shoqėrore historike masivisht vetėm nė periudhėn fillestare tė integrimit tė kombit shqiptar, nė periudhėn e Pashallėqeve shqiptare nėn drejtimin e Bushatasve dhe tė Tepelenasit, nga vitet ‘30-ta tė shekullit XVIII deri nė vitet ‘30-ta tė shekullit XIX.

Kėta shtetarė, duke u qėndruar besnikė kėshillave tė Solo­mo­nit se “Shumėsia e dijetarėve ėshtė shpėtimi i botės, e sundimtari i men­ēur ėshtė mirėqenie e popullit” dhe tė Muhammedit se “Njerėzit mė tė afėrt me gradėn e pejgamberėve janė dijetarėt dhe luftėtarėt”, pėrreth vetes tubuan dijetarė e luftėtarė shqiptarė me fe tė ndryshme.

Shoqėria shqiptare e kėsaj periudhe ishte shembull pėr kthesat his­torike tė shumė kombeve tė krishtera e myslimane, madje edhe pėr shoqėrinė gjermane, ruse, angleze, italiane, austro-hungareze, e tė mos flitet pėr kombet nė rrethimin shqiptar nėn administrimin perandorak osman. Pėrvoja bushataso-tepelenase shqiptare vėrtetoi fuqimisht mė­si­min hadithjan se “Kur janė tė bashkuar dy kategorit: prijėsit dhe dijetarėt, populli lulėzon!”

Nga periudha e integrimit tė kombeve tė krishtera ortodokse: shėnvasiliene greke, shėnnaumiane bullgare dhe shėnsaviane serbe si reminishenca mesjetare nėn patronazhin e krishterimit ortodoks, ka­tolik e protestant dhe imperializmit evropian e rus antiislam, sa erdhi dhe pjesa mė e madhe e inteligjencies shqiptare laike e fetare gjithnjė e mė shumė do tė tregohet, thėnė mė sė buti, amorfe pėr pėrgjigje kon­k­rete nė kthesat e mėdha, tė domosdoshme, jetėsore pėr kombin.

Nė  Epokėn e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, nė Epokėn e Lid­jes Shqiptare “Besa-Besėn” tė Pejės, nė Periudhėn e Pavarėsisė sė Shqipėrisė inteligjencia shqiptare laike e fetare nė veprimin praktik shkeli nėpėr tri rrugė: tė luftės pa ēmim paraprak pėr kauzėn e atdheut, njė pjesė; tė bashkėpunimit me pushtues, njė pjesė, dhe me pozitėn e heshtakėve, tė tjerėt. Kjo e fundit, mė e shumtė, e mbėshtjellė me turmėn, mė e afėrt me tė dytėt, e gatshme pėr t’i korrė fitoret e akėcilės “fituese”.

Kategorinė e parė okupatorėt e quajtėn: “anarkike”, e “fundamentaliste islame” dhe e luftuan, tė dytėn: “tė ndershme”, “tė moderuar” dhe e siguruan, ndėrsa tė tretėn: “lojale” dhe e pėrgdhelėn.

 ***

Njė shtresim tė ngjashėm pati inteligjencia e arealit shqiptar edhe nė Epokėn e UĒK-sė. Dhe, pa shembull nė histori, veēanėrisht shumica absolute e inteligjencies me gradėn doktor shkencash dhe akademik, ishte veēse njė shurdhjesė, duke mos i besuar, sė fundi, as mendimit gjenial tė Shekspirit: “Tė jesh ose tė mos jesh, ėshtė ēėshtje!”

Kjo shtresė e inteligjencies me ndikim tė madh nė turmėn LDK nuk pati guxim qytetar as tė zinte n’goje maksimėn latine: “Gjaku i heronjve ėshtė farė pėr Liri!”, as tė kujtonte urdhrin e Zotit: “U ėshtė e lejueshme lufta atyre qė sulmohen!”, e jo se jo kėshillėn e Skėnderbeut, amanet brezave shqiptar: “Tė kėrkosh nė kohė tė qetė stuhinė, ėshtė ēmenduri. Pėrkundrazi, t’i kundėrshtosh asaj pėr ēfarėdo arsye, kur tė shtrėngon koha apo nevoja, ėshtė urti!”.

Ibrahim Rugova dhe myhybėt e tij, pas Kuvendit tė turpit tė LDK-sė nė shkurt1998

____________________

Aprovimi me heshtjen e errėsirės tė rrėfejzave javore eupatike tė Rugovės deri nė besnikėri myhybllėku - pėr “lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės me mjete paqėsore…”, tregonte qartė se as Rugova as myhybėt e tij, nuk e kuptonin mesazhin e frikės sė Xhuzepe Macinit, mėsim pėr popujt e robėruar: “Mė shumė se nga skllavėria, kam frikė nga liria e dhuruar”, as mėsimin e shenjtė tė Sami Frashėrit se “Shqiptarėt duhet t’i marrin ato qė duanė me pahir; t’i kėrkojnė me fjalė, po tė kenė edhe pushkėn plotė!”

Madje, as nė njė kohė kur pushtuesi shkeli me shpejtėsinė e parafundit nė Strategjinė e tokės shqiptare tė djegur, kjo shtresė e shoqėrisė shqiptare bėhej e shurdhėr edhe ndaj kėshillės latine: “Nė kohė tė luftės nuk mejnė vetėm muzat, por edhe ligjet!”

Akademikėt e Kosovės tė shtresimit lojalė e heshtakė lėdė­kė­isto-pėshėdėkėistė, me pak pėrjashtime, nuk iu qasen mėsimit balzakian se “E korra e ujitur me ngjyrė mblidhet vetėm dhjetė ose dymbėdhjetė vjet pas mbjelljes”, as nuk kujtonin konstatimin e Tejlorit se “Betejat mė sė shumti vėrtetojnė udhėt nėpėr tė cilat gjerat tashmė ndodhin”, as kishin frikė nga qortimi emilzolian qė u vinte nga pena e akėcilit “ekstremist tė frustėruar”, se: “Pėr disa gabime nuk ka falje!”

Kėtu nuk kam kohė tė mjaftueshme tė pėrmend tėrė atė qė duhej ta bėnte inteligjencia shqiptare pėr kauzėn e atdheut nė Epokėn e UĒK-sė. Do tė kalojė nėpėr ngjarjet e rėndėsishme, si mbi gurėt nė va.

Nė fille tė Epokės sė UĒK-sė bie Lėvizja pėr Pajtimin Kombėtar pėrmes faljeve tė hasmėrive (2 shkurt 1990 – 17 maj 1992). Forca nismėtare dhe motorike e kėsaj Lėvizje ishin tė rinjtė dhe burrėria e armatės sė tė burgosurve politikė. Kjo ishte pjesa kombėtare legale nė alternativėn politike kosovare tė pluralizmit jugosllav, pėrfundimisht me Kuvendin e Tretė tė LDK-sė, nė fille tė konfrontimeve ballore me pėrmasa mitike tė UĒK-sė me makinerinė luftarake tė pushtuesit.

Realisht, kjo pjesė kombėtare e inteligjencies shqiptare tė Epokės sė UĒK-sė e barti barrėn e demonstratave kundėr mbylljes sė Universitetit dhe pėrballoi konsekuencat pėr demonstratat kundėr ngritjes sė kishės serbe nė Kompleksin e Universitetit tė Prishtinės. Dhe, po kjo pjesė e inteligjencies shqiptare brenda Universitetit dhe institucioneve shkencore tė Kosovės fuqizoi Demonstratat studentore tė 1 Tetorit 1997, tė cilat faktikisht shėnuan pėrcaktimin masiv tė rinisė studentore dhe tė popullit shqiptar pėr Luftėn Ēlirimtare nėn Flamurin e UĒK-sė.

Pamje nga demonstrata e 1 tetorit 1997 (arrestimi i Albin Kurtit nga udbashėt ), - Rugova dhe myhybėt e tij ishin kundėr demonstratės me qėllim tė ruajtjes sė “rendit dhe tė qetėsisė sė krijuar nga politika e hollė e kryemyhybit“ nėn pushtimin klasik tė Kosovės nga Serbia !!!

_______________________________________

Kėtė pėrcaktim, tė themi gjithėpopullor, lėdėkėizmi rugovist, si pėrcaktim politik i qartėsuar mė fuqimisht nė qarqet drejtuese tė institucioneve arsimore e shkencore, Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės do ta zbehė, deri nė shkallė tė mohimit, me “Shėtitjet protestuese” nė Bulevardin e Dėshmorėve tė Kombit nė Prishtinė dhe nė qytetet e tjera tė Kosovės. Inteligjencia akademike e kapluar nga deliri rugovist se “Beogradi do t’ i zhdukė shqiptarėt e Kosovės pėr njėzetekatėr orė…!” ndikoi qė popullit shqiptar t’i prejudikohej fati i Sizifit dhe Prometeun u pėrpoq ta kthente nė Kaligul.

Dhe, edhe kur shqiptarėsisė sė Kosovės po i vihej zjarri nga dora e soldateskės serbe me njėfarė aminimi tė njė pjese tė madhe tė botės, e po zbatohej “Patkoi”, pjesa absolute e inteligjencies shqiptare, shkencore, letrare e publicistike, lojale dhe heshtake nė rrugėn e akademikėve lėdė­kė­istė, nuk e pėrdori “pallėn” e Konicės, as mund ta besonte porosinė e hadithit: “Pena  ėshtė mė e fuqishme se shpata” - pėr t’i ardhur nė ndihmė Djalėrisė sė pakėt qė kishte nxjerrė populli nga gjiri i vet, e cila, me aq dije sa pati, e me vendosmėrinė pėr sakrificė drenicase, ishte vu nė shtegun qė kishte shkelur apostulli i shqiptarisė, Mulla Idris Gjilani: “Vetėm tė bashkuar rreth Flamurit tė Shqipėrisė, tė gjithė dhe, pa tarafe e partiza, mund t’u bėjmė ballė armiqve shekullorė, e jo vetėm t’i ruajmė pragjet e shtėpive tona, por edhe ta bashkojmė Shqipėrinė Etnike!”

Deklamimi i njė pjese tė Programit tė Luftės Ēlirimtare tė UĒK-sė nga Zėdhėnėsi i Drejtorisė Politike tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, se UĒK-ja do tė luftojė deri nė ēlirimin e pjesės sė fundit tė tokės shqiptare, shkaktoi paranojė nė njė pjesė tė madhe tė inteligjencies shqiptare, veēanėrisht tė shkallės akademike.

E kam thėnė me kohė dhe dua ta pėrsėris: Ky ishte akti mė i fuqishėm politik dhe mė i guximshėm diplomatik nė historinė e UĒK-sė, qė i dha shkas botės tė shikonte anėn tjetėr tė medaljonit “Problemi i Kosovės” me gjak shqiptari tė shtresuar.

UĒK-ja e lavdishme

______________________________

Nė korrik tė vitit 1998 doli njė intervistė imja ku kėrkohej pushimi i “institutucioneve” lėdėkėiste rugovisto-bukoshiste dhe drejtimin e pėrgjithshėm ta merrte Pushteti ushtarak i UĒK-sė, me arsyetim se “Fjala e tij ėshtė valide. Kėtė e din bota, kėtė e din faktori ndėrkombėtar i vendosjes”. Tė nesėrmen, autorin e pritėn disa kolegė: “Hėėė, i ēmendur, a nuk din se ēka na ka bėrė Pushteti Ushtarak, mė 1945…!”

Mjerisht, ata e kishin tė bjerrė forcėn e rezonimit se “Pushteti Ushtarak i ‘45-tės” ishte mjeti i Jugosllavisė pėr ta pushtuar Kosovėn, kurse Pushteti Ushtarak i UĒK-sė lypsej t’ishte mjeti pėr ta fituar lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės nga Serbo-Jugosllavia, si hap pėr bashkimin e Shqipėrisė Etnike.

E kam ligsht nė shpirt tė konstatojė faktin se nė ditėn kur u pushtua, por nuk u mposht Termopileja shqiptare e Epokės sė UĒK-sė – Gryka e Llapushnikut, disa kolegė, si nė kor, do tė ma pėrplasin: “A e gjeti Drenica atė qė e lypi…”!?! Njė pėrballim tė tillė me kolegėt e tyre pėrjetuan shumė intelektualė drenicas!?!

Pas Llapushnikut, nė institucionet shkencore e arsimore tė Prishtinės, e tė Kosovės u kthye njė shend nė fytyrat e lojalėve e tė heshtakėve lėdė­kė­istė. Ata ishin mė shumė se lėbėdėistėt dhe uēėkėistėt sė bashku. Manifestuan kthesėn qė, sipas tyre, “do tė sigurojė shpėtimin e shqiptarėve nga shfarosja serbe” dhe “do tė kthejė shansin historik pėr pavarėsinė e Kosovės me dialog paqėsor…!” Vetė Rugova tashti do tė deklarojė se ndjehet mė i fortė nė pozitat e tij?!

Kjo pjesė e madhe e inteligjencies hiē nuk mund ta kuptonte as ta kuptojė aktualisht pėrvojėn e Teutės se: “Kush ia ka dikujt hijen e gjallė (siē ia kishte Milloshi - Rugovės), lehtas e shtinė atė nė grushtin e tij!”- kur tė dojė, ēfarė dhe ndodhi. Kėta, Rugovėn e konvertuar edhe fetarisht[2], nuk e shohin as sot nė grushtin e miqve ballkanikė, evropianė e botėrorė tė Beogradit dhe as e kuptojnė konstatimin e Bismarkut se “Ēdo udhėheqės i njė populli kėrkon me ēdo kusht qė moralin e tij t’ia imponojė popullit”.

Luftėtarėt nė male, as komandantėt e UĒK-sė brenda mureve tė Kėshtjellės sė Rambujesė, mė 6 - 23 shkurt dhe mė 15 – 23 mars 1999, nuk mund ta imagjinojnė disponimin antiuēėkė tė njė pjese tė madhe tė inteligjencies pėrreth zhvillimeve nė Mbledhjen Ndėrkombėtare tė Rambujesė pėr Kosovėn. Madje njė pjesė e inteligjencies, partizane tė “Liderit tė moderuar tė shqiptarėve”, ishte gati tė kapte pushkėt kundėr Drenicės, si shkaktare e Luftės, dhe jo kundėr Serbisė qė duhej tė nxirrej nga Kosova si okupatore humbėse!?! Kjo ishte pjesa derėmbyllur e inteligjencies pėr tė pėrndjekurit  me plumb, me thikė e me zjarr nga Drenica.

Ngritja e Qeverisė sė Pėrkohshme nė Rambuje, me mandat ndėrkombėtar, qė ishte fitorja e parė nė historinė e pėrpjekjeve shqiptare pėr liri dhe pėr pavarėsi tė Kosovės, do tė shpėrdorohet nga inteligjencia e moderuar, lėdėkėiste - si grabitje tė pushtetit tė LDK-sė nga UĒK-ja, si grusht tė Hashim Thaēit mbi Ibrahim Rugovėn!?! Kjo pjesė e inteligjencies kosovare nuk kuptonte konstatimin e Sami Frashėrit se “Fati ia zgjat dorėn guximtarit!”

Realisht, Djalėria shqiptare ademjashariane e kishte kuptuar me kohė Thirrjen e Kosovės tė viteve ‘40-ta: “Evropa tė dėgjon fare me kujdes po i fole me pushkė nė dorė…!” dhe, ndonėse e pakėt nė numėr, por e virtytshme, mori mbi vete pėrgjegjėsinė pėr Kauzėn e Atdheut, e drejtoi Luftėn pėr Ēlirimin Kombėtar tė Kosovės, u lidh nė pėrqafim tė ShBA-ve dhe e ngriti nė kėmbė NATO-n dhe KS tė OKB-sė. Faktikisht, kjo djalėri e ēliroi Kosovėn me dinjitet mbiheroik pėrtej bibliko-kuranor.

Ndėrkaq, edhe fill pas fitores mbi okupatorin albanofob, njė pjesė e mirė e inteligjencies shqiptare tė Kosovės bėri sehir. Asgjė tė mbarė nuk mori mbi vete, asgjė nuk rrezikoi as pas Luftės Ēlirimtare. Nuk iu bashkua forcave politike tė dala nga Lufta Ēlirimtare, nuk i ndihmoi ato me prani e me dije. E pa veten inferior pranė atyre qė kishin bėrė detyrėn bibliko-kuranore ndaj Atdheut, ndaj qėndroi stoli e kopesė sė LDK-sė, sė kėndejmi aleate e pjesės proserbe nė radhėt e KFOR-it dhe tė UNMIK-ut.

Kjo pjesė e inteligjencies sė Kosovės u dha frymė kalomninave lėdėkėiste antiuēėkė dhe ndikoi fuqimisht pėr uljen e ēmimit tė sakrificės sė popullit dhe pėr zbehjen e rėndėsisė sė gjakut liridashės tė derdhur nė Altarin e Atdheut. Dėshmitė pėr akuzė gjyqėsore pėr tradhti janė doravet nė “Dosja e LDK-sė pėr Hagėn” dhe nė “Bota sot”.

Pėr pozitėn antiuēėkė tė kėsaj pjese tė inteligjencies akademike tė Kosovės flet mjaftueshėm vetėm konstatimi i mėposhtėm: Pėrnjėherė pas fitores mbi soldateskėn e okupatorit serb njė punėtor shkencor i Institutit tė Historisė nxori propozimin para kolektivit punues: “Kolektivi ynė ėshtė mirė tė vizitojė Kompleksin Memorial tė Jasharajve nė Prekaz dhe tė vendosė kurorė mbi Varrin e Adem Jasharit…!”. Pėrgjigjja e drejtorit dhe e bashkėpunėtorėve lėdėkėistė stepi propozuesin dhe bashkėmendimtarėt e tij: “Nė Prekaz mund tė shkojė kush tė dojė, individualisht, por jo edhe kolektivisht, se kjo do tė thotė Instituti ynė pranon UĒK-nė…!”

Varrezat e dėshmorėve nė krye me Komandantin legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari dhe Kompleksi Memorial i Jasharajve nė Prekaz, ku drejtori i Institutit tė Historisė dhe bashkėpunėtorėt lėdėkėistė faqezi nė kėtė institut, nuk pranuan tė shkojnė kolektivisht nė Prekaz pėr tė nderuar gjakun e dėshmorėve, tė atyre qė kolektivisht ranė nė altarin e lirisė….!!!

_____________________________

Kjo pjesė jo e vogėl e inteligjencies lėdėkėiste, duke pasur pėr aleatė, de fakto, rrethanat e vėshtira tė pas luftės, faktorin ndėrkombėtar proserb dhe nėntokėn serbe tė Kosovės, ndikoi intra muros nė ftohjen e masave ndaj bartėsve tė Luftės Ēlirimtare tė Kosovės deri nė shkallė tė disociķmit nė njė anė, dhe nė rikthimin e mitit Rugovė i moderuar, si Mesi tė rehatisė multietnike tė Kosovės, thėnė shqiptarēe: strajcė magjupi, nė anėn tjetėr, tė preferuar nga qarqet serbe, ballkanike, evropiane e ruse mė antishqiptare. Kjo pjesė e inteligjencies dhe njė pjesė e madhe e masave tė manipuluara prej saj, nuk e kuptuan maksimen e Cezarit, tė zbatuar gjithmonė nga shtypėsit e lirive tė popujve, se: “Ata tė cilėt nė njė kohė janė ngritur kundėr diēkahes, gjithmonė do tė qėndrojnė nėn dyshimin se prapė ndonjėherė tjetėr do t’i kundėrshtojnė diēkasė…”

Faktorėt ndėrkombėtar, pra as KFOR dhe UNMIK, nuk janė unik nė dobi tė zgjidhjes sė Statusit shtetėror tė pavarur tė Kosovės, as pėr zgjidhjen e Ēėshtjes shqiptare. Sė kėndejmi, nė zgjedhjet komunale tė 28 tetorit 2000, tė manipuluara ndėrkombėtarisht, “fitoi” LDK-ja aty ku nuk pati Luftė Ēlirimtare tė mirėfilltė, aty ku propaganda antiuēėkė pati sukses si para ashtu edhe gjatė Luftės Ēlirimtare.

Dhe, Vota pėr LDK-nė ishte, realisht, votėbesim pėr rugovizmin tė mbėshtetur nė forcėn e “mjeteve” tė Bukoshit kundėr institutcioneve dhe organizmave tė dala nga Lufta Ēlirimtare e Kosovės, votė kundėr vendosmėrisė sė ShBA-ve pėr tė ndalur makinerinė shfaruese antishqiptare tė Milosheviqit, dhe ishte mirėnjohje “shqiptare” dhe Salvus conductus pėr politikėn antishqiptare tė qarqeve ruso-evropiane pro­serbe pėr kthimin e statusit tė Kosovės nė Status quo ante bellum, pra de fakto nė gjirin e Serbo-Jugosllavisė. Sė kėndejmi Fitorja e LDK-sė nė kėto zgjedhje faktikisht ėshtė Fitore e Pirros pėr Kosovėn, distancim i serishėm nga Piemonti i  shqiptarėsisė sė saj, Drenica – varr mbi varr!

Akti i betimit tė asamblistėve komunalė lėdėkėistė pa flamurin kombėtar, mbėshtetja e komunarėve lėdėkėistė nė administratorėt ndėrkombėtarė pėr tė pėrballuar kėrkesat ēlirimtare tė opozitės demokratike, vazhduese tė Luftės Ēlirimtare me mjete tė tjera, politike shtetformuese, qėndrimi i akėcilės asamble komunale lėdė­kė­iste qė pėr Ditė tė ēlirimit tė komunės tė merret dita e depėrtimit nė ato kumuna tė forcave tė NATO-sė, duke injoruar faktet dhe historinė se kėto forca ishin aleate tė UĒK-sė, e cila ishte, me ato forca qė pati, nė ēdo fshat e nė ēdo qytet tė Kosovės sė paku tri vjet para se aty tė vinte ushtria e NATO-sė, ėshtė veēse mohim i rolit dhe i rėndėsisė sė UĒK-sė pėr ēlirimin e Kosovės.

Kjo shtresė e intelektualėve imituese besnike e Falenderimeve tė Rugovės, drejtuar “Ēlirimtarėve tė popullit tė Kosovės” – forcave tė NATO-sė (ruso-serbe, francezo-serbe, greko-serbe, italiano-serbe etj.), pa e zėnė n’goje gjakun shqiptar mė tė shtrenjtin, UĒK-nė, bėhen sikur nuk ka dėgjuar urtinė e popullit: “Me alet tė huej nuk hyhet nė gjerdek…!”, as kupton mesazhin e mjerimit tė vajzave vojvodinase dytrembėdhjetėvjeēe nė duar tė ushtrisė ruse tė ‘45-tės: “Ja tė oslobodil, ja te …” !?!

T a  p ė r m b y l l i m:

Ėshtė njė mėsim me rėndėsi pėr ēdo individ, popull e komb: “Urdhri mė i vėshtirė ėshtė ai qė i jepet vetvetes”. E, pra, veēanėrisht inteligjencia duhet ta kuptojė se pozita e kauzės sė kombit dhe e  atdheut shqiptar aktualisht ėshtė shumė mė e disfavorshme se mė 1801 dhe mė e keqe se mė 1901. Ndaj, ēdo shqiptar, nė ēdo hap, tė kujtojė porosinė e patriotit Kristo Floqi: “I huaji ėshtė i huaj, tė pėrdor si vegėl tė verbėr, dhe aspak nuk ēan kryet pėr fatin tėnd qė tė pret nesėr”.

Qėndrimin dhe kėrkesėn tonė tė drejtė, haptazi, pa eufemizime e pa ekuivoke, sė fundi inteligjencia patriotike me penė t’ia bėjė tė qartė Faktorit botėror tė vendosjes, punė qė nuk pritet as mund ta bėjnė forcat politike qė e sabotuan Luftėn Ēlirimtare tė Kosovės, qofshin ata edhe akademikė. 

Sė kėndejmi, sė paku tashti duhet tė vetėdijesohet inteligjencia si shtresė e veēantė e shoqėrisė shqiptare se Pavarėsia e Kosovės nuk mund tė arrihet pa u bashkuar besnikėrisht mbi platformėn politike tė shkruar me gjakun e derdhur pėr lirinė e Kosovės nėn valėvitjet e Flamurit hijerėndė tė UĒK-sė, gjithmonė duke ndjekur pėrvojėn shtetforcuese tė Vinston Ēerēillit: “Nė Luftė: vendosmėri/ Nė humbje: kryeneēėsi/ Nė fitore: zemėrgjerėsi/ Nė paqe: Vullnetmirėsi!

_______

[1] Kėtė kumtesė e lexova nė Tryezėn shkencore: “Yje tė pėrflakur nė themele tė UĒK-sė”, organizuar nga Zona V e TMK-sė, Prishtinė, 31 janar 2001.  U botua nė Gazeta e Re, Prishtinė, 26-30 mars 2001.      

[2] Njė ditė pas vdekjes, Dr. Lush Gjergji i deklaroi shtypit italian se Rugova ka vdekur si i krishterė. ”Mendja dhe zemra e tij kanė qenė thellėsisht krishtere (...).Pėr shkak tė oportunizmit politik nuk ka mundur ta bėjė publike konvertimin e tij katolik” (Epoka e re, Prishtinė, 23 janar 2006).

Kthehu ne fillim

___________________________

EMĖRTIMI “LUGINA E PRESHEVĖS” – KONCEPT ANTISHQIPTAR

Shkruan:Prof. Dr. Muhamet PIRRAKU

Mė 04.03.2007, Prishtinė

_______________________________________

        Sipas onomasiologėve, emėrvendi ėshtė tapia e njė vendi. Madje, do tė thosha, letėrnjoftimi i njė vendi nė takimin e parė me tė. Pėr kėtė shkak akėcili pushtues nė njė vend, emėrvendet i pėrshtat pėr gjuhėn e tij, dhe njėkohėsisht pėr tė ardhmen e pronėsisė sė tij tė pretenduar. Sė kėndejmi, tė ardhme, sė fundi tė vonuar, kanė vetėm popujt e okupuar, tė cilėt nuk heqin dorė nga emėrvendi - dėshmi e prekshme e tapisė sė pronėsisė. Kjo aftėsi e rezistencės mė shumė se akėcilit popull i ka munguar shqiptarit dhe veēanėrisht bajraktarėve tė kėtij populli, tė cilėt, pėr interesa tė tyre politike me synim tė pėrjetshėm, janė treguar dhe tregohen, kurdoherė, shkurtėpamės dhe servilė para kėrkesave dhe interesave tė tė huajve. Nuk mund tė ta pėrdorė konceptin “klasė politike”, siē po pėrdoret nė pėrditshmėrinė tonė, sepse klasa politike ka afat tė pėrdorimit qė skadon pas akėcilit dėshtim tė parė.  Nuk ka dėshtim mė tė madh se tė heqėsh dorė nga emėrvendi qė dėshmon tapinė e pronėsisė, siē ka ndodhur dhe po ndodhė aktualisht me heqjen e emėrvendit “Kosovė Lindore” dhe futjen e konceptit me kuptim gjeografik “Luginė” pėrkatėsisht “Luginė e Preshevės”.

 

Presheva

        Se cila ėshtė rėndėsia e emėrvendit si tregues i pronėsisė historike dhe etnike nuk kemi nevojė tė bredhim nėpėr pėrvojat e popujve tė ndryshėm. Ndalemi vetėm nė pėrvojėn e pushtuesit serb tė tokave shqiptare. Shumė vite para se Serbia tė fitonte pavarėsinė nga Perandoria Osmane, ish- Vilajetin e Kosovės, i cili kishte mbi 43 000km2 tė pjesės qendrore tė provincės romake tė Dardanisė, nisi t’i quante “Stara Srbija”. Pas Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit kėtė koncept e zgjeroi deri nė Adriatik, pėr tėrė pjesėn gege tė Shqipėrisė Etnike. Pas ricopėtimit tė Shqipėrisė mė 1913, dhe gjatė periudhės sė Jugosllavisė versajese, nė vend tė nocionit “Stara Srbija” u fut  emėrtimi “Južna Srbija”, por tashti ky koncept pėrfshinte vetėm pjesėn shqiptare tė aneksuar Serbisė. Nė periudhėn e Jugosllavisė avnojiste koncepti “Južna Srbija” u ngushtua vetėm pėr njė pjesė tė viseve tė cilat Cfijiq i quante  “Moravska dolina”. Ky territor tashti kapte rrafshlartėn nga Vranja deri nė kufirin me shtetin kominternist Maqedoni.

        Nė periudhėn e ekzistimit tė Vilajetit tė Kosovės viset e Kosovės Lindore, quheshin, si edhe akėcila pjesė e Kosovės, me atributet nahi e kaza, tė Leskocit apo Preshevės,  nė kohė tė caktuar, por gjithmonė pjesė tė Vilajetit tė Kosovės. Konceptin Kosovė Lindore e hasim gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, pikėrisht nė observimet e Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės, pėrkatėsisht pėr viset kufitare etnik juglindore tė Shqipėrisė. Nė periudhėn e Lėvizjes Gjithėpopullore tė Unitetit Kombėtar Shqiptar pėrmes faljes sė hasmėrive, mė 1990/92, koncepti “Kosovė Lindore” gjeti pėrtėritje veēanėrisht nė shkrimet afirmative pėr Lėvizjes sė Pajtimit. Kėso kohe kėtė koncept e gjejmė tė pėrvetėsuar nga pjesa mė e madhe e popullsisė shqiptare dhe nė shtyp. Mirėpo, nė Referendumin pėr “Autonomi Politike e Territoriale me tė drejtė bashkimi me Kosovėn”, tė marsit 1992, emėrvendi “Kosovė Lindore” u mbivotua nga liderėt e moderuar, siē do tė thoshte Skėnder Latifi, tė cilėt preferuan konceptin “shqiptarėt e rajonit tė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės”. Pra, “klasa politike” e kėtyre viseve shqiptare etnike hoqi dorė nga koncepti “Kosovė Lindore”, hoqi dorė nga tapia e vendit, ndonėse kjo tapi tashti kishte gjetur vend nė librat shkollor e studimor historiografikė, etnografikė e  gjeografikė. Nė janar tė vitit 1995 doli nga shtypi libri: “Mulla Idris Gjilani dhe Mbrojtja Kombėtare e Kosovės Lindore 1941-1951”, tė cilėn autori, recensuesit dhe kritikėt e kanė mbiquajtur “Tapia Shqiptare e Kosovės Lindore”. Ishte titulluar kėshtu pėr tė vetmin qellim: Dėshmi e argumentuar e shqiptarėsisė sė vendit, e kultivuar dhe e fisnikėruar me gjakun shqiptar.

         Njė ekzemplar i kėsaj dėshmie iu dhurua “liderit” Rizah Halimi, aso kohe kryetar partie e kryetar komune nė Preshevė. Se si e priti ai, dhe partia e tij, kėtė fitore tė shkencės shqiptare tė fituar me mund dhe me shumė sakrifica, nė rrethana tė aparteidit mė tė egėr serb antishqiptar, mund tė kuptohet edhe vetėm nga e dhėna e mėposhtme.  Pėr shitje, anėtarėve tė partisė sė tij, e cila tregohej mullėza e shqiptarisė sė “shqiptarėve tė rajonit tė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės”, iu lanė 32 ekzemplarė. Pas rreth dy vjetėsh, kur autori i librit shkoi pėr t’i marrė lekėt, pėr habinė e tij, zyrtari i partisė, njė profesor i shkencave ekzakte, i thotė: “Librat nuk janė shitur, sepse kėtu nuk shkojnė librat fetar...!” Qė habia tė jetė edhe mė e madhe, paketat me libra fare nuk ishin hapur. U kuptua qartė se as ekzemplari i falur pėr Partinė nuk ishte lexuar, fare!?! Nuk duhet kuptuar kėtė fakt si mllef personal tė autorit. Tė quhej ai libėr “fetar” ishte mė shumė se shkelje mbi gjakun e martirėve dhe tė dėshmorėve tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės Lindore, e mė gjerė, ishte mohim i tapisė shqiptare tė Kosovės Lindore.

         Nuk ėshtė mė pak antishqiptar as koncepti “Ushtria Ēlirimtare pėr Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė” qė i ofrohej konceptit “shqiptarėt e rajonit tė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės”. Pra, edhe themeluesit e UĒPMB-sė, ndonėse me pushkė nė dorė, nė male,  nė pozitė mė tė mirė se politikanėt e moderuar, hoqėn nga tapia shqiptare e vendit, nga dėshmia e prekshme e pronėsisė qė tregonte se pjesė e cilit vend, dhe tė cilit komb, janė Presheva, Bujanoci dhe Medvegja. Ky koncept Uēėpėbėmėist ndoshta ishte si alternativė pėr ta anashkaluar konceptin “Lugina e Preshevės” tė cilin e pėrfoli, me gjasė, pėr tė parėn herė nė arenėn ndėrkombėtare, sekretarja e shtetit tė SHBA-ve, Zonja Medlin Ollbrajt. Koncepti “Lugina e Preshevės” do tė pėrligjėsohet veēanėrisht me Marrėveshjen e Konēulit, mė 12 maj 2001, pėrkatėsisht mė 1 gusht 2002, me rastin e formimit tė Kėshillit Koordinues tė Pėrfaqėsuesve Politikė Shqiptarė tė Luginės sė Preshevės. Tashti vetėm mund tė vajtojmė.

        Nga kjo pasqyrė e shkurtėr e lėvizjes sė konceptit gjeopolitik  tė mėsipėrm del qartė se shqiptarėt, pikėrisht bajraktarėt e tyre nė rend tė parė, kanė hequr dorė nga argumenti i prekshėm i tapisė sė vendit. Koncepti “Kosovė Lindore” ngėrthente nė vete kėtė tapi tė pronėsisė, kurse koncepti “Lugina e Preshevės” nuk tregon pėrkatėsinė e tapisė. Ajo mund t’i takojė, dhe do t’i takojė atij vendi dhe atij kombi qė ėshtė mė i forti. Pra, mund ta posedojė Serbia, e cila pėrmes gojės sė Nebojsha Ēoviqit, ka nisur ta quaj “Jug Centralne Srbije”, por mund t’i takojė edhe Bullgarisė, aktualisht pėrmes Maqedonisė kominitenisto-amerino-evropiane. Duhet gjak tjetėr qė  t’i rikthehet  tapia e vendit amė, Kosovės, sepse liderėt e saj politikė e luftarakė kanė hequr dorė nga tapia e saj historike dhe etnike kosovaro-shqiptare. Sė kėndejmi, edhe me njė pezėm tė humbėsit, kumtesėn time e titullova, doradorės, Emėrtimi “Lugina e Preshevės” - koncept antishqiptar. Ky gabim ėshtė i pariparueshėm.

Kthehu ne fillim

_________________________________________

MASAKRA E BLLACĖS AKT GJENOCIDAL I BRIGADĖS XVI MAQEDONASE

  

Prof. Dr. Muhamet PIRRAKU

Mė 10.02.2007, Prishtinė

__________________________________

Shkurtimi: Katundi shqiptar Bllacė i pėrket krahinės etnografike tė Karadakut tė Shkupit, nė kufi me Hanin e Elezit. Nė ditėt e para tė rėnie sė fshatit nėn okupimin e ushtrisė partizane jugosllave, Brigada  XVI e Maqedonisė, e komanduar nga serbi albanofob Glisha Sharanoviq, organizoi racion ndaj Bllacės. Urdhrin pėr masakrime, plaēkitje dhe kalljen e fshatit e zbatoi komandanti Nikodin Urdarevski. Partizanėt serbovllehė dhe bullgaromaqedonė pushkatuan dhe masakruar 109 shqiptarė tė Bllacės. Nė kujtesėn nga dita e varrimit, mė 22 nėntor 1944, flitet pėr 128 tė pushkatuar dhe tė therė: 1 mė 15 nėntor, 119 mė 16 nėntor dhe 8 mė 17 nėntor.Martirėt, emrat e tė cilėve nuk na janė tė njohur, u pėrkisnin fshatrave tė shqiptare tė Iliridės.

Qėmtime pėr historinė e Bllacės

Katundi Bllacė i pėrket krahinės etnografike tė Karadakut tė Shkupit. Ėshtė fshat shqiptar pararojė historike e Grykės sė Kaēanikut nga oaza vllahe e Karadakut, tė serbizuar dhe tė bullgarizuar nė periudhėn osmane tė vonė.[1] Lokaliteti i sotėm Hani i Elezit ėshtė i ngritur nė rajonin perėndimor tė Bllacės.[2] Tė dhėnat e prekshme tė kulturės materiale dhe kujtesa historike tregojnė se Bllaca ishte njė lokalitet shqiptar shumė i moēėm, i vendosur nėn sqetullat shkėmbore tė kodrės Rrasa e Ferės.[3] Nė pjesėn e ultė, fushore, midis fshatit dhe lumit Lepencė, janė toponimet Stanet e Katunit, Stanet e Toēėve dhe Stanet e Lusjanėve. Kėto tėbane me kohė u kthyen nė lagje me banim tė pėrhershėm. Vėrtet, rajoni i Staneve tė Lusjanėve ėshtė lokalitet me njė histori mijėvjeēare, sė paku nga mesjeta e hershme dhe e mesme paraislame. Aty ekziston njė lokalitet arkeologjik i zbuluar rastėsisht, mė 2001, me rastin e ngritjes sė rrugės qė lidhė katundin Bllacė me aksin rrugor Shkup - Kaēanik. Traseja ka kėputur njė rrėnėzkodre mbi tė cilėn dallohet njė tumė, pėr rreth sė cilės ka varreza qė nuk pėrtėrihen. Tuma, sipas prerjes sė rastit, ngjason nė rrėnojė tė njė objekti tė kultit. Baza e vogėl, themelet me llaē[4] sikur flasin pėr gėrmadhėn e njė Kapele.[5] Grumbulli i koceve tė ekstremiteteve dhe tė rrashtave tė kafkave tė njerėzve, me madhėsi tė ndryshme, qė shihen nė prerjen e tumės, pikėrisht nėn rrėnojat e godinės dhe afėr saj, janė dėshmi e prekshme pėr njė vdekje tė llahtarshme qė ka pėrjetuar Bllaca nė histori.[6] Mė poshtė Staneve tė Lusjanėve, pikėrisht afėr Staneve tė Toēėve, ėshtė vendi ku janė martirizuar, mė 16 nėntor 1944, rreth 60 bllacjanė, e mė poshtė saj ėshtė shullėri ku ishte varreza e tyre.[7]

Nė anėn lindore tė katundit, nė njė vend piktoresk nėn shullėnė Mushēelcė, ėshtė varreza e katundit me njė sipėrfaqe prej afro nėntė hektarėsh. Kėto i kėput rruga qė lidhė Bllacėn me katundin serb Gornjan, nė hyrje tė enklavės serbo-bullgare tė Karadakut tė Shkupit. Varreza ėshtė njėkohėsisht edhe Vakėf i Xhematit tė Ballacės. Lisat bung dhe qarr qindravjeēarė flasin pėr vjetėrsinė e Varrezės islame tė Bllacės. Pėr kėtė fakt flet edhe njė nishan mbivarrezor qė konsiderohet mė i vjetėr se 350 vjet[8]. Kjo ėshtė dėshmi e mirė se islami nė Bllacė nisi mė sė voni nga fund i shekullit XVI.[9] Kjo ėshtė periudha e rreshtimit masiv tė ilirėve dardanė, maqedonė, epirotė e albanė nė islam, pėrkatėsisht fitorja e integrimit tė kombėsisė shqiptare dhe tė njėsisė etnokulturore e gjeopolitike tė Shqipėrisė.[10] Bllaca ka xhami, e cila daton nga shekulli XVIII, pranė sė cilės punoi mektebi pėr arsimimin fillestar islam pėr fėmijėt e tė dy gjinive.[11]

Nga periudha e fundit osmane nė kujtesėn historike tė popullit pėrmenden krerėt: Kamer Bardhi - urtak dhe pasanik; Ramadan Doēi - tregtar dhe zotėri i madh, Aziz Lusjani - tregtar i pasur dhe njerimirė, kurse Asman Toēi pėrmendet si luftėtar ēlirimtar i internuar nė Jemen. Pas kthimit nga internimi i bashkoi armėt me Halit Brezėn. Kaēakėt nė zė, Asmani dhe Haliti, ranė heroikisht nė Bllacė, nė njė pritė nga zaptit e ēaushėve osmanė tė fshatit Kaliēan i Epėr dhe Vėrtekincė. Nė kėtė luftė ranė shtatė zapti osmanė, disa syresh i ēeroi vėllai i Halit Brezės, i cili ishte nė radhėt e zaptive.[12]

Si kaēak i shquar nė periudhėn e fundit tė robėrisė osmane, shquhet Qazim Fera, i burgosur pas Kryengritjes sė Madhe tė vitit 1910.  Nga burgu bashkėpunonte me Lėvizjen Kombėtare Shqiptare dhe u zotua se po tė lirohej do ta vriste atasheun e Serbisė nė Shkup. Pėr kėtė qėllim u nxor nga burgu dhe e detyrėn e kreu me pėrpikėri. Qazim Fera nuk iu dorėzua pushtuesit serb, mė 1912, atij bullgar, mė 1915 dhe as pushtetit jugosllav, mė 1918.[13]

Katundi Bllacė me plojėn serbe si akt gjenocidial antishqiptar u ballafaqua nga fundi i tetorit tė vitit 1912. Vėrtet, sapo kėmba e soladateskes serbe shkeli Karadakun pushkatoi 12 bllacakė tė zgjedhur. Disa tė dhėna nga kujtesa historike flasin pėr 17 tė pushkatuar deri mė 1915. Dy prej tyre, Shaēir Nuredin Tushėn dhe Hasan Zekė Arnorin i futėn pėr sė gjalli nė furrė tė gelqeres nė fshatin Banjan tė Karadakut. Nė periudhėn midis Dy Luftėrave Botėrore pushtuesi jugosllav nuk ngriti shkollė, por as e pengoi punėn e mektebit. Nė kėtė kohė vazhdoi shpėrngulja e familjeve bllacake nė Turqi, nė Shkup, nė Kaēanik e gjetkė. Nė periudhėn nga mesi i prillit 1941 deri mė 8 shtator 1943 tė Luftės sė Dytė Botėrore Bllaca i pėrkiste Zonės sė interesit fashist bullgar, kurse pas kapitullimit tė Bullgarisė deri mė 14 nėntor 1944, pėrjetoi mbi 14 muaj “lirie” tė Shqipėrisė sė ribashkuar nė administrimin e Gjermanisė hitleriane.

Kėtu duhet tė vihet nė pah fakti se katundit Bllacė, i njė rėndėsie tė madhe strategjike pėr shqiptarinė e Karadakut, nuk iu lejua hapja e shkollės shqipe as nė periudhėn e robėrisė nazifashiste tė Luftės sė Dytė Botėrore. Nė kėtė periudhė kryepleq (kmetė) tė vendit ishin: Veli Tusha dhe Hamdi Fera[14] e pas tij Rexhep Fera, kurse njėsitin ushtarak civil, tė njohur me emrin Mbrojtja kontraēetnike, e pėrbėnin: Qamil Imishti (komandant), Isuf Tusha, Islam Tusha, Zahedin Lusjani, Shukri Fera, Azem Koka, Qamil Fera dhe tre tė tjerė.[15] Ky njėsit kishte pėr detyrė tė pengonte aktivitetin diversant tė ēetnikėve tė Karadakut dhe tė siguronte qarkullimin e lirė tė trenit nė pjesėn e ferovisė Shkup - Gėrlicė - Mitrovicė qė i takonte sinorit tė Bllacės.

Nė periudhėn e administrimit hitlerian tė gjithė ballacakėk e aftė pėr armė iu bashkuan Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės nėn komandėn e Abdyl Durės sė Kaēanikut, kundėr ushtrisė bullgare dhe njėsiteve ēetniko-komuniste tė Karadakut tė Shkupit. Djalėrinė luftarake e ushtroi nė shenjėtari dhe nė taktikėn ushtarake oficeri Xhyli Shaban Uka intelektualnga Kaēaniku, i cili bashkėpunoi edhe me Lėvizjen Antifashiste KominternisteTregun e Ri tė Sanxhakut,Mitrovicė dhe nė Kaēanik.[16] Nė luftėrat e pėrgjakshme tė Karadakut, mė 19 dhe 20 shtator 1944, midis forcave vullnetare tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės dhe ushtrisė partizane serbo-maqedone tė Karadakut tė Shkupit, ranė dėshmorė tė Shqipėrisė Etnike edhe bllacakėt: Arif Toēi, Haziz Lusjani dhe Sabedin Salihasi, kurse u plagosėn Rexhep Fera, Zahedin Bardhi dhe Sejdi Lusjani.

Kėtu duhet tė vihet nė spikamė fakti se nė katundin Bllacė nuk pati mbėshtetje tė madhe Lėvizja Antifashiste Kominterniste. Realisht, nė linjė tė “vėllazėrim-bashkimit me shkije” vepruan vetėm dy bllacakė: Fetah Kovaēi dhe Shaban Arnori, tė cilėt shėrbyen si lidhje dhe pėrcjellės tė komunistėve dhe tė partizanėve serbė dhe maqedonė nėpėr fshatrat shqiptare.

Llahtaria kanibaliste serbo-maqedonasemė15, 16 dhe 17 nėntor 1944

Nga fillimi i tetorit 1944 u shėnua kthesa vendimtare nė dobi tė fitoreve tė Lėvizjes Antifashiste Kominterniste nė tokat shqiptare[17], kurse mė 3 nėntor 1944, ideologu serb albanofob Vasa Ēubriloviē, tashti Ministėr pėr Ekonomi i Serbisė, lėshoi pėr pėrdorim sekret instruksionet pėr qarqet ushtarake tė Jugosllavisė - pėr zhdukjen me tė gjitha mjetet tė shqiptarėve etnikė, tė gjermanėve dhe etnive tė tjera josllave nė arealin e ish-Mbretėrisė sė Jugosllavisė. Pasi do tė konstatojė se "ne kurrė nuk kemi pasur kushte mė tė mira” pėr t’u liruar nga josllavėt,udhėzonte: shqiptarėve "t'u merren tė gjitha tė drejtat, tė nxirren para gjyqit ushtarak, tė dėrgohen nė kampe pėrqendrimi, t'u konfiskohet pasuria dhe tė detyrohen pėr shpėrngulje!" dhepėrfundonte: "Dy janė mėnyrat tė cilat do tė merreshin parasysh pėr spastrimin radikal tė shqiptarėve: qė t'i shfarosim ose qė t'i shpėrngulim!"[18]  

Pėr t’i plotėsuar  kėto urdhėrkėrkesa Shtabi Suprem i tėashtuquajturės UNĒ dhe AP tė Serbisė me udhėzime topsekret urdhėroi brigadat partizano-ēetnike serbe, bullgaro-maqedone dhe malaziase qė nė “operacionet pėr ēlirimin pėrfundimtar” tė tokave shqiptare jashtė Shqipėrisė londineze, nėn pretekstin pėr ndjekjen e bashkėpunėtorėve tė okupatorit, tė arrestonin, tė pushkatonin dhe tė masakronin personalitet e shquara kombėtare shqiptare, tė konfiskonin pasurinė e luajtshme e tė paluajtshme dhe tė provokonin pakėnaqėsi tė popullsisė dhe sė fundi nė shenjė tė shtypjes sė "revoltės", tė masakroheshin me plumb, thikė e zjarr, mė sė paku 50% tė shqiptarėve![19]

Qendra memoriale kushtuar Masakrės sė Bllacės

__________________________________________

Nga burimet ushtarake partizane serbe, maqedone e malazeze shihet qartė se Elaborati i Ēubrilooviqit dhe Urdhėresa e Shtabit Suprem tė Serbisė vetėm po e institucionalizonin njė praktikė qė ishte vu nė zbatim nė viset shqiptare pėrgjatė kufirit me Malin e Zi, me Serbinė dhe nė vijėn etnike shqiptare tė IliridėsMaqedoni. Pėr kėtė konstatim kėtu tė mjaftohemi vetėm me tė dhėnat nga njė raport i Brigadės XVI tė Maqedonisė e komanduar nga serbi albanofob Glisha Sharanoviq, nga i cili shihet se prej datės 6 tetorit 1944 (kur me partizanėt u bashkuan forcat ēetnike tė Karadakut), nė itinerarin prej Karadakut deri nė Shkup, mė 14 nėntor 1944, nėpėr fshatrat shqiptare, pushkatoi rreth 200 shqiptarė tė zgjedhur dhe tė paarmatosur.[20] Njė batalion i kėsaj brigade hyri nė fshatin Bllacė mė 14 nėntor 1944, i komanduar nga serbo-bullgari Nikodin Urdarevski i fshatit Ēiēer tė Karadakut[21], i cili do tė zbatojė Msakrėn e Bllacės tė 16 nėntorit 1944.

Me kėtė masakėr tė llahtarshme ushtria partizane jugosllave e Titos, e mbiquajtur “nacionalēlirimtare” dhe “antifashiste popullore”, pėruroi pėrtėritjen e dhunės, tė plaēkitjes, tė zjarrvėnies dhe tė plojės piromane dhe kanibaliste ortodokse serbe antishqiptare si akte gjenocidiale nė pjesėn lindore tė Shqipėrisė Etnike, tė cilėn Evropa - shtrigė e At Gjergj Fishtės, ia ndau Serbo-Jugosllavisė Versajase. Ka tė dhėna tė sigurta nga burimet dhe kujtesa historike se Masakra e Bllacės ėshtė planifikuar dhe ėshtė zbatuar sipas instruksioneve kishtare, ushtarake e shtetėrore tė Serbisė.

Batalioni i Brigadės XVI Maqedonase i komanduarngaUrdarevski kishte rreth 300 ushtarė, tė shpėrndarė nėpėr shtėpitė nė vendet mė strategjike nė mbarė fshatin, ndėrkaq Shtabi i ishte vendosur nė shtėpinė e Tush Lusjanit.  Mė 15 nėntor, rreth orės dhjetė, nė kėtė shtab arritėn popi dhe mėsuesi tė fshatit Gornjan. Kėta e sollėn urdhėresėn sekrete tė Shtabit tė Brigadės XVI Maqedonase pėr Masakrėn e Bllacės. Pėr kėtė fakt flasin zhvillimet pėrgjakshme tė 15, tė 16 dhe tė 17 nėntorit 1944. Sapo popi dhe mėsuesi Zhivko Popi arritėn nė shtabin e batalionit, fshatarėt hetuan njė shqetėsim tė partizano-ēetnikėve, kurse posa ata e lėshuan fshatin dhe morėn drejtimin e Gornjanit, nė Shtabin e Urdarevskit u ftua kryeplaku, tashti i quajtur kėshill: Isuf Tusha me tre kėshilltarė tė tjerė.[22]

Komandanti Nikodin Urdarevski para pėrfaqėsuesve tė Bllacės tashti u shfaq shumė i egėrsuar. Me njė gjakpirėsi krimineli i urdhėroi: “Brenda ditės ua dua 200 parė opinga dhe 200 parė ēorapė ...!?” Pėrfaqėsuesit e fshatit u gjetėn tė shtanguar. Duke pasur parasysh se pėr aq opinga duheshin sė paku dhjetė lėkura tė lopėve, tė rexhura, Isuf Tusha deshi tė sqaronte: “Shoku komandant, nuk kemi …!”, por Urdarevski e kėrcėnoi: “Nga lėkura jote do t’i nxjerrėsh…!” Kjo kėrkesė ishte vetėm pretekst pėr t’i acaruar marrėdhėniet me fshatarėt, si shkas pėr masakrėn qė duhej ta kryente. Nė mėnyrė tė prerė u urdhėroi tė pėrgatisnin edhe bukėn pėr batalionin. Kėtė kėrkesė e plotėsoi i tėrė fshati pa ngurim.

Vėrtet, mė 15 nėntor 1945, ditė e mėrkurė, nė fshat nuk ndodhi diēka e pėrgjakshme, kurse nė Stanet e Katunit sulmoi raja serbo-maqedone e Karadakut, vrau bariun Azem Lusjanin dhe plagosi Beram Muēėn. Sulmi nė Stanet e Katundit ishte njė prekje e pulsit dhe si paralojė pėr plojėn qė po pėrgatitej. Barinj, nga frika i lanė tėbanat dhe i sollėn kafshėt nė katund, pre pėr tė nesėrmen.

Pikėrisht mė 16 nėntor 1944, dita e enjte, ora 8, komandanti i batalionit partizan Nikodin Urdarevski urdhėroi fshatarėt nga mosha 17-70 vjeē tė dilnin nė Oborrin e Xhamisė, me kėrcėnimin se ata tė cilėt nuk do tė vinin do tė dėnoheshin si dezertorė. Nė nėntorin e vitit 1944 Bllaca kishte 77 familje, tė cilat u pėrkisnin 17 vėllazėrive[23], kurse Urdhrit iu bindėn rreth 80 bllacakė. 

Para tyre nė lokalet e Mektebit ishin futur rreth 40 partizanė tė armatosur deri nė dhėmbė. Ata me njė egėrsi tė paparė i urdhėruan fshatarėt duarthatė tė rreshtoheshin dhe nėn kėrcėnimin me armė, i sollėn nė oborrin e shtėpisė sė Tush Lusjanit, ku i priste komandanti Nikodin Urdarevski. Aty ua vunė pėrpara disa ushtarė me njė pėlhurė tė kuqe, si flamur, me madhėsi prej rreth njė metėr katror dhe para tytave tė armėve i nisėn nė drejtim tė Staneve tė Toēit. Gjatė rrugės i radhitėn pėr tre dhe ua filluan rrahjet me kondakė dhe shqelma. Nė afėrsi tė Staneve tė Toēit i rreshtuan pėr njė dhe nė shtegun pėr nė arnicėn e Nazim Toēit, ku ishte planifikuar tė kryhej ploja, secilit i dhanė tė rėna mizore me hu gardhi. Nė arnicė mė herėt i kishin sjellė dhjetėra lusjanė, toēė e tė tjerė nga “Bllaca e Poshtme”, siē thuhej nė raportet partizane.[24] Aty kishte arritur edhe komandanti Urdarevski.

Partizanėt serbo-maqedonė i detyruan fshatarėt civilė tė uleshin nė rresht pėr dy, njėri pas tjetrit. Komandanti fillimisht i mori nė pyetje, ish-kontraēetnikėt e periudhės tė robėrisė fashiste bullgare: Shukri Ferėn, Qamil Ferėn, Qamil Imishtin dhe Mustafė Tushėn. I lidhėn dorė me dorė, me shokat e tyre, i larguan vetėm rreth 30 metra dhe para syve tė tė gjithėve, i pushkatuan me breshėri automatiku. Asnjėri nuk nxori zė pėr lėmoshė as zė trishtimi.

Pushkatimi i kėtyre katėr burrave qė punuan pėr Shqipėrinė Etnike ishte uverturė pėr Masakrėn e Bllacės, akt gjenocidial antishqiptar i Brigadės XVI Maqedonase. Ende pa u dalė shpirti, komandanti Urdarevski i zgjodhi pesė tė tjerė, dhe i pushkatuan pranė tė parėve. Kėshtu vazhdoi, duke zgjedhur, pikėēok. Tė zgjedhurit pėr pushkatim Urdarevski i bėnte vetėm njė pyetje: “A ki pushkė…?” Tre veta pohuan se “kanė pushkė” dhe i ndanė anash[25]. Vazhdoi me pushkatim tė grupeve nga pesė dhe nga gjashtė veta, pa interval. Asnjėri nuk lemerisi, asnjė gjėmė, asnjė bėrtitmė, por vetėm njėri prej tyre bėri vdekje heroike. Ishte ky 36-vjeēari, Rrahman Ēajani, i cili, sa po e shpinin nė vendin e pushkatimit, i palidhur, me njė guxim qė kanė vetėm heronjtė, ia kapi pushkėn partizanit pėrcjellės dhe meqė ky nuk ia lėshoi, Rrahmani e rrėzoi pėrtokė, pėr ta ngulfatur. Njė partizan tjetėr, i bezdisur, shtiu me pushkė me tytėn ngjitur pėr kurrizin e martirit dhe plumbi qė pėrshkoi trupin e tij vrau edhe ushtarin nėn tė. Komandanti fare qetėsisht vazhdoi tė zgjidhte mė tė pashmit, ata qė nuk ndėrronin ēehre dhe gjithsej, njėrin pranė tjetrit, i pushkatuan rreth 60 veta.

Nga pjesa tjetėr komandanti Nikodin Urdarevski ndau shtatė tė rinj nga mosha 15-18 vjeēare dhe pesė pleq 60-70 vjeēarė dhe i urdhėroi: “Shporruni kah sytė andej kėmbėt…!” Tė tjerėt, rreth 20 veta, gjithnjė para tytave tė armėve, i sollėn te Qeshma e Katundit. Njėkohėsisht tė Qeshma e Katundit partizanėt kishin sjellė edhe shumė tė tjerė, tė kapur gjatė bastisjeve tė shtėpive. Ndėrkaq, Ramiz Ferėn, Brahim Kovaēin dhe Metush Kokėn, tė cilėt tė Stanet e Toēit thanė se “kemi pushkė”,  i sollėn nė fshat. Meqė ata, sapo arritėn nė fshat, e mohuan se kanė armė, edhe kėta i sollėn te Qeshma e Katundit. Edhe ky grup kishte rreth 60 veta. Tė lidhur me shokat e tyre, nga tre dhe katėr, i nisėn nė kolonė nė drejtim tė Hanit tė Elezit.

Nga para, nga pas dhe nga anash kolonės tė prangosur u shkonin rreth dyzet partizanė nėn komandėn direkt tė komandantit Nikodin Urdarevski, i cili shalonte njė kalė tė bardh. Vazhdimisht i torturuan, i fyen. Te Kodra Epėr ia dolėn tė iknin tre veta: Ramiz Fera, Shefki Fera dhe Salih Kovaēi [26]. Nė shenjė tė hakmarrjes sadiste komandanti urdhėroi partizanėt tė pushkatonin dy veta. Njė ushtarak i nxori nga rreshti pikėrisht Rasim Ahmatin dhe Qazim Kovaēin, u urdhėroi gatitu njėrin pranė tjetrit dhe me njė plumb nė kokė i rrėzoi pėrtokė. Tani rafalė mbi ta shtinė edhe partizanėt e tjerė. I lanė tė vrarit nė vend dhe me tė tjerėt, kodėrmėkodėr, duke i rrahur me kondakė dhe shqelma, duke i rrėzuar e pėrdhosur, i nxorėn nė xhade, mu aty ku sot ėshtė vendkalimi Maqedoni - Kosovė. Nė tė dale nga Hani i Elezit i nxorėn nga rreshti Sefė Bardhin (70) me djalin, Haēifin (16). Shkau qė i mori, pėr t’i “pushkatuar” ishte nga Serniqi, njė murator i cili kishte punuar nė ngritjen e shtėpisė sė Sefės. Sa po i largonte nga rreshti, drejt njė malishte, u tha: “Do tė shti mbi juve, bini pėrtokė dhe pritni deri sa tė largohemi…!” Skenarin e plotėsoi me pėrpikėri.

Vetėm nja tridhjetė metra mė tutje, pra, tė Ujėt e Tharbtė, i nxorėn nga rreshti katėr veta dhe i pushkatuan: Kamer Tushėn, Haxhķ Rafiz Tushėn, Islam Tushėn dhe njė tjetėr[27]. Nė vazhdim, tė tuma Dheu i Bardhė, pushkatuan edhe tre-katėr tė tjerė[28]. I nxirrnin nė grupe ashtu siē ishin tė lidhur. Nė “partinė” e katėrt, nxorėn pėr t’i pushkatuar: Emin Bardhin, Fazli Ahmatin dhe Rasim Tushėn. Breshėri i plumbave la tė vrarė Rasimin, tė plagosur rendė Fazliun[29] dhe midis tyre, pa asnjė plumb, shpėtoi Emini, i cili u shti si i vrarė[30]. Vetėm nė nja 20 metra mė larg tyre i nxorėn pėr pushkatim: Sadri Lusjanin, Mustafė Arrnorin dhe Sinan Tushėn. Breshėri korri vetėm Sinanin, kurse Sadriu dhe Mustafa ikėn me plagė nė trup dhe nėpėr breshėr tė plumbave. Komandanti Nikodin Urdarevski vazhdoi itinerarin e pėrgjakur nė drejtim tė Kaēanikut, deri sa i pushkatoi tė gjithė. Nga pushkatimi shpėtuan disa trima dhe disa me fat, me plagė ose pa plagė. Kėtu duhet tė theksohet fakti se me togun e krimit tė Urdarevskit ishte edhe oficerja Qefser Hasan Shukriu, me gjak tė pėrzier shqiptar e sllav[31], e mbajtur pėr turke[32], e cila kishte pėr detyrė tė pushkatuarve t’ua vėrtetonte vdekjen me njė plumb nė kokė.

Pasi komandanti partizan Nikodin Urdarevski zbatoi urdhrin e Shtabit tė Brigadės XVI Maqedonase, pėrkatėsisht tė serbit Glisha Sharanoviq, ushtrinė e tėrhoq tė Qarret e Livadheve, pėr tambajtur nėn vėshtrim ikjen e grave, tė fėmijėve dhe tė krejt pak burrave tė “kursyer”. Vėrtet, nata e 16 dhe 17 nėntorit 1944 ėshtė nata mė e llahtarshme nė historinė e Bllacės, por jo e panjohur nė kujtesėn shqiptare tė hidhur tė pushtimeve serbe, bullgare e malazeze.

Nga mėngjesi i 17 nėntorit 1944, raja serbo-bullgare e Karadakut gjithsesi nėn mbrojtjen e ushtrisė partizano-ēetnike sulmoi Bllacėn, pėr ta fshirė pėrfundimisht shqiptarėsinė e saj. Vranė dhe masakruan tetė veta, tė cilėt nuk e kishin lėshuar fshatin: Sinan Luēin e kallėn me gjithė shtėpi. Vranė: Daut Ferėn, Hazis Doēin dhe nipin e tij, Rizahun[33], Ziber Kokėn, Myrtezan Kokėn, Minah Shehun dhe Arife (Lifė)  Tushėn. Shpėtuan dėshmi pėr krimin: Hasan Kovaēi, i plagosur me pesė plumba dhe Sejdi Lusjani, i plagosur me 4 plumba.

Nė kohėn deri sa civilėt serbo-ēetnikė po e bastisnin dhe po e plaēkisnin fshatin shtėpi pėr shtėpi, dhe po i vrisnin tė gjithė ata qė i hasnin, ushtria partizane e Urdarevskit shtiu me top nga Qarret e Livadheve dhe mori nė shėnjestėr Xhaminė. Predha depėrtoi murin dhe qėlloi hytbėn. Kjo ishte edhe njė dėshmi se shqiptaria dhe islami ishin njėni e pandashme pėr shqiptarėsinė e Bllacės, tė Karadakut dhe tė Shqipėrisė Etnike.

Serbo-bullgarėt e Karadakut tė Shkupit plaēkitėn pasurinė e lėvizshme, ēdo gjė tė vlefshme, shtroje, mbuloje, drithėra, orendi shtėpiake, kafshėt, qerret me gjithė qe, me njė fjalė ēdo gjė tė kushtueshme. Kallėn edhe tri shtėpi: tė Islam Tushės, tė Kamer Tushės dhe tė Elez Kovaēit dhe plemen e Emin Ferės. Vėrtet, prej 77 familjeve tė Bllacės, dy familje bllacake nuk i preku dora e zezė ēetniko-komuniste, as nė meshkuj as nė pasuri. Kėto ishin pikėrisht familjet e dy bashkėpunėtorėve tė Lėvizjes Antifashiste kominterniste, ajo e Fetah Kovaēit dhe e Shaban Arnorit.

Nė fille tė zbardhjes sė tragjedisė

Nė fshatrat e Karadakut dhe tė Kaēanikut, deri aty ku arritėn gratė dhe fėmijėt e traumatizuar tė Bllacės, do tė pėrhapėn lajmet se nė Bllacė ndodhi tragjedia, se u bė masakėr, por askush nuk mund t’i paramendonte pėrmasat e saj.[34] Asnjė bllacak, ēoftė edhe nga ata tė cilėt i pėrjetuan pushkatimet, vrasjet dhe plaēkitjet, nuk mund tė pasqyronte as atė qė kishte parė. Nuk mund tė dinte saktėsisht djali pėr fatin e t’et, babai pėr fatin e djalit, nipi pėr fatin e gjyshit, gjyshi pėr fatin e djalit dhe tė nipit. Shumė familje kishin nga dy e tre tė pushkatuar. Tashti Bllaca ishte plotėsisht e braktisur, plotėsisht e shkėrmoqur. Kufomat e martirėve ngelnin tė katandisura nėpėr shtėpitė, nėpėr oborret dhe nėpėr lagjet e Bllacės, nė arrnicė te Stanet e Toēit, kostrevė, te Kodra Epėrme, te Ujėt e Tharbtė, te Dheu i Bardhė, grupe-grupe. Qarkullonin dezinformata e paragjykime tė ndryshme pėr shkakun e masakrės - si provokim i armatosur i shqiptarėve, si hakmarrje e komunistėve serbo-maqedonė pėr vrasjen e njė serbi, si dėnim i partizanėve pėr pjesėmarrjen e bllacakėve nė Mbrojtjen Kombėtare tė Kosovės, etj.[35]

Vetėm nė tė shtatėn ditė tė krimit masiv, tė 16 Nėntorit tė Pėrgjakur, falė kryeplakut tė Dremjakut - Beqir Shaqirit, i njohur nė popull me pietet si Beqė Dremjaku, u bė publike se nė Bllacė ushtria partizane, pikėrisht Brigada XVI Maqedone, zbatoi plojė dhe etnocid ndaj shqiptarėsisė shekullore tė Bllacės sė Karadakut, se partizanėt serbo-maqedonė ēetniko-komunistė tė Karadakut tė Shkupit, mė 15, 16 dhe 17 nėntor 1944, kishin pushkatuar dhe masakruar 109 veta tė lindur midis vitit 1869 dhe 1930, se  kishin plagosur 8 veta[36] dhe njė e kishin dėrrmuar me dru[37], se kishin shkretuar 75 familje nga 77 sa pati fshati, pėr tė vetmin faj dhuratė nga natyra, pse Bllaca ishte fshat shqiptar me rrėnjėt nė Iliri, pse banorėt e tij ishin tė lindur dhe tė rritur shqiptar, denbabaden.

Pikėrisht nė ditėn e mėrkurė, mė 22 nėntor 1944, Beqė Dremjaku arriti tė ndikojė nė Komandėn Ushtarake tė Kaēanikut t’ia jepte gjashtė partizanė me tė cilėt do tė vinte nė Bllacė pėr t’i vėrtetuar informatat alarmante. Nė hyrje tė fshatit Beqė Dremjaku, nė krye tė ushtarėve serbė, hasi nė njė hordhi serbo-maqedone tė Karadakut, tė cilėt kishin ardhur pėr t’i kallė dhe pėr t’i rrafshuar pėrtokė tė gjitha shtėpitė e Bllacės. Koincidenca e ardhjes sė Beqės me gjashtė partizanėt e shpėtoi Bllacėn nga shkatėrrimi pėrfundimtar. Beqė Dremjaku para se tė nisej nga Kaēaniku pėr nė Bllacė, kishte dėrguar kasnecė nė fshatrat pėrreth: Kodėrtrim[38], Paldenicė[39], Dremjak, Topojan dhe Dimcė dhe i kishte ftuar burrat tė vinin nė Bllacė, pėr t’i varrosur martirėt e kombit. Me kėta erdhi edhe ndonjė bllacakė, midis tė tė cilėve ishte edhe gruaja e fisme e Xhafer Ferės - Arife Axhami.

Mė lartė u tha se partizanėt serbo-maqedonė kishin vrarė dhe masakruar 109 shqiptarė. Ky numėr ėshtė pėrfillė nė listėn qė ka hartuar Kėshilli Organizues pėr ngritjen e Memorialit “Masakra e Bllacės”. Duket se ėshtė mė i sakti.[40] Ndėrkaq, nė kujtesėn historike tė hidhur nga dita e varrimit, mė 22 nėntor 1944, flitet pėr 128 bllacakė tė pushkatuar dhe tė therė: 1 mė 15 nėntor, 119 mė 16 nėntor dhe 8 mė 17 nėntor. [41]

Pjesė e Qendrės memoriale tė Bllacės

____________________________________

Tėrė veprimtarinė rreth varrosjes sė martirėve tė Masakrės sė Bllacės e udhėhoqi urtaku trim, Beqė Dremjaku. Martirėt e Bllacės u varrosėn nė katėr vende, nė varre tė veēanta, njėrin pranė tjetrit. Rreth 60 veta u varrosėn nė njė shulla mali tė Stanet e Toēit. Kėtu, njėrin pranė tjetrit, i varrosi tre djemtė Arife Axhami - Fera: Halimin, Brahimin, Hasanin. Burrėresha i shėnoi varret e tyre me gurė. Tek Ujėt e Tharbtė u varrosėn rreth 40 veta dhe tek Ura e Kasharit 8 veta. Nė kėto tri varreza mund tė besohet se pati tė varrosur edhe tė pushkatuar nga fshatra tė tjera tė Karadakut e tė Kaēanikut. Tetė martirėt e rėnė nė fshat, mė 17 nėntor 1944, i varrosėn nė Varrezėn e Katunit. Kėtu duhet tė theksohet edhe fakti se martirėt u varrosėn pa ceremoni fetare, me rrobat dhe gjėsendet qė i kishin nė xhepa dhe nė varre pa dėrrasa, mėnyrė kjo identike me varrosjen e shehidėve tė rėnė nė linjat ballore tė luftės pėr liri dhe pėr dinjitet njerėzor.

Martirėt e Masakrės sė15, 16, 17 nėntor 1944

Nga vėllazėria Ahmati[42]: Arif Fazliu (1874), Memish Limani (1884)[43], Ibish Shabani (1885), Rasim Hamiti (1904), Metush Mehmeti (1904) dhe Halil Arifi (1919);

Nga vėllazėria Arrnori: Rafiz Elmazi (1916);

Nga vėllazėria Bardhi: Avdi Neziri (1884), Ali Azemi (1884), Fazli Xhaviti (1919), Hebib Salihu (1924), Kurtesh Xhelili (1884), Rrustem Elmazi (1904), Zijadin Sahiti (1894) dhe Zelfi Elmazi (1899);

Nga vėllazėria Ēajani: Beram[44] Ajeti (1910), Isman Ahmeti (1910) dhe Rrahman Hamiti (1909).

Nga vėllazėria Doēi: Aziz Asllani (1884), Avdi Nebiu (1926), Nebi Avdiu (1884), Muharrem Berami (1909), Islam Berami (1912), Emin Rrahmani (1916), Shaqir Rexhepi (1916) dhe Rizah Asllani (1930);

Nga vėllazėria Doshlaku: Nuredin Zeqiri (1899) dhe Rrustem Baftiu (1919);

Nga vėllazėria Fera: Daut Halimi (1884), Qemail Nuhiu (1914), Xhavit Nuhiu (1884), Halim Xhaferi (1900), Brahim Xhaferi (1902), Hasan Xhaferi (1918), Idriz Ajeti (1894), Rushit Avdyli (1899) dhe Shukri Avdyli (1914).

Nga vėllazėria Imishti: Qamil Jakupi (1894), Shabi Jakupi (1874), Eshref Selmani (1884) dhe Xhemail Eshrefi (1924);

Nga vėllazėria Koka: Alush Elmazi (1923), Dehar Syla[45] (1926), Jenuz Elmazi (1912), Murtesan Hasani (1874), Metush Islami (1923), Mustafė Aliu (1884), Halim Avdyli[46] (1914), Xhemail Syla (1905), Sami Jahiu (1924), Xhavit Asmani[47] (1912) dhe Ziber Sejfullahu (1874);

Nga vėllazėria Kovaēi: Brahim Rrahmani (1926), Hamdi Hasani (1920), Muharrem Berami (1889), Miftar Mehmeti (1894), Qazim Hasani (1918) dhe Rrahman Ziberi (1884);

Nga vėllazėria Luēi: Hamit Syla (1894), Sinan Syla (1869) dhe Sherif Syla (1886);

Nga vėllazėria Lusjani: Alush Jahiu (1892), Azem Bislimi (1918), Emin Dervishi (1869),  Ilaz Berami (1884), Ismail Hasani (1914), Xhemail Ilazi (1892), Hamdi Limani (1887), Qamil Jahiu (1917), Rufat Jahiu (1889), Rizah Ilazi (1922), Ramė Limani (1892), Rushan Isufi (1892) dhe Shaban Limani (1889);

Nga vėllazėria Muēa: Ali Tahiri (1894) dhe Beram Kurtishi (1900);

Nga vėllazėria Salihasi: Asllan Feta (1889), Beram Ramizi (1905), Bektesh Rrustemi (1904), Feriz Salihu (1904), Latif Ramadani (1885), Nezir Miftari (1925) dhe Zenun Feta (1884);

Nga vėllazėria Shehu: Halim Metushi (1894) dhe Minah Ramadani (1919);

Nga vėllazėria Toēi: Jahi Qahili (1905), Jenuz Beqiri (1906), Rushit Qahili (1903) dhe Sabedin Sinani (1888);

Nga vėllazėria Tusha: Arife (Life) Ademi (1874), Beqir Sadiku (1900), Naip Avdyli (1915), Mehmet Veliu (1926), Musli Aliu (1884),  Ismail Veliu (1924), Jahi Ferati( 1919); Kamer Haliti (1894), Idriz Hasani (1904), Islam Salihu (1894), Mustafė Berami (1904), Xhelil Nuredini (1904), Rasim Hasani (1899), Rufat Brahimi (1924), Rushit Nuredini (1894), Sahit Salihu (1904), Sinan Haliti (1909), Shukri Beqiri (1927) dhe Veli Ismaili (1879).[48]

Nga Masakra e 15, 16 dhe 17 nėntorit 1944 shpėtuan me plagė kėta bllacjanė: Elmaz Salihasi, Mulla Nazmi Luēi, Hasan Kovaēi, Fazli Ahmati, Tanush Shehu, Sadri Lusjani, njė shkupjanė[49] dhe Ragip Doēi[50], kurse e derrmuan me llos Ramadan Muēėn.

Mesazhi si mėsim historik

Katundi i martirizuar, Bllaca, i cili mė 14 nėntor 1944, pati rreth 700 banorė, nga mesi i nėntorit 1944 deri nė mesin e janarit 1945, ishte i vetmi katund shqiptar tė cilin nacionalēlirimtarja kominterniste serbo-maqedone, e ktheu nė gėrmadhė tė fantazmės sė vdekjes, pa asnjė banorė etnikė. Vetėm pas dy muajve nisi kthimi i banorėve, por me njė ritėm tė ngadalshėm. Pėrfundimisht jeta nė familjet e Bllacės sė pėrgjakur do tė pėrtėritėt pesė muaj pas plojės, por kujtesa pėr Masakrėn e 16 nėntorit 1944, mbeti plagė e shqiptarėsisė sė Bllacės qė kullon gjak, i cili as guxon tė harrohet, as guxon tė falet.

Ky ėshtė amanet i gjakut tė dėshmorėve dhe tė martirėve tė kombit, emrat e tė cilėve janė skalitur nė Memorialin  >>Masakra e Bllacės<<, tė cilin ua ngritėn pasardhėsit - Nė 60-vjetorin e rėnies pėr shqiptarinė. Dhe, betimi ynė kolektiv, sot, amanet pėr brezat, ėshtė:

Emrat e dėshmorėve dhe tė martirėve tė gdhendur nė granit janė dėshmi pėr pavdekėsinė e tyre, janė tapi e shqiptarėsisė sė vendit qė, as bėn tė lihet shkret, as mund tė falet dhe as guxon tė shitet, kurrė. Aq mė parė se ky Memorial dhe liria qė synon shqiptaria, janė dhuratė e luftės dhe e gjakut tė heronjve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, e mbėshtetur si mbi shkėmbin nė Bllacėn historike dhe bllacakėt atdhetarė anė e kėnd trojeve tė Shqipėrisė Etnike.[51]                                                                                                      

Shqiponja dykrenare

18x18 cm 

Njėri pranė tjetrit: nipi, i et e gjyshi

Pre e planeve gjenocidiale sllave albanofobe Tokėn stėrgjyshore vaditėn me gjakun arbėror

Kurbanė  nė themele tė shqiptarisė pėr brezat

Pėrjetėsisht ēimentuar nė tė Iliridės Altar.

16 Nėntor 1944    Bashkėfshatarėt  16 Nėntor 2004


_______________________________________

REFERENCAT:

                [1] Shih pėr krahasim: B. Nušię, Kosovo. Opis zemljei naroda, I, N. Sad, 1902; Kosovo, II, N.Sad, 1903; A. Uroševię, Etnięki procesi na Kosovu tokom turske vladavine, Beograd, 1987; M. Pirraku, Demistifikimi i paragjykimit: “Kosova ėshtė zemra e Serbisė!”, Gjurmime albanologjike, SSHH 22-1992, Prishtinė, 1994, 39-62.

                [2] Informatat e mia pėr historikun e Bllacės i plotėsova me kujtesėn historike tė shtresuar nė Bllacė e tė rikujtuar nga kėta informatorė: Haxhķ Enin Imeri (1920); Haxhķ Mahmut Tusha (1926), Haxhķ Rafiz Tusha (1934) dhe Sami Tusha, veprimtar, anėtar i Kėshillit Organizues pėr ngritjen e Memorialit >>Masakra e Bllacės<< , Shkup, mė 15 shtator 2004, nga ora 9.20-15.15.

                [3]  Quhet edhe Zabeli i Katunit.

                [4] Zall me gėlqere, horasan.

[5] Kishėz nė varrezat ortodokse.

                [6] Kėtė lokalitet arkeologjik e kam vizituar mė 15 shtator 2004, i pėrcjellė nga veprimtari bllacak, Sami Tusha.

                [7] Aty aktualisht janė vetėm tri varre tė shėnuara tė djemve tė Xhafer Ferės. Ata i varrosi e ėma e tyre, Arife Axhami - Fera. Varret e tjera i rrafshoi pushteti partizan ushtarako - policor, natėn, dy muaj nga varrosja.

                [8] Vendi ku ėshtė mbishkrimi ėshtė drizė murrizi, kaēe, kulumbrie e fieri. Mė 15 shtator 2004, nuk arrita tė depėrtoj pranė nishanit.

                [9] Ndonėse nishani ėshtė nga mesi i shekullit XVII, i vdekuri (merhum-i) ėshtė mysliman i biri myslimanit, do tė thotė, i et i  tij, mysliman,  ka jetuar nga mesi i shekullit XVI.

                [10] Shih gjerėsisht, dr. Muhamet Pirraku, Kultura kombėtare shqiptare deri nė Lidhjen e Prizrenit, Prishtinė, 1989; Feja, kultura dhe tradita islame ndėr shqiptarėt. Simpozium ndėrkombėtar i mbajtur nė Prishtinė mė 15.16.17 Tetor 1992, Prishtinė 1995.

                [11] Kjo xhami ka pėrjetuar tri meremetime, por e ka ruajtur pamjen arkitektonike fillestare. Pas fitorės sė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, mė 2001, nė Iliridė (Maqedonia Perėndimore), nė fshat u ngrit edhe njė xhami  madhėshtore.  

                [12] Ēaushėt e kapėn zaptin “murtat” (tradhtar) e dėnuan mizorisht, duke ia prerė kokėn atij dhe dhe vėllait, Halitit.

                [13] Nė fillim tė ripushtimit tė dytė tė Dardanisė antike - Kosovės historike nga Serbia, Qazim Fera iku nė Turqi. Atje hyri nė shėrbim tė pushtetit tė Ataturkut dhe mė vonė u vra nė njė luftė kundėr kurdėt ēlirimtarė.

                [14] Thuhet se u vra “pėr motive tė ulta”’, mė 1943. Vrasėsi u dėnua me 101 vjet burg, por iku nga burgu pas kapitullimit tė Bullgarisė.

                [15] Tre tė tjerėve nuk arrita t’ua evidencojė emrat. Mund tė mos ishin bllacakė.

                [16] Gjerėsisht, Ranadan Asllani, Abdyl Dura me bashkėluftėtarė pėr Shqipėrinė Etnike, Prishtinė, 1998, 148.

                [17] Shih, M. Pirraku, Ripushtimi jugosllav i Kosovės 1945, Prishtinė, 1992, 19-49.

                [18] Gjerėsisht, Po aty, 37, 41; M. Pirraku, Pėr kauzėn shqiptare 1997-1999, Prishtinė, 2000, 99-101.

                [19] Gjerėsisht, M. Pirraku, Ripushtimi, fq. 42-43; Pėr kauzėn shqiptare, fq. 109

                [20] Shih, M. Pirraku, Ripushtimi, 47-48.

                [21] Emri tjetėr, i serbizuar, ėshtė: Nikodim Urdareviq (Ramadan Asllani, Abdyl Dura me bashkėluftėtarė pėr Shqipėrinė Etnike, Prishtinė, 1998,143).

                [22] Dy kėshillat e tjerė ishin: Islam Tusha dhe Elez Kovaēi, kurse emrin e kėshillit tė katėrt nuk arrita ta evidentojė.

                [23] Imishti (6), Ahmati (8), Bardhi (22), Doēi (6), Toēi (9), Lusjani (10), Shehėt (3), Kokajtė (11), Arrnorėt (3), Tusha (12), Dodaj (2), Kovaēi (9), Doshlakėt (3), Feraj (9), Ēajanėt (5), Salihasaj (6), Muēėt (6), Luēėt (8 familje).

                [24] Nė kėtė pjesė tė fshatit partizanėt kryen orgji edhe me gratė e mbetur pa mbrojtjen e burrave. Shih,  M. Pirraku, Ripushtimi jugosllav i Kosovės 1945, Prishtinė, 1992, 47-48..

                [25]  Ishin kėta burra tė pjekur: Ramiz Fera, Brahim Kovaēi dhe Metush Koka.

                [26] Gjatė ecjes ia kishin dalė tė zgjidheshin dhe kishin pritur momentin dhe terrenin strategjik pėr tė ikur. Ndonėse ndaj tyre u shti me breshėr plumbash, shpėtuan pa asnjė plagė.

                [27] Nga informatorėt e mi nuk arrita tė mėsoj pėr emrin e tė tė katėrtit.

                [28] Nė bazė tė kujtesės sė tė pranishmėve, ishin kryesisht meshkuj tė vėllazėrisė Lusjane.

                [29]  Fazli Ahmati nė Masakrėn e Bllacės humbi t’et, Arifin, i lindur mė 1874 dhe vėllain, Halilin, i lindur mė 1919.

                [30]  Pas largimit tė partizanėve nga vend i krimit, Emin Bardhi (i lindur mė 1920) ia doli tė tėrhiqte tė plagosurin. Tashti  Emini ėshtė haxhķ dhe jeton nė Shkup. 

                [31] Hasan Shukriu i pėrkiste njė familjeje shqiptare shkupjane me tradita patriotike. Ishte i martuar me njė maqedone, e cila i lindi Qefserin.

                [32] Qefser Shukriu u martua, mė 1945, me Kemal Haxhķ Kasėm Fejzullahu, vegėl komuniste antishqiptare nė duar tė Cėrvenkovskit dhe tė Gligorovit.

                [33] I lindur mė 1930.

                [34] Shih, Ramadan Asllani, Abdyl Dura me bashkėluftėtarė pėr Shqipėrinė Etnike, Prishtinė, 1998, 148-153.

                [35] Po aty; Shaban Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare (1844-1990), Tiranė, 1992, 439-440;  Nazif Selimi, Dėshmitė e gjalla, Shkup, 1998, 71; Rexhep Bunjaku, Kosova, Besa dhe tradhtia (Kujtime), Prishtinė, 1998, 18.

                [36] Elmaz Salihasi, Nazmi Luēi, Hasan Kovaēi, Fazli Ahmati, Tanush Shehu, Sadri Lusjani, Ragip Doēi (10 vjeē) dhe njė musafir,  dhėndėr i Qamil Bardhit nga Shkupi.

                [37] Ky ishte Ramadan  Muēa.

                [38] Ish-Gjurgjedell.

                [39] Ish-Palivodenica.

                [40] Kėshilli Organizues pėr Memorialin e Masakrės sė Bllacės e ka mbėshtetur nė informatat e 36 vetave, moshash tė ndryshme, qė u pėrkasin tė gjitha vėllazėrive tė Bllacės. Listėn ma dėrgoi (me Email) gazetari Ismail Sinani, mė 1 nėntor 2004.

                [41]  Shih, Dr. M. Pirraku, Ripushtimi,43,48;  Mulla Idris Gjilani dhe Mbrojtja Kombėtare e Kosovės Lindore 1941-1951, Prishtinė, 1995, 138; R.Asllani, Abdyl Dura me bashkėluftėtarė, 153.

                Nė disa libra tė tjerė, nuk ėshtė pėrfillė numri nga kujtesa historike. Numri i tė martirizuarve nė Masakrėne Bllacės tregohet si 137, 170, 180 madje edhe 280. Shih:Nazif Selimi, Dėshmitė e gjalla, 71; Sh.Braha, Gjenocidi serbomadh, 440;  R. Bunjaku, Kosova, Besa dhe tradhtia,  18.

                [42] Ky etnonim nė administrate shkruhet nė trajtėn sllave: Amati. Informatorėt e mi ma theksonin Ahmati, por e thonė edheAmati.

                [43] Nga vend i plojės u tėrhoq i plagosur, por vdiq afėr Mullirit tė Haki Dremjakut. Varrin e ka nė Dremjak tė Kosovės.

                [44] Informatorėt e mi ma theksonin nė trajtėn Bajram, por nė popullndihet edhe Beram sikurse edhe pėr emrin Behram.

                [45] Nė administrate mbahet trajta sllave Sula. Informatorėt e mi e pėrfillin kėtė trajtė pasi nė tė folur u mungon zanorja >y<.

                [46] Informatorėt e mi e pėrdorin nė trajtėn Avdili, nė mungesė tė zanores >y< nė koinenė e tė falmės sė Karadakut.

                [47] Informatorėt e mi emrin Osmani e pėrdorin nė trajtėn Asmani.

                [48] Pėr evidencimin e tė pushkatuarve, tė vrarėve, tė mbyturve me dru dhe tė plagosurve Kėshilli Organizativ pėr ngritjen e Memoria;it >>Masakra e Bllacės<< u mbėshtet nė informatat e dhėna nga kėta bllacjanė tė moshuar: Ramiz Fera, Mahmut Tusha, Emin Bardhi, Shaban Tusha, Raif Tusha, Ilmi Luēi, Hisen Ahmati, Ramadan Kovaēi, Shefki Kovaēi, Nebi Tusha, Qamil Arrnori, Elez Doēi, Hetem Doēi, Murat Doēi, Sefė Lusjani, Sabri Koka, Azem Doshlaku, Sinan Toēi, Shefket Koka, Nuhi Ēajani, Ramiz Ēajani, Rasim Muēa, Mexhit Muēa,Hazir Shehi, Rafiz Tusha, Beqir Lusjani, Medi Lusjani, Shaqir Ahmati, Elez Salihasi, Faik Muēa, Haēif Ahmati, Haēif Doēi, Rushan Muēa, Tefik Fera dhe Mehdi Bardhi.

                [49] Dhėndėr i Qamil Bardhit.

                [50] Fėmijė nė moshėn  dhjetėvjeēare. U plagos duke ikur nga fshati sė bashku me t’ėmėn.

                [51] Bllaca i dha UĒK-sė dy dėshmorė: Nexhmush Ferėn dhe Shefket Ferėn.

Kthehu ne fillim

________________________________

SHABAN PALLUZHA NĖ KTHESĖN ĒLIRIMTARE

NĖNTOR 1944 – SHKURT 1945

 Prof. Dr. Muhamet PIRRAKU

Mė 01.02.2007, Prishtinė

____________________

            Nė historinė e popujve ka ngjarje qė, me kthesėn qė bėjnė nė rrjedhė tė historisė, bėhen kujtesė e nderės, e besės, e burrėrisė dhe e krenarisė me rolin e fanarit nė paqe, nė trazime e nė luftė pėr liri. Kėto janė zhvillime komplekse qė shėnojnė kahje tė reja vendimtare nė ndodhi dhe qė bėjnė kufij midis epokave tė ndryshme. Roli i individit, i personalitetit, nė kėto kthesa ėshtė i madh, i pandashėm me rėndėsinė e kthesės. 

Njė ngjarje e tillė pėr Kosovėn, dhe popullin shqiptar nė pėrgjithėsi, ėshtė Kryengritja e Drenicės 21 janar – 21 shkurt 1945, e cila nė kujtesėn historike tė popullit njihet me emrin: Lufta e Shaban Palluzhės, kurse nė historiografi ka hyrė me disa emra tė pėrgjithėsuar me sintagmat: Pėrpjekja kundėrrevolucionare nėn udhėheqjaen e Shaban Polluzhės (nė historiografinė kominterniste jugosllavo-shqiptare) dhe Revolta e Drenicės, qė shqip do tė thotė kryengritje (nė fille tė shkollės historiografike kombėtare shqiptare tė Kosovės). Edhe mbiemri i fatosit tė kombit shėnohet nė dy variant: ”Palluzha” (shqip) dhe “Polluzha” (serbisht). Ky ėshtė edhe personaliteti mė emblematik i kėsaj kthese,  personalitet kompleks, tipik i lagjjes sė personaliteteve historike shqiptare nga Ali pashė Tepelena, tė ngritura nė Panteonin e atdheut duke hapėruar nėpėr bela dhe shkallėt e robėrisė.

Heroi i historisė sonė, tė dhimbėshme, Shaban Mustafė Kastrati u lind nė Palluzhė tė Drenicės, mė 1871, nė njė familje tė kanme. Nė periudhėn e rinisė mori pjesė nė kryengritjet antiosmane, kurse gjatė Luftės sė Parė Botėrore u ndesh me forcat pushtuese bullgare dhe austro-hungareze.  Kjo i hapi udhė pėr pushtet nė fillet e ripushtimit serbo-jugosllav, nga fundviti 1918.  Ngritjen nė kierarkinė e krerėve popullorė, duke marrė pėr mbiemėr emrin e fshatit, e arriti pėrmes ngritjes nė pushtet nga kapterri i xhandarmėrisė nė kryetar komune nė vitet e Jugosllavisė Versajase.

Ndonėse i pashkolluar, Shaban Palluzha, i dalluar me guxim pėr tė marrė vendime tė rėndėsishme, kishte njė intelekt qė e veēonte nga personalitetet e lagjjes sė tij, pėr tė zgjedhur rrugėn mė tė ndėrshme nė situata tė ndera pėr vendin dhe pėr popullin. Kjo i siguroi respektin e krerėve dhe tė masave. Nuk rrinte nė distancė me rivalėt, as puthadorė me miqtė. Edhe para rrezikut pėr jetėn, bėhej jorgan apo mburojė pėr adhuruesit dhe pėr kundėrshtarėt. I tillė ishte Shaban Palluzha - burrė i pashėm, i shėndetshėm, krerė autoritar. Ishte fetar i mire dhe shumė i vendosur. Mbante veshėmbathje tipike tė krero-aristokracisė drenicare tė kohės sė tij.

Nga krenaria e lindur, fliste me zė tė lartė, por kursyeshėm, nga se gjuha hetueshėm i merrte nė thua. Nė kuvende dhe kur printe nė odė, para vetės e nxirrte njėrin nga krerėt urtak dhe tė pranueshėm nė mjedis. Kur nuk i pėlqente, ndėrhynte nė bisedė.  I kishte hije tė ndėrhynte nė rolin e njė arbitri.

Portreti i Shaban Palluzhės

_______________________________

Burri i Dheut, Shaban Palluzha, nė mjedisin e tij, nė Drenicėn Veriore, mbėshtetej kryesisht nė Miftar Bajraktarin e Llaushės dhe nė Mulla Ibrahimin e Hasaprishtinės (ish-Palaci). I pari ishte personalitet i pėrkorė dhe shumė i menqur, kurse i dyti intelektual shumė i dijshėm. Tė dytė ishin tė guximshėm, patriotė tė kulluar dhe pėr Shabanin, gjatė tėrė shekullit tė tij, ishin kėshilltarėt mė besnikė. Midis rivalėve, por jo kundėrshtarė nė dėm tė shqiptarizmės, kishte Sadik Zenelin e Abrisė, personalitet ky me ndikim mė tė madh nė masat dhe Isuf Gradicėn, mjeshtėr pėr pushtet. Kėta, Sadiku dhe Isufi, kur ishte fjala pėr interesat e vendit, nė Shabanin kishin pushkėn plot, kishin pusinė. Dhe, dhjetėra krerė dhe burra, urtakė, pleqnarė dhe trima, qė pėrbėnin rrethin e dytė tė personaliteteve, mbi tė cilėt u mbėshtetėn: Shabani, Miftari, Sadiku e Isufi, nė periudhėn e Luftės sė Dytė Botėrore, pikėrisht nė Mbrojtjen Kombėtare tė Kosovės, nė Luftėn e Shaban Palluzhės dhe nė Lėvizjen e Rezistencės tė NDSH-sė, u bėnė komandantė ushtarakė e udhėheqės politikė nė pėrpjekjet pėr ēlirimin e Kososvės dhe ribashkimin e Shqipėrisė Etnike.

Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore kreu detyra tė rėndėsishme me interes pėr vendin: krerė popullor, kryetar komune, komandant i forcave tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės dhe kryetar i Gjyqit Paqtues (Islihatit) pėr nėnprefekturėn e Skėnderajt. Nga fillimi i vitit 1942 mbajti lidhje tė afėrta, politike e veprimi, me organizatėn antifashiste nacionalēlirimtare, me antifashistėt shqiptarė, dhe kjo i hapi rrugė tė emėrohet, komandant i njėsisė sė Drenicės nė pėrbėrje tė Brigadės VII tė Kosovės, e formuar me direktiv tė Shtabit Operativ tė AP dhe UNĒ tė Kosmetit, nga fundi i nėntorit dhe fillimi i dhjetorit tė vitit 1944. Tė themi qartė: nė vitet e Luftės sė Dytė Botėrore, midis nėpunėsve, mėsuesve dhe ushtarakėve qė kishin ardhur nga Shqipėria nė Drenicė, me tė cilėt kishte kontakt zyrtar kreu, kryetari dhe komandanti Shaban Palluzha, 22 ishin antifashistė. Nga dashuria drenicare e virgjėr pėr Shqipėrinė, kėta antifashistė kishin ndikim absolut tė thuash nė tė gjithė krerėt dhe hoxhallarėt e Drenicės. Ata i ushqenin me tė dhėna pėr fundin tragjik tė paevitueshėm tė nazifashizmit. Si rrjedhim fitoren e sigurtė tė Luftėa Antifashiste Nacionalirimtare Shqiptare. Sė kėndejmi, sikur tė na fliste, sot, Shabani pėr vetėn, do tė parapėlqente urtinė e Isak Njutonit: “Nėse kam parė larg, kjo ngaqė kam qėndruar mbi supet e gjigandėve”.

Vėrtet, nga ditėt e para tė formimit, Brigada Partizane e Shaban Palluzhės shfaqi indinjatėn dhe revolten ndaj vrasjeve pa gjyq tė personaliteteve shqiptare nė Drenicė dhe nė Kosovė. Brigadat partrizaneJugosllavisė dhe tė Shqipėrisė, qė morėn pėr detyrė tė “spastronin terrenin nga bandat fashiste” tė ushtarakut Mehmet Gradica me bashkėveprimtarėt, u treguan jo vetėm antishqiptare por edhe antiislame tė tėrbuara. Kėto mjaftonin pėr tė irituar komandantėt dhe ushtarėt e njėsisė sė Shaban Palluzhės. Sė kėndejmi, nga mesi i janarit 1945, Brigada e Shaban Palluzhės shpalli mosbindjen ndaj urdhėresave tė Shtabit Kryesor tė UNĒ tė Kosovės-Metohisė dhe nga Besiana (ish-Podjeva) u kthye, mė 24 janar 1945, pėr nė Drenicė, si eshkė e ndezur kjo pėr zjarrin e rrezistencės dhe tė luftės shqiptare kundėr ripushtimin komunist jugosllav tė Kosovės. Por, duhet tė theksohet fakti se Revolta e “Brigadės sė Shaban Palluzhės” nė themele tė Luftės sė Drenicės 21 janar –21 shkurt 1945, nuk mund tė shikohet vazhdim, as korrigjim, i Mbrojtjes Kombėtare Shqiptare tė Kosovės, as i Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare Shqiptare, por si fill i qartė i njė epokeje tė re, tė pėrpjekjeve me tė gjitha mjetet tė popullit shqiptar pėr tė zgjidhur ēėshtjen shqiptare mbi parimin universal tė demokracisė - me vetėvendosje.

Shtabin Drejtues tė Luftės sė Drenicės komandanti Shaban Palluzha, i pėrcjellė nga bashkėfsharati besnik, Hamėz Hetem Istogu, ka pasur rreth vetės, nė takime dhe nė kohė mė tė gjata, personalitete popullorė e luftarakė tė shquar, intelektualė e ushtarakė. Kėtu kam vend vetėm t’i pėrmend. Imer Fazliun nga Shqiponjasi (-sh-Radisheva), Isa Zymerin nga Prekazi, Ramė Sejdiun nga Llausha, Bajram Bajraktarin nga Drenasi, Miftar Bajraktarin nga Llausha, Mulla Ibrahimin nga Hasaprishtina, Mulla Ilaz Burojen, Rexhep Gjelin nga Likashani, Azem Aruēin nga Makėrmali, Beqė Ēubrelin, Jetullah Muharremin nga Rrezalla, Sadik Zenelin nga Abria, Feriz Bojiqin nga Luftari )ish-Kėrnica), Sadik Lutanin nga Turiqeci, Adem Dushin, Shaban e Rifat Kotorrin, Hazir Gjakjen nga Akrashtica, Istref Temėn nga Dritani (ish-Dabrashevc), Bedri Gjinin e Abdyl Zhubin nga Mitrovica, Orleanėn shqiptare – Marie Shllakun e Profesor Ymer Berishėn dhe sė fundi edhe Isuf Gjilanin, toger Mehmet Gradicėn, Brahim Lutėn nga Shkabaj (ish-Gllanasellė), Osman Bunjakun nga Lumkuqi (ish-Samadrexhė) etj.

Fadil Hoxha

______________________________

Tėr theksojmė faktin se Programin e Luftės sė Drenicės mund ta pėrceptojmė nga kundėrshtimi qė Shaban Palluzha u bėri, nė Skėnderaj, nga mesi i janarit 1945, pėrfaqėsuesvet tė Shtabit Operativ tė Kosmetit: Fadil Hoxhės dhe Kėrsta Filipoviqit, kundėr vrasjeve e plaēkitjeve tė brigadave jugosllave: “Nuk jemi kundėr pushtetit tė partizanėve, as kundėr komunistėve. Nė kėtė luftė asht edhe Shqypnia, e ne nuk mund t’i kundėrvihemi nanės. Jemi luftarė pėr liri dhe pėr nderin e familjeve e tė popullit …!”. Me kėtė frymė frymoi Takimi i jashtėzakonshėm i Shtabit tė Brigadės sė Shaban PalluzhėsLiridon (ish-Lupēi) tė Grykės sė Llapit, nė natėn e 20/21 janarit 1945, ku u mor vendimi definitiv pėr moslėnien e Kosovės nė duart e okupatorit pa njė qėndresė epike legjendare, qoftė ajo edhe ndeshje e Moisiut me Goliatin.

Shpjegimet e nxjerra me tradhėti nga Nazmi Kursani, oficer i OZN-ės, Marie Shllaku saktėsoi: “Bemė njė bisedė paria, pėr gjendjen e ngushtė qė na paraqitej, tė vdesim dhe tė mos biem nėn Serbi. Edhe nė paēim mundėsi tė shpėtojmė pa luftė. Nė qoftė se jo, tė ēohemi tė gjithė dhe tė mbrojmė, por tė mos e lėshojmė (Kosovėn)”.Aktakuzėn kundėr saj, pjesėmarrės nė Takimin e Liridonit, pėrmenden edhe Profesor Ymer Berisha, kapter Mehmet Gradica, Adem Shala, Ukė Sadiku, Major Qinisi, kapiten Rexhep Ismaili, Metė Dina, major Kutova etj. dhe saktėsohej se nė atė “takim u mor vendimi qė tė sulmoheshin njėsitė e UNĒ nė Drenicė dhe nė minierėn Trepēa, si dhe tė formohej udhėheqėsia qė do ta drejtonte kėtė luftė”. Komandanti largpamės, Shaban Palluzha, vetėm tashti, nė kėtė Takim, pranoi tė kthente Brigadėn nė Drenicė, i vetėdijshėm se lufta nėpėr fėmijė e gra, ėshtė e pėrgjakshme dhe e dhėmbshme.

Heroina Marie Shllaku

_____________________

Tėrheqja taktike nga Gryka e Llapit, e mė se 4000 vetave, pjesa mė e madhe pa armė, u bė nga mengjesi i datės 24 janar, kurse ndeshja e parė ndodhi nė Artakoll. Realisht mė 24 dhe 25 janar 1945, ndodhi shkapėrderdhja e madhe e tė mobilizuarėve pėr partisanė nė vise tė Llapit, tė Pėrmalinės dhe tė Artakollit dhe, mė 26 janar 1945, Shaban Palluzhėn e gjejmė nė Drenicėn Qendrore, me 500-700 luftėtarė. Kėta janė pjesa mė e pandryeshueshme e numrit tė luftėtarėve tė Luftės sė Drenicės deri mė 18 shkurt 1945, kur sipas udhėzimeve tashti tė komandantit ushtarak tė Shtabit tė Shabanit, togerit Mehmet Gradica (i bashkuar me Shabanin mė 12 shkurt, pak orė para se tė vdiste Myftar Bajraktari), u shpėrnda pjesa mė e madhe e bashkėluftėtarėve, pėr tė bėrė zgjidhje individuale pėr fatin e tyre tė mėtutjeshėm, mbėshtetur nė amnistinė e shpallur, ditė mė parė, nga Josip Broz Tito. Ishte ky fund tragjik por krenar, sepse, krahas dimėrit tė egėr, mė nuk kishte as bukė nė popull, as veshmbathje, as municion nė xhepat e luftėtarėve. Kurrė nuk pati ilaēe dhe as mjek.

Dhe, kėtu shumė telegrafisht, detyrohem tė pėrmbledh: Kundėr forcave tė revoltuara, kryengritėse dhe luftarake nė arealin eDrenicės nėn udhėheqjen e Shaban Palluzhės, dhe pėr shtruarjen e Kosovės me strategjinė serbe tė tokės sė djegur, Shtabi i Pėrgjithshėm i Ushtrisė sė Jugosllavisė dėrgoi 40-50 mijė ushtarė. Nė raportet e batalioneve, tė brigadave dhe tė shtabeve tė kėsaj ushtrie, numri i efektivit tė luftėtarėve pėrreth Shaban Palluzhės paraqitej tepėr i zmadhuar: 2000, 5000, e madje mė 9 shkurt 1945, pėr tė arsyetuar vendosjen e pushtetit ushtarak, mė 8 shkurt 1945, atė numėr e ngritėn nė 10 000 veta, pra pėr rreth 18 - 20 herė mė tė madh.

Tė konstatojmė edhe faktin se, sipas strategjisė sė zbatuar gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, pėr tė siguruar fitore mbi palėn ndėrluftuese, duhej tė dėrgoheshin tre ushtarė ndaj njė ushtari tė armikut. Mirėpo, Tito nė Kosovė, kundėr Shaban Palluzhės, dėrgoi njė numėr ennorm: 20-25 ushtarė pėr njė kryengritės, sikur Palluzha pėr tėrė kohėn tė kishte dy mijė tė armatosur. Por, meqė nė Luftėn e Drenicės, prej 25 janarit – 18 shkurt 1945, luftėtarė efektivė ishin vetėm 500-700 veta, del se kundėr njė kryengritėsi janė dėrguar 40 - 50 ushtarė me armatim e logjistikė moderne.

Vėrtet, nga 19 shkurti 1945, nė Bezhenik, paralagje e fshatit Qėndresė (ish-Tėrstenik) tė Drenicės, tė lidhur me “Shtrabin e Shaban Palluzhės” ishin vetėm rreth 70-100 veta dhe sa filloi rrethimi dhe lufta, u tėrhoq pjesa absolute e tyre. Shaban Palluzha dhe Mehmet Gradica me njė efektiv prej rreth 17-29 bashkėluftėtarėsh, e pėrballuan luftėn rreth tri orėshe nga Kullat e Fekė Zenunit. Dolėn nga rrethimi me luftė flaka-flakė, me njė tė plagosur, duke lėnė tė vrarė 6 ushtarė tė armikut. Pėrshpejtuan pėr nė Kullat e Hasan Sylė Dvoranit nė Qėndresė dhe aty, me njė efektiv prej rreth 20 vetash, nė natėn e 21/22 shkurtit 1945, i rrezistuan nga nė tri kulla Divizionit 52 tė Ushtrisė sė Jugosllavisė. Ndėr bashkėluftėtarėt e orėve tė fundit tė Shaban Palluzhės dhe tė Mehmet Gradica, ishin:  Isuf Gjilani me dy-tre bashkėluftėtarė, Rexhep, Qerim e Mehmet Gjeli, Bajrush Qazimi, Muharrem, Musli Mehmeti dhe Halil Zeqiri tė Dodonės (ish Gradicė), Hazir Gjakja, Brahim Luta, Ajet Qirezi, Hamėz Istogu me t’et, Hetemin, Asllan Lladroci, etj. Sipas Marie Shllakut, nė orėt e fundit tė luftės heroike ishin 32 bashkėluftėtarė dhe  kundėr tyre ishin tė angazhuar 17.864 (“e ndoshta edhe ma…”) - ushtarė jugosllavė. Do tė thotė, kundėr njė luftėtari efektiv tė Shtabit tė Luftės sė Drenicės pushtuesi angazhoi mė shumė se 558 ushtarė, tė mbėshtetur me artileri. Mė 22 shkurt 1945 u kuptua se ushtaria jugosllave pati rreth 50 veta tė vrarė dhe tė humbur. Dėmet mė tė mėdha armikut i shkaktoi strategu i pashoq, Mehmet Gradica.

Mehmet Gradica

_____________________

Lufta do tė zhvillohet nė distancėn mė ideale pėr artilerinė e pushtuesit kundėr Kullės - fortifikatė e fundit e Shtabit tė Luftės sė Drenicės. Nė kėtė rrethim ranė dy bashkėluftėtarė tė Isuf Gjilanit dhe u plagosėn Hamėz Istogu, Shabani dhe Mehmeti. Dy tė fundit, morėn plagė tė rėndė nga copat e predhave artilerike dhe trarėt e kullės qė po u shembej mbi kokė.  Zėvendėskomandanti i Shtabit tė Luftės sė Drenicės, Rexhep Xheli, i shquar pėr sshkathtėsi luftarake, i ndihmuar nga ana e bashkėluftėtarėve qė u pėrmendėn, me sukses e shpėrtheu rrethimin e hekurt, duke bartur mbi kuaj Shaban Palluzhėn, Mehmet Gradicėn dhe Hamėz Istogun. Gjatė tėrheqjes do tė vdesin Shabani dhe Mehmeti, kurse kufomat e tyre do tė fshihen, pėr tė mbajtur nėn ethe tė frikės ushtrinė pushtuese, edhe pėr njė kohė– “u vranė apo jetojnė…!?”

Vlerėsimin e parė politik, dhe shkencor, tė kėsaj kthese tė luftės ēlirimtare e bėri simboli i rezistencės dhe i mendimit politik shqiptar tė lirė, nga fundvitet ’50-ta tė shekullit XX, Adem Demaēi, nė “Programin e Lėvizjes Revolucionare tė Bashkimit tė Shqiptarėve”, nga fundviti  1963 – pranverė 1964, ku, midis tė tjerash, konstatoi: “Shqiptarėt e viseve tė robnueme deri dje, nė saje tė instiktit tė vet tė aprovuem, tue pa se ajo qė u ishte premtue – se “do tė bashkoheshin me nanėn e vet Shqipninė” – po lihej me nji anė – ngadal e me mjeshtri – nė mėnyrė tė vetėvetishme dhe pa kurrfarė organizimi paraprak – nė Drenicėn Kreshnike – me shpresė se do tė tėrhiqte vemendjen e tė tjerėve jashtė dhe naltė, u ngrit nė kryengritje popullore pėr tė mundė me realizue premtimin e dhanun nė Dokumentin e 31 dhetorit tė vjetit 1943, nxjerrė nga Kėshilli Nacionalēlirimtar i Kosovė-Metohisė”.

Mė tutje, Mendela ynė, do tė konstatojė se zemra e Kryengritjes sė Drenicės “ka rrjedhė prej popullit dhe ka pasė tė vetmin qėllim – bashkimin e popullit shqiptar” dhe, pėrfundonte: “Gjaku i trimave shqiptarė nuk shkoi kot sepse la mbas vehtes gjurma tė pashlyeshme pėr brezat e ardhshėm, pėr rrugėn qė ēon kah bashkimi pėrfundimtar i popullit tonė”.

Tė pėrfundojmė: Lufta e Drenicės nėn udhėheqjen e Shaban Palluzhės 25 janar -21 shkurt 1945, ishte luftė mbrojtėse e drejtė, e fundit nė historinė shqiptare e pa planifikuar paraprakisht dhe e drejtuar nga krerė analfabet. Kjo luftė, me pėrmasat e saj nė hapėsirė dhe nė kohė, shėnoi kthesėn historike nė pėrpjekjet dhe nė luftėn e popullit shqiptar pėr liri dhe pėr vetėvendosje pėr njėsinė e shtetit shqiptar ku bukės i thuhet bukė dhe ujit – ujė, tė riaktualizuar me Luftėn Ēlirimtare tė UĒK-sė, e tė mbajtur gjallė aktualisht me infuzionet e AKSH-sė. “I huaji s’mund veē tė pranojė ēmimin qė njė komb i vė vetes sė tij” – do tė na thėrriste Faik Konica.

Shėnim: Referat i lexuar nė Akademinė kushtuar Shaban Palluzhės, nė “Sallėn e Kuqe” nė Prishtinė, mė 8 shtator 2004, me rastin e pėrurimit Memorialit pėr Shaban Palluzhėn, nė Palluzhė tė Drenicės.

                                                                

Kthehu ne fillim

____________________________

BURIMET HISTORIKE PĖR BETEJĖN E KOSOVĖS TĖ VITIT 1389

 

Shkruan:Prof. Dr. Muhamet PIRRAKU

Janar 2007, Prishtinė

______________________________________

Ndodhja nė rrjedhė tė poshtme tė lumit Llap, nė verė tė vitit 1389, ėshtė moment historik pa asnjė ndikim pėr ndryshime tė marrėdhėnieve ekzistuese nė vendet e pėrfshira nė ngjarje. Kjo ndodhje nė historiografi depėrtoi ngadalė dhe u ngulitė me atributin Beteja e Kosovės dhe Beteja e Parė e Kosovės e vitit 1389, duke i pėrshkruar pėrmasa fantastike.

Lėnda burimore udhėpėrshkruese, folkloristike, anuare dhe kronikale, qė i bėnė jehonė kėsaj ndodhje ėshtė e vėllimshme, por shumė kundėrthėnėse njėra me tjetrėn deri nė absurd. Vėrtet, kėto tė mira kulturore letraro-kronikale tė proveniencės sllave, turke, persiane, greke, latine, shqiptare, hungareze, frėnge e tė tjera, janė ngritur mė vonė, pėr qėllime politike tė palėve, me interes pėr afirmimin e hapave tė rinj pushtues perandorak osman dhe Islamit drejt Perėndimit dhe Lindjes sė krishterė, nė njė anė, dhe pėr afirmimin e kėrkesės pėr krijimin dhe forcimin e bedemit antiosman tė gjithėkrishterė, nė anėn tjetėr. Motivet fetare tė krishtera antiislame nė burimet evropiane do tė forcohen veēanėrisht pas shekullit XVI, pikėrisht si produkt i lėvizjeve tė reja kulturore e politike nėn ēatinė e Humanizmit, tė Renesancės, tė Reformacionit dhe tė Kundėreformacionit. Pėrfundimisht deri nė kėtė kohė ndodhi kalimi masiv nė Islam i shqiptarėve ortodoksė shėnsavianė e shėnklimentianė nė ish-provincat romako-bizantine tė Dardanisė dhe tė Maqedonisė, qė pati pėr pasojė edhe depėrtimin e motiveve fetare islame nė kujtesėn historike shqiptare pėr Ndodhjen e Kosovės tė vitit 1389.

Nė kėtė kumtesė nuk kam kohė as vend tė pasqyrojė kėtė ndodhje nė pėrplotėni, ngase pėr njė analizė kritike tė burimeve dhe tė literaturės duhet studim i veēantė monografik multidisciplinor. Pėr kėtu e konsideroj tė rėndėsishme vetėm evidencimin kronologjik tė kronikave lindore dhe perėndimore tė krijuara nė rrjedhė tė historisė nga fundi i viteve tė 80-ta tė shek. XIV deri nė fillim tė viteve tė 70-ta tė shek. XVII, me njė gjykim tė pėrmbledhur nė fund pėr ēėshtjet e hapura.

Pėr burim tė parė tė proveniencės osmane, i pari i njohur deri tashti, ku zuri fillin versioni zyrtar osman pėr Betejėn e Kosovės, ėshtė poema “Iskender-name” e poetit Ahmedije tė Anatolisė, e pėrfunduar mė 13 mars 1390. Ndėrkaq trajtimi kronikal i ngjarjes nė Kosovė, mė 1389, nisi me veprėn “Bāzm u rāzm” persisht tė Azis ibn Ardäshira Astrābādija, e pėrfunduar mė 1398. Ky krijues  jetoi nė oborrin e njė emiri tė pavarur, ndaj e dha dritėn e gjelbėr pėr ekzistimin e komplotit ushtarak nė taborin e Sulltan Muratit. Sipas tij Murati I, si dhe biri i tij, Jakubi, u likuiduan me komplot nga i biri, pėrkatėsisht vėllai, Sulltan Bajazitin I. Kjo dritė mė vonė do tė mjegullohet me versionet zyrtare pėr vrasjen e Muratit I, shkruar nga kronistė dhe historianė oborrtarė, nisur me veprėn “Menakib-name” tė Jahshi Fakih-ut, shkruar nga bashkėkohėsi i ndodhjes. Fakih ishte i biri i Iljasit, imam i Bajazidit I dhe vdiq para vitit 1413.

 

         

Sulltan Murati I (1359 - 1389) / Sulltan Bajaziti I (1389-1402)

_______________________________________________

Vepra e Fakihut u bė bazė e fortė pėr pretendimet e tjera historiografike osmane pėr ndodhjen nė Kosovė, mė 1389. Pasoi historia e Mulla Shukrullah-ut: “Behxhet-ut Tevarih”, e pėrfunduar mė 2 nėntor 1459. Versionin zyrtar osman e shpini edhe mė tutje kronisti i quajtur Enver, nė veprėn “Düstür-name” tė viti 1464. Tri vjet mė pas u pėrfundua vepra historiografike madhore: “Tevarih-i al-i osman” e Uruxh-it, e shkruar deri nė vitin 1467, i cili u mbėshtet kryesisht nė veprėn e Fakihut, tė cilėn e pėrfilli edhe historiani zulmėmadh, Ahmed Ashik-pasha Zade, nė veprėn e njohur me emrin “Menakib“ ose “Tevarih-i al-i Osman”, tė shkruar deri nė vitin 1484. Pasha Zade jetoi dhe veproi nė Shkup nė vitet 30-50 tė shek. XV, ndaj veprėn e pasuroi edhe me tė dhėna nga kujtesa historike nė Kosovė. Mirėpo, me ndikim tė madh nė historiografinė botėrore do tė bėhet “Kitāb-i Cihan-nümā” i Mehmet Neshriut, e shkruar midis viteve 1484-1493, e fryrė me tė dhėna fantastike.

Kujtesa historike ballkanike pėr ngjarjen nė Kosovė, mė 1389, gjeti afirmim nė “Kronikėn turke tė Janiēarit” tė Mihail Konstantin - Ostrovicės, e shkruar nė vitet 1491/92, pėr nevojat e mbretit tė Hungarisė. Pas kėsaj kronike vije historia e rėndėsishme “Hesht behisht” e Idris Husam ed-Din - Bitlis, e pėrfunduar nė vitin 1505, ndėrkaq kjo u ndjek nga historia, gjithashtu madhore, “Tevąrih-i āl-i Osman” e Kemal Pashazades, e shkruar midis viteve 1502-1510.

Midis viteve 1490-1512, njė krijues anonim nga Edrenea e pėrshtati historinė e Uruxhit, “Tevarih-i al-i osman”, e pasuroi me motive tė reja dhe vende-vende e stilizoi. Tani vijnė veprat historiografike osmane: “Tārih-i Niŝancī” e Ramazan zade Mehmet Ēelebi - Nishanxhiut, e shkruar para vitit 1561 dhe vepra madhore “Tac-ut-tevārih”, e Saaduddin Mehmet Hoxha Efendisė, e shkruar mė 1575. E kėtij viti konsiderohet edhe vepra e Ahmed Ferīdūn-it: “Mejmūah-i nunshāāt-i Salātīn”, nė tė cilėn janė botuar letrat e sulltanėve, pėrfshirė edhe “Fermanin e Bajazitit I” - dėrguar kadiut tė Bursės nga Kosova pėr varrosjen e kufomės sė Muratit I. Sipas kėtij dokumenti, Sulltan Murati u flijua pėr islamin, si plotėsim i dėshirės sė tij, nė mesin e muajit Shaban tė madhėrueshėm 791 tė hixhrit, pėrkatėsisht mė 1389. Muaji Shaban i atij viti filloi ditėn e hėnė, mė 26 korrik dhe kishte 29 ditė, deri mė 23 gusht. Del se tragjikomendia nė “vendin Kosovė” ndodhi mė 8 ose 9 gusht 1389, datė tė cilėn nuk e gjejmė nė kronikat osmane tė hershme, as tė pėrfillur nga historiografia turke, e cila pėr datė tė Betejės sė Parė tė Kosovės e mbanė 20 qershorin 1389.

Pėrafėrsisht tė mesit tė viteve tė 70-ta tė shek. XVI ėshtė edhe vepra: “Badā’i ‘ul-waqā’i” e autorit Hoxha Husejn dhe “Nuhbet-üt-tevarih ve ‘L-abar” e Mehmed bin Mehmed. Tė dhėna me interes pėr ngjarjen e Kosovės tė vitit 1389 la edhe Mustafa Ahmedi - Aliu, i cili shėrbeu nė Bosnjė, mė 1577,  kurse kronikėn e rėndėsishme:  “Künh-ül-ahbār” e shkroi midis viteve 1591-1599.

Njė vepėr historiografike voluminoze midis kronikės dhe historisė me pretendime tė mėdha, ėshtė historia “Tāhih-i Sollakzāde”, e shkruar para vitit 1657, e Mehmet Handamit - Solakzade. Ndėrkaq, tė dhėna me interes nga kujtesa historike shqiptare dhe ballkanike pėr Ndodhjen nė Kosovė, mė 1389, pėrjetėsoi nė kujtesėn turke dhe nė historiografinė osmane udhėpėrshkruesi i famshėm Evlie Ēelebi, nė veprėn madhore “Sijaset-name”. Ai tokat shqiptare, Kosovėn dhe vendin e ndodhjes i vizitoi nė vitin 1660/62. Pėr traditėn vendėse shqiptare tė Kosovės me interes pėr ngjarjen e Kosovės sė vitit 1389 ka lėnė edhe dervishi i Selanikut AhmetDedeLutfullah-Mynexhimbashi,nė veprėn: “Müneccimbaŗi Sahāif-ul-ahbar”, tė shkruar pas vitit 1672. Kėtu, tė themi kushtimisht, pėrfundon faza e historiografisė letraro-kronikale zyrtare osmane.

Nė  rrjedhė tė kohės, pėrkrah kronikave osmane, lindėn anuarėt dhe kronikat e proveniencės ballkanike dhe evropiane pėr Ndodhjen nė Kosovė, mė 1389. Mirėpo, derisa para kronikave osmane nuk njohim asnjė dokument arkivor tė proveniencės lindore, vjetarėve dhe kronikave evropiane pėr kėtė ngjarje u kanė paraprirė informatat me shkrim tė individėve si pėrpjekje pėr tė informuar opinionin pėr ndodhjen.

Beteja e Kosovės 1389

________________________

Informatėn e parė pėr Ndodhjen nė Kosovė e la gjakoni Ignjatie, mė 27 qershor 1389, pėrcjellės nėpėr Lindje i  mitropolitit rus, Pimen. Ai shkroi se nė popull po flitet pėr vrasjen e Muratit I, por nuk e zuri ngoje vrasėsin, as ditėn e vrasjes. Mė 1 gusht 1389, Mbreti i Bosnjės, Tvrtko I, e informoi komunėn e Trogirit dhe tė Firencės se ushtria e tij e ka thye ushtrinė osmane tė Mratit I. Nga pėrgjigjja e Firencės, mė 20 tetor 1389, nė Letrėn e Mbretit Tvrtko I, shihet se firentinasit kishin siguruar edhe informata nga burime tė tjera pėr Betejėn e Kosovės. Ata Tvrtkos i uronin fitoren dhe i gėzoheshin vrasjes sė Muratit I nga ana e 12 bujarėve tė besatuar, nga tė cilėt - “njėri prej tyre me shpatė e therri”.

Kėtu e vlen tė thellohemi pak mė shumė nė tė dhėnat e proveniencės serbe. Tė theksojmė fillimisht se Kultin e Lazarit dhe Mitin serb tė Kosovės e krijoi qeveria dhe kisha ruse deri nė fund tė shek. XVI. Kisha serbe nė Perandorinė Osmane pėr Ndodhjen nė Kosovė u mur vetėm rreth dy muaj e gjysmė pas ngjarjes. Prifti Pahomije,me gjasė i kishės sė Shėn Onufrit tė Shumicės, lokalitet afėr Ravanicės, nė Shumadi, shkroi: “...Nė kėtė vit knez Lazarin e vranė turqit dhe Muratin serbėt”. Dhe, vetėm rreth dhjetė vjet pas ngjarjes, aty nga fundi i shekullit XIV, kemi edhe njė shėnim tjetėr tė kishės serbe ku thuhej: “Sa gjėmė u bė nė vend kur u vra knezi dhe mbreti i madh turk”, pa ua zė ngoje emrat. Tani kjo kishė Tragjedinė Lazar-Murat mė nuk e zuri n’goje pėr rreth 100 vjet, deri nga fundi i shekullit XV. Nė njė shėnim tė kėsaj kohe zihej n’goje vrasja e Muratit I dhe e Lazarit dhe humbja e ushtrisė sė krishterė “pėr shkak tė ikjes tė ca njerėzve serbė”. Emrin e vrasėsit tė Muratit nuk e pėrmendi asnjėri nga burimet kishtare serbe tė shek. XIV - XV. Emrin e vrasėsit tė Muratit I nuk e pėrmendi as Konstantin FilozofiBiografinė  e Stefan Lazarit , mė 1431, dhe as autori i anuarit Cetinski letopis (1516-1572). Nė njėrin dhe nė tjetrin shkrim, vrasėsi i Muratit I quhej vetėm me atributin: “...njėfarė burri fisnik”, ndonėse kronikat osmane dhe evropiane deri nė kėtė kohė, pėr vrasės e konsideronin Milosh Nikollė Kopiliqin - krahinar vendės kosovar, vasal dhe i njohur mirė nga afėr i Muratit I. Edhe Gjergj II Brankoviq nė veprėn “Cronica Serbica” (fundi i shek. XVII), botim i vitit 1704, i iku rolit tė Milosh Nikollė KopiliqitTragjedinė e Kosovės tė vitit 1389 dhe nuk dha shenja pėr ekzistimin e Kultit serb tė Lazarit dhe tė Mitit serb tė Kosovės.

Tashti tė pėrmendim radhazi burimet e tjera evropiane pėr Betejėn e Kosovės 1389. Diēka para tetorit tė vitit 1389 francezi Filip Mezičre, ushtarak dhe administrator nė Qipro,  e informonte Francėn se ngjarja ku u vra Murati I me tė birin - “sė bashku me disa udhėheqės eminent turq” ndodhi “nė pjesėt e Shqipėrisė”. Me interes ėshtė edhe Letra e Dimitrije Kidonit drejtuar nė burg mbretit Mihaili II Paleolog, nė ditėt e para pas “ndeshjes” sė koalicionit tė krishterė kundėr ushtrisė osmane. Tani, mė sė pesė vjet mė nuk u fol pėr Ndodhjen nė Kosovė, deri nė Kronikėn e murgut tė Saint Denisit, mė 1395, e cila nuk e zuri n’goje emrin e vrasėsit tė Muratit I. Filip Mezičre Ndodhjes nė Kosovė iu kthye edhe njėherė, mė 1396/7. Tashti informonte se janė vrarė 20 mijė trupa tė Sulltanit dhe po aq tė Lazarit.  Pason kronika e njė Anonimi grek, e botuar nga Zoras dhe Anonimi i Raguzės, mė 1402, i cili ndiqte kujtesėn boshnjake. Ky do tė konstatojė se nė Kosovė, nė mesin e qershorit 1389, pranė Lazarit , tė cilin e quante “mbret i Bosnjės”, ishin “boshnjakėt”, Vuk Brankoviqi dhe Vojvoda Vllatko Vukoviq (i Kroacisė). Nuk e pėrmendi fare emrin e atij qė Muratit I i “dha plagė nė zemėr”. Kronisti anonim i Fiorentinės (Kronika e Friulit), nė dhjetėvjetėshit e dytė tė shekullit XV, foli pėr ngjarjet nga vrasja e Karlo Duirrsakut, mė 1385, deri nė vitin 1409. Sipas tij,  Murati pati mė se 70 mijė viktima, kurse tė krishterėt mė se 30 mijė.

Me ndikim nė historiografinė evropiane do tė bėhet vepra e Laonici Chalcondyle Atheniensis: “De origjine et rebus gestis Turcorum...”, e shkruar para vitit 1435 dhe e botuar mė 1556. Ky e dinte se vrasės nė variantet: Milo, Miloen dhe Michale.  Ndėrkaq, sipas informatave qė kishte Mbreti hungarez, Albrehti, mė 1438 - Murati e Lazari u vranė nė dyluftim. Pėr ndodhjen nė Kosovė, mė 1389, shkroi edhe Armtari Jerga i Nirnbergut, i cili shėrbeu nė oborrin e Stefan Vukēiq - Kosaqit para vitit 1466. Mirėpo, ndikim tė madh nė historiografinė evropiane do tė bėjė Kronika e Johan Mihail Dukės, e botuar italisht nė fillim tė shek. XVI. Atė kryekreje e pėrfilli Marin Barleti si dhe njė grup kallogjerėsh nė Letrėn pėr Papėn, mė 1598, si edhe relatorėt: Marin Bici (1610), dhe Pjetėr Mazreku (1623/24). Kėta relatorė e afirmuan edhe kujtesėn historike shqiptare tė Kosovės pėr vrasjen e Muratit dhe tė Milosh Kopiliqit. Nga fillimi i shek. XVI pėr Ndodhjen nė Kosovė, mė 1389, la tė dhėna edhe prifti ulqinak Martin Segoni nė itinerarin: “De itineribus in Turciam Libellus” dedikuar nevojave tė mbretin hungarez, mė 1502, e cila mė vonė i atribuohet udhėpėrshkruesit Filice Petantio-s, mė 1522.

Mitizimi i Car Llazarit serbė

________________________________

Me rėndėsi tė posaēme dhe saktėsi tė madhe pėr pjesėmarrjen e shqiptarėve nė koalicionin e tė krishterėve antiosmanė ofron kronika “Historia e generalogia della casa Musachia” e Gjon Muzakės, e shkruar nė vitin 1510. Kėtė e ndjek raguzani Ludovik Cerva Tubero nė “Comentario de rebus quae temporibus eius...gestae funt”, e shkruar para vitit 1515, kurse e botuar mė 1590 me titull: “...De Turcorum origjine...”. Ngjarjes sė vitit 1389 nė Kosovė iu kushtua edhe Benedikt Kuripeshiq nė “Itinerarium der  Botschaftstreise...”, mė 1530, kurse mė 1550 u botua nė gjuhėn gjermane kronika osmane e quajtur: “Girabi Tevarichi”. Ngjarjes nė Kosovė, mė 1389, do t’i pėrkushtohet edhe Francesco Sansouino nė “Gl’ Annali overo le vite de’principi et singnori della casa Othomana”, botuar mė 1571 si dhe udhėpėrshkruesi Jean Palerne Forensien, i cili vizitoi viset e Dardanisė nė vitet 90 tė shek. XVI dhe regjistroi kujtesėn historike shqiptare tė ndritur pėr Skėnderbeun dhe pėr Milo Komnenin (Milosh Nikollė Kopiliqin).

Nga fillimi i shkullit XVII zuri fill trajtimi historiografik humanist evropian pėr ndodhjen nė Kosovė tė vitit 1389. Me ndikim tė madh nė literaturėn historiografike evropiane do tė bėhen veprat: “Il regno de gli Slavi...”, e Mavro Orbinit, e botuar mė 1601 dhe “Ristretto de gli anali di Rausa” e  Petro Lukarit, e  botuar mė 1604. Kėto dhe disa kronika osmane i ndoqi historiani anglez Richard Knolles nė veprėn: “Generall Historie of the Turkes...”e botuar mė 1610 dhe 1710,  i ndjekur nga Joanne Cuspiniano: “De Turcorum origjine...” tė botuar mė 1673. Nga kėtu mund tė flasim pėr fillin e dijes shkencore pėr Betejėn e KosovėsPerėndim dhe nė Lindje mbi bazėn e tė dhėnave tė kronikave osmane e evropiane pėr Ndodhjen nė Kosovė mė 1389, me pasoja tė konsiderueshme pėr historiografinė dhe pėr historinė e popujve ballkanikė, veēanėrisht nė dėm tė qenies shqiptare nė Djepin e shqiptarizmės, nė Kosovė.

Tė pėrmbledhim shkurtimisht: Pėr shkencėn e historisė nuk ėshtė i njohur asnjė dokument nga dita e ngjarjes dhe me burime nuk mund tė saktėsohet dita kur ndodhi ajo. Vidovdani serb i datės 15 pėrkatėsisht i 28 qershorit 1389, ėshtė shpikje e kishės dhe e politikės serbe nga fundi i shekullit XVIII - fillimi i shekullit XIX, njėsoj si edhe Kulti i Lararit dhe Miti i Kosovės. Realisht, sipas gjykimit kritik tė informatave dhe tė kronikave osmane dhe evropiane, mund tė thuhet se ka ekzistuar pėrpjekja e fshehtė e Princ Lazarit pėr njė aleancė tė tė krishterėve ballkanikė e evropianė kundėr pushtuesit osman, kurse Murati I erdhi nė Kosovė, njė vend vasal midis Bosnjės dhe Serbisė vasale, me qellim tė kontrollonte dhe tė forconte lojalitetin e vasalėve nė Shqipėri, nė Serbi dhe nė Bosnjė.

Analiza kritike e fakteve tregon se Ndodhja ėshtė komplot nė kreun komandues tė koalicionit tė tė krishterėve ballkanikė nė nismė, nė njė anė dhe nė kreun komandues tė ushtrisė aziatike-ballkanike perandorake osmane, nė anėn tjetėr. Sipas gjithė gjasash, tragjedia nė dy pamjet e saj origjinale, nė dy taborėt ushtarake, ėshtė zhvilluar nė intervalin kohor prej rreth dy orėsh dhe nė fshehtėsi tė madhe nga trupat ushtarake dhe kreu i ulėt komandues. Kjo Ndodhje nuk shkaktoi asnjė ērregullim nė marrėdhėniet shoqėrore tė kohės nė relacionin okupator osman - vasalė ballkanikė. Nė terren nuk mbetėn gjurmė tė luftės - varre as gjėsende nga “Beteja...”, e cila nė burimet e pėrmendura tregohet se kishte armatim kėmbėsorie, kalorėsiake dhe artilerike tė pėrmasa fantastike: mbi 100 000 tė rėnė, e po gati aq tė plagosur, pjesa mė e madhe e tė cilėve “nuk u pėrballuan plagėve”. Kufoma e Muratit dhe kufoma e Lazarit, tė padėmtuara,  u varrosėn me nderime tė larta fetare e pushtetore, i pari pranė xhamisė nė Bursė, kurse i dyti pranė kishės ortodokse nė Prishtinė. Pak muaj mė vonė kufoma e Lazarit do tė zhvarroset dhe rivarroset me nderime kishtare e pushtetore nė kishėn e pėrshpirtshme tė tij, nė Zhiēė tė Shumadisė, Bajazidi I do tė bėhet dhėndėr i Lazarit dhe Stefan Lazareviqi do t’i bashkohet  me ushtri Bajazidit nė pushtimet e reja. 

Sekuencat mė reale tė kėsaj tragjedie janė ndėr motivet mė tė hershme tė kujtesės dhe tė epikės historike tė popullit shqiptar tė Kosovės tė periudhės sė krishterė ortodokse shėnsaviane. Nė epiqendėr tė saj ėshtė fati tragjik i Sulltan Muratit I dhe i krahinarit vendės drenicar, Milosh Nikollė Kopiliqit, zotėrues vasal i Kosovės i njohur nga afėr me Sulltan Muratin. Me kėto shėmbėllejnė fuqishėm motivet e hershme tė kujtesės epike boshnjake, kroate e serbe, e cila sa ka ardhur dhe ėshtė pasuruar me aktorė tė imagjinuar dhe me motive fetare, mitike, legjendare e politike, tė gjitha kėto me proveniencė nga versionet zyrtare tė Oborrit perandorak Osman dhe tė kishės ortodokse dhe tė oborrit qeveritar serb nė shekujt XV- XIX.

Dhe, njė fakt duhet tė vihet nė spikamė: Tė gjitha personalitetet historike nga tabori i krishterė, tė cilėt janė flijuar nė Komplotin Bajazi I - Vuk Brankoviq, pėr pushtet e mirėqenie vasale osmano-serbe, janė personalitete shqiptare ose tė pėrkatėsisė vllahe, amallgam ky iliro-roman, siē ishte edhe kosovari pėrlepnicas anamoravas - Lazar Pribezi, dhėndėr i fisniku serb nga Krushevci i Shumadisė. Tė gjithėve, pėrpos Lazarit, vrasėsi ua humbi edhe varret, pėrfshirė edhe varrin e princit Theodor Muzaka II.

Sė kėndejmi, ndonėse pėr tė ashtuquajturėn Beteja e Kosovės 1389 janė botuar shumė shkrime, studime dhe monografi historiografike e folkloristike nė gjuhė tė ndryshme, si ngjarje historike nė fushėn e dijes ka ngelė e errėt dhe e pambyllur. Ndėr ēėshtjet mė parėsore tė cilat janė tė hapura pėr hulumtim dhe pėr ndriēim shkencor kritik me interes pėr historinė dhe pėr historiografinė, janė njohja e prapaskenave politike tė tragjedisė, karakteri i asaj qė ėshtė emetuar nė historiografi si Beteja e Kosovės, pėrmasat reale tė ngjarjes, roli i Sulltan Bajazitit, i Vuk Brankoviqit dhe i Milosh Nikollė Kopiliqit nė zhvillimin dhe epilogun e ndodhjes - nė flijimin e Muratit I me pakė besnikė osmanė dhe tė Lazar Pribezit e tė Theodor Muzakės II me besnikė tė pakėt.

Prishtinė, 16 gusht 2006

Shėnim: Kjo kumtesė u lexua nė Simpoziumin Ndėrkombėtar: “Gjashtė shekuj tė Islamit ndėr shqiptarė”,

Prishtinė 16-17 shtator 2006

Kthehu ne fillim

__________________________

KUMBAR I EMRIT SKĖNDERAJ ĖSHTĖ  MEHMET GRADICA

Anėshkrim nė artikullin e autorit Bashkim Shala: “Kush dhe si e pagėzoi Skenderajn”, botuar nė “Koha Ditore” , 30,31.12.2006 - 1 e 2 janar 2007, fq. XVIII-XIX.

Prof. Dr. Muhamet PIRRAKU

Prishtinė, 11 janar 2007

________________________________

Autori B. Shala shkrimin e fillon: “Kadri Sinamati, nga  Bicaj i Lumės, nė rrethin e Kukėsit, ėshtė personi qė ka pagėzuar me emrin Skenderaj qytezėn nė zemėr tė Drenicės...” Kjo, e thėnė kėshtu, nuk qėndron, pėr faktin se Kumbar i emrit Skėnderaj nuk ėshtė Sinamati, “nė fillim tė vitit 1942”, por ėshtė togeri i xhandarmėrisė Mehmet Gradica, para formimit tė N/Prefekturės sė Drenicės dhe ardhjes sė SinamatitSkėnderaj. Autoriėshtė mbėshtetur nė njė burim tė kohės (tė themi kontratė martesore, faksimili i tė cilit, nė gazetė, nuk lexohet); nė njė deklaratė, tė themi me konceptin e kohės, “Sqarim pėr biografinė” mė 10 nėntor 1976 -  pėr “Komitetin e Partisė sė Punės”, me gjasė sqarim pėr martesėn e tij me njė koloniste malazeze. Nė kėtė burim, midis tė tjerash ka shkruar se emri Serbicė “me propozimin tim kėmbėngulės ėshtė ndryshuar nė Skenderaj”. Saktėsinė e kėtij “fakti” do ta materializojė, me deklaratė, bashkėkohėsi i Sinamatit,  Ismail Muēmata, mė 8 nėntor 2003. Kėtė “fakt”” do ta mbėshtet me tė dhėnat nga  “ditari” i Rexhep Gjanės (pėr kohėn e qėndrimit tė tyre nė Skėnderaj), ku thuhet se “Nėnprefektura e Drenicės me propozimin e Kadri Sinamatit mori vendimin qė emri Serbicė tė zėvendėsohej me emrin Skėnderbeg, por qė do tė thirrej Skenderaj...” Saktėsia e kėtij konstatimi ėshtė nė vartėsi me kohėn dhe vendin se kur dhe pėr cilin qėllim ėshtė shkruar ky “ditar”?!?

Skėnderaj

Para se tė sqarojmė mėnyrėn e paraqitjes dhe tė zyrtarizmit tė emėrvendit Skenderaj tė Drenicės, tė ndalemi nė disa inkonsekuenca nė shkrimin e B. Shalės: Rexhep Mitrovica, nė kėtė kohė, nuk ka pasur pushtet nė Mbretninė Shqiptare. E konsideroj lapsus calemis konstatimin se Sinamati ishte sekretar i N/Prefekturės sė Drenicės mė 1940, kurse regjioni i  N/Prefekturės sė Drenicės, aso kohe, nuk i ka pasur 65.000 banorė. Sinamati ishte Sekretar i Dytė, dhe jo sekretar, kurseN/Prefekti quhej Ahmet dhe jo Hamit Salihu. Ai ishte nėnprefekti i dytė nė Skėnderaj, kurse i pari pro-komunist. Autori B. Shala nuk e ka saktėsuar datėn, as muajin e ardhjes sė Sinamatit nė Drenicė. Dihet saktėsisht sė 10 mėsues e nėpunės nga Shqipėria londineze erdhėn nė Skėnderaj e rrethinė nė pjesėn e dytė tė vitit 1941. Tė thuash tė gjithė antifashistė-kominternistė. Nga shkrimi i B. Shalės del se Sinamati nuk ka saktėsuar se kur e ka dhėnė propozimin, as kur ėshtė zyrtarizuar emri Skėnderaj. Sipas B. Shalės, i mbėshtetur edhe nė deklaratėn e Muēmatės, iniciativa u mor nė fillim tė vitit 1942, kurse emėrvendi Skėnderaj ėshtė zyrtarizuar “rreth 8 muaj pas propozimit...nė vigjilje tė festės sė flamurit, nė nėntor tė vitit 1942”. Sipas gjithė gjasash, Sinamati nė Skėnderaj erdhi nga 22 shtatori 1941, kur N/Prefektura e Drenicės u lidh me Prefekturėn e Pejės.  Sipas Rexhep Gjanės, propozimi kaloi nėpėr kėto distanca administrative: Nėnprefektura e Drenicės - Prefektura e Pejės-  Komesariati i Prizrenit - Qeveria e Tiranės, dhe “pas njė muaji erdhi vendimi (...) ēarkorja”. Marrė parasysh kohėn dhe rrethanat e ndera jetėsore familjare nė tė cilat Sinamati e shkroi Deklaratėn e 10 nėntorit 1976, mund tė besohet se Ai, dhe shokėt, e rritėn rolin e tij rreth “pagėzimit” tė  emėrvendit nga SrbicaSkėnderaj.

Mehmet Gradica

Nė fillim kam konstatuar se “Kumbar i emrit Skėnderaj nuk ėshtė Sinamati”, por ėshtė  Mehmet Gradica, tė themi pikėrisht midis datės 10 dhe 21 prillit 1941. Midis kėtyre datave ndodhėn ngjarje tė rėndėsishme nė Drenicė e rrethinė, nė zhvillimin e tė cilave do tė shquhet ish-xhandari, Mehmet Gradica. Me 10 prill 1941, Mehmet Gradica u shqua nė pėrballimin e sulmit ushtarako-ēetnik serb nė Artakoll, shkėputi dhe demoloi dy vagonė tė trenit tė mbushur me ushtarė e ēetnikė serbė. Mė 11 prill lozi rol tė rėndėsishėm nė shpartallimin e njėsive tė xhandarmėrisė  dhe tė ēetnikėve serbė nga radhėt e kolonistėve nė Drenicėn Veriore dhe pėrgatiti terrenin pėr marrjen me luftė flakėpėrflakė tė Stacionit tė Xhandarmėrisė nė Prellofc (nė Bjeshkėn e Qyqavicės), mė 15 prill 1941, ku ishte fortifikua pjesa mė e vendosur pėr rezistencė e xhandarmerisė dhe e ēetnikėve tė cilėt shėrbyen nė Drenicėn Veriore gjatė Mbretėrisė Jugosllave. Dhe, nė ditėn e pazarit tė parė pa pushtuesin serb nė ish- Srbica, nė pikė tė ditės sė hėnė, arriti kaluar nė pazarin e Sėrbicės, vigani Mehmet Gradica. Masa e pazarxhinjėve i duartrokiti si njė shpėtimtari. Ai gjeti njė pozitė mė tė lartė dhe pa i zbritur kalit, i ftoi pazarxhinjėt, t’i afroheshin. Kur mbretėroi heshtja e pritjes pėr ndonjė informatė apo urdhėr, pyeti me sa zė pati: “Si i thonė kėtij  vendi...?” Nga masa, do tė dėgjohet pėrgjigjja: “Sėrbicė...!” Mehmet Gradica e hoq revolverin, “Nagant 9-tshe”, e ngriti dorėn lartė, ia hoqi pengesėn dhe i thėrriti masės: “Ngoni mirė! Prej sodit ky vend e ka emnin Skėnderaj...!” Dhe, nėntė plumba, rreptė si ai i vetmi, i drejtoi kah qielli, kurse masa i thėrriti fuqishėm: “Rrnoftė Skėnder Begi...! Rrnoftė Mehmet Gradica...!” Nė kėtė ndodhje kanė qenė tė pranishėm rreth 20 veta nga rrethi im i miqėsisė dhe i gjakut, personalitete tė rėndėsishme tė kohės.

Mė 21 prill 1942, nė Mitrovicė, dy komandantė tė Divizionit 60 tė kėmbėsorisė hitleriane (Fridrich G. Eberhart dhe Viktor Bart) mbajtėn njė Mbledhje me pėrfaqėsuesit e Mitrovicės, Vushtrrisė, Prishtinės, Llapit,  Drenicės, Pejės, Sjenicės, e tė Tregut tė Ri. Nė kėtė mbledhje, ku ishte edhe Mehmet Gradica,  duhej tė manifestohej vullneti i kėtyre viseve pėr tė qenė pjesė e Zonės sė Interesit Gjerman, nėn Serbinė e Nediqit. Ndodhi pėrgjigja e vendosur e pėrfaqėsuesve tė viseve tė cekura: “Duam Bashkimin e tokave tona me Shqipninė e Vjetėr (tė vitit 1912- M.P.)...!”.

Pas kėsaj ngjarje, rreth 25/26 prillit 1941 erdhi nė Skėnderaj veprimtari i shquar, Asllan Isa Boletini dhe kėrkoi vendosjen e  administratės shqiptare komunale dhe tė N/Prefekturės sė Drenicės (Veriore),tė lidhur me Mitrovicėn. Pėr N/Prefekt ėshtė emėruar Hetem Arif Prekazi (e pushkatuan partizanėt jugosllavė nė fillim tė vitit 1945), kurse Sekterar - Riza Gashi (vdiq mė 1989), tė dytė nga Mitrovica. Myfti i N/Prefekturės sė Drenicės do tė emėrohet imami i Xhamisė sė Llaushės, Mulla Rexhep Arif Hoti dhe nėnmyfti Mulla Abdullah Arifi - Hoti, tė dytė nga Palaci. Tė dhėna tė shumta tė proveniencės komuniste jugosllave thonė se heqja e emėrvendit Srbica dhe zyrtarizmi i emrit  Skėnderaj u bė me Dekretin e Komesariatit tė Lartė Civil tė 22 shtatorit 1941, kur ndodhi definimi i njėsive administrative nė “Tokat e Lirueme”- ndarja e Zonės sė Interersit midis Romės, Berlinit dhe Sofjes nė tokat shqiptare. Nė anėn tjetėr, kujtesa historike shumė e gjallė nė popull fletė bindshėm se populli e kishte marrė me zjarr patriotik emėrtimin Skėnderaj qėnga dita kur atė e shpalli, nė pazar, kapteri i xhandarmėrisė shqiptare vendore, Mehmet Gradica, rrethkomandanti i ardhshėm, shumė energjik, i policisė pėr N/Prefekturėn e Drenicės.

Nė pėrkujtim tė Mehmet Gradicės

Nė anėn tjetėr, dihet se komunistėt dhe ithtarėt e lėvizjes antifashiste sa kanė mundur i kanė bishtėruar pėrdorimit nė administratė tė emėrtimit Skėnderaj. Heqja e emrit Srbica, nga komunistėt konsideroj dhunė fashiste. Kjo ishte linjė politike e rezistencės sė PKJ-sė kundėr ngjalljes sė frymės nacionale shqiptare pėr shkėputjen e vargonjve tė robėrisė serbe-sllave nė tokat shqiptare etnike.  Nė celulėn komuniste - antifashiste nė Skėnderaj, nga fundi i vitit 1941, nė krye me komunistin e vjetėr, Mexhid Shala nga viset e Kumanovės, gravitonin me aktivitet tė dendur pjesa absolute e nėpunėsve dhe e mėsuesve tė ardhur nė Drenicė  dhe rrethinė nga viset e Shqipėrisė londineze dhe nga viset e tjera shqiptare, ish-komunistė dhe antifashistė tė linjės kominterniste-titiste, tė lidhur me aktivitet politik antifshist me kolonistėt. Njė numėr i tyre edhe do tė martohet me femra koloniste. Pėr kėtė shkak, nė Skėnderaj, tė themi gati deri nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore, mbijetoi enklava e kolonėve serbo-malazias.

Kėtu e vlen ta nxjerrim edhe kėtė fakt: Edhe pjesa mė e madhe e krerėve dhe e hoxhallarėve pėrreth Shaban Pallushės - Mulla Ibrahim Palacit, sė paku nga pjesa e parė e vitit 1942, ishin pro-antifashistė tė linjės kominterniste. Kėso kohe, i afėrm me Lėvizjen Komuniste Antifashiste, i afėrm me komunistin Ali Shukriut deri nė pjesėn e dytė tė nėntorit 1944, ishte edhe myftiu Mulla Rexhepi, i cili, mė 29 mars 1942,  e kurorėzoi Kadri Sinamatin me kolonisten Bosilka. Ishin komunistė edhe dy mėsitet shqiptarė: Fetah Kluna (mė vonė major i UJ-sė, i likuiduar si informbyroist) dhe Seferi ( Xani-M.P.) e tė mos flasim pėr dy kolonistėt e pranishėm nė ceremoninė e lidhjes martesore: I. Kotlaniq e N. Boriq, tė cilėt, qoftė si komunistė ose si ēetnikė, nuk mund tė duronin emėrtimin Skėnderaj nė vend tė atij Srbica, qendėr administrative e formuar nga mesi i viteve tė ’20-ta, tė shek. XX. Sė kėndejmi, pėrmendja e emėrtimit Srbica nė aktin e lidhjes martesore edhe mund tė vihet nė lidhje me “kushtet” pėr lidhjen e martesės sė Kadriut me Bosilken, me ēka nusja siguronte ruajtjen dhe respektimin e normave tė fesė ortodokse, pra qenien sllave tė saj?!? Pas thyerjes sė Revoltės sė Kosovės nėn drejtimin e Shaban Pallushės pushtuesi e ktheu emėrtimin Srbica, kurse pėrdorimi i emrit Skėnderaj u bė tabu e dėnueshme.  

Kėtu, tashti mė duhet tė konstatojė: Personalisht, nga hapat e parė nė shėrbim tė historiografisė, mė 1967,i kam njohur pėr sė afėrmi myftiun, nėnmuftiun dhe sekretarin e N/Prefekturės, si dhe disa kryetarė komunash, shumė hoxhallarė me autoritet, dhjetėra luftėtarė e komandantė tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės, dhjetėra komunistė dhe antifashistė, tė cilėt kanė vepruar nė Skėnderaj e gjetkė nė komunat e N/Prefekturės sė Drenicės nė vitet 1941-1944. Nga akėcili prej tyre kam shėnuar lėndė memoriale edhe pėr shpalljen e emrit Skėnderaj, nė pazar, nga Mehmet Gradica, para se tė vendosej pushteti i Mbretnisė Shqyptare nė Drenicė. Nė shumė, biseda, ligjėrata dhe shkrime tė mia, veēanėrisht nė ato qė kishin pėr objekt kėrkesėn pėr shqiptarizimin e emėrvendeve nė Kosovė duke filluar nga fundi i viteve tė 60-ta tė shek. XX, kam theksuar, jo pa rrezik pėr rahatinė time, se Mehmet Gradica ishte pagėzuesi i Sėrbicės me emrin Skėnderaj. Kėtė fakt e kam theksuar nė shumė takime tė Kėshillit Qendror pėr Standardizimin e Emėrvendeve tė Kosovės 1999-2004, si dhe nė konferencat me pėrfaqėsuesit e mjeteve tė informimit. Kėtė fakt e theksoja pėr kėto qėllime: pėr tė amortizuar kėrkesat e faktorit tė jashtėm pėr mosprekjen nė nomenklaturėn e emėrvendeve qė i ka gjetur KFOR dhe UNMIK nė Kosovė, mė 10 qershor 1999, qė u bė platformė politike lėdėkėiste nė pushtet, dhe tė tregoja me shembull se kthimi i emėrvendeve shqip ėshtė fitore qė u sigurua me Luftėn Ēlirimtare tė UĒK-sė.

Drita e sė sotmes ndriēon edhe tė kaluarėn. Pengesat nė legalizimin e emėrvendeve tė standardizuara tė Kosovės me dhunė administrative ndėrkombėtare tė UNMIK-ut, hedh dritė edhe mbi rrugėn me plotė pengesa tė legalizimit tė emrit Skėnderaj, thėnė simbolikisht, tė vendosur me gjuhėn e pushkės sė Mehmet Gradicės. Nga shkrimi i Bashkim Shalės: “Kush dhe si e pagėzoi Skenderajn” nė personin Kadri Sinamati, sekretar i dytė iN/Prefekturės sė Drenicės, shoh forcėn nga radha e administratės qė e shpini pėrpara procesin e legalizimit tė emėrvendit Skėnderaj, gjithsesi pa vullnetin e pushtuesit fashist italian, i cili, kur ishte interesi i Ēėshtjės shqiptare bashkėpunonte me malazezėt dhe serbėt, qofshin ēetnikė ose komunistė. Shembull: Tragjedia e Bihorit 1943. Vėrtet, iniciativėn pėr legalizimin, e jo pėr pagėzimin, e emėrvendit Skėnderaj (i cili pėrdorej nė popull fuqimisht, nė shenjė tė pėrbuzjes sė emrit Srbica tė pushtuesit tė urryer), Kadri Sinamati mund ta kishte marrė para se tė bėhej dhėndėr malaziasi dhe para se tė bashkohej me veprimet antifashiste-kominterniste tė Ibrahim Banush Sadllarit, tė pushkatuar nga OZN-a mė 1945.

Nė fund kam respektin tė konstatojė: Shkrimi i Bashkim Shalėsėshtė i vyer dhe do tė mbetėt si kėrkesė publike pėr hulumtime drejt zbardhjes tė procedurės sė legalizimit tė emėrvendit Skėnderaj, pėr rikthimin nė jetė, nė administratė, tė tė cilit, krahas puritanėve Halil Kajtazi dhe Nebil Duraku,  kam punuar fuqimisht nė mėnyrė disidente e guerile, deri me legalizimin e tij, tė Ferizajt dhe tė Hanit tė Elezit nė vitet e70-ta.

 


 

 







 












































[img]http://www.beepworld.de/memberdateien/members/pashtriku/VarrmihesiteKosoves/koshtunica.jpeg







































































































































   
 






 
























































































































































   
 





:  























   
 
BESIMI





 

]


   
 





 

....


   
 






 



   
 




   

























 









   
 






 

   
 






 

   
 






 







   
 





 

























 

 

 __________________________________________________

Me rastin e njėzetė e gjashtė vjetorit tė demonstratave historike tė vitit 1981

 Koment redaksional i Radios-Kosova e lirė

MENDJET E ROBĖRUARA TĖ IDEOLOGJISĖ TITISTE, FOKUSUAR NĖ RTK-nė MERCENARE

Pėrpjekjet konstante tė ish-bashkėpunėtorėve tė qarqeve tė Beogradit, pėr ta shkelur gjakun e derdhur pėr lirinė e Kosovės nuk kanė tė ndalur. Kėta “stallkerė” tė pėrhershėm dhe tė pėrjetshėm tė nostalgjisė titiste, nuk mund tė shqiten dot nga e kaluara e tyre, madje nuk kanė bėrė as edhe pėrpjekjen mė tė vogėl pėr tė ndėrruar bindjet, as pas ēlirimit tė Kosovės nga robėria sllave. Kėto mendje tė robėruara sikur kėrkojnė ta restaurojnė kohėn e tyre “tė artė”, tė cilėn, sipas tyre, e paskan shkatėrruar “plėngprishėsit” shqiptarė sidomos nė mars e prill tė vitit 1981.

Dhe, pikėrisht nė kohėn kur po pėrcaktohet statusi i Kosovės, pikėrisht kur Rusia dhe aleatet e saj po pretendojnė ta zvarrisin dhe ta stėrkeqin krejt procesin, kolaboracionistėt jugosllavė po bėjnė pėrpjekje qė krejt lėvizjen shqiptare nė Kosovė prej vitit 1981 e deri nė qershor tė vitit 1999 ta paraqesin si tė panevojshme, duke bėrė pėrpjekje qė nė kėtė mes tė identifikojnė shkaktarėt e prishjes sė bashkim vėllazėrimit, ndėrsa fajtor kryesor e kanė shpallur Milosheviqin e vdekur nė burgun e Sheveningenit, tė cilit i kanė shėrbyer, disa prej tyre madje edhe besnikėrisht, dhe nė anėn tjetėr fajėsojnė edhe “lėvizjen e rezistencės” nė Kosovė, tė cilėn, sipas tyre e paskan shfrytėzuar jugosllavėt, apo ndoshta edhe e paskan “krijuar” pikėrisht pėr kėtė qėllim.

Njė refleks tė kėsaj mendėsie tė robėruar, nė esencė antikombėtare, shikuesit e RTK-sė mercenare, kanė pasur rast ta shohin, mė 14 prill 2007 prej orės 23.00 deri nė 24.00, ne emisionin e ashtuquajtur “Njė ēerek shekulli” Nė dokumentarin e pėrgatitur nga nostalgjiku i jugosllavizmit, Baton Haxhiu, vėrehet nė radhė tė parė koncepti i degjeneruar i kėtij maniaku kolaboracionist, i cili ka pėrbuzur dhe vazhdon ta pėrbuz gjakun e derdhur pėr ēlirimin e Kosovės. Pėr kėtė pjesė tė emisionit tė tij, ai ka zgjedhur ish bashkėpunėtorėt mė tė regjur tė regjimit titist-rankoviqist si: Azem Vllasin, Shkėlzen Maliqin, Veton Surroin, Migjen Kelmendin, Mahmut Bakallin, Agim Malėn, Zenun Ēelajn e tė tjerė, tė cilėt kanė rizbuluar vetveten duke i qėndruar besnikė tė pėrjetshėm vijės jugosllave tė tė ashtuquajturit ”emancipim tė kombėsisė shqiptare nė Serbi, nė pėrbashkėsi me kombet e kombėsitė e Jugosllavisė.”

Nuk ėshtė pėr t’ u habitur pėrse RTK-ja i jep hapėsirė tė pakufishme ish klasės titiste-rankoviqiste jugosllave, por censuron dhe nuk pranon fare prononcimet e kreut tė lėvizjes sonė tė rezistencės, sidomos atyre tė cilėt vepruan prej vitit 1981 e deri nė qershor tė vitit 1999. E kemi thėnė edhe herė tė tjera se kjo ndodhi, meqė pas luftės ēlirimtare nė Kosovė, nė krye tė mediumeve tė informimit publik u rikthyen mendjet e robėruara tė ideologjisė titiste dhe ish bashkėpunėtorėt e servilėt mė tė dėshmuar tė jugosllavizmit. Ky restaurim, ndodhi para syve tanė, meqė njė pjesė e krahut tė UĒK-sė iu bashkua kėsaj plehurine projugosllave, me qėllim pėr tė vjelė favore dhe pėr tė realizuar synimet karrieriste politike dhe pėrfitimet nga trafiqet e ndryshme, tė cilat i ka udhėhequr dhe i udhėheq aktualisht ish klasa titiste.

Nė paraqitjet e tyre, besnikėt e regjimit jugosllav, kanė bėrė pėrpjekje qė t’i dėshmojnė dhe t’i materializojnė idetė e tyre “largpamėse” lidhur me zhvillimet politike, shoqėrore dhe ekonomike, sidomos prej vitit 1981, kur edhe fillon periudha e ndarjes sė pjesės dėrrmuese tė shqiptarėve nga “pėrbashkėsia dhe bashkim vėllazėrimi” me jugosllavėt.
Nė tė gjitha paraqitjet e tyre tė deritanishme, shumica e ish regjentėve tė regjimeve jugosllave, asnjėherė nuk ka pranuar fajet dhe tradhtinė kombėtare, qė kanė bėrė duke i shėrbyer OZN-ės, UDB-sė dhe regjimit tė Milosheviqit. Ata madje janė krenuar dhe krenohen me veprimet e tyre edhe sot e kėsaj dite, duke bėrė pėrpjekje tė harrojnė, e duke mos folur fare pėr vrasjet, burgosjet, dėnimet dhe tė gjitha veprimet monstruoze, qė kanė ushtruar regjimet jugosllave kundėr liridashėsve shqiptarė, nė kohėn kur kėta projugosllavė tė pėrbetuar e tė neveritshėm i kanė shėrbyer me besnikėri po kėtyre regjimeve.

Ekzemplari mė i neveritshėm i kryeneēėsisė kolaboracioniste ka qenė dhe ka mbetur Azem Vllasi, i cili ėshtė edhe fajtori kryesor, pse jo edhe i akuzuari i ardhshėm kryesor pėr krimet, qė regjimi titist i ka kryer nė vitin 1981 nė Kosovė, 11 tė martirizuar gjatė demonstratave, dy tė vrarė nė Prekaz, mė 13 maj 1981, 180 tė plagosur, e pse tė mos jetė Vllasi edhe i bashkakuzuar me tė tjerėt pėr kurdisjen e planit tė vrasjes pas shpine tė tre veprimtarėve shqiptarė anijugosllavė, mė 17 janar 1982 nė Shtutgart tė Gjermanisė dhe pėr tė gjithė tė vrarėt e tjerė deri nė vitin 1989. Vllasi ka mbėshtetur, mbase edhe e ka shpikur vetė formulimin “kundėrrevolucion” me qėllim tė vėnies sė shtetrrethimit nė Kosovė, mė 3 prill tė vitit 1981. Ai ėshtė pėrgjegjėsi kryesor pėr procesin e diferencimit nė Universitet, dėnimet deri nė 20 vjet burg kundėr mijėra protestuesve e tė tjera. Kjo ėshtė pėrgjegjėsi para historisė nė radhė tė parė, pastaj para popullit dhe familjarėve qė kanė humbur bijtė dhe bijat e tyre. Dhe pėr kėtė, herdokur Vllasi dhe “vllasėt” gjithsesi se do tė pėrgjigjen.

Ekzemplari tjetėr i rritur dhe i edukuar nėpėr “pivnicat” dhe mejhanet e Beogradit, Shkėlzen Maliqi, i biri i Mehmet Cikulit, Maliqit, Qorrit, vazhdon tė akuzojė viktimat, dhe ata qė u ngritėn kundėr Jugosllavisė sė Titos, ata qė nuk pranuan “jugosllavizmin” e moderuar tė Titos, por u ngritėn kundėr kėtyre “vlerave” humane jugosllave. Ky njeri, dėrdėllis pėr gjoja aktivitetin e tij “kundėrshtues” me shkrimet qė botonte nė Beograd, ku edhe jetonte. Mbase edhe ka harruar ky Shkėlzeni, se shkrimet e tij kanė mbetur, dhe ruhen nga individė tė caktuar, ndėrsa ai nuk ka guxim qė asnjėrin prej atyre shkrimeve t’ i botojė nė gazetėn e tij “Ekspress”, ku do tė duhej t’ i botonte pėr hir tė faktit se mbahet i moderuar, i paanshėm politikisht dhe profesionalist nė profesionin e gazetarit, gjithsesi.
Kėtė nuk e bėn dot ky dėrdėllisės, i cili nė 25-vjetorin e vdekjes sė xhelatit Tito, nė gazetėn e tij “Ekspress” e pėrkujtoi atė me nderime dhe respekt tė veēantė, ashtu sikur i ka hije birit legjitim, apo dobiēit tė Titos.

Nostalgjikėt e Jugosllavizmit (titizmit): Baton Haxhiu, Azem Vllasi, Shkelzen Maliqi, Veton Surroi,

 Migjen Kelmendi dhe Agim Mala

----------------------------------

Ekzemplari tjetėr i pluhurinės titiste rankoviqiste, Migjen Kelmendi, po ashtu i jugosllavizuari i natyralizuar, i cili me krejt trupin e mendjen e ēoroditur lufton kundėr gjuhės letrare shqipe dhe kundėr kulturės kombėtare qė ėshtė krijuar nė Shqipėri prej vitit 1945 deri nė vitin 1991, edhe ky vitin 1981 e konsideron vit tė “pėrmbysjes” mė tė madhe qė paska ndodhur ndonjėherė. Sepse, sipas tij ishte prishur tėrė harmonia e deriatėhershme, dhe gjithēka ishte kthyer mbrapshtė. Migjeni tregon se kur kishte shkuar tė kėrkonte punė, kishte kuptuar se ēka po ndodhte nė tė vėrtetė nė Kosovė dhe nė Jugosllavi, pas vitit 1981. Natyrisht se fajtor pėr kėtė pėrmbysje tė madhe, sipas tij janė ata qė organizuan protestat e marsit dhe tė prillit tė vitit 1981, kur na qenka prishur “dynjaja” e tij e iluzioneve serbe e sllave. Ky, Migjeni, mbase ka harruar se nė vitet 90, kur shumica e shqiptarėve ishte ēkumbarizuar me serbėt, ky shkonte e vinte nė Beograd, kontaktonte me rokerėt e atjeshėm, nxirrte albume ‘profesionale’ dhe bėnte shtatė palė qejfe nėn regjimin e Milosheviqit, nė kohėn kur shqiptarėt nė Kosovė torturoheshin, burgoseshin dhe vriteshin, po nga ai regjim, nė kohėn kur pėr shqiptarėt liridashės ishin mbyllur shkollat, fabrikat dhe institucionet, nė kohėn kur UĒK-ja tashmė i kishte filluar aksionet kundėr robėrisė.

Njė ekzemplar po ashtu i veēantė i jugosllavizmit po ashtu i natyralizuar me politikėn e bashkim vėllazėrimit, djali i ambasadorit jugosllav, Veton Rexhai Surroi gjithnjė i moderuar, edhe kėsaj radhe nuk ndėrroi gjė nga mendėsia e tij projugosllave. Ai vazhdon tė mbetet besnik i moderuar i jugosllavizmit sikur atėherė kur kishte kėrkuar qė shqiptarėt tė zgjidhnin tė aderueshmit e vet dhe futeshin nė parlamentin serb,( meqė shqiptarėt pėr shumė shekuj paskėshin qenė edhe deputetė tė parlamentit turk) sikur atėherė kur kishte krijuar “Ujedinjenje” me kumbarėt politikė tė Jugosllavisė, ose kur kishte “varrosur” dhunėn, ose kur kishte kėrkuar qė shqiptarėt durimtarė tė demonstronin me lugė, me tiganė e legenė. Surroi, madje tregon shembuj kur ka qenė paksa edhe i censuruar, madje edhe i suspenduar, por asnjė fjalė nuk e thotė Surroi pėr “kriminelin” Aziz Kelmendi, sikur e quante ai nė editorialin e tij tė botuar nė “Rilindje” dhe pėr krimin qė sipas tij ushtarėt shqiptarė kishin kryer nė Paraqin, nė shtator tė vitit 1987. Madje, Surroi asokohe kishte kėrkuar tė thellohej lufta kundėr indoktrinimit dhe kundėr tė gjithė nacionalistėve shqiptarė, tė cilėt sipas tij duhej tė ērrėnjoseshin ose tė shfaroseshin. Surroi me siguri se nuk e ka harruar atė artikull, madje as ka deklaruar publikisht se vetė ėshtė autor, apo ia kanė shkruar komentin, dhe ky e ka nėnshkruar. Sesi ka arritur Vetoni tė mbijetojė dhe tė pėrfitojė aq shumė nėn regjimin e Milosheviqit, kėtė e dinė tė gjithė, madje edhe ata qė e pasojnė.

Ekzemplari titist, i quajtur Agim Mala, ish drejtor i RTP-sė, nuk flet pėr plaēkitjen e 3 milionė markave, qė kishte mbledhur nga shikuesit nė Kosovė, nė kohėn kur RTP-ja ndodhej nė krizė financiare dhe kur ky, pasi i kishte tubuar paratė iku nga Kosova dhe shpalli se gjoja paratė ia kishte grabitur regjimi. Edhe ky njeri ka fytyre e faqe tė dalė para opinionit dhe tė rrėfejė sesi paska ekzistuar censura asokohe, duke harruar se ai ishte kryecensori i RTK-sė.

Rikthimi nė skenėn tonė politike dhe mediale i kėtyre krijesave tė ish regjimeve okupatore, nuk i bėn nder kombit, pėr mė tepėr dėmton rėndė interesin kombėtar, sidomos tani kur pritet tė vendoset statusi politik pėr Kosovė.
Dhe nuk ėshtė pėr t’u habitur pėrse autoritetet ruse insistojnė qė shqiptarėt e serbėt tė zgjidhin ēėshtjet e tyre me kompromis, sepse njohėsit e mirė tė rrethanave nė Kosovė, e dinė se ideja e “jugosllavizimit tė kosovarėve” ka shumė ithtarė, madje edhe nė vetė Ekipin e Unitetit. Pikėrisht pėr kėtė Rusia insiston nė njė zgjidhje kompromisi, zgjidhje tė pranueshme pėr serbėt dhe pėr shqiptarėt. Me shqiptarėt e tillėt, si kėta qė kemi apostrofuar dhe tė ngjashėm, tė cilėt tashmė i njohim dhe u dimė prejardhjet, me ndonjė pėrjashtim tė veēantė, mund tė krijohet njė republikė serbe shqiptare, ku do tė qeverisnin tė tillėt. Mirėpo, rusėt dhe pėrkrahėsit e kėsaj ideje, megjithatė kanė harruar se kjo plehurinė ėshtė ngritur me ndihmėn e UNMIK-ut, por nuk i ka rrėnjėt nė aspiratat liridashėse tė popullit shqiptar, dhe si e tillė ėshtė pjellė e panatyrshme, e cila nuk do tė lejohet t’i degradojė proceset pozitive nė Kosovė, tė cilat u arritėn falė gjakut tė derdhur pėr liri, falė sakrificave tė tė gjitha brezave, qė nuk u pajtuan me robėrinė as me jugosllavizimin e shqiptarėve. Kėta nostalgjikė tė papėrmirėsueshėm tė jugosllavizmit nuk e kanė mbėshtetur luftėn tonė ēlirimtare, pėr me tepėr kanė pėrfituar dhe vazhdojnė tė pėrfitojnė favore, nė Kosovėn qė ėshtė ēliruar nga gjaku i dėshmorėve dhe martirėve tė kombit.

Pikėrisht sepse u lejua qė skenėn tonė politike e mediatike ta drejtojnė ish komisarėt e bashkim vėllazėrimit, pikėrisht pėr kėtė, pėr tetė vjet rresht mbeti pezull statusi i Kosovės. Dhe, kjo nuk ndodhi rastėsisht. Pėr tetė vjet kėta dhe tė tillėt nuk lanė gurė pa lėvizur kundėr UĒK-sė, kundėr organizatorėve tė kryengritjes shqiptare tė Marsit dhe Prillit tė vitit 1981 dhe kundėr lėvizjes aktive ēlirimtare nė pėrgjithėsi. Dhe, nė kėtė drejtim me shantazhe, yshtje, karreme, futėn nė lojė edhe njė segment tė caktuar tė disa individėve nga lėvizja ēlirimtare, e cila duke pranuar bashkėpunimin me ta, pėrfituan vetė dhe ua pėrforcuan pozitat kėtyre kolaboracionistėve tė pėrjetshėm.

Kėta politikanė kanė pranuar dhe pranojnė ēdo zgjidhje tė negociueshme pėr statusin e Kosovės. Pikėrisht sepse fati i Kosovės ka mbetur nė duar tė kėsaj klase, Kosova nuk do tė fitojė pavarėsi tė plotė, madje ka rrezik qė me insistimin e Rusisė, kėta pėrfaqėsues tė rryer e tė kalitur tė shkollės titiste jugosllave, tė pranojnė njė status edhe mė tė degraduar pėr Kosovėn, gjė qė do tė ēonte nė njė shpėrthim tė rrufeshėm tė forcave ēlirimtare.

Mė 17.04.2007

Kthehu ne fillim

 --------------------------------------

 Reagim

PĖRPJEKJE SKANDALOZE E RTK-SĖ, PĖR REHABILITIMIN E PIONIERĖVE TĖ TITOS!

 

Shkruan: Fadil SHYTI

Suedi, 14.04.2007

 ---------------------

Njė plak i urtė nga Drenica, tash dėshmor i lirisė - duke folur kundėr manipuluesve tė historisė dhe rrenave tė tyre, thoshte:“Nuk po mė vjen mėrzi se po rrejnė, por po mė vjen mėrzi se po kujtojnė se po u besoj!”

Para dy netėsh pikėrisht mė 9.04.2007, nė njėrin nga emisionet e njė propagande tė ethshme kundėrshqiptare, shqiptarėve sėrish u ra “fati”, t“i shikojnė dhe t“i dėgjojnė pėrmes ekranit televiziv tė RTK-sė, pionierėt e qullosur titistė, me nė krye Azem Vllasin, i cili pėr mė tepėr se njėzetė vjet i bėri shėrbime tė errėta regjimit titist dhe jo vetėm titist, por edhe atij serbomadh deri nė fillim – shkatėrrimin e ish-federatės jugosllave. Ky pinjoll dinak i agjentit tė urryer, Ali Shukriu, i cili do ta porosiste krajlin e ri serb: “ nėse don me i sundue shqiptarėt, duhet me jua ba si dreqėrve - pra, denoji me uri.”- Po, si tė dėnohen me uri? ia kishte kthyer miku i tij serb. Largoji tė gjithė nga puna, kishte vijuar dhėndėrri shkurtpamės i Serbisė. Pastaj S. Millosheviqi, sikur e kishte gjetur “thembrėn e Akilit” pėr ti shtypur shqiptarėt.

Trojka titiste: Ali Shkuriu, Sinan Hasani dhe Azem Vllasi

----------------------------

Mos tė harrojmė se nė atė kohė i buzėqeshur, tėrė shend e verė, i qėndronte pėrkrah dhe miku i tij Azem Vllasi, i cili me pasuesit e tij, tepėr egėr “bluante” nė mullirin e tij tė huazuar nga vėllezėrit e mėdhenj dhe miqtė jugosllavė.

Por, siē ngjanė kurdoherė nė regjimet fashiste, ky “karrem” qė futej kudo nė ujėrat e turbullta, nuk ishte i vetmuar. Natyrisht i kishte insektet nė strajcėn e tij, si: (mizat, tartabiqet, urithėt, gjarpėrinjtė, hardhucat ushunjėzat etj., prapa tij i shkonin sejmenėt e LKK-sė, tė cilėt i merrnin direktivat nga Serbia, pėr ato shėrbime qė duhej t“i kryenin tė drejtuar nga padroni i tyre.

Kėta satrapė, tė cilėt tani kanė marrė rolin e viktimės, duke mos shkuar mė lart, nga viti 1981 e deri me rėnien e tyre “heroike”, nuk lanė gur pa lėvizur, duke e dėnuar si kundėrrevolucionare kėrkesėn pėr Kosovėn Republikė. Duke bėrė kėtė tradhti, pėr interesat e tyre personale, Beogradit i bėnė shėrbime tė mėdha, kurse popullin tonė e lanė nė gjak e lot, duke vrarė e burgosur qindra djemė e cuca tė Kosovės, - siē theksonte nė atė kohė, i madhi Enver Hoxha.

Pionieri i Titos, Azem Vllasi duke nėnshkruar betimin ushtarak nė Garnizonin e Bileqės mė 1976

-------------------------------

Nga brezi ynė, tė cilėt e kemi pėrjetuar tepėr rėndė atė tradhti tė madhe tė A. Vllasit me kompani, nuk mund tė heshtet aq lehtė, siē mendojnė sot fodullėt titistė. Kėta, duhet t“ia vejnė gishtin kokės dhe tė ndalin turrin e “larjes” sė duarve si Pilati. Kėta shtihen sikur tė ishin atdhetarė tė devotshėm e tė sinqertė, aq sa paraqiten nė mediat tona, fillimisht para sė gjithash do t“i kėrkonin falje popullit pėr tė gjitha ato krime dhe turpe qė kanė bėrė. Kėrkimfalja, kjo dhunti e lartė njerėzore, nuk mund tė gjejė shprehje tek elementėt sadistė si ata/ato, sepse nuk ka vend; vendin e saj e zėnė dėshirat e tyre qė fillimisht tė vetė rehabilitohen dhe pastaj veglat qorre tė tyre fatkeqėsisht e kanė zėnė sot kupolėn e mediave, duke filluar nga RTK-ja dhe mė tej. Pas rehabilitimit, atyre u intereson si asgjė vetėm si pėr t“u ngritur nė shkallėt e pushtetit “nė Kosovėn e pavarur me mbikėqyrje”, alias me kokėn nėn Serbi, e mbikėqyrur nga administrata evropiane, duke u drejtuar nga tutela serbomadhe. Prej kėtyre shkallėve nuk do t“i zbriste kurrė S. Millosheviqi, sikur tė mos ngrihej populli nė greva, demonstrata dhe madje edhe nė luftė. Ata, pajtoheshin dje dhe sot, sigurisht se do tė pajtohen dhe nesėr me njė autonomi “tė zgjeruar”, me Kosovėn tė ricoptuar; tė kthehen si djelmoshat plėngprishės nė pushtet, bile tė pa penduar kurrė!...

I llastuari i Titos:Azem Vllasi gju mė gju me Josip Brozin - alias Jozhėn e Vogėl mė 1974

------------------------

Xhelatėt dhe dinakėt titistė shqipfolės le ta heqin nga koka e tyre sa mė parė aq mė mirė pėr ta, se me lajka do tė arrijnė ta mashtrojnė rininė e sotme heroike, e cila nuk po jeton tani nė kohėn e xhunglashėvėve tė tipit Ali Shukria, Sinan Hasani, Rraman Morina. Pra, nuk po jeton nė “Saharanė” e mediave kur popullit i servireshin gėnjeshtra tė pa fund dhe vetėm me reagime tė fuqishme popullore, mund tė dihej e vėrteta e hidhur pėr trojet tona shqiptare tė okupuara.

Zotėrinj tė pandershėm dhe tė pamerituar!

Tani jetojmė nė kohėn e kibernetikės, prandaj pėrpjekjet tuaja pėr mashtrime e tradhti tė reja, populli s“do t“i lejojė! Kėtu, nuk ėshtė vendi tė zgjerohem shumė pėr tė kaluarėn tuaj, si erdhėt pa lavdi nė pushtetin e huaj dhe si ikėt me “lavdi” nga ai pushtet gjakatarė. Vetėm njėrin nga aspektet e ikjes suaj do ta cek kėtu: Azem Vllasi me kompani, duke e parė se uraganin popull nuk do tė munden ta ndalojnė dot, me dhunė e morėn armėn tjetėr nė veprim, pra e morėn karremin e mashtrimit.

Sa pėr ilustrim po e ceku njė fakt qė andej nga anėt tona tė Shqipėrisė veriore e dinė mirė si nė dritėn e diellit. Kur minatorėt trima, vetė flijuesit e Kosovės trime u hodhėn nė grevėn tetė ditėshe mė 20 shkurtin e zi tė vitit 1989, pėrveē kėrkesave tė tyre pėr dorėheqjen e sahanlėpirėsve tė Serbisė kriminale, para vetes e shtruan edhe njė kėrkesė qė andej nga nėntoka e pasur me minerale, tė shpallej pavarėsia e Kosovės. Por, nė momentin, kur kjo ide iu parashtrua Azem Vllasit, ky “atdhetar” i regjur pėr dinakėri reagoi i qetė: “jo, tani s“ėshtė koha, tani ėshtė koha ta ruajmė tė mos e lėshojmė rrugėn e “Bubareqit” siē e quante ai, “babin e politikės sė tyre, gjakatarin Tito.

Azem Vllasi pėrkrahė Jovankės, Titos dhe Gligorovit nė Kongresin e LRSJ-sė mė 1974

---------------------------

Punėtorėt zemėrpastėr dhe tė sinqertė, duke pasur besim tė tepruar nė udhėheqjen e Kosovės, e dėgjuan besėprerin me lėkurė qengji, i cili nė vitin 1981 vėrsulej si ujk mbi rininė dhe inteligjencien shqiptare, duke bėrė diferencime dhe largime nga puna tė intelektualėve mė tė ndritur tė kombit si: Ali Hairin, Ukshin Hotin, Bislim Elshanin, Ekrem Kryeziun, Halil Alidemajn, Gazmend Zajmin dhe atyre qindra yjeve qė i bėnin dritė shkencės sonė shqiptare.

Objektivat kryesore armike atėbotė ishte tė shtypej me gjak revolta popullore, kėsaj pėrpjekjeje i shėrbenin me tė gjitha mjetet dhe format e luftės speciale, titistėt dhe pacifistėt mjeranė. Pastaj, objektivė e tyre qe dhe mbeti pėrēarja jonė brenda-kombėtare, kur sulmohej me gjithė arsenalin e armėve propagandistike “Shqipėria e Enver Hoxhės”, siē e quanin atėbotė Shqipėrinė jo vetėm ata, por edhe pamfletistėt puthadorė tė Beogradit nė Prishtinė.

Pse sulmohej Shqipėria, dhe regjimi i Enver Hoxhės, besoj lexuesit e kanė tė qartė. Sulmohej sepse ishte Enver Hoxha dhe qeveria shqiptare, ajo qė i pėrkrahu pa rezerva kėrkesat tona revolucionare.

Tani, e vėrejmė krejt lehtė faktin qė sa rrallė po kritikohet nga Beogradi dhe UNMIK-u, qeveria e sotme nė krye me Sali Berishėn. Pse ngjanė kjo, dihet mirėfilli, – sepse S. Berisha me kompani asnjėherė nuk doli me kėrkesa kėmbėngulėse pėr tė drejtat e shqiptarėve nė trojet e veta, por kurdoherė ua bėri qejfin forcave tė ashtuquajtura demokratike nė Ballkan dhe Evropė.

Kėsaj fushate dje dhe sot i ka prirė kurdoherė pa rezerva RTK-ja dhe shtypi titist dhe pacifist nė Prishtinė, Shkup dhe gjetiu...

Nuk ėshtė kjo rastėsi, apo mos vigjilencė e tyre, kur qėllimisht u jepnin dhe po u japin hapėsirė zėrave krrokatės, qė si papagajtė thėrrisnin dhe po thėrrasin pėr qetėsi nė Kosovė nga “analistė” dhe politikanė servilė tek tė huajt nga Tirana; nė kohėn kur aq tragjikisht e pėsonte nė fillim vitet 90-ta, dhe po e pėson edhe sot Kosova me viset tjera shqiptare. Valėt e errėta madje kanė kaluar kufijtė, deri nė Paris. Kujtoj kėtu rastin: kur del njė shkrimtar si Ismail Kadareja dhe e kėrkon hapur rehabilitimin, gjegjėsisht faljen nė maskėn e pajtimit tė shqiptarėve tė Kosovės me vise tė tjera- pra, tė falen krimet dhe turpet e titistėve tė vjetėr dhe tė rinj!

Por, kjo aspak nuk mė habitė, kur dihet se ai siē e theksoi: ishte mik i vjetėr me ish-udbashin, Fahredin Gunga dhe me soj sorrollopėt e tij... Kurse tepėr i zėshėm tregohet ky shkrimtar “kozmopolit” qė tė hapen dosjet pėr “krimet e komunizmit” nė Shqipėrinė e andej Drinit.

Logjikė mė e pakuptimtė se kjo nuk ka: tė kėrkosh mbylljen e dosjeve tė udbashėve qė e lanė nė gjak popullin liridashės shqiptar dhe njėkohėsisht tė kėrkosh hapjen e “krimeve” nga regjimi “mė diktatorial” nė Evropė, siē thuhet marrėzisht pėr Shqipėrinė e Enver Hoxhės.

Mbase dhe pėr kėtė nuk kanė edhe aq shumė “faje”, sepse dikur vėrtetė ishin nga mė tė privilegjuarit nga regjimi “kriminal” i Enverit, kurse tani janė mė tė “persekutuarit”, brenda e jashtė Shqipėrisė.

O zot! Sa shumė disidentė paska pasur Shqipėria! Ha, ha, ha!

O zot! Sa shumė atdhetarė paskan qenė titistėt dhe pacifistėt rugovistė, pasardhėsit besnikė tė tyre. Sa “keq” qė se paskemi ditur, o i dashur populli im!

Tani, tė erdhi koha t“i njohėsh veprat e tyre dhe t“i shijosh frytet e tyre tė kalbura tė falura nga “engjėjt” e “parajsave” ballkanike dhe evropiane.
Krejt pėr fund po e pėrkujtoj edhe kėtė fatkeqėsi tepėr tragjike tė mendėsisė qė po na pėrcjellė ne shqiptarėve; pikėrisht mė 9 prill 1999 nė Kosharen legjendare nga UĒK-ja heroike u thye kufiri shqiptaro-shqiptar, me gjakun e bijve bijave mė tė mirė tė kombit, ndėrsa ende nuk po thyhet ky kufi administrativ nga politika qorre dhe horre e liderėve titistė me pasardhėsit e tyre. Prandaj, derisa tė krrokasin sorrat pro-sllave, shqiponjat duhet tė vigjilojnė!

Re tė zeza po sillen mbi atdheun e shqiponjave!

Vigjilencė! Vigjilencė! Vigjilencė, o populli im shqiptar!

Kthehu ne fillim

-------------------------------

 PIKĖPAMJE TĖ CILAT  “KOHA“ ENDE NUK I KA DEMANTUAR !!!

 Shkruan:Rexhep AHMETI

Mė 05.04.2007 

Fatkeqėsisht, opinioni publik nė Kosovė ende nuk ėshtė i fortė. Kėtė e vėrteton edhe fakti se pati pak reagime, kundėrshtime...edhe kundėr njė emisioni dokumentar kushtuar ngjarjeve tė vitit 1981, qė u dha vitin e kaluar nė RTK dhe qė u pėrsėrit edhe mė  2007.

Shkrimi: “Viti ‘81 dhe vazhdimėsia e mohimit “ i autorit Bedri Halimi  ėshtė njė shembull i shkėlqyer se si duhet reaguar e kundėrshtuar mendėsinė e huaj antikosovare dhe antishqiptare qė na servilet edhe sot nėpėr media nga bartės shqiptarė tė dikurshėm tė saj tė cilėt mundohen ta ruajnė  e shpėtojnė edhe sot nga dhėmbi i kohės.

Akademiku serb Mihajlo Markoviq

Duke pas pėrjetuar edhe vetė, mė 1995, gjendjen kur t’i reagon me tė drejtė e fuqishėm kundėr njė ideologjie helmuese tė ndonjė Mihajlo Markoviqit (apo ndonjė nxėnėsi tė tij, tani), dhe kur nuk tė bashkėngjitet askush, qesh i motivuar qė t’i bashkangjitem  protestės intelektuale kundėr servirjes sė ideologjisė udbeske nė mediat tona dhe tė dal nė anėn  e pikėpamjes sė drejtė tė z. Bedri Halimi lidhur me ngjarjet e vitit 1981.

Shfrytėzojė rastin ta jap  mendimin tim lidhur  me klanet e mbetura tė ish- regjimit tė vjetėr tė cilat jo vetėm qė nuk i lėshojnė vendet kuēe nė media por bėjnė pėrpjekje sizifiane qė ta mbrojnė edhe ideologjinė antiKosovė tė ish-shtetit pushtues serbomadh. Kėta, kėtė veprimtari “demokratike” nuk e bėjnė pa qėllime djallėzore dhe pa llogari praktike pėrfituese pėr shtresėn dhe ish-mekanizmin e tyre. Nėse opinioni publik forcohet dhe rritet presioni ndaj heqjes sė  tė keqes sė vjetėr nga trupi i ri i shtetit tė Kosovės, (i cili ėshtė nė formim e sipėr) atėherė kėta pinjoj tė sė vjetrės nuk do ta kenė tė gjatė qėndrimin e tyre nė vendet kuēe ku “prodhohet”, krijohet a ruhet opinioni publik. Tani mediat tona mė shumė po e ruajnė opinioni e vjetėr me mekanizma tė vjetėr (ruajtės) tė ish-sistemit. Mė ka ardhur, fortė mirė kur lexova  nė artikullin e lartpėrmendur se demaskoheshin me emra prodhuesit dhe ruajtėsit e ideologjisė sė kundėr ngjarjeve tė vitit 1981. Po ashtu, ky vėshtrim i z. Bedri Halimi qiti nė dritė se z. Baton Haxhiu qenka nxėnės i denjė dhe ruajtėsi mė tipik i ideologjisė sė z. Mihajllo Markoviq, kundėr tė cilės ideologji pata reaguar edhe unė me reagimin “Tjetėrsimi i Filozofit”, botuar mė 12 prill 1995, nė nr. 56 tė javores  “KOHA”, f. 47, dhe nė tė cilin reagim lidhur mė rėndėsinė historike tė vitit 1881 pata shkruar: ”  Po  M i h a j l l o   M a r k o v i q i   j e p   gjykime edhe pėr historinė mė tė re shqiptare: “Brengoset” pse nuk ėshtė bashkuar Kosova  me Shqipėrinė nė vitin 1950 (!) nė federatėn ballkanike (!) (sigurisht ka menduar pėr Shqipėrinė si Republikė tė shtatė  tė ish-Jugosllavisė) nė mėnyrė qė sot do tė ishte ndarė populli shqiptar dhe do tė kishte jetuar nė shtetin unik n a c i o n a l  sh q i p t a r. Sh t e t i  shqiptar i krijuar  me mund e sakrifica tė mėdha dhe gjysma e kombit shqiptar paskan gabuar qė nuk paskan hyrė  nėn sovranitetin e huaj (!) e t’i kalonin edhe ata nja 50 vjet robėri nė “parajsėn e ish-Jugosllavisė”, ku u gjakosėn vazhdimisht vėllezėrit e tyre kosovarė.

Protagonistėt e intervistės: Baton Haxhiu(intervistuesi) dhe Mihajlo Markoviq(i intervistuari) e botuar nė

 revistėn “KOHA “ nr.54/95 mars 1995, faqe 13,14,15,16 .

_____________________________________________

As e 1981-ta nuk i pėlqeu kurrė politikės zyrtare serbe (as qė ėshtė pritur t’i  pėlqej), pra as zėdhėnėsit tė saj, akademikut M. Markoviq:

”Udhėheqėsit shqiptar tė cilėt organizuan demonstratat e vitit 1981 bėnė gabim tė madh historik”, thotė dijetari (pėr tė keq). Sikur tė mos ishte viti 1981 M. Markoviqi do ta kishte ndier veten mė mirė, por ne do tė ndiheshim shumė mė keq. Tė mendojmė dhe tė imagjinojmė se si do tė ishim dhe si do tė ndiheshim, vėrtet, pa tė 1981-shin.... Shumė tė varfėr. Tepėr keq. Kushedi sa keq! Tepėr shumė mė tė ligėshtuar do tė ishim pa 1981-shin. “

Kėtė kėshtu e pata menduar dhe shkruar mė 1995. Por atėherė nuk e paskam ditur njė gjė: se i intervistuari (intervista e tė cilit u botua nė revistėn “KOHA “ nr.54/95 mars 1995, 13,14,15,16), kundėr intervistės tė  tė cilit reagova nė nr. 56 tė po kėsaj reviste, paska qenė prodhuesi i ideologjisė (mėsuesi, mentori) sė kritikuar nga unė, ndėrsa intervistuesi paska qenė, imituesi i ideologjisė, ruajtėsi i saj apo nxėnėsi i dikurshėm ose studenti qė edhe sot udhėhiqet nga mėsimet e “pavjetruara” tė akademikut tė tij tė adhuruar dhe tė paharrueshėm, pikėpamjet e tė cilit “koha ende nuk i ka demantuar".

&

Tjetėrsimi i Filozofit

 (Ky reagim ėshtė botuar mė 12 prill 1995, nė nr. 56 tė javores  KOHA, f. 47 )

(Reagim ndaj intervistės sė akademik Mihajllo Markoviqit, botuar nė KOHA, nr. 54/95, f. 13,14,15,16)

“Shkencėn” dhe pėrgjithėsisht  t e o r i n ė  sh t e t i  i m p e r i a l bashkėkohor i pėrdorė, jo pėr pėrparim e drejtėsi shoqėrore, por pėr manipulim, makiavelizėm e tė mbajtje tė ideve e rregullave tė rremė tė cilat i ka shtylla tė robėrimit tė kombeve, pakicave kombėtare, minoriteteve, pra edhe tė shtetasve tė vet tė njėjtit komb. Kėshtu po bėnė, pa dyshim, edhe Serbia si shtet okupues dhe kolonial qė ėshtė.

Shtrohet pyetja: a mund tė jetė shkencėtar, teorik a filozof  i  vėrtet a humanist  ai qė i shėrben me  program dhe  njė shteti tė tillė?

Pėrgjegja del vetvetiu e qartė: Jo. Njė i tillė nuk mund tė jetė shkencėtar, filozof humanist i vėrtetė, teorik i drejtė etj.

Por ēudia ndodhė nė intervistėn qė pėrmendėm, ku akademiku  Mihajllo Markoviq, me nxitim pranon epitetin “filozof humanist”, tė cilin intervistuesi ia vė pėrpara nė tryezė, me shkathtėsi: dhe akademiku e pėrlanė “aureolėn” e me megalomani thotė: “Si filozof humanist konsideroj...” Tė shohim disa nga konsiderimet, tezat e kėtij “filozofi humanist”: “ Dallimin ndėrmjet kombit dhe pakicave kombėtare nuk e kam shpikur unė, por ato janė rregullat tė miratuara pėrgjithėsisht nė marrėdhėniet ndėrkombėtare....Nė kėtė kuptim shqiptarėt e Kosovės janė pakicė kombėtare nė kuadėr tė Serbisė, ndėrsa shtet i tyre amė ėshtė Shqipėria.” (Nėnvizimi ėshtė yni). Ja teoria p o l i t i k e, ja  i d e o l o g j i a  e  c i l a  kombin shqiptar qė jeton nė trojet e veta nė ish- Jugosllavi e redukton, jo as nė kombėsi por nė pakicė kombėtare! Qėllimi praktik i kėsaj ideologjie politike ėshtė krejt i tejdukshėm: mohimi nga socialisti serb i tė drejtės pėr vetėvendosje tė kombeve e tė kombėsive, konkretisht mohimi i kėsaj tė drejte (tė pamohueshme) kombit shqiptar dhe  l ė n i a  e sh q i p t a r ė v e  dhe e atdheut tė tyre, edhe kėtė herė, nė pronėsi tė Serbisė, pra, nė “kuadėr tė Serbisė”. Kėtė rrjetė tė vjetėr merimange apo thėnė edhe mė qartė, kėta vargonj teoriko-praktikė tė kolonializmit tė cilėt i hodhėm nga dera mė 2 korrik 1990, kur veten e shpallėm ashtu siē jemi KOMB, e Kosovėn Republikė, kėta vargonj pėrsėri “filozofi humanist” pėrpiqet tė na i fut nga dritarja! Dhe konsideron: Ēėshtja e pakicave nacionale ėshtė ēėshtje e brendshme e shteteve nė tė cilat ato jetojnė”! Sh p e s h   p ė r s ė r i t  ky akademik, nė kėtė intervistė, se kėto janė rregulla tė miratuara pėrgjithėsisht nė marrėdhėniet ndėrkombėtare”, “ rregullat  e sė drejtės ndėrkombėtare”! Praktika ndėrkombėtare e ēlirimit tė kombeve sot i ka tejkaluar dhe thyer kėto “rregulla tė miratuara nė marrėdhėniet ndėrkombėtare”. “A nuk e tregon kėtė shembulli i pavarėsimit tė shumė kombeve: sllovenėve, kroatėve, maqedonėve, estonezėve, lituanezėvė, ukrahinasėve, gruzianėve, jermenėve sllovakėve, etj. dhe shembulli i bashkimit tė Gjermanisė”.  Kėto fakte, nė favor tė ēlirimit tė popujve, akademiku mundohet t’i kthejė nė argumente tė mbajtjes nė robėri dhe  nė ndarėsi tė kombit shqiptar. “Rregullat ndėrkombėtare” po u dashkan tė vlejnė (gati) vetėm pėr shqiptarėt! Ēfarė karakteristikash kombėtare paskan mė shumė  p sh. sllovenėt e maqedonasit mė shumė se shqiptarėt,  qė ata paskan tė drejtė pėr shkėputje ndėrsa ne jo? Kush po u dashka tė na i caktojė ne rregullat dhe sasinė e tė drejtave, pa vullnetin tonė?! Indirekt, nga intervista del se ēėshtja shqiptare nuk qenka ēėshtje kardinale e kombit tė ndarė shqiptarė por na qenka “ēėshtje brendshme e  Serbisė  dhe e botės” !!!   Teoria e “re akademike” e kohėrave moderne (!) tė cilėn “filozofi humanist” e lanson in obscuro (nė terr, tinėz).

 P a s t a j   “s o c i a l i s t i ”  serb, ”Dimitrije Tucoviqi i ri “ vijon tė na mbaj leksion se “ēka do tė thotė demokraci, nė botėn e zhvilluar bashkėkohore (psh. nė SHBA, Francė, Angli, Itali” dhe demokracinė e sheh si sanksionim juridik ”tė drejtave individuale tė qytetarėve” e nė pranimin e pak tė drejtave tė caktuara kolektive tė pakicave (siē janė ato kulturore e politike, por tė caktuara).

Tė drejtėn pėr shkėputje, secesionin, akademiku  socialist e ka shumė mėrzi. ”Lufta pėr shkėputje, thotė akademiku, nė mėnyrė tė pashmangshme tėrheq pas vetes aplikimin e dhunshėm tė shtetit juridik”. Me  kėtė ideologji “arsyeton” dhunėn e shtetit juridik tė tij  mbi shqiptarėt  nė Kosovė, para e pas dy korrikut dhe 7 shtatorit. Dhe ja si mendon ai ta shpie  ”pėrpara” dhe ta “shpėrblejė”  tė d r e j t ė n   e vetėvendosjes dhe tė shkėputjes sė kombeve. Thotė, konsideron: “Duhet rikujtuar se SHBA-tė penguan secesionin e Jugut dhe se ēmimi i mbrojtjes sė integritetit tė shtetit ishte 600 mijė jetė tė humbura “. Dhe, ndoshta, kėtu, pikėrisht kėtu, qėndron “humanizmi” i kėtij filozofi dhe akademiku notor. Pėr drejtėsinė e tij, tė mos flasim. Ajo po shihet, e mund edhe tė paramendohet...

Po M i h a j ll o  M a r k o v i q i   j e p   gjykime edhe pėr historinė mė tė re shqiptare: “Brengoset” pse nuk ėshtė bashkuar Kosova  me Shqipėrinė nė vitin 1950 (!) nė federatėn ballkanike (!) (sigurisht ka menduar pėr Shqipėrinė si Republikė tė shtatė  tė ish-Jugosllavisė) nė mėnyrė qė sot do tė ishte ndarė populli shqiptar dhe do tė kishte jetuar nė shtetin unik n a c i o n a l  sh q i p t a r. Sh t e t i  shqiptar i krijuar  me mund e sakrifica tė mėdha dhe gjysma e kombit shqiptar paskan gabuar qė nuk paskan hyrė  nėn sovranitetin e huaj (!) e t’i kalonin edhe ata nja 50 vjet robėri nė “parajsėn e ish-Jugosllavisė”, ku u gjakosėn vazhdimisht vėllezėrit e tyre kosovarė.

As e 1981-ta nuk i pėlqeu kurrė politikės  zyrtare serbe (as qė ėshtė pritur t’i  pėlqej), pra as zėdhėnėsit tė saj, akademikut M. Markoviq:

”Udhėheqėsit shqiptar tė cilėt organizuan demonstratat e vitit 1981 bėnė gabim tė madh historik”, thotė dijetari (pėr tė keq). Sikur tė mos ishte viti 1981 M. Markoviqi do ta kishte ndier veten mė mirė, por ne do tė ndiheshim shumė mė keq. Tė mendojmė dhe tė imagjinojmė se si do tė ishim dhe si do tė ndiheshim, vėrtet, pa tė 1981-shin.... Shumė tė varfėr. Tepėr keq. Kushedi sa keq! Tepėr shumė mė tė ligėshtuar do tė ishim pa   1981-shin.

Njė gjė duket se e ka thėnė me sinqeritet akademiku serb: ” se pėr serbėt ėshtė me rėndėsi qė Kosova tė mbetet nė pėrbėrje tė  shtetit  serb, dhe se aspak nuk ėshtė e rėndėsishme, nėse Kosova do tė gjendej jashtė Serbisė, a do tė jetė ajo shtet i pavarur, apo do t’i bashkohej Shqipėrisė”. Kėtu “filozofi humanist” ka folur si ka menduar, si ka ndier; ka folur si ka pasur kajte. Por edhe nė kėtė mendim del nė shesh tjetėrsimi ideor e shpirtėror i teorikut, pasi qė kurrė nė histori as njė komb pushtues nuk mundi tė jetė i lirė gjer sa ishte pushtues. A s  a k a d e m i k u   e  f i l o z o f i  (M. M) nuk mund tė jetė i lirė e human pėrderisa i shėrben kolonializmit, robėrimit tė kombit tjetėr, e sė bashku me te edhe robėrimit  tė kombit tė vet. I padrejti e ka mė vėshtirė, mė zor se i drejti.

        Zor se teoriku M. Markoviq do tė mendojė e shkruajė si XHORXH ORVELLI, i cili po ashtu ishte nė shėrbim tė shtetit –komb pushtues nė Burmėn e Poshtme, por mė 1936 shkroi:

  “E gjithė kjo mė hutonte dhe mė shqetėsonte. Sepse, nė atė kohė mua mė ishte mbushur mendja se imperializmi ishte i lig dhe sa mė shpejtė aq mė mirė ta braktisja punėn dhe tė ikja prej tij. Teorikisht, fshehurazi kuptohet, isha tėrėsisht nė anėn ė birmanezėve e kundėr shtypėsve tė tyre, britanikėve. Sa pėr punėn qė e bėjė e urreja aq shumė sa qė vėshtirė mund ta pėrshkruaj. Nė njė punė tė tillė njeriu i sheh punėt e ndyra tė perandorisė pėr sė afėrmi.”(Citati ėshtė marr nga eseu i Xhorxh Orvellit: Vrasja e elefantit, botuar nė “Bujk” mė 30 mars 1995,f. 9)     

Kthehu ne fillim 

__________________________

 DEMONSTRATAT E  VITIT  ‘81 DHE VAZHDIMĖSIA E MOHIMIT TĖ TYRE!

  

Shkruan: Bedri HALIMI

Prishtinė, 03.04.2007

 ______________________________________

Ngjarjet e vitit 1981, pėrpos qė ishin vazhdimėsi e rezistencės shqiptare, ato paraqitėn nė mėnyrė mė tė artikuluar kėrkesat e shqiptarėve pėr liri e barazi, duke e vėnė nė pah si para opinionit vendor ashtu edhe para atij ndėrkombėtar, pabarazinė e shqiptarėve nė Kosovė. Qė nga koha kur ndodhėn ngjarjet, ato u mohuan, u mistifikuan e u dėnuan nė tė gjitha format e mundshme. Vazhdimėsia e logjikės sė mohimit tė kėtyre ngjarjeve vazhdoi madje edhe pas rėnies sė monizmit mė tė fortė nė Ballkan – titizmit. Kėtė radhė, do t’i paraqesim disa nga akterėt e mohimit tė kėtyre ngjarjeve, logjikėn e mohimit dhe mėnyrėn e veprimit.

Dokumentar i dėshtuar pėr ngjarjet e vitit 1981

Nė njė emision dokumentar kushtuar ngjarjeve tė vitit 1981, qė u dha vitin e kaluar nė RTK, (e qė u ritransmetua mė 1 prill 2007) ishte nė fakt njė emision kundėr atyre ngjarjeve. Mė saktė, ishte vazhdimėsi e qėndrimeve tė njėjta qė nga viti 1981 nga shumica e pjesėmarrėsve tė emisionit.

Nė kėtė emision, me asgjė, nuk u paraqitėn shkaqet qė sollėn deri te shpėrthimi i pakėnaqėsisė. Asnjėri nga tė intervistuarit nuk e pėrmendi gjendjen ekonomike tė popullatės. Asnjėri nuk e potencoi shkallėn e papunėsisė nė Kosovė atėbotė. Asnjėri nuk i tha as afėrsisht, shkaqet e as shifrėn e njerėzve nga Kosova qė e kishin marrė rrugėn e hidhur tė kurbetit, qė nė sistemin socialist jugosllav quheshin si “tė punėsuar tė pėrkohshėm nė botėn e jashtme”.

Hydajet Hyseni, duke folur me megafon para demonstruesve - 1 prill 1981

_______________________________________

Nga akterėt e atyre ngjarjeve nė kėtė emision ishin prezentė vetėm Hydajet Hyseni dhe Gani Koci. Por nga ajo qė u paraqit, dhe si u paraqit, si dhe nga fakti se kush ishin “analistėt” e palės tjetėr, nuk ėshtė vėshtirė tė konkludohet, se mendimet e Hydajet Hysenit dhe Gani Kocit janė shkėputur nė konotacionin e qėllimit tė skenaristėve tė emisionit.

Tashmė dihet se si nga pushteti jugosllav, po ashtu edhe nga klika titiste e atėhershme nė Kosovė, ngjarjet e vitit 1981 cilėsoheshin si “nacionaliste, irredentiste, kundėrrevolucionare, pėr minimin e pushtetit politik tė klasės punėtore, tė sistemit socialist vetėqeverisės jugosllav, pėr prishjen e bashkim - vėllazėrimit e minimit tė pushtetit politik tė klasės punėtore”.

Pėr kė ishin tė panevojshme ngjarjet e vitit 1981?

Pas rėnies sė komunizmit dhe pas largimit tė oligarkisė politike tė Kosovės nga skena politike, madje edhe pas burgosjes sė ndonjėrit prej tyre, kėta, edhe mė tej, nuk e ndėrruan qėndrimin pėr ngjarjet e vitit 1981, por i ndėrruan arsyetimet e qėndrimeve tė tyre. Kėshtu, derisa ishin nė pushtet, ngjarjet e ‘81-shit pėr ta, doemos se ishin “kundėrrevolucionare e armiqėsore…”, kurse pas rėnies nga pushteti, ato ngjarje pėr ta, na ishin tė panevojshme, sepse vetė ata, me politikėn e tyre, e paskan pasur mendjen qė ta realizojnė ēėshtjen e republikės! Dhe sot, ndonjė shok i Zdravko Ēoliqit tė djeshėm, jep fetva pėr ngjarjet e vitit 1981; ndonjė tjetėr, qė mė mirė ėshtė ndier nė Beograd se nė Kosovė atėbotė, gjithashtu bėn “analizė profesionale”; ndonjė tjetėr, qė babanė e ka pasur levė tė lokomotivės antishqiptare, jep “vlerėsime meritore” duke u thirrur madje nė dėshmi tė babait tė tij.

Edhe Baton Haxhiu, si autor i kėtij dokumentari (sė bashku me Andi Bushatin) edhe nė kėtė emision, tregon vazhdimėsinė e njė qėndrimi, kur janė nė pyetje ngjarjet e vitit 1981. Qėllimi i kėtij emisioni, (me apo pa porosi) ishte jo pėr tė hedhur dritė, por pėr tė krijuar mjegull, nė radhė tė parė nė karakterin e kėtyre ngjarjeve, pastaj nė nevojėn e tyre, si dhe nė atė se, ato i organizuan vetė shqiptarėt apo i organizoi dikush tjetėr, pra (armiqtė e Kosovės), duke aluduar kėshtu nė ndonjė shėrbim tė huaj.

Pas kėtij emisioni tė ēuditshėm, madje edhe tė befasishėm, pėr faktin se njė mendėsi e tillė ende ėshtė e pranishme pėr kėto ngjarje, duke i pėrcjellė ngjarjet nė kontinuitet, u dashtė qė t’i shfletoj vetėm disa gazeta tė viteve ‘90-ta, pėr t’i sjellė qėndrimet e njėjta, tė njerėzve tė njėjtė, pėr Pranverėn 81.

Ngjashmėritė e rastit apo tė qėllimshme?

Kėshtu Baton Haxhiu, nė njė shkrim tė tij, para ca vitesh, nė mbititullin “Pikėpamje” dhe me titull “81-shi as revolucion as kundėrrevolucion”, shtron pikėrisht dilemėn se “kush nė tė vėrtetė i organizoi demonstratat dhe a ishin ato tė hershme pėr Kosovėn dhe rrjedhėn e atėhershme tė ngjarjeve politike. I organizuam vetė apo dikush tjetėr?”. Madje, sipas tij, “ato vetėm e shpejtuan procesin e insistimit serb se ‘Kosova ėshtė dashur tė jetė nė Serbi’”. Pėr tė konkluduar madje se “pasojat janė kontinuiteti represiv, burgosjet masive dhe heqja e autonomisė sė Kosovės…”. Bujku, e martė, 12 mars 1996.

Pamje nga demonstrata e vitit 1981

___________________________________

Ndėrkaq, njė vit mė parė, i njėjti autor, Baton Haxhiu pra, kishte bėrė njė intervistė me Mihajlo Markoviqin – ideologun e PSS (siē e thekson edhe vetė), e cila ėshtė botuar nė revistėn “KOHA” nr 54/95, 29 mars 1995 fq.13. Nė kėtė intervistė, Mihajlo Markoviq, pos tjerash, thotė: “Udhėheqėsit shqiptarė, tė cilėt organizuan demonstratat e vitit 1981, bėnė gabim tė madh historik… Padurueshmėria dhe mendjelehtėsia e liderėve tuaj, e shprehur mė 1981, shkaktoi humbjen e asaj qė deri atėherė e patėt”. Pra, tė njėjtat qėndrime, tė Mihajlo Markoviqit, i jep njė vit mė vonė Baton Haxhiu, por nė njė gazetė tjetėr (nė Bujk) tani si ‘Pikėpamje’ tė vetat.

Ish-ministri i Punėve tė Brendshme dhe politikanėt e Kosovės?

Kurse, sa i pėrket asaj qė mund t’i ketė organizuar ndonjė shėrbim i huaj apo tė jetė pėrfshirė nė to, Mustafė Sefedini, ish-ministėr i Sekretariatit pėr Punė tė Brendshme tė Kosovės, qė ishte pikėrisht atė kohė nė kėtė detyrė, thotė se, as Shqipėria dhe as ndonjė shėrbim tjetėr informativ nuk kanė pasur dorė nė kėto ngjarje. Revista “KOHA” nr.99, 13 mars 1996 fq.9.

Ndėrkaq, dihen qėndrimet e Azem Vllasit pėr demonstratat e vitit 1981, gjatė kohės sa ishte nė pushtet. Por edhe pas rėnies sė komunizmit, madje edhe pas burgosjes qė i bėri Millosheviqi, nė njė shkrim tė tij me titull: “81-shi shumėdimensional”, Azem Vllasi e jep edhe kėtė gjykim: “Konkretisht, pėr demonstratat e vitit ‘81, udhėheqja politike e Kosovės (shqiptarėt) dhe tėrė politika zyrtare, ishte unike nė mendimin se ato, as si mėnyrė e veprimit e as sipas rrethanave politike tė atėhershme dhe kohės kur ndodhėn, nuk ishin fare tė qėlluara…”. Revista “KOHA” nr. 102, 3 prill 1996, fq. 22.

A nuk e kishte thėnė tė njėjtėn gjė edhe Mihajlo Markoviq, madje nė vitin 1995 po nė revistėn “KOHA”?

Po nė kėtė vazhdė ėshtė edhe teoria e supozimeve tė Mahmut Bakallit, i cili nė Kosovė, ndonėse njihej si mė i afti nė hierarkinė politike komuniste, (ndėr pėrfaqėsuesit shqiptarė) megjithatė nuk arriti tė japė as arsyetimin mė tė vogėl pėr pozitėn e shqiptarėve nė sferėn e arsimit nė kohėn e Millosheviqit, (me rastin e dėshmisė sė tij nė gjyq kundėr Millosheviqit).

Atėherė, pėrderisa njeriu kyē i asaj kohe, nė pozitėn kyēe, (Mustafa Sefedini), thotė se nuk ka pasur informacione ēfarė tash i bluajnė, i mbllaēitin e ripėrtypin disa analistė tė sotėm, rrjedhimisht shtrohet pyetja: Kush ka pasur informacione mė shumė atėbotė, ata qė kanė qenė nė pozitat kyēe apo analistėt e sotėm? Nėse ndonjė analist apo edhe historian sklerotik ka informacione tjera, atėherė lind pyetja, nga i siguruan ato informacione, pėrpos nėse kėta njerėz, e kanė pasur beneficionin e tė qenit nė laboratorin e prodhimit tė informatave tė tilla, pėrderisa ata tė “laboratorit” tė grumbullimit tė informatave, thonė qartė, se nuk kanė pasur informata tė tilla.

Prandaj, nė fund, logjikės sė tillė do t’ua rikujtonim se vėrtet vezėt e qyqeve i lėshon ndonjė shpend tjetėr, por assesi nuk i lėshon shqiponja.

 Kthehu ne fillim

_______________________________________ 

 CILI ISHTE ROLI I SHQIPĖRISĖ ZYRTARE NĖ DEMONSTRATAT

E PRANVERĖS SĖ VITIT 1981 NĖ KOSOVĖ

 

Shkruan: Bedri ISLAMI

Shkrimtar dhe publicist i njohur

Mė 26.03.2007

 __________________________________

Pa as mė tė voglin dyshim, viti 1981 dhe sidomos pranvera e tij, ka qenė viti i provės pėr shqiptarėt e Kosovės. Pėrgjithsisht, secila dekadė e ka gurin e vet themeltar, ose mė saktė, ka njė datė ose njė moment tė caktuar, qė vendos pikėmbėshtetjet e sė ardhmes.Pėr shqiptarėt nė Kosovė ka ndodhur disi ndryshe : njė ngjarje ka mbajtur mbi vete mė shumė se dy dekada dhe si duket, do tė vazhdojė tė mbajė mbi vete edhe shumė vite tė tjerė. Demonstratat e pranverės , mars - prill 1981, janė pikėnyja e viteve qė erdhėn mė pas, dhe si tė tilla ata kanė mbetur nė kujtesėn e kombit dhe nė dėshminė historike tė tij.

Prej kėtij viti, duam apo nuk duam, jemi tė vetdijshėm ose jo, kanė rrjedhur tė gjitha ngjarjet e tjera madhore qė lidhen me Kosovėn dhe, njė pjesė e rėndėsishme e tyre, edhe me Shqipėrinė londineze.

Viti 1981, me pranverėn qė nisi me 11 mars, pėr tė shkuar mė pas tek ditėt e 26 marsit, 1 dhe 2 prillit, kishte nė vete farėn e hedhur tė shumė ditėve tė ardhshme, qė dha fryt, shumė mė tepėr se sa ishte menduar 17 vite mė pas, ne qershorin e vitit 1999.

Them se ka qenė njė vit provė, sepse, nė strukturtat iluzore qė kishte krijuar regjimi i Beogradit, do tė ngrihej njė brez, i cili nuk do tė ishte kurrėsesi i humbur, pėr tė bėrė mė tej atė qė kishin dashur etėrit e tyre. Ky brez, thellėsishtr romantik dhe krejtėsisht atdhetar, doli nėpėr rrugė pėr tė filluar njė jetė ndryshe. Ishte njė brez qė dėshmoi historikisht se nuk kishte humbur asgjė nė Kosovė dhe se kėshtu nuk mund tė vazhdohej mė.

Pamje nga demonstrata e vitit 1981 nė Prishtinė

Beogradi, pas dhunės sė tankeve njoftoi pėr 11 tė vrarė. Njė shėrbėtor i tyre nė Prishtinė, Bakalli, tha se ishin vrarė vetėm nėntė vetė. Nė se kishte filluar kėshtu gjakshėm, nuk do tė kishte tė ndalur. Romantikės dhe atdhedashurisė sė njė brezi tė ri, Beogradi i kundėrvuri tanket, dhunėn policore, vrasjet, burgimet, arresatimet, gjakimet, dėnimet e ashpra , dhe , si pėr tė mos mjaftuar e gjithė kjo,filloi proēesin e jashtėzakonshėm fėlliqės tė diferencimit.

Kėrkohej tė diferencohej vllai nga vllai, ati nga djemtė, fėmijėt nga prindėrit, miqtė nga miku, shokėt nga shoku, tė afėrmit nga tė largėtit, tė zakonshmit nga tė pazakonshmit, kėrkohej tė bėhej gjithshka e diferencuar.

Dosjet e diferencimit janė diku, por mbi tė gjitha janė njerėzit qė i kanė vuajtur mbi vete gjithė barrėn e kėtij difrencimi. Gjithshka qė donte tė krijonte  regjimi i Beograd-Prishtinės qėndronte nė mundėsinė qė, tė pazakonshmit tė ishin tė huaj pėr Kosovėn, tė lėēiturit e saj; ndėrsa pushtimi, si e zakonshme, tė kishte tė drejtėn e qytetarisė.

Kėto njerėz,tė pazakonshmit, tė prangosur, tė gjakuar, ashtu si edhe tė afėrmit e tyre, djemtė apo vajzat nėpėr burgjet serbe, u ndjenė tė vetmuar,qoftė edhe pėrkohsisht, e megjithatė, tė dy pjesėt, edhe ata qė ishin jashtė e tė burgosur , edhe ata qė ishin tė burgosur e me mendimin se ēfarė do tė bėnin mė tej kur tė ishin tė lirė, kishin nė atė kohė njė shpresė, njė sfond ku mbėshtetej halli i tyre, kishin momentin e tyre tė pritjes pėr mbėshtetjen. Duam apo nuk duam sot, e pranojmė apo nuk e pranojmė, fakt ishte se ata kėtė mbėshtetje e kėrkonin dhe e prisnin nga shteti amė, Shqipėria.

Kryengritja shqiptare nė ish Jugollavi, nė fillimin e viteve 80 ka qenė pa dyshim, njėra nga ngjarjet , rreth sė cilės e pėr tė cilėn janė bėrė analiza tė shumta, me tė janė marrė e sogurisht do tė merren njerėz tė mendimit nga tė gjitha fushat, por njėkohsisht edhe spekullantė ; janė marrė shkrimtarė e socialogė, historianė, protogonistė, gazetarė, janė ringritur ngjarjet , duke filluar qė nga mbrėmja e 11 marsit dhe deri tek arrestimet masive, janė ngritur teza tė ndryshme hipozeza tė saklta e nga mė tė ēuditshmet, ka patur gjykime e paragjykime, hipoteza nga mė tė ēuditshmet dhe nga mė tė pazakonshmet, ka patur fillimisht ēirrje dhe pėrbaltim institucional, pastaj heshtje por kurrė mbrojtje institucionale nė Kosovė. Tezat, hipotezat, pikėpyetjet, hamėndjet, thėniet, gjykimet dhe debatat nga mė tė ashprat dhe nga mė tė vrullshmet, kanė qenė pėr rolin dhe qėndrimin e shtetit shqiptar.

Qė nė fillim janė hedhur tė gjitha pyetjet e mundshme dhe janė synuar tė gjitha dilemat e hipotekuara. Nė tė vertetė ėshtė bėrė pėrpjekja, herė serioze dhe herė e rreme, pėr tė sqaruar disa nga momentet mė thelbėsore tė qėndrimit tė shtetit shqiptar ose pėr tė pėrbaltur ato. Pak ose aspak janė bėrė pėrpjekje pėr tė ditur gjykimin e njerėzve tė zakonshėm nė Shqiėri, tė mendimit intelektual, si i kanė pritur ata ngjarjet e pranverės kosovare, si kanė depėrtuar ato nė thelbin e jetės sė tyre tė zakonshme. Ishte merak spontan, njerėzor ose i organizuar, apo e verteta qėndron diku nė mesin e tyre? Kishte mė shumė se hall, brengė, shqetėsim a mėrzi, kishte diēka mė shumė vetes dhe pėrtej sė zakonshmes.. kishte thjeshtė brengė njerėzore apo edhe kombėtare...

Tek qėndrimi i njerėzve tė thjeshtė ndoshta asnjėherė nuk ėshtė ulur si duhet mendimi i socilogėve, gazetarėve, dijetarėve, sepse, nė pamjen e parė ata nuk duken edhe aq interesante, ata nuk pėrbėjnė " ngjarje", pra nuk kanė nė vete ankthin e zbulimit tė sė vertetės, nuk pėrbėjnė lajm, nuk kanė mister..megjithėse kjo nuk ėshtė aspak e  vėrtetė. Ndoshta mė shumė se kudo tjetėr tek njerėzit e zakonshėm , politika bėn vendin e vet nėpėrmjet shfaqjeve qė nuk janė edhe aq tė dukshme politikisht, por qė nė tė vertetė bėjnė vetė thelbin e politikės.

Le tė sjell dy shembuj tė mėvonshėm: Nė vitin 1991, pas lėvizjes studentore dhe ndryshimeve jetike politike, tė dy partitė e mėdha, demokratike dhe socialiste, nė programin e tyre elektoral, kishin edhe bashkimin kombėtar tė shqiptarėve. Partia Demokratike e kishte shumė mė tė theksuar, shumė mė tė dukshėm dhe krijoi mendimin se, pas fitores sė saj, zgjidhja e ēėshtjes kombėtare shqiptare, ishte punė e disa pakkohėve. Megjithėse e kishte kaq shumė tė afishuar kėtė, kjo nuk e pengoi atė, pėrkundrazi e ndihmoi qė, nė votimet e 22 marsit 1992, tė merrte rreth 70 pėr qind tė votave tė shqiptarėve.

Katėr vite mė pas, tė dy partitė e mėdha politike shqiptare, krejt ndryshe nga 4 vite mė parė, nuk e kishin as nė kontekstin me tė largėt, ēėshtjen e bashkimit kombėtar tė shqiptarėve dhe vetė Kosova kalonte nė planin e dhjetė. Kjo sepse, tė dy partitė politike e dinin se, nė rrethanat e krijuara, afishimi i njė qėndrimi tė itllė, sillte humbjen e votave.

Nuk doja tė analizoj se ēfarė ndodhi nė katėr vite, qė solli njė regres tė tillė, tė dhimbshėm kombėtar, por shembujt i solla pėr tė patur njė lodhje mes asaj qė quhet e zakonshme e nganjėherė e rėndomtė, kur analizojmė e ndalemi tek ngjarjet e marsit 1981, qėndrimi i qytetarve tė thjeshtė dhe mendimit politik zyrtar.

Enver Hoxha

Natyrisht , pėr cilindo lajm pėrbėn dilema e shtruar atėherė, nėse kishte dijeni Shqipėria zyrtare pėr atė qė po pėrgatitej tė ndodhte nė Kosovė? A kishte dijeni Enver Hoxha, pėrse strukturave tė tij, se viti 1981 do tė ishte njėkohsisht edhe viti i krtyengritjes shqiptare?A ndikuan strukturat e fshehta tė shtetit shqiptar nė organizimin apo thjeshtė nxitjen e kryengritjes dhe afishimin e parullės Kosova-Republikė apo tė thirjes tjetėr "Republikė,Kushtetutė - ja me hatėr- ja me luftė". A kanė qenė tė pėrgatitura dhe tė instruktuara organizatat ilegale qė u vunė nė ballė tė demonstratave nga strukturat e fshehta tė shtetit shqiptar? A kishte nė Tiranėn zyrtare pėrkrahjen e duhur kėrkesa pėr republikėn e Kosovės apo shteti shqiptar ishte kundėr krijimit tė njė shteti tė dytė shqiptar nė Ballkan? Pėrkrahja e shtetit shqiptar ishte e vonuar apo nė kohėn e duhur? E gjithė ajo qė ndodhi nė polemikėn e madhe mes shtetit shqiptar dhe shtetit jugosllav ishte thjeshtė njė retorikė ideologjike apo pas saj fshihej edhe ēėshtja kombėtare...

Unė do tė mundohem tė sjell disa nga pėrjetimet e njėzet e gjashtė viteve mė parė, ashtu si i kam pėrjetuar unė, qoftė si qytetar i zakonshėm, qoftė si gazetar. E di se pėr disa do tė jetė disi e pazakontė, ndoshta edhe jashtė rrjedhės sė trusnisė politike qė pėrēohet ndaj shtetit shqiptar tė atyre viteve, mirėpo unė do bėj mundim tė sjell aftmosferėn ashtu si ishte nė ato ditė, ashtu si ėshtė pėrjetuar nga unė dhe njerėzit rreth meje, nga shokėt e mi gazetarė, por edhe nga njerėzit e shquar tė artit, shkencės, historisė. Do ja lejoj vetes, qė ashtu si i kam ndjekur, dhe ashtu si i kam analizuar mė pas, tė sjell edhe mendimin tim pėr ato qė ishin aso kohe nė mendimin politik zyrtar, duke shfrytėzuar tė drejtėn nga takimet e mėpasme qė kam pasur me disa nga protogonistėt nė Shqipėri tė kėtyre ngjarjeve, mes tė cilėve edhe me ish presidentin e Shqipėrisė, Ramiz Alia. Tė gjitha kėto nuk i sjell pėr tė nxitur njė mendim ndryshe ose njė mendim "pėr", por tė sjell, sado pak, ato tė vėrteta qė ose janė thėnė ndryshe, ose janė thėnė tė cunguara.

Le tė nisim me atė qė pėrjetuan njerėzit e zakonshėm...

Nė mesin e muajit mars tė vitit 1981, ata qė punonin njė kat mė poshtė nė redaksinė e gazetės "Zėri i Popullit" vunė re se, nė sektorin e jashtėm, i cili ishte nė katin e sipėrm, kishte njė lėvizje mė shumė se tė zakonshme, kishte njė lėvizje pėrgjithsisht mė tė ndjeshme se herėt e tjera. Zakonisht ndodhte kėshtu, kur kishte ngjarje tė rėndėsishme. Aq mė tepėr se, shumė mė shpesh se mė parė, kishin filluar tė vinin funnksionarė tė rėndėsishėm tė aparatit tė Komitetit Qendror tė Partisė, tė cilėt, jo rradhė herė, nuk ndaleshin as nė zyrėn e kryeredaktorit tė gazetės, qė ndodhej nė katin e dytė. Megjithatė, nuk ishte vėrejtur ende asgjė e jashtėzakonshme nėpėr rradhet e artikujve, tė cilėt, nė mė tė shumtėn e rasteve, nuk kishin ndonjė gjė tė veēantė. Edhe fakti qė, pėrgjegjėsi i sektorit tė jashtėm, ishte thirrur dy herė, brenda ditės, tek shefi , nuk pėrbėnte ndonjė lajm, sepse kjo kishte qenė shpesh njė rutinė e zakonshme.

Zakonisht , nga ora nėntė e mėngjezit, djemtė e gazetės, si i therrisnin miqtė e tyre tė afėrt, mes tė cilėve edhe kryeministri i sotėm i Shqipėrisė, zoti Berisha, shkonin tė pinin kafenė e mėngjezit, nė kafenenė e Lidhjes sė Gazetarėve, ku kishte mė shumė zhurmė se nė tė gjitha kafenenetė e tjera. "Zhurmėtarėt" zakonisht ishin Pėllumb Bato i "Bashkimit",( nuk e di se ku ėshtė tani) Filip Ēakulli i "Hostenit", i cili kishte zakonisht njė mosmarrėveshje nė javė me shefin e tij dhe tė kritikuarit prej tij, dhe shefi i sotėm i gazetės proqeveritare Fahri Balliu, qė aso kohe ishte gazetar special i "Zerit tė Popullit". Ishte vėnė re se prej dy ditėsh, gazetarėt e sektorit tė jashtėm tė "Zerit tė Popullit" apo tė "Bashkimit" ose nuk po vinin fare, ose pinin njė kafe, tepėr shpejt dhe iknin. Ndėrsa ato tė RTSH, sektori i jashtėm, qė vinin nganjėherė pėr kortezi gazetareske, meqė kishin klubin e tyre, nuk dukeshin.

Pėrgjithsisht, nė sektorėt e jashtėm tė shtypit punonin aso kohe gazetarė nga mė tė mirėt, tė aftė dhe patriotė, si u dėshmuan shumė prej tyre nė vitet qė erdhėn. Nė "Zeri.." ishte i njohur Shaban Murati ,nė "Bashkimi" ishte Napoleon Roshi,  nė RTSH ishte Bujar Muharremi.

Megjithatė, fjalėt kishin filluar tė rridhnin, mė shumė jo nga kanalet zyrtare, se sa nga " rebelėt" qė ndiqnin herė pas here, kanalet radiofonike tė huaja. Kishte filluar tė flitej se ne Prishtinė kishte pasur demonstrata dy apo tri ditė mė parė, mirėpo nuk dihej mė tepėr. Njėri nga shokėt e mi, qė kishte qėndruar deri vonė pėr tė ndjekur thuajse tė gjiths stacionet radiofonike qė mund ti kuptonte, mė tha , se nė Prishtinė kishte pasur njė demonstrim tė studentėve, por ajo kishte qenė pėr kushte mė tė mira jetese dhe ushqimi dhe si duket, nuk kishte pasur asgjė politike.

Thėnė tė vertetėn, unė kisha disa kohė qė isha pėrgatitur pėr njė udhėtim nė Kosovė, i cili, si mė kishte thėnė shefi im i atėhershėm, Namik Dokle, do tė bėhej nė fundin e muajit mars. E dija se nė atė grup do tė ishte edhe Vera Kapo, bija e numrit dy tė dikurshėm PPSH-sė, Hysni Kapo dhe nėna e gazetarit tė sotėm  Andi Bushati, Xhafer Dobrusha, pedagog nė Universitetin e Tiranės, qė drejton sot Federatėn e Arsimit dhe disa tė tjerė.

Kishte disa kohė qė mardhėniet nė dy anėt e kufirit ishin nė njė pikė tė lartė intesifikimi. Kishte mė shumė se pesė vite qė mes dy qeverie, nė Beograd dhe nė Tiranė, kishte njė periudhė zbutje dhe, si duket, tė dy palėt kishin llogaritur tė ndikonin tek njėra tjetra, pėrmes atyre qė e quanin mė tė rėndėsishme. Qveria e Beogradit mendonte tė ndikonte nė Shqipėri duke dėrguar aty, pėrmes strukturave tė ndryshme, njė nivel mė tė ngritur jetese, njohje mė tė gjėrė tė botės, hapje mė tė ndjeshme; ndėrsa qeveria e Titranės kishte menduar tė ndikonte pėrmes shkallės sė kulturės, njohjes reciproke, artit, gjuhės, traditės, duke pasur gjithnjė nė anėn e saj, pėrkushtimin e pakufishėm tė shqiptarve matanė kufirit pėr shtetin amė. Kėtė masė pėrcaktuese nuk e kishte llogaritur, ose e kishte pėrllogaritur keq, qeveria e Beogradit, ndėrsa e kishte ditur shkėlqyeshėm qeveria e Tiranės. Nė Tiranė kishte filluar tė rozohej paragjykimi se " njė shqiptar nė Jugosllavi ishte njė titist" dhe nuk shihej si njė kundėrshtar ideologjik, megjithėse shteti shqiptar e dinte fare mirė se, nė mesin e tė ardhurve, jo pak ishin tė tillė.

Pranimi i gjuhės sė pėrbashkėt shqipe, ribotimi, pa asnjė redaktim kritik i teksteve tė historisė sė Shqipėrisė dhe pranimi i teksteve tė njėllojta , thuajse nė tė gjitha lėmitė, ansamblet artistike qė ishin mė tė shpeshta se asnjėherė, kėngėt qė ishin pėrgjithsisht mbi bazėn e teksteve me ndjenjė tė theksuar kombėtare, si ishte ajo e Pjetėr Gacit "Kaēanik o shkėmb e gurė..."pritja e jashtėzakonshme qė i bėhej Nexhmije Pagarushės dhe rihapja e shpejtė e kėngėve tė saj...tė gjitha kėto ishin mė tė se tė prekshme dhe tė pranueshme nga njerėzit e zakonshėm.

Kishte shumė kohė qė nė shtypin shqiptar, duke pasur edhe njė ēensurė tė kujdesshme, nuk shkruhej kurrė negativisht pėr Kosovėn ose pėr njerėzit e saj. Termat qė dolėn mė vonė, pas viteve 90 pėr Kosovėn ose pėr shqiptarėt e Kosovės , atėherė as nuk njiheshin dhe as nuk lejoheshin tė pėrdoreshin. Edhe kur flitej pėr masakrėn e 4 shkurtit bėhej kujdes tė evitohej emėri i Xhafer Devės, sado qė shumė gjėra ishin tė ditura. Fakti qė u vu re mė pas, se gjatė gjithė kohės qė regjimi i Hoxhės ishte nė pushtet kishte bėrė vetėm tri pėrmendore tė mėdha pėr individė tė shquar tė periudhės sė Pavarėsisė dhe se qė tė tre kishin ardhur nga viset shqiptare tė Kosovės, pėrkatsisht busti i Bajram Currit, Hasan Prishtinės dhe Isė Boletinit, apo fakti qė Emnver Hoxha, nė shenimin e tij pėr Monumentin e Pavarėsisė kishte kėrkuar qė, krahas Ismail Qemalit, tė vihen nė qendėr tė monumentit edhe figura e luftėtarit nga Kosova, kishin qenė tė prekshme pėr njerėzit. Sado qė mund tė ishe dakord me regjimin, nuk mund as tė ishe kundėr veprimeve tė tilla, tė cilat, sado qė mund tė kishin, ashtu si u tha mė pas, nėnshtresa tė tjera, pėrsėri, nė kohėn e dhėnė, ishin tė mirėpritura.

Nga ana tjetėr, nė Universitetin e Prishtinės ishin mysafirė dhe jepin leksionet e tyre korifejtė e mendimit shkencor shqiptar, ėndėrrimi i plejadave shqiptare nė Kosovė, si Eqrem Ēabej dhe Aleks Buda, Shaban Demiraj, Androkli Kostollari, Kristo Frashėri, Rexhep Mejdani, dijetarėt mė tė shquar tė shkencave albanologjike, historike,  ribotohej Kadare dhe Agolli dhe Veprat e Plota tė Poradecit.

Nė vitin 1978, me njė vemendje tejet tė veēantė u pėrkujtua 100 vjetori i ngjarjeve tė Prizrenit dhe pėr herė tė parė, publikisht ajo u quajt Lidhja Shqiptare e Prizrenit, duke i shtuar kėshtu, cilėsimin Shqiptare, si shenjė e etnisė kombėtare. Deri atėherė ajo ishte quajtur thjeshtė "Lidhja e Prizrenit".

Tė gjitha kėto po sillnin imazhin e ri tė lidhjeve tė pėrbashkta dhe, krejt befas, sidomos pėr njerezit e zakonshėm, erdhi njoftimi se nė Kosovė kishte ndodhur diēka.

KUR U BĖ NJOFTIMI I PARĖ ZYRTAR PĖR DEMONSTRATAT E 11 MARSIT

E vėrteta ėshtė se njoftimi i parė pėr demonstratat e 11 marsit nė Kosovė ėshtė bėrė i njohur, pra publik, me 17 mars 1981, gjashtė ditė pas zhvillimit tė tyre. Ky ishte njė njoftim i shkurtėr, pa koment, buim i sė cilės ishte agjensia e ljameve Tanjug dhe i pėrforcuar edhe nga disa agjenci tė tjera informative. Nuk ėshtė bėrė ndonjė kujdes i veēantė pėr afshimin e tyre dhe po ashtu, vemendja ndaj botimit tė artikullit apo dhėnies sė lajmit, nuk ka qenė e njė rėndėsie tė veēantė. Nė ditarin radioteleviziv tė RTSH ai u dha, pa foto tė veēanta, sė bashku me lajmet e tjera tė dorės sė dytė, ndėrsa nė gazetė "Zėri i Popullit" qė ishte aso kohe gazeta kryesore e vendit, me mė shumė se njėqindmijė kopje nė ditė, shėnimi u vendos nė faqen e katėrt, majtas, aty ku edhe mė parė vendoseshin lajmet e pėrgjithshme tė politikės sė jashtme.

Si do e pėrcaktojė saktėsisht analisti i shquar shqiptar Shaban Sinani," kjo ishte faza e njė mpirje tė dukshme tė opinionit nė Shqipėri, qė, siē duket nga shėnimet e vėzhguesve politikė, nė Kosovė u shoqėrua me ankth e padurim".

Ishin disa ditė, nė tė cilat, njerėzit e thjeshtė dhe intelektualėt, ishin nė pritje tė njė zhvillimi tė ri apo edhe tė ndonjė lajmi mė tė gjėrė se kaq. Kishte njė vajtje ardhje mė tė dendur tek njeri tjetri dhe sidomos tek tė afėrmit, antenat satelitore tė tė cilėve mund tė shfaqnin pamjet e Radiotelevionit tė Prishtinės. Mirėpo edhe aty, pas 11 marsit dhe deri me 26 mars, nuk mund tė mėsoje mė shumė se sa njė informacion tė zakonshėm, shenja tė dėnimit tė udhėheqjeve tė larta politike republikane e krahinore, por tė gjitha kėto nuk tė jepnin pėrmasat e asaj qė kishte ndodhur. Pėr fat tė keq, njė mik i imi, shqiptar i Kosovės, Idriz Zeqiraj, me tė cilin, nė vitin e parė tė studimeve universitare, kishm jetuar, pėr shumė kohė, nė njė dhomė konvikti, ishte i dėnuar dhe, si do e lexoja mė pas, nė njerėn pikė tė aktakuzės, kishte, si njė lloj marrėzie tė kohės, edhe miqėsinė me mua. Idrizi ishte dėnuar pėrmes tre dėshmitarėve tė rremė, njėri nga tė cilėt ishte tepelenas, ndėrsa dy tė tjerėt, shqiptarė tė Kosovės. Pra nuk kisha burim tė brendshėm, mirėpo, ashtu si rreshqitnin ujrat, rreshqitnin edhe fjalėt. Kishte filluar tė flitej se kishte ndodhur njė demonstratė studentore, mirėpo, gjithshka mbėshtillej rreth togfjalėshit" kushte mė tė mira jetese".

Edhe pas shumė vitesh, secili qė, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, ka kaluar nėpėr ngjarjet e asaj kohe, qoftė edhe si i jashtėm, si ishim ne nė Shqipėri, nuk mund ta ketė ndjerė veten jashtė tyre. Disa gjėra mbeten nė kujtesė, si ishte dita e 8 prillit 1981, kur pėr herė tė parė, nė gazetėn kryesore tė kohės dhe mė pas, disa herė rradhazi nė emisione tė veēantė radiotelevizive, u dha qėndrimi i shtetit shqiptar. Ishte e diel dhe kisha shkuar nė shtėpinė time nė Shkodėr. Ishte ditė plot diell, krejtėsisht pranverė. Nga tė gjitha radiot e komshive dėgjoja spikerin e radios tek lexonte, pėr tė disatėn herė, tekstin e plotė tė Artikullit tė parė nė "Zėrin e Popullit". Gazeta kishte dalur asaj dite me deyfishin e tirazhit tė saj, pra nė dyqindmijė kopje, dhe qė nė mengjezin e herėshėm, nuk e gjeje dot askund. Ishte shitur brenda pak ēasteve dhe nėpėr tė gjitha qoshet e rrugėve kishin ndaluar njerėzit qė kishin filluar ta lexonin, pa pritur pėr tė shkuar nė shtėpi.

Jam krejt i bindur se qėndrimin e shtetit sqiptar e pėrkrahėn tė gjithė shqiptarėt, edhe ata qė ishin proregjimit , edhe ata qė nuk e donin atė. Unė jam rritur nė njė familje e cila, nė dy degėt e mėdha tė saj, kishte dy qėndrime tė ndryshme. Shtėpia nė tė cilėn jetoja unė, e njohur si "Shtėpia e madhe" e Gjylbegajve kishte qenė qė nė fillim nė rradhėt e lėvizjes nacionalēlirimtare dhe kishte dhėnė tre dėshmorė, njėri prej tė cilėve, vllai i nėnės, Naim Gjylbegu, ishte vrarė nė Vig tė Mirditės, jo nga gjermanėt, por nga ballistėt e Markagjonit. Shtėpia tjetėr, afėr nesh, dhe qė njihej si "Gjylbegėt tek Ēinari i Hoxhė Dheut" kishin qenė nė anėn e kundėrt dhe njėri prej tyre, u bė edhe ministėr.Sidoqoftė ata kishin qenė gjithnjė tė afėrta pėr njėra tjetrėn. E solla shembullin, ndoshta gjatė, pėr tė thėnė se dy shtėpitė, e mbėshtetėn njėlloj qėndrimin e shtetit shqiptar dhe unė kėtė, duke qenė " i brendshėm" e di fare mirė. Mund tė shkoj edhe mė tej : djemtė e dy shtėpive ishin tė gatshėm, nė se organizohej diēka, edhe tė luftonin pėr Kosovėn, pavarėsisht se nėn urdhėrat e kujt do tė ishin.

Nuk do tė flas pėr reagimet nė shtypin apo median e kohės. Pėr shumė prej tyre mund tė besohej se ishte e pėrllogaritur gjithshka. Pėr njė shtet tė centralizuar si Shqipėria, kjo ishte e besueshme. Asnjė lloj fushate propogandistike, edhe ajo mė e zakonshmja, mbjelljet e vjeshtės, nuk i lihej rastėsisė, e jo ti lihej rastėsisė, njė ngjarje e tillė madhore. Mirėpo sado tė ishte e pėrllogaritur, ndjehej nė deklarimin e tė gjithėve se tashmė ishte gjtihshka ndryshe, se gjithshka po kishte njė fillesė krejt tjetėr dhe njė qėndrim, po ashtu, krejt mė tė natyrshėm. Njerėzit ishin nė pritje se ēfarė do tė ndodhte nė tė nesėrmen, cili lajm i ri do tė vinte, dhe kjo nuk ishte shenjė e kuriozitetit, apo e mbushjes sė hapėsirės informative, por shumė mė tepėr.

Mbaj mend njė rast, i cili, megjithėse ėshtė krejt i thjeshtė, pėrsėri dėshmon pėr shumėēka. Ishim nė shtėpinė e mikut tė tim eti, Qamil Ēelės, njė figurė e njohur politike e viteve 30 dhe mė pas, mik i afėrt i Fan Nolit, Sejfulla Malishovės, Gjergj Fishtės dhe Ali Kėlmendit. Nuk ishte pėrkrahės i Enverit, megjithėse e kishte njohur atė qė nė rininė e hershme. Ish drejtori i Bibliotekės Kombėtare, kishte shumė vite qė ishte tėrhequr nė shtėpizėn e tij tė vogėl, diku nė qendėr tė qytetit tė Elbasanit tė vjetėr.Po jepeshin lajmet e orės 20 dhe tashmė nuk e di, rastėsisht apo qėllimisht ishte vendosur ashtu, por spikeri tha befas "Vazhdojmė me lajmet e brendshme. Sot ne Prishtinė..." dhe vazhdoi lajmin.

Njeriu i moshuar lėvizi befasisht nga vendi dhe tha me njė zė tė gjallėruar "Oh sa mirė, sa mirė! Lajmi nga Prishtina ėshtė nė; lajm i brendshėm".

Njerėzit ishin aq tė pėrqėndruar sa shihnin edhe detaje tė tilla dhe gėzoheshin njėkohsisht nga detaje tė tilla. Qamil Ēela ishte mik i dikurshėm i afėrt i Bedri Pejės. Ai ndiqte, nė njė hartė tė madhe tė Kosovės, gjithshka qė shkruhej nė shtypin e kohės dhe shėnonte mbi tė, me shkrimin e tij tė vogėl e tė rrumbullaktė, lėvizjet mė tė rėndėsishme.

Ishte njė periudhė, kur, pa lėnė mėnjanė edhe ndikimin e shtetit, tek njerėzit e tė gjitha shtresave, mori njė hop zhvillimor ndjenja kombėtare shqiptare, ndjenjė e cila do tė ripėrsėritej edhe njė herė nė vitet e luftės ēlirimtare nė Kosovė. Nuk mund tė mohoj se nė fillimin e viteve 8o, mė shumė se gjithshka, ishte vėnė nė lėvizje e gjithė makineria e shtetit, tė gjitha strukturat e tij, dhe pavarėsisht nga fakti , nė se kjo bėhej pėr " patriotizėm demagogjik" apo ishte e konceptuar kėshtu ( ēka do e trajtojmė mė tej), e gjithė kjo luajti njė rol jashtėzakonisht tė ndjeshėm nė mentalitetin e kombit.

Ndodhi edhe njė fenomen tjetėr, i cili, krahas doktrinės zyrtare apo qėndrimit zyrtar, kishte pjesėn e tij tė ndikimit, nė jo pak raste, edhe mė tė fuqishėm se vetė shteti.

Nė pranverė - vjeshtėn e vitit 1981 nė dy anėt e pjesėve shqiptare, nė Kosovė dhe nė Shqipėri, regjimet e kohės, jo pa paramendim dhe jo duke ia lėnė nė dorė kaotizmit dhe spontanitetit, gjithshka qė ata menduan se ishte  mė e vlefshme dhe mė e pranueshme. Megjithatė, nė dy anėt, por nė kahe tė kundėrta, kishte edhe reagime spontane, tė cilat, ose nuk ishin menduar, ose ishin pėrllogaritur si diēka tjetėr.

Regjimi i Beogradit dhe i Prishtinės solli nė skenėn e re tė thyerjes pėrgjithsisht figura tė vjetra politike, tė cilat, dashje ose pa dashje, kishin ende ndikim dhe mendohej se, fjala e tyre do tė ishte pėrfundimtare. Njėri pas tjetrit, nė mbledhjet e mėdha tė diferencimit, filluan tė dalin figurat e njohura tė Fadil Hoxhės, Veli Devės, Xhavit Nimanit, Sinan Hasanit, njė grup gazetarėsh tek " Rilindja", pėr tė shkuar deri tek figura groteske dhe njėkohsisht e pėrēuditshme e Kolė Shirokės. Ky ishte skalioni i parė, ose "arsenali i rėndė" i betejės sė Beogradit pėrmes Prishtinės, ndėrsa tek skalioni i dytė filloi tė dukej nėpėr mbledhjet e gjata, gjithėfarė sekretarėsh, gjurmuesish, hetuesish, gjyqtarėsh, pėr tė shkuar deri tek thirrja patetike e njė farė Dushan Ristiqi se " kurrėfarė librash nuk na duhen nga Shqipėria". Thirja e tij, nė tė vėrtetė, nuk ishte asgjė tjetėr, veēse pranim i disfatės dhe ankthi i sė nesėrmes.

Treshja titiste:Xhavit Nimani, Mahmut Bakalli e Fadil Hoxha nė njė takim me Titon

Kėto figura politike, qė u bėnė zėdhėnės tė pushtetit tė Beogradit, nuk kishin emėr tė mirė nė Shqipėri. Me tė drejtė ata pranoheshin, ashtu si ishin, zėdhėnės tė regjimit titist dhe shtypės tė popullit tė tyre. Duke parė se cilėt po dėnonin njė kėrkesė tė drejtė, ishte e natyrshme tė pasurohej mendimi se , tė rinjtė e Kosovės, duheshin mbėshtetur.

Nė Tiranė ndodhi diēka tjetėr. Figurat politike tė kohės qėndruan nė heshtje. Nė fund tė fundit, qoftė edhe pa nėnshkrim, kishte folur i pari i tyre, dhe njerėzit e kishin ditur se kush qėndronte pas shkrimeve tė gjata nė "Zerin e Popullit". Zakonisht, kur fliste i pari i tyre, tė tjerėt heshtnin. Hysni Kapo kishte dy vite qė kishte vdekur. Disa muaj mė pas Mehmet Shehut do i nxirrte koka tym dhe do tė pėrfundonte nė njė (vet)vrasje, ende e pambyllur. Sidoqoftė, si ka pohuar shumė vite mė pas Ramiz Alia, nė Byronė Politike, njeriu mė i ashpėr kundėr serbėve, ishte vetė Enver Hoxha. Jo rradhė, shfyerja ose dyshimi i tij, me gjithshka qė lidhej me Beogradin, ishte deri nė patalogjike. Pas besimit tė madh qė ai kishte pasur ndaj tyre, sidomos deri nė tetorin e vitit 1946, kur ata kishin dashur zėvendėsimin e tij me vllaho-maqedonasin Xoxe, gjithshka qė do tė vinte mė pas do tė lidhej me dyshimin e tij.

Shteti shqiptar, duke i bėrė tė heshtė drejtuesit e vet, tė cilėt pėr hir tė sė vėrtetės nuk kishin as aftėsitė e duhura pėr tė folur , me pėrjashtimin e dy ose tre vetėve, hodhi nė veprim, nė se mund tė thuhet kėshtu, ata qė kishin njė reputacion tė gjerė nė Kosovė, si mjeshtėr tė mendimit shkencor, si njerėz tė shquar tė pendės, figura mitike si Ēabej apo Buda, Dhimitėr Shuteriqi, Androkli Kostollari, Arben Puto, Ēesk Zadeja, Dalan Shapllo,Luan Omari, Kadare, Agolli, Arapi, Pollo, Jorgaqi, Jakov Xoxe. Ndėrsa nuk heshti polemika zyrtare nga ana e shtetit shqiptar, njėkohsisht angazhohet tėrė fuqia intelektuale e vendit, nė formė institucionale dhe individuale, qė nga zyrat mė tė larta tė shtetit dhe deri tek gazetat mė periferike. Radiotelevizioni i Shqipėrisė dhe gazeta "Zėri i Popullit" mbajtėn barrėn mė tė madhe. Pėrballė kryqėzatės serbe, e cila pėrgjithsisht dhe kryesisht ishte pėrqėndruar tek figurat politike nė tė gjashtė republikat dhe nė dy krahinat e atėhershme, dolėn autoritetet mė tė larta tė mendimit dhe kėto ishin shumė mė tė besueshėm se sa tė gjithė politikanėt nė Prishtinė apo nė Beograd. Ata ishin mė tė besuar jo vetėm nė Shqipėrinė londineze, por edhe nė Kosovė.

Ėshtė interesant parathėnia e shkurtėr e njė libri pėr Kosovėn, i cili doli mė pas dhe qė u nėnshkrua, si rrall herė ose mė sakt, si asnjė herė nga Aleks Buda, Alfred Uēi, Arben Puto, Ēesk Zadeja, Dalan Shapllo, Dritero Agolli, Dhimitėr Shuteriqi, Ismail Kadare, Luan Omari, Sofokli Lazri, Stefanaq Pollo, Zija Xholi, tė gjithė autoritetet mė tė rėndėsishme shkencore tė kohės, parathėnie nė tė cilėn, mes tė tjerave do tė lexosh :

"Shkrimet qė pėrmban kjo pėrmbledhje "Ēthonė dhe ēkėrkojnė kosovarėt"e pasqyrojnė drejtė dramėn kosovare. Ne nuk duam tė flasim nė emėr tė intelektualėve kosovarė. Ata dinė ta mbrojnė vetė kuazėn e popullit tė tyre, dinjitetin e pėrsonalitetin e tyre si njerėz dhe si intelektualė. Ata i pėrkasin njė populli, qė nuk kėrkon mėshirė e lėmoshė. I pėrkasin njė formimi kulturor historik, qė i bėn tė jenė tė papėrkulur pėrpara dhunės, shtypjes e arbitraritetit. U pėrkasin atyre njerėzve, qė nė kohėt e sotme luftojnė pėr aspiratat mė tė larta e mė tė ndritura tė popujve, siē janė liria, barazia, demokracia e tė drejtat e verteta njerėzore..."

Nuk kishte ndodhur asnjėherė kjo, por nuk kishte ndodhur, po ashtu, asnjėherė, qė njerėzit tė mos i besonin korifejve tė mendimit tė tyre. Prandaj edhe gjithshka ishte shumė mė e besuar, shumė mė e prekshme dhe njerėzore. Kjo depėrtoi tek njerėzit dhe nuk ka lidhje me qėllimet qė mund tė ketė pasur shteti shqiptar i asaj kohe.

Janė pikėrisht ngjarjet e vitit 1981 dhe ndjenjat qė u ngjallėn atėherė tek njerėzit e zakonshėm, tė cilėt sollėn faktin e madh, qė nė demonstratat e para madhore tė studentėve tė dhjetorit 1990, tė cilat ishin kundėr regjimit dhe kundėr sistemit, do tė lartėsoheshin portretet e Kadaresė dhe tė Rexhep Qosjes, si bashkėudhėtarė tė mendimit , e njėkohsisht edhe tė qėndresės.

Nga ana tjetėr, do tė ishte pikėrisht qėndrimi i theksuar atdhetar i intelektualėve shqiptarė tė Shqipėrisė londineze, nė mbrojtje tė ēėshtjes kombėtare shqiptare nė Kosovė, qė do u jepte zemėr njerėzve, qė kishin filluar njė betejė pėr tė fituar njė luftė. Kjo do e bėnte mė pas, njėrin ndėr korifejtė e lėvizjes vazhduese ilegale, Afrim Zhitinė, qė jo rastėsisht tė kishte si emėr tė luftės , pseudonimin "Ismaili" dhe nipit tė tij ti vinte emėrin Dritėro.

Ky ishte reagimi i njerėzve tė zakonshėm. Sot, duke paragjykuar gjithshka, mund tė thuhen shumė gjėra tė ndryshme. Unė e kam pėrjetuar intesivisht atė kohė, si qytetar dhe si gazetar, jam , si tė thuash pjesė e dėshmisė qė vjen nga poshtė. Nė se dikush, veē fjalėve, do tė mund tė paraqiste fakte tė vėrteta historike, qė hedhin poshtė mendimin tim, atėherė, unė do e rishikoja atė, por kam qenė pjesė e demonstrimeve spontane atdhetare tė njerėzve tė zakonshėm dhe tė intelektualėve shqiptarė, pėr tė cilėt Kosova ishte njė gjė e shenjtė. Jo rastėsisht, nė janarin e vitit 1991, e para organizatė atdhetare qė krijohet nė qytetin e Shkodrės dhe nė tė gjithė Shqipėrinė, ishte organizata "Kosova" dhe jo rastėsisht unė u gjenda si njėri ndėr themeluesit e saj.

Megjithatė, e gjithė ajo qė ka ndodhur nė Shqipėri, pėr vetė kushtet e sistemit dhe centzralizimit , kishte lidhje me shtetin shqiptar. Nuk mund tė pėrceptosh sot se mund tė bėhej diēka, qoftė edhe e zakonshme dhe tė dilte jashtė strukturave tė ngritura, qė shtriheshin nga selia e Komitetit Qendror dhe deri tek njėsitė mė tė parėndėsishme.

Studjuesi Shaban Sinani

Shteti shqiptar nuk mund tė heshtėte para ngjarjeve tė vitit 1981. " Pėrkrahja e shtetit shqiptar pėr protestat e popullit nė Kosovė ishte pjesė e detyrės sė tij. Nga kjo detyrė ai nuk mund tė shmangej, pėrveēse duke vėnė nė dyshim zotimin e vet kombėtar. Ose duke deklaruar dobsinė e pafuqinė e tij"- do tė nėnvizojė studjuesi i njohur Shaban Sinani. Kjo ėshtė edhe e vėrteta. Nė se shteti shqiptar do tė kishte heshtur, ai do tė kishte humbur njėkohsisht edhe ēfarėdo lloj vlere nė vetė popullin e tij, kur pėr mė shumė, nuk kishte qenė hera e parė, qė shteti shqiptar, kishte hyrė nė polemika tė tilla me shtetin jugosllav. Megjithėse qė nga viti 1974 vazhdonte njė farė heshtje polemike, kishte pasur vite tė tjera, tė mėhershme, nė tė cilat shteti shqiptar ishte angazhuar me tė gjithė potencialet e tij.

Pra kjo nuk do tė ndodhte pėr herė tė parė.

Si ėshtė vėnė nė dukje nga disa studjues, nė vitet e fundit, jo pa qėllim, nganjėherė edhe nga vetė shkalla e njohjes apo e pėrjetimit, nė letėrsinė politike, ėshtė pėrhapur mendimi se shteti shqiptar i periudhės komuniste dhe vetė Enver Hoxha i shfrytėzuan ngjarjet tronditėse dhe tė pėrgjakura tė Kosovės " pėr tė krijuar vlerat e njė patriotizmi demagogjik ose tė njė patriotizmi tė rremė".

Ka tė paktėn dy arsye tė rėndėsishme pėr tė besuar se e gjithė ajo qė u ngrit dhe u bė gjatė vitit 1981 dhe mė pas, nuk kishte qenė njė patriotizėm i rremė. Sė pari, ėshtė rasti tė krahasohet pėrmbajtja e debateve publike tė shtetit shqiptar, me pjesėn e pashfaqur tė kėsaj polemike, e cila gjendet kryesisht nė ditaret e Enver Hoxhės dhe nė protokollet e mbledhjeve tė byrosė politike. Nga ky krahasim del se udhėheqja e lartė e shtetit komunist, edhe nė biseda tė brendshme, si nė mbledhjet e byrosė apo tė  sekretariatit tė komitetit qendror, ka diskutuar me tė njėjtat teza. Mund tė besohet se kjo udhėheqje nuk ka dashur ti bėjė vetvetes edukatė patriotike apo tė krijojė pėr veten  patriotizėm demagogjik.

Sė dyti, pikėrisht nė kėtė periudhė shteti shqiptar e merr shumė seriozisht konfliktin pėr Kosovėn dhe ndėrmerr veprime nė fushėn diplomatike. Kėsaj periudhe i pėrket nisma e E.Hoxhės pėr tė krijuar zbutjen e tensioneve me fqinjėt jugorė, por edhe viziton Shqipėrinė , njėra nga figurat mė tė njohura tė politikės gjermane, Shtraus. Gjermania kishte tė njėjtin problem si Shqipėria, ndarjen e saj, gjė e cila, megjithėse kishte ndodhur mė vonė, shihej si njė mundėsi mė e largėt. Sidoqoftė politikanėt gjermanė e kishin tė domosdoshėm njė precedent tė tillė nė Europė, pra njė ndryshim tė kufijve tė pasluftės sė dytė botėrore, kjo do tė ishte njė lehtėsi e rėndėsishme pėr to, dhe askund tjetėr nuk mund tė krijohej njė precedent i tillė, mė lehtė se nė rastin shqiptar.

Unė nuk e di se si kanė rrjedhur punėt nė takimet e veēanta, qoftė edhe nė dyshe apo treshe, nė njėsitė e larta tė shtetit shqiptar. Nuk e di nė se janė marrė vendime tė fshehta dhe fakt ėshtė se, megjithė ndėrrimet e pushtetit dhe tė sistemit, ēka ishin jetikė tė ndėrroheshin, ende nuk kanė dalur dokumente tė tjerė, veē atyre qė njiheshin qė asaj kohe ose pak mė vonė. Nuk e di nė se atė qė shfaqte nė publik Enver Hoxha, dashurinė e tij pėr Kosovėn, e kishte tė sajisur apo tė vertetė. Kam qenė rastėsisht nė njė takim tė tij me motrėn e Xhafer Spahiut, antar i udhehėqjes sė lartė tė shtetit shqiptar, i cili, nė mos gaboj, kishte prejardhjen e tij nga Gjakova. Edhe e motra e tij sapo kishte ardhur pėr vizitė tek ai. Me sa duket ata po shkonin ti uronin ditėlindjen Enver Hoxhės dhe u takuan nė njė mjedis ku ishin edhe disa gazetarė. Enverit i tha dikush se Xhafer Spahiu po vinte me motrėn e tij, nga Kosova, tė cilin kishte disa vite qė nuk e kishte parė. Enveri i u afrua asaj, hapi krahėt e mori mes tyre dhe i tha "Motra ime, po vdes pa e parė Kosovėn". Gjithshka mund tė kishte qenė shfaqje, por nė fakt, kur deshėm ta botonim kėtė fakt, nuk e lejuan, duke arsyetuar se kjo ishte diēka vetjake e jetės sė udhėheqėsit. Pra, unė i takoj atij grupi njerėzish qė nuk mund tė marr askėnd nė mbrojtje dhe as nuk mund tė fajsoj dikė. Unė pėrpiqem ti sjell faktet ashtu si i kam pėrjetuar, pa bėrė komentin e tyre, sepse, nė raste tė tilla, si janė ngjarjet e vitit 1981 nė Kosovė, gjithshka do tė ishte e tepėrt.

Megjithatė nuk ėshtė e tepėrt tė analizohet qėndrimi i shtetit shqiptar nė kėtė periudhė.

Qėndrimi i Shqipėrisė ka patur njė rėndėsi tė jashtėzakonshme, sidomos pėr vetė pjesėmarrėsit nė kryengritje. Mbėshtetja publike, e hapur e drejtėpėrdrejtė dhe e vendosur e Shqipėrisė kishte pėr to edhe kuptimin e gatishmėrisė pėr tė rrezikuar e pėr tė shkuar edhe mė tej. Nė se Shqipėria do tė heshtėte, thyerja e tyre do tė ishte jashtėzakonisht e madhe. Nė se Shqipėria do tė kishte dalur kundėr kėrkesave tė tyre atėherė do tė kishim pasur njė thyerje historike qė vėshtirė se mund tė ndreqej ndonjėherė. Pėr fat ndodhi e kundėrta e asaj qė ndoshta kishin menduar nė Beograd. Ndodhi ajo qė kishin pritur demonstruesit : pėrkrahja pa ekuivok nga ana e shtetit shqiptar dhe kjo, edhe nė kushtet e rėnda tė gjendjes sė jashtėzakonshme, do tė ishte njė mundėsi shumė mė e madhe pėr tė vazhduar mė tej.

Sidoqoftė shumė pyetje janė shtruar qė atėherė, shumicėn e tė cilave e shtrova edhe unė nė fillimin e kėtyre shenimeve tė cilat, e theksoj, kanė mė shumė karakterin e njohjes sime vetjake, se sa synimin e njė analize shkencore.   

Le ti marrim disa prej tyre, qetėsisht, pa dashur tė pėrbaltim ose tė heqim baltėn qė ėshtė hedhur. Le tė kthehemi edhe njė herė me mendje nė vitin 1981 dhe duke e pasur tė qartė se ēfarė ndodhte nė Kosovė, tė nalizojmė atė qė ndodhte nė shtetin shqiptar. Sepse, duke qenė si dy enė kumunikative, duam apo nuk duam , deri nė njė ditė tė pritshme, jemi ngėrthyer nga fati i kėtyre enėve.

Qė nė ditėt e para tė pasngjarjeve tė marsit tė vitit 1981 ėshtė ngritur pyetja e cila bėhet edhe tash : Cili ka qenė roli i Shqipėrisė nė demonstratat : a ishin ato tė pėrgatitura dhe tė drejtuara nga shteti shqiptar dhe strukturat e tij tė fshehta apo gjithshka kishte ngjarė pa dijeninė e tij dhe shteti shqiptar ishte zėnė nė befasi? A ishin ato tė mirėorganizuara nga shteti shqiptar, qoftė edhe pėr tė spostuar vemendjen nga problemet qė po i rriteshin apo shteti shqiptar kėrkonte tė shpejtonte ritmet e ngjarjeve qė mund tė vinin? A kishte dijeni drejtuesi i atėhershėm i shtetit shqiptar, Enver Hoxha, apo gjithshka e kishin bėrė ndihmėsit e tij, pa e vėnė atė nė dijeni?

Strukturat drejtuese, shtetėrore dhe partiake tė kohės, nė Kosovė dhe nė Jugosllavi, pa pėrjashtim nė tė gjitha republikat dhe nė krahinėn e ahershme tė Vojvodinės, pas vetėm pak ditė heshtje, u sulėn kundėr Shqipėrisė, duke e akuzuar atė, se, pas gjithshkaje qė kishte ndodhur, ishte dora e saj dhe e sigurimit tė shtetit shqiptar. Akuzat ishin nė kor tė pėrbashkėt, pa u dalluar nga shqiptimi, nė se ishin sllovenė, kroatė, boshnjakė, malazezė, por duke e ditur mirė se kur ishin serbė apo maqedonas. Ēuditėrisht, nga tė njėjtat grupacione nė Kosovė, pa thellėsisht titistė dhe udbashė, ngrihet edhe nė ditėt e sotme, megjithėse mė sofistikuar e jo si njėzetegjashtė vite mė parė, nė mbledhjet e turpshme, famėzeza tė diferencimit. Nuk ėshtė pėr tu ēuditur se ndodh njė gjė e tillė : akuzuesi kryesor i ngjarjeve tė marsit 1981 dhe pėrfituesi mė i madh i tyre, Azem Vllasi, qe rikthyer sėrish nė zyrat e vjetra, tashmė si kėshilltar i kryeministrit, krejtėsisht ndryshe nga sa mund tė ishte menduar, zotit Kosumi.

Treshja shqiptare pro-jugosllave: Ali Shkukriu, Sinan Hasani e Azem Vlasi

Duhet besuar dhe ėshtė pėr tu besuar, se, shteti shqiptar, i cili i kushtonte njė vemendje tė veēantė vėzhgimit dhe ngritjes sė strukturave tė kundėrzbulimit, kudo qė e shihte tė nevojshme dhe, duhet pranuar se kėtė e bėnte mjeshtėrisht, nuk do tė rrinte dorėjashtė nga shtrirja e tij nė Jugosllavi e sidomos nė Kosovė. Mund tė mendohet se kėtu e kishte edhe mė tė lehtė, pasi njerėzit ishin shqiptarė, qė e donin deri nė dhimbje Shqipėrinė dhe shtetin shqiptar, qė e kishin pasur ėndėrrėn e bashkimit dhe jetės sė pėrbashkėt e qė do tė kishin vepruar njėlloj edhe sikur nė Shqipėri tė vazhdonte tė qeveriste monarkia e Zogut.

Ėshtė e besueshme se nė Kosovė ka pasur njerėz qė kanė punuar pėr shtetin shqiptar, ashtu si nė Shqipėri nuk kanė qenė tė paktė ata qė kanė punuar pėr shėrbimet sekrete jugosllave. Por ėshtė njė dallim rrėnjėsor mes tyre dhe bashkėpunėtorėve tė UDB-sė, qofshin kėto tė fundit nė Kosovė apo nė Shqipėri, bile, mund tė them se nuk kishte asnjė lloj krahasimi mes tyre. Ata, qė kishin pranuar tė punonin pėr shtetin shqiptar, nuk e bėnin kėtė sepse donin grada apo tituj,  se ishin nevojtarė dhe kishin hallin e bukės sė gojės apo tė njė jete nė luks. Ata kishin ėndėrrime e synime tė tjera, lidhja e tyre , qoftė organizative apo strukturore me shtetin shqiptar, ishte preludi i asaj qė mendohej se do tė vinte, bashkimi i trojeve dhe pėr kėtė ata kishin sakrifikuar e do tė sakrifikonin gjithshka..

Nė tė kundėrtėn e tyre, udbashėt, dyfish tė shitur, si bashkėpunėtorė tė sigurimit qė kishte robėruar vendin e tyre dhe nė dėm tė interesave jetike tė Kosovės, janė faqja mė e errėt dhe mė makabre e historisė sė Kosovės nė 50 vitet e fundit. Asnjėherė, nė asnjė kohė, Kosova nuk ka pasur kėsoj lloj mostrash tė pėrbindshme, tė cilėt, dy herė tė kuq dhe dy herė tė zinj, titistė si ideologji dhe udbashe si profesion, janė turpi i ēdo vendi. Ēuditėrisht e jo ēuditėrisht, kėto njerėz, edhe atėherė, edhe sot, kanė tė njėjtin qėndrim ndaj ngjarjeve tė vitit 1981.

Tani qė kanė kaluar 26 vite mund tė them me bindje se shteti shqiptar ėshtė zėnė nė befasi nga ngjarjet e vitit 1981. Ai nuk e ka pritur kėtė, qoftė edhe pėr shkak tė rrethanave, disi tė veēanta qė ishin krijuar nė parangjarjet e demonstratave  tė marsit.

Ishte njė periudhė disi zbutjeje nė marėdhėniet mes dy shteteve. Drejtuesit e lartė tė shtetit shqiptar sikur e kishin pranuar luftėn e heshtur me regjimin titist se, kush do tė influenconte mė shumė tek njėri tjetri, pėrmes shkėmbimesh kulturore e njerėzore, kontakteve, vėzhgimit tė drejtėpėrdrejtė etj. Qė nga ndėrprerja e marėdhenieve mes dy shteteve, nuk kishte ndodhur asnjėherė njė gjė e tillė, dhe nga shndėrrimet qė po ndodhnin, marramendshėm shpejt, tė dy regjimet, sikur kishin vėnė nė lojė atė qė do tė ndodhte nė tė ardhmen. Afėrsia po bėhej gjithnjė e mė e ndjeshme, kontaktet po bėheshin tė zakonshme, njėsimi i gjuhės shqipe dhe pranimi i teksteve tė shtetit shqiptar nė programet mėsimore tė Kosovės ( duke hequr vetėm citimet politike), po bėheshin dukuri e natyrshme.  Nė kėto kushte, si duket, shteti shqiptar nuk e kishte tė menduar se mund tė ndodhte diēka e tillė nė Kosovė, si do tė ishin demonstratat e vitit 1981.

Regjimi titist kishte qenė i bindur se nga kontaktet do tė rritej ndikimi i tyre, qoftė edhe pėr shkak se nė Shqipėri, krahas tė merituarve, u dėrguan, nėn gjithėfarė petku, edhe bashkėpunėtorėt e fshehtė tė sigurimit serb. Shkrimtari Mehmet Kraja, nė librin e tij " Vite tė humbura", duke treguar pėr pasudhėtimin e tij tė parė nė Shqipėri, sėbashku edhe me dy kolegė tė "Rilindjes", dėshmon edhe pėr faktin se bashkėudhtarėt e tij gazetarė, nė zyrat e Prishtinės, po grindeshin me njėri tjetrin se, kujt i takonte " nderi" tė bėnte informacionin pėr UDB-nė.

Ndryshe nga sa ishte pritur nė Beograd apo nė Prishtinė, mes dy pėrpjekjeve, ishte e natyrshme qė influenca e shtetit shqiptar, tė ishte mė e madhe. Duhet pranuar se nė kėtė kohė, nė Shqipėri, niveli arsimor, kulturor, i botimeve, i rrjeteve tė informimit, universiteti dhe institutet, njerėzit pėrgjithsisht, ishin mė tė ngritur. Ndjenja pėr Kosovėn ishin nė zenitin e saj. Nga ana tjetėr, ata qė vinin nga Kosova nė Shqipėri, kishin marrė me vete, nė rradhė tė parė, mallin dhe nuk mund tė pranonin aq lehtė, kundėrshtitė qė dukeshin. Ishte njė kohė, kur po bėhej e zakonshme tė udhėtoje pėr nė Prishtinė dhe tė takoheshe me shokėt e tė njohurit, ishte e zakonshme qė libri shqip tė ishte i njėjtė si nė Tiranė, ashtu edhe nė Prishtinė. Shteti shqiptar,  nė kėtė kohė, mendonte se duhej pritur, se nuk duhej ngutur dhe se, ngutja pikėrisht nė kėtė kohė, mund tė sillte djegjen e etapave. Mirėpo ndodhi e kundėrta, ajo solli shpejtimin e proēeseve.

Udhėheqja e shtetit shqiptar ishte e bindur se krijesa jugosllave nuk do tė ishte jetėgjatė, sidomos pas vdekjes sė Titos. Dhjetė vite mė parė se tė ndodhte shpartallimi i pėrgjakshėm i saj, njė gjė e tillė kishte parashikuar nė librin e Enver Hoxhės pėr vetadministrimin. Dhe kjo jo vetėm qė ishte shkruar, por edhe ishte besuar. Jo vetėm pėr drejtuesit e lartė, por edhe pėr njerėzit e zakonshėm. Ndaj, duke pritur kėtė rėnie, shteti shqiptar, mendonte se duhej pritur njė kohė tjetėr. Nė atė kohė, nė aparatin drejtues tė komitetit qendror, sidomos nė drejtorinė pėr Kosovėn - sepse ka ekzistuar njė drejtori e tillė e veēantė, e cila kishte zakonisht si drejtues tė saj njė antar tė Komitetit Qendror, si psh Mehmet Karakushi, nga familja e njohur e Karakushėve tė Kukėsit - ka qenė mendimi se pėrshpejtimi i proēeseve, ndėrsa ende nuk ka filluar shprishja jugosllave, do tė kishte edhe reprezalje masive.

Ramiz Alia

Nė shtatorin e vitit 1982, nė takimin me Ramiz Alinė, nė shtėpinė e tij tė detyruar, unė e kam pyetur edhe pėr ngjarjet e marsit tė vitit 1981. Megjithėse natyra e tij, jo rrallė, ėshtė sfinksore, pėrgjigjja ishte e besueshme. Zoti Alia , i cili, nė vitin 1981 ishte sekretar i KQ pėr propogandėn dhe njėri ndėr autoritetet mė tė besueshme tė Enver Hoxhės, sigurisht qė do tė ishte fare mirė nė rrjedhėn e ngjarjeve. Asaj kohe ai ishte njeriu nr.3 i shtetit, pas vdekjes dy vite mė parė tė Hysni Kapos. Alia mė tha se shteti shqiptar nuk i kishte pritur kėto ngjarje, sepse nė planet afatgjata tė shtetit dhe tė partisė  kishte prognoza tė tjera, ishte menduar pėr njė ecje ndryshe, duke mbėshtetur njėkohsisht lėvizjet qė mund tė ndodhnin.

- Sė pari, kjo vonesė nuk ėshtė aq sa bėhet dhe, sė dyti, udhėheqja shqiptare u ndodh e befasuar.

 Por, kjo nuk ka lidhje me atė qė mė pas, gamibisht ėshtė quajtur si vonesė e qėndrimit tė hapur tė shtetit shqiptar.

Qė shteti shqiptar dhe strukturat e tij u zunė krejt papritur, dėshmon edhe mungesa e plotė e informacionit qė kishte nė ditėt e para. Nuk dihej se kush ishte organizatori dhe cilat ishin qėllimet themelore, nuk dihej nė se ishte njė lėvizje spontane, sporadike apo gjithshka ishte e organizuar, nė se kishte nė thelbin e saj kėrkesa tė zakonshme jetėsore apo ishte njė lėvizje politike, e fshehur pėrkohsisht pas anėve sociale.

Pėr reagimin e vonuar tė shtetit shqiptar ėshtė polemizuar shpesh, sidomos pas vitit 1990. Ka qenė reagim i vonuar apo nė kohėn e duhur, pra kur ėshtė dashur tė bėhet njė reagim i tillė? Ka qenė njė reagim i cili kishte nė thelbin e vet qėndrimin kombėtar tė shtetit shqiptar , apo gjithshka ishte fasadė patriotike? Ėshtė njė moment kur qėndrimi kombėtar ndahet pėrfundimisht nga qėndrimi ideologjik, apo kishte njė pėrputhje mes tyre dhe vazhdim tė njėri tjetrit?

Demonstratat e vitit 1981, sido qė tė arsyetohet sot, e gjetėn shtetin shqiptar me njė qėndrim kombėtar tė pėrcaktuar dhe tė afishuar. E vėrteta ėshtė se fillimi i demontsrtave ka datėn e 11 marsit 1981, ndėrsa qėndrimi i parė i afishuar i shtetit shqiptar ėshtė i datės 8 prill 1981. Ka njė diferencė rreth njė mujore mes tyre dhe gjatė kėsaj kohe, tashmė, pėr shtetin shqiptar, ishte gjithshka e qartėsuar.

Ka pasur thėnie se "shteti shqiptar heshti nė fillim, pasi nuk e dinte saktėsisht se cilėt ishin pas kėtyre demonstratave, forcat ilegale tė majta apo forcat e dikurshme tė djathta", ėshtė thėnė se " dyshimi se e gjithė kjo kishte ndodhur ishte nėn organizimin e " pjesėve tė ballit" apo tė "Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit" dhe meqėnėse kėto forca nuk kishin lidhje me shtetin shqiptar, fillimisht ėshtė heshtur". Dyshimi ka shkuar edhe mė tej, duke hedhur mendimin  se sikur e gjithė kjo tė ishte bėrė nga nacionalistėt shqiptarė, shteti shqiptar nuk do i kishte pėrkrahur, pasi , pėr qeverinė e Tiranės, nė rradhė tė parė ishin parimet ose prirjet ideologjike.

Mendoj se ėshtė krejtėsisht ndryshe. Sė pari, shteti shqiptar kishte lidhje me forcat, e ashtuquajtura nacionaliste tė shqiptarėve nė Kosovė. Dem Ali Pozhari ishte njeriu qė ishte ftuar pėrsonalisht nė shtetin shqiptar dhe ishte pritur nga Enver Hoxha, me njė organizim tė posaēėm dhe publicitet tė rrjedhshėm. Nga ana tjetėr, ekzistojnė ende shėnimet e Enver Hoxhės, si letėr porosi, pėr forcat ilegale tė majta tė Kosovės, brenda vendit ose nė diasporė, mes tė cilave , jep mendimin pėr njė bashkėpunim tė ngushtė me Ballin Kombėtar tė Kosovės, i cili, sipas shėnimeve, ishte patriot dhe krejt ndryshe nga Balli Kombėtar nė Shqipėri, i cili kishte kolaboracionist. Njė dallim i tillė, i bėrė haptas, sjell mendimin se parėsore nė afishimin e qėndrimit tė shtetit shqiptar, nuk ka qenė se kush i organizoi, por ēfarė ishte thelbi i tyre.

Demonstratat e 11 marsit tė vitit 1981 kishin, nė shumicėn e tyre dėrmuese, kėrkesa tė karakterit social. Prandaj ata edhe u injoruan nga shteti federativ, u minimizuan. Duhej tė vinte dita e 26 marsit, dy javė mė pas, qė gjithshka tė bėhej saktėsisht e ditur se ēfarė donin dhe ēfarė kėrkonin shqiptarėt nė Kosovė. Me 26 mars, kėrkesat sociale kaluan nė rradhėn e tretė, u hodh haptas kėrkesa pėr Republikėn e Kosovės dhe pėr tė drejtat politike tė shqiptarėve nė Kosovė. Kėto kėrkesa, qė u afishuan edhe nė ngjarjet e 1 dhe tė 2 prillit, do tė ishin boshti dhe themeli i vertetė i ngjarjeve tė pranverės sė vitit 1981. Kėto kėrkesa do i pėrkrahte fuqimisht edhe shteti shqiptar. Nga 26 marsi dhe deri me 8 prill, do tė ishin nė mes vetėm 12 ditė, kohė jo e madhe pėr tė afishuar qėndrimin e hapur tė njė shteti, jo pėrmes njė deklarate politike tė njė zėdhėnėsi tė ministrisė sė punėve tė jashtme, por pėrmes drejtuesit tė atėhershėm tė shtetit shqiptar.

Themelore ėshtė se shteti shqiptar nuk kishte hezitime nė qėndrimin qė do tė mbante. Kjo ishte parėsore. Po ashtu parėsore ishte se ky qėndrim i shtetit shqiptar ishte nė pėrputhje tė plotė me qėndrimin e shtetasve tė tij. Momenti i afishimit, qė kur kėrkesat sociale nė Kosovė u bėnė kėrkesa politike dhe deri tek publikimi me 8 prill i qėndrimit tė shtetit shqiptar, nuk ėshtė njė vonesė aq sa bėhet dhe aq sa dėshirohet tė bėhet. Parėsore, ajo qė mund tė shihet edhe pas 26 viteve, ėshtė nė qėndrimin qė u mbajt, nė se ishte njė qėndrim i drejtė, kombėtar, apo ishte nė tė kundėrtėn e asaj qė po ndodhte nė Kosovė.

 Strukturat diferencuese nė Kosovė, nė reagimet e tyre tė para, duke mbajtur vesh nga qėndrimi i Shqipėrisė, nuk u ngutėn tė sulmojnė, pasi, pėr to, do tė kishte qenė shumė e leverdishme, nė se shteti shqiptar do tė kishte heshtur. Kjo do u thonte demonstruesve dhe sidomos tė burgosurve politikė se ishin tė vetmuar.

Qėndrimi zyrtar i shtetit shqiptar u bė i njohur me 8 prill 1981, pėrmes artikullit tė gjatė " Pse u pėrdor dhuna policore dhe tanket kundėr shqiptarėve nė Kosovė?"( Zėri i Popullit, 08 prill 1981).

Cilat ishin disa nga thelbet e kėtij qėndrimi, kundėr tė cilave, me njė furi tė pabesueshme, u vėrsulėn tė gjitha strukturat partiake dhe qeverisėse jugosllave, mes tė cilave edhe shumė nga vasalėt e tyre shqiptarė? A pėrbėnin ata thelbin e asaj qė kishte ndodhur dhe publikisht, a  bėnin tė njohur, se e pėrkdhelura jugosllave kishte fshehur nėn mantelin e jetės tė pėrmirsuar, tė vėrteta tė mjerueshme qė kishin pas vetes, ēka u dėshmua mė pas, gjakimin e tė gjithė popujve qė pėrbėnin atė?

Ndoshta do tė ishte e vlefshme nė se do  riktheheshim nė disa nga qėndrimet e shfaqura nė 8 prill 1981.

Faksimil i njė artikulli te gazeta "Zėri i popullit"

- "Por, pavarėsisht nga ē'thuhet e ē'shkruhet nė Jugosllavi, shkaqet e vėrteta tė demonstratave tė Kosovės, pėrmbajtja e tyre, kėrkesat qė u paraqitėn nė to nuk mund tė mbulohen me frazeologjira tė rreme dhe tė zhurmshme, siē veprojnė shtabet e Beogradit. Ēdo njeri objektiv, ēdo vėzhgues i paanshmėm e shikon dhe e kupton menjėherė se nė bazė tė ngjarjeve tė fundit nė Kosovė qėndrojnė prapambetja e madhe e kėsaj krahine, varfėria e mjerimi i njerėzve tė saj, mungesa e lirive demokratike dhe e tė drejtave politike. Demonstratat janė shpėrthimi i njė gjendjeje tė padurueshme qė vazhdon prej dhjetėra vjetėsh, ėshtė errėsimi i mėtejshėm i perspektivės pėr tė dalė nga kjo gjendje".

- "Tani, popullsia shqiptare qė jeton nė Kosovė dhe qė pėrbėn pjesėn dėrrmuese tė saj, kėrkon, brenda normave kushtetuese, por edhe nė rrugė, qė Krahina e Kosovės tė ēlirohet nga tutela e Serbisė, ajo kėrkon t'i njihet statusi i njė republike brenda Republikės Socialiste Federative tė Jugosllavisė.

Ē'krim bėri populli i Kosovės me kėtė kėrkesė, qė u cilėsua si i tillė nga udhėheqja e Federatės sė Jugosllavisė dhe nga disa udhėheqės kryesorė tė Krahinės sė Kosovės? Ai s'bėri asnjė krim. Pėrkundrazi, kėto kėrkesa tė ligjshme janė nėnvlerėsuar, janė quajtur armiqėsore, prandaj dhe u arrit nė demonstratat qė u zhvilluan.

Asnjėherė populli shqiptar i Kosovės dhe i viseve tė tjera tė Jugosllavisė nuk ėshtė lejuar tė shprehet lirisht dhe nė mėnyrė demokratike mbi statusin qė duhej tė kishin krahinat ku ata banonin. Persona tė tjerė kanė vendosur pėr ta".

- "Jo vetėm kaq, por studentėt trima kosovarė i akuzuan se gjoja vepruan si gangsterėt e Ēikagos dhe vunė pėrpara kalamanėt e vegjėl. Kėto zakone tė ndyra mund tė jenė cilėsi tė tė tjerėve, por kurrė tė shiptarėve qė kanė luftuar dhe luftojnė me pallėn sheshit. Pretendimi i shtypit jugosllva vėrteton tė kundėrtėn, se demonstratat ishin popullore dhe paqėsore. Ky pretendim, gjithashtu, tė le tė kuptosh, se, po tė mos ishin turma nxėnėsish, policia serbe do t'i kish grirė njerėzit me mitraloza. Kėto gjėra nuk harrohen kollaj. Ato nuk tregojnė forcėn, por dobėsinė, nuk tregojnė pjekurinė, por hutimin".

Afishimi i qėndrimit tė hapur tė shtetit shqiptar, edhe pse mė pas ėshtė quajtur i vonuar, mendoj se ka qenė nė kohėn e duhur dhe po ashtu, edhe nė nivelin e duhur. Edhe sot, kėtij qėndrimi nuk mund ti shtohet asgjė dhe ti hiqet asgjė. Edhe nė se ka qenė vetėm njė perde patriotike, gjė qė nuk ėshtė e saktė, njė qėndrim i tillė ishte i mirėpritur nė tėrė skenėn politike ilegale tė Kosovės dhe tek tė gjithė njerėzit e thjeshtė. Po tė kishte ndodhur e kundėrta, nė se shteti shqiptar do tė kishte mbėshtetur dhunėn policore, tanket dhe reprezaljet nė Kosovė, ose nė se do tė kishte heshtur, kjo do tė pėrbėnte njėrėn ndėr thyerjet mė tė mėdha tė kombit. Fakti ėshtė se nė vitin 1981, i gjithė arsenali i propogandės titiste e udbashe synoi pikėrisht nė thyerjen e asaj qė ekzistonte mes shqiptarėve, pavaresisht kufijve tė vendosur, nė ndėrtimin e njė miti tė rremė pėr shqiptarėt "ndryshe" qė ishin nė Kosovė, ashtu si kishin bėrė deri atėherė mekanizmat serbė, nė ndarjen e shqiptarėve nė " tė ndershėm" dhe rebelė.

Pas afishimit tė qėndrimit tė shtetit shqiptar, nė Kosovė , pa mėdyshje, kemi dy tabllo tė ndryshme. Nga njėra anė ėshtė ndjenja e madhe e lehtėsimit dhe e ripėrtėritjes qė pėrshkoi demonstruesit , sidomos tė burgosurit politikė, nga ana tjetėr egėrsinė e mekanizmave shtetėrorė. I gjithė ky mekanizėm i stėrmadh titist, nė gjashtė republika dhe nė dy krahina, u vue nė lėvizje. Nuk duhet harruar se ky mekaniziėm kishte aso kohe, mbėshtetje jo tė paktė. Jugosllavia e pastitos, ndonėse e ēaluar, ende kishte njė vello, qė kur do i hiqej plotėsisht, do tė dilte gjakimi qė do tė ndodhte. Asnjė krijesė e sajuar shtetesh dhe e mbėshtetur aq verbėrisht , nuk do tė kishte njė fund aq tė pėrgjakshėm, si Jugosllavia e Titos. "Plaku", si i thonin asaj kohe, kishte mbajtur vendin nėn vete, por, ndėrkohė, nacionalizmat, kishin mprehur thikat. Shqiptarėt nuk do tė duhej tė bėheshin kurban i kėtij gjakimi, nė fillimin e gjithshkaje pėr to ishte e rėndėsishme tė dihej se, edhe nė njė moment tė vėshtirė tė ardhshėm, do tė kishin njė mbėshtetje nga shteti shqiptar.

Ėshtė e qartė pse u sulėn kundėr Shqipėrisė gjitėfarė robinjsh sllavė, por mė e ēuditshme ishte se nuk mbetėn pas tyre edhe  ēakejtė shqipfolės. Dushan Ristiq thėrriste se kurrėfarė librash nuk na duhen nga Shqipėria dhe kjo ėshtė edhe faza , kur pėr tė disatėn herė ngrijnė marėdheniet mes dy shteteve, por njerėzit, besoj se nuk i kanė harruar edhe Kolė Shirokėn, Xhavit Nimanin, Fadil Hoxhėn, Veli Devėn, qė, si pėrmjerrur, bridhnin nėpėr sallat famėzeza tė diferencimit. Pikėrisht nė atė kohė filloi tė merrte "hov" edhe njėri nga pinjollėt mė tė paskrupullt tė titizmit dhe tė diferencimit, Azem Vllasi, kariera e tė cilit, si rradhė herė, u ngrit mbi gjakun qė ishte derdhur nė pranverėn e vitit 1981, dhe, po ashtu, si rradhė herė, edhe pas 25 vitesh, mbetet nė tė njėjtėn pozitė mjerane dhe diferencuese.

Deri nė atė kohė, nė shtypin e shtetit shqiptar, ishte bėrė kujdes me emrat e politikanėve shqiptarė tė Kosovės. Ata, ose nuk pėrmendeshin ose, pėrgjithsisht, pėrmendeshin pa asnjė kontekst, negativ ose pozitiv. Mendohej, nė rrethe tė ngushta gazetarėsh , se kjo vjen nga njė lloj nostalgjie e Enver Hoxhės, pasi ata ishin nisur nga vetė ai pėr tė organizuar luftėn nė Kosovė dhe pėr tė bėrė Konferencėn e Bujanit, nostalgji, qė po ashtu nuk ishte edhe shumė e justifikueshme, nė se mund tė mendoje njėkohsisht edhe pėr ngjarje tė tjera. Por, kur filloi debati i madh, kjo tabu u thye dhe, pėr herė tė parė, u bė publike shprehja " njė qen serb me emėrin Sinan Hasani".

Pėr implikimin e drejtėpėrdrejtė tė shtetit shqiptar nė ngjarjet e marsit, edhe pas 26 vitesh, nuk ėshtė sjellė ndonjė provė konkrete. Por kjo nuk do tė thotė se nuk ka  pasur implikim indirekt, pėrmes njė mijė e njė gjėrave tė tjera, si propogandės qė bėhej posaēėrisht pėr Kosovėn, nėpėrmjet radistacioneve dhe TV Shqiptar, dėrgimit tė librave, kontakteve me njerėz  tė ndryshėm. Mirėpo kėto nuk pėrbėjnė fakt dhe nuk janė forcė madhore pėr tė organizuar ngjarjet e pranverės sė vitit 1981.

Muajt qė kalonin, natyrisht duke mos i lėnė asgjė spontanitetit, e bėnė edhe mė tė qartė qėndrimin e shtetit shqiptar.

Me 23 prill, pėrsėri nė "Zėrin e Popullit" dhe pėrmes RTSH, u bė publik artikulli "Kush e nxit armiqsinė midis popujve tė Jugosllavisė". Ishte njė pėrshkallzim i mėtejshėm i qėndrimit tė shtetit shqiptar dhe pėrsėri, kushdo e kishte tė qartė se nė tė ishte , nė mos nė tė gjithin, nė thelbin e artikullit, dora e Enver Hoxhės.

Ēfarė kishte tė re nė kėtė qėndrim tė afishuar pėr herė tė dytė?

Le tė shkėputim dy nga pasazhet mė thelbėsorė:

 - "Udhėheqėsit jugosllavė, qė nga mė i madhi deri te mė i vogli, pretendojnė se nė vendin e tyre pėr tė gjitha kombet dhe kombėsitė ekziston "barazia nė tė drejta politike dhe ekonomike", eziston "bashkim-vėllazėrimi". Po si mund tė besohen ata, kur njė republikė apo njė krahinė trajtohet si "djali i nėnės" dhe krahina tjetėr si i njerkės, kur njė "vėlla" ha me lugė tė artė, kurse tjetri me lugė tė vogėl prej druri? Kjo nuk tregon as "bashkim", as "vėllazėrim".

- "Dolanci, nė intervistėn qė pėrmendėm, tha se nė demonstratat nė Kosovė u vranė 11 veta. Njė shėrbėtor i tij shqiptar nga udhėheqja e Kosovės tha nėntė. Me sa duket, s'patėn kohė tė merreshin vesh dhe tė binin dakord. Megjithatė, tė gjithė gėnjyen opinionin botėror dhe atė jugosllav. Por kėto mė mirė i di vetė populli i Kosovės, pse gjaku i tij u derdh. Ai e di, gjithashtu, pse u derdh ky gjak dhe kush e bėri kėtė gjėmė".

- "Nė rast se nė demonstrata ishin pak njerėz, atėherė pse Beogradi dėrgoi ushtrinė, milicinė e kryeqytetit, tanket dhe avionėt? Pėrse u vranė dhe u plagosėn me armė zjarri aq njerėz dhe pėrse u vendos shtetrrethimi? Pėr njė "grusht tė vogėl armiqsh", pėr 10-15 veta qė u quajtėn nga udhėheqja jugosllave "reaksionarė, shovinistė, e irredentistė"?

Vallė pėr njė kokėrr limoni prishet dasma, ajo "dasmė", pėr tė cilėn tani nga tė katėr anėt e Jugosllavisė vėrshojnė si ujėt e Danubit, tė Savės dhe tė Dravės telegramet plot indinjatė e zemėrim kundėr "shovinistėve dhe irredentistėve shqiptarė", dhe plot himne ditirambike pėr "unitetin e kombeve dhe tė kombėsive tė Jugosllavisė"?

Me tė tilla truke nuk ėshtė e lehtė tė gėnjehet njė popull trim e i pjekur, siē ėshtė populli shqiptar qė jeton nė pjesė tė ndryshme tė Jugosllavisė, tė gėnjehen punėtorėt, fshatarėt, studentėt dhe intelegjencia e ndershme, tė cilėt janė tė ndėrgjegjshėm pėr jetėn dhe fatin e kombit tė tyre.

Kush e ndjell dhe e nxit pra armiqėsinė nė mes popujve tė Jugosllavisė? Artikulli i natyrshėm, i drejtė dhe i matur i "Zėrit tė Popullit", apo kjo fushatė e tėrbuar qė ka ngritur udhėheqja e Jugosllavisė kundėr popullsisė shqiptare tė Kosovės?".

Artikulli i 8 prillit 1981, qė ishte edhe shfaqja e parė e qėndrimit politik dhe kombėtar i shtetit shqiptar, ishte pritur pa dyshim me njė ankth tė madh nga demonstruesit, dhe secila ditė qė kalonte, e shtonte ankthin e pritjes sė tyre. Demonstruesit e kishin tė qartė dhe e kishin pritur se nga shovinizmi serbomadh dhe pasuesit e tyre nė Kosovė do tė quheshin, ashtu si u quajtėn, "shovinistė, irredentistė, reaksionarė, shqiptaromėdhenj, prishės tė bashkim -vllaznimit" etj etj. Heshtja disa ditėshe e shtetit shqiptar i kishte vėnė ata nė njė dyshimtjetėr: mos vallė kishin gabuar dhe nuk do e kishin kėtė mbėshtetje, tė cilėn edhe e pritnin.Thyerja e heshtjes dhe qėndrimi i shtetit amė kishte sjellė qetėsinė e pritur tė shpirtit tė tyre, por njėkohsisht, edhe arrogancėn dhe thelbin nacionalist serbomadh. Pėr shtetin jugosllav dhe sidomos atė serb, qėndrimi i shtetit shqiptar, ashtu si po ndodhte dhe afishimi i gjendjes sė vertetė nė Kosovė, ishin shkaku themelor i ngirjes sė marėdhėnieve dypalėshe, gjė qė ishte llogaritur edhe nga Shqipėria se mund tė ndodhte dhe ishin marrė parasysh tė gjitha pasojat e mundshme.

Megjithate shteti shqiptar shkoi edhe mė tej nė afishimin e qėndrimit tė tij. Ndoshta ishte pritur se, nė mos njė ditė, njė ditė tjetėr, mendjet e arsyeshme tė politikės jugosllave, nė se do tė kishte tė tilla, do tė kuptonin tė vertetėn se pėrmes gjakut dhe vrasjeve nuk mund tė qetėsohej gjendja nė Kosovė. Kishte qenė njė pritje e kotė, ashtu si do tė ishte edhe mė vonė. Duke mos e marrė vetė rolin e primarit, strukturat e larta tė shtetit, organizuan afishimin dhe mbėshtetjen e mendimit intelektual shqiptar, nė tė gjitha organet dhe ne tė gjitha strukturat e mundshme. Qėlimi i kėsaj fushate nuk ishte thjeshtė mbėshtetja e qendresės qė po ndodhte nė Kosovė, por edhe dėshmimi historik , moral dhe kushtetues i sė drejtės sė shqiptarėve nė Jugosllavi pėr tė patur Republikėn e tyre, si kėrkesė themelore e demonstruesve. Ėshtė mėkat i madh dhe faj i jashtėzakonshėm historik ,qė klasa politike nė Kosovė, me pėrjashtime tė rradha, si Pajazit Nushi, Ymer Jaka, Ukshin Hoti, nuk u ngrit, tė paktėn nė nivelin kombėtar tė demonstruesve tė thjeshtė, por u kthye nė pinjollė, herė pas here tė neveritshėm, tė mbėshtetjes sė masave tė jashtėzakonshme dhe dhunės policore qė ushtronte Beogradi mbi popullin e tyre. Ishte dhe vazhdon tė mbetet njolla mė e madhe politike e kėsaj klase, e cila, jashtėzakonisht paarsyeshėm, vazhdoi rrugėn e diferencimit masiv mes popullit, krijoi mitin e rremė tė "demonstratave armiqsore", thirri nė ndihmė ushtrinė dhe policinė serbe dhe lejoi, qė, edhe njė herė, tė gjakosej populli i Kosovės. Mjerisht, nė asnjė tubim publik, kjo klasė politike, nuk mbėshteti haptas kėrkesėn pėr republikėn e Kosovės.

Atėherė kjo detyrė, qė ishte edhe imperativ i kohės, u mor pėrsipėr nga shteti shqiptar, i cili afishoi hapur se

"Kėrkesa pėr t'i njohur Kosovės statusin e Republikės ėshtė e drejtė ("Zėri i Popullit", 17 maj 1981)

Ēfarė ishte esenciale nė afishimin e 17 majit tė vitit 1981 :

"Kosova do tė qetėsohet po tė hiqet shtetrrethimi, tė tėrhiqet ushtria dhe policia ndėshkuese serbe, tė normalizohet gjendja, tė lirohen tė burgosurit e pafajshėm qė kanė mbushur burgjet, t'u kthehen familjeve tė vrarėt e tyre nė demonstrata, se kjo ėshtė njė ēėshtje e shenjtė dhe humanitare. Studioni me vėmendje dhe drejtėsi kėrkesėn e popullit tė Kosovės pėr republikė, zgjidhni drejtė problemet ekonomike tė saj. Vetėm kėshtu do tė qetėsohet Kosova..."

"Kosova kėrkon statusin e Republikės brenda Federatės Jugosllave. Ky status pėrfaqėson aspiratėn e njė populli tė madh qė kėrkon me tė drejtė "statusin e sovranitetit" dhe jo atė tė "pakicės kombėtare", qė padrejtėsisht i ka pasė qenė caktuar qė nė Jajcė".

"Kėrkesa e Kosovės pėr tė fituar statusin e republikės federale ėshtė e drejtė. Ajo kėtė e ka marituar me luftėn qė ka bėrė bashkė me popujt e tjerė tė Jugosllavisė kundėr fashizmit. Shovenizmi serbomadh e ka gjakosur rėndė Kosovėn dhe ka krijuar njė situatė tė tillė, qė me espedientė zor se shėrohet.

"Pėr sa u pėrket atyre "udhėheqėsve shqiptarė" qė morėn fjalėn nė kėtė forum tė lartė tė Lidhjes sė Komunistėve tė Jugosllavisė, ose jashtė kėtij forumi, fjalimet e tyre u karakterizuan nga njė histeri sa e madhe, aq edhe servile e shėrbyese ndaj zotėrinjve tė tyre Vidiē, Miniē, Stamboliē etj. Kuptohet se kėta "udhėheqės" fantoshė i urren populli i Kosovės".

"Shqiptarėt janė njė etni, njė popull, quaje "Shqipėri tė vogėl", ose "Shqipėri tė madhe". Kėta shqiptarė tė kėsaj Shqipėrie "tė vogėl" ose "tė madhe", qė pėrbėjnė njė popull kompakt dhe qė kanė tė gjitha tiparet e njė kombi tė vėrtetė, as kanė zaptuar tokat e tė tjerėve, as kanė shkelur tė drejtat e ndokujt. Ata vetėm tė drejtat e veta kanė kėrkuar, i kanė mbrojtur dhe do t'i mbrojnė. Kėtė ju e gjeni tė jashtėnatyrshme, e quani "shqiptaromadhe", "nacionaliste", deri dhe "fashiste". Kur Kosova kėrkon statusin e Republikės brenda Federatės, pėr tė cilėn kanė luftuar 50 mijė partizanė, ju guxoni ta quani kėtė njė kėrkesė kundėrrevolucionare, nacionalizėm shqiptar e t'i ngjitni plot epitete tė tilla".

A ishte nė dijeni Enver Hoxha pėr ngjarjet qė po pėrgatiteshin nė

Kosovė nė pranverėn e vitit 1981?

Dikujt mund ti duket absurde ngritja e njė pyetje tė tillė. Logjika e thjeshtė tė ēon tek mendimi se, pėr deri sa shteti shqiptar nuk ishte nė dijeni, edhe ai, Enver Hoxha, qė ishte numuri njė, i padiskutueshėm i shtetit, nuk mund ta dinte. Nė kėtė rast, njėsimi i dijenisė sė shtetit dhe asaj qė ka ditur Enver Hoxha, mund tė jetė i vertetė, ashtu si edhe ėshtė e mundur qė tė ketė qenė ndryshe.

A mund tė ngrihet njė tezė e tillė? Thėnė tė drejtėn, deri para disa vitesh, edhe unė nuk e kisha menduar kurrė se mund tė ngrija njė tezė tė tillė. Duke ditur sot, atė qė nuk kemi ditur dje, pra mekanizmin e fshehtė tė shtetit shqiptar, nganjėherė deri nė strukturat mė tė panjohura, duke patur sot pjesė tė arshivave qė kanė qenė rreptėsisht tė mbyllura, edhe mund tė mendohet se, ndryshe nga pjesėt e tjera tė shtetit, ai mund tė ketė qenė i pėrgatitur ose , mė saktė, ka qenė nė pritjen e asaj qė mund tė ndodhte, pa e ditur saktėsisht se kur.

Nė shtetin shqiptar kishte struktura tė fuqishme tė sigurimit tė shtetit dhe sidomos tė atyre segmentėve qė merreshin me survejimin e shteteve, tė cilat quheshin, konsideroheshin dhe jo rrallė ishin, edhe armiq tė kombit shqiptar.

Krahas strukturave tė ditura, tė njohura, qoftė pėr publikun, qoftė pėr kundėrzbulimin, ka pasur edhe njė strukturė tjetėr, e cila varej, nė rastet mė tė shumta, direkt dhe nga askush tjetėr, veē Enver Hoxhės, dhe e cila, mė shumė se gjithshka, kishte lidhje me zbulimin e jashtėm. Nuk janė tė pakta rastet, qė janė bėrė tė ditur mė vonė, kur vetė Enver Hoxha ka drejtuar lidhje tė posaēme, ka pasur marėdhėnie tė drejtpėrdrejta me diplomatė, gazetarė, specialistė, biznesmenė tė huaj, disa prej tė cilėve, i kanė sjellė atij informata nga mė sekretet.

Ėshtė i njohur tashmė fakti se, mes shumė tė tjerėve, shėrbimi i ngritur dhe i kontrolluar nga E.Hoxha dhe grupi i veēantė pranė tij, kishte infiltuar edhe pranė CIA, duke pasur role tė rėndėsishme nė operacionet qė kryheshin nė drejtim tė Shqipėrisė apo qė lidheshin me ngjarjet nė pjesėt e banuara nga shqiptarėt nė Jugosllavi. Njeriu i njohur nė dosjet e Sigurimit tė shtetit shqiptar si "Sali Dani" ishte njėkohsisht edhe njėri ndėr funksionarėt mė tė rėndėsishėm tė CIA-s. Nėpėrmes tij shteti shqiptar, nė mesin e viteve 70, kishte arritur tė merrte gjithė rrjetin e agjentėve tė UDB-sė nė Shqipėri, por edhe tė Asfalisė greke dhe tė shėrbimit sekret italian. Do tė ishte i njėjti agjent, i cili vendosi njė lidhje mes EH dhe agjentit tė shkallės sė lartė, rusit Njekov, i arratisur nga BS, bashkėpunėtor i CIA dhe i disa shėrbimeve tė tjera,gazetar dhe botues nė Romė. (Sipas librit "Mėkatarėt" tė Nafiz Bezhanit)

Pėrse i solla kėto pasazhe? Pėrmes lidhjeve tė krijuara me botėn agjenturore, lidhje tė cilat, e pėrsėris, kanė qenė shumė tė fuqishme , EH kishte njė informacion, shpesh herė, mė tė gjėrė se sa vetė strukturat zyrtare tė shtetit. Jo rradhė, njohja ishte e veēantė vetėm pėr EH. Ėshtė krejt e mundshme, qė pikėrisht nė kohėt e para tė pasvdekjes sė Titos, EH tė ketė marrė informacion tė gjėrė, jo vetėm pėr gjėrat e zakonshme, por edhe shumė mė tepėr se kaq. Informacioni i tij, si duket, ka shkuar edhe mė tej sferave tė zakonshme, dhe lidhjet e tij, jo rrallė, kanė qenė shumė mė tė thella, se sa ato qė mund tė dukeshin.

Struktura tė tilla kishin lidhje me sfera tė larta tė shteteve tė ndryshme, sidomos ballkanike dhe europatlantike, ata nuk hynin nė veprim pėr gjėra tė vogla dhe tė zakonshme, por pėr aktivitete tė njė rėndėsie tė veēantė, si ishte rasti i gazetarit tė njohur ruso-italian Njekov, i cili,ēuditėrisht, pas realizimit tė disa misioneve qė kishin lidhje tė drejtpėrdrejtė me EH, u gjend misteriozisht i vrarė. EH i ruante kėto struktura vetėm pėr linjėn e tij, as ministri i punėve tė brendshme shpesh herė nuk e dinte fillin e tyre dhe nuk kishte lidhje me to.

Si duket, ishin pikėrisht kėto struktura qė, duke pėrdorur lidhjet e dyfishta, nė fillimin e vitit 1980, e lajmėruan EH se gjendja nė Kosovė, megjithėse dukej e qetė, nuk ishte ashtu, veēse nė sipėrfaqe. Ata e lajmėruan po ashtu se, megjithė heshtjen qė zotėronte, shteti jugsllav dhe sidomos nacionalizmi serb po pėrgatitej tė lante pėrfundimisht hesapet me kombet e tjerė nė ish Jugosllavi dhe se Kosova do tė  ishte kurbani i parė i madh i kėsaj bėme. Ishin tė gjitha shenjat se miti i Rankoviqit kėrkonte tė zgjohej dhe kėtė, jo rradhė, e kishin vėrejtur edhe republikat e tjera jugosllave, sidomos kroatėt dhe sllovenėt, tė cilėt, pėrmes lidhjeve tė tjera, kishin lajmėruar pėr rrezikun qė mund ti vinte. kroatėve apo sllovenėve nuk do u vinte aspak keq sikur i gjithė tėrbimi nacionalserb tė shkonte drejt shqiptarėve, ata kishin filluar nxitjen e kėtioj tėrbimi, duke menduar se kėshtu githshka do tė rrokullisej drejt viseve shqipfolėse.

Sidoqoftė unė mendoj , se edhe nė se i ka ditur ngjarjet qė mund tė vinin, ai nuk ka bėrė asgjė pėr ti shpejtuar dhe pėr ti shmangur ngjarjet e marsit 1981. Tė paktėn nuk ka bėrė asgjė tė dukshme, sepse, pėr atė, qė pėr shumė vite ishte e padukshme, ai filloi tė bėnte.

PLANI SEKRET ”SHPĖRTHIMI”

Fjala ėshtė pėr planin sekret "Shpėrthimi", i cili pėrfshinte nė vete njė seri operacionesh, nė rast tė njė lufte pėr Kosovėn dhe nė Kosovė. Ky plan , qė ka qenė tejet sekret dhe pėr tė cilin kanė ditur fare pak vetė, ėshtė pėshpėritur pėr herė tė parė, nga agjensitė e huaja, menjėherė pas ngjarjeve tė marsit, pastaj ėshtė heshtur pėr shumė vite dhe ėshtė zgjuar, i detajuar, nė kohėt e fundit.

"Zgjimin" e tij e bėri njėri ndėr hartuesit kryesorė, ish shefi i shtabit tė pėrgjithshėm tė Ushtrisė shqiptare, Veli Llakaj. Nė njė intervistė tė gjatė tė tij, pėr herė tė parė, ai bėri tė njohur origjinėn e kėtij plani sekret, hartuesit e tij, urdhėrin e dhėnė drejtpėrsėdrejti nga EH, dhe seriozitetin me tė cilin ishte marrė ai plan. Megjithėse sot gjithshka mund tė quhet utopi dhe nė fakt ka shumė gjėra qė nuk do tė mund tė realizoheshin, ai pėrsėri ngre disa pika dyshimi.

Njė prakalim i Ushtrisė shqiptare nė vitet e 80-ta

Sė pari, pėrse EH u kujtua pėr hartimin e kėtij plani kaq sekret dhe kaq masiv nė vitin 1980? Nė realitet midis dy shteteve kishte pasur ngrirje tė plota marėdheniesh, gjendje tė jashtėzakonshme, ulėrima, dėrgim agjentėsh, akte terrori nė tokėn shqiptare, njė shkrirje tė ēastit nė vitin 1956, pastaj pėrsėri akullim, kishte pasur masakra tė rėnda ndaj popullit shqiptar nė Kosovė, dhe, megjithatė, asnjėherė nuk ishte ndėrmarrė njė plan i tillė sekret, i cili, as mė pak e as mė shumė, planifikonte dėrgimin e ushtrisė sė shtetit shqiptar pėr ēlirimin e viseve shqiptare nė Jugosllavi. Pra nuk kishte pasur asnjėherė asnjė plan tė tillė e pėr mė shumė, nuk kishte pasė asnjė tentim tė tillė. Nė vitin 1980 klima mes dy shteteve nuk paralajmėronte ngrirje, shteti shqiptar nuk kishte mė asnjė aleat, ishin prishur marėdheniet me BS dhe me Kinėn, pra ishte njė Shqipėri, si kurrė ndonjėherė, krejt fillikat dhe pėr mė tepėr, njė Shqipėri me njė gjendje ekonomike, qė gjithnjė e mė shumė po vėshtėrsohej. Megjithė kėtė akullim nė lidhjet me botėn e jashtme, pėrsėri EH i garantonte hartuesit e planit sekret se Traktati i Varshavės, nga i cili Shqipėria kishte dalė nė vitin 1968, nuk do tė ndėrhynte. Nė kėtė kohė ndodhėn ngjarjet e marsit dhe kjo ishte edhe koha, kur pėr herė tė parė, qoftė edhe teorikisht, shteti shqiptar, mendon dhe tė ndėrmarrė diēka, qė nė fakt, i binte ndesh tė gjitha konventave ndėrkombėtare.

Si u bė hartimi i kėtij plani sekret, me emėrin e koduar "Shpėrthimi"

Le tė sjellim njė pjesė nga intervista e ish shefit tė shtabit tė pėrgjithshėm tė ushtrisė shqiptare, Veli Llakaj. 

"Takimi nė zyrėn e Enverit

Bisedėn e filloi me pyetjen se si jeni ju andej nga Komanda e Pėrgjithshme, ( se kėshtu e quante Enveri Ministrinė e Mbrojtjes), si janė shokėt, po poshtė nėpėr reparte si janė, si i keni lidhjet me ta, ēfarė kėrkesash imediate kanė dhe ēfarė ndihme kėrkojnė nga Komanda e Pėrgjithshme, si jua zgjidhni ju kėto probleme, i keni mundėsit apo jo etj. ”Kėrkoni ndonjė ndėrhyrjeje nga shoku Mehmet se ky ua zgjidh gjithēka, se ėshtė mė i mirinformuar, mė i lidhur me hallet e ushtrisė, pastaj vijnė shokėt e tjerė e nė fund vij edhe unė”, -theksoi mes tė tjerave Enveri. .......

....Duke dėgjuar kėtė lloj pėrshkrimi apo panoramėn qė i bėmė, ai mė pyeti: ”Si thoni ju tė Komandės sė Pėrgjithshme dhe tė Shtatmadhorisė, mundet qė ne tė bėjmė njė ndėrhyrje ushtarake pėr ēlirimin e popullsisė shqiptare nė kėto treva pėr t’i ēliruar njė herė e pėrgjithmonė nga thundra revizioniste e fashiste, ashtu siē ndėrhymė edhe gjatė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare?” Ky propozim mė ēuditi, por edhe mė hutoi, dhe isha nė vėshtirėsi e dilemė, qė pėrse nuk ia bėnte kėtė pyetje Mehmet Shehut, por mua? Jam i bindur se ata tė dy kėtė ēėshtje mund ta kishin shoshitur disa herė dhe kanė rėnė dakord, por tani, si duket, ka ardhur koha te konkretizimi dhe pėrgatitja e ndonjė plani operacioni luftarak.

Qėndrimi im ishte disi indiferent, por i trembur. Nė moment nuk dhashė asnjė pėrgjigje, por thjesht mblodha supet, ēka do tė thoshte se nuk jam nė gjendje t’i pėrgjigjem. Enveri me njė herė ndėrhyri.”Pėrse heziton, ēfarė tė mundon, pse nuk ke besim!” Atėherė e mblodha veten dhe iu pėrgjigja: “Shoku Enver, nė situatėn aktuale tė krijuar, kur regjimit serb po i digjet toka nėn kėmbė nga forcat kryengritėse tė popullatės shqiptare kudo nė trevat e banuara nga shqiptarėt edhe mund tė ndėrmerret njė operacion i tillė, por ne nuk kemi atė fuqi jo vetėm goditėse, por as tė shpejtėsisė sė mjeteve tė blinduara ta bėjmė kėtė nė kushte kur nė kėtė situatė mund tė ndėrhyjnė Forcat e Traktatit tė Varshavės tė dislokuara nė Hungari, Bullgari e Rumani, pra po ndėrhynė kėto forca, ne jemi tė dėshtuar!”. “Sepse, -vazhdova t’i flisja mė tej Enver Hoxhės, -kėto (Forcat e Traktatit tė Varshavės) do tė vijnė mė shpejt se trupat tona jo vetėm nė Gjilan-Prishtinė-Ferizaj-Mitrovicė-Klinė, por unė mendoj se nė momentin kur ne tė kemi hyrė nė Prizren nga drejtimi i Kukėsit dhe Hasit, nė Gjakovė-Pejė-Deēan nga drejtimi Tropojės, apo nė Strugė nga drejtimi Librazhd-Rajcė etj. Forcat e Traktatit tė Varshavės nė bashkėveprim me forcat e ushtrisė jugosllave kanė mbėrritur pėrafėrsisht nė Tharandė (Suharekė) Malishivė-Rahovec.” Kurse nė drejtim tė Maqedonisė, -vazhdova unė mė tej- qė ne mund tė futemi nga Rajca mbi Strugė ose nga Tre Portat e Korabit drejt Kėrēovės ose nė ēdo drejtim tjetėr, forcat kundėrshtare na kanė marrė Kėrēovėn bashkė me divizionin e gjeneral Ibrahimit.

Pa mbaruar akoma argumentet qė po jepja, Enveri mė ndėrpreu dhe mė thotė: “Po sikur ta rregulloj unė me Mehmetin qė Forcat e Traktatit tė Varshavės tė mos futen, a mund tė futemi nė luftė e tė ēlirojmė Kosovėn?” Pashė i pėrqendruar, pa kuptuar fillimisht se ku donte tė dilte, ndėrsa mė pas do tė kuptoja disa gjėra qė as mė kishin shkuar ndėrmend deri nė ato momente qė isha nė krye tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė.

Mehmet Shehu

Isha pėrgatitur t’i raportoja Enverit pėr ēdo problem nė strukturat e ushtrisė, por nuk e kisha menduar se thirrja ime urgjente nė zyrėn e tij sė bashku me Mehmet Shehun do tė kishte njė tematikė tepėr tė rėndėsishme, pėr mua, tė papritur! Gjithsesi, nėn efektin e “garancisė” qė mė afroi Enveri me shprehjen: “Po sikur ta rregulloj unė me Mehmetin qė forcat e Traktatit tė Varshavės tė mos ndėrhyjnė, a mund tė futemi e tė ēlirojmė Kosovėn?”, duhej tė bėja llogaritė shumė shpejt e tė pėrgjigjesha. Tė them tė drejtėn u shushata fare, se si ka mundėsi kur ne shaheshim pėrditė me revizionistėt e tė gjitha vendeve tė Lindjes e nė mėnyrė tė veēantė me ata sovjetikė, si mund ta rregullonin kėta kėtė ēėshtje luftarake kaq kapitale! Pa u menduar fare, por me njė analizė tė shpejtė qė bėra tė raportit tė forcave e situatės luftarake nė luftėn e pritshme, i pėrgjigjem: “PO!”. Bėhet fjalė pėr mė shumė se dy dekada e gjysmė mė parė, e ndoshta, ky moment e kjo bisedė ka qenė i pari pėr mua tė mėsoj se ē’ėshtė politika, ku jo ēdo gjė qė thuhet e premtohet haptas, ėshtė e do tė bėhet ashtu siē thuhet; pėrkundėr, nė tė shumtėn e rasteve, ndodhe kundėrta!

Pasi e pranova kėtė version, megjithėse jo shumė bindės pėr mua, duke menduar se kėta kėrkojnė tė mė fusin nė valle qė tė bėhet njė plan i ndėrhyrjes ushtarake pėr ēlirimin Kosovės dhe pastaj shohim e bėjmė sipas situatave qė mund tė krijohen. Enveri mė merr mendimin se sa kohė mė duhen ta paraqes planin tek ai dhe Mehmeti pėr miratim. Unė ju pėrgjigja se kjo varet me sa persona do tė punojnė pėr hartimin e tij. Ndėrhyn Mehmeti: ”Do tė punosh vetėm me njė person dhe unė, (pra, Mehmeti, V. Ll. ), do tė jem nė krye tė kėtij grupi pune”. Kėrkova 30 ditė kohė. Enveri mė thotė: ”Po tė lėmė 45 ditė, por plani tė jetė i argumentuar saktėsisht e deri nė ēdo detaj nga ana ushtarake”. Marrja e detyrės u bė fakt i kryer, ishte njė detyrė e vėshtirė, jo e lehtė, por thellė ndjeva njė gėzim e kėnaqėsi tė pa provuar. Meqenėse mė lejohej tė bashkėpunoja vetėm me njė njeri, nuk ishte e lehtė tė zgjidhja e pėr mė tepėr tė vendosja vetė. Kėrkova se a kishin ata ndonjė mendim se me cilin do tė punoja unė. Enveri mė thotė: ”Zgjidhe vetė!” Propozova nja tre persona, ndėr kuadrot mė tė lartė e mė tė pėrgatitur ushtarakė tė vendit. Pasi dėgjojnė, Mehmeti i thotė Enverit: ”Do tė punojė vetėm me Maliq Sadushin qė ėshtė zėvendėsministėr i Mbrojtjes, ėshtė i aftė, konspirativ, ka mbaruar akademinė ushtarake “Frunze”, ndėrsa unė do tė jem nė krye tė kėtij grupi!”. Mehmeti i kishte idhuj tė gjithė ata ushtarakė qė kishin mbaruar akademitė ushtarake “Frunze” dhe “Vorshillov”, por Maliqi qe i pėrzgjedhuri i tij, edhe pėr faktin se ka qenė partizan i Brigadės 5 Sulmuese nė ēlirimin e Kosovės dhe e njihte shumė mirė terrenin, garanci kjo e domosdoshme pėr njė planėzim e zbatim tė saktė tė planit luftarak. Pėr mua, ishte njė kėnaqėsi tepėr e veēantė se do tė punoja me Maliqin pėr hartimin planit pėr ndėrhyrjen ushtarake nė Kosovė, pėr faktin se ishim shokė, kolegė, njiheshim mirė, si dhe ishte profesionalisht tepėr i aftė.

Fillimi i punės pėr pėrgatitjen e planit

Ajo natė, pėr mua, ishte njė natė ankthi. Vrisja mendjen se si do tė veprohej mė tej, ēfarė detyra do tė merrja, si do ta filloja punėn, ēfarė vėshtirėsish do tė hasja, e shumė e shumė gjėra tė tjera. Gjithēka kishte ardhur papritur, e tashmė suksesi i planit dhe operacioni i pritshėm varej nga ne.

Tė nesėrmen e asaj dite Mehmet Shehun vjen nė zyrat e Ministrisė sė Mbrojtjes Popullore, mė thirri mua dhe shokun Maliq Sadushi, ku na precizoj detyrat pėrkatėse, na dha orientime shumė precize ashtu siē t’i jepte ai. Afėrsisht na pėrcaktoi zonat e veprimeve luftarake tė ēdo korpusi qė do merrte pjesė nė kėtė operacion, brigadat e kėmbėsorisė, tė tankeve, tė artilerisė dhe llojeve tė armėve e shėrbimeve pėr ēdo specialitet, afėrsisht vendkomandėn e grupit operativ tė Shtabit tė Pėrgjithshėm qė do tė drejtonte operacionin, disa vendkomanda rezervė nė drejtimin e Maqedonisė e tė Malit tė Zi, vendkomandat e korpuseve e tė brigadave, drejtimet e goditjeve kryesore pėr ēdo drejtim, rezervat materiale nė ushqim, veshmbathje e medikamente mjekėsore etj. Na pėrcaktoi afėrsisht edhe tė gjitha njėsitė ushtarake qė do tė merrnin pjesė nė operacion, duke caktuar edhe njėsitė sulmuese apo repartet e zbulimit qė do tė vepronin nė terrenet mė tė vėshtira e qė do tė jepnin goditje rrufe e nė befasi. Pasi na dha detyrat e mėsipėrme, Mehmeti shtoi: “Unė kaq munda t’u jap pėr sot, ju i shikoni dhe veproni me kompetencė vetė, ashtu si ta gjykoni dhe mos i qėndroni strikt kėtyre qė ju them unė”.

Ai u interesua shumė edhe pėr hartat topografike me tė cilat do tė pėrpilohej plani, duke mė porositur mua qė tė shikoj me shumė kujdes hartat qė tė jenė sa mė tė reja e tė kenė sa mė shumė objekte, nė tė kundėrt dėrgoni me urgjencė nė Austri ose Zvicėr. Pėr kėtė Mehmeti shtoi: “Tė merrni hartat mė tė fundit (tė reja e me shumė objekte), mos llogarisni ēmimin se sa janė!”. Mė pas shtoi: ”Kjo punė kėrkon operativitet, iniciativė dhe marrje pėrgjegjėsie mbi vete, e mos u mbytni me njė pikė uji!”. Pra, si duket, ai (M.SH) kishte menduar e punuar tėrė natėn dhe tė nesėrmen na i komunikoi ne kėto detyra. Pėr problemin e hartave, u konsultova me shefin e Degės sė Topografisė nė Ministrinė e Mbrojtjes shokun Limoz Alimucaj dhe drejtorin e Institutit tė Topografisė shokun Pėrparim Likaj. Mbasi ju kėrkoj hartat pėr njė studim tė hollėsishėm tė terrenit, nė trojet etnike shqiptare (Mali i Zi-Kosovė-Maqedoni), pa u treguar qėllimin e vėrtetė pse i doja. Ata mė rekomanduan, sipas tė dhėnave qė kishin, se harta tė tilla me objekte tė sakta e tė imtėsishme kishte kryesisht nė Austri. Atėherė bisedova me Pėrparim Likėn dhe ai u dėrgua nė Zvicėr pėr blerjen e kėtyre hartave, i shoqėruar nga njė punonjės i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, pjesėtar i zbulimit tė jashtėm. Kėto harta u blenė me ato ēmime qė afruan austriakėt. U sollėn nė Shqipėri, u pėrgatitėn nga grupi pėrkatės i Institutit tė Topografisė dhe iu dhanė Shtabit tė Pėrgjithshėm nė pėrdorim. Pra, plani i ndėrhyrjes ushtarake nė Kosovė, i quajtur “Shpėrthimi”, u pėrgatit mbi bazėn e kėtyre hartave qė kishin tė dhėna tė hollėsishme tė terrenit dhe objekteve pėrkatėse.

Kjo ėshtė njė dėshmi, pas mė shumė se 24 viteve, e ish shefit tė shtabit tė pėrgjithshėm tė ushtrisė shqiptare. Nuk mund tė vlerėsoj autencitetin e kėtyre ngjarjeve, fakt ėshtė se, nė shtypin shqiptar nė Tiranė, ku edhe u botua intervista e tij, nuk kishte kundėrshtime pėr vėrtetėsinė e planit, por debati u pėrqėndrua mė shumė, megjithėse nė fare pak kohė, nė utopinė e njė plani tė tillė.

Mirėpo diēka tjetėr ėshtė e vertetė dhe kjo ėshtė tashmė e njohur. Nė veriun e Shqipėrisė, pak para ngjarjeve tė vitit 1981 dhe me mė shumė nguti pas tyre, u ngritėn depo tė mėdha armatimi, pėr rreth 3o mijė ushtarė, me tė gjitha mjetet e duhura logjistike, qė nga paisjet mė tė thjeshta dhe deri tek armatimi i rėndė. Ēdo gjė ishte e siguruar, pėrmes kanaleve tė ndryshme, nė shtetet perėndimore, logjistika ishte pėrgjithsisht angleze dhe e destinuar pėr njė luftė nė Kosovė. Ēdo gjė qė ishte nė kėto depo u shit pastaj, si ėshtė publikuar, me ēmime qesharake nga zoti Zhulali, diku nė Afrikė apo tek serbėt e Bosnjes.

Ndoshta EH, nė vitin 1981, kishte menduar se, me anė tė njė lufte nė Kosovė, qoftė edhe utopike, mund tė shmangte vėshtėrsitė e vendit tė tij, mirėpo njė logjikė e tillė nuk mė duket e arsyeshme. Nėse shteti shqiptar, 25 vite mė parė do tė niste njė luftė tė tillė do ishte e vėshtirė, nė mos e pamundur, qė tė mos merrte edhe reagimin e ashpėr nga shtetet europerėndimore. 17 vite pas ngjarjeve tė marsit 1981, pėrsėri nė mars, kur nisi lufta nė Kosovė, megjithėse shteti shqiptar nuk i hapi depot, pėrsėri ai u vue nėn vėzhgim ndėrkombėtar.

Mundėsinė e shmangies sė problmeve nga njė krahinė shqiptare nė tjetrėn,gjithnjė sipas mendimit tim, unė e pėrjashtoj, pasi duke njohur deri diku, psikologjinė, karakterin dhe filozofinė politike tė EH dhe ndihmėsve tė tij mė tė afėrt, shpesh herė shumė fish mė tė egėr, si Hysni Kapo dhe Mehmet Shehu, nuk e kishin zakon tė pyesnin pėr gjėra tė tilla dhe as tė bėheshin merak se ēfarė thonin rreth tyre. Kėtė EH nuk e kishte pasur edhe shumė vite mė herėt, nuk do e kishte deri nė fund tė jetės sė tij, duke sjellė, me dhimbje, kthimin e vendit tė tij, nė njė fortesė, ku mund tė rrije ankthshėm brenda, por nuk mund tė dilje jashtė.

Shteti shqiptar, pėr kėtė jam i bindur, ka synuar githnjė, qė pėrmes mėrgatės shqiptare tė Kosovės dhe tė viseve tė tjera nė Jugosllavi, tė ndikonte tek njerėzit. Nuk e pėrjashtoj qė pėrme ambasadave shqiptare nė shtetet perėndimore, sidomos nė Zvicėr dhe nė Austri, janė bėrė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė patur lidhje tė vazhdueshme me lėvizjet ilegale. Nga ana tjetėr, edhe ilegalėt qė ishin jashtė Kosovės, e kėrkonin dhe e donin kėtė lidhje, e cila, asnjėherė, nuk ka qenė njė lidhje agjenturore, e interesshme, edhe kur janė vendosur mes tyre strukturat e fshehta. Nė fund tė fundit shqiptarėt nė perėndim kishin dy ambasada ku mund tė shkonin, tek ajo e Beogradit dhe tek ajo e Tiranės.

Nė fundin e viteve 80 mėrgata shqiptare e Kosovės merr njė hop tė ri cilėsor, por , e kam tė vėshtirė tė besoj se, pėrmes tyre, shteti shqiptar ka ndikuar nė zhvillimin e demonstratave tė marsit 1981, dhe sidomos tė atyre tė 11 marsit.  Fakti qė mė vonė, sidomos me 26 mars, kėto demonstrime morėn karakter tė theksuar kombėtar dhe politik, ka edhe ndikimin e mendimit politik tė mėrgatės shqiptare e pėrmes tyre, edhe tė shtetit shqiptar.

Nė demonstratat e vitit 1981 kishte shumė parulla politike, mes tė cilave, mė e rėndėsishmja dhe mė sunduesja ishte " Kosova Republikė". Po tė vėresh me kujdes qėndrimin e shtetit shqiptar ndaj parullave tė hedhura, do tė vėresh se , ndėrsa u pajtua dhe mbėshteti fuqishėm kėrkesėn pėr Republikėn e Kosovės, ai nuk u prononcua pėr bashkimin kombėtar. Nė asnjė nga materialet bazė tė qėndrimit tė shtetit shqiptar, nuk ėshtė mbėshetur haptas njė parullė e tillė, duke bėrė pėrjashtim njė citim i artikullit tė fundit, nė tė cilin , aludimet bėhen shumė konkrete.

Do tė doja tė pėrmbyllja kėto shėnime, me precizitetin shumė tė lartė qė u ka bėrė ngjarjeve tė pranverės sė vitit 1981, studjuesi dhe njėkohsisht njėri ndėr miqtė dhe mbėshtetėsit mė tė mėdhenj tė lirisė sė  Kosovės dhe tė Ushtrisė sė saj ēlirimtare, profesor Shaban Sinani

""Shqiptarėt qenė tė parėt qė i treguan botės se " federalizmi shumėkatėsh" i kėtyre vendeve nuk funksiononte si propogandohej, sepse liria dhe mirėqenia e njė pale sigurohej nė kurriz tė nėnēmimit dhe shfrytėzimit tė palės tjetėr. Kosova i tha kėsaj bote se ēėshtjet nacionale ende nuk janė futur nė arkiv dhe nuk mund tė mbahen gjatė tabu. Herojtė e asaj kohe dhe sfida e tyre janė nė nderin e historisė shqiptare. Tek kjo sfidė historia do tė rikthehet shpesh. Ne e dimė se historia rrotullohet ngadalė, por kurdoherė qė fati i shqiptarėve do tė jetė afėr mbarėsisė, kurdoherė qė cikli i historisė do tė rikthehet aty ku ēėshtja mbeti nė vitet 80, protogonistėt e saj do tė ēmohen".("Zėri i Kosovės"15 prill 1996).

Njėzet e gjashtė vite pas kėtyre ngjarjeve epike historia ėshtė rrotulluar nė tė mbarė tė shqiptarėve. Ata kanė shansin e tyre tė madh qė tė bėhen pjesė e historisė sė vendit dhe kombit tė tyre, nė se nuk do tė harrojnė se deri kėtu, ėshtė dashur njė pėrkushtim i disa brezave, tė cilin, nuk mund ta nėpėrkėmbin pinjollėt e njė skote tė namun. 

Kthehu ne fillim

_______________________

 DITĖLINDJA DHE PĖRKUJTIMI I DEMONSTRATAVE TĖ PRANVERĖS `81

Shkruan: Beqir ELSHANI

Suedi, 26.03.2007

Sot ėshtė 26 Mars,Pėrvjetori i Ditėlindjes mė tė madhe tė Demonstratave tė Kosovės. Pėrvjetor i Ditėlindjes mė tė madhe, sepse pas Demonstratave tė vitit 1981, u rrėnua Muri i Berlinit, i cili bashkoi njė popull gjerman; u rrėnua perandoria e kuqe nė Rusi dhe perandoria blu nė Jugosllavi, ashtu siē u rrėnua njė shekull mė parė edhe perandoria osmane. Demonstratat e Kosovės shkatėrruan imazhin e shtrigės pansllaviste nė Evropė.

 

Nė prag tė mijėvjeēarit tė tretė, Lėvizja e Studentėve tė Kosovės e zgjoi Evropėn hutaqe nga letargjia e gjumit propagandistik tė Beogradit, me degėn e ullirit mu nė grykėn e tankut tė blinduar ushtarak. Derisa nėn qiellin kaltėrosh tė Beogradit fluturojnė pėllumbat e ashtuquajtur tė paqes, nė fushat e tyre dhe nė thellėsinė e Danubit ende gjinden trupat e pajetė tė shqiptarėve tė masakruar. Kriminelėt serbė tė luftės tani merren me rritjen e pėllumbave nė Serbi. Kjo zejtari e tyre hipokrite ėshtė ndėr mė tė ēuditshmit nė historinė e njerėzimit: tė rritėsh pėllumba, por edhe tė vrasėsh fėmijė shqiptarė. Mė nė fund, o fėmijė tė dashur qė edhe juve u ra nė hise tė pėrjetoni luftėn nga ushtria vrastare serbe, Jugosllavia vdiq, kurse populli boshnjak qė gjithashtu i pėrjetoi tmerret e luftės nga ushtria jugosllave, thotė se Jugosllavia ngordhi. Po nė kėtė ditė jubilar, mbesa ime, Driana, kremton ditėlindjen e saj. Ajo i mbush nėntė vjet, qė janė vite simbolike tė qėndresės shqiptare. Nėntė vjet kreshniku dhe simboli i forcės kombėtare, Gjergj Elez Alia, i bėri ballė nėntė plagėve tė luftės, derisa mė nė fund pėrfaqėsuesin e dhunės - bajlozin pėrbindėsh, e zhduku nga faqja e dheut. Nėntė vjet motra stoike ia lante plagėt e Gjergjit me ujėt e gurrės dhe me lotėt e syve.

 Dikur moti, pushtuesit e huaj ndėrroheshin ashtu siē ndėrrohen stinėt e vitit. Nėntė vjet Aga Imeri qėndroi i burgosur nė kėshtjellėn bizantine dhe ishte optimist se nusja ende e priste nė shtėpi. Pas nėntė vjetėsh mbyllur nė kėshtjellėn me mure tė larta, Aga Imeri kishte parė njė ėndėrr tė keqe, se shtėpia ishte rrėzuar, babai kishte vdekur dhe nėna ishte verbuar, kurse e dashura e tij ishte martuar. Aga Imeri ishte i tronditur pėr fatin e familjes dhe tė dashurės sė tij qė e kishte pritur nėntė vjet, e bija e krajlit mėshirohet para karakterit heroik tė Aga Imerit dhe e liron me besė se do tė kthehet prapė. Kjo legjendė madhėshtore e kohės bizantine tė bėn tė ēuditesh, si nuk qe e mundur qė tek populli serb tė dalė njė grua bujare, qė tė mbrojė fėmijėt dhe nėnat shqiptare nga masakruesit e pashpirt serbė. Kėto tmerret e luftės, mbesa ime i ka pėrjetuar gjatė luftės, kur serbėt i shkrumbuan shtėpitė me ēdo bimė nė tokė, dhe vranė shumė njerėz tė pafajshėm. Tė gjithė e dinė qė nė botė nuk ekzistojnė fėmijė fajtorė, prandaj serbėt nuk bėnin dallime, dhe vranė shumė fėmijė shqiptarė. Unicefi Ndėrkombėtar nė ēdo skaj tė botės i mbron fėmijėt qė janė ardhmėria jonė; qė janė bukuria dhe dielli i jetės sonė.

 Njė ushtri qė vret fėmijė, mė mirė ėshtė qė kurrė tė mos ec nė tokė, do tė thotė qė kėta katilė as nė botėn bimore dhe shtazore nuk e meritojnė tė lėvizin. Prandaj Driana, mos harro t“i tregosh gjyshit se Jugosllavia cofi. Kėshtu tregoji gjyshit, meqė gjyshi e kupton mė mirė. E marr me mend se gjyshi, nė fillim, do tė qesh nga gėzimi i zhdukjes sė pėrbindėshit me emrin Jugosllavi, por edhe do tė qajė nga pikėllimi pėr tragjedinė e tmerrshme tė popullit shqiptar qė pėsoi nga ushtria barbare serbe. Gjatė jetės sė vetė gjyshi ka pėrcjellė pushtuesit italian, gjerman dhe bullgar, mirėpo ushtri brutale si pushtuesi serb Evropa nuk ka dhanė, dhe kurrė mos dhėntė. Pėr shkak tė rrethanave pushtuese nga ushtria vrastare serbe, njė kohė tė gjatė pranverat shqiptare kanė qenė tė zymta. Nuk kishte fare zogj: as nė fshatra, as nė male.

Kėnga e bilbilit ishte ngulfatur thellė nė fyt, sepse ishin vrarė zemrat e fėmijėve mė tė dashur nė botė. Nė vend tė cicėrimės sė zogjve, gjėmonin mortajat e serbėve qė shkrumbonin tokėn, kurse qielli pėrflakej me tymin e barotit. Po a ēel trėndafili pa kėngėn dhe pa krahėt e zogut? A hapen petlat e luleve, pa i mbėltuar bleta punėtore e fushave tė bukura tė Kosovės kreshnike? Shokėt e klasės me njė buqetė lulesh ia uruan ditėlindjen Drianės. Nė bankėn e klasės mungonte njė shoqe e tyre, gjatė luftės e vranė militaristėt serbė. Ajo u pushkatua nė tregun e qytetit, kurse babai i saj ra dėshmor duke luftuar kundėr bandės serbe. Nė fillim mbretėroi heshtja nė klasė, pastaj vunė njė lule nė bankėn e nxėnėses sė vrarė. Drianės i rrodhėn lotėt e dhimbjes pėr shoqen e bankės, pastaj me lot nė faqe doli nga klasa. Nė oborr pa njė kalė qė po kulloste barin e njomė pranveror dhe tė lagėt nga shiu i mbrėmjes. Dalėngadalė iu afrua kalit dhe me dorėn e butė ia pėrkėdheli kreshtat nė qafė. Kali e dinte gjuhėn e fitores dhe pranoi qė vogėlushja t’i afrohej. Pas pak, ajo i hipi kalit dhe kalėroi pėr nė varrezat e dėshmorėve tė kombit. Me tė arritur nė vend, zbriti prej kalit dhe lulet e ditėlindjes, qė ia dhuruan shokėt e klasės i vuri pranė lapidarit me simbolin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Vėshtroi flamurin kuqezi qė valonte mbi lapidar, shqiponja kishte zbritur nga bjeshkėt e Sharrit dhe zuri vend nė lapidarin e trimave shqiptar qė ranė nė altarin e lirisė. Pasi i nderoi dėshmorėt e lirisė, u kthye dhe pa se nuk ishte vetėm, ishin shoqet dhe shokėt e klasės me mėsuesen e tyre. Nga mesi i nxėnėsve tė klasės jehoi njė kėngė atdhetare partizane: Dalngadal“ po na vjen behari, Dalngadal“ po na vjen. Nėpėr fusha rritet bari, Dalngadal“ po na vjen. Po na vjen, po na vjen, Bota zien, bota zien, Shokėt tan“ kjo luft“ po na i rrėmben. Shpati i malit jehoi nga kėnga partizane, ku njė erė e lehtė pranverore po i luhaste degėt e lisave dhe tė gjithė zogjtė iu bashkėngjitėn korit tė fėmijėve. Pas pėrfundimit tė kėngės, jehoi zėri i njėrit nga nxėnėsit e klasės: Lavdi Dėshmorėve tė Kombit! Pastaj tė gjithė, njėzėri, brohoritėn: Lavdi! Lavdi! Lavdi!

Kthehu ne fillim

__________________

DEMONSTRATAT E VITIT 1981 – KTHESĖ VENDIMTARE E KOSOVĖS DREJT LIRISĖ [1

Kryereferat i Prof.Dr.Muhamet Pirrakut lexuar nė Simpoziumin: „Demonstratat e vitit 1981- kthesė

vendimtare e Kosovės drejt lirisė“, Instituti Albanologjik, Prishtinė, mė 24, 25 dhe 26 nėntor 2001.

__________________________

Nga periudha e integrimit tė kombit shqiptar si kategori shoqėrore, sociologjike, civilizuese dhe historike, nga mesi i shekullit XVIII, shqiptarėsisė sė Dardanisė ilire, pėrkatėsisht tė Kosovės historike, ia zuri frymėn kisha ortodokse dhe uria pėr ekspansion shtetėror serb e mbėshtetur nė patronatin e Rusisė dhe tė Evropės. Qartė, Kosova, si edhe tė gjitha viset e tjera tė njėsisė etnokulturore tė Shqipėrisė, gjallėroi e qėndroi pėr gjatė njė rrugėtimi mbi dy shekullor me thikėn nė qafė, fenomen ky i rezistencės shqiptare kundėr robėrisė.

Realisht, pėrpjekjet pėr ēlirimin kombėtar dhe pėr pavarėsinė e njėsisė etnokulturore e gjeopolitike tė Shqipėrisė sė Begollajve, tė Bushatasve e tė Tepelenasit, tė Dah Pallashkės, Tafil Buzit e tė Hamėz Kazazit,  tė Ba­ba Bekė Vrajės e tė Dėrvish Carės, tė Zenel Gjolekės e Rrapo Hekalit, tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit e tė “Besa-Besės” sė Pejės, tė Kryengritjes sė Pėrgjithshme pėr Pavarėsinė e Shqipėrisė e tė Lėvizjes Kombėtare Kaēake tė Kosovės, tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės e tė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare, tė Organizatės Nacionale Demokratike Shqiptare e tė Lėvizjes pėr Lirimin e Tokave Shqiptare, pėrfundimisht me fillimvitet ‘50-ta tė shekullit XX, nuk u plotėsuan pėr faktin se faktori i jashtėm, evropian i vendosjes, mbajti qėndrim qartė antishqiptar nė pėrgjithėsi, nė dobi tė kėrkesave ekspansioniste serbe, malaziase, greke e bullgaro-maqedone pėr balancim tė interesave gjeopolitike tė pansllavizmit rus.

Gjatė tė pesėdhjetave tė shekullit XX, nė arealin e shtetit Shqipėri tė pėrkufizuar ndėrkombėtarisht nė Londėr, mė 1913, vetėm nė rreth njė tė tretėn pjesė tė njėsisė etnokulturore e gjeopolitike tė Shqipėrisė, iu vunė themelet Lėvizjes Irredentiste Shqiptare Antijugosllave tė kosovarėve tė instaluar pėrkohėsisht atje. Kjo lėvizje pati mbėshtetjen e fshehtė kurajuese tė Shqipėrisė zyrtare qė shėnoi fillin e korrigjimit tė politikės sė Republikės Popullore tė Shqipėrisė nga linja ideologjike kominterniste nė atė kombėtare shqiptare tė maskuar me koncepte marksiste-leniniste pėr kategorinė socio-kulturore historike tė kombit dhe tė drejtėn nė vetėvendosje tė popujve.

Edhe mė qartė: Ishte ky shėnimi i fillit i hakmarrjes sė madhe tė Enver Hoxhės kundėr Josip Broz Titos pėr zhagitjen dhe mohimin me dinakėri dhe me tradhti qė ky i bėri ndaj tė drejtės sė Kosovės nė vetėvedosje pėr statusin shoqėror, politik dhe shtetėror tė fituar me Luftėn Antifashiste Nacionalēlirimtare si aleate me Jugosllavinė dhe me Shqipėrinė nė kuadėr tė Bllokut antifashist sovjeto-anglo-amerikan.

Realisht, veprimtarėt e Lėvizjes Irredentiste Shqiptare tė fillimviteve tė ‘50-ta, si Qerim Ukė Ozdrimi, Hysen Thaēi, Skėnder Kosova, Aziz Zhilivoda, Ajet Haxhiu, Bajram Rexha, Shaban Braha, Dervish Shaqa, Salih Shatri e tė tjerė, me sukses e shtrinė Lėvizjen nė Dukagjin, nė Drenicė, nė Anamoravė dhe gjetkė nė arealet shqiptare qė gjendeshin nėn Jugosllavinė dhe me kėtė lėvizje, tė themi kushtimisht, lidhėn penjtė midis Shqipėrisė “enveriste” dhe Tokave shqiptare nėn okupimin jugosllav, tė cilat i kishte shkėputur dhe i kishte copėtuar pėrgjakshėm fitorja e Luftės Antifashiste kominterniste nė Shqipėri dhe nė Jugosllavi, nė nėntor tė vitit 1944.

Nė fund tė viteve 50-ta, mė 1957, zuri themel organizimi politik ilegal shqiptar i Kosovės pikėrisht me formimin e “Lėvizjes Revolucionare pėr Ēlirimin dhe Bashkimin e Shqiptarėve” nė krye me profesor Kadri Halimin, ndėrkaq nė vitin 1959, nė Pejė, u themelua “Organizata pėr Bashkimin e Trojeve Shqiptare”, nė krye me rrobaqepėsin Remzi Baloku. Nė shtator tė vitit 1963, shkrimtari Adem Demaēi, ish-i burgosur politik, ia vuri themelet Organizatės “Komiteti Revolucionar”, tė riemėruar nė fillim tė vitit 1964 me emrin: “Lėvizja Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve”. Nė nenin Njė tė Statutit, tė hartuar nė mars tė vitit 1964, midis tė tjerash, saktėsohej: “Qėllimi i parė dhe i fundit i Lėvizjes sonė asht – ēlirimi i krahinave shqiptare, t’aneksueme prej Jugosllavisė dhe bashkimi i kėtyne krahinave me nanėn e vet – Shqipninė”.

    

Kadri Halimi dhe Adem Demaēi nė rini

__________________________________

Programi i “Lėvizjes Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve” u mbėshtet mbi platformėn e Lėvizjes Irredentiste tė fillimvitit 1951. Kjo tėrthorazi del edhe nga Takimi Qerim Uka – Enver Hoxha, mė 2 janar 1960. Hoxha, i cili pėr kohėn ishte shteti vet, Ēėshtjen e Kosovės e quajti plagė tė dhembshme pėr ēdo shqiptar, ”e cila do tė shėrohet vetėm kur kjo ēėshtje tė zgjidhet drejt, nė bazė tė aspiratave tė kosovarėve”. Shqipėria zyrtare kėso kohe nuk mund ta pėrkrahte hapur njė kėrkesė kosovare kaq radikale, aq mė parė kur dihej se “Lėvizjes Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve” synonte bashkimin e shqiptarėve pa dallime ideologjike.

Mesi i vitit 1966, pikėrisht me demaskimin jugosllav zyrtar tė Rankoviqit, shėnoi fillin e gjysmėlegalizimit tė kėrkesės shqiptare pėr tė drejta tė barabarta me popujt e tjerė tė Jugosllavisė, mbėshtetur nė tė drejtėn pėr vetėvendosje tė fituar me Luftėn Antifashiste Nacional­ēlirimtare. Kjo do tė arrihej me ngritjen e statusit autonomi nė statusin republikė tė Kosovės. Megjithatė, Tirana zyrtare ende nuk ndihej e sigurt pėr tė mbėshtetur hapur kėtė kėrkesė, pikėrisht nga frika se mund tė bashkohej “reaksioni” shqiptar antikomunist i trupėzuar nė kujtesėn “balliste” me linjėn jugosllave komuniste tė trupėzuar nė “titizėm” kundėr “rrugės revolucionare” shqiptare tė linjės marksiste-leniniste tė trupėzuar nė “enverizėm”, pėrkatėsisht kundėr sigurisė sė Republikės Popullore tė Shqipėrisė.

Pozita e Shqipėrisė nė konstelacionin ballkanik, evropian e botėror ishte e keqe, ndaj Tirana zyrtare do tė pėrkrah me dorėza edhe kėrkesat legale tė organeve politike e qeveritare tė Krahinės Autonome tė Kosovės pėr statusin republikė nė kuadėr tė Jugosllavisė. Mbėshtetja e vakėt e kėrkesės legale “Kosova republikė”, tė legalizuar me Konsultėn e fillimshtatorit 1968, nė Prishtinė, ishte rezultat i faktit se Tirana zyrtare nuk kishte besim me mbulesė nė qėndrueshmėrinė nė ato kėrkesa tė forcave politike “titiste” tė Kosovės.

Kjo del edhe nga direktiva e mė hershme e Enver Hoxhės, tė 19 shtatorit 1966: “Kosova ėshtė shqiptare, mbetet shqiptare dhe i pėrket Shqipėrisė”, por “fitorja e popullit tė Kosovės deri nė vetėvendosje duhet tė vijė dhe tė organizohet, nė njė rrugė  tė gjatė, plot vuajtje, mundime dhe sakrifica nga vetė populli dhe jo nga kėta krerė tė shitur shqiptarė. Populli i Kosovės mund tė udhėhiqet drejt nė kėtė rrugė e tė fitojė tė drejtat e tij tė plota, vetėm nga revolucionarė tė vėrtetė shqiptarė kosovarė. Kjo ėshtė konditė absolutisht e domosdoshme pėr sukses”.

Kėto kėrkesa do tė shėrbejnė pėr bazė tė platformės tė programeve tė tė gjitha grupeve dhe organizatave ilegale dhe gjysmėlegale qė pėrgatitėn Nėntorin e pėrflakur 1968, tė ngritjes arsimore, kulturore dhe tė homogjenizimit ideologjik kombėtar madhėshtor tė viteve ‘70-ta, dhe tė dy organizatave ilegale tė fundviteve tė ‘70-ta dhe tė fillimviteve tė ‘80-ta: Partia Komuniste Marksiste Leniniste e Shqiptarėve tė Jugosllavisė dhe Organizata Marksiste Leniniste e Kosovės. Kėto organizata depėrtuan masivisht nė radhėt e intelektualėve, tė rinisė studentore dhe tė rinisė punėtore dhe do tė bartin barrėn e organizimit dhe tė drejtimit tė drejtpėrdrejtė e tė tėrthortė tė Demonstratave tė vitit 1981,  tė cilat bėnė kthesėn vendimtare tė Kosovės drejt lirisė.

Abdullah Prapashtica, drejtues i Partisė Komuniste Marksiste Leniniste tė Shqiptarėve nė Jugosllavi

__________________________________ 

Koncepti i referatit nuk mė lejon tė ndjekė faktet dhe ngjarjet njė pėr njė tė Pranverės Shqiptare ’81. Kjo ėshtė detyrė e kumtesave tė veēanta pėr fakte e ngjarje tė veēanta. Ndaj, mund tė pėrmbledh: Kėto organizata, Partia Komuniste Marksiste Leniniste e Shqiptarėve tė Jugosllavisė dhe Organizata Marksiste Leniniste e Kosovės, gjithnjė tė orientuara nė mbėshtetjen e Shqipėrisė zyrtare, qysh nė dhjetor tė vitit 1979, paralajmėruan edhe nevojėn pėr organizimin e demonstratave gjithėpopullore shqiptare antijugosllave nė mbėshtetje tė kėrkesės pėr vetėvendosje pėr statusin politik, administrativ, juridik e shtetėror tė Kosovės. Demonstrata do tė shpallej nė njė moment kur ideja pėr Republikėn e Kosovės do tė bėhej pronė e mendimit politik shqiptar gjithėpopullor, kur rrethanat e brendshme, jugosllave, dhe ato tė jashtme, ndėrkombėtare, tė tregoheshin tė favorshme nė dobi tė ēėshtjes shqiptare nė pėrgjithėsi dhe tė ēėshtjes sė shqiptarėve nėn robėrinė jugosllave nė veēanti.

Kadri Zeka dhe Hydajet Hyseni - drejtues tė Organizatės OMLK

_________________________

Sipas Tiranės zyrtare, kthesa vendimtare nė favor tė zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės do tė fillojė pas vdekjes sė Titos, kur do tė fillojė shthurja e Jugosllavisė. Dhe, duhet tė theksohet se tashti koncepti gjeografik dhe etnik Kosovė dhe kosovarė i Tiranės zyrtare, realisht i Enver Hoxhės, mbulonte tokat shqiptare nėn administrimin pushtues tė Jugosllavisė. Kėto koncepte u trupėzuan nė programin e ilegales: Republika e Kosovės, qė duhej realizuar “ja me hatėr ja me luftė!” Kėshtu, me kohė, ideja pėr ngritjen nė demonstratė gjithėpopullore shqiptare nė mbėshtetje tė kėsaj kėrkese u bė frymė shqiptare e akumuluar nė pritje pėr realizim.

Sė kėndejmi, shpėrthimi i programuar i Revoltės sė studentėve nė mensėn e Qendrės Studentore, mė 11 mars 1981, do tė shėrbejė si detonator faktik pėr t’i dhėnė flakė asaj energjie revolucionare nacionalēlirimtare tė akumuluar nė vijimėsi, nga vitet e ‘60-ta dhe veēanėrisht nė vitet ‘70-ta, nė ndėrgjegjen patriotike dhe revolucionare tė rinisė shkollore, studentore, punėtore, qytetare e fshatare dhe tė masave shqiptare nėn robėrinė jugosllave. Kėtė fenomen shoqėror shqiptar pushtuesi jugosllav do ta kuptojė qartė mė 26 mars 1981, sapo studentėt vėrshuan rrugėt e sheshet e Prishtinės, tė pėrshėndetur e tė pėrkrahur fuqimisht nga tė gjitha strukturat e shoqėrisė nė mbarė arealin shqiptar. Sakaq, njė grusht tė papritur titizmi, vėllazėrim-bashkimi dhe vetadministrimi jugosllav e mori nga pėrpjekja e studentėve pėr tė penguar hyrjen e Stafetės sė Titos nė Prishtinė, dhe pėr rrėmbimin e saj nga bina, nga njė grup intelektualėsh, tė bashkuar nė grupin politik legalo-ilegal “Bajo e Ēerēiz Topulli” qysh nga koha e studimeve, mė 1964[2].

Dhuna e policisė speciale jugosllave mbi studentė e studente nė rrugėt e Prishtinės dhe nė konvikte pėr ta fikur prushin liridashės shqiptar patriotik me dhunėn shoviniste serbe pushtuese, solli nė shpėrthimin gjithėpopullor shqiptar tė fillimprillit 1981, me tė gjitha karakteristikat e njė revolucioni kombėtar ēlirimtar, i cili nga tė burgosurit politikė nė seancat e pėrgjakshme tė hetuesisė, para Udbashėve, do tė quhet “Pranvera Shqiptare ‘81”.

  Dhuna policore kundėr demonstruesve paqėsor

_____________________________________

Tashti kuadri politik e historik ndėrkombėtar e kombėtar i “Pranverės Shqiptare ‘81” ishte mjaft premtues. Nė shtetet soc-komuniste tė Evropės Qendrore dolėn nė shesh kundėrthėniet e shoqėrisė sė re, demokratike katolike qė po lindej nga gjiri i shoqėrisė komuniste kominterniste. Kėrkesat e kėsaj lėvizjeje i sublimonte Solidarnost e Polonisė e mbėshtetur nė fuqinė antikomuniste tė Papatit. Ajo nuk mund tė kalonte pa ndikim nė brezat liridashėse shqiptare, ndonėse vinte nė njė kohė kur nė Kosovė ishte konsoliduar papushtueshėm aktiviteti ilegal i dy organizatave shqiptare marksiste-leniniste, tė pėrmendura mė sipėr, faktikisht  kombėtare shqiptare tė konceptit enverist. Dielli nuk mund tė mbulohet me shoshė.

Tė themi edhe mė shkoqur: zjarri liridashės i rinisė shqiptare tė viteve ‘70-ta dhe tė fillimviteve ‘80-ta, ishte shqiptarizma qė rrezatonte qenia politike e shoqėrore e mėmės Shqipėri tė idealizuar, pikėrisht nė rrethana kur paprekshmėrinė e ngrehinės Jugosllavi tė Titos ende e mbėshteste Lindja dhe Perėndimi, bota e krishterė dhe bota islame, Papa dhe Turqia. Nė anėn tjetėr, kėso kohe, Enver Hoxha, i cili mishėronte trininė: Komiteti Qendror i Partisė sė Punės tė Shqipėrisė, pushteti shqiptar dhe vendi  Shqipėri, zbatonte njė politikė agresive kundėr titizmit, kundėr revizionizmit tė teorisė marksiste-leniniste dhe kundėr Jugosllavisė avnojiste, mė 1979, i urdhėroi Ministrisė sė Mbrojtjes, pėrkatėsisht personalisht Shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Shqiptare, ushtarakut Veli Llakaj,  tė pėrgatiste planet strategjike dhe logjistike pėr ndėrhyrje eventuale nė mbrojtje “tė vėllezėrve shqiptarė nė trojet e veta nė Jugosllavi”. Kjo do tė rezultonte me ndėrkombėtarizimin e plotė tė ēėshtjes sė Kosovės, nė veēanti dhe tė ēėshtjes shqiptare tė pazgjidhur, nė pėrgjithėsi - ēlirimin dhe bashkimin e tokave shqiptare, tė Shqipėrisė as tė madhe as tė vogėl, natyrore, tė copėtuar me dhunė ndėrkombėtare mė 1913, mė 1919 dhe mė 1945.

Tė rikonstatojmė sė bashku tė vėrtetėn madhore: Faktet janė kokėforta dhe nuk mund tė abortohen nga historia. Nė vitet ‘70-ta dhe fillimvitet ‘80-ta, nė kushte tė pamundėsisė faktike pėr tė pėrfituar pėrkrahjen e akėcilės fuqi botėrore kundėr robėrisė jugosllave, pėr gjeneratat shqiptare tė moshuara Tirana pėrjetohej si Meka e shqiptarizmės, kurse tė jesh revolucionar marksist-leninistė, tė jesh enveristė, pėr shqiptarin e ri, do tė thoshte: tė jesh patriot i betuar, tė jesh antititist, tė jesh antijugosllav, tė jesh antipansllav rus, do tė thoshte tė jesh shqiptar, tė jesh biri i mėmės Shqipėri, tė jesh stėrnip i Skėnderbeut, tė jesh Oso Kukė, Mic Sokol, Hasan Prishtinė, Azem e Shotė Galicė, tė jesh Adem Demaē, i gatshėm pėr sakrificė sublime pėr lirinė e Kosovės, pėr lirinė e tokave shqiptare, pėr ribashkimin e Shqipėrisė Etnike mbi platformėn politike dhe ideologjike tė shqiptarizmės si fe gjithėshqiptare.

Demonstratat e “Pranverės Shqiptare ‘81”

______________________________________

Ky mendim politik shqiptar sublimonte kėrkesat kombėtare tė tė gjitha kthesave gjatė historisė, dhe ishte platformė e programit politik e luftarak tė demonstaratave gjithėpopullore shqiptare tė 1, 2 e 3 prillit 1981. Sė kėndejmi, akėcili pjesėmarrės nė kėto demonstrata kryengritjeje, i gatshėm pėr t’ia falė jetėn Lirisė sė Kosovės, mund tė rrėmbente Flamurin kombėtar nė duart e veta, mund tė dilte komandant dhe tė printe me flamurin nė dorė, armė tė vetme pėr tė ēarė me gjoksin hapur barrikadat dhe kordonėt e ushtrisė dhe tė policisė speciale tė Jugosllavisė. Shembujt markant janė konkret dhe shumė tė njohur.

Komandantė e flamurtarė tė tillė, tė vetėpėrcaktuar pėr kurban tė lirisė dhe tė ardhmėrisė shqiptare tė Kosovės ishin edhe fatosat e kombit qė ranė, qė u plagosėn dhe qė u burgosėn nė themele tė Epokės: “Pranvera Shqiptare ‘81”, e kurorėzuar me sakrificat e rinisė ademjashariane tė Kosovės. Vėrtet, historia ofron dėshmi se kjo tokė, nė tė gjitha kohėt, ka lindur e ka rritur Burra tė Dheut pėr t’u pėrbe mbi kokėn e tyre si nė perėndi. Dėshmorėve tė Prillit ‘81 gjakun ua mori drenicasi Tahir Meha i Prekazit, ndera e kombit i vetėpėrcaktuar pėr fatin e Oso Kukės sė Shkodrės nė Vraninė. Pikėrisht nė festėn e policisė jugosllave, mė 13 maj 1981, Tahiri, i ndjekur nga i ati, Nebih Lati i tregoi rinisė shqiptare se Lufta e armatosur, jo demonstrata me duarthatė, ėshtė rruga e Lirisė. Se barbari albanofob sllav, si dhe tė gjithė okupatorėt nė ēdo vend tė botės, e kupton vetėm gjuhėn e grykės sė pushkės.

Realisht, mbi gjakun e freskėt tė dėshmorėve tė “Pranverės Shqiptare ‘81” (Naser Hajrizi, Asllan Pireva, Xhelal Maliqi - Prishtinė, Rizah Matoshi, Sherif Frangu - Ferizaj, Salih Zeka, Ruzhdi Hyseni, Salih Abazi - Vushtrri, Malush Abrashi, Nesim Dana - Gjakovė), Shqipėria zyrtare iu kthye plotėsisht ēėshtjes sė Kosovės, pėrkatėsisht iu kushtua mbėshtetjes sė kėrkesės sė “shqiptarėve nė trojet e veta nė Jugosllavi” pėr lirinė e vetėvendosjes edhe si e drejtė legjitime e kombit shqiptar pėr bashkim. Nė themele tė Pranverės Shqiptare ’81 u ngritėn organizatat dhe lėvizja ilegale pėr Republikėn e Kosovės, gjithnjė nė mbėshtetje tė Mėmės Shqipėri pėr tė bashkuar vendet shqiptare nėn robėrinė jugosllave, si hap mė tė sigurt drejt bashkimit tė njėsisė etnokulturore historike tė Shqipėrisė. Krejt nė fund tė Pranverės Shqiptare ’81, si rrjedhim i ndryshimeve tė mėdha ideologjike nė arealin etnik tė Jugosllavisė, rezultoi ngritja e Rezistencės shqiptare legale paqėsore institucionale jugosllave e njohur si LDK.

Nė fillim tė viteve ‘90-a u ngrit Lėvizja Gjithėpopullore Shqiptare e Pajtimit Kombėtar pėrmes faljeve tė hasmėrive, nga 2 shkurti 1990 deri mė 17 maj 1992. Kėtė Lėvizje e menduan dhe e drejtuan studentė e intelektualė ish tė burgosur pėr Pranverėn Shqiptare ’81. Mbi tabanin e pajtimit tė arritur, Lėvizja Popullore e Kosovės e ngriti Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, e cila me pushkė, me penė dhe me aktivitet politik-diplomatik pėr pesė vjet tė luftės guerile, deri mė 26 nėntor 1997, dhe pėr njė vit, gjashtė muaj e pesėmbėdhjetė ditė tė luftės ballore me ushtrinė e pushtuesit, deri mė 12 qershor 1999, e solli Kosovėn nė cepin e lirisė pėr tė kapur penjtė qė ēojnė nė vetėvendosje tė Kosovės dhe nė zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare aktualisht tė mbajtur peng nga konstelacioni i papajtueshėm i Lindjes ortodokse me Perėndimin katolik. 

Simpoziumi shkencor: Demonstratat e vitit 1981 – kthesė vendimtare e Kosovės drejt lirisė, i cili sapo fillon nga puna, shpresojmė se do tė kurorėzohet me rezultate tė rėndėsishme pėr shkencėn. Distanca kohore prej  mė se njėzet vjetėsh ofron mundėsi reale pėr qasje pa anėsi, pa hezitim pėr ta thėnė tė vėrtetėn, aq mė parė kur tė kihet parasysh se me fitoren e Luftės sė UĒK-sė ėshtė rrumbullakėsuar njė epokė e historisė shqiptare.

Duke pėrfunduar tė mė lejohet tė konstatoj faktin se disa theksime tė mia, mė lartė, duhet tė kuptohen si kėrkesa tė shkencės historiografike pėr tė nxjerrė tė vėrtetėn historike pėr ideologjinė mobilizuese, pėr karakterin dhe pėr pėrmasat e Lėvizjes Gjithėpopullore Shqiptare Antijugosllave tė fundviteve ‘70-ta dhe tė viteve tė ‘80-ta.

Studiues tė nderuar ju dėshirojmė suksese tė kėnaqshme nė ndriēimin e problemeve historiografike qė shtrojnė titujt e kumtesave tė Programit tė Simpoziumit: “Demonstratat e vitit 1981 – Kthesė vendimtare e Kosovės drejt lirisė”.

Ju faleminderit pėr vėmendje![3]

______________________________________

[1] Kryereferat nė Simpoziumin: Demonstratat e vitit 1981- kthesė vendimtare e Kosovės drejt lirisė, Instituti Albanologjik, Prishtinė, mė 24, 25 dhe 26 nėntor 2001.

[2] Nė kėtė grup gravitonin: Ismail Dumoshi, Tahir Abdyli, Halil Alidemaj, Demė Fetaj, Fehmi Pushkolli, Hasan Salaj, Gani Bobi, Gjakush Qapari, Atdhe Gashi, Murat Blaku (Bojo) dhe Muhamet Pirraku (Ēerēizi). Pėr rrėmbimin e stafetės u pėrpoqėn: H. Alidemaj (i burgosur mė 15 nėntor 1981), D. Fetaj dhe M. Pirraku (i burgosur mė 4 gusht 1981). 

[3] Simpoziumi u organizua nė mėnyrėn mė shembullore dhe doli shumė i suksesshėm. Mirėpo, materialet e tij nuk u botuan pėr tri shkaqe:

                E para, personalitetet qė konsideroheshin organizues tė kėtyre demonstratave dolėn, ngapak, kundėrthėnės midis tyre dhe nuk i dorėzuan kumtesat pėr botim.

                E dyta, Kėshilli Organizues fare nuk pati pėrkrahjen financiare tė shtetit, kurse me pėrkrahjen e biznesmenėve kosovarė mėmzi do tė mbulohen rreth 50% tė shpenzimeve pėr mbajtjen e Simpoziumit.

                E treta, Kėshilli Organizues nuk arriti tė pajtonte mbi 4000 DM pėr abonimin e autorėve tė kumtesave (nga Shqipėria, Ilirida dhe Mali i Zi) nė “Grand Hotel” dhe nė “Iliria”, kurse Instituti Albanologjik, Dega e Historisė e tė cilit ishte bashkėorganizuese e Simpoziumit me Shoqatėn e tė Burgosurve Politikė tė Kosovės, borxhin e la barrė individuale tė Kryetarit tė Kėshillit Organizativ, Prof. Dr. Muhamet Pirrakut.

                Ky, mėse njėherė do tė kėrcėnohet edhe me gjyq pėr borxhin nga drejtoria e hoteleve nė fjalė.

Kthehu ne fillim

_____________________________________

 MARSI DHE PRILLI I VITIT 1981 PĖRBĖNIN RUBIKONIN E KOSOVĖS DHE PRELUDIN

E LĖVIZJES SĖ RE KOMBĖTARE, DERI NĖ EPOKĖN E LAVDISHME

TĖ USHTRISĖ ĒLIRIMTARE TĖ KOSOVĖS

Shkruan: Mehmet HAJRIZI

Prishtinė, 11.03.2007

 Ju nuk mund tė mashtroni gjithė popullin pėr gjithė kohėn

  Hydajet Hyseni, flet me megafon para demonstruesve - prill 1981

Nė mbarim tė ēerekut tė tretė tė shekullit tė kaluar, nė Kosovė po ngjizej njė opinion publik iluzor i dyfishtė pėr statusin e ardhshėm tė saj. Njė palė e iluzionistėve, duke fetishizuar rolin e demonstratave tė vitit 1968, besonin qė Kosova do tė avancohej nė republikė, mbasi kjo ishte kėrkesa dhe parulla qendrore e tyre, kurse pala tjetėr u besonte premtimeve zyrtare dhe jozyrtare tė udhėheqėsve shqiptarė, se ata do ta realizonin atė nė tavolina tė institucioneve. Kompromisi  tashmė i njohur ishte njė zgjidhje gjysmake dhe  dualiste, e cila Kosovės i dha  njė status tė krahinės autonome, si element konstituiv i federatės, por nė kuadėr tė Serbisė. Nė plan kombėtar, popullit shqiptar, ndonėse i treti nga madhėsia nė federatė, nuk i njihej statusi i kombit a popullit, por i pakicės kombėtare qė me eufemizėm quhej kombėsi, nė plan politik e juridik, Kosova nuk ishte as mish as peshk, kurse nė plan ekonomik, vazhdoi shfrytėzimi shumėdimensional kolonial. Propaganda e pompuar e  plotė folklor e filistinėve politikė dhe “shkencorė” shqiptarė,  pėr ta bindur, apo mė mirė, mashtruar popullin shqiptar, se Kosova paskėsh fituar tashmė tė gjitha tė drejtat kombėtare, politike, shtetėrore dhe historike, se ajo ishte bėrė de fakto republikė, etj, nuk pati jetė tė gjatė, sepse siē  thoshte John Locke,  “...ju nuk mund tė mashtroni gjithė popullin pėr gjithė kohėn”.

 

Ideja e republikės, si njė zgjidhje e ndėrmjetme drejt

vetėvendosjes deri nė shkėputje

Lėvizja kombėtare shqiptare nuk u nanuris, sepse organizimi i saj edhe pas  ndryshimeve kushtetuese tė vitit 1974, kishte rėndėsi, jo vetėm pse populli shqiptar nuk barazohej me popujt tjerė, por pėr mė keq,  Serbia pėrgatiste procese retrograde (tė pėrvijuara nė tė ashtuquajturin “Libėr i kaltėr”), pėr t’ia suprimuar Kosovės edhe atė autonomi, siē bėri pesėmbėdhjetė vjet mė vonė. Nė vigjilje tė demonstratave tė vitit 1981, lėvizja kishte njė bilanc tė shkėlqyer tė punės edukuese dhe mobilizuese tė potencialit ēlirimtar tė Kosovės. Ndonėse objektiv i saj programor ishte bashkimi i kombit, propagandohej edhe ideja e republikės, si njė zgjidhje e ndėrmjetme drejt vetėvendosjes deri nė shkėputje.

Shkaqet historike qė ēuan nė ngjarjet tashmė tė njohura tė vitit 1981, ishin, statusi prej robi i popullit shqiptar, pozita diskriminuese e tij nė bashkėsinė e popujve tė ish Jugosllavisė, gjendja e rėndė dhe e pa perspektivė e ekonomisė sė Kosovės dhe  puna e madhe qė kishte bėrė lėvizja ilegale pėr ngritjen e ndėrgjegjes kombėtare tė shqiptarėve.

Lėvizja kombėtare e Kosovės po kalonte nga veprimi nė  konspiracion tė thellė, nė sheshet e hapura tė qyteteve e tė fshatrave, nga strukturat e kufizuara tė veprimtarėve tashmė profesionistė, nė masa qindra mijėshe, qė pėrfshinte shtresat e shoqėrisė sė Kosovės dhe pėrtej saj. Baza shoqėrore e lėvizjes kombėtare po zgjerohej me tė shpejtė.

Klasa politike shqiptare bisht i regjimit pushtues

Klasa politike zyrtare kishte rastin historik tė riparonte dėmin e vitit 1974, sepse  pėrveē forcės sė argumentit tani kishte edhe argumentin e forcės sė  popullit tė kryengritur, por ajo nuk u vu nė ballė tė tij, mbasi ishte nė bisht tė regjimit pushtues, prandaj nė vend tė shpalljes sė republikės mė 1981, Kuvendi i Kosovės e aprovoi suprimimin e autonomisė mė 1989. Fatin e vendit e mori nė dorė vetė populli, duke siguruar iniciativėn vepruese dhe duke u bėrė dalzotės suprem i tij.

Mė 1981 ndodhi demonstrimi plebishitar i vullnetit politik tė shqiptarėve, kryengritja paqėsore nė njėrėn anė dhe lufta e pashpallur qė organizuan forcat serbe e jugosllave kundėr popullit duarthatė dhe tė pambrojtur tė Kosovės, nė anėn tjetėr. Demonstratat paqėsore u kthyen nė ngjarje tė pėrgjakshme nga makina shtypėse jugosllave qė po i shėrbente politikės hegjemoniste e ekspansioniste serbe, ndoshta pa kuptuar se oreksi i saj nuk do tė shuhej vetėm me Kosovėn.

  Gjykimi i Grupit tė Mehmet Hajrizit

Rėndėsia historike e Pranverės shqiptare tė vitit 1981 qėndron nė zgjimin shqiptar dhe nė sensibilizimin e solidaritetin e gjerė ndėrkombėtar. Duke qenė  gati e harruar nė pluhurin e historisė dhe problem i brendshėm jugosllav, ēėshtja e Kosovės me gjak e sakrifica u shfaq para botės me gjithė mprehtėsinė e saj.

Kosova e demaskoi fytyrėn e vėrtetė tė politikės pushtuese tė Jugosllavisė, duke lėkundur themelet e saj dhe sistemin e kalbur tė vetadministrimit. Pavarėsisht dėmeve tė rėnda qė pėsoi lėvizja e organizuar kombėtare, efektet e demonstratave nė ngritjen e ndėrgjegjes sė qytetarėve pėr ēlirim nga robėria, qenė tė barabarta me dhjetė vjet tė punės sė saj. Marsi dhe prilli i vitit 1981 pėrbėnin rubikonin e Kosovės nė luftėn ēlirimtare, pėrparimin e ndėrgjegjes sė Lirisė, siē do tė thoshte Hegel dhe preludin e ngritjeve, sasiore e cilėsore tė lėvizjes sė re kombėtare, deri nė epokėn e lavdishme tė  Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Ranė pėr tė mos vdekur kurrė

Nė njėzetė e gjashtė vjetorin e demonstratave historike, Kosova do tė duhej edhe institucionalisht tė kujtonte dėshmorėt e tyre, si Naser Hajrizi e Asllan Pireva, organizatorė tė demonstratave  dhe militantė tė lėvizjes kombėtare, Xhelal Maliqi e Salih Abazi, Salih Mulaku e Ruzhdi Hyseni, Rizah Matoshi e Sherif Frangu etj, qė ranė pėr tė mos vdekur kurrė.

  Dėshmorėt: Afrim Abazi, Naser Hajrizi dhe Ruzhdi Hyseni

Janė shumė mesazhet qė vijnė nga viti 1981, por porosia mė domethėnėse pėr brezin e sotėm ėshtė tė mos lejohet  pėrsėritja e zgjidhjeve gjysmake dhe tė padrejta tė ēėshtjes sė Kosovės, tė cilat e ēuan nė tragjedi tė njėpasnjėshme kėtė popull tė shumėvuajtur. Populli i Kosovės ka sakrifikuar shumė pėr lirinė dhe pavarėsinė e merituar, prandaj nuk duhet detyruar qė sėrish tė gjakoset pėr tė drejtat e tij tė ligjshme.

Kthehu ne fillim

_____________________________

MARSI, KY MUAJ I LEGJENDAVE QĖ ZURI VEND NĖ HISTORINĖ TONĖ MĖ TĖ RE

 

Shkruan:Mehmet BISLIMI

Mė 11.03.2007, Zvicėr

Bijtė mė tė mirė tė popullit tonė me punė, hapur e fshehur

e sollėn 11 marsin...

Pranvera po vjen ngadalė. Si duket nuk mund tė kalojė kaq lehtė pa u hetuar “koinēidenca” e vlimeve tė furishme nė Kosovė, qė zakonisht kanė ndodhur e po ndodhin gjatė muajit mars. Qė nga viti 1981 e deri tė rėnia e Komandantit Legjendar Adem Jashari, marsi ishte prehri  ku mbėshteti kokėn e tij plot me halle populli ynė liridashės. Edhe mė pas kur Egzonin me shokė i pėrpiu Ibri i ftohtė e deri tek ditėt e sotme, ngrohtėsia e tokės gjatė muajit mars sikur na forcoi, tamam si Anteun dikur. Marsi, ky muaj i legjendave qė zuri vend nė historinė tonė mė tė re.

11 mars i vitit 1981. Nomenklatura e sistemit pushtues titist, tė korruptuar, tė rėnė nga morali, tė degjeneruar e tė dalė boje nga ideja e mirėqenies socialiste dhe vetėqeverisėse, nėn petkun e vėllazėrim- bashkimit, kishin bėrė shumė padrejtėsi nė Kosovė, mbi kurrizin e popullit shqiptar, duke e eksploatuar tokėn tonė deri nėn thellėsitė e detit. Megjithatė, Kosova kishte mbetur njėra ndėr vendet mė tė pazhvilluara nė tėrė hapėsirat e pushtuesit jugosllav. Popullata jonė nėnēmohej dhe diskriminohej nė tė gjitha poret e jetės. S’do mend se kupa e mbushur e pushtuesit jugosllav prej kohėsh nuk po mbante mė dhe padyshim se ajo duhej tė pėrmbysej njė ditė, dhe kjo ndodhi, u pėrmbys pikėrisht aty ku duhej tė pėrmbysej, pra mu nė mensėn e studentėve tė Universitetit tė Kosovės!

  Dhjetramijėra demonstrues mė 1-2 prill 1981, artikuluan fuqishėm kėrkesėn Kosova Republikė!

 

Kėtė ditė e priste populli ynė prej dekadash e priste me padurim, e priste me guxim e dashuri tė madhe, pritej kjo pranverė qė erdhi mė herėt se ajo kalendarike. Erdhi e furishme, me lulėkuqet e atij behari tė rinisė sė madhe studentore.  

Bijtė mė tė mirė tė popullit tonė kishin punuar gjatė kohė pėr njė ditė si kjo. Hapur e fshehur ata sollėn 11 marsin duke u pėrballur me vuajtje e persekutime, me varfėri e diskriminim, me shtypje e burgje, me vrasje e likuidime, me shpėrngulje e dėbime,...

11 marsi i vitit 1981 ėshtė fillimi i njė fundi tė pushtimit tė Kosovės

Aparati shtypės serbosllav nuk mund tė kishte rezultat tjetėr nė Kosovė, veē revoltės sė fuqishme popullore e cila me kėtė rast tregoi se nuk do tė lejojė mė nėpėrkėmbjen e dinjitetit dhe lirisė sė saj me as njė ēmim!

Kėtu fillonte edhe fundi i njė maratone tė gjatė e robėrisė tė Kosovės, qė pushtuesi jugosllav me hekur dhe zjarr nėn petkun e dinakėrisė sė vetėqeverisjes e shkeli dhe shfrytėzoi  Kosovėn pėr decenie me radhė. Demonstratat e pranverės sė vitit 1981 eksploduan si njė fuēi baroti nė duart e pushtuesit jugosllav. Kėto demonstrata tundėn pėr shkatėrrim themelet e ish Jugosllavisė Socialiste tė asaj kohe. 11 marsi i atij viti ėshtė fillimi i njė fundi tė pushtimit tė Kosovės. Jugosllavia e pas kėtyre ngjarjeve, as edhe njė herė nuk morri veten mė, edhe pse ajo nuk la gurė pa lėvizur. Duke vu nė lėvizje tėrė organizmin e sektorit tė UDB-sė (nė mesin e tyre edhe shumė puthadorėsh shqiptarė), bėnė arrestimin e mijėra tė rinjve, veēmas studentė dhe intelektualė, por edhe punėtorė tė shumtė. U ngritėn gjykata tė tėra nė kėmbė, tė yshtura nga politika zyrtare e Beogradit dhe dėnuan popullin e Kosovės me dėnimet mė drakonike! Po thuaj shumica e kėtyre gjyqtarėve, fatkeqėsisht puthadorė shqiptarė, suspenduan e diferencuan shqiptarėt nga puna, nga shkolla, nga fabrikat, nga shoqėria, madje shkuan aq larg sa kėrkonin edhe lėēitjen e tė gjithė atyre qė nė njė formė a tjetėr pėrkrahnin kėto demonstrata.

 

Me gjithė presione tė mėdha, populli ynė pėrballoi me dinjitet duke i dhėnė mesazh tė qartė e tė prerė pushtuesit jugosllav se: Ne, nuk e durojmė mė jetėn e robit! Kjo ishte koha kur sakrificat mė sublime qė do tė pasonin pėr Kosovėn filluan tė gatuheshin nė zemrėn dhe mendjet e atdhetarėve mė tė mirė shqiptarė.

Kjo rrugė e gjatė, deri ku jemi sot, nuk ishte rrugė e shtruar me lule, por ishte rrugė e rimuar me gjak. Ky gjak dhe kjo aspiratė kėrkon, finalizimin e vet. Nuk ka ēmim tjetėr qė shpaguan sakrificat e shqiptarėve pėr lirinė e vet, veē bėrjes sė shtetit tė lirė dhe sovrane tė Kosovės, me tė gjithė ata qė dėshirojnė tė ndjehen tė lirė e tė jetojnė kėtu nė tokėn e Kosovės.

Klasa politike e sojit Hasani, Shukriu, Shiroka, Vllasi, kjo shtresė vazalėsh,  kishte

njė urrejtje patologjike  ndaj bijėve mė tė mirė...

Elita politike nė Kosovėn e pėrgjakur tė asaj pranvere, ishte zėnė nė befasi, zgjuar e trembur nga gjumi i rėndė qė po bėnte nė shtratin e butė me pupla tė ish pushtetit jugosllav. Ajo, nuk ishte e gatshme qė tė rreshtohej drejt. Nė fakt, as qė priste kush njė rreshtim tė tillė, ngase ishte e palogjikshme qė nga ajo shtresė vasalėsh tė presėsh diēka atdhetare. Pushtuesi kishte pėrgatitur kėtė shtresė me vite, e kishte avancuar e parfymosur me erėn marramendėse tė pushtetit dhe tė fryteve tė tij, qė nga punėsimi, makinat, banesat, shkollimi e deri tek tė bėrit e ligjit. Njė hafije pėr dy shkronjat “ K. R”, qė do tė thoshte “ Kosova Republikė!”, tė denonconte dhe fare lehtė mund tė dėnoheshe me 2 e 3 vite burg! Madje, disa gjakprishur shqiptarė tė asaj elite, shkuan aq larg, sa qė pėr ta bindur pushtuesin pėr pėrkushtimin dhe besnikėrinė e tyre ndaj tij, hoqėn dorė edhe nga pėrkatėsia e tyre kombėtare, duke u deklaruar me pėrkatėsi kombėtare jugosllave siē ishin Sinan Hasani, Ali Shukriu, Kolė Shiroka, Azem Vllasi  etj.

  Servilėt e regjimit pushtues:Ali Shkuria, Sinan Hasani dhe Azem Vllasi

___________________________________________

Kėtė klasė politike e shfrytėzoi maksimalisht pushteti jugosllav, deri sa njė ditė e hodhi pėr tokė si njė limon tė shtrydhur. Ata vazhdimisht i ranė po tė njėjtės melodi, qė nga akuzat kundėr popullit tė vet si: irredentist, ballist, nacionalist, vrimė e miut, diferencime, lėēitje e shkuan aq larg sa qė preken edhe nė simbolin tonė kombėtar! Pra, qėndrimi i kėsaj elite me kohė kishte kaluar edhe nė urrejtje patologjike dhe hakmerrej kundėr bijve tė popullit tė vet! Kjo bazė e urrejtjes e mbėshtetur nga yshtjet e politikės sė Beogradit zyrtar, elitėn shqiptare tė asaj kohe e kishte bindur qė tė lehte pa ndėrprerė kundėr interesave popullit tė vet. Qentė po lehnin, por karvani po ecte, vėrtetė ngadalė, por sigurt!

Si u pėrgjakėn demonstratat paqėsore tė masit-prillit 1981

nga milicia dhe ushtria pushtuese jugosllave

Nė vetėn e parė:

-  Mė 26 mars, u ngjita shtyllės ndriēuese tė rrugės (diku pranė radio Prishtinės), dhe hoqa flamurin e Jugosllavisė, duke e pėrplasur atė pėr tokė. Sinan Hasani nė librin e tij, kishte shkruar se: “Njė student me njė shpejtėsi majmuni u ngjit shtyllės sė metaltė, dhe pėrdhosi  flamurin e Jugosllavisė!”

Nė fakt, ai kishte tė drejtė ngase mua mė duhej njė shpejtėsi e tillė, pėr tė hequr shumė flamuj tė Jugosllavisė, tė cilėt i kishin vu majmunėt e shumtė si Sinan Hasani me shokė, mu nė zemėr tė Kosovės! Ē’ėshtė e vėrteta, unė e pėrbalta flamurin e pushtuesit, atė flamur mė vonė e vrau me pushkėn e lirisė, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės- bijtė mė tė mirė tė popullit tonė.

Dhuna e milicisė pushtuse serbe

-  Demonstratat e vitit 1981, populli ynė i pėrkrahu fuqishėm e pa u hamendur. Nė mesin e studentėve vėrshuan si lumi; nxėnės, studentė, punėtorė, qytetarė, vajza, gra, tė rinj e tė moshuar- qė tė gjithė! Vlen tė ceket, dhe nuk guxon tė anashkalohet: Tė gjitha dyert e qytetarėve atdhedashės tė Prishtinės qėndruan hapur pėr demonstruesit. Ata na pritėn me bukė e kripė e zemėr, na strehuan, na i lidhėn plagėt, na e ngrohėn shpirtin, na dhanė kurajėn dhe mbėshtetjen, prandaj edhe sot i puthi me respekt duart e tė gjitha atyre nėnave qė na dhanė bukėn e ngrohtė e na i lidhėn plagėt e njoma. Ta paēim borxh Prishtinė!

-  Punėtorė tė shumtė tė furrave e tė shitoreve, shpėrndanin bukė, pije e ushqime tė tjera, pėr demonstruesit. Sot mė lejoni tė ju them: Ju lumtė o bijtė e atdheut, dėshmuat dashurinė pėr atdheun dhe pėr bijtė tuaj!

-  Punėtorė tė shumtė nga organizata tė shumta punuese si: “Ramiz Sadiku”etj, me helmeta nė kokė u futėn nė gjirin e demonstruesve. Ata sollėn me vete sė bashku me pėrkrahjen morale pėr ne edhe mjete tjera barrikade si: kamionė, ekskavatorė, rrafshues, buldozerė etj. Demonstruesit u bėnė tė pakalueshėm. Kėta punėtorė u solidarizuan me bijtė e vet, duke dashur qė tė vdesin pranė tyre! Mos e harroni kėtė kategori qė sot ėshtė si mos mė keq!

-  Punėtorėt e shėndetėsisė, po shpėrndanin fasha, medikamente, vaksina e gjithė ēka ishte nė mundėsinė e tyre pėr shpėtimin dhe aftėsimin e demonstruesve. E madhja Sahadete Mekuli i kishte pritur demonstruesit e plagosur nė spital me fjalėt mė tė bukura, dhe mė tė guximshme si: ME FAT PLAGĖT O TRIMAT E KOSOVĖS ! Mos e harroni kėtė akt, Shėndetėsi e Kosovės, mos shkelni mbi betimin e Hipokrates sonė Sahadete!

  Proceset gjyqėsore kundėr intelegjencės sonė atdhetare

-  Mbi fakultetin Ekonomik, nga njė tank i ish ushtrisė jugosllave u shti nė turmė.  Shtiu armata e quajtur JNA! Nga breshėria e plumbave, u kėput pėr dhe Besa Ahmeti- nxėnėse. Plagėt ia lidhėm me kėmishėn e trupit tė Fejzė Veliut nga Polaci i Drenicės dhe e futėm nė njė makinė “Reno 4”. Mbaj mend se nė momentin kur Besa ishte mes jetės a vdekjes, tek po i thoshte njė shoqes sė vet: “Mos trego nė shtėpi, mos u trego prindėrve, thuaju se Besa ėshtė me demonstruesit!”... dhe vėrtetė emri i Besės ishte kudo me ne, ėshtė edhe sot. Mos harroni gjakun e derdhur pėr liri rrugėve tė Prishtinės, dhe besėn e betimin e dhėnė!

-  Njė grua qė kishte nė dorė njė litėr qumėsht, tė cilėn e kishte blerė diku nė treg pėr bebet e saja, na e zgjati atė qumėsht, duke na thėnė: “Merreni se fėmijėt i ushqej edhe me gjirin tim!” Mos e harroni gjirin e nėnave tė cilat na e dhanė pėr kėto ditė, jo pėr tė shkelur mbi gjakun e derdhur rrėke pėr liri, se pastaj detyrohen e na thonė : “ Haram ju qofshin gjinjtė e nėnave!”...

-  Nė demonstratėn e prillit ishte vra edhe i riu Xhelal Maliqi, punėtor i Televizionit tė Prishtinės. Edhe njė lule e kėputur nė mesin e shumė Dėshmorėve tė Kombit. Me disa shokė shkuam atje qė tė pėrshėndeteshim pėr sė fundi herė para varrimit. Si sot... nė njė oborr tė vogėl... nėn njė pemė tė madhe qė kishte qenė aty, njė djalė i ri si njė lis shtrirė nė njė arkivol tė vjetėr, shtrirė e me sy tė hapur!... Ata sy, edhe sot tė hapur qėndrojnė?! Qindra Dėshmorė tė Kosovės nuk po i mbyllin sytė dot. Mos harroni, ata sy duan qė Kosovėn ta shohin tė lirė, dhe vetėm tė lirė!

  Mijėra atdhetarė u dergjėn nėpėr kazamatet e tmerrshme jugosllave(pamje nga Goli Otoku)

 -  Nga shtėpia e Dalibashiqėve (atje afėr mensės sė studentėve), diku rreth orės 11 paradite, ishte shtėnė me armė zjarri. Dalibashiqėt kishin plagosur njė demonstrues pėr vdekje. Nė orėn 4 pasdite, kur policia u ngjit lart nė atė lagje, prapė njėri nga Dalibashiqėt doli me pushkė M 48- tė, nė dorė dhe diku 10-15 metra mbi shtėpinė e tij, qėlloi njė demonstrues i cili atė moment ishte duke manovruar me njė kamion pėr ta bėrė barrikadė nė rrugė. Nga njė largėsi prej 200 metrash mė lartė, mbrapa trafo-sė sė rrymės, kėtė ngjarje e kemi parė me sy, unė -  Mehmet Bislimi nga Prekazi, Ismet Kabashi nga Polaci dhe Ilaz Kolovica nga Prishtina!

Nuk kam njohuri, nėse kėta dy tė qėlluar nga qytetari Dalibashiq, kanė vdekur, apo shpėtuar? Dalibashiqėt pėr kėtė akt u dėnuan atė botė vetėm me nga 30 ditė burg kundėrvajtės. As kjo nuk duhet harruar!

-  Nė Kosovė gjatė demonstratave tė marsit dhe prillit tė vitit 1981, milicia dhe ushtria jugosllave, vrau 11 demonstrues dhe plagosi mbi 300 sish. Burgosi mbi 2500 tė rinj, pėrjashtoi nga shkollat, fabrikat, dhe institucionet tjera, diferencoi, lėēiti me mijėra  shqiptarė. Vizitoni varret e tė rėnėve, nė mėnyrė qė t’i kujtojmė flijimet e tyre pėr njė Kosovė tė lirė!

-  Milicia e Jugosllavisė, nė mesin e tyre edhe shumė milicė shqiptarė, me 26 mars, diku pas orės 16 u vėrsulėn rreth konvikteve tė studentėve, pėrdorėn njė dhunė tė paparė as nė Aparteidin e Afrikės. Nuk mė hiqet nga sytė flamuri nė duart e njė vajzė tė re, sė cilės mė shumė se katėr policė nuk po mundnin t“ia hiqnin flamurin nga duart Shqiponjės sė Kosovės! Mos harroni, askund nė botė nuk ndodh, qė simbolet nacionale tė pėrdhosen apo pėrshtatėn pėr hir tė minoritarėve qė nė Kosovė pėrbėjnė 5 %!

-  Nė maj tė po atij viti Tahir e Nebih Meha, si dikur Oso Kuka, u dogjėn nė kullėn e tyre! Ata me kėtė rast i treguan pushtuesit jugosllav se shqiptarėt njė ditė do tė detyrohen tė mbrohen edhe me armė. Tahiri atė vit vrau me pushkėn  e lirisė forcat e dhunshme tė pushtuesit, vrau namin e tyre edhe pėr mė keq hodhi pėr tokė “mitin” mbi njėsitet speciale tė ish UDB-sė. Mos harroni krismėn e pushkės sė lirisė tė Tahir Mehės. Ishte lajmėtarja e parė e pushkėve tė lirisė sė UĒK-sė!

Ēmimin e lirisė, deri sot e kemi paguar shumėfish!

E tėrė njė histori luftėrash e vuajtjesh pėr liri, sigurisht qė nuk i ka rrėnjėt cekėt. Ato rrėnjė janė tė thella, dhe datojnė qė kur erdhi pushtuesi nė tokat tona, prandaj rrėnjėt e lirisė nuk dukėn mbi tokė qė t’i shkuli pushtuesi kur tė dojė. Jo, ato bulojnė ēdo pranverė, bulojnė nga shtytja qė i jep fuqi gjaku derdhur pėr liri. Historia jonė nuk ėshtė histori romantike me tė vėrshuara e me tė shkėputura, kjo ėshtė histori qė i ka futur tmerrin pushtuesit serb. Kjo histori ka kaluar pėr tehun e shpatės sė Gjergj Kastriotit, pėr mes kėshtjellės sė barotit tė Luanit tė Janinės, pėr mes kullės sė Oso Kukė Vraninės, pėr mes litarit tė Idriz Seferit e gjoksit tė Mic Sokolit, pėr mes diplomacisė sė Abdylit, Hasanit e  Qemalit, pėr mes kobures sė Boletinit, pėr mes sė tehut tė sopatės sė Ahmet Prekazit e mitralozit tė Adem Jasharit.

Kjo ėshtė njė histori e tėrė, qė nuk e zhbėri as Sulltani, as Krajli i Serbisė e as jugosllavėt. Brezi i demonstrueseve tė vitit 1981, pėrfundimisht shembi themelet e Jugosllavisė pushtuese. Pushkėt e lirisė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, mbėshtetur fuqishėm nga populli ynė, bėnė gėrmadhė kalanė tė quajtur Serbi. Mos tė harrojmė edhe kėtė: Ēmimin e lirisė, deri sot e kemi paguar shumėfish!

 

 


_________________________________________________________________________________________

 

USHTRIA ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS DHE DĖSHMORĖT

JANĖ KRENARIA E POPULLIT SHQIPTAR

  Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte dhe ėshtė determinantja kryesore e tė gjitha ndryshimeve pozitive tė bėra nė Kosovė. Ajo i ndryshojė rrjedhat e historisė, tė zhvilluara qysh nga ripushtimi i Kosovės - nė nėntor 1912 nga pushtuesit serbė. Dhe, prandaj nuk thuhet kot se UĒK-ja dhe dėshmorėt e saj tė rėnė nė altarin e lirisė, janė dhe do tė mbeten pėrjetėsisht krenaria e popullit shqiptar.

___________________________

 

Varrezat e dėshmorėve nė Prekazin legjendar

Fėmijėt e familjes Jashari, qė ranė nė altarin e lirisė nga soldateska barbare serbe

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

 

  

 

Dėshmorėt e Kosovės Lindore (Luginės sė Preshevės)

____________________________________________________________________________

R  R  I  T  A     E     U  Ē  K - sė ...

             

Topi i UĒK-sė

 

 

 

 

 

 

  

 

  

 

 

 

  

 

 

 

 n

 

 

       

 

 

 

----------------------------------------------------------------------

 Hallkat e zinxhirit komandues tė strukturave kriminale serbe gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999) 

CILAT ISHIN HALLKAT E ZINXHIRIT KOMANDUES TĖ STRUKTURAVE MILITARE DHE

PARAMILITARE SERBE (LEXO: TĖ VARRMIHĖSVE TĖ KOSOVĖS)

GJATĖ LUFTĖS NĖ KOSOVĖ ?!

***

  KUSH E PROJEKTOI PLANIN E OPERACIONIT “PATKOI” DHE SA FORCA MILITARE DHE

PARAMILITARE SERBE MORĖN PJESĖ NĖ REALIZIMIN E KĖTIJ

OPERACIONIN SHFAROSĖS PĖR SHQIPTARĖT ?!

 

Shkruan: Sheradin BERISHA

Mė 22.04.2007

---------------------------------------------

P ė r m b a j t j a:

-Cila ishte struktura ushtarake serbe gjatė luftės nė Kosovė?!

- Cila ishte struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (MUP-it) gjatė luftės nė Kosovė?!

- Kush e projektoi operacionin e koduar ”Patkoi” dhe cilat forca militare dhe paramilitare serbe morėn pjesė nė realizimin e kėtij operacioni shfarosės pėr shqiptarėt ?!

- Shpėrblimi dhe gradimi i kriminelėve nga kryekrimineli Millosheviē !

- Hetimet e gjykatės sė Hagės pėr krimet e kryera nė Kosovė

Fotogaleria e strukturave militarėve dhe paramilitare serbe...!

***

Dihet mirėfilli se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), Serbia angazhoi njė superstrukurė tė gjerė forcash ushtarake-policore…, kundėr popullit Shqiptarė dhe Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kėto forca pėrbėnin njė kombinim kompleks tė strukturave policore speciale tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė, njėsive ushtarake speciale tė Ushtrisė serbe, njėsive tė shumta paramilitare si dhe tė njė spektri forcash tė tjera vullnetare qė vinin nga vendet  ish-sovjetike si nga: Rusia, Bjellorusia, Ukraina, pastaj Rumania etj etj Dhe, tėrė kjo superstrukturė kriminale  kishte vetėm njė kokė komanduese tė pėrbashkėt, e ai ishte  kryekrimineli (lexo:kryevarrmihėsi i Kosovės) Sllobodan Millosheviq.

Pėr tė argumentuar pėrfshirjen e kėsaj superstrukture nė veprimtaritė kriminale dhe si tė tilla me pėrmasa gjenocidale, nė vijim po referohem njė raporti tė organizatės ” Human Rights Watch”.

Nė raportin e tetorit 2001, kjo organizatė hulumtuese(faktmbledhėse) pėr krimet nė Kosovė, shkruan:„Ushtria Jugosllave kishte komandėn e pėrgjithshme gjatė periudhės sė bombardimeve tė NATO-s. Sipas ligjit, ajo kishte nėn varėsinė e  saj policinė dhe forcat paraushtarake, megjithėse zyrtarėt e lartė nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme serbe ushtruan dukshėm njė influencė tė rėndėsishėm gjatė fushatės. Ushtria kontrollonte rrugėt kryesore dhe kufijtė duke koordinuar dhe lehtėsuar kėshtu “spastrimin etnik” (nė Kosovė). Policia dhe forcat paraushtarake u pėrfshinė nė mėnyrė mė tė drejtpėrdrejtė nė dėbimin e civilėve dhe shkatėrrimin e fshatrave, pėr tė cilėn kishin mbėshtetjen e artilerisė sė ushtrisė (serbe-vėrejtja ime). Gjatė kėtyre operacioneve burrat veēoheshin nga gratė dhe fėmijėt pėr t’u marrė nė pyetje pėr Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės dhe egzekutoheshin nė vend.”

Sipas kėtij raporti Ushtria serbe ishte nėn kontrollin e plotė tė  Kėshillit tė Lartė tė Mbrojtjes, i pėrbėrė nga presidentėt e Serbisė, Malit tė Zi dhe “Jugosllavisė” dhe qė kryesohej nga kryetari jugosllavė Millosheviq. Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė serbe gjatė luftės nė Kosovė ishte Gjenerali Dragoljub Ojdaniē. Ojdaniē pas pėrfundimit tė luftės, do tė emrohet si Ministėr i Mbrojtjes sė UJ-sė, dhe nė kėtė post qėndroi deri nė tetor tė vitit 2000.

Cila ishte struktura ushtarake serbe gjatė luftės nė Kosovė?!

Ushtria serbe (nė tėrėsinė e saj) pėrbėhej prej tri tė ashtuquajturave armata, dhe prej tyre armata e tretė ishte bartėse e pėrgjegjėsive pėr luftėn (1998-1999) nė Kosovė. Pėr ēudi edhe gjatė ripushtimit tė Kosovės (Vilajetit tė Kosovės) nė tetor tė vitit 1912, qeveria serbe nė krye me radikalin Nikolla Pashiq dhe mbretin Peter Karagjorgjeviq, angazhoi armatėn e tretė serbe nė krye mė gjeneralin famėkeq Bozhidar Jankoviq (udhėheqės i organizatės ēetnike serbe "Narodna Odbrana").

Skema nr.1

------------------------------------------

Ndėrsa nė vitin 1912-1913 komandant i armatės sė tretė serbe ishte gjen.B.Jankoviq, nė vitin 1998-1999 komandant i po armatės sė tretė  ishte Gjen.Kol. Nebojsha Pavkovic. Ndėrkaq komandant i Korpusit tė Prishtinės qė pėrbėnte superstrukturėn ushtarake tė armatės sė tretė serbe  nė Kosovė, ishte Gjeneral major Vlladimir Llazareviē.

Korpusin ushtarak tė Prishtinės (sipas raportit “Human Rights Watch”) e pėrbėnin: pesė brigada, njė njėsi policore ushtarake dhe njė regjiment aviacioni.

Cila ishte struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (MUP-it)

gjatė luftės nė Kosovė?!

Gjatė luftės nė Kosovė, Struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (Ministarstvo Unutrashnjih Poslova, apo siē thirrej shkurt MUP), drejtohej  nga Ministri Vlajko Stojiljkoviē.

Nė kuadėr tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė bėnin pjesė policia e rregullt e Kosovės, e komanduar nga Streten Lukiē; Forcat policore speciale (Posebne Jedinice Policije, apo PJP) e qė komandoheshin nga  Gjen. Lt. Obrad Stevanoviē dhe Forcat Antiterroriste (Specijalna Antiteroristiēka Jedinica, apo SAJ), tė cilat komandoheshin nga Kol. Zhivko Trajkoviē. Ndėrkaq kreu i sektorit tė sigurimit publik nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme ishte Gjeneral Vlastimir Gjorgjeviē...

-Ministria e Punėve tė Brendshme tė Serbisė kishte gjithashtu edhe shėrbimin e sigurimit (policinė sekrete), UDB-ėn, e cila padyshim ishte syri dhe veshi i regjimit pushtues serbė nė Kosovė.

Skema nr.2

--------------------------------------

Deri nė janar tė vitit 2001, nė krye tė sigurimit tė shtetit tė Serbisė ishte Gjen. Kol.  Radomir Markovic, ndėrsa kreu i sigurimit tė shtetit serb (UDB-sė) nė Kosovė gjatė luftės ishte z. David Gajiē.

Shėrbimi sekret i Serbisė UDB-a, pėr tė zbuluar aktivitetin e UĒK-sė, nė radhėt e veta ka rekrutuar edhe shqiptarė. Ky shėrbim famėkeq nė Kosovė dislokoi gjithashtu edhe tė ashtuquajturėn »njėsi operative speciale, JSO-nė (Jedinica za Specijalne Operacije) », e cila i ndihmoi nė forma tė ndryshme njėsitė  kriminale paramilitare, tė njohura si “Beretat e Kuqe” apo “Djemtė e Frenkit” (emertim ky qė u morė sipas Frenki Simatovic, njė personalitet kyē nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, dhe njihej si themeluesi i kėtij grupi).

-Gjatė luftės kjo njėsi speciale « JSO-ja » komandohej nga Milorad Lukoviē, i njohur me nofkėn “Legija”.

Skema nr.3

-----------------------------------------------

Kush e projektoi operacionin e koduar ”Patkoi” dhe cilat forca militare dhe paramilitare

serbe morėn pjesė nė realizimin e kėtij operacioni shfarosės pėr shqiptarėt ?!

Operacionin e koduar »PATKOI » e ka projektuar Shtabi i ushtrisė ugosllave (serbe) dhe mė pastaj ėshtė miratuar nga kreu politik nė krye me Sllobodan Millosheviqin. Ky projekt ėshtė bazuar pothuajse plotėsisht nė platformat antishqiptare tė projektuara qysh nė vitin 1844 nga Ilia Garashanini « Naēertanija » e deri te Memorandumi” i Akademisė sė Shkencave tė Serbisė » kreatorė i secilės ishte akademiku serbė Dobrica Qosiē.

Operacioni « Patkoi »ėshtė planifikuar tė zbatohet nė tri faza:

-Faza e parė ishte paraparė qė tė kryhej gjatė muajit janar 1999, e qė kishte pėr qėllim spastimin etnik nga popullsia shqiptare pjesėn veriore tė Kosovės.

-Faza e dytė ishte planifikuar gjatė muajit shkurt pėr ta pėrfshirė pjesėn qendrore tė Kosovės, pėrkatėsisht Drenicėn dhe rajonet pėrreth, ku pėrveē vrasjeve dhe dėbimit tė popullsisė shqiptare, kishte pėr qėllim edhe shkatėrrimin e njėsiteve tė UĒK-sė.

-Faza e tretė gjatė marsit dhe prillit 1999, kishte pėr qėllim pėr tė realizuar spastrimin etnik  tė Kosovės. Pėr kėtė qėllim, hapi dy vendkalime kufitare, atė me Shqipėrinė nė Qafė tė Morinės dhe me Maqedoninė nė Bllacė.

 Nė operacionin „Patkoi“ pėrpos korpusit tė Prishtinės, morėn pjesė edhe forcat e mėdha nga Serbia dhe Mali i Zi, si: Korpusi 21 i Nishit i pėrbėrė nga Brigada e Blinduar 211(Nish) nė pėrbėrje prej 1258 trupa, 75 tanke, 13 topa dhe 4 RBV, Brigada 150 e Vranjės e pėrbėrė prej 1300 trupa, 72 topa dhe 12 RBV, Brigada e motorizuar 78 e Vranjės e pėrbėrė nga 1316 trupa dhe 31 tanka, Brigada  e 2-tė e Nishit e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 10 tanke, Brigada 175 e Leskovcit e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 18 tanke, Brigada e motorizuar e 4-tė e Pirotit e pėrbėrė nga 1600 trupa, 31 tanke dhe 18 topa, Njėsiti i inxhinierisė 352 i Prokuples nga 1000 trupa dhe Njėsiti i Logjistikės 85 i Nishit i pėrbėrė prej 1000 trupash. Korpusi 37 i Uzhicės me Brigadėn e 37-tė tė motorizuar tė Rashkės qė kishte nė dispozicion 1695 trupa, 31 tanke dhe 18 topa dhe Brigada 19 e Pozhegės e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 18 topa. Nė Kosovė kishte ardhur edhe Korpusi 24 i Kragujevcit, i cili pėrbėhej nga Brigada 80 e Kragujevcit me 1600 trupa dhe 18 topa. si dhe Korpusi 12 i Novi – Sadit qė nė pėrbėrje kishte: Brigadėn e 18 tė Novi - Sadit qė nė pėrbėrje kishte Brigadėn e 18 tė Novi – Sadit me 1600 trupa dhe 18 topa.(shih gazetėn“Zėri”, 25 maj 2005, f.21 – 22 dhe “Koha ditore”, 31 dhjetor 1999, f.11)

Nė Kosovė ishte stacionuar edhe Armata e parė e Beogradit, e cila nė pėrbėrje tė vetė kishte: Brigadėn 252 tė blinduar tė Kralevės, me 1121 trupa, 82 tanke, 12 topa dhe 4 RBV. Kėtu ishte edhe Korpusi special i Beogradit me Brigadėn e parė tė Blinduar, Brigada speciale 72 dhe Brigada 63 e parashutistėve. E para kishte 1184 trupa, 112 tanke, 12 topa dhe 4 RBV, e dyta  kishte 1189 trupa, ndėrsa ajo e parashutistėve 460 trupa. Pėr tė shkuar nė Kosovė, ishte angazhuar edhe Korpusi 2 i Podgoricės, ku bėnin pjesė : Brigada e 5-tė e motorizuar me 1478 trupa dhe 31 tanke. Brigada 1 B/4 alpiniste e Kollashinit me 350 trupa dhe Brigada 4 e Policisė ushtarake e Podgoricės me 359 trupa.(po aty)

Plani 1 + Plani 2 i Operacionit "PATKOI"

-------------------------------------

Pėrveē forcave ushtarake tė lartėpėrmendura, nė operacionet nė Kosovė, shtyllėn mė tė rėndėsishme dhe mbėshtetėse tė regjimit tė varrėmihėsit Sllobodan Millosheviqit e kishin udhėhequr forcat speciale tė policisė, tė cilat forca prej fillimit tė luftės, kishin kryer operacionet e spastrimit etnik nė Kosovė. Komandanti i forcave speciale tė policisė nė Kosovė(siē kemi theksuar mė lartė) ishte gjeneralmajori Sreten Llukiq.

Gjatė kėtij operacioni famkeq ishin tė angazhuar gjithashtu edhe forca tė ndryshme paramilitare serbe, me detyrė qė tė vrasin, tė djegin e tė plaēkisin dhe tė dėbojnė shqiptarėt nga vatrat e tyre stėrgjyshore.

Ndėr njėsitė paramilitare serbe ishin : "Shkorpionėt", “Tigrat e Arkanit”, “Beli Orlovi” (Shqiponjat e Bardha) tė Voisllav Sheshelit, “vullnetarėt e ardhur nga Republika serbe e Bosnjes dhe shumė vullnetarė dhe mercenarė tė ardhur nga ish-vendet sovjetike. Ndėrkaq nė njėsitė paramilitare serbe janė rekrutuar vullnetarisht edhe tė gjithė serbėt dhe malazezėt lokal - vendės (kishte edhe njėsi tė veēanta kriminale vendėse - lokale), tė cilėt nė bashkėveprim me forcat e tjera militare - policore serbe kanė kryer masakrat mė barbare (mizore) nė historinė e njerėzimit mbi popullsinė e pambrojtur shqiptare. (Pėr kėtė gjė mė gjerėsisht mund tė mėsoni nėse  lexoni mė poshtė shkrimin: » VARRMIHĖSIT E KOSOVĖS, KRIM PA NDĖSHKIM »).

Ashtu siē vura nė spikamė edhe mė lartė, tė gjitha njėsitė paramilitare qenė nėn kontroll tė plotė tė kreut shetėror serbė. Pėr kėtė fakt flasin shumė argumente. Pas pėrfundimit tė luftės, shumė paramilitarė serbė(por edhe tė huaj) kanė dhėnė intervista pėr gazeta tė ndryshme, dhe pa hezitim kanė deklaruar, se gjatė luftės nė Kosovė, shpeshherė  zyrtarė tė lartė tė ushtrisė dhe tė policisė serbe iu jepnin lista me emra tė shqiptarėve, tė cilėt duheshin ekzekutuar prej tyre !!!

Shpėrblimi dhe gradimi i kriminelėve nga kryekrimineli Millosheviē !

  Nė prag tė pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, kreu shtetėror serb shenoi qindra ngritje nė detyrė dhe shpėrblime pėr personelin e policisė dhe tė ushtrisė serbe, duke pėrfshirė kėtu dhe udhėheqėsit mė tė lartė(bashkėpunėtorėt mė tė afėrt tė Millosheviēit)) si : Dragoljub Ojdanic, Nebojsha Pavkovic, Vladimir Lazarevic, Obrad Stevanovic, Sreten Lukic, Vlastimir Gjorgjeviē, Zhivko Trajkoviē, si dhe shumė komandantė brigade nė Korpusin e Prishtinės etj.
Mė 7 qershor 1999, (vetėm 2 ditė para nėnshkrimit tė marrėveshjes tekniko-ushtarake nė Kumanovė, ndėrmejt NATO-s dhe Serbisė) kryekrimineli serb Sllobodan Millosheviē, dekoroi e u shprehu mirėnjohje e mbėshtetje 911 pjestarėve tė MUP-it pėr siē thotė “shtypjen e terrorizmit nė Kosovė e pėr mbrojtjen e vendit nga agresioni“ !!!



Midis atyre qė u dekoruan, ishin:

1.Tre gjeneralė,

2.Shtatėmbėdhejtė kolonelė,

3.Shtatėmbėdhjetė lejtėnantė kolonelė,

4.Njėzetė majorė,

5.Tridhjetė kapitena,

6.Dyzetė e pesė lejtėnantė,

7.Tridhjetė e shtatė nėnlejtėnantė,

8.Pesėdhjetė rreshterė majorė,

9.Gjashtėqind e pesėdhejtė e dy nėnoficerė, dhe

10.Dyzet pjestarė tė strukturave tjera tė MUP-it serb.

-Pėr manifestimin e trimėrisė dhe tė guximit nė “vrasjen dhe masakrimin e mijėra shqiptarėve nė Kosovė”, kryekrimineli(lexo kryevarrmihėsi i Kosovės) Millosheviē u dha „urdhėrin e trimėrisė“ pjestarėve tė armatės sė tretė, si vijon:

1.Gjeneral bigadier Milan D.Djakoviē

2.Kolonel Zoran M.Jabllanoviē,

3.Kolonel Milivoje P.Braniē,

4.Kolonel Miloje Miletiē,

5.Kolonel Dragan Petroviē,

6.Kolonel Radojko Stevanoviē,

7.Kolonel Veroljub Zhivkoviē,

8.Lejtėnant kolonel Simo Ivoseviē

9.Lejtėnant kolonel Stojan Konjikavac

10.Lejtnėnant kolonel Pera Petroviē

11.Major Zoran Bojkoviē

12.Major Urosh Nikoliē

13.Major Radivoje Paravinja

14.Major Ljubisav Stojanoviē

15.Kapiten i urdhėrit tė parė Ljubisha Vuqetiē

16.Kapiten i urdhėrit tė parė Zoran Raseta

17.Kapiten i urdhėrit tė parė Boban Rajkoviē

18.Kapiten Dragan Lukiē

19.Kapiten Jovica Milak

20.Kapiten Perica Nastasijeviē

21.Kapiten Milosh Raleviē

22.Kapiten Cedo Tėrpkovski

23.Lejtėnant Boban Kuzmanoviē

24.Nėnlejtėnant Nenad Popoviē

25.Rreshteri veteran Radisha Iliē

26.Rreshteri veteran Zheljko Alar

27.Rreshteri veteran Branko Vukoviē

28.Rreshteri Aleksandėr Rakoviē

29. Rreshteri i ri Ivan Niqiforoviē

30.Kaporal Branisllav M.Fungerhut

31. Ushtar Dragan Beloseviē

32.Ushtar Milan Bogdanoviē

33.Ushtar Veroljub Mijatoviē

34.Ushtar Sasha Pejiē

35.Ushtar Milinko Pendiē

36.Ushtar Nikolla Popoviē.

-Gjithashtu u dekoruan edhe kėta oficerė tė UDB-sė nė Kosovė:

1.Kolonel Dragutin ADAMOVIĒ-Gjakovė

2.Kolonel Dushan B.GAVRANIĒ-Gjilan

3.Kolonel Gradimir R.ZEKAVICA-Prizren

4.Nėnkolonel Millan S.GJURIĒIĒ-(Prizren,kreu i departamentit tė policisė)

5.Major Milenko M.BOZOVIĒ-Komandant i policisė nė Skėnderaj.

-Kryekrimineli Millosheviq, me “Urdhėrin e lirisė, Urdhėrin e heroit Kombėtar, Urdhėrin e Flamurit Jugosllavė dhe Urdhėrin e Flamurit tė Luftės tė Shkallės sė parė” – i dekoroi kėta komandantė tė lartė qė luftuan nė Kosovė:

-Urdhėri i Lirisė iu dha:

1.Gjeneralit Dragolub Ojadaniē

2.Kolonel Gjeneralit Nebojsha Pavkoviē (Komandant i Armatės sė Tretė)

-Urdhėri i Heroit Kombėtar iu dha:

1.Kolonel Dragan Zhivanoviē-Komandant i Brigadės 125 tė motorizuar;

2.Kolonel Bozhidar Deliē-Komandant i Brigadės 549 tė motorizuar;

3.Kolonel Ljubisha Dikoviē- Komandant i Brigadės 37 tė motorizuar;

4.Nėnkolonel Ilija Todorov-Komandant i Brigadės 63 tė parashutistėve;

5.Kolonel Zharko Brankoviē-Komandant i Brigadės 124 tė ndėrhyrjes policore;

-Urdhėri i Flamurit Jugosllavė iu dha:

1.Zoran Angjelkoviēit-“President i Kėshillit Ekzekutiv tė Pėrkohshėm pėr Kosovė e Metohi”;

2.Nikolla Shahinoviēit-Zėvendės kryeministėr i qeverisė jugosllave;

3.Vllastimir Gjorgjeviēit-kolonel gjeneral i policisė;

4.Obrad Stevanoviēit-major gjeneral i policisė;

5.Sreten Lukiqit-major gjeneral i policisė.


&

Hetimet e gjykatės sė Hagės pėr krimet e kryera nė Kosovė

Pas njė fillimi tė ngadaltė nė vitin 1998, Gjykata Ndėrkombetare Penale pėr ish-Jugosllavinė nė Hag, filloi hetimet pėr krimet e kryera gjatė luftės nė Kosovė. Me 27 maj 1999 gjykata e Hagės bėri publike  padinė penale  kundėr: Slobodan Milosevicit, dhe katėr zyrtarėve tjerė tė lartė serbė, tė cilėt  akuzoheshin pėr “vrasje, persekutime dhe dėbime… nė Kosovė” pėr periudhėn kohore 1 janar 1999 deri nė fund tė majit tė po kėij viti.(Kėtu nuk pėrfshihen krimet e kryera gjatė vitit 1998)

 Pėrveē kryekriminelit Sllobodan tė paditurit e tjerė ishin:

-Milan Milutinoviē, president i Serbisė dhe anėtar i Kėshillit tė Lartė tė Mbrojtjes,

-Dragoljub Ojdaniē, Shef i Shtabit tė Pėrgjithshėm i Ushtrisė Jugosllave,

-Nikola Shainovic, zėvendėskryeministėr i Republikės Federale tė Jugosllavise dhe

-Vlajko Stojiljkoviē, Ministėr i Punėve tė Brendshme tė Serbisė.

Pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, gjegjėsisht mė 1 prill 2001 krimineli Millosheviē(pasi ra nga pushteti) u arrestua, ndėrsa  rreth tre muaj mė vonė, mė 28 qershor u transferua nė burgun e Hagės.

Derisa ndaj krerėve tė lartpėrmendur serb (pėrveē Milloshit i cili nė shkurt tė vitit 2006 iku nė botėn tjetėr pa u denuar) po mbahet gjykimi nė Hag,shpeshherė ia bėjė vehtes pyetjen : « A thua kur do tė arrestohen edhe qindra zyrtarė tė tjerė tė lartė shtetėror serbė, tė ushtrisė dhe tė policisė serbe (qė janė graduar dhe kane marrė mirenjohje nga varrmihėsi i Kosovės Milllosheviē),per krimet me monstruoze tė kryera gjatė luftės 1998-1999) nė Kosove?! »

*  *  *

Fotogaleria e strukturave militarėve dhe paramilitare serbe...!

Gjeneral Dragoljub Ojdaniē, Sllobodan Millosheviē dhe gjen. Nebojsha Pavkoviē

 

 Gjen.Kol.Obrad Stevanoviē, Radomir Markoviē dhe Blastimir Gjorgjeviē

Zhelko Razhnjatoviē – Arkan dhe Frenki Simatoviē

Gjen. Nebojsha Pavkoviē dhe Zh.R. Arkan me bashkpunėtorėt e tij

Artemije + patriarku Pavle dhe bekimi i njėsive kriminale(nė Kish) para se tė nisen nė frontet e luftės!

Gjen.D.Ojdaniē,S.Millosheviē dhe gjen.N.Pavkoviē / Parakalimi i gjen.V.Llazareviē dhe N.Pavkoviē

Voisllav Sheshel dhe kapetan Dragani me bashkpunėtorėt e tyre /  Parakalimi i Arkanit

Milorad Lukoviē – « Legija » / Parakalimi i kriminelit « Legija »

&

Tanksat = artileria e rėndė e armatės sė tretė tė ushtrisė kriminale serbe

 

&

  Simbolet e formacioneve militare dhe paramilitare serbe !

 

 

 Kthehu ne fillim

-------------------------------------------------------------------------------------

Varrmihėsit e Kosovės

 VARRMIHĖSIT E KOSOVĖS, KRIM PA NDĖSHKIM

Gjenocidi ėshtė vrasja e qėllimshme e njerėzve nė baza etnike, nacionale, racore, religjioze apo politike, si dhe veprime tjera tė qėllimshme qė shpiejnė nė eliminimin fizik tė ndonjė kategorie tė mėsipėrme.

      
        Shkruan:  Sheradin BERISHA

---------------------------------

Kush janė varrmihėsit e kosovės?!


  
Mė 10 korrik 2006, nė Tribunalin Ndėrkombėtar nė Hagė, filloi gjykimi kundėr gjashtė ish-pushtetarėve tė lartė politikė e ushtarakė serbė: ish-presidentit serb Milan Milutinoviē, ish-kryeministrit Nikola Shainoviē, ish-shefit tė ushtrisė serbe Dragoljub Ojdaniē dhe tre gjeneralėve tė tjerė: ish-Komandantit tė Armatės sė tretė serbe Nebojsha Pavkoviē, ish-Komandantit tė trupave tė ushtrisė serbe nė Prishtinė Vlladimir Lazareviē dhe ish-Shefit tė Shtabit pėr Kosovė tė Ministrisė Serbe tė Punėve tė Brendshme Sreten Lukiē.Aktakuza e ngritur nga prokuroria e Tribunalit, ata i bėnė pėrgjegjės pėr “pjesėmarrje nė projektin e pėrbashkėt kriminal” kundėr shqiptarėve. Ky proces gjyqėsor ka filluar katėr muaj pas vdekjes sė kryekriminelit serb Millosheviē, nė qelinė e tij nė Hagė.

(Aktakuza e Milutinoviqit... nė pdf: http://www.un.org/icty/alb/milutinovic/mil-3rai060712a.pdf )

     

 Po tė lexohet me kujdes, aktakuza e ngritur kundėr gjashtė ish-zyrtarėve serbė, me lehtėsi mund tė vihet re, se ata akuzohen: pėr vrasje, dėbim masiv me dhunė tė shqiptarėve nga Kosova, pėrdhunime seksuale dhe shkatėrrim tė vendbanimeve shqiptare, gjatė periudhės mars-qershor 1999 (pikėrisht nė periudhėn kur janė zhvilluar bombardimet e NATO- s kundėr Beogradit), por jo edhe pėr vrasjet dhe masakrat mė mizore tė mijėra shqiptarėve, qė u kryen mė herėt, gjatė periudhės shkurt 1998 - mars  1999. Pėrveē kėsaj, nė akt-akuzė, askund nuk pėrmendet termi gjenocid, i cili pėrcakton qartė shkallėn e inkriminimit (jo vetėm tė tė akuzuarve), por edhe tė gjithė strukturės shetėrore, politike, ushtarake, intelektuale dhe fetare serbe, nė spastrimin etnik dhe shfarosjen fizike tė popullit shqiptar nė Kosovė.


Platforma „Naēertanija” e Ilia Garashaninit..., program politik i Sllobodan Millosheviq
it!

  Historikisht dihet, se tė gjitha platformat antishqiptare serbe, nga „Naēertanija” e Garashaninit e deri te “Memorandumi” i Akademisė sė Shkencave tė Serbisė(kreatorė i secilės ishte shovinisti Dobrica Qosiē),regjimet serbe i pėrdorėn si programe politike pėr asgjėsimin fizik tė shqiptarėve. Prandaj, njė program i tillė  politikė(i mishėruar me kėto platforma antishqiptare), u zbatua me fanatizėm  edhe nga regjimi i fundit pushtues serb, nė krye me Sllobodan Millosheviqin. Gjatė dhjetėvjetshit tė fundit tė shek.XX,  veēanėrisht gjatė viteve 1998-1999, ushtrimi i dhunės shtetėrore serbe nė Kosovė mori pėrmasa kriminale, dhe me kalimin e kohės ajo u zhvesh nga ēdo normė civilizuese dhe kėsisoji kaloi nė dimensionin gjenocidal, shfarosės kundėr shqiptarėve. Shteti kriminal serb, me qėllim tė realizimit tė politikės  gjenocidale, gjatė luftės nė Kosovė ka dislokuar “rreth 20 mijė forca tė rregullta ushtarake dhe afėrsisht 30 mijė policė dhe forca paramilitare serbe”(Shih kapitullin 3 tė raportit tė OSBE-sė  datė 6 dhjetor 1999).

  

&

Sa shqiptarė u vranė, u masakruan e u zhdukėngjatė luftės nė Kosovė?

Vlerėsohet, se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), forcat kriminale serbe, vranė, ekzekutuan apo masakruan nė format mė mizore, rreth 14 mijė shqiptarė, ku 90% prej tyre qenė civilė tė pa armatosur,kryesisht gra, fėmijė, foshnje dhe pleq.

http://www.gfbv.it/3dossier/kosovo-1.html

Klikoni linkun mė poshtė, qė tė shihni Masakrimin e civilėve shqiptarė nė  Reēak:

http://news.bbc.co.uk/olmedia/255000/video/_256358_loyn_vi.ram

 Ndėrsa nė anė tė ndryshme tė Kosovės, janė pėrdhunuar nga forcat militariste dhe bandat shtetėrore serbe afėr 20 mijė femra shqiptare. Ndėrkaq 3 mijė shqiptarė janė rrėmbyer dhe shumica prej tyre janė gjetur tė vdekur.

PĖRDHUNIMET

Cilat njėsi kriminale serbe u pėrfshinė nė ekzekutimin e shqiptarėve dhe  nė zhdukjen e gjurmėve tė krimit?!

Pėr tė argumentuar kriminimin e shqiptarėve  po ju referohemi fakteve:Njėsitė kriminale serbe, si njėsitė speciale tė sigurimit shtetėror - "Beretat e kuqe", "Shkorpionėt", "Frenkievcėt", njėsitė pėr operacione tė veēanta (NJOV), siē e quanin veten, “Beli Orlovi”, njėsitė e Arkanit etj, pas ekzekutimit tė shqiptarėve filluan t“i fshehin gjurmėt e krimit. Kufomat e fėmijėve, grave e pleqve shqiptarė u zhvarrosėn, u ngarkuan nė kamionė dhe u  bartėn nė Serbi. Kėshtu mė 6 prill 1999 nė Lumin Danub afėr Kladovės, te vendi i quajtur”Tekia”, u gjetė kamioni - frigorifer i tipit "mercedes", me ngjyrė jeshile, nė tė cilin u identifikuan 30 trupa tė pajetė tė tė dy gjinive.

Pėr tė mėsuar, mė gjerėsisht kėtė dramė, lexoni shkrimin” Kufomat nga kamioni frigorifer” duke klikuar mbi kėtė link:

http://www.aimpress.ch/dyn/alba/archive/data/200105/10511-004-alba-beo.htm

Si u dogjėn kufomat e shqiptarėve nė fabrikėn e aluminit nė Maēkaticė  tė Serbisė dhe kush mori pjesė nė djegjen e kufomave?!

   Kufoma tė civilėve shqiptarė tė vrarė e tė maskruar mizorisht u gjetėn edhe nė liqenin Peruēac, ndėrsa nė Batajnicė afėr Beogradit u zbuluan edhe varreza masive. Ndėrkaq, pas luftės mėsohet se qindra kufoma tė shqiptarėve janė djegur nė furrat e fabrikės sė aluminitnė Mackaticė, afėrSurdulicės, nė distriktinePcinjitnė Serbinė jugore. Kėtė akt barbarė tė varrmihėsve tė Kosovės, pėr herė tė parė e bėri publike znj.NatashaKandiē, drejtoreshė eQendrėspėrLigjinHumanitar(HCL), nė gazetėn „Danas“ tė Zagrebit. Sipas konstatimeve tė Natasha Kandiqit, person i besuar, pėrkatėsisht koordinator i projektit pėr fshehjen e gjurmėve tė krimeve tė luftės tė bėra nė jug tė Serbisė ka qenė Dragomir Tomiqi“me pėrkrahjen dhe mirėkuptimin e tė cilit ėshtė bėrė bartja e organizuar e trupave, tė viktimave nga Kosova, pėr nė trevat e Vranjės dhe tė Surdulicės”. Bazuar nė tė dhėnave, qė Fondi pėr tė Drejtėn Humanitare ka pranuar, nga ana e disa burimeve tė pavarura, djegia e trupave nė fabrikėn “Maēkatica” ėshtė bėrė nė dy etapa, mė 16 dhe 24 maj tė vitit 1999, pas mesnatės, nėn mbikėqyrjen e “Beretave tė kuqe”, tė cilat atėbotė e kishin bazėn e tyre nė “Bella Vodė” - afėr Vranjės. Komandanti i atėhershėm i “Beretave tė kuqe”, Millorad Legija, sipas burimeve nė fjalė, kishte marrė pjesė, personalisht, nė pėrcjelljen e njė transporti deri nė vendin e ngjarjes dhe kishte qenė i pranishėm me rastin e djegies sė tyre. Trupat qenė djegur nė “shkritoret e hapura” nr. 4 dhe 5. Gjithnjė sipas kėtyre burimeve, pranimin dhe organizimin e djegies sė kufomave e kanė bėrė:

1.Zoran Stoshiqi, i cili atėherė ishte kryeshef i sigurimit shtetėror pėr rrethin e Pēinjės;

2.Bratisllav Milenkoviqi, shef i BIA-s pėr Vlladiēin Han dhe Surdulicė;

3.Dragan Stankoviqi, kryeshef i SUP-it nė Surdulicė qė nga viti 1993;

4.Mirosllav Antiqi, kryeshef i BIA-s nė Vranjė;

5.Dragan Llakiēeviqi, drejtor i “Maēkaticės” dhe zėvendėsi i tij,

6.Aca Gjorgjeviqi - shkruan Natasha Kandiqi, duke shtuar edhe detaje tė tjera tė mjaftueshme, ashtu qė tė mos dyshohet aspak nė vėrtetėsinė e fakteve tė paraqitura.

Sipas kėtyre dėshmive, fjala ėshtė pėr njė shoqatė kriminelėsh, mirė tė organizuar, pėr tė bėrė “asanimin e terrenit”, pra fshehjen e dėshmive pėr krimet e bėra nė Kosovė, gjatė kohės sė bombardimeve tė NATO-s.

&

 

Nė cilin vend u morėn vendimet pėr zhdukjen e gjurmėve tė krimit?!

   Artikulli i Kandiēit nė Danas, thotė setė dy djegjet kanė ndodhur diku rreth mesnatės nėn sigurim tė rreptė nga Njėsiti i Operimve Speciale tė Policisė, JSO, atėherė me bazė nė Bele Vode, afėr Vranjės, nė Serbinė jugore. Nė artikull thuhet se komandanti i atėhershėm i JSO-sė, Milorad “Legija” Ulemek, vrasėsi i kryeministrit serb Zoran Gjingjiē nė 2003, kishte pėrcjellur njėrin konvoj tė trupave nė vendin e ngjarjes dhe kishte qenė prezent gjatė djegjes sė tyre nė “furrat numėr katėr dhe pesė”.
Sipas Qndrės pėr Ligjin Humanitar HCL-sė, zyrtarė tė lartė tė policisė – disa prej tė cilėve ende mbajnė postet – kanė organizuar djegjet, derisa zyrtarė tjerė tė besueshėm tė Milosheviqit kanė organizuar “pastrimin pasues tė terrenit”. 

Njė burim i tretė i IWPR-sė, ish-inspektor nė policinė sekrete tė Millosheviqit, ishte aktiv nė kohėn e ngjarjeve nė Mackaticė, ka siguruar IWPR-nė se policia ka “informata precize dhe tė sistematizuara” se si janė djegur trupat nė Mackaticė. “Ka tė dhėna tė qarta pėr kėtė ēėshtje nė arkivat e polcisė lokale, tė shėnuara si “rreptėsisht konfidenciale”, tha burimi, duke iu referuar dy djegjeve. “Njerėzit qė morėn pjesė nė kėtė aksion kanė qėndruar nė Hotelin„Theranda“ nė Prizren. Njė punė e tillė ishtė pregatitur pėr njė kohė tė gjatė dhe nuk mund tė kryhej brenda njė apo dydite“,– thotė ky burim.

“Policia lokale publike dhe sekrete i dijnė tė gjitha por kjo po fshihet pėr arsye  se zyrtarė tė tanishėm tė policisė dhe ish-zyrtarė e agjentė tė zakonshėm ishin tė pėrfshirė. Ēdo gjė ėshtė e pėrfshirė nė dokumentacionin e policisė – nga emri i kodit tė aksionit deri te lista e njerėzve qė kanė qėndruar nė Hotel Theranda dhe kanė punuar nė "sanitimin e terrenit", deri te ata qė kanė ngarkuar kamionėt dhe i kanė vozitur deri te fabrika e Mackaticės, ky Legija dhe ekipi tij pastaj e kanė marrė punėn nė dorė.” “Gjithashtu dihet saktėsisht se kush i ka vozitur dhe pėrcjellur kamionėt, kush ka qenė pėrgjegjės pėr mbulimin e aksionit nė fabrikė dhe kush drejtpėrdrejtė ėshtė marrur me furrat gjatė djegjes.”

“Emrat e atyre qė mė vonė kishin pėr detyrė tė zhdukin gjurmėt nė fabrikė dhe atyre qė kishin pėr detyrė ta fshihnin tė vėrtetėn nga policia lokale poashtu dihen. Nė fund, ėshtė edhe njė listė me emra tė politikanėve qė kanė qenė nė dijeni tė krejt kėsaj, derisa aksioni planifikohej.” Ish-polici thotė se i din shumicėn e kėtyre emrave por frikohet t’ izbulojė publikisht ato.

***

   Gjurmė tė krimit janė gjetur kudo e kahdo nėpėr Kosovė. Me kėtė rast vlen tė pėrmendet zbulimi i“qendrės sė torturimit“ nė Prishtnė.

Nė qershor 1999 gjatė futjes sė trupave tė NATO/s nė Kosovė, njėsitė britanike(njėsia parashutiste) gjatė kontrollimit tė objekteve publike nė Prishtinė, nė njė ndėrtesė pesė katėshe, kishte zbuluar njė dhomė e cila nga njėsitė kriminale serbe ishte pėrdorur, si qendėr e torturės dhe vrasjeve mizore tė shqiptarėve. Nė kėto ambiente u gjetėn armė tė ftohta si: thika me gjak, shkopinjė gome, shkopinjė bejzbolli metė gėrvishtura nga goditjet e fuqishme, arka tė mbushura me drogė, qė kriminelėt kishin pėrdorė gjatė kryerjes sė krimeve etj. Nga kėto gjetje rezulton, se nė kėtė qendėr krimi, tė jenė torturuar e mbytur mizorisht shumė shqiptarė, duke ju prerė pjesė tė trupit : veshėt, hunda, ekstremitetet (kėmbė e duar), organet gjenitale etj.

Dhoma e krimit nė Prishtinė

&

Sa shtėpi  u dogjėn e shkatėrruan, gjatė luftės nė Kosovė?!


  
Mėsohet se gjatė luftės nė Kosovė (mars 1998 - qershor 1999) varrmihėsit e Kosovės kanė shkatėrruar dhe djegur pjesėrisht ose tėrėsisht rreth 1.100 vendbanime shqiptare; kanė plaēkitur, djegur e shkatėrruar mbi 200.000 shtėpi, banesa, lokale afariste, punėtori zejtare, fabrika, shkolla, biblioteka, monumente kulturore-historike, objekte kulturore, shkencore, fetare etj, kanė shkatėrruar dokumentet e identifikimit: letėrnjoftimet e pasaportat, ndėrsa pas pėrfundimit tė luftės, administrata pushtuese serbe ka sekuestuar dhe i ka dėrguar nė Serbi : domumentet e amzės, tapitė edokumentet e tjerat ė pronėsisė private e koletkive tė shqiptarėve.

   

&
Populli shqiptar, krahas vrasjeve, ekzekutimeve, masakrave barbare, djegjeve e plaēkitjeve tė shtėpive e tė pasurive tė tyre, pėrjetoi edhe spastrimin etnik – zhvendosjen dhe shpėrnguljen me forcė brenda dhe jashtėKosovės .

(Pamje filmike mbi  eksodin, djegjen dhe shkatėrrimin e pasurivetė Shqiptarėve)

http://news.bbc.co.uk/olmedia/105000/video/_107557_ben_brown_ex_nine_vi.ram ,

    http://news.bbc.co.uk/olmedia/105000/video/_107237_paul_wood_vi.ram

 Varrmihėsit e Kosovės, duket se fushatėn e bombardimeve tė NATO-s (mars-qershor 1999) e kanė pėrdorur si arsyetim pėr tė vėnė nė zbatim operacionin e koduar “Patkoi“, pėr spastrim etnik, operacion ky i planifikuar e pėrgatitur mė herėt. Disa ditė pas fillimit tė fushatės ajrore tė NATO-s, forcat militare e paramilitare serbe me dhunė i detyruan shqiptarėt t“i braktisin shtėpitė e tyre dhe u deportuan nė Shqipėri, Maqedoni, Mal tė Zi, Bosnjė e vende tjera. Ky operacion gjenocidal, duke marrė pėrmasa tė gjera, vazhdoi pėr mė shumė se dy muaj rresht. Dhe gjatė kėsaj periudhe u dėbuan mė shumė se 850 mijė shqiptarė nga vatrat e tyre.   

(Pėr mė tepėr lexoni studimin e Patrick Ball, Ph. D., zėvendėsdrejtor i Programi tė Shkencės dhe tė Drejtave tė Njeriut tė AAAS. “Arratia e Shqiptarėve etnikė nga Kosova mars-maj 1999)

http://shr.aaas.org/kosovo/policyorpanic/albanian/intro.html,

http://shr.aaas.org/kosovo/policyorpanic/albanian/phase1.html

 

Shpėrngulja biblike e pranverės sė vitit 1999

--------------------------

 Sipas raportit tė UNCHR-s, tė publikuar nė fillim tė qershorit 1999, mėsohet se 443.300 refugjatė shqiptarė tė Kosovės ishin vendosur nė Shqipėri; 247.800 nė Maqedoni, 69.300 nė Mal tė Zi; 21.700 nė Bosnje e Hercegovinė, 5-6000 nė Kroaci etj, ndėrkaq nė vendet tjera tė botės u vendosėn gjithsej 76.475 refugjatė, duke pėrfshirė 13.639 nė Gjermani, 7.581 nė Turqi, 5.829 nė Itali, 5.730 nė SHBA, pastaj kishte nė Australi, Zvicėr, Francė, Norvegji, Suedi, Britani tė Madhe,Zelandė tė Re, Poloni, Spanjė, Portugali, Finlandė, Izrael etj.

http://www.ess.uwe.ac.uk/Kosovo/Kosovo-Map11.htm

  

&

Haga - Millosheviqi dhe politika promillosheviqiane e Vojisllav

Koshtunicės !!! 

   Dihet mirėfilli, se nė kohėn kur NATO-ja kishte intensifikuar bombardimet kundėr caqeve ushtarake serbe, Kryeprokurorja e atėhershme e Tribunalit tė Hagės Louise Arbour e tronditur nga vrasjet dhe masakrat mizore serbe qė kryheshin nė Kosovė, mė 27 maj 1999 bėri publike njė aktakuzė tė ngritur kundėr Sllobodan Millosheviqit dhe disa bashkėpunėtorėve tė tij mė tė afėrt: Millan Millutinoviqit, Nikolla Shainoviqit, Dragolub Ojdaniqit dhe Vllajko Stojilkoviqit.
   Pas ndryshimeve kozmetike qė ndodhėn nė ndrrimin e pushtetit nė Serbi, Millosheviēi (nėn presionin e bashkėsisė ndėrkombėtare), arrestohet dhe, nė fund tė qershorit 2001, transferohet nė Hagė. Mė pastaj, mė 12 shkurt 2002 nis gjykimi kundėr tij, por jo edhe ndaj katėr tė akuzuarve tjerė, tė rreshtuar pėrkrahė tij nė akt-akuzė, sepse kryeprkurorja e re Karla Del Ponte kishte veēuar lėndėn e Millosheviēit nga tė akuzuarit tjerė, ndaj tė cilėve mė 10 korrik ka filluar njė proces i ri gjyqėsor.

    

   Gjatė procesit gjyqėsor kundėr Millosheviēit, u dėshmua qartė se ky varrmihės i Kosovės kishte kryer krime tė rėnda makabre nė Kosovė dhe nė Bosnjė e Hercegovinė, mirėpo vdekja e papritur e tij, nė mars tė kėtij viti, bėri qė ai tė shkojė nga kjo botė, pa e marrė dėnimin e merituar.
Me kėtė rast duhet tė rikujtojė , se vetėm pakė ditė pasi kishte filluar gjykimi kundėr Millosheviqit, pasardhėsi i tij  Vojisllav Koshtunica nė njė konferencė pėr media, doli nė mbrojtje tė Millosheviqit. z.Koshtunica ndėr tė tjera patė thėnė:”se ky gjykim ėshtė njė proces, nė tė cilin po shkruhet Historia e Jugosllavisė dhe se nė kėtė shkrim ne duhet tė jemi pjesėmarrės me versionin tonė". Dhe kėtė qėndrim z.Koshtunica nė mėnyrė konstante e ka ripėrsėritur shumė herė gjatė kėtyre viteve. Kjo tregon se pushtetarėt aktualė nė serbi, janė vazhdues tė politikės millosheviqiane.


 Pse hetuesit dhe prokurorėt ndėrkombėtarė hezitojnė tė merren me ndjekjen dhe arrestimin e qindra kriminelėve serbė, qė shėtisin lirshėm, kudo e kahdo nėpėr Kosovė?!


   P
as pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, mėsohet se nė disa komuna janė zbuluar emrat e policėve, tė ushtarakėve dhe tė paramilitarėve serbė, janė gjetur qindra fotografi tė kriminelėve qė kanė bėrė krime tė rėnda ndaj shqiptarėve. Ta zėmė, nė njė raport tė KMDLNJ (shkurt 2000), thuhet se menjėherė pas luftės “janė evidentuar me emėr e mbiemėr ose vetėm me pseudonime mbi 1426 persona e janė denoncuar shumė tė tjerė (kryesisht serbo-malazezė, por edhe tė tjerė), tė implikuar drejtpėrdrejt ose tėrthorazi nė vrasjet e maskrimet e shqiptarėve dhe plaēkitjet, djegiet dhe shkatėrrimet e shtėpive, vendbanimeve, lokaleve dhe tė pasurisė tjetėr tė shqiptarėve. Kjo listė e emrave tė kriminelėve dhe qindra emra tė tjerė qė janė identifikuar nga tė mbijetuarit e krimeve, nė kėto vitet e pasluftės, u janė dorėzuar hetuesve tė Tribunalit tė Hagės, KFOR-it, policisė sė UNMIK-ut, organeve tė gjyqėsisė nė Kosovė si dhe lidershipit politik e institucional tė Kosovės, por pėr ēudi nuk ėshtė ndėrmarrė asnjė veprim konkret qė ata, tė arrestohen dhe tė dalin pėrpara drejtėsisė.  

   Sa i pėrket arrestimit dhe gjykimit tė kriminelėve qė janė pėrfshirė drejtpėrdrejt nė krime, hetuesit e Tribunalit tė Hagės gjatė hetimeve pėr krime nė Kosovė, kanė deklaruar se nuk merren me ndjekjen e kriminelėve nė nivele tė ulėta, veēse merren me rangun e lartė tė regjimit serbė.

   Ndonėse shqiptarėt janė dėshmitarė okularė pėr krimet e kryera nė Kosovė, ėshtė i papranueshėm konstatimi i hetuesve ndėrkombėtarė se pėr gjithė kėtė katrahurė gjenocidale, pėrgjegjės janė  vetėm Millosheviqi dhe disa nga bashkėpunėtorėt e tij mė tė afėrt. Pashmangshėm, pėrgjegjės pėr gjenocidin e kryer ndaj Shqiptarėve janė edhe strukturat tjera politike e shtetėrore tė Serbisė, institucionet intelektuale serbe, siē janė Akademia e Shkencave tė Serbisė dhe pėrgjithėsisht intelegjenca serbe. Mbi tė gjithė, pėrgjegjės historik pėr shfarosjen fizike tė shqiptarėve, ėshtė kisha ortodokse serbe nė krye me patriarkun Pavle, e cila historikisht,  nė vazhdimėsi ka qenė promotore shpirtėrore e jetėsimit tė projekteve kundėr popullit Shqiptarė.

  

   Nėse merren pėr bazė deklarimet e hetuesve tė tribunalit tė Hagės, mund tė konkludojmė se, qindra e mijėra kriminelė serbė lokalė dhe komandues tė shumtė tė formacioneve militare dhe paramilitare serbe, qė janė pėrfshirė nė vrasje dhe nė ekzekutimin  e shqiptarėve, kurrė nuk do tė arrestohen qė tė dalin pėrpara drejtėsisė ndėrkombėtare apo asaj vendore !!!

Pse u liruan si tė pafajshėm disa kriminelė serbė, nga gjykatėsit ndėrkombėtarė?!

Nė tė vėrtetė, pas pėrfundimit tė luftės janė mbajtur disa gjykime kundėr serbėve lokalė pėr krime tė kryera ndaj shqiptarėve, por ēuditėrisht kriminelėt nė vend se tė denohen, ata lirohen si tė pafajs“munges provash”!!! Nė dhjetor 2000 nė Gjykatėn e Qarkut nė Mitrovicė, ėshtė mbajtur gjykimi kundėr gjashtė kriminelėve serb: Igor Simiq, Dragan Jovanovii, Sėrxhan Aleksiq, Vlastimir Aleksiq, Branisllav Popoviq dhe Tomisllav Vuēkoviq. Derisa Igor Simiqi ishte prezent nė gjykim, tė akuzuarit tjerė gjykoheshin nė munges, sepse ata kishin ikur nga burgu i Qarkut tė Mitrovicės. Kėta kriminelė, tė veshur me uniforma tė maskuara me shenjat e partisė Radikale serbe, nė kohėn e intervenimit tė NATO-s mars/qershor 1999, nė Mitrovicė e rrethinė  kanė shpėrngulur me dhunė familjet shqiptare, kanė djegur, plaēkitur e shkatėrruar shtėpitė dhe pronat e shqiptarėve, ndėrsa mė 14 prill 1999 nė Mitrovicė, duke pėrdorur armė zjarri dhe tė ftohta, i kanė vrarė e masakruar 26 shqiptarė tė pafajshėm.Njė proces tjetėr gjyqėsor pėr krime lufte u inicua edhe kundėr kriminelit Radovan Apostoloviq, i cili gjatė bombardimeve tė NATO-s ka vrarė civilė shqiptarė dhe ka djegur shtėpitė e tyre nė fshatrat Tejibėr (Suhadoll) dhe Gushafc.

Si u arratisėn nga burgu i Mitrovicės, gjashtė kriminelė serbė, pa lėnė gjurmė dhe pse u lirua nga burgu krimineli Angjelko Kolashinac ?!

    Ndėrkaq nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren ėshtė mbajtur edhe njė proces  gjyqėsor kundėr 8 tė akuzuarve pėr krime tė rėnda lufte tė kryera nė fshatrat e Rahovecit. Por, para kolegjit dolėn vetėm dy: Angjelko Kolashinac (ish kryetar i komunės sė Rahovecit) e Ēedomir Jovanoviq, pasi mė parė, 6 prej tyre (Arsenije Vitosheviq,Stanislav Leviq, Novica Kėrstiq, Radislav Mishiq, Vekoslav Simiq dhe Nenad Matiq), pas transferimit, gjoja pėr “shkaqe sigurie”, nė burgun e”fortifikuar”nė veri tė Mitrovicės, u arratisėn pa lėnė gjurmė. Pėr ēudi, nė pėrfundim tė gjykimit edhe pėrkundėr fakteve, gjykatėsi ndėrkombėtar merrė vendim pėr lirimin e kriminelit Angjelko Kolashinacit, si tė pafajshėm!!!

    Pėr pėrfshirjen e Angjelko Kolashinacit dhe tė tjerėve nė kriminimin e shqiptarėve, dėshmon edhe njė dokument i lėshuar nga vet strukturat pushtuese serbe. Nė dokumentin me datė protokolli 17.4.1999, bazuar nė  urdhėrin e Ministrisė sė Mbrojtjes tė Serbisė me nr. 80-02/1 tė datės 23.2.1999, nė Rahovec ėshtė ngritur Shtabi prej 12 personave dhe nė krye tė listės si komandant i shtabit ėshtė emėruar Kolashinac Dobrivoje Angjelko, kryetar i KK nė Rahovec.

   Dhe kėtė shtab, i cili kishte zbatuar urdhėra nga lartė,pėr vrasjen e shqiptarėve, e pėrbėnin:

1. Kolashinac Dobrivoje Angjelko , Komandant i Shtabit;

2. Shef shtabi - Simiq Aleksa Radomir - shef i sektorit pėr mbrojtje;

3. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr punė operative dhe tė planit, si dhe pėrdorimin e forcave tė Mbrojtjes Civile - Baljosheviq Cveta Slobodan -shef i shtabit komunal tė sektorit tė MC pėr mbrojtje;

4. Ndihmės i shtabit pėr alarmim dhe errėsim - Vitosheviq Obrada Zhivko - ingj. i mbrojtjes - shef i prodhimit;

5. Ndihmės i shefit tė shpėtimit nga rrėnojat, si dhe zonat e pėrmbytura - Sulejmanoviq Bajrama Dragutin - shef i operativės sė ndėrmarrjes ndėrtimore "Njė Maji" nė Rahovec;

6. Ndihmės i shefit pėr mbrojtje nga zjarri dhe zbulimin e zonave tė rrezikshme - Miciq Bozhidara Jeftimije -  komandant i organizatės profesionale zjarrėfikėse nė Rahovec;

7. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr ndihmėn e parė medicinale - Simiq Petka Vekoslav - drejtor i shtėpisė sė shėndetit nė Rahovec;

8. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr mbrojtje RHB (atomiko-biologjiko-kimike) Miliqeviq Milivoja Trajko - drejtor i vertarisė nė Rahovec;

9. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr largim, evakuim dhe ruajtje tė mjeteve tė nevojshme pėr ekzistencė - Mihajloviq Jovana Vitomir -nėnkryetar i KK nė Rahovec;

10. Ndihmės i shefit pėr sanim - Milenkoviq Vladimir Stanisha - drejtor i JSKP (shkurtesa origjinale duhet tė jetė e Shėrbimeve Publike Komunale) nė Rahovec.

Ndėrkaq dy emrat e fundit (me numrat rėndor 11 e 12) meqė janė tė shkruar me dorė (nė alfabetin ēirilik), nuk mund tė identifikohen.

   Ka pasur edhe raste tjera kur kriminelėt serb, nė pėrfundim tė gjykimit janė shpallur tė pafajshėm, siē ka ndodhur para disa muajsh nė njė gjykatė tė Serbisė, kur ish-pjesėtari i policisė speciale Dejan Demiroviq, lirohet “pėr munges provash”, a nė tė vėrtet kishte dėshmitarė, tė cilėt faktuan para gjykatės, se krimineli Demiroviq kishte marrė pjesė nė vrasjen e 19 civilėve shqiptarė (pėrfshirė kėtu gra dhe fėmijė), nė mars tė vitit 1999 nė Besianė!

***

 Kur kihen parasysh tė gjitha kėto  fakte dhe mijėra tė tjera si kėto, natyrshėm bėhet pėrgjegjės, gjithė lidershipi politikė e institucional i Kosovės, pėr neglizhencėn totale rreth ngritjes sė njė kallzimi penal, kundėr shtetit serbė, pėr gjenocidin dhe etnocidin e kryer nė Kosovė.

 

----------------------------------------------------------------------

 Hallkat e zinxhirit komandues tė strukturave kriminale serbe gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999) 

CILAT ISHIN HALLKAT E ZINXHIRIT KOMANDUES TĖ STRUKTURAVE MILITARE DHE

PARAMILITARE SERBE (LEXO: TĖ VARRMIHĖSVE TĖ KOSOVĖS)

GJATĖ LUFTĖS NĖ KOSOVĖ ?!

***

  KUSH E PROJEKTOI PLANIN E OPERACIONIT “PATKOI” DHE SA FORCA MILITARE DHE

PARAMILITARE SERBE MORĖN PJESĖ NĖ REALIZIMIN E KĖTIJ

OPERACIONIN SHFAROSĖS PĖR SHQIPTARĖT ?!

 

Shkruan: Sheradin BERISHA

Mė 22.04.2007

---------------------------------------------

P ė r m b a j t j a:

-Cila ishte struktura ushtarake serbe gjatė luftės nė Kosovė?!

- Cila ishte struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (MUP-it) gjatė luftės nė Kosovė?!

- Kush e projektoi operacionin e koduar ”Patkoi” dhe cilat forca militare dhe paramilitare serbe morėn pjesė nė realizimin e kėtij operacioni shfarosės pėr shqiptarėt ?!

- Shpėrblimi dhe gradimi i kriminelėve nga kryekrimineli Millosheviē !

- Hetimet e gjykatės sė Hagės pėr krimet e kryera nė Kosovė

Fotogaleria e strukturave militarėve dhe paramilitare serbe...!

***

Dihet mirėfilli se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), Serbia angazhoi njė superstrukurė tė gjerė forcash ushtarake-policore…, kundėr popullit Shqiptarė dhe Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kėto forca pėrbėnin njė kombinim kompleks tė strukturave policore speciale tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė, njėsive ushtarake speciale tė Ushtrisė serbe, njėsive tė shumta paramilitare si dhe tė njė spektri forcash tė tjera vullnetare qė vinin nga vendet  ish-sovjetike si nga: Rusia, Bjellorusia, Ukraina, pastaj Rumania etj etj Dhe, tėrė kjo superstrukturė kriminale  kishte vetėm njė kokė komanduese tė pėrbashkėt, e ai ishte  kryekrimineli (lexo:kryevarrmihėsi i Kosovės) Sllobodan Millosheviq.

Pėr tė argumentuar pėrfshirjen e kėsaj superstrukture nė veprimtaritė kriminale dhe si tė tilla me pėrmasa gjenocidale, nė vijim po referohem njė raporti tė organizatės ” Human Rights Watch”.

Nė raportin e tetorit 2001, kjo organizatė hulumtuese(faktmbledhėse) pėr krimet nė Kosovė, shkruan:„Ushtria Jugosllave kishte komandėn e pėrgjithshme gjatė periudhės sė bombardimeve tė NATO-s. Sipas ligjit, ajo kishte nėn varėsinė e  saj policinė dhe forcat paraushtarake, megjithėse zyrtarėt e lartė nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme serbe ushtruan dukshėm njė influencė tė rėndėsishėm gjatė fushatės. Ushtria kontrollonte rrugėt kryesore dhe kufijtė duke koordinuar dhe lehtėsuar kėshtu “spastrimin etnik” (nė Kosovė). Policia dhe forcat paraushtarake u pėrfshinė nė mėnyrė mė tė drejtpėrdrejtė nė dėbimin e civilėve dhe shkatėrrimin e fshatrave, pėr tė cilėn kishin mbėshtetjen e artilerisė sė ushtrisė (serbe-vėrejtja ime). Gjatė kėtyre operacioneve burrat veēoheshin nga gratė dhe fėmijėt pėr t’u marrė nė pyetje pėr Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės dhe egzekutoheshin nė vend.”

Sipas kėtij raporti Ushtria serbe ishte nėn kontrollin e plotė tė  Kėshillit tė Lartė tė Mbrojtjes, i pėrbėrė nga presidentėt e Serbisė, Malit tė Zi dhe “Jugosllavisė” dhe qė kryesohej nga kryetari jugosllavė Millosheviq. Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė serbe gjatė luftės nė Kosovė ishte Gjenerali Dragoljub Ojdaniē. Ojdaniē pas pėrfundimit tė luftės, do tė emrohet si Ministėr i Mbrojtjes sė UJ-sė, dhe nė kėtė post qėndroi deri nė tetor tė vitit 2000.

Cila ishte struktura ushtarake serbe gjatė luftės nė Kosovė?!

Ushtria serbe (nė tėrėsinė e saj) pėrbėhej prej tri tė ashtuquajturave armata, dhe prej tyre armata e tretė ishte bartėse e pėrgjegjėsive pėr luftėn (1998-1999) nė Kosovė. Pėr ēudi edhe gjatė ripushtimit tė Kosovės (Vilajetit tė Kosovės) nė tetor tė vitit 1912, qeveria serbe nė krye me radikalin Nikolla Pashiq dhe mbretin Peter Karagjorgjeviq, angazhoi armatėn e tretė serbe nė krye mė gjeneralin famėkeq Bozhidar Jankoviq (udhėheqės i organizatės ēetnike serbe "Narodna Odbrana").

Skema nr.1

------------------------------------------

Ndėrsa nė vitin 1912-1913 komandant i armatės sė tretė serbe ishte gjen.B.Jankoviq, nė vitin 1998-1999 komandant i po armatės sė tretė  ishte Gjen.Kol. Nebojsha Pavkovic. Ndėrkaq komandant i Korpusit tė Prishtinės qė pėrbėnte superstrukturėn ushtarake tė armatės sė tretė serbe  nė Kosovė, ishte Gjeneral major Vlladimir Llazareviē.

Korpusin ushtarak tė Prishtinės (sipas raportit “Human Rights Watch”) e pėrbėnin: pesė brigada, njė njėsi policore ushtarake dhe njė regjiment aviacioni.

Cila ishte struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (MUP-it)

gjatė luftės nė Kosovė?!

Gjatė luftės nė Kosovė, Struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (Ministarstvo Unutrashnjih Poslova, apo siē thirrej shkurt MUP), drejtohej  nga Ministri Vlajko Stojiljkoviē.

Nė kuadėr tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė bėnin pjesė policia e rregullt e Kosovės, e komanduar nga Streten Lukiē; Forcat policore speciale (Posebne Jedinice Policije, apo PJP) e qė komandoheshin nga  Gjen. Lt. Obrad Stevanoviē dhe Forcat Antiterroriste (Specijalna Antiteroristiēka Jedinica, apo SAJ), tė cilat komandoheshin nga Kol. Zhivko Trajkoviē. Ndėrkaq kreu i sektorit tė sigurimit publik nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme ishte Gjeneral Vlastimir Gjorgjeviē...

-Ministria e Punėve tė Brendshme tė Serbisė kishte gjithashtu edhe shėrbimin e sigurimit (policinė sekrete), UDB-ėn, e cila padyshim ishte syri dhe veshi i regjimit pushtues serbė nė Kosovė.

Skema nr.2

--------------------------------------

Deri nė janar tė vitit 2001, nė krye tė sigurimit tė shtetit tė Serbisė ishte Gjen. Kol.  Radomir Markovic, ndėrsa kreu i sigurimit tė shtetit serb (UDB-sė) nė Kosovė gjatė luftės ishte z. David Gajiē.

Shėrbimi sekret i Serbisė UDB-a, pėr tė zbuluar aktivitetin e UĒK-sė, nė radhėt e veta ka rekrutuar edhe shqiptarė. Ky shėrbim famėkeq nė Kosovė dislokoi gjithashtu edhe tė ashtuquajturėn »njėsi operative speciale, JSO-nė (Jedinica za Specijalne Operacije) », e cila i ndihmoi nė forma tė ndryshme njėsitė  kriminale paramilitare, tė njohura si “Beretat e Kuqe” apo “Djemtė e Frenkit” (emertim ky qė u morė sipas Frenki Simatovic, njė personalitet kyē nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, dhe njihej si themeluesi i kėtij grupi).

-Gjatė luftės kjo njėsi speciale « JSO-ja » komandohej nga Milorad Lukoviē, i njohur me nofkėn “Legija”.

Skema nr.3

-----------------------------------------------

Kush e projektoi operacionin e koduar ”Patkoi” dhe cilat forca militare dhe paramilitare

serbe morėn pjesė nė realizimin e kėtij operacioni shfarosės pėr shqiptarėt ?!

Operacionin e koduar »PATKOI » e ka projektuar Shtabi i ushtrisė ugosllave (serbe) dhe mė pastaj ėshtė miratuar nga kreu politik nė krye me Sllobodan Millosheviqin. Ky projekt ėshtė bazuar pothuajse plotėsisht nė platformat antishqiptare tė projektuara qysh nė vitin 1844 nga Ilia Garashanini « Naēertanija » e deri te Memorandumi” i Akademisė sė Shkencave tė Serbisė » kreatorė i secilės ishte akademiku serbė Dobrica Qosiē.

Operacioni « Patkoi »ėshtė planifikuar tė zbatohet nė tri faza:

-Faza e parė ishte paraparė qė tė kryhej gjatė muajit janar 1999, e qė kishte pėr qėllim spastimin etnik nga popullsia shqiptare pjesėn veriore tė Kosovės.

-Faza e dytė ishte planifikuar gjatė muajit shkurt pėr ta pėrfshirė pjesėn qendrore tė Kosovės, pėrkatėsisht Drenicėn dhe rajonet pėrreth, ku pėrveē vrasjeve dhe dėbimit tė popullsisė shqiptare, kishte pėr qėllim edhe shkatėrrimin e njėsiteve tė UĒK-sė.

-Faza e tretė gjatė marsit dhe prillit 1999, kishte pėr qėllim pėr tė realizuar spastrimin etnik  tė Kosovės. Pėr kėtė qėllim, hapi dy vendkalime kufitare, atė me Shqipėrinė nė Qafė tė Morinės dhe me Maqedoninė nė Bllacė.

 Nė operacionin „Patkoi“ pėrpos korpusit tė Prishtinės, morėn pjesė edhe forcat e mėdha nga Serbia dhe Mali i Zi, si: Korpusi 21 i Nishit i pėrbėrė nga Brigada e Blinduar 211(Nish) nė pėrbėrje prej 1258 trupa, 75 tanke, 13 topa dhe 4 RBV, Brigada 150 e Vranjės e pėrbėrė prej 1300 trupa, 72 topa dhe 12 RBV, Brigada e motorizuar 78 e Vranjės e pėrbėrė nga 1316 trupa dhe 31 tanka, Brigada  e 2-tė e Nishit e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 10 tanke, Brigada 175 e Leskovcit e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 18 tanke, Brigada e motorizuar e 4-tė e Pirotit e pėrbėrė nga 1600 trupa, 31 tanke dhe 18 topa, Njėsiti i inxhinierisė 352 i Prokuples nga 1000 trupa dhe Njėsiti i Logjistikės 85 i Nishit i pėrbėrė prej 1000 trupash. Korpusi 37 i Uzhicės me Brigadėn e 37-tė tė motorizuar tė Rashkės qė kishte nė dispozicion 1695 trupa, 31 tanke dhe 18 topa dhe Brigada 19 e Pozhegės e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 18 topa. Nė Kosovė kishte ardhur edhe Korpusi 24 i Kragujevcit, i cili pėrbėhej nga Brigada 80 e Kragujevcit me 1600 trupa dhe 18 topa. si dhe Korpusi 12 i Novi – Sadit qė nė pėrbėrje kishte: Brigadėn e 18 tė Novi - Sadit qė nė pėrbėrje kishte Brigadėn e 18 tė Novi – Sadit me 1600 trupa dhe 18 topa.(shih gazetėn“Zėri”, 25 maj 2005, f.21 – 22 dhe “Koha ditore”, 31 dhjetor 1999, f.11)

Nė Kosovė ishte stacionuar edhe Armata e parė e Beogradit, e cila nė pėrbėrje tė vetė kishte: Brigadėn 252 tė blinduar tė Kralevės, me 1121 trupa, 82 tanke, 12 topa dhe 4 RBV. Kėtu ishte edhe Korpusi special i Beogradit me Brigadėn e parė tė Blinduar, Brigada speciale 72 dhe Brigada 63 e parashutistėve. E para kishte 1184 trupa, 112 tanke, 12 topa dhe 4 RBV, e dyta  kishte 1189 trupa, ndėrsa ajo e parashutistėve 460 trupa. Pėr tė shkuar nė Kosovė, ishte angazhuar edhe Korpusi 2 i Podgoricės, ku bėnin pjesė : Brigada e 5-tė e motorizuar me 1478 trupa dhe 31 tanke. Brigada 1 B/4 alpiniste e Kollashinit me 350 trupa dhe Brigada 4 e Policisė ushtarake e Podgoricės me 359 trupa.(po aty)

Plani 1 + Plani 2 i Operacionit "PATKOI"

-------------------------------------

Pėrveē forcave ushtarake tė lartėpėrmendura, nė operacionet nė Kosovė, shtyllėn mė tė rėndėsishme dhe mbėshtetėse tė regjimit tė varrėmihėsit Sllobodan Millosheviqit e kishin udhėhequr forcat speciale tė policisė, tė cilat forca prej fillimit tė luftės, kishin kryer operacionet e spastrimit etnik nė Kosovė. Komandanti i forcave speciale tė policisė nė Kosovė(siē kemi theksuar mė lartė) ishte gjeneralmajori Sreten Llukiq.

Gjatė kėtij operacioni famkeq ishin tė angazhuar gjithashtu edhe forca tė ndryshme paramilitare serbe, me detyrė qė tė vrasin, tė djegin e tė plaēkisin dhe tė dėbojnė shqiptarėt nga vatrat e tyre stėrgjyshore.

Ndėr njėsitė paramilitare serbe ishin : "Shkorpionėt", “Tigrat e Arkanit”, “Beli Orlovi” (Shqiponjat e Bardha) tė Voisllav Sheshelit, “vullnetarėt e ardhur nga Republika serbe e Bosnjes dhe shumė vullnetarė dhe mercenarė tė ardhur nga ish-vendet sovjetike. Ndėrkaq nė njėsitė paramilitare serbe janė rekrutuar vullnetarisht edhe tė gjithė serbėt dhe malazezėt lokal - vendės (kishte edhe njėsi tė veēanta kriminale vendėse - lokale), tė cilėt nė bashkėveprim me forcat e tjera militare - policore serbe kanė kryer masakrat mė barbare (mizore) nė historinė e njerėzimit mbi popullsinė e pambrojtur shqiptare. (Pėr kėtė gjė mė gjerėsisht mund tė mėsoni nėse  lexoni mė poshtė shkrimin: » VARRMIHĖSIT E KOSOVĖS, KRIM PA NDĖSHKIM »).

Ashtu siē vura nė spikamė edhe mė lartė, tė gjitha njėsitė paramilitare qenė nėn kontroll tė plotė tė kreut shetėror serbė. Pėr kėtė fakt flasin shumė argumente. Pas pėrfundimit tė luftės, shumė paramilitarė serbė(por edhe tė huaj) kanė dhėnė intervista pėr gazeta tė ndryshme, dhe pa hezitim kanė deklaruar, se gjatė luftės nė Kosovė, shpeshherė  zyrtarė tė lartė tė ushtrisė dhe tė policisė serbe iu jepnin lista me emra tė shqiptarėve, tė cilėt duheshin ekzekutuar prej tyre !!!

Shpėrblimi dhe gradimi i kriminelėve nga kryekrimineli Millosheviē !

  Nė prag tė pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, kreu shtetėror serb shenoi qindra ngritje nė detyrė dhe shpėrblime pėr personelin e policisė dhe tė ushtrisė serbe, duke pėrfshirė kėtu dhe udhėheqėsit mė tė lartė(bashkėpunėtorėt mė tė afėrt tė Millosheviēit)) si : Dragoljub Ojdanic, Nebojsha Pavkovic, Vladimir Lazarevic, Obrad Stevanovic, Sreten Lukic, Vlastimir Gjorgjeviē, Zhivko Trajkoviē, si dhe shumė komandantė brigade nė Korpusin e Prishtinės etj.
Mė 7 qershor 1999, (vetėm 2 ditė para nėnshkrimit tė marrėveshjes tekniko-ushtarake nė Kumanovė, ndėrmejt NATO-s dhe Serbisė) kryekrimineli serb Sllobodan Millosheviē, dekoroi e u shprehu mirėnjohje e mbėshtetje 911 pjestarėve tė MUP-it pėr siē thotė “shtypjen e terrorizmit nė Kosovė e pėr mbrojtjen e vendit nga agresioni“ !!!



Midis atyre qė u dekoruan, ishin:

1.Tre gjeneralė,

2.Shtatėmbėdhejtė kolonelė,

3.Shtatėmbėdhjetė lejtėnantė kolonelė,

4.Njėzetė majorė,

5.Tridhjetė kapitena,

6.Dyzetė e pesė lejtėnantė,

7.Tridhjetė e shtatė nėnlejtėnantė,

8.Pesėdhjetė rreshterė majorė,

9.Gjashtėqind e pesėdhejtė e dy nėnoficerė, dhe

10.Dyzet pjestarė tė strukturave tjera tė MUP-it serb.

-Pėr manifestimin e trimėrisė dhe tė guximit nė “vrasjen dhe masakrimin e mijėra shqiptarėve nė Kosovė”, kryekrimineli(lexo kryevarrmihėsi i Kosovės) Millosheviē u dha „urdhėrin e trimėrisė“ pjestarėve tė armatės sė tretė, si vijon:

1.Gjeneral bigadier Milan D.Djakoviē

2.Kolonel Zoran M.Jabllanoviē,

3.Kolonel Milivoje P.Braniē,

4.Kolonel Miloje Miletiē,

5.Kolonel Dragan Petroviē,

6.Kolonel Radojko Stevanoviē,

7.Kolonel Veroljub Zhivkoviē,

8.Lejtėnant kolonel Simo Ivoseviē

9.Lejtėnant kolonel Stojan Konjikavac

10.Lejtnėnant kolonel Pera Petroviē

11.Major Zoran Bojkoviē

12.Major Urosh Nikoliē

13.Major Radivoje Paravinja

14.Major Ljubisav Stojanoviē

15.Kapiten i urdhėrit tė parė Ljubisha Vuqetiē

16.Kapiten i urdhėrit tė parė Zoran Raseta

17.Kapiten i urdhėrit tė parė Boban Rajkoviē

18.Kapiten Dragan Lukiē

19.Kapiten Jovica Milak

20.Kapiten Perica Nastasijeviē

21.Kapiten Milosh Raleviē

22.Kapiten Cedo Tėrpkovski

23.Lejtėnant Boban Kuzmanoviē

24.Nėnlejtėnant Nenad Popoviē

25.Rreshteri veteran Radisha Iliē

26.Rreshteri veteran Zheljko Alar

27.Rreshteri veteran Branko Vukoviē

28.Rreshteri Aleksandėr Rakoviē

29. Rreshteri i ri Ivan Niqiforoviē

30.Kaporal Branisllav M.Fungerhut

31. Ushtar Dragan Beloseviē

32.Ushtar Milan Bogdanoviē

33.Ushtar Veroljub Mijatoviē

34.Ushtar Sasha Pejiē

35.Ushtar Milinko Pendiē

36.Ushtar Nikolla Popoviē.

-Gjithashtu u dekoruan edhe kėta oficerė tė UDB-sė nė Kosovė:

1.Kolonel Dragutin ADAMOVIĒ-Gjakovė

2.Kolonel Dushan B.GAVRANIĒ-Gjilan

3.Kolonel Gradimir R.ZEKAVICA-Prizren

4.Nėnkolonel Millan S.GJURIĒIĒ-(Prizren,kreu i departamentit tė policisė)

5.Major Milenko M.BOZOVIĒ-Komandant i policisė nė Skėnderaj.

-Kryekrimineli Millosheviq, me “Urdhėrin e lirisė, Urdhėrin e heroit Kombėtar, Urdhėrin e Flamurit Jugosllavė dhe Urdhėrin e Flamurit tė Luftės tė Shkallės sė parė” – i dekoroi kėta komandantė tė lartė qė luftuan nė Kosovė:

-Urdhėri i Lirisė iu dha:

1.Gjeneralit Dragolub Ojadaniē

2.Kolonel Gjeneralit Nebojsha Pavkoviē (Komandant i Armatės sė Tretė)

-Urdhėri i Heroit Kombėtar iu dha:

1.Kolonel Dragan Zhivanoviē-Komandant i Brigadės 125 tė motorizuar;

2.Kolonel Bozhidar Deliē-Komandant i Brigadės 549 tė motorizuar;

3.Kolonel Ljubisha Dikoviē- Komandant i Brigadės 37 tė motorizuar;

4.Nėnkolonel Ilija Todorov-Komandant i Brigadės 63 tė parashutistėve;

5.Kolonel Zharko Brankoviē-Komandant i Brigadės 124 tė ndėrhyrjes policore;

-Urdhėri i Flamurit Jugosllavė iu dha:

1.Zoran Angjelkoviēit-“President i Kėshillit Ekzekutiv tė Pėrkohshėm pėr Kosovė e Metohi”;

2.Nikolla Shahinoviēit-Zėvendės kryeministėr i qeverisė jugosllave;

3.Vllastimir Gjorgjeviēit-kolonel gjeneral i policisė;

4.Obrad Stevanoviēit-major gjeneral i policisė;

5.Sreten Lukiqit-major gjeneral i policisė.


&

Hetimet e gjykatės sė Hagės pėr krimet e kryera nė Kosovė

Pas njė fillimi tė ngadaltė nė vitin 1998, Gjykata Ndėrkombetare Penale pėr ish-Jugosllavinė nė Hag, filloi hetimet pėr krimet e kryera gjatė luftės nė Kosovė. Me 27 maj 1999 gjykata e Hagės bėri publike  padinė penale  kundėr: Slobodan Milosevicit, dhe katėr zyrtarėve tjerė tė lartė serbė, tė cilėt  akuzoheshin pėr “vrasje, persekutime dhe dėbime… nė Kosovė” pėr periudhėn kohore 1 janar 1999 deri nė fund tė majit tė po kėij viti.(Kėtu nuk pėrfshihen krimet e kryera gjatė vitit 1998)

 Pėrveē kryekriminelit Sllobodan tė paditurit e tjerė ishin:

-Milan Milutinoviē, president i Serbisė dhe anėtar i Kėshillit tė Lartė tė Mbrojtjes,

-Dragoljub Ojdaniē, Shef i Shtabit tė Pėrgjithshėm i Ushtrisė Jugosllave,

-Nikola Shainovic, zėvendėskryeministėr i Republikės Federale tė Jugosllavise dhe

-Vlajko Stojiljkoviē, Ministėr i Punėve tė Brendshme tė Serbisė.

Pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, gjegjėsisht mė 1 prill 2001 krimineli Millosheviē(pasi ra nga pushteti) u arrestua, ndėrsa  rreth tre muaj mė vonė, mė 28 qershor u transferua nė burgun e Hagės.

Derisa ndaj krerėve tė lartpėrmendur serb (pėrveē Milloshit i cili nė shkurt tė vitit 2006 iku nė botėn tjetėr pa u denuar) po mbahet gjykimi nė Hag,shpeshherė ia bėjė vehtes pyetjen : « A thua kur do tė arrestohen edhe qindra zyrtarė tė tjerė tė lartė shtetėror serbė, tė ushtrisė dhe tė policisė serbe (qė janė graduar dhe kane marrė mirenjohje nga varrmihėsi i Kosovės Milllosheviē),per krimet me monstruoze tė kryera gjatė luftės 1998-1999) nė Kosove?! »

*  *  *

Fotogaleria e strukturave militarėve dhe paramilitare serbe...!

Gjeneral Dragoljub Ojdaniē, Sllobodan Millosheviē dhe gjen. Nebojsha Pavkoviē

 

 Gjen.Kol.Obrad Stevanoviē, Radomir Markoviē dhe Blastimir Gjorgjeviē

Zhelko Razhnjatoviē – Arkan dhe Frenki Simatoviē

Gjen. Nebojsha Pavkoviē dhe Zh.R. Arkan me bashkpunėtorėt e tij

Artemije + patriarku Pavle dhe bekimi i njėsive kriminale(nė Kish) para se tė nisen nė frontet e luftės!

Gjen.D.Ojdaniē,S.Millosheviē dhe gjen.N.Pavkoviē / Parakalimi i gjen.V.Llazareviē dhe N.Pavkoviē

Voisllav Sheshel dhe kapetan Dragani me bashkpunėtorėt e tyre /  Parakalimi i Arkanit

Milorad Lukoviē – « Legija » / Parakalimi i kriminelit « Legija »

&

Tanksat = artileria e rėndė e armatės sė tretė tė ushtrisė kriminale serbe

 

&

  Simbolet e formacioneve militare dhe paramilitare serbe !

 

 

 Kthehu ne fillim

-------------------------------------------------------------------------------------

Varrmihėsit e Kosovės

 VARRMIHĖSIT E KOSOVĖS, KRIM PA NDĖSHKIM

Gjenocidi ėshtė vrasja e qėllimshme e njerėzve nė baza etnike, nacionale, racore, religjioze apo politike, si dhe veprime tjera tė qėllimshme qė shpiejnė nė eliminimin fizik tė ndonjė kategorie tė mėsipėrme.

      
        Shkruan:  Sheradin BERISHA

---------------------------------

Kush janė varrmihėsit e kosovės?!


  
Mė 10 korrik 2006, nė Tribunalin Ndėrkombėtar nė Hagė, filloi gjykimi kundėr gjashtė ish-pushtetarėve tė lartė politikė e ushtarakė serbė: ish-presidentit serb Milan Milutinoviē, ish-kryeministrit Nikola Shainoviē, ish-shefit tė ushtrisė serbe Dragoljub Ojdaniē dhe tre gjeneralėve tė tjerė: ish-Komandantit tė Armatės sė tretė serbe Nebojsha Pavkoviē, ish-Komandantit tė trupave tė ushtrisė serbe nė Prishtinė Vlladimir Lazareviē dhe ish-Shefit tė Shtabit pėr Kosovė tė Ministrisė Serbe tė Punėve tė Brendshme Sreten Lukiē.Aktakuza e ngritur nga prokuroria e Tribunalit, ata i bėnė pėrgjegjės pėr “pjesėmarrje nė projektin e pėrbashkėt kriminal” kundėr shqiptarėve. Ky proces gjyqėsor ka filluar katėr muaj pas vdekjes sė kryekriminelit serb Millosheviē, nė qelinė e tij nė Hagė.

(Aktakuza e Milutinoviqit... nė pdf: http://www.un.org/icty/alb/milutinovic/mil-3rai060712a.pdf )

     

 Po tė lexohet me kujdes, aktakuza e ngritur kundėr gjashtė ish-zyrtarėve serbė, me lehtėsi mund tė vihet re, se ata akuzohen: pėr vrasje, dėbim masiv me dhunė tė shqiptarėve nga Kosova, pėrdhunime seksuale dhe shkatėrrim tė vendbanimeve shqiptare, gjatė periudhės mars-qershor 1999 (pikėrisht nė periudhėn kur janė zhvilluar bombardimet e NATO- s kundėr Beogradit), por jo edhe pėr vrasjet dhe masakrat mė mizore tė mijėra shqiptarėve, qė u kryen mė herėt, gjatė periudhės shkurt 1998 - mars  1999. Pėrveē kėsaj, nė akt-akuzė, askund nuk pėrmendet termi gjenocid, i cili pėrcakton qartė shkallėn e inkriminimit (jo vetėm tė tė akuzuarve), por edhe tė gjithė strukturės shetėrore, politike, ushtarake, intelektuale dhe fetare serbe, nė spastrimin etnik dhe shfarosjen fizike tė popullit shqiptar nė Kosovė.


Platforma „Naēertanija” e Ilia Garashaninit..., program politik i Sllobodan Millosheviq
it!

  Historikisht dihet, se tė gjitha platformat antishqiptare serbe, nga „Naēertanija” e Garashaninit e deri te “Memorandumi” i Akademisė sė Shkencave tė Serbisė(kreatorė i secilės ishte shovinisti Dobrica Qosiē),regjimet serbe i pėrdorėn si programe politike pėr asgjėsimin fizik tė shqiptarėve. Prandaj, njė program i tillė  politikė(i mishėruar me kėto platforma antishqiptare), u zbatua me fanatizėm  edhe nga regjimi i fundit pushtues serb, nė krye me Sllobodan Millosheviqin. Gjatė dhjetėvjetshit tė fundit tė shek.XX,  veēanėrisht gjatė viteve 1998-1999, ushtrimi i dhunės shtetėrore serbe nė Kosovė mori pėrmasa kriminale, dhe me kalimin e kohės ajo u zhvesh nga ēdo normė civilizuese dhe kėsisoji kaloi nė dimensionin gjenocidal, shfarosės kundėr shqiptarėve. Shteti kriminal serb, me qėllim tė realizimit tė politikės  gjenocidale, gjatė luftės nė Kosovė ka dislokuar “rreth 20 mijė forca tė rregullta ushtarake dhe afėrsisht 30 mijė policė dhe forca paramilitare serbe”(Shih kapitullin 3 tė raportit tė OSBE-sė  datė 6 dhjetor 1999).

  

&

Sa shqiptarė u vranė, u masakruan e u zhdukėngjatė luftės nė Kosovė?

Vlerėsohet, se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), forcat kriminale serbe, vranė, ekzekutuan apo masakruan nė format mė mizore, rreth 14 mijė shqiptarė, ku 90% prej tyre qenė civilė tė pa armatosur,kryesisht gra, fėmijė, foshnje dhe pleq.

http://www.gfbv.it/3dossier/kosovo-1.html

Klikoni linkun mė poshtė, qė tė shihni Masakrimin e civilėve shqiptarė nė  Reēak:

http://news.bbc.co.uk/olmedia/255000/video/_256358_loyn_vi.ram

 Ndėrsa nė anė tė ndryshme tė Kosovės, janė pėrdhunuar nga forcat militariste dhe bandat shtetėrore serbe afėr 20 mijė femra shqiptare. Ndėrkaq 3 mijė shqiptarė janė rrėmbyer dhe shumica prej tyre janė gjetur tė vdekur.

PĖRDHUNIMET

Cilat njėsi kriminale serbe u pėrfshinė nė ekzekutimin e shqiptarėve dhe  nė zhdukjen e gjurmėve tė krimit?!

Pėr tė argumentuar kriminimin e shqiptarėve  po ju referohemi fakteve:Njėsitė kriminale serbe, si njėsitė speciale tė sigurimit shtetėror - "Beretat e kuqe", "Shkorpionėt", "Frenkievcėt", njėsitė pėr operacione tė veēanta (NJOV), siē e quanin veten, “Beli Orlovi”, njėsitė e Arkanit etj, pas ekzekutimit tė shqiptarėve filluan t“i fshehin gjurmėt e krimit. Kufomat e fėmijėve, grave e pleqve shqiptarė u zhvarrosėn, u ngarkuan nė kamionė dhe u  bartėn nė Serbi. Kėshtu mė 6 prill 1999 nė Lumin Danub afėr Kladovės, te vendi i quajtur”Tekia”, u gjetė kamioni - frigorifer i tipit "mercedes", me ngjyrė jeshile, nė tė cilin u identifikuan 30 trupa tė pajetė tė tė dy gjinive.

Pėr tė mėsuar, mė gjerėsisht kėtė dramė, lexoni shkrimin” Kufomat nga kamioni frigorifer” duke klikuar mbi kėtė link:

http://www.aimpress.ch/dyn/alba/archive/data/200105/10511-004-alba-beo.htm

Si u dogjėn kufomat e shqiptarėve nė fabrikėn e aluminit nė Maēkaticė  tė Serbisė dhe kush mori pjesė nė djegjen e kufomave?!

   Kufoma tė civilėve shqiptarė tė vrarė e tė maskruar mizorisht u gjetėn edhe nė liqenin Peruēac, ndėrsa nė Batajnicė afėr Beogradit u zbuluan edhe varreza masive. Ndėrkaq, pas luftės mėsohet se qindra kufoma tė shqiptarėve janė djegur nė furrat e fabrikės sė aluminitnė Mackaticė, afėrSurdulicės, nė distriktinePcinjitnė Serbinė jugore. Kėtė akt barbarė tė varrmihėsve tė Kosovės, pėr herė tė parė e bėri publike znj.NatashaKandiē, drejtoreshė eQendrėspėrLigjinHumanitar(HCL), nė gazetėn „Danas“ tė Zagrebit. Sipas konstatimeve tė Natasha Kandiqit, person i besuar, pėrkatėsisht koordinator i projektit pėr fshehjen e gjurmėve tė krimeve tė luftės tė bėra nė jug tė Serbisė ka qenė Dragomir Tomiqi“me pėrkrahjen dhe mirėkuptimin e tė cilit ėshtė bėrė bartja e organizuar e trupave, tė viktimave nga Kosova, pėr nė trevat e Vranjės dhe tė Surdulicės”. Bazuar nė tė dhėnave, qė Fondi pėr tė Drejtėn Humanitare ka pranuar, nga ana e disa burimeve tė pavarura, djegia e trupave nė fabrikėn “Maēkatica” ėshtė bėrė nė dy etapa, mė 16 dhe 24 maj tė vitit 1999, pas mesnatės, nėn mbikėqyrjen e “Beretave tė kuqe”, tė cilat atėbotė e kishin bazėn e tyre nė “Bella Vodė” - afėr Vranjės. Komandanti i atėhershėm i “Beretave tė kuqe”, Millorad Legija, sipas burimeve nė fjalė, kishte marrė pjesė, personalisht, nė pėrcjelljen e njė transporti deri nė vendin e ngjarjes dhe kishte qenė i pranishėm me rastin e djegies sė tyre. Trupat qenė djegur nė “shkritoret e hapura” nr. 4 dhe 5. Gjithnjė sipas kėtyre burimeve, pranimin dhe organizimin e djegies sė kufomave e kanė bėrė:

1.Zoran Stoshiqi, i cili atėherė ishte kryeshef i sigurimit shtetėror pėr rrethin e Pēinjės;

2.Bratisllav Milenkoviqi, shef i BIA-s pėr Vlladiēin Han dhe Surdulicė;

3.Dragan Stankoviqi, kryeshef i SUP-it nė Surdulicė qė nga viti 1993;

4.Mirosllav Antiqi, kryeshef i BIA-s nė Vranjė;

5.Dragan Llakiēeviqi, drejtor i “Maēkaticės” dhe zėvendėsi i tij,

6.Aca Gjorgjeviqi - shkruan Natasha Kandiqi, duke shtuar edhe detaje tė tjera tė mjaftueshme, ashtu qė tė mos dyshohet aspak nė vėrtetėsinė e fakteve tė paraqitura.

Sipas kėtyre dėshmive, fjala ėshtė pėr njė shoqatė kriminelėsh, mirė tė organizuar, pėr tė bėrė “asanimin e terrenit”, pra fshehjen e dėshmive pėr krimet e bėra nė Kosovė, gjatė kohės sė bombardimeve tė NATO-s.

&

 

Nė cilin vend u morėn vendimet pėr zhdukjen e gjurmėve tė krimit?!

   Artikulli i Kandiēit nė Danas, thotė setė dy djegjet kanė ndodhur diku rreth mesnatės nėn sigurim tė rreptė nga Njėsiti i Operimve Speciale tė Policisė, JSO, atėherė me bazė nė Bele Vode, afėr Vranjės, nė Serbinė jugore. Nė artikull thuhet se komandanti i atėhershėm i JSO-sė, Milorad “Legija” Ulemek, vrasėsi i kryeministrit serb Zoran Gjingjiē nė 2003, kishte pėrcjellur njėrin konvoj tė trupave nė vendin e ngjarjes dhe kishte qenė prezent gjatė djegjes sė tyre nė “furrat numėr katėr dhe pesė”.
Sipas Qndrės pėr Ligjin Humanitar HCL-sė, zyrtarė tė lartė tė policisė – disa prej tė cilėve ende mbajnė postet – kanė organizuar djegjet, derisa zyrtarė tjerė tė besueshėm tė Milosheviqit kanė organizuar “pastrimin pasues tė terrenit”. 

Njė burim i tretė i IWPR-sė, ish-inspektor nė policinė sekrete tė Millosheviqit, ishte aktiv nė kohėn e ngjarjeve nė Mackaticė, ka siguruar IWPR-nė se policia ka “informata precize dhe tė sistematizuara” se si janė djegur trupat nė Mackaticė. “Ka tė dhėna tė qarta pėr kėtė ēėshtje nė arkivat e polcisė lokale, tė shėnuara si “rreptėsisht konfidenciale”, tha burimi, duke iu referuar dy djegjeve. “Njerėzit qė morėn pjesė nė kėtė aksion kanė qėndruar nė Hotelin„Theranda“ nė Prizren. Njė punė e tillė ishtė pregatitur pėr njė kohė tė gjatė dhe nuk mund tė kryhej brenda njė apo dydite“,– thotė ky burim.

“Policia lokale publike dhe sekrete i dijnė tė gjitha por kjo po fshihet pėr arsye  se zyrtarė tė tanishėm tė policisė dhe ish-zyrtarė e agjentė tė zakonshėm ishin tė pėrfshirė. Ēdo gjė ėshtė e pėrfshirė nė dokumentacionin e policisė – nga emri i kodit tė aksionit deri te lista e njerėzve qė kanė qėndruar nė Hotel Theranda dhe kanė punuar nė "sanitimin e terrenit", deri te ata qė kanė ngarkuar kamionėt dhe i kanė vozitur deri te fabrika e Mackaticės, ky Legija dhe ekipi tij pastaj e kanė marrė punėn nė dorė.” “Gjithashtu dihet saktėsisht se kush i ka vozitur dhe pėrcjellur kamionėt, kush ka qenė pėrgjegjės pėr mbulimin e aksionit nė fabrikė dhe kush drejtpėrdrejtė ėshtė marrur me furrat gjatė djegjes.”

“Emrat e atyre qė mė vonė kishin pėr detyrė tė zhdukin gjurmėt nė fabrikė dhe atyre qė kishin pėr detyrė ta fshihnin tė vėrtetėn nga policia lokale poashtu dihen. Nė fund, ėshtė edhe njė listė me emra tė politikanėve qė kanė qenė nė dijeni tė krejt kėsaj, derisa aksioni planifikohej.” Ish-polici thotė se i din shumicėn e kėtyre emrave por frikohet t’ izbulojė publikisht ato.

***

   Gjurmė tė krimit janė gjetur kudo e kahdo nėpėr Kosovė. Me kėtė rast vlen tė pėrmendet zbulimi i“qendrės sė torturimit“ nė Prishtnė.

Nė qershor 1999 gjatė futjes sė trupave tė NATO/s nė Kosovė, njėsitė britanike(njėsia parashutiste) gjatė kontrollimit tė objekteve publike nė Prishtinė, nė njė ndėrtesė pesė katėshe, kishte zbuluar njė dhomė e cila nga njėsitė kriminale serbe ishte pėrdorur, si qendėr e torturės dhe vrasjeve mizore tė shqiptarėve. Nė kėto ambiente u gjetėn armė tė ftohta si: thika me gjak, shkopinjė gome, shkopinjė bejzbolli metė gėrvishtura nga goditjet e fuqishme, arka tė mbushura me drogė, qė kriminelėt kishin pėrdorė gjatė kryerjes sė krimeve etj. Nga kėto gjetje rezulton, se nė kėtė qendėr krimi, tė jenė torturuar e mbytur mizorisht shumė shqiptarė, duke ju prerė pjesė tė trupit : veshėt, hunda, ekstremitetet (kėmbė e duar), organet gjenitale etj.

Dhoma e krimit nė Prishtinė

&

Sa shtėpi  u dogjėn e shkatėrruan, gjatė luftės nė Kosovė?!


  
Mėsohet se gjatė luftės nė Kosovė (mars 1998 - qershor 1999) varrmihėsit e Kosovės kanė shkatėrruar dhe djegur pjesėrisht ose tėrėsisht rreth 1.100 vendbanime shqiptare; kanė plaēkitur, djegur e shkatėrruar mbi 200.000 shtėpi, banesa, lokale afariste, punėtori zejtare, fabrika, shkolla, biblioteka, monumente kulturore-historike, objekte kulturore, shkencore, fetare etj, kanė shkatėrruar dokumentet e identifikimit: letėrnjoftimet e pasaportat, ndėrsa pas pėrfundimit tė luftės, administrata pushtuese serbe ka sekuestuar dhe i ka dėrguar nė Serbi : domumentet e amzės, tapitė edokumentet e tjerat ė pronėsisė private e koletkive tė shqiptarėve.

   

&
Populli shqiptar, krahas vrasjeve, ekzekutimeve, masakrave barbare, djegjeve e plaēkitjeve tė shtėpive e tė pasurive tė tyre, pėrjetoi edhe spastrimin etnik – zhvendosjen dhe shpėrnguljen me forcė brenda dhe jashtėKosovės .

(Pamje filmike mbi  eksodin, djegjen dhe shkatėrrimin e pasurivetė Shqiptarėve)

http://news.bbc.co.uk/olmedia/105000/video/_107557_ben_brown_ex_nine_vi.ram ,

    http://news.bbc.co.uk/olmedia/105000/video/_107237_paul_wood_vi.ram

 Varrmihėsit e Kosovės, duket se fushatėn e bombardimeve tė NATO-s (mars-qershor 1999) e kanė pėrdorur si arsyetim pėr tė vėnė nė zbatim operacionin e koduar “Patkoi“, pėr spastrim etnik, operacion ky i planifikuar e pėrgatitur mė herėt. Disa ditė pas fillimit tė fushatės ajrore tė NATO-s, forcat militare e paramilitare serbe me dhunė i detyruan shqiptarėt t“i braktisin shtėpitė e tyre dhe u deportuan nė Shqipėri, Maqedoni, Mal tė Zi, Bosnjė e vende tjera. Ky operacion gjenocidal, duke marrė pėrmasa tė gjera, vazhdoi pėr mė shumė se dy muaj rresht. Dhe gjatė kėsaj periudhe u dėbuan mė shumė se 850 mijė shqiptarė nga vatrat e tyre.   

(Pėr mė tepėr lexoni studimin e Patrick Ball, Ph. D., zėvendėsdrejtor i Programi tė Shkencės dhe tė Drejtave tė Njeriut tė AAAS. “Arratia e Shqiptarėve etnikė nga Kosova mars-maj 1999)

http://shr.aaas.org/kosovo/policyorpanic/albanian/intro.html,

http://shr.aaas.org/kosovo/policyorpanic/albanian/phase1.html

 

Shpėrngulja biblike e pranverės sė vitit 1999

--------------------------

 Sipas raportit tė UNCHR-s, tė publikuar nė fillim tė qershorit 1999, mėsohet se 443.300 refugjatė shqiptarė tė Kosovės ishin vendosur nė Shqipėri; 247.800 nė Maqedoni, 69.300 nė Mal tė Zi; 21.700 nė Bosnje e Hercegovinė, 5-6000 nė Kroaci etj, ndėrkaq nė vendet tjera tė botės u vendosėn gjithsej 76.475 refugjatė, duke pėrfshirė 13.639 nė Gjermani, 7.581 nė Turqi, 5.829 nė Itali, 5.730 nė SHBA, pastaj kishte nė Australi, Zvicėr, Francė, Norvegji, Suedi, Britani tė Madhe,Zelandė tė Re, Poloni, Spanjė, Portugali, Finlandė, Izrael etj.

http://www.ess.uwe.ac.uk/Kosovo/Kosovo-Map11.htm

  

&

Haga - Millosheviqi dhe politika promillosheviqiane e Vojisllav

Koshtunicės !!! 

   Dihet mirėfilli, se nė kohėn kur NATO-ja kishte intensifikuar bombardimet kundėr caqeve ushtarake serbe, Kryeprokurorja e atėhershme e Tribunalit tė Hagės Louise Arbour e tronditur nga vrasjet dhe masakrat mizore serbe qė kryheshin nė Kosovė, mė 27 maj 1999 bėri publike njė aktakuzė tė ngritur kundėr Sllobodan Millosheviqit dhe disa bashkėpunėtorėve tė tij mė tė afėrt: Millan Millutinoviqit, Nikolla Shainoviqit, Dragolub Ojdaniqit dhe Vllajko Stojilkoviqit.
   Pas ndryshimeve kozmetike qė ndodhėn nė ndrrimin e pushtetit nė Serbi, Millosheviēi (nėn presionin e bashkėsisė ndėrkombėtare), arrestohet dhe, nė fund tė qershorit 2001, transferohet nė Hagė. Mė pastaj, mė 12 shkurt 2002 nis gjykimi kundėr tij, por jo edhe ndaj katėr tė akuzuarve tjerė, tė rreshtuar pėrkrahė tij nė akt-akuzė, sepse kryeprkurorja e re Karla Del Ponte kishte veēuar lėndėn e Millosheviēit nga tė akuzuarit tjerė, ndaj tė cilėve mė 10 korrik ka filluar njė proces i ri gjyqėsor.

    

   Gjatė procesit gjyqėsor kundėr Millosheviēit, u dėshmua qartė se ky varrmihės i Kosovės kishte kryer krime tė rėnda makabre nė Kosovė dhe nė Bosnjė e Hercegovinė, mirėpo vdekja e papritur e tij, nė mars tė kėtij viti, bėri qė ai tė shkojė nga kjo botė, pa e marrė dėnimin e merituar.
Me kėtė rast duhet tė rikujtojė , se vetėm pakė ditė pasi kishte filluar gjykimi kundėr Millosheviqit, pasardhėsi i tij  Vojisllav Koshtunica nė njė konferencė pėr media, doli nė mbrojtje tė Millosheviqit. z.Koshtunica ndėr tė tjera patė thėnė:”se ky gjykim ėshtė njė proces, nė tė cilin po shkruhet Historia e Jugosllavisė dhe se nė kėtė shkrim ne duhet tė jemi pjesėmarrės me versionin tonė". Dhe kėtė qėndrim z.Koshtunica nė mėnyrė konstante e ka ripėrsėritur shumė herė gjatė kėtyre viteve. Kjo tregon se pushtetarėt aktualė nė serbi, janė vazhdues tė politikės millosheviqiane.


 Pse hetuesit dhe prokurorėt ndėrkombėtarė hezitojnė tė merren me ndjekjen dhe arrestimin e qindra kriminelėve serbė, qė shėtisin lirshėm, kudo e kahdo nėpėr Kosovė?!


   P
as pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, mėsohet se nė disa komuna janė zbuluar emrat e policėve, tė ushtarakėve dhe tė paramilitarėve serbė, janė gjetur qindra fotografi tė kriminelėve qė kanė bėrė krime tė rėnda ndaj shqiptarėve. Ta zėmė, nė njė raport tė KMDLNJ (shkurt 2000), thuhet se menjėherė pas luftės “janė evidentuar me emėr e mbiemėr ose vetėm me pseudonime mbi 1426 persona e janė denoncuar shumė tė tjerė (kryesisht serbo-malazezė, por edhe tė tjerė), tė implikuar drejtpėrdrejt ose tėrthorazi nė vrasjet e maskrimet e shqiptarėve dhe plaēkitjet, djegiet dhe shkatėrrimet e shtėpive, vendbanimeve, lokaleve dhe tė pasurisė tjetėr tė shqiptarėve. Kjo listė e emrave tė kriminelėve dhe qindra emra tė tjerė qė janė identifikuar nga tė mbijetuarit e krimeve, nė kėto vitet e pasluftės, u janė dorėzuar hetuesve tė Tribunalit tė Hagės, KFOR-it, policisė sė UNMIK-ut, organeve tė gjyqėsisė nė Kosovė si dhe lidershipit politik e institucional tė Kosovės, por pėr ēudi nuk ėshtė ndėrmarrė asnjė veprim konkret qė ata, tė arrestohen dhe tė dalin pėrpara drejtėsisė.  

   Sa i pėrket arrestimit dhe gjykimit tė kriminelėve qė janė pėrfshirė drejtpėrdrejt nė krime, hetuesit e Tribunalit tė Hagės gjatė hetimeve pėr krime nė Kosovė, kanė deklaruar se nuk merren me ndjekjen e kriminelėve nė nivele tė ulėta, veēse merren me rangun e lartė tė regjimit serbė.

   Ndonėse shqiptarėt janė dėshmitarė okularė pėr krimet e kryera nė Kosovė, ėshtė i papranueshėm konstatimi i hetuesve ndėrkombėtarė se pėr gjithė kėtė katrahurė gjenocidale, pėrgjegjės janė  vetėm Millosheviqi dhe disa nga bashkėpunėtorėt e tij mė tė afėrt. Pashmangshėm, pėrgjegjės pėr gjenocidin e kryer ndaj Shqiptarėve janė edhe strukturat tjera politike e shtetėrore tė Serbisė, institucionet intelektuale serbe, siē janė Akademia e Shkencave tė Serbisė dhe pėrgjithėsisht intelegjenca serbe. Mbi tė gjithė, pėrgjegjės historik pėr shfarosjen fizike tė shqiptarėve, ėshtė kisha ortodokse serbe nė krye me patriarkun Pavle, e cila historikisht,  nė vazhdimėsi ka qenė promotore shpirtėrore e jetėsimit tė projekteve kundėr popullit Shqiptarė.

  

   Nėse merren pėr bazė deklarimet e hetuesve tė tribunalit tė Hagės, mund tė konkludojmė se, qindra e mijėra kriminelė serbė lokalė dhe komandues tė shumtė tė formacioneve militare dhe paramilitare serbe, qė janė pėrfshirė nė vrasje dhe nė ekzekutimin  e shqiptarėve, kurrė nuk do tė arrestohen qė tė dalin pėrpara drejtėsisė ndėrkombėtare apo asaj vendore !!!

Pse u liruan si tė pafajshėm disa kriminelė serbė, nga gjykatėsit ndėrkombėtarė?!

Nė tė vėrtetė, pas pėrfundimit tė luftės janė mbajtur disa gjykime kundėr serbėve lokalė pėr krime tė kryera ndaj shqiptarėve, por ēuditėrisht kriminelėt nė vend se tė denohen, ata lirohen si tė pafajs“munges provash”!!! Nė dhjetor 2000 nė Gjykatėn e Qarkut nė Mitrovicė, ėshtė mbajtur gjykimi kundėr gjashtė kriminelėve serb: Igor Simiq, Dragan Jovanovii, Sėrxhan Aleksiq, Vlastimir Aleksiq, Branisllav Popoviq dhe Tomisllav Vuēkoviq. Derisa Igor Simiqi ishte prezent nė gjykim, tė akuzuarit tjerė gjykoheshin nė munges, sepse ata kishin ikur nga burgu i Qarkut tė Mitrovicės. Kėta kriminelė, tė veshur me uniforma tė maskuara me shenjat e partisė Radikale serbe, nė kohėn e intervenimit tė NATO-s mars/qershor 1999, nė Mitrovicė e rrethinė  kanė shpėrngulur me dhunė familjet shqiptare, kanė djegur, plaēkitur e shkatėrruar shtėpitė dhe pronat e shqiptarėve, ndėrsa mė 14 prill 1999 nė Mitrovicė, duke pėrdorur armė zjarri dhe tė ftohta, i kanė vrarė e masakruar 26 shqiptarė tė pafajshėm.Njė proces tjetėr gjyqėsor pėr krime lufte u inicua edhe kundėr kriminelit Radovan Apostoloviq, i cili gjatė bombardimeve tė NATO-s ka vrarė civilė shqiptarė dhe ka djegur shtėpitė e tyre nė fshatrat Tejibėr (Suhadoll) dhe Gushafc.

Si u arratisėn nga burgu i Mitrovicės, gjashtė kriminelė serbė, pa lėnė gjurmė dhe pse u lirua nga burgu krimineli Angjelko Kolashinac ?!

    Ndėrkaq nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren ėshtė mbajtur edhe njė proces  gjyqėsor kundėr 8 tė akuzuarve pėr krime tė rėnda lufte tė kryera nė fshatrat e Rahovecit. Por, para kolegjit dolėn vetėm dy: Angjelko Kolashinac (ish kryetar i komunės sė Rahovecit) e Ēedomir Jovanoviq, pasi mė parė, 6 prej tyre (Arsenije Vitosheviq,Stanislav Leviq, Novica Kėrstiq, Radislav Mishiq, Vekoslav Simiq dhe Nenad Matiq), pas transferimit, gjoja pėr “shkaqe sigurie”, nė burgun e”fortifikuar”nė veri tė Mitrovicės, u arratisėn pa lėnė gjurmė. Pėr ēudi, nė pėrfundim tė gjykimit edhe pėrkundėr fakteve, gjykatėsi ndėrkombėtar merrė vendim pėr lirimin e kriminelit Angjelko Kolashinacit, si tė pafajshėm!!!

    Pėr pėrfshirjen e Angjelko Kolashinacit dhe tė tjerėve nė kriminimin e shqiptarėve, dėshmon edhe njė dokument i lėshuar nga vet strukturat pushtuese serbe. Nė dokumentin me datė protokolli 17.4.1999, bazuar nė  urdhėrin e Ministrisė sė Mbrojtjes tė Serbisė me nr. 80-02/1 tė datės 23.2.1999, nė Rahovec ėshtė ngritur Shtabi prej 12 personave dhe nė krye tė listės si komandant i shtabit ėshtė emėruar Kolashinac Dobrivoje Angjelko, kryetar i KK nė Rahovec.

   Dhe kėtė shtab, i cili kishte zbatuar urdhėra nga lartė,pėr vrasjen e shqiptarėve, e pėrbėnin:

1. Kolashinac Dobrivoje Angjelko , Komandant i Shtabit;

2. Shef shtabi - Simiq Aleksa Radomir - shef i sektorit pėr mbrojtje;

3. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr punė operative dhe tė planit, si dhe pėrdorimin e forcave tė Mbrojtjes Civile - Baljosheviq Cveta Slobodan -shef i shtabit komunal tė sektorit tė MC pėr mbrojtje;

4. Ndihmės i shtabit pėr alarmim dhe errėsim - Vitosheviq Obrada Zhivko - ingj. i mbrojtjes - shef i prodhimit;

5. Ndihmės i shefit tė shpėtimit nga rrėnojat, si dhe zonat e pėrmbytura - Sulejmanoviq Bajrama Dragutin - shef i operativės sė ndėrmarrjes ndėrtimore "Njė Maji" nė Rahovec;

6. Ndihmės i shefit pėr mbrojtje nga zjarri dhe zbulimin e zonave tė rrezikshme - Miciq Bozhidara Jeftimije -  komandant i organizatės profesionale zjarrėfikėse nė Rahovec;

7. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr ndihmėn e parė medicinale - Simiq Petka Vekoslav - drejtor i shtėpisė sė shėndetit nė Rahovec;

8. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr mbrojtje RHB (atomiko-biologjiko-kimike) Miliqeviq Milivoja Trajko - drejtor i vertarisė nė Rahovec;

9. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr largim, evakuim dhe ruajtje tė mjeteve tė nevojshme pėr ekzistencė - Mihajloviq Jovana Vitomir -nėnkryetar i KK nė Rahovec;

10. Ndihmės i shefit pėr sanim - Milenkoviq Vladimir Stanisha - drejtor i JSKP (shkurtesa origjinale duhet tė jetė e Shėrbimeve Publike Komunale) nė Rahovec.

Ndėrkaq dy emrat e fundit (me numrat rėndor 11 e 12) meqė janė tė shkruar me dorė (nė alfabetin ēirilik), nuk mund tė identifikohen.

   Ka pasur edhe raste tjera kur kriminelėt serb, nė pėrfundim tė gjykimit janė shpallur tė pafajshėm, siē ka ndodhur para disa muajsh nė njė gjykatė tė Serbisė, kur ish-pjesėtari i policisė speciale Dejan Demiroviq, lirohet “pėr munges provash”, a nė tė vėrtet kishte dėshmitarė, tė cilėt faktuan para gjykatės, se krimineli Demiroviq kishte marrė pjesė nė vrasjen e 19 civilėve shqiptarė (pėrfshirė kėtu gra dhe fėmijė), nė mars tė vitit 1999 nė Besianė!

***

 Kur kihen parasysh tė gjitha kėto  fakte dhe mijėra tė tjera si kėto, natyrshėm bėhet pėrgjegjės, gjithė lidershipi politikė e institucional i Kosovės, pėr neglizhencėn totale rreth ngritjes sė njė kallzimi penal, kundėr shtetit serbė, pėr gjenocidin dhe etnocidin e kryer nė Kosovė.

Eigene Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!