__________________________________________________

Me rastin e njėzetė e gjashtė vjetorit tė demonstratave historike tė vitit 1981

 PIKĖPAMJE TĖ CILAT  “KOHA“ ENDE NUK I KA DEMANTUAR !!!

 Shkruan:Rexhep AHMETI

Mė 05.04.2007 

Fatkeqėsisht, opinioni publik nė Kosovė ende nuk ėshtė i fortė. Kėtė e vėrteton edhe fakti se pati pak reagime, kundėrshtime...edhe kundėr njė emisioni dokumentar kushtuar ngjarjeve tė vitit 1981, qė u dha vitin e kaluar nė RTK dhe qė u pėrsėrit edhe mė  2007.

Shkrimi: “Viti ‘81 dhe vazhdimėsia e mohimit “ i autorit Bedri Halimi  ėshtė njė shembull i shkėlqyer se si duhet reaguar e kundėrshtuar mendėsinė e huaj antikosovare dhe antishqiptare qė na servilet edhe sot nėpėr media nga bartės shqiptarė tė dikurshėm tė saj tė cilėt mundohen ta ruajnė  e shpėtojnė edhe sot nga dhėmbi i kohės.

Akademiku serb Mihajlo Markoviq

Duke pas pėrjetuar edhe vetė, mė 1995, gjendjen kur t’i reagon me tė drejtė e fuqishėm kundėr njė ideologjie helmuese tė ndonjė Mihajlo Markoviqit (apo ndonjė nxėnėsi tė tij, tani), dhe kur nuk tė bashkėngjitet askush, qesh i motivuar qė t’i bashkangjitem  protestės intelektuale kundėr servirjes sė ideologjisė udbeske nė mediat tona dhe tė dal nė anėn  e pikėpamjes sė drejtė tė z. Bedri Halimi lidhur me ngjarjet e vitit 1981.

Shfrytėzojė rastin ta jap  mendimin tim lidhur  me klanet e mbetura tė ish- regjimit tė vjetėr tė cilat jo vetėm qė nuk i lėshojnė vendet kuēe nė media por bėjnė pėrpjekje sizifiane qė ta mbrojnė edhe ideologjinė antiKosovė tė ish-shtetit pushtues serbomadh. Kėta, kėtė veprimtari “demokratike” nuk e bėjnė pa qėllime djallėzore dhe pa llogari praktike pėrfituese pėr shtresėn dhe ish-mekanizmin e tyre. Nėse opinioni publik forcohet dhe rritet presioni ndaj heqjes sė  tė keqes sė vjetėr nga trupi i ri i shtetit tė Kosovės, (i cili ėshtė nė formim e sipėr) atėherė kėta pinjoj tė sė vjetrės nuk do ta kenė tė gjatė qėndrimin e tyre nė vendet kuēe ku “prodhohet”, krijohet a ruhet opinioni publik. Tani mediat tona mė shumė po e ruajnė opinioni e vjetėr me mekanizma tė vjetėr (ruajtės) tė ish-sistemit. Mė ka ardhur, fortė mirė kur lexova  nė artikullin e lartpėrmendur se demaskoheshin me emra prodhuesit dhe ruajtėsit e ideologjisė sė kundėr ngjarjeve tė vitit 1981. Po ashtu, ky vėshtrim i z. Bedri Halimi qiti nė dritė se z. Baton Haxhiu qenka nxėnės i denjė dhe ruajtėsi mė tipik i ideologjisė sė z. Mihajllo Markoviq, kundėr tė cilės ideologji pata reaguar edhe unė me reagimin “Tjetėrsimi i Filozofit”, botuar mė 12 prill 1995, nė nr. 56 tė javores  “KOHA”, f. 47, dhe nė tė cilin reagim lidhur mė rėndėsinė historike tė vitit 1881 pata shkruar: ”  Po  M i h a j l l o   M a r k o v i q i   j e p   gjykime edhe pėr historinė mė tė re shqiptare: “Brengoset” pse nuk ėshtė bashkuar Kosova  me Shqipėrinė nė vitin 1950 (!) nė federatėn ballkanike (!) (sigurisht ka menduar pėr Shqipėrinė si Republikė tė shtatė  tė ish-Jugosllavisė) nė mėnyrė qė sot do tė ishte ndarė populli shqiptar dhe do tė kishte jetuar nė shtetin unik n a c i o n a l  sh q i p t a r. Sh t e t i  shqiptar i krijuar  me mund e sakrifica tė mėdha dhe gjysma e kombit shqiptar paskan gabuar qė nuk paskan hyrė  nėn sovranitetin e huaj (!) e t’i kalonin edhe ata nja 50 vjet robėri nė “parajsėn e ish-Jugosllavisė”, ku u gjakosėn vazhdimisht vėllezėrit e tyre kosovarė.

Protagonistėt e intervistės: Baton Haxhiu(intervistuesi) dhe Mihajlo Markoviq(i intervistuari) e botuar nė

 revistėn “KOHA “ nr.54/95 mars 1995, faqe 13,14,15,16 .

_____________________________________________

As e 1981-ta nuk i pėlqeu kurrė politikės zyrtare serbe (as qė ėshtė pritur t’i  pėlqej), pra as zėdhėnėsit tė saj, akademikut M. Markoviq:

”Udhėheqėsit shqiptar tė cilėt organizuan demonstratat e vitit 1981 bėnė gabim tė madh historik”, thotė dijetari (pėr tė keq). Sikur tė mos ishte viti 1981 M. Markoviqi do ta kishte ndier veten mė mirė, por ne do tė ndiheshim shumė mė keq. Tė mendojmė dhe tė imagjinojmė se si do tė ishim dhe si do tė ndiheshim, vėrtet, pa tė 1981-shin.... Shumė tė varfėr. Tepėr keq. Kushedi sa keq! Tepėr shumė mė tė ligėshtuar do tė ishim pa 1981-shin. “

Kėtė kėshtu e pata menduar dhe shkruar mė 1995. Por atėherė nuk e paskam ditur njė gjė: se i intervistuari (intervista e tė cilit u botua nė revistėn “KOHA “ nr.54/95 mars 1995, 13,14,15,16), kundėr intervistės tė  tė cilit reagova nė nr. 56 tė po kėsaj reviste, paska qenė prodhuesi i ideologjisė (mėsuesi, mentori) sė kritikuar nga unė, ndėrsa intervistuesi paska qenė, imituesi i ideologjisė, ruajtėsi i saj apo nxėnėsi i dikurshėm ose studenti qė edhe sot udhėhiqet nga mėsimet e “pavjetruara” tė akademikut tė tij tė adhuruar dhe tė paharrueshėm, pikėpamjet e tė cilit “koha ende nuk i ka demantuar".

&

Tjetėrsimi i Filozofit

 (Ky reagim ėshtė botuar mė 12 prill 1995, nė nr. 56 tė javores  KOHA, f. 47 )

(Reagim ndaj intervistės sė akademik Mihajllo Markoviqit, botuar nė KOHA, nr. 54/95, f. 13,14,15,16)

“Shkencėn” dhe pėrgjithėsisht  t e o r i n ė  sh t e t i  i m p e r i a l bashkėkohor i pėrdorė, jo pėr pėrparim e drejtėsi shoqėrore, por pėr manipulim, makiavelizėm e tė mbajtje tė ideve e rregullave tė rremė tė cilat i ka shtylla tė robėrimit tė kombeve, pakicave kombėtare, minoriteteve, pra edhe tė shtetasve tė vet tė njėjtit komb. Kėshtu po bėnė, pa dyshim, edhe Serbia si shtet okupues dhe kolonial qė ėshtė.

Shtrohet pyetja: a mund tė jetė shkencėtar, teorik a filozof  i  vėrtet a humanist  ai qė i shėrben me  program dhe  njė shteti tė tillė?

Pėrgjegja del vetvetiu e qartė: Jo. Njė i tillė nuk mund tė jetė shkencėtar, filozof humanist i vėrtetė, teorik i drejtė etj.

Por ēudia ndodhė nė intervistėn qė pėrmendėm, ku akademiku  Mihajllo Markoviq, me nxitim pranon epitetin “filozof humanist”, tė cilin intervistuesi ia vė pėrpara nė tryezė, me shkathtėsi: dhe akademiku e pėrlanė “aureolėn” e me megalomani thotė: “Si filozof humanist konsideroj...” Tė shohim disa nga konsiderimet, tezat e kėtij “filozofi humanist”: “ Dallimin ndėrmjet kombit dhe pakicave kombėtare nuk e kam shpikur unė, por ato janė rregullat tė miratuara pėrgjithėsisht nė marrėdhėniet ndėrkombėtare....Nė kėtė kuptim shqiptarėt e Kosovės janė pakicė kombėtare nė kuadėr tė Serbisė, ndėrsa shtet i tyre amė ėshtė Shqipėria.” (Nėnvizimi ėshtė yni). Ja teoria p o l i t i k e, ja  i d e o l o g j i a  e  c i l a  kombin shqiptar qė jeton nė trojet e veta nė ish- Jugosllavi e redukton, jo as nė kombėsi por nė pakicė kombėtare! Qėllimi praktik i kėsaj ideologjie politike ėshtė krejt i tejdukshėm: mohimi nga socialisti serb i tė drejtės pėr vetėvendosje tė kombeve e tė kombėsive, konkretisht mohimi i kėsaj tė drejte (tė pamohueshme) kombit shqiptar dhe  l ė n i a  e sh q i p t a r ė v e  dhe e atdheut tė tyre, edhe kėtė herė, nė pronėsi tė Serbisė, pra, nė “kuadėr tė Serbisė”. Kėtė rrjetė tė vjetėr merimange apo thėnė edhe mė qartė, kėta vargonj teoriko-praktikė tė kolonializmit tė cilėt i hodhėm nga dera mė 2 korrik 1990, kur veten e shpallėm ashtu siē jemi KOMB, e Kosovėn Republikė, kėta vargonj pėrsėri “filozofi humanist” pėrpiqet tė na i fut nga dritarja! Dhe konsideron: Ēėshtja e pakicave nacionale ėshtė ēėshtje e brendshme e shteteve nė tė cilat ato jetojnė”! Sh p e s h   p ė r s ė r i t  ky akademik, nė kėtė intervistė, se kėto janė rregulla tė miratuara pėrgjithėsisht nė marrėdhėniet ndėrkombėtare”, “ rregullat  e sė drejtės ndėrkombėtare”! Praktika ndėrkombėtare e ēlirimit tė kombeve sot i ka tejkaluar dhe thyer kėto “rregulla tė miratuara nė marrėdhėniet ndėrkombėtare”. “A nuk e tregon kėtė shembulli i pavarėsimit tė shumė kombeve: sllovenėve, kroatėve, maqedonėve, estonezėve, lituanezėvė, ukrahinasėve, gruzianėve, jermenėve sllovakėve, etj. dhe shembulli i bashkimit tė Gjermanisė”.  Kėto fakte, nė favor tė ēlirimit tė popujve, akademiku mundohet t’i kthejė nė argumente tė mbajtjes nė robėri dhe  nė ndarėsi tė kombit shqiptar. “Rregullat ndėrkombėtare” po u dashkan tė vlejnė (gati) vetėm pėr shqiptarėt! Ēfarė karakteristikash kombėtare paskan mė shumė  p sh. sllovenėt e maqedonasit mė shumė se shqiptarėt,  qė ata paskan tė drejtė pėr shkėputje ndėrsa ne jo? Kush po u dashka tė na i caktojė ne rregullat dhe sasinė e tė drejtave, pa vullnetin tonė?! Indirekt, nga intervista del se ēėshtja shqiptare nuk qenka ēėshtje kardinale e kombit tė ndarė shqiptarė por na qenka “ēėshtje brendshme e  Serbisė  dhe e botės” !!!   Teoria e “re akademike” e kohėrave moderne (!) tė cilėn “filozofi humanist” e lanson in obscuro (nė terr, tinėz).

 P a s t a j   “s o c i a l i s t i ”  serb, ”Dimitrije Tucoviqi i ri “ vijon tė na mbaj leksion se “ēka do tė thotė demokraci, nė botėn e zhvilluar bashkėkohore (psh. nė SHBA, Francė, Angli, Itali” dhe demokracinė e sheh si sanksionim juridik ”tė drejtave individuale tė qytetarėve” e nė pranimin e pak tė drejtave tė caktuara kolektive tė pakicave (siē janė ato kulturore e politike, por tė caktuara).

Tė drejtėn pėr shkėputje, secesionin, akademiku  socialist e ka shumė mėrzi. ”Lufta pėr shkėputje, thotė akademiku, nė mėnyrė tė pashmangshme tėrheq pas vetes aplikimin e dhunshėm tė shtetit juridik”. Me  kėtė ideologji “arsyeton” dhunėn e shtetit juridik tė tij  mbi shqiptarėt  nė Kosovė, para e pas dy korrikut dhe 7 shtatorit. Dhe ja si mendon ai ta shpie  ”pėrpara” dhe ta “shpėrblejė”  tė d r e j t ė n   e vetėvendosjes dhe tė shkėputjes sė kombeve. Thotė, konsideron: “Duhet rikujtuar se SHBA-tė penguan secesionin e Jugut dhe se ēmimi i mbrojtjes sė integritetit tė shtetit ishte 600 mijė jetė tė humbura “. Dhe, ndoshta, kėtu, pikėrisht kėtu, qėndron “humanizmi” i kėtij filozofi dhe akademiku notor. Pėr drejtėsinė e tij, tė mos flasim. Ajo po shihet, e mund edhe tė paramendohet...

Po M i h a j ll o  M a r k o v i q i   j e p   gjykime edhe pėr historinė mė tė re shqiptare: “Brengoset” pse nuk ėshtė bashkuar Kosova  me Shqipėrinė nė vitin 1950 (!) nė federatėn ballkanike (!) (sigurisht ka menduar pėr Shqipėrinė si Republikė tė shtatė  tė ish-Jugosllavisė) nė mėnyrė qė sot do tė ishte ndarė populli shqiptar dhe do tė kishte jetuar nė shtetin unik n a c i o n a l  sh q i p t a r. Sh t e t i  shqiptar i krijuar  me mund e sakrifica tė mėdha dhe gjysma e kombit shqiptar paskan gabuar qė nuk paskan hyrė  nėn sovranitetin e huaj (!) e t’i kalonin edhe ata nja 50 vjet robėri nė “parajsėn e ish-Jugosllavisė”, ku u gjakosėn vazhdimisht vėllezėrit e tyre kosovarė.

As e 1981-ta nuk i pėlqeu kurrė politikės  zyrtare serbe (as qė ėshtė pritur t’i  pėlqej), pra as zėdhėnėsit tė saj, akademikut M. Markoviq:

”Udhėheqėsit shqiptar tė cilėt organizuan demonstratat e vitit 1981 bėnė gabim tė madh historik”, thotė dijetari (pėr tė keq). Sikur tė mos ishte viti 1981 M. Markoviqi do ta kishte ndier veten mė mirė, por ne do tė ndiheshim shumė mė keq. Tė mendojmė dhe tė imagjinojmė se si do tė ishim dhe si do tė ndiheshim, vėrtet, pa tė 1981-shin.... Shumė tė varfėr. Tepėr keq. Kushedi sa keq! Tepėr shumė mė tė ligėshtuar do tė ishim pa   1981-shin.

Njė gjė duket se e ka thėnė me sinqeritet akademiku serb: ” se pėr serbėt ėshtė me rėndėsi qė Kosova tė mbetet nė pėrbėrje tė  shtetit  serb, dhe se aspak nuk ėshtė e rėndėsishme, nėse Kosova do tė gjendej jashtė Serbisė, a do tė jetė ajo shtet i pavarur, apo do t’i bashkohej Shqipėrisė”. Kėtu “filozofi humanist” ka folur si ka menduar, si ka ndier; ka folur si ka pasur kajte. Por edhe nė kėtė mendim del nė shesh tjetėrsimi ideor e shpirtėror i teorikut, pasi qė kurrė nė histori as njė komb pushtues nuk mundi tė jetė i lirė gjer sa ishte pushtues. A s  a k a d e m i k u   e  f i l o z o f i  (M. M) nuk mund tė jetė i lirė e human pėrderisa i shėrben kolonializmit, robėrimit tė kombit tjetėr, e sė bashku me te edhe robėrimit  tė kombit tė vet. I padrejti e ka mė vėshtirė, mė zor se i drejti.

        Zor se teoriku M. Markoviq do tė mendojė e shkruajė si XHORXH ORVELLI, i cili po ashtu ishte nė shėrbim tė shtetit –komb pushtues nė Burmėn e Poshtme, por mė 1936 shkroi:

  “E gjithė kjo mė hutonte dhe mė shqetėsonte. Sepse, nė atė kohė mua mė ishte mbushur mendja se imperializmi ishte i lig dhe sa mė shpejtė aq mė mirė ta braktisja punėn dhe tė ikja prej tij. Teorikisht, fshehurazi kuptohet, isha tėrėsisht nė anėn ė birmanezėve e kundėr shtypėsve tė tyre, britanikėve. Sa pėr punėn qė e bėjė e urreja aq shumė sa qė vėshtirė mund ta pėrshkruaj. Nė njė punė tė tillė njeriu i sheh punėt e ndyra tė perandorisė pėr sė afėrmi.”(Citati ėshtė marr nga eseu i Xhorxh Orvellit: Vrasja e elefantit, botuar nė “Bujk” mė 30 mars 1995,f. 9)     

__________________________

 DEMONSTRATAT E  VITIT  ‘81 DHE VAZHDIMĖSIA E MOHIMIT TĖ TYRE!

  

Shkruan: Bedri HALIMI

Prishtinė, 03.04.2007

 ______________________________________

Ngjarjet e vitit 1981, pėrpos qė ishin vazhdimėsi e rezistencės shqiptare, ato paraqitėn nė mėnyrė mė tė artikuluar kėrkesat e shqiptarėve pėr liri e barazi, duke e vėnė nė pah si para opinionit vendor ashtu edhe para atij ndėrkombėtar, pabarazinė e shqiptarėve nė Kosovė. Qė nga koha kur ndodhėn ngjarjet, ato u mohuan, u mistifikuan e u dėnuan nė tė gjitha format e mundshme. Vazhdimėsia e logjikės sė mohimit tė kėtyre ngjarjeve vazhdoi madje edhe pas rėnies sė monizmit mė tė fortė nė Ballkan – titizmit. Kėtė radhė, do t’i paraqesim disa nga akterėt e mohimit tė kėtyre ngjarjeve, logjikėn e mohimit dhe mėnyrėn e veprimit.

Dokumentar i dėshtuar pėr ngjarjet e vitit 1981

Nė njė emision dokumentar kushtuar ngjarjeve tė vitit 1981, qė u dha vitin e kaluar nė RTK, (e qė u ritransmetua mė 1 prill 2007) ishte nė fakt njė emision kundėr atyre ngjarjeve. Mė saktė, ishte vazhdimėsi e qėndrimeve tė njėjta qė nga viti 1981 nga shumica e pjesėmarrėsve tė emisionit.

Nė kėtė emision, me asgjė, nuk u paraqitėn shkaqet qė sollėn deri te shpėrthimi i pakėnaqėsisė. Asnjėri nga tė intervistuarit nuk e pėrmendi gjendjen ekonomike tė popullatės. Asnjėri nuk e potencoi shkallėn e papunėsisė nė Kosovė atėbotė. Asnjėri nuk i tha as afėrsisht, shkaqet e as shifrėn e njerėzve nga Kosova qė e kishin marrė rrugėn e hidhur tė kurbetit, qė nė sistemin socialist jugosllav quheshin si “tė punėsuar tė pėrkohshėm nė botėn e jashtme”.

Hydajet Hyseni, duke folur me megafon para demonstruesve - 1 prill 1981

_______________________________________

Nga akterėt e atyre ngjarjeve nė kėtė emision ishin prezentė vetėm Hydajet Hyseni dhe Gani Koci. Por nga ajo qė u paraqit, dhe si u paraqit, si dhe nga fakti se kush ishin “analistėt” e palės tjetėr, nuk ėshtė vėshtirė tė konkludohet, se mendimet e Hydajet Hysenit dhe Gani Kocit janė shkėputur nė konotacionin e qėllimit tė skenaristėve tė emisionit.

Tashmė dihet se si nga pushteti jugosllav, po ashtu edhe nga klika titiste e atėhershme nė Kosovė, ngjarjet e vitit 1981 cilėsoheshin si “nacionaliste, irredentiste, kundėrrevolucionare, pėr minimin e pushtetit politik tė klasės punėtore, tė sistemit socialist vetėqeverisės jugosllav, pėr prishjen e bashkim - vėllazėrimit e minimit tė pushtetit politik tė klasės punėtore”.

Pėr kė ishin tė panevojshme ngjarjet e vitit 1981?

Pas rėnies sė komunizmit dhe pas largimit tė oligarkisė politike tė Kosovės nga skena politike, madje edhe pas burgosjes sė ndonjėrit prej tyre, kėta, edhe mė tej, nuk e ndėrruan qėndrimin pėr ngjarjet e vitit 1981, por i ndėrruan arsyetimet e qėndrimeve tė tyre. Kėshtu, derisa ishin nė pushtet, ngjarjet e ‘81-shit pėr ta, doemos se ishin “kundėrrevolucionare e armiqėsore…”, kurse pas rėnies nga pushteti, ato ngjarje pėr ta, na ishin tė panevojshme, sepse vetė ata, me politikėn e tyre, e paskan pasur mendjen qė ta realizojnė ēėshtjen e republikės! Dhe sot, ndonjė shok i Zdravko Ēoliqit tė djeshėm, jep fetva pėr ngjarjet e vitit 1981; ndonjė tjetėr, qė mė mirė ėshtė ndier nė Beograd se nė Kosovė atėbotė, gjithashtu bėn “analizė profesionale”; ndonjė tjetėr, qė babanė e ka pasur levė tė lokomotivės antishqiptare, jep “vlerėsime meritore” duke u thirrur madje nė dėshmi tė babait tė tij.

Edhe Baton Haxhiu, si autor i kėtij dokumentari (sė bashku me Andi Bushatin) edhe nė kėtė emision, tregon vazhdimėsinė e njė qėndrimi, kur janė nė pyetje ngjarjet e vitit 1981. Qėllimi i kėtij emisioni, (me apo pa porosi) ishte jo pėr tė hedhur dritė, por pėr tė krijuar mjegull, nė radhė tė parė nė karakterin e kėtyre ngjarjeve, pastaj nė nevojėn e tyre, si dhe nė atė se, ato i organizuan vetė shqiptarėt apo i organizoi dikush tjetėr, pra (armiqtė e Kosovės), duke aluduar kėshtu nė ndonjė shėrbim tė huaj.

Pas kėtij emisioni tė ēuditshėm, madje edhe tė befasishėm, pėr faktin se njė mendėsi e tillė ende ėshtė e pranishme pėr kėto ngjarje, duke i pėrcjellė ngjarjet nė kontinuitet, u dashtė qė t’i shfletoj vetėm disa gazeta tė viteve ‘90-ta, pėr t’i sjellė qėndrimet e njėjta, tė njerėzve tė njėjtė, pėr Pranverėn 81.

Ngjashmėritė e rastit apo tė qėllimshme?

Kėshtu Baton Haxhiu, nė njė shkrim tė tij, para ca vitesh, nė mbititullin “Pikėpamje” dhe me titull “81-shi as revolucion as kundėrrevolucion”, shtron pikėrisht dilemėn se “kush nė tė vėrtetė i organizoi demonstratat dhe a ishin ato tė hershme pėr Kosovėn dhe rrjedhėn e atėhershme tė ngjarjeve politike. I organizuam vetė apo dikush tjetėr?”. Madje, sipas tij, “ato vetėm e shpejtuan procesin e insistimit serb se ‘Kosova ėshtė dashur tė jetė nė Serbi’”. Pėr tė konkluduar madje se “pasojat janė kontinuiteti represiv, burgosjet masive dhe heqja e autonomisė sė Kosovės…”. Bujku, e martė, 12 mars 1996.

Pamje nga demonstrata e vitit 1981

___________________________________

Ndėrkaq, njė vit mė parė, i njėjti autor, Baton Haxhiu pra, kishte bėrė njė intervistė me Mihajlo Markoviqin – ideologun e PSS (siē e thekson edhe vetė), e cila ėshtė botuar nė revistėn “KOHA” nr 54/95, 29 mars 1995 fq.13. Nė kėtė intervistė, Mihajlo Markoviq, pos tjerash, thotė: “Udhėheqėsit shqiptarė, tė cilėt organizuan demonstratat e vitit 1981, bėnė gabim tė madh historik… Padurueshmėria dhe mendjelehtėsia e liderėve tuaj, e shprehur mė 1981, shkaktoi humbjen e asaj qė deri atėherė e patėt”. Pra, tė njėjtat qėndrime, tė Mihajlo Markoviqit, i jep njė vit mė vonė Baton Haxhiu, por nė njė gazetė tjetėr (nė Bujk) tani si ‘Pikėpamje’ tė vetat.

Ish-ministri i Punėve tė Brendshme dhe politikanėt e Kosovės?

Kurse, sa i pėrket asaj qė mund t’i ketė organizuar ndonjė shėrbim i huaj apo tė jetė pėrfshirė nė to, Mustafė Sefedini, ish-ministėr i Sekretariatit pėr Punė tė Brendshme tė Kosovės, qė ishte pikėrisht atė kohė nė kėtė detyrė, thotė se, as Shqipėria dhe as ndonjė shėrbim tjetėr informativ nuk kanė pasur dorė nė kėto ngjarje. Revista “KOHA” nr.99, 13 mars 1996 fq.9.

Ndėrkaq, dihen qėndrimet e Azem Vllasit pėr demonstratat e vitit 1981, gjatė kohės sa ishte nė pushtet. Por edhe pas rėnies sė komunizmit, madje edhe pas burgosjes qė i bėri Millosheviqi, nė njė shkrim tė tij me titull: “81-shi shumėdimensional”, Azem Vllasi e jep edhe kėtė gjykim: “Konkretisht, pėr demonstratat e vitit ‘81, udhėheqja politike e Kosovės (shqiptarėt) dhe tėrė politika zyrtare, ishte unike nė mendimin se ato, as si mėnyrė e veprimit e as sipas rrethanave politike tė atėhershme dhe kohės kur ndodhėn, nuk ishin fare tė qėlluara…”. Revista “KOHA” nr. 102, 3 prill 1996, fq. 22.

A nuk e kishte thėnė tė njėjtėn gjė edhe Mihajlo Markoviq, madje nė vitin 1995 po nė revistėn “KOHA”?

Po nė kėtė vazhdė ėshtė edhe teoria e supozimeve tė Mahmut Bakallit, i cili nė Kosovė, ndonėse njihej si mė i afti nė hierarkinė politike komuniste, (ndėr pėrfaqėsuesit shqiptarė) megjithatė nuk arriti tė japė as arsyetimin mė tė vogėl pėr pozitėn e shqiptarėve nė sferėn e arsimit nė kohėn e Millosheviqit, (me rastin e dėshmisė sė tij nė gjyq kundėr Millosheviqit).

Atėherė, pėrderisa njeriu kyē i asaj kohe, nė pozitėn kyēe, (Mustafa Sefedini), thotė se nuk ka pasur informacione ēfarė tash i bluajnė, i mbllaēitin e ripėrtypin disa analistė tė sotėm, rrjedhimisht shtrohet pyetja: Kush ka pasur informacione mė shumė atėbotė, ata qė kanė qenė nė pozitat kyēe apo analistėt e sotėm? Nėse ndonjė analist apo edhe historian sklerotik ka informacione tjera, atėherė lind pyetja, nga i siguruan ato informacione, pėrpos nėse kėta njerėz, e kanė pasur beneficionin e tė qenit nė laboratorin e prodhimit tė informatave tė tilla, pėrderisa ata tė “laboratorit” tė grumbullimit tė informatave, thonė qartė, se nuk kanė pasur informata tė tilla.

Prandaj, nė fund, logjikės sė tillė do t’ua rikujtonim se vėrtet vezėt e qyqeve i lėshon ndonjė shpend tjetėr, por assesi nuk i lėshon shqiponja.

 Kthehu ne fillim

_______________________________________ 

 CILI ISHTE ROLI I SHQIPĖRISĖ ZYRTARE NĖ DEMONSTRATAT

E PRANVERĖS SĖ VITIT 1981 NĖ KOSOVĖ

 

Shkruan: Bedri ISLAMI

Shkrimtar dhe publicist i njohur

Mė 26.03.2007

 __________________________________

Pa as mė tė voglin dyshim, viti 1981 dhe sidomos pranvera e tij, ka qenė viti i provės pėr shqiptarėt e Kosovės. Pėrgjithsisht, secila dekadė e ka gurin e vet themeltar, ose mė saktė, ka njė datė ose njė moment tė caktuar, qė vendos pikėmbėshtetjet e sė ardhmes.Pėr shqiptarėt nė Kosovė ka ndodhur disi ndryshe : njė ngjarje ka mbajtur mbi vete mė shumė se dy dekada dhe si duket, do tė vazhdojė tė mbajė mbi vete edhe shumė vite tė tjerė. Demonstratat e pranverės , mars - prill 1981, janė pikėnyja e viteve qė erdhėn mė pas, dhe si tė tilla ata kanė mbetur nė kujtesėn e kombit dhe nė dėshminė historike tė tij.

Prej kėtij viti, duam apo nuk duam, jemi tė vetdijshėm ose jo, kanė rrjedhur tė gjitha ngjarjet e tjera madhore qė lidhen me Kosovėn dhe, njė pjesė e rėndėsishme e tyre, edhe me Shqipėrinė londineze.

Viti 1981, me pranverėn qė nisi me 11 mars, pėr tė shkuar mė pas tek ditėt e 26 marsit, 1 dhe 2 prillit, kishte nė vete farėn e hedhur tė shumė ditėve tė ardhshme, qė dha fryt, shumė mė tepėr se sa ishte menduar 17 vite mė pas, ne qershorin e vitit 1999.

Them se ka qenė njė vit provė, sepse, nė strukturtat iluzore qė kishte krijuar regjimi i Beogradit, do tė ngrihej njė brez, i cili nuk do tė ishte kurrėsesi i humbur, pėr tė bėrė mė tej atė qė kishin dashur etėrit e tyre. Ky brez, thellėsishtr romantik dhe krejtėsisht atdhetar, doli nėpėr rrugė pėr tė filluar njė jetė ndryshe. Ishte njė brez qė dėshmoi historikisht se nuk kishte humbur asgjė nė Kosovė dhe se kėshtu nuk mund tė vazhdohej mė.

Pamje nga demonstrata e vitit 1981 nė Prishtinė

Beogradi, pas dhunės sė tankeve njoftoi pėr 11 tė vrarė. Njė shėrbėtor i tyre nė Prishtinė, Bakalli, tha se ishin vrarė vetėm nėntė vetė. Nė se kishte filluar kėshtu gjakshėm, nuk do tė kishte tė ndalur. Romantikės dhe atdhedashurisė sė njė brezi tė ri, Beogradi i kundėrvuri tanket, dhunėn policore, vrasjet, burgimet, arresatimet, gjakimet, dėnimet e ashpra , dhe , si pėr tė mos mjaftuar e gjithė kjo,filloi proēesin e jashtėzakonshėm fėlliqės tė diferencimit.

Kėrkohej tė diferencohej vllai nga vllai, ati nga djemtė, fėmijėt nga prindėrit, miqtė nga miku, shokėt nga shoku, tė afėrmit nga tė largėtit, tė zakonshmit nga tė pazakonshmit, kėrkohej tė bėhej gjithshka e diferencuar.

Dosjet e diferencimit janė diku, por mbi tė gjitha janė njerėzit qė i kanė vuajtur mbi vete gjithė barrėn e kėtij difrencimi. Gjithshka qė donte tė krijonte  regjimi i Beograd-Prishtinės qėndronte nė mundėsinė qė, tė pazakonshmit tė ishin tė huaj pėr Kosovėn, tė lėēiturit e saj; ndėrsa pushtimi, si e zakonshme, tė kishte tė drejtėn e qytetarisė.

Kėto njerėz,tė pazakonshmit, tė prangosur, tė gjakuar, ashtu si edhe tė afėrmit e tyre, djemtė apo vajzat nėpėr burgjet serbe, u ndjenė tė vetmuar,qoftė edhe pėrkohsisht, e megjithatė, tė dy pjesėt, edhe ata qė ishin jashtė e tė burgosur , edhe ata qė ishin tė burgosur e me mendimin se ēfarė do tė bėnin mė tej kur tė ishin tė lirė, kishin nė atė kohė njė shpresė, njė sfond ku mbėshtetej halli i tyre, kishin momentin e tyre tė pritjes pėr mbėshtetjen. Duam apo nuk duam sot, e pranojmė apo nuk e pranojmė, fakt ishte se ata kėtė mbėshtetje e kėrkonin dhe e prisnin nga shteti amė, Shqipėria.

Kryengritja shqiptare nė ish Jugollavi, nė fillimin e viteve 80 ka qenė pa dyshim, njėra nga ngjarjet , rreth sė cilės e pėr tė cilėn janė bėrė analiza tė shumta, me tė janė marrė e sogurisht do tė merren njerėz tė mendimit nga tė gjitha fushat, por njėkohsisht edhe spekullantė ; janė marrė shkrimtarė e socialogė, historianė, protogonistė, gazetarė, janė ringritur ngjarjet , duke filluar qė nga mbrėmja e 11 marsit dhe deri tek arrestimet masive, janė ngritur teza tė ndryshme hipozeza tė saklta e nga mė tė ēuditshmet, ka patur gjykime e paragjykime, hipoteza nga mė tė ēuditshmet dhe nga mė tė pazakonshmet, ka patur fillimisht ēirrje dhe pėrbaltim institucional, pastaj heshtje por kurrė mbrojtje institucionale nė Kosovė. Tezat, hipotezat, pikėpyetjet, hamėndjet, thėniet, gjykimet dhe debatat nga mė tė ashprat dhe nga mė tė vrullshmet, kanė qenė pėr rolin dhe qėndrimin e shtetit shqiptar.

Qė nė fillim janė hedhur tė gjitha pyetjet e mundshme dhe janė synuar tė gjitha dilemat e hipotekuara. Nė tė vertetė ėshtė bėrė pėrpjekja, herė serioze dhe herė e rreme, pėr tė sqaruar disa nga momentet mė thelbėsore tė qėndrimit tė shtetit shqiptar ose pėr tė pėrbaltur ato. Pak ose aspak janė bėrė pėrpjekje pėr tė ditur gjykimin e njerėzve tė zakonshėm nė Shqiėri, tė mendimit intelektual, si i kanė pritur ata ngjarjet e pranverės kosovare, si kanė depėrtuar ato nė thelbin e jetės sė tyre tė zakonshme. Ishte merak spontan, njerėzor ose i organizuar, apo e verteta qėndron diku nė mesin e tyre? Kishte mė shumė se hall, brengė, shqetėsim a mėrzi, kishte diēka mė shumė vetes dhe pėrtej sė zakonshmes.. kishte thjeshtė brengė njerėzore apo edhe kombėtare...

Tek qėndrimi i njerėzve tė thjeshtė ndoshta asnjėherė nuk ėshtė ulur si duhet mendimi i socilogėve, gazetarėve, dijetarėve, sepse, nė pamjen e parė ata nuk duken edhe aq interesante, ata nuk pėrbėjnė " ngjarje", pra nuk kanė nė vete ankthin e zbulimit tė sė vertetės, nuk pėrbėjnė lajm, nuk kanė mister..megjithėse kjo nuk ėshtė aspak e  vėrtetė. Ndoshta mė shumė se kudo tjetėr tek njerėzit e zakonshėm , politika bėn vendin e vet nėpėrmjet shfaqjeve qė nuk janė edhe aq tė dukshme politikisht, por qė nė tė vertetė bėjnė vetė thelbin e politikės.

Le tė sjell dy shembuj tė mėvonshėm: Nė vitin 1991, pas lėvizjes studentore dhe ndryshimeve jetike politike, tė dy partitė e mėdha, demokratike dhe socialiste, nė programin e tyre elektoral, kishin edhe bashkimin kombėtar tė shqiptarėve. Partia Demokratike e kishte shumė mė tė theksuar, shumė mė tė dukshėm dhe krijoi mendimin se, pas fitores sė saj, zgjidhja e ēėshtjes kombėtare shqiptare, ishte punė e disa pakkohėve. Megjithėse e kishte kaq shumė tė afishuar kėtė, kjo nuk e pengoi atė, pėrkundrazi e ndihmoi qė, nė votimet e 22 marsit 1992, tė merrte rreth 70 pėr qind tė votave tė shqiptarėve.

Katėr vite mė pas, tė dy partitė e mėdha politike shqiptare, krejt ndryshe nga 4 vite mė parė, nuk e kishin as nė kontekstin me tė largėt, ēėshtjen e bashkimit kombėtar tė shqiptarėve dhe vetė Kosova kalonte nė planin e dhjetė. Kjo sepse, tė dy partitė politike e dinin se, nė rrethanat e krijuara, afishimi i njė qėndrimi tė itllė, sillte humbjen e votave.

Nuk doja tė analizoj se ēfarė ndodhi nė katėr vite, qė solli njė regres tė tillė, tė dhimbshėm kombėtar, por shembujt i solla pėr tė patur njė lodhje mes asaj qė quhet e zakonshme e nganjėherė e rėndomtė, kur analizojmė e ndalemi tek ngjarjet e marsit 1981, qėndrimi i qytetarve tė thjeshtė dhe mendimit politik zyrtar.

Enver Hoxha

Natyrisht , pėr cilindo lajm pėrbėn dilema e shtruar atėherė, nėse kishte dijeni Shqipėria zyrtare pėr atė qė po pėrgatitej tė ndodhte nė Kosovė? A kishte dijeni Enver Hoxha, pėrse strukturave tė tij, se viti 1981 do tė ishte njėkohsisht edhe viti i krtyengritjes shqiptare?A ndikuan strukturat e fshehta tė shtetit shqiptar nė organizimin apo thjeshtė nxitjen e kryengritjes dhe afishimin e parullės Kosova-Republikė apo tė thirjes tjetėr "Republikė,Kushtetutė - ja me hatėr- ja me luftė". A kanė qenė tė pėrgatitura dhe tė instruktuara organizatat ilegale qė u vunė nė ballė tė demonstratave nga strukturat e fshehta tė shtetit shqiptar? A kishte nė Tiranėn zyrtare pėrkrahjen e duhur kėrkesa pėr republikėn e Kosovės apo shteti shqiptar ishte kundėr krijimit tė njė shteti tė dytė shqiptar nė Ballkan? Pėrkrahja e shtetit shqiptar ishte e vonuar apo nė kohėn e duhur? E gjithė ajo qė ndodhi nė polemikėn e madhe mes shtetit shqiptar dhe shtetit jugosllav ishte thjeshtė njė retorikė ideologjike apo pas saj fshihej edhe ēėshtja kombėtare...

Unė do tė mundohem tė sjell disa nga pėrjetimet e njėzet e gjashtė viteve mė parė, ashtu si i kam pėrjetuar unė, qoftė si qytetar i zakonshėm, qoftė si gazetar. E di se pėr disa do tė jetė disi e pazakontė, ndoshta edhe jashtė rrjedhės sė trusnisė politike qė pėrēohet ndaj shtetit shqiptar tė atyre viteve, mirėpo unė do bėj mundim tė sjell aftmosferėn ashtu si ishte nė ato ditė, ashtu si ėshtė pėrjetuar nga unė dhe njerėzit rreth meje, nga shokėt e mi gazetarė, por edhe nga njerėzit e shquar tė artit, shkencės, historisė. Do ja lejoj vetes, qė ashtu si i kam ndjekur, dhe ashtu si i kam analizuar mė pas, tė sjell edhe mendimin tim pėr ato qė ishin aso kohe nė mendimin politik zyrtar, duke shfrytėzuar tė drejtėn nga takimet e mėpasme qė kam pasur me disa nga protogonistėt nė Shqipėri tė kėtyre ngjarjeve, mes tė cilėve edhe me ish presidentin e Shqipėrisė, Ramiz Alia. Tė gjitha kėto nuk i sjell pėr tė nxitur njė mendim ndryshe ose njė mendim "pėr", por tė sjell, sado pak, ato tė vėrteta qė ose janė thėnė ndryshe, ose janė thėnė tė cunguara.

Le tė nisim me atė qė pėrjetuan njerėzit e zakonshėm...

Nė mesin e muajit mars tė vitit 1981, ata qė punonin njė kat mė poshtė nė redaksinė e gazetės "Zėri i Popullit" vunė re se, nė sektorin e jashtėm, i cili ishte nė katin e sipėrm, kishte njė lėvizje mė shumė se tė zakonshme, kishte njė lėvizje pėrgjithsisht mė tė ndjeshme se herėt e tjera. Zakonisht ndodhte kėshtu, kur kishte ngjarje tė rėndėsishme. Aq mė tepėr se, shumė mė shpesh se mė parė, kishin filluar tė vinin funnksionarė tė rėndėsishėm tė aparatit tė Komitetit Qendror tė Partisė, tė cilėt, jo rradhė herė, nuk ndaleshin as nė zyrėn e kryeredaktorit tė gazetės, qė ndodhej nė katin e dytė. Megjithatė, nuk ishte vėrejtur ende asgjė e jashtėzakonshme nėpėr rradhet e artikujve, tė cilėt, nė mė tė shumtėn e rasteve, nuk kishin ndonjė gjė tė veēantė. Edhe fakti qė, pėrgjegjėsi i sektorit tė jashtėm, ishte thirrur dy herė, brenda ditės, tek shefi , nuk pėrbėnte ndonjė lajm, sepse kjo kishte qenė shpesh njė rutinė e zakonshme.

Zakonisht , nga ora nėntė e mėngjezit, djemtė e gazetės, si i therrisnin miqtė e tyre tė afėrt, mes tė cilėve edhe kryeministri i sotėm i Shqipėrisė, zoti Berisha, shkonin tė pinin kafenė e mėngjezit, nė kafenenė e Lidhjes sė Gazetarėve, ku kishte mė shumė zhurmė se nė tė gjitha kafenenetė e tjera. "Zhurmėtarėt" zakonisht ishin Pėllumb Bato i "Bashkimit",( nuk e di se ku ėshtė tani) Filip Ēakulli i "Hostenit", i cili kishte zakonisht njė mosmarrėveshje nė javė me shefin e tij dhe tė kritikuarit prej tij, dhe shefi i sotėm i gazetės proqeveritare Fahri Balliu, qė aso kohe ishte gazetar special i "Zerit tė Popullit". Ishte vėnė re se prej dy ditėsh, gazetarėt e sektorit tė jashtėm tė "Zerit tė Popullit" apo tė "Bashkimit" ose nuk po vinin fare, ose pinin njė kafe, tepėr shpejt dhe iknin. Ndėrsa ato tė RTSH, sektori i jashtėm, qė vinin nganjėherė pėr kortezi gazetareske, meqė kishin klubin e tyre, nuk dukeshin.

Pėrgjithsisht, nė sektorėt e jashtėm tė shtypit punonin aso kohe gazetarė nga mė tė mirėt, tė aftė dhe patriotė, si u dėshmuan shumė prej tyre nė vitet qė erdhėn. Nė "Zeri.." ishte i njohur Shaban Murati ,nė "Bashkimi" ishte Napoleon Roshi,  nė RTSH ishte Bujar Muharremi.

Megjithatė, fjalėt kishin filluar tė rridhnin, mė shumė jo nga kanalet zyrtare, se sa nga " rebelėt" qė ndiqnin herė pas here, kanalet radiofonike tė huaja. Kishte filluar tė flitej se ne Prishtinė kishte pasur demonstrata dy apo tri ditė mė parė, mirėpo nuk dihej mė tepėr. Njėri nga shokėt e mi, qė kishte qėndruar deri vonė pėr tė ndjekur thuajse tė gjiths stacionet radiofonike qė mund ti kuptonte, mė tha , se nė Prishtinė kishte pasur njė demonstrim tė studentėve, por ajo kishte qenė pėr kushte mė tė mira jetese dhe ushqimi dhe si duket, nuk kishte pasur asgjė politike.

Thėnė tė vertetėn, unė kisha disa kohė qė isha pėrgatitur pėr njė udhėtim nė Kosovė, i cili, si mė kishte thėnė shefi im i atėhershėm, Namik Dokle, do tė bėhej nė fundin e muajit mars. E dija se nė atė grup do tė ishte edhe Vera Kapo, bija e numrit dy tė dikurshėm PPSH-sė, Hysni Kapo dhe nėna e gazetarit tė sotėm  Andi Bushati, Xhafer Dobrusha, pedagog nė Universitetin e Tiranės, qė drejton sot Federatėn e Arsimit dhe disa tė tjerė.

Kishte disa kohė qė mardhėniet nė dy anėt e kufirit ishin nė njė pikė tė lartė intesifikimi. Kishte mė shumė se pesė vite qė mes dy qeverie, nė Beograd dhe nė Tiranė, kishte njė periudhė zbutje dhe, si duket, tė dy palėt kishin llogaritur tė ndikonin tek njėra tjetra, pėrmes atyre qė e quanin mė tė rėndėsishme. Qveria e Beogradit mendonte tė ndikonte nė Shqipėri duke dėrguar aty, pėrmes strukturave tė ndryshme, njė nivel mė tė ngritur jetese, njohje mė tė gjėrė tė botės, hapje mė tė ndjeshme; ndėrsa qeveria e Titranės kishte menduar tė ndikonte pėrmes shkallės sė kulturės, njohjes reciproke, artit, gjuhės, traditės, duke pasur gjithnjė nė anėn e saj, pėrkushtimin e pakufishėm tė shqiptarve matanė kufirit pėr shtetin amė. Kėtė masė pėrcaktuese nuk e kishte llogaritur, ose e kishte pėrllogaritur keq, qeveria e Beogradit, ndėrsa e kishte ditur shkėlqyeshėm qeveria e Tiranės. Nė Tiranė kishte filluar tė rozohej paragjykimi se " njė shqiptar nė Jugosllavi ishte njė titist" dhe nuk shihej si njė kundėrshtar ideologjik, megjithėse shteti shqiptar e dinte fare mirė se, nė mesin e tė ardhurve, jo pak ishin tė tillė.

Pranimi i gjuhės sė pėrbashkėt shqipe, ribotimi, pa asnjė redaktim kritik i teksteve tė historisė sė Shqipėrisė dhe pranimi i teksteve tė njėllojta , thuajse nė tė gjitha lėmitė, ansamblet artistike qė ishin mė tė shpeshta se asnjėherė, kėngėt qė ishin pėrgjithsisht mbi bazėn e teksteve me ndjenjė tė theksuar kombėtare, si ishte ajo e Pjetėr Gacit "Kaēanik o shkėmb e gurė..."pritja e jashtėzakonshme qė i bėhej Nexhmije Pagarushės dhe rihapja e shpejtė e kėngėve tė saj...tė gjitha kėto ishin mė tė se tė prekshme dhe tė pranueshme nga njerėzit e zakonshėm.

Kishte shumė kohė qė nė shtypin shqiptar, duke pasur edhe njė ēensurė tė kujdesshme, nuk shkruhej kurrė negativisht pėr Kosovėn ose pėr njerėzit e saj. Termat qė dolėn mė vonė, pas viteve 90 pėr Kosovėn ose pėr shqiptarėt e Kosovės , atėherė as nuk njiheshin dhe as nuk lejoheshin tė pėrdoreshin. Edhe kur flitej pėr masakrėn e 4 shkurtit bėhej kujdes tė evitohej emėri i Xhafer Devės, sado qė shumė gjėra ishin tė ditura. Fakti qė u vu re mė pas, se gjatė gjithė kohės qė regjimi i Hoxhės ishte nė pushtet kishte bėrė vetėm tri pėrmendore tė mėdha pėr individė tė shquar tė periudhės sė Pavarėsisė dhe se qė tė tre kishin ardhur nga viset shqiptare tė Kosovės, pėrkatsisht busti i Bajram Currit, Hasan Prishtinės dhe Isė Boletinit, apo fakti qė Emnver Hoxha, nė shenimin e tij pėr Monumentin e Pavarėsisė kishte kėrkuar qė, krahas Ismail Qemalit, tė vihen nė qendėr tė monumentit edhe figura e luftėtarit nga Kosova, kishin qenė tė prekshme pėr njerėzit. Sado qė mund tė ishe dakord me regjimin, nuk mund as tė ishe kundėr veprimeve tė tilla, tė cilat, sado qė mund tė kishin, ashtu si u tha mė pas, nėnshtresa tė tjera, pėrsėri, nė kohėn e dhėnė, ishin tė mirėpritura.

Nga ana tjetėr, nė Universitetin e Prishtinės ishin mysafirė dhe jepin leksionet e tyre korifejtė e mendimit shkencor shqiptar, ėndėrrimi i plejadave shqiptare nė Kosovė, si Eqrem Ēabej dhe Aleks Buda, Shaban Demiraj, Androkli Kostollari, Kristo Frashėri, Rexhep Mejdani, dijetarėt mė tė shquar tė shkencave albanologjike, historike,  ribotohej Kadare dhe Agolli dhe Veprat e Plota tė Poradecit.

Nė vitin 1978, me njė vemendje tejet tė veēantė u pėrkujtua 100 vjetori i ngjarjeve tė Prizrenit dhe pėr herė tė parė, publikisht ajo u quajt Lidhja Shqiptare e Prizrenit, duke i shtuar kėshtu, cilėsimin Shqiptare, si shenjė e etnisė kombėtare. Deri atėherė ajo ishte quajtur thjeshtė "Lidhja e Prizrenit".

Tė gjitha kėto po sillnin imazhin e ri tė lidhjeve tė pėrbashkta dhe, krejt befas, sidomos pėr njerezit e zakonshėm, erdhi njoftimi se nė Kosovė kishte ndodhur diēka.

KUR U BĖ NJOFTIMI I PARĖ ZYRTAR PĖR DEMONSTRATAT E 11 MARSIT

E vėrteta ėshtė se njoftimi i parė pėr demonstratat e 11 marsit nė Kosovė ėshtė bėrė i njohur, pra publik, me 17 mars 1981, gjashtė ditė pas zhvillimit tė tyre. Ky ishte njė njoftim i shkurtėr, pa koment, buim i sė cilės ishte agjensia e ljameve Tanjug dhe i pėrforcuar edhe nga disa agjenci tė tjera informative. Nuk ėshtė bėrė ndonjė kujdes i veēantė pėr afshimin e tyre dhe po ashtu, vemendja ndaj botimit tė artikullit apo dhėnies sė lajmit, nuk ka qenė e njė rėndėsie tė veēantė. Nė ditarin radioteleviziv tė RTSH ai u dha, pa foto tė veēanta, sė bashku me lajmet e tjera tė dorės sė dytė, ndėrsa nė gazetė "Zėri i Popullit" qė ishte aso kohe gazeta kryesore e vendit, me mė shumė se njėqindmijė kopje nė ditė, shėnimi u vendos nė faqen e katėrt, majtas, aty ku edhe mė parė vendoseshin lajmet e pėrgjithshme tė politikės sė jashtme.

Si do e pėrcaktojė saktėsisht analisti i shquar shqiptar Shaban Sinani," kjo ishte faza e njė mpirje tė dukshme tė opinionit nė Shqipėri, qė, siē duket nga shėnimet e vėzhguesve politikė, nė Kosovė u shoqėrua me ankth e padurim".

Ishin disa ditė, nė tė cilat, njerėzit e thjeshtė dhe intelektualėt, ishin nė pritje tė njė zhvillimi tė ri apo edhe tė ndonjė lajmi mė tė gjėrė se kaq. Kishte njė vajtje ardhje mė tė dendur tek njeri tjetri dhe sidomos tek tė afėrmit, antenat satelitore tė tė cilėve mund tė shfaqnin pamjet e Radiotelevionit tė Prishtinės. Mirėpo edhe aty, pas 11 marsit dhe deri me 26 mars, nuk mund tė mėsoje mė shumė se sa njė informacion tė zakonshėm, shenja tė dėnimit tė udhėheqjeve tė larta politike republikane e krahinore, por tė gjitha kėto nuk tė jepnin pėrmasat e asaj qė kishte ndodhur. Pėr fat tė keq, njė mik i imi, shqiptar i Kosovės, Idriz Zeqiraj, me tė cilin, nė vitin e parė tė studimeve universitare, kishm jetuar, pėr shumė kohė, nė njė dhomė konvikti, ishte i dėnuar dhe, si do e lexoja mė pas, nė njerėn pikė tė aktakuzės, kishte, si njė lloj marrėzie tė kohės, edhe miqėsinė me mua. Idrizi ishte dėnuar pėrmes tre dėshmitarėve tė rremė, njėri nga tė cilėt ishte tepelenas, ndėrsa dy tė tjerėt, shqiptarė tė Kosovės. Pra nuk kisha burim tė brendshėm, mirėpo, ashtu si rreshqitnin ujrat, rreshqitnin edhe fjalėt. Kishte filluar tė flitej se kishte ndodhur njė demonstratė studentore, mirėpo, gjithshka mbėshtillej rreth togfjalėshit" kushte mė tė mira jetese".

Edhe pas shumė vitesh, secili qė, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, ka kaluar nėpėr ngjarjet e asaj kohe, qoftė edhe si i jashtėm, si ishim ne nė Shqipėri, nuk mund ta ketė ndjerė veten jashtė tyre. Disa gjėra mbeten nė kujtesė, si ishte dita e 8 prillit 1981, kur pėr herė tė parė, nė gazetėn kryesore tė kohės dhe mė pas, disa herė rradhazi nė emisione tė veēantė radiotelevizive, u dha qėndrimi i shtetit shqiptar. Ishte e diel dhe kisha shkuar nė shtėpinė time nė Shkodėr. Ishte ditė plot diell, krejtėsisht pranverė. Nga tė gjitha radiot e komshive dėgjoja spikerin e radios tek lexonte, pėr tė disatėn herė, tekstin e plotė tė Artikullit tė parė nė "Zėrin e Popullit". Gazeta kishte dalur asaj dite me deyfishin e tirazhit tė saj, pra nė dyqindmijė kopje, dhe qė nė mengjezin e herėshėm, nuk e gjeje dot askund. Ishte shitur brenda pak ēasteve dhe nėpėr tė gjitha qoshet e rrugėve kishin ndaluar njerėzit qė kishin filluar ta lexonin, pa pritur pėr tė shkuar nė shtėpi.

Jam krejt i bindur se qėndrimin e shtetit sqiptar e pėrkrahėn tė gjithė shqiptarėt, edhe ata qė ishin proregjimit , edhe ata qė nuk e donin atė. Unė jam rritur nė njė familje e cila, nė dy degėt e mėdha tė saj, kishte dy qėndrime tė ndryshme. Shtėpia nė tė cilėn jetoja unė, e njohur si "Shtėpia e madhe" e Gjylbegajve kishte qenė qė nė fillim nė rradhėt e lėvizjes nacionalēlirimtare dhe kishte dhėnė tre dėshmorė, njėri prej tė cilėve, vllai i nėnės, Naim Gjylbegu, ishte vrarė nė Vig tė Mirditės, jo nga gjermanėt, por nga ballistėt e Markagjonit. Shtėpia tjetėr, afėr nesh, dhe qė njihej si "Gjylbegėt tek Ēinari i Hoxhė Dheut" kishin qenė nė anėn e kundėrt dhe njėri prej tyre, u bė edhe ministėr.Sidoqoftė ata kishin qenė gjithnjė tė afėrta pėr njėra tjetrėn. E solla shembullin, ndoshta gjatė, pėr tė thėnė se dy shtėpitė, e mbėshtetėn njėlloj qėndrimin e shtetit shqiptar dhe unė kėtė, duke qenė " i brendshėm" e di fare mirė. Mund tė shkoj edhe mė tej : djemtė e dy shtėpive ishin tė gatshėm, nė se organizohej diēka, edhe tė luftonin pėr Kosovėn, pavarėsisht se nėn urdhėrat e kujt do tė ishin.

Nuk do tė flas pėr reagimet nė shtypin apo median e kohės. Pėr shumė prej tyre mund tė besohej se ishte e pėrllogaritur gjithshka. Pėr njė shtet tė centralizuar si Shqipėria, kjo ishte e besueshme. Asnjė lloj fushate propogandistike, edhe ajo mė e zakonshmja, mbjelljet e vjeshtės, nuk i lihej rastėsisė, e jo ti lihej rastėsisė, njė ngjarje e tillė madhore. Mirėpo sado tė ishte e pėrllogaritur, ndjehej nė deklarimin e tė gjithėve se tashmė ishte gjtihshka ndryshe, se gjithshka po kishte njė fillesė krejt tjetėr dhe njė qėndrim, po ashtu, krejt mė tė natyrshėm. Njerėzit ishin nė pritje se ēfarė do tė ndodhte nė tė nesėrmen, cili lajm i ri do tė vinte, dhe kjo nuk ishte shenjė e kuriozitetit, apo e mbushjes sė hapėsirės informative, por shumė mė tepėr.

Mbaj mend njė rast, i cili, megjithėse ėshtė krejt i thjeshtė, pėrsėri dėshmon pėr shumėēka. Ishim nė shtėpinė e mikut tė tim eti, Qamil Ēelės, njė figurė e njohur politike e viteve 30 dhe mė pas, mik i afėrt i Fan Nolit, Sejfulla Malishovės, Gjergj Fishtės dhe Ali Kėlmendit. Nuk ishte pėrkrahės i Enverit, megjithėse e kishte njohur atė qė nė rininė e hershme. Ish drejtori i Bibliotekės Kombėtare, kishte shumė vite qė ishte tėrhequr nė shtėpizėn e tij tė vogėl, diku nė qendėr tė qytetit tė Elbasanit tė vjetėr.Po jepeshin lajmet e orės 20 dhe tashmė nuk e di, rastėsisht apo qėllimisht ishte vendosur ashtu, por spikeri tha befas "Vazhdojmė me lajmet e brendshme. Sot ne Prishtinė..." dhe vazhdoi lajmin.

Njeriu i moshuar lėvizi befasisht nga vendi dhe tha me njė zė tė gjallėruar "Oh sa mirė, sa mirė! Lajmi nga Prishtina ėshtė nė; lajm i brendshėm".

Njerėzit ishin aq tė pėrqėndruar sa shihnin edhe detaje tė tilla dhe gėzoheshin njėkohsisht nga detaje tė tilla. Qamil Ēela ishte mik i dikurshėm i afėrt i Bedri Pejės. Ai ndiqte, nė njė hartė tė madhe tė Kosovės, gjithshka qė shkruhej nė shtypin e kohės dhe shėnonte mbi tė, me shkrimin e tij tė vogėl e tė rrumbullaktė, lėvizjet mė tė rėndėsishme.

Ishte njė periudhė, kur, pa lėnė mėnjanė edhe ndikimin e shtetit, tek njerėzit e tė gjitha shtresave, mori njė hop zhvillimor ndjenja kombėtare shqiptare, ndjenjė e cila do tė ripėrsėritej edhe njė herė nė vitet e luftės ēlirimtare nė Kosovė. Nuk mund tė mohoj se nė fillimin e viteve 8o, mė shumė se gjithshka, ishte vėnė nė lėvizje e gjithė makineria e shtetit, tė gjitha strukturat e tij, dhe pavarėsisht nga fakti , nė se kjo bėhej pėr " patriotizėm demagogjik" apo ishte e konceptuar kėshtu ( ēka do e trajtojmė mė tej), e gjithė kjo luajti njė rol jashtėzakonisht tė ndjeshėm nė mentalitetin e kombit.

Ndodhi edhe njė fenomen tjetėr, i cili, krahas doktrinės zyrtare apo qėndrimit zyrtar, kishte pjesėn e tij tė ndikimit, nė jo pak raste, edhe mė tė fuqishėm se vetė shteti.

Nė pranverė - vjeshtėn e vitit 1981 nė dy anėt e pjesėve shqiptare, nė Kosovė dhe nė Shqipėri, regjimet e kohės, jo pa paramendim dhe jo duke ia lėnė nė dorė kaotizmit dhe spontanitetit, gjithshka qė ata menduan se ishte  mė e vlefshme dhe mė e pranueshme. Megjithatė, nė dy anėt, por nė kahe tė kundėrta, kishte edhe reagime spontane, tė cilat, ose nuk ishin menduar, ose ishin pėrllogaritur si diēka tjetėr.

Regjimi i Beogradit dhe i Prishtinės solli nė skenėn e re tė thyerjes pėrgjithsisht figura tė vjetra politike, tė cilat, dashje ose pa dashje, kishin ende ndikim dhe mendohej se, fjala e tyre do tė ishte pėrfundimtare. Njėri pas tjetrit, nė mbledhjet e mėdha tė diferencimit, filluan tė dalin figurat e njohura tė Fadil Hoxhės, Veli Devės, Xhavit Nimanit, Sinan Hasanit, njė grup gazetarėsh tek " Rilindja", pėr tė shkuar deri tek figura groteske dhe njėkohsisht e pėrēuditshme e Kolė Shirokės. Ky ishte skalioni i parė, ose "arsenali i rėndė" i betejės sė Beogradit pėrmes Prishtinės, ndėrsa tek skalioni i dytė filloi tė dukej nėpėr mbledhjet e gjata, gjithėfarė sekretarėsh, gjurmuesish, hetuesish, gjyqtarėsh, pėr tė shkuar deri tek thirrja patetike e njė farė Dushan Ristiqi se " kurrėfarė librash nuk na duhen nga Shqipėria". Thirja e tij, nė tė vėrtetė, nuk ishte asgjė tjetėr, veēse pranim i disfatės dhe ankthi i sė nesėrmes.

Treshja titiste:Xhavit Nimani, Mahmut Bakalli e Fadil Hoxha nė njė takim me Titon

Kėto figura politike, qė u bėnė zėdhėnės tė pushtetit tė Beogradit, nuk kishin emėr tė mirė nė Shqipėri. Me tė drejtė ata pranoheshin, ashtu si ishin, zėdhėnės tė regjimit titist dhe shtypės tė popullit tė tyre. Duke parė se cilėt po dėnonin njė kėrkesė tė drejtė, ishte e natyrshme tė pasurohej mendimi se , tė rinjtė e Kosovės, duheshin mbėshtetur.

Nė Tiranė ndodhi diēka tjetėr. Figurat politike tė kohės qėndruan nė heshtje. Nė fund tė fundit, qoftė edhe pa nėnshkrim, kishte folur i pari i tyre, dhe njerėzit e kishin ditur se kush qėndronte pas shkrimeve tė gjata nė "Zerin e Popullit". Zakonisht, kur fliste i pari i tyre, tė tjerėt heshtnin. Hysni Kapo kishte dy vite qė kishte vdekur. Disa muaj mė pas Mehmet Shehut do i nxirrte koka tym dhe do tė pėrfundonte nė njė (vet)vrasje, ende e pambyllur. Sidoqoftė, si ka pohuar shumė vite mė pas Ramiz Alia, nė Byronė Politike, njeriu mė i ashpėr kundėr serbėve, ishte vetė Enver Hoxha. Jo rradhė, shfyerja ose dyshimi i tij, me gjithshka qė lidhej me Beogradin, ishte deri nė patalogjike. Pas besimit tė madh qė ai kishte pasur ndaj tyre, sidomos deri nė tetorin e vitit 1946, kur ata kishin dashur zėvendėsimin e tij me vllaho-maqedonasin Xoxe, gjithshka qė do tė vinte mė pas do tė lidhej me dyshimin e tij.

Shteti shqiptar, duke i bėrė tė heshtė drejtuesit e vet, tė cilėt pėr hir tė sė vėrtetės nuk kishin as aftėsitė e duhura pėr tė folur , me pėrjashtimin e dy ose tre vetėve, hodhi nė veprim, nė se mund tė thuhet kėshtu, ata qė kishin njė reputacion tė gjerė nė Kosovė, si mjeshtėr tė mendimit shkencor, si njerėz tė shquar tė pendės, figura mitike si Ēabej apo Buda, Dhimitėr Shuteriqi, Androkli Kostollari, Arben Puto, Ēesk Zadeja, Dalan Shapllo,Luan Omari, Kadare, Agolli, Arapi, Pollo, Jorgaqi, Jakov Xoxe. Ndėrsa nuk heshti polemika zyrtare nga ana e shtetit shqiptar, njėkohsisht angazhohet tėrė fuqia intelektuale e vendit, nė formė institucionale dhe individuale, qė nga zyrat mė tė larta tė shtetit dhe deri tek gazetat mė periferike. Radiotelevizioni i Shqipėrisė dhe gazeta "Zėri i Popullit" mbajtėn barrėn mė tė madhe. Pėrballė kryqėzatės serbe, e cila pėrgjithsisht dhe kryesisht ishte pėrqėndruar tek figurat politike nė tė gjashtė republikat dhe nė dy krahinat e atėhershme, dolėn autoritetet mė tė larta tė mendimit dhe kėto ishin shumė mė tė besueshėm se sa tė gjithė politikanėt nė Prishtinė apo nė Beograd. Ata ishin mė tė besuar jo vetėm nė Shqipėrinė londineze, por edhe nė Kosovė.

Ėshtė interesant parathėnia e shkurtėr e njė libri pėr Kosovėn, i cili doli mė pas dhe qė u nėnshkrua, si rrall herė ose mė sakt, si asnjė herė nga Aleks Buda, Alfred Uēi, Arben Puto, Ēesk Zadeja, Dalan Shapllo, Dritero Agolli, Dhimitėr Shuteriqi, Ismail Kadare, Luan Omari, Sofokli Lazri, Stefanaq Pollo, Zija Xholi, tė gjithė autoritetet mė tė rėndėsishme shkencore tė kohės, parathėnie nė tė cilėn, mes tė tjerave do tė lexosh :

"Shkrimet qė pėrmban kjo pėrmbledhje "Ēthonė dhe ēkėrkojnė kosovarėt"e pasqyrojnė drejtė dramėn kosovare. Ne nuk duam tė flasim nė emėr tė intelektualėve kosovarė. Ata dinė ta mbrojnė vetė kuazėn e popullit tė tyre, dinjitetin e pėrsonalitetin e tyre si njerėz dhe si intelektualė. Ata i pėrkasin njė populli, qė nuk kėrkon mėshirė e lėmoshė. I pėrkasin njė formimi kulturor historik, qė i bėn tė jenė tė papėrkulur pėrpara dhunės, shtypjes e arbitraritetit. U pėrkasin atyre njerėzve, qė nė kohėt e sotme luftojnė pėr aspiratat mė tė larta e mė tė ndritura tė popujve, siē janė liria, barazia, demokracia e tė drejtat e verteta njerėzore..."

Nuk kishte ndodhur asnjėherė kjo, por nuk kishte ndodhur, po ashtu, asnjėherė, qė njerėzit tė mos i besonin korifejve tė mendimit tė tyre. Prandaj edhe gjithshka ishte shumė mė e besuar, shumė mė e prekshme dhe njerėzore. Kjo depėrtoi tek njerėzit dhe nuk ka lidhje me qėllimet qė mund tė ketė pasur shteti shqiptar i asaj kohe.

Janė pikėrisht ngjarjet e vitit 1981 dhe ndjenjat qė u ngjallėn atėherė tek njerėzit e zakonshėm, tė cilėt sollėn faktin e madh, qė nė demonstratat e para madhore tė studentėve tė dhjetorit 1990, tė cilat ishin kundėr regjimit dhe kundėr sistemit, do tė lartėsoheshin portretet e Kadaresė dhe tė Rexhep Qosjes, si bashkėudhėtarė tė mendimit , e njėkohsisht edhe tė qėndresės.

Nga ana tjetėr, do tė ishte pikėrisht qėndrimi i theksuar atdhetar i intelektualėve shqiptarė tė Shqipėrisė londineze, nė mbrojtje tė ēėshtjes kombėtare shqiptare nė Kosovė, qė do u jepte zemėr njerėzve, qė kishin filluar njė betejė pėr tė fituar njė luftė. Kjo do e bėnte mė pas, njėrin ndėr korifejtė e lėvizjes vazhduese ilegale, Afrim Zhitinė, qė jo rastėsisht tė kishte si emėr tė luftės , pseudonimin "Ismaili" dhe nipit tė tij ti vinte emėrin Dritėro.

Ky ishte reagimi i njerėzve tė zakonshėm. Sot, duke paragjykuar gjithshka, mund tė thuhen shumė gjėra tė ndryshme. Unė e kam pėrjetuar intesivisht atė kohė, si qytetar dhe si gazetar, jam , si tė thuash pjesė e dėshmisė qė vjen nga poshtė. Nė se dikush, veē fjalėve, do tė mund tė paraqiste fakte tė vėrteta historike, qė hedhin poshtė mendimin tim, atėherė, unė do e rishikoja atė, por kam qenė pjesė e demonstrimeve spontane atdhetare tė njerėzve tė zakonshėm dhe tė intelektualėve shqiptarė, pėr tė cilėt Kosova ishte njė gjė e shenjtė. Jo rastėsisht, nė janarin e vitit 1991, e para organizatė atdhetare qė krijohet nė qytetin e Shkodrės dhe nė tė gjithė Shqipėrinė, ishte organizata "Kosova" dhe jo rastėsisht unė u gjenda si njėri ndėr themeluesit e saj.

Megjithatė, e gjithė ajo qė ka ndodhur nė Shqipėri, pėr vetė kushtet e sistemit dhe centzralizimit , kishte lidhje me shtetin shqiptar. Nuk mund tė pėrceptosh sot se mund tė bėhej diēka, qoftė edhe e zakonshme dhe tė dilte jashtė strukturave tė ngritura, qė shtriheshin nga selia e Komitetit Qendror dhe deri tek njėsitė mė tė parėndėsishme.

Studjuesi Shaban Sinani

Shteti shqiptar nuk mund tė heshtėte para ngjarjeve tė vitit 1981. " Pėrkrahja e shtetit shqiptar pėr protestat e popullit nė Kosovė ishte pjesė e detyrės sė tij. Nga kjo detyrė ai nuk mund tė shmangej, pėrveēse duke vėnė nė dyshim zotimin e vet kombėtar. Ose duke deklaruar dobsinė e pafuqinė e tij"- do tė nėnvizojė studjuesi i njohur Shaban Sinani. Kjo ėshtė edhe e vėrteta. Nė se shteti shqiptar do tė kishte heshtur, ai do tė kishte humbur njėkohsisht edhe ēfarėdo lloj vlere nė vetė popullin e tij, kur pėr mė shumė, nuk kishte qenė hera e parė, qė shteti shqiptar, kishte hyrė nė polemika tė tilla me shtetin jugosllav. Megjithėse qė nga viti 1974 vazhdonte njė farė heshtje polemike, kishte pasur vite tė tjera, tė mėhershme, nė tė cilat shteti shqiptar ishte angazhuar me tė gjithė potencialet e tij.

Pra kjo nuk do tė ndodhte pėr herė tė parė.

Si ėshtė vėnė nė dukje nga disa studjues, nė vitet e fundit, jo pa qėllim, nganjėherė edhe nga vetė shkalla e njohjes apo e pėrjetimit, nė letėrsinė politike, ėshtė pėrhapur mendimi se shteti shqiptar i periudhės komuniste dhe vetė Enver Hoxha i shfrytėzuan ngjarjet tronditėse dhe tė pėrgjakura tė Kosovės " pėr tė krijuar vlerat e njė patriotizmi demagogjik ose tė njė patriotizmi tė rremė".

Ka tė paktėn dy arsye tė rėndėsishme pėr tė besuar se e gjithė ajo qė u ngrit dhe u bė gjatė vitit 1981 dhe mė pas, nuk kishte qenė njė patriotizėm i rremė. Sė pari, ėshtė rasti tė krahasohet pėrmbajtja e debateve publike tė shtetit shqiptar, me pjesėn e pashfaqur tė kėsaj polemike, e cila gjendet kryesisht nė ditaret e Enver Hoxhės dhe nė protokollet e mbledhjeve tė byrosė politike. Nga ky krahasim del se udhėheqja e lartė e shtetit komunist, edhe nė biseda tė brendshme, si nė mbledhjet e byrosė apo tė  sekretariatit tė komitetit qendror, ka diskutuar me tė njėjtat teza. Mund tė besohet se kjo udhėheqje nuk ka dashur ti bėjė vetvetes edukatė patriotike apo tė krijojė pėr veten  patriotizėm demagogjik.

Sė dyti, pikėrisht nė kėtė periudhė shteti shqiptar e merr shumė seriozisht konfliktin pėr Kosovėn dhe ndėrmerr veprime nė fushėn diplomatike. Kėsaj periudhe i pėrket nisma e E.Hoxhės pėr tė krijuar zbutjen e tensioneve me fqinjėt jugorė, por edhe viziton Shqipėrinė , njėra nga figurat mė tė njohura tė politikės gjermane, Shtraus. Gjermania kishte tė njėjtin problem si Shqipėria, ndarjen e saj, gjė e cila, megjithėse kishte ndodhur mė vonė, shihej si njė mundėsi mė e largėt. Sidoqoftė politikanėt gjermanė e kishin tė domosdoshėm njė precedent tė tillė nė Europė, pra njė ndryshim tė kufijve tė pasluftės sė dytė botėrore, kjo do tė ishte njė lehtėsi e rėndėsishme pėr to, dhe askund tjetėr nuk mund tė krijohej njė precedent i tillė, mė lehtė se nė rastin shqiptar.

Unė nuk e di se si kanė rrjedhur punėt nė takimet e veēanta, qoftė edhe nė dyshe apo treshe, nė njėsitė e larta tė shtetit shqiptar. Nuk e di nė se janė marrė vendime tė fshehta dhe fakt ėshtė se, megjithė ndėrrimet e pushtetit dhe tė sistemit, ēka ishin jetikė tė ndėrroheshin, ende nuk kanė dalur dokumente tė tjerė, veē atyre qė njiheshin qė asaj kohe ose pak mė vonė. Nuk e di nė se atė qė shfaqte nė publik Enver Hoxha, dashurinė e tij pėr Kosovėn, e kishte tė sajisur apo tė vertetė. Kam qenė rastėsisht nė njė takim tė tij me motrėn e Xhafer Spahiut, antar i udhehėqjes sė lartė tė shtetit shqiptar, i cili, nė mos gaboj, kishte prejardhjen e tij nga Gjakova. Edhe e motra e tij sapo kishte ardhur pėr vizitė tek ai. Me sa duket ata po shkonin ti uronin ditėlindjen Enver Hoxhės dhe u takuan nė njė mjedis ku ishin edhe disa gazetarė. Enverit i tha dikush se Xhafer Spahiu po vinte me motrėn e tij, nga Kosova, tė cilin kishte disa vite qė nuk e kishte parė. Enveri i u afrua asaj, hapi krahėt e mori mes tyre dhe i tha "Motra ime, po vdes pa e parė Kosovėn". Gjithshka mund tė kishte qenė shfaqje, por nė fakt, kur deshėm ta botonim kėtė fakt, nuk e lejuan, duke arsyetuar se kjo ishte diēka vetjake e jetės sė udhėheqėsit. Pra, unė i takoj atij grupi njerėzish qė nuk mund tė marr askėnd nė mbrojtje dhe as nuk mund tė fajsoj dikė. Unė pėrpiqem ti sjell faktet ashtu si i kam pėrjetuar, pa bėrė komentin e tyre, sepse, nė raste tė tilla, si janė ngjarjet e vitit 1981 nė Kosovė, gjithshka do tė ishte e tepėrt.

Megjithatė nuk ėshtė e tepėrt tė analizohet qėndrimi i shtetit shqiptar nė kėtė periudhė.

Qėndrimi i Shqipėrisė ka patur njė rėndėsi tė jashtėzakonshme, sidomos pėr vetė pjesėmarrėsit nė kryengritje. Mbėshtetja publike, e hapur e drejtėpėrdrejtė dhe e vendosur e Shqipėrisė kishte pėr to edhe kuptimin e gatishmėrisė pėr tė rrezikuar e pėr tė shkuar edhe mė tej. Nė se Shqipėria do tė heshtėte, thyerja e tyre do tė ishte jashtėzakonisht e madhe. Nė se Shqipėria do tė kishte dalur kundėr kėrkesave tė tyre atėherė do tė kishim pasur njė thyerje historike qė vėshtirė se mund tė ndreqej ndonjėherė. Pėr fat ndodhi e kundėrta e asaj qė ndoshta kishin menduar nė Beograd. Ndodhi ajo qė kishin pritur demonstruesit : pėrkrahja pa ekuivok nga ana e shtetit shqiptar dhe kjo, edhe nė kushtet e rėnda tė gjendjes sė jashtėzakonshme, do tė ishte njė mundėsi shumė mė e madhe pėr tė vazhduar mė tej.

Sidoqoftė shumė pyetje janė shtruar qė atėherė, shumicėn e tė cilave e shtrova edhe unė nė fillimin e kėtyre shenimeve tė cilat, e theksoj, kanė mė shumė karakterin e njohjes sime vetjake, se sa synimin e njė analize shkencore.   

Le ti marrim disa prej tyre, qetėsisht, pa dashur tė pėrbaltim ose tė heqim baltėn qė ėshtė hedhur. Le tė kthehemi edhe njė herė me mendje nė vitin 1981 dhe duke e pasur tė qartė se ēfarė ndodhte nė Kosovė, tė nalizojmė atė qė ndodhte nė shtetin shqiptar. Sepse, duke qenė si dy enė kumunikative, duam apo nuk duam , deri nė njė ditė tė pritshme, jemi ngėrthyer nga fati i kėtyre enėve.

Qė nė ditėt e para tė pasngjarjeve tė marsit tė vitit 1981 ėshtė ngritur pyetja e cila bėhet edhe tash : Cili ka qenė roli i Shqipėrisė nė demonstratat : a ishin ato tė pėrgatitura dhe tė drejtuara nga shteti shqiptar dhe strukturat e tij tė fshehta apo gjithshka kishte ngjarė pa dijeninė e tij dhe shteti shqiptar ishte zėnė nė befasi? A ishin ato tė mirėorganizuara nga shteti shqiptar, qoftė edhe pėr tė spostuar vemendjen nga problemet qė po i rriteshin apo shteti shqiptar kėrkonte tė shpejtonte ritmet e ngjarjeve qė mund tė vinin? A kishte dijeni drejtuesi i atėhershėm i shtetit shqiptar, Enver Hoxha, apo gjithshka e kishin bėrė ndihmėsit e tij, pa e vėnė atė nė dijeni?

Strukturat drejtuese, shtetėrore dhe partiake tė kohės, nė Kosovė dhe nė Jugosllavi, pa pėrjashtim nė tė gjitha republikat dhe nė krahinėn e ahershme tė Vojvodinės, pas vetėm pak ditė heshtje, u sulėn kundėr Shqipėrisė, duke e akuzuar atė, se, pas gjithshkaje qė kishte ndodhur, ishte dora e saj dhe e sigurimit tė shtetit shqiptar. Akuzat ishin nė kor tė pėrbashkėt, pa u dalluar nga shqiptimi, nė se ishin sllovenė, kroatė, boshnjakė, malazezė, por duke e ditur mirė se kur ishin serbė apo maqedonas. Ēuditėrisht, nga tė njėjtat grupacione nė Kosovė, pa thellėsisht titistė dhe udbashė, ngrihet edhe nė ditėt e sotme, megjithėse mė sofistikuar e jo si njėzetegjashtė vite mė parė, nė mbledhjet e turpshme, famėzeza tė diferencimit. Nuk ėshtė pėr tu ēuditur se ndodh njė gjė e tillė : akuzuesi kryesor i ngjarjeve tė marsit 1981 dhe pėrfituesi mė i madh i tyre, Azem Vllasi, qe rikthyer sėrish nė zyrat e vjetra, tashmė si kėshilltar i kryeministrit, krejtėsisht ndryshe nga sa mund tė ishte menduar, zotit Kosumi.

Treshja shqiptare pro-jugosllave: Ali Shkukriu, Sinan Hasani e Azem Vlasi

Duhet besuar dhe ėshtė pėr tu besuar, se, shteti shqiptar, i cili i kushtonte njė vemendje tė veēantė vėzhgimit dhe ngritjes sė strukturave tė kundėrzbulimit, kudo qė e shihte tė nevojshme dhe, duhet pranuar se kėtė e bėnte mjeshtėrisht, nuk do tė rrinte dorėjashtė nga shtrirja e tij nė Jugosllavi e sidomos nė Kosovė. Mund tė mendohet se kėtu e kishte edhe mė tė lehtė, pasi njerėzit ishin shqiptarė, qė e donin deri nė dhimbje Shqipėrinė dhe shtetin shqiptar, qė e kishin pasur ėndėrrėn e bashkimit dhe jetės sė pėrbashkėt e qė do tė kishin vepruar njėlloj edhe sikur nė Shqipėri tė vazhdonte tė qeveriste monarkia e Zogut.

Ėshtė e besueshme se nė Kosovė ka pasur njerėz qė kanė punuar pėr shtetin shqiptar, ashtu si nė Shqipėri nuk kanė qenė tė paktė ata qė kanė punuar pėr shėrbimet sekrete jugosllave. Por ėshtė njė dallim rrėnjėsor mes tyre dhe bashkėpunėtorėve tė UDB-sė, qofshin kėto tė fundit nė Kosovė apo nė Shqipėri, bile, mund tė them se nuk kishte asnjė lloj krahasimi mes tyre. Ata, qė kishin pranuar tė punonin pėr shtetin shqiptar, nuk e bėnin kėtė sepse donin grada apo tituj,  se ishin nevojtarė dhe kishin hallin e bukės sė gojės apo tė njė jete nė luks. Ata kishin ėndėrrime e synime tė tjera, lidhja e tyre , qoftė organizative apo strukturore me shtetin shqiptar, ishte preludi i asaj qė mendohej se do tė vinte, bashkimi i trojeve dhe pėr kėtė ata kishin sakrifikuar e do tė sakrifikonin gjithshka..

Nė tė kundėrtėn e tyre, udbashėt, dyfish tė shitur, si bashkėpunėtorė tė sigurimit qė kishte robėruar vendin e tyre dhe nė dėm tė interesave jetike tė Kosovės, janė faqja mė e errėt dhe mė makabre e historisė sė Kosovės nė 50 vitet e fundit. Asnjėherė, nė asnjė kohė, Kosova nuk ka pasur kėsoj lloj mostrash tė pėrbindshme, tė cilėt, dy herė tė kuq dhe dy herė tė zinj, titistė si ideologji dhe udbashe si profesion, janė turpi i ēdo vendi. Ēuditėrisht e jo ēuditėrisht, kėto njerėz, edhe atėherė, edhe sot, kanė tė njėjtin qėndrim ndaj ngjarjeve tė vitit 1981.

Tani qė kanė kaluar 26 vite mund tė them me bindje se shteti shqiptar ėshtė zėnė nė befasi nga ngjarjet e vitit 1981. Ai nuk e ka pritur kėtė, qoftė edhe pėr shkak tė rrethanave, disi tė veēanta qė ishin krijuar nė parangjarjet e demonstratave  tė marsit.

Ishte njė periudhė disi zbutjeje nė marėdhėniet mes dy shteteve. Drejtuesit e lartė tė shtetit shqiptar sikur e kishin pranuar luftėn e heshtur me regjimin titist se, kush do tė influenconte mė shumė tek njėri tjetri, pėrmes shkėmbimesh kulturore e njerėzore, kontakteve, vėzhgimit tė drejtėpėrdrejtė etj. Qė nga ndėrprerja e marėdhenieve mes dy shteteve, nuk kishte ndodhur asnjėherė njė gjė e tillė, dhe nga shndėrrimet qė po ndodhnin, marramendshėm shpejt, tė dy regjimet, sikur kishin vėnė nė lojė atė qė do tė ndodhte nė tė ardhmen. Afėrsia po bėhej gjithnjė e mė e ndjeshme, kontaktet po bėheshin tė zakonshme, njėsimi i gjuhės shqipe dhe pranimi i teksteve tė shtetit shqiptar nė programet mėsimore tė Kosovės ( duke hequr vetėm citimet politike), po bėheshin dukuri e natyrshme.  Nė kėto kushte, si duket, shteti shqiptar nuk e kishte tė menduar se mund tė ndodhte diēka e tillė nė Kosovė, si do tė ishin demonstratat e vitit 1981.

Regjimi titist kishte qenė i bindur se nga kontaktet do tė rritej ndikimi i tyre, qoftė edhe pėr shkak se nė Shqipėri, krahas tė merituarve, u dėrguan, nėn gjithėfarė petku, edhe bashkėpunėtorėt e fshehtė tė sigurimit serb. Shkrimtari Mehmet Kraja, nė librin e tij " Vite tė humbura", duke treguar pėr pasudhėtimin e tij tė parė nė Shqipėri, sėbashku edhe me dy kolegė tė "Rilindjes", dėshmon edhe pėr faktin se bashkėudhtarėt e tij gazetarė, nė zyrat e Prishtinės, po grindeshin me njėri tjetrin se, kujt i takonte " nderi" tė bėnte informacionin pėr UDB-nė.

Ndryshe nga sa ishte pritur nė Beograd apo nė Prishtinė, mes dy pėrpjekjeve, ishte e natyrshme qė influenca e shtetit shqiptar, tė ishte mė e madhe. Duhet pranuar se nė kėtė kohė, nė Shqipėri, niveli arsimor, kulturor, i botimeve, i rrjeteve tė informimit, universiteti dhe institutet, njerėzit pėrgjithsisht, ishin mė tė ngritur. Ndjenja pėr Kosovėn ishin nė zenitin e saj. Nga ana tjetėr, ata qė vinin nga Kosova nė Shqipėri, kishin marrė me vete, nė rradhė tė parė, mallin dhe nuk mund tė pranonin aq lehtė, kundėrshtitė qė dukeshin. Ishte njė kohė, kur po bėhej e zakonshme tė udhėtoje pėr nė Prishtinė dhe tė takoheshe me shokėt e tė njohurit, ishte e zakonshme qė libri shqip tė ishte i njėjtė si nė Tiranė, ashtu edhe nė Prishtinė. Shteti shqiptar,  nė kėtė kohė, mendonte se duhej pritur, se nuk duhej ngutur dhe se, ngutja pikėrisht nė kėtė kohė, mund tė sillte djegjen e etapave. Mirėpo ndodhi e kundėrta, ajo solli shpejtimin e proēeseve.

Udhėheqja e shtetit shqiptar ishte e bindur se krijesa jugosllave nuk do tė ishte jetėgjatė, sidomos pas vdekjes sė Titos. Dhjetė vite mė parė se tė ndodhte shpartallimi i pėrgjakshėm i saj, njė gjė e tillė kishte parashikuar nė librin e Enver Hoxhės pėr vetadministrimin. Dhe kjo jo vetėm qė ishte shkruar, por edhe ishte besuar. Jo vetėm pėr drejtuesit e lartė, por edhe pėr njerėzit e zakonshėm. Ndaj, duke pritur kėtė rėnie, shteti shqiptar, mendonte se duhej pritur njė kohė tjetėr. Nė atė kohė, nė aparatin drejtues tė komitetit qendror, sidomos nė drejtorinė pėr Kosovėn - sepse ka ekzistuar njė drejtori e tillė e veēantė, e cila kishte zakonisht si drejtues tė saj njė antar tė Komitetit Qendror, si psh Mehmet Karakushi, nga familja e njohur e Karakushėve tė Kukėsit - ka qenė mendimi se pėrshpejtimi i proēeseve, ndėrsa ende nuk ka filluar shprishja jugosllave, do tė kishte edhe reprezalje masive.

Ramiz Alia

Nė shtatorin e vitit 1982, nė takimin me Ramiz Alinė, nė shtėpinė e tij tė detyruar, unė e kam pyetur edhe pėr ngjarjet e marsit tė vitit 1981. Megjithėse natyra e tij, jo rrallė, ėshtė sfinksore, pėrgjigjja ishte e besueshme. Zoti Alia , i cili, nė vitin 1981 ishte sekretar i KQ pėr propogandėn dhe njėri ndėr autoritetet mė tė besueshme tė Enver Hoxhės, sigurisht qė do tė ishte fare mirė nė rrjedhėn e ngjarjeve. Asaj kohe ai ishte njeriu nr.3 i shtetit, pas vdekjes dy vite mė parė tė Hysni Kapos. Alia mė tha se shteti shqiptar nuk i kishte pritur kėto ngjarje, sepse nė planet afatgjata tė shtetit dhe tė partisė  kishte prognoza tė tjera, ishte menduar pėr njė ecje ndryshe, duke mbėshtetur njėkohsisht lėvizjet qė mund tė ndodhnin.

- Sė pari, kjo vonesė nuk ėshtė aq sa bėhet dhe, sė dyti, udhėheqja shqiptare u ndodh e befasuar.

 Por, kjo nuk ka lidhje me atė qė mė pas, gamibisht ėshtė quajtur si vonesė e qėndrimit tė hapur tė shtetit shqiptar.

Qė shteti shqiptar dhe strukturat e tij u zunė krejt papritur, dėshmon edhe mungesa e plotė e informacionit qė kishte nė ditėt e para. Nuk dihej se kush ishte organizatori dhe cilat ishin qėllimet themelore, nuk dihej nė se ishte njė lėvizje spontane, sporadike apo gjithshka ishte e organizuar, nė se kishte nė thelbin e saj kėrkesa tė zakonshme jetėsore apo ishte njė lėvizje politike, e fshehur pėrkohsisht pas anėve sociale.

Pėr reagimin e vonuar tė shtetit shqiptar ėshtė polemizuar shpesh, sidomos pas vitit 1990. Ka qenė reagim i vonuar apo nė kohėn e duhur, pra kur ėshtė dashur tė bėhet njė reagim i tillė? Ka qenė njė reagim i cili kishte nė thelbin e vet qėndrimin kombėtar tė shtetit shqiptar , apo gjithshka ishte fasadė patriotike? Ėshtė njė moment kur qėndrimi kombėtar ndahet pėrfundimisht nga qėndrimi ideologjik, apo kishte njė pėrputhje mes tyre dhe vazhdim tė njėri tjetrit?

Demonstratat e vitit 1981, sido qė tė arsyetohet sot, e gjetėn shtetin shqiptar me njė qėndrim kombėtar tė pėrcaktuar dhe tė afishuar. E vėrteta ėshtė se fillimi i demontsrtave ka datėn e 11 marsit 1981, ndėrsa qėndrimi i parė i afishuar i shtetit shqiptar ėshtė i datės 8 prill 1981. Ka njė diferencė rreth njė mujore mes tyre dhe gjatė kėsaj kohe, tashmė, pėr shtetin shqiptar, ishte gjithshka e qartėsuar.

Ka pasur thėnie se "shteti shqiptar heshti nė fillim, pasi nuk e dinte saktėsisht se cilėt ishin pas kėtyre demonstratave, forcat ilegale tė majta apo forcat e dikurshme tė djathta", ėshtė thėnė se " dyshimi se e gjithė kjo kishte ndodhur ishte nėn organizimin e " pjesėve tė ballit" apo tė "Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit" dhe meqėnėse kėto forca nuk kishin lidhje me shtetin shqiptar, fillimisht ėshtė heshtur". Dyshimi ka shkuar edhe mė tej, duke hedhur mendimin  se sikur e gjithė kjo tė ishte bėrė nga nacionalistėt shqiptarė, shteti shqiptar nuk do i kishte pėrkrahur, pasi , pėr qeverinė e Tiranės, nė rradhė tė parė ishin parimet ose prirjet ideologjike.

Mendoj se ėshtė krejtėsisht ndryshe. Sė pari, shteti shqiptar kishte lidhje me forcat, e ashtuquajtura nacionaliste tė shqiptarėve nė Kosovė. Dem Ali Pozhari ishte njeriu qė ishte ftuar pėrsonalisht nė shtetin shqiptar dhe ishte pritur nga Enver Hoxha, me njė organizim tė posaēėm dhe publicitet tė rrjedhshėm. Nga ana tjetėr, ekzistojnė ende shėnimet e Enver Hoxhės, si letėr porosi, pėr forcat ilegale tė majta tė Kosovės, brenda vendit ose nė diasporė, mes tė cilave , jep mendimin pėr njė bashkėpunim tė ngushtė me Ballin Kombėtar tė Kosovės, i cili, sipas shėnimeve, ishte patriot dhe krejt ndryshe nga Balli Kombėtar nė Shqipėri, i cili kishte kolaboracionist. Njė dallim i tillė, i bėrė haptas, sjell mendimin se parėsore nė afishimin e qėndrimit tė shtetit shqiptar, nuk ka qenė se kush i organizoi, por ēfarė ishte thelbi i tyre.

Demonstratat e 11 marsit tė vitit 1981 kishin, nė shumicėn e tyre dėrmuese, kėrkesa tė karakterit social. Prandaj ata edhe u injoruan nga shteti federativ, u minimizuan. Duhej tė vinte dita e 26 marsit, dy javė mė pas, qė gjithshka tė bėhej saktėsisht e ditur se ēfarė donin dhe ēfarė kėrkonin shqiptarėt nė Kosovė. Me 26 mars, kėrkesat sociale kaluan nė rradhėn e tretė, u hodh haptas kėrkesa pėr Republikėn e Kosovės dhe pėr tė drejtat politike tė shqiptarėve nė Kosovė. Kėto kėrkesa, qė u afishuan edhe nė ngjarjet e 1 dhe tė 2 prillit, do tė ishin boshti dhe themeli i vertetė i ngjarjeve tė pranverės sė vitit 1981. Kėto kėrkesa do i pėrkrahte fuqimisht edhe shteti shqiptar. Nga 26 marsi dhe deri me 8 prill, do tė ishin nė mes vetėm 12 ditė, kohė jo e madhe pėr tė afishuar qėndrimin e hapur tė njė shteti, jo pėrmes njė deklarate politike tė njė zėdhėnėsi tė ministrisė sė punėve tė jashtme, por pėrmes drejtuesit tė atėhershėm tė shtetit shqiptar.

Themelore ėshtė se shteti shqiptar nuk kishte hezitime nė qėndrimin qė do tė mbante. Kjo ishte parėsore. Po ashtu parėsore ishte se ky qėndrim i shtetit shqiptar ishte nė pėrputhje tė plotė me qėndrimin e shtetasve tė tij. Momenti i afishimit, qė kur kėrkesat sociale nė Kosovė u bėnė kėrkesa politike dhe deri tek publikimi me 8 prill i qėndrimit tė shtetit shqiptar, nuk ėshtė njė vonesė aq sa bėhet dhe aq sa dėshirohet tė bėhet. Parėsore, ajo qė mund tė shihet edhe pas 26 viteve, ėshtė nė qėndrimin qė u mbajt, nė se ishte njė qėndrim i drejtė, kombėtar, apo ishte nė tė kundėrtėn e asaj qė po ndodhte nė Kosovė.

 Strukturat diferencuese nė Kosovė, nė reagimet e tyre tė para, duke mbajtur vesh nga qėndrimi i Shqipėrisė, nuk u ngutėn tė sulmojnė, pasi, pėr to, do tė kishte qenė shumė e leverdishme, nė se shteti shqiptar do tė kishte heshtur. Kjo do u thonte demonstruesve dhe sidomos tė burgosurve politikė se ishin tė vetmuar.

Qėndrimi zyrtar i shtetit shqiptar u bė i njohur me 8 prill 1981, pėrmes artikullit tė gjatė " Pse u pėrdor dhuna policore dhe tanket kundėr shqiptarėve nė Kosovė?"( Zėri i Popullit, 08 prill 1981).

Cilat ishin disa nga thelbet e kėtij qėndrimi, kundėr tė cilave, me njė furi tė pabesueshme, u vėrsulėn tė gjitha strukturat partiake dhe qeverisėse jugosllave, mes tė cilave edhe shumė nga vasalėt e tyre shqiptarė? A pėrbėnin ata thelbin e asaj qė kishte ndodhur dhe publikisht, a  bėnin tė njohur, se e pėrkdhelura jugosllave kishte fshehur nėn mantelin e jetės tė pėrmirsuar, tė vėrteta tė mjerueshme qė kishin pas vetes, ēka u dėshmua mė pas, gjakimin e tė gjithė popujve qė pėrbėnin atė?

Ndoshta do tė ishte e vlefshme nė se do  riktheheshim nė disa nga qėndrimet e shfaqura nė 8 prill 1981.

Faksimil i njė artikulli te gazeta "Zėri i popullit"

- "Por, pavarėsisht nga ē'thuhet e ē'shkruhet nė Jugosllavi, shkaqet e vėrteta tė demonstratave tė Kosovės, pėrmbajtja e tyre, kėrkesat qė u paraqitėn nė to nuk mund tė mbulohen me frazeologjira tė rreme dhe tė zhurmshme, siē veprojnė shtabet e Beogradit. Ēdo njeri objektiv, ēdo vėzhgues i paanshmėm e shikon dhe e kupton menjėherė se nė bazė tė ngjarjeve tė fundit nė Kosovė qėndrojnė prapambetja e madhe e kėsaj krahine, varfėria e mjerimi i njerėzve tė saj, mungesa e lirive demokratike dhe e tė drejtave politike. Demonstratat janė shpėrthimi i njė gjendjeje tė padurueshme qė vazhdon prej dhjetėra vjetėsh, ėshtė errėsimi i mėtejshėm i perspektivės pėr tė dalė nga kjo gjendje".

- "Tani, popullsia shqiptare qė jeton nė Kosovė dhe qė pėrbėn pjesėn dėrrmuese tė saj, kėrkon, brenda normave kushtetuese, por edhe nė rrugė, qė Krahina e Kosovės tė ēlirohet nga tutela e Serbisė, ajo kėrkon t'i njihet statusi i njė republike brenda Republikės Socialiste Federative tė Jugosllavisė.

Ē'krim bėri populli i Kosovės me kėtė kėrkesė, qė u cilėsua si i tillė nga udhėheqja e Federatės sė Jugosllavisė dhe nga disa udhėheqės kryesorė tė Krahinės sė Kosovės? Ai s'bėri asnjė krim. Pėrkundrazi, kėto kėrkesa tė ligjshme janė nėnvlerėsuar, janė quajtur armiqėsore, prandaj dhe u arrit nė demonstratat qė u zhvilluan.

Asnjėherė populli shqiptar i Kosovės dhe i viseve tė tjera tė Jugosllavisė nuk ėshtė lejuar tė shprehet lirisht dhe nė mėnyrė demokratike mbi statusin qė duhej tė kishin krahinat ku ata banonin. Persona tė tjerė kanė vendosur pėr ta".

- "Jo vetėm kaq, por studentėt trima kosovarė i akuzuan se gjoja vepruan si gangsterėt e Ēikagos dhe vunė pėrpara kalamanėt e vegjėl. Kėto zakone tė ndyra mund tė jenė cilėsi tė tė tjerėve, por kurrė tė shiptarėve qė kanė luftuar dhe luftojnė me pallėn sheshit. Pretendimi i shtypit jugosllva vėrteton tė kundėrtėn, se demonstratat ishin popullore dhe paqėsore. Ky pretendim, gjithashtu, tė le tė kuptosh, se, po tė mos ishin turma nxėnėsish, policia serbe do t'i kish grirė njerėzit me mitraloza. Kėto gjėra nuk harrohen kollaj. Ato nuk tregojnė forcėn, por dobėsinė, nuk tregojnė pjekurinė, por hutimin".

Afishimi i qėndrimit tė hapur tė shtetit shqiptar, edhe pse mė pas ėshtė quajtur i vonuar, mendoj se ka qenė nė kohėn e duhur dhe po ashtu, edhe nė nivelin e duhur. Edhe sot, kėtij qėndrimi nuk mund ti shtohet asgjė dhe ti hiqet asgjė. Edhe nė se ka qenė vetėm njė perde patriotike, gjė qė nuk ėshtė e saktė, njė qėndrim i tillė ishte i mirėpritur nė tėrė skenėn politike ilegale tė Kosovės dhe tek tė gjithė njerėzit e thjeshtė. Po tė kishte ndodhur e kundėrta, nė se shteti shqiptar do tė kishte mbėshtetur dhunėn policore, tanket dhe reprezaljet nė Kosovė, ose nė se do tė kishte heshtur, kjo do tė pėrbėnte njėrėn ndėr thyerjet mė tė mėdha tė kombit. Fakti ėshtė se nė vitin 1981, i gjithė arsenali i propogandės titiste e udbashe synoi pikėrisht nė thyerjen e asaj qė ekzistonte mes shqiptarėve, pavaresisht kufijve tė vendosur, nė ndėrtimin e njė miti tė rremė pėr shqiptarėt "ndryshe" qė ishin nė Kosovė, ashtu si kishin bėrė deri atėherė mekanizmat serbė, nė ndarjen e shqiptarėve nė " tė ndershėm" dhe rebelė.

Pas afishimit tė qėndrimit tė shtetit shqiptar, nė Kosovė , pa mėdyshje, kemi dy tabllo tė ndryshme. Nga njėra anė ėshtė ndjenja e madhe e lehtėsimit dhe e ripėrtėritjes qė pėrshkoi demonstruesit , sidomos tė burgosurit politikė, nga ana tjetėr egėrsinė e mekanizmave shtetėrorė. I gjithė ky mekanizėm i stėrmadh titist, nė gjashtė republika dhe nė dy krahina, u vue nė lėvizje. Nuk duhet harruar se ky mekaniziėm kishte aso kohe, mbėshtetje jo tė paktė. Jugosllavia e pastitos, ndonėse e ēaluar, ende kishte njė vello, qė kur do i hiqej plotėsisht, do tė dilte gjakimi qė do tė ndodhte. Asnjė krijesė e sajuar shtetesh dhe e mbėshtetur aq verbėrisht , nuk do tė kishte njė fund aq tė pėrgjakshėm, si Jugosllavia e Titos. "Plaku", si i thonin asaj kohe, kishte mbajtur vendin nėn vete, por, ndėrkohė, nacionalizmat, kishin mprehur thikat. Shqiptarėt nuk do tė duhej tė bėheshin kurban i kėtij gjakimi, nė fillimin e gjithshkaje pėr to ishte e rėndėsishme tė dihej se, edhe nė njė moment tė vėshtirė tė ardhshėm, do tė kishin njė mbėshtetje nga shteti shqiptar.

Ėshtė e qartė pse u sulėn kundėr Shqipėrisė gjitėfarė robinjsh sllavė, por mė e ēuditshme ishte se nuk mbetėn pas tyre edhe  ēakejtė shqipfolės. Dushan Ristiq thėrriste se kurrėfarė librash nuk na duhen nga Shqipėria dhe kjo ėshtė edhe faza , kur pėr tė disatėn herė ngrijnė marėdheniet mes dy shteteve, por njerėzit, besoj se nuk i kanė harruar edhe Kolė Shirokėn, Xhavit Nimanin, Fadil Hoxhėn, Veli Devėn, qė, si pėrmjerrur, bridhnin nėpėr sallat famėzeza tė diferencimit. Pikėrisht nė atė kohė filloi tė merrte "hov" edhe njėri nga pinjollėt mė tė paskrupullt tė titizmit dhe tė diferencimit, Azem Vllasi, kariera e tė cilit, si rradhė herė, u ngrit mbi gjakun qė ishte derdhur nė pranverėn e vitit 1981, dhe, po ashtu, si rradhė herė, edhe pas 25 vitesh, mbetet nė tė njėjtėn pozitė mjerane dhe diferencuese.

Deri nė atė kohė, nė shtypin e shtetit shqiptar, ishte bėrė kujdes me emrat e politikanėve shqiptarė tė Kosovės. Ata, ose nuk pėrmendeshin ose, pėrgjithsisht, pėrmendeshin pa asnjė kontekst, negativ ose pozitiv. Mendohej, nė rrethe tė ngushta gazetarėsh , se kjo vjen nga njė lloj nostalgjie e Enver Hoxhės, pasi ata ishin nisur nga vetė ai pėr tė organizuar luftėn nė Kosovė dhe pėr tė bėrė Konferencėn e Bujanit, nostalgji, qė po ashtu nuk ishte edhe shumė e justifikueshme, nė se mund tė mendoje njėkohsisht edhe pėr ngjarje tė tjera. Por, kur filloi debati i madh, kjo tabu u thye dhe, pėr herė tė parė, u bė publike shprehja " njė qen serb me emėrin Sinan Hasani".

Pėr implikimin e drejtėpėrdrejtė tė shtetit shqiptar nė ngjarjet e marsit, edhe pas 26 vitesh, nuk ėshtė sjellė ndonjė provė konkrete. Por kjo nuk do tė thotė se nuk ka  pasur implikim indirekt, pėrmes njė mijė e njė gjėrave tė tjera, si propogandės qė bėhej posaēėrisht pėr Kosovėn, nėpėrmjet radistacioneve dhe TV Shqiptar, dėrgimit tė librave, kontakteve me njerėz  tė ndryshėm. Mirėpo kėto nuk pėrbėjnė fakt dhe nuk janė forcė madhore pėr tė organizuar ngjarjet e pranverės sė vitit 1981.

Muajt qė kalonin, natyrisht duke mos i lėnė asgjė spontanitetit, e bėnė edhe mė tė qartė qėndrimin e shtetit shqiptar.

Me 23 prill, pėrsėri nė "Zėrin e Popullit" dhe pėrmes RTSH, u bė publik artikulli "Kush e nxit armiqsinė midis popujve tė Jugosllavisė". Ishte njė pėrshkallzim i mėtejshėm i qėndrimit tė shtetit shqiptar dhe pėrsėri, kushdo e kishte tė qartė se nė tė ishte , nė mos nė tė gjithin, nė thelbin e artikullit, dora e Enver Hoxhės.

Ēfarė kishte tė re nė kėtė qėndrim tė afishuar pėr herė tė dytė?

Le tė shkėputim dy nga pasazhet mė thelbėsorė:

 - "Udhėheqėsit jugosllavė, qė nga mė i madhi deri te mė i vogli, pretendojnė se nė vendin e tyre pėr tė gjitha kombet dhe kombėsitė ekziston "barazia nė tė drejta politike dhe ekonomike", eziston "bashkim-vėllazėrimi". Po si mund tė besohen ata, kur njė republikė apo njė krahinė trajtohet si "djali i nėnės" dhe krahina tjetėr si i njerkės, kur njė "vėlla" ha me lugė tė artė, kurse tjetri me lugė tė vogėl prej druri? Kjo nuk tregon as "bashkim", as "vėllazėrim".

- "Dolanci, nė intervistėn qė pėrmendėm, tha se nė demonstratat nė Kosovė u vranė 11 veta. Njė shėrbėtor i tij shqiptar nga udhėheqja e Kosovės tha nėntė. Me sa duket, s'patėn kohė tė merreshin vesh dhe tė binin dakord. Megjithatė, tė gjithė gėnjyen opinionin botėror dhe atė jugosllav. Por kėto mė mirė i di vetė populli i Kosovės, pse gjaku i tij u derdh. Ai e di, gjithashtu, pse u derdh ky gjak dhe kush e bėri kėtė gjėmė".

- "Nė rast se nė demonstrata ishin pak njerėz, atėherė pse Beogradi dėrgoi ushtrinė, milicinė e kryeqytetit, tanket dhe avionėt? Pėrse u vranė dhe u plagosėn me armė zjarri aq njerėz dhe pėrse u vendos shtetrrethimi? Pėr njė "grusht tė vogėl armiqsh", pėr 10-15 veta qė u quajtėn nga udhėheqja jugosllave "reaksionarė, shovinistė, e irredentistė"?

Vallė pėr njė kokėrr limoni prishet dasma, ajo "dasmė", pėr tė cilėn tani nga tė katėr anėt e Jugosllavisė vėrshojnė si ujėt e Danubit, tė Savės dhe tė Dravės telegramet plot indinjatė e zemėrim kundėr "shovinistėve dhe irredentistėve shqiptarė", dhe plot himne ditirambike pėr "unitetin e kombeve dhe tė kombėsive tė Jugosllavisė"?

Me tė tilla truke nuk ėshtė e lehtė tė gėnjehet njė popull trim e i pjekur, siē ėshtė populli shqiptar qė jeton nė pjesė tė ndryshme tė Jugosllavisė, tė gėnjehen punėtorėt, fshatarėt, studentėt dhe intelegjencia e ndershme, tė cilėt janė tė ndėrgjegjshėm pėr jetėn dhe fatin e kombit tė tyre.

Kush e ndjell dhe e nxit pra armiqėsinė nė mes popujve tė Jugosllavisė? Artikulli i natyrshėm, i drejtė dhe i matur i "Zėrit tė Popullit", apo kjo fushatė e tėrbuar qė ka ngritur udhėheqja e Jugosllavisė kundėr popullsisė shqiptare tė Kosovės?".

Artikulli i 8 prillit 1981, qė ishte edhe shfaqja e parė e qėndrimit politik dhe kombėtar i shtetit shqiptar, ishte pritur pa dyshim me njė ankth tė madh nga demonstruesit, dhe secila ditė qė kalonte, e shtonte ankthin e pritjes sė tyre. Demonstruesit e kishin tė qartė dhe e kishin pritur se nga shovinizmi serbomadh dhe pasuesit e tyre nė Kosovė do tė quheshin, ashtu si u quajtėn, "shovinistė, irredentistė, reaksionarė, shqiptaromėdhenj, prishės tė bashkim -vllaznimit" etj etj. Heshtja disa ditėshe e shtetit shqiptar i kishte vėnė ata nė njė dyshimtjetėr: mos vallė kishin gabuar dhe nuk do e kishin kėtė mbėshtetje, tė cilėn edhe e pritnin.Thyerja e heshtjes dhe qėndrimi i shtetit amė kishte sjellė qetėsinė e pritur tė shpirtit tė tyre, por njėkohsisht, edhe arrogancėn dhe thelbin nacionalist serbomadh. Pėr shtetin jugosllav dhe sidomos atė serb, qėndrimi i shtetit shqiptar, ashtu si po ndodhte dhe afishimi i gjendjes sė vertetė nė Kosovė, ishin shkaku themelor i ngirjes sė marėdhėnieve dypalėshe, gjė qė ishte llogaritur edhe nga Shqipėria se mund tė ndodhte dhe ishin marrė parasysh tė gjitha pasojat e mundshme.

Megjithate shteti shqiptar shkoi edhe mė tej nė afishimin e qėndrimit tė tij. Ndoshta ishte pritur se, nė mos njė ditė, njė ditė tjetėr, mendjet e arsyeshme tė politikės jugosllave, nė se do tė kishte tė tilla, do tė kuptonin tė vertetėn se pėrmes gjakut dhe vrasjeve nuk mund tė qetėsohej gjendja nė Kosovė. Kishte qenė njė pritje e kotė, ashtu si do tė ishte edhe mė vonė. Duke mos e marrė vetė rolin e primarit, strukturat e larta tė shtetit, organizuan afishimin dhe mbėshtetjen e mendimit intelektual shqiptar, nė tė gjitha organet dhe ne tė gjitha strukturat e mundshme. Qėlimi i kėsaj fushate nuk ishte thjeshtė mbėshtetja e qendresės qė po ndodhte nė Kosovė, por edhe dėshmimi historik , moral dhe kushtetues i sė drejtės sė shqiptarėve nė Jugosllavi pėr tė patur Republikėn e tyre, si kėrkesė themelore e demonstruesve. Ėshtė mėkat i madh dhe faj i jashtėzakonshėm historik ,qė klasa politike nė Kosovė, me pėrjashtime tė rradha, si Pajazit Nushi, Ymer Jaka, Ukshin Hoti, nuk u ngrit, tė paktėn nė nivelin kombėtar tė demonstruesve tė thjeshtė, por u kthye nė pinjollė, herė pas here tė neveritshėm, tė mbėshtetjes sė masave tė jashtėzakonshme dhe dhunės policore qė ushtronte Beogradi mbi popullin e tyre. Ishte dhe vazhdon tė mbetet njolla mė e madhe politike e kėsaj klase, e cila, jashtėzakonisht paarsyeshėm, vazhdoi rrugėn e diferencimit masiv mes popullit, krijoi mitin e rremė tė "demonstratave armiqsore", thirri nė ndihmė ushtrinė dhe policinė serbe dhe lejoi, qė, edhe njė herė, tė gjakosej populli i Kosovės. Mjerisht, nė asnjė tubim publik, kjo klasė politike, nuk mbėshteti haptas kėrkesėn pėr republikėn e Kosovės.

Atėherė kjo detyrė, qė ishte edhe imperativ i kohės, u mor pėrsipėr nga shteti shqiptar, i cili afishoi hapur se

"Kėrkesa pėr t'i njohur Kosovės statusin e Republikės ėshtė e drejtė ("Zėri i Popullit", 17 maj 1981)

Ēfarė ishte esenciale nė afishimin e 17 majit tė vitit 1981 :

"Kosova do tė qetėsohet po tė hiqet shtetrrethimi, tė tėrhiqet ushtria dhe policia ndėshkuese serbe, tė normalizohet gjendja, tė lirohen tė burgosurit e pafajshėm qė kanė mbushur burgjet, t'u kthehen familjeve tė vrarėt e tyre nė demonstrata, se kjo ėshtė njė ēėshtje e shenjtė dhe humanitare. Studioni me vėmendje dhe drejtėsi kėrkesėn e popullit tė Kosovės pėr republikė, zgjidhni drejtė problemet ekonomike tė saj. Vetėm kėshtu do tė qetėsohet Kosova..."

"Kosova kėrkon statusin e Republikės brenda Federatės Jugosllave. Ky status pėrfaqėson aspiratėn e njė populli tė madh qė kėrkon me tė drejtė "statusin e sovranitetit" dhe jo atė tė "pakicės kombėtare", qė padrejtėsisht i ka pasė qenė caktuar qė nė Jajcė".

"Kėrkesa e Kosovės pėr tė fituar statusin e republikės federale ėshtė e drejtė. Ajo kėtė e ka marituar me luftėn qė ka bėrė bashkė me popujt e tjerė tė Jugosllavisė kundėr fashizmit. Shovenizmi serbomadh e ka gjakosur rėndė Kosovėn dhe ka krijuar njė situatė tė tillė, qė me espedientė zor se shėrohet.

"Pėr sa u pėrket atyre "udhėheqėsve shqiptarė" qė morėn fjalėn nė kėtė forum tė lartė tė Lidhjes sė Komunistėve tė Jugosllavisė, ose jashtė kėtij forumi, fjalimet e tyre u karakterizuan nga njė histeri sa e madhe, aq edhe servile e shėrbyese ndaj zotėrinjve tė tyre Vidiē, Miniē, Stamboliē etj. Kuptohet se kėta "udhėheqės" fantoshė i urren populli i Kosovės".

"Shqiptarėt janė njė etni, njė popull, quaje "Shqipėri tė vogėl", ose "Shqipėri tė madhe". Kėta shqiptarė tė kėsaj Shqipėrie "tė vogėl" ose "tė madhe", qė pėrbėjnė njė popull kompakt dhe qė kanė tė gjitha tiparet e njė kombi tė vėrtetė, as kanė zaptuar tokat e tė tjerėve, as kanė shkelur tė drejtat e ndokujt. Ata vetėm tė drejtat e veta kanė kėrkuar, i kanė mbrojtur dhe do t'i mbrojnė. Kėtė ju e gjeni tė jashtėnatyrshme, e quani "shqiptaromadhe", "nacionaliste", deri dhe "fashiste". Kur Kosova kėrkon statusin e Republikės brenda Federatės, pėr tė cilėn kanė luftuar 50 mijė partizanė, ju guxoni ta quani kėtė njė kėrkesė kundėrrevolucionare, nacionalizėm shqiptar e t'i ngjitni plot epitete tė tilla".

A ishte nė dijeni Enver Hoxha pėr ngjarjet qė po pėrgatiteshin nė

Kosovė nė pranverėn e vitit 1981?

Dikujt mund ti duket absurde ngritja e njė pyetje tė tillė. Logjika e thjeshtė tė ēon tek mendimi se, pėr deri sa shteti shqiptar nuk ishte nė dijeni, edhe ai, Enver Hoxha, qė ishte numuri njė, i padiskutueshėm i shtetit, nuk mund ta dinte. Nė kėtė rast, njėsimi i dijenisė sė shtetit dhe asaj qė ka ditur Enver Hoxha, mund tė jetė i vertetė, ashtu si edhe ėshtė e mundur qė tė ketė qenė ndryshe.

A mund tė ngrihet njė tezė e tillė? Thėnė tė drejtėn, deri para disa vitesh, edhe unė nuk e kisha menduar kurrė se mund tė ngrija njė tezė tė tillė. Duke ditur sot, atė qė nuk kemi ditur dje, pra mekanizmin e fshehtė tė shtetit shqiptar, nganjėherė deri nė strukturat mė tė panjohura, duke patur sot pjesė tė arshivave qė kanė qenė rreptėsisht tė mbyllura, edhe mund tė mendohet se, ndryshe nga pjesėt e tjera tė shtetit, ai mund tė ketė qenė i pėrgatitur ose , mė saktė, ka qenė nė pritjen e asaj qė mund tė ndodhte, pa e ditur saktėsisht se kur.

Nė shtetin shqiptar kishte struktura tė fuqishme tė sigurimit tė shtetit dhe sidomos tė atyre segmentėve qė merreshin me survejimin e shteteve, tė cilat quheshin, konsideroheshin dhe jo rrallė ishin, edhe armiq tė kombit shqiptar.

Krahas strukturave tė ditura, tė njohura, qoftė pėr publikun, qoftė pėr kundėrzbulimin, ka pasur edhe njė strukturė tjetėr, e cila varej, nė rastet mė tė shumta, direkt dhe nga askush tjetėr, veē Enver Hoxhės, dhe e cila, mė shumė se gjithshka, kishte lidhje me zbulimin e jashtėm. Nuk janė tė pakta rastet, qė janė bėrė tė ditur mė vonė, kur vetė Enver Hoxha ka drejtuar lidhje tė posaēme, ka pasur marėdhėnie tė drejtpėrdrejta me diplomatė, gazetarė, specialistė, biznesmenė tė huaj, disa prej tė cilėve, i kanė sjellė atij informata nga mė sekretet.

Ėshtė i njohur tashmė fakti se, mes shumė tė tjerėve, shėrbimi i ngritur dhe i kontrolluar nga E.Hoxha dhe grupi i veēantė pranė tij, kishte infiltuar edhe pranė CIA, duke pasur role tė rėndėsishme nė operacionet qė kryheshin nė drejtim tė Shqipėrisė apo qė lidheshin me ngjarjet nė pjesėt e banuara nga shqiptarėt nė Jugosllavi. Njeriu i njohur nė dosjet e Sigurimit tė shtetit shqiptar si "Sali Dani" ishte njėkohsisht edhe njėri ndėr funksionarėt mė tė rėndėsishėm tė CIA-s. Nėpėrmes tij shteti shqiptar, nė mesin e viteve 70, kishte arritur tė merrte gjithė rrjetin e agjentėve tė UDB-sė nė Shqipėri, por edhe tė Asfalisė greke dhe tė shėrbimit sekret italian. Do tė ishte i njėjti agjent, i cili vendosi njė lidhje mes EH dhe agjentit tė shkallės sė lartė, rusit Njekov, i arratisur nga BS, bashkėpunėtor i CIA dhe i disa shėrbimeve tė tjera,gazetar dhe botues nė Romė. (Sipas librit "Mėkatarėt" tė Nafiz Bezhanit)

Pėrse i solla kėto pasazhe? Pėrmes lidhjeve tė krijuara me botėn agjenturore, lidhje tė cilat, e pėrsėris, kanė qenė shumė tė fuqishme , EH kishte njė informacion, shpesh herė, mė tė gjėrė se sa vetė strukturat zyrtare tė shtetit. Jo rradhė, njohja ishte e veēantė vetėm pėr EH. Ėshtė krejt e mundshme, qė pikėrisht nė kohėt e para tė pasvdekjes sė Titos, EH tė ketė marrė informacion tė gjėrė, jo vetėm pėr gjėrat e zakonshme, por edhe shumė mė tepėr se kaq. Informacioni i tij, si duket, ka shkuar edhe mė tej sferave tė zakonshme, dhe lidhjet e tij, jo rrallė, kanė qenė shumė mė tė thella, se sa ato qė mund tė dukeshin.

Struktura tė tilla kishin lidhje me sfera tė larta tė shteteve tė ndryshme, sidomos ballkanike dhe europatlantike, ata nuk hynin nė veprim pėr gjėra tė vogla dhe tė zakonshme, por pėr aktivitete tė njė rėndėsie tė veēantė, si ishte rasti i gazetarit tė njohur ruso-italian Njekov, i cili,ēuditėrisht, pas realizimit tė disa misioneve qė kishin lidhje tė drejtpėrdrejtė me EH, u gjend misteriozisht i vrarė. EH i ruante kėto struktura vetėm pėr linjėn e tij, as ministri i punėve tė brendshme shpesh herė nuk e dinte fillin e tyre dhe nuk kishte lidhje me to.

Si duket, ishin pikėrisht kėto struktura qė, duke pėrdorur lidhjet e dyfishta, nė fillimin e vitit 1980, e lajmėruan EH se gjendja nė Kosovė, megjithėse dukej e qetė, nuk ishte ashtu, veēse nė sipėrfaqe. Ata e lajmėruan po ashtu se, megjithė heshtjen qė zotėronte, shteti jugsllav dhe sidomos nacionalizmi serb po pėrgatitej tė lante pėrfundimisht hesapet me kombet e tjerė nė ish Jugosllavi dhe se Kosova do tė  ishte kurbani i parė i madh i kėsaj bėme. Ishin tė gjitha shenjat se miti i Rankoviqit kėrkonte tė zgjohej dhe kėtė, jo rradhė, e kishin vėrejtur edhe republikat e tjera jugosllave, sidomos kroatėt dhe sllovenėt, tė cilėt, pėrmes lidhjeve tė tjera, kishin lajmėruar pėr rrezikun qė mund ti vinte. kroatėve apo sllovenėve nuk do u vinte aspak keq sikur i gjithė tėrbimi nacionalserb tė shkonte drejt shqiptarėve, ata kishin filluar nxitjen e kėtioj tėrbimi, duke menduar se kėshtu githshka do tė rrokullisej drejt viseve shqipfolėse.

Sidoqoftė unė mendoj , se edhe nė se i ka ditur ngjarjet qė mund tė vinin, ai nuk ka bėrė asgjė pėr ti shpejtuar dhe pėr ti shmangur ngjarjet e marsit 1981. Tė paktėn nuk ka bėrė asgjė tė dukshme, sepse, pėr atė, qė pėr shumė vite ishte e padukshme, ai filloi tė bėnte.

PLANI SEKRET ”SHPĖRTHIMI”

Fjala ėshtė pėr planin sekret "Shpėrthimi", i cili pėrfshinte nė vete njė seri operacionesh, nė rast tė njė lufte pėr Kosovėn dhe nė Kosovė. Ky plan , qė ka qenė tejet sekret dhe pėr tė cilin kanė ditur fare pak vetė, ėshtė pėshpėritur pėr herė tė parė, nga agjensitė e huaja, menjėherė pas ngjarjeve tė marsit, pastaj ėshtė heshtur pėr shumė vite dhe ėshtė zgjuar, i detajuar, nė kohėt e fundit.

"Zgjimin" e tij e bėri njėri ndėr hartuesit kryesorė, ish shefi i shtabit tė pėrgjithshėm tė Ushtrisė shqiptare, Veli Llakaj. Nė njė intervistė tė gjatė tė tij, pėr herė tė parė, ai bėri tė njohur origjinėn e kėtij plani sekret, hartuesit e tij, urdhėrin e dhėnė drejtpėrsėdrejti nga EH, dhe seriozitetin me tė cilin ishte marrė ai plan. Megjithėse sot gjithshka mund tė quhet utopi dhe nė fakt ka shumė gjėra qė nuk do tė mund tė realizoheshin, ai pėrsėri ngre disa pika dyshimi.

Njė prakalim i Ushtrisė shqiptare nė vitet e 80-ta

Sė pari, pėrse EH u kujtua pėr hartimin e kėtij plani kaq sekret dhe kaq masiv nė vitin 1980? Nė realitet midis dy shteteve kishte pasur ngrirje tė plota marėdheniesh, gjendje tė jashtėzakonshme, ulėrima, dėrgim agjentėsh, akte terrori nė tokėn shqiptare, njė shkrirje tė ēastit nė vitin 1956, pastaj pėrsėri akullim, kishte pasur masakra tė rėnda ndaj popullit shqiptar nė Kosovė, dhe, megjithatė, asnjėherė nuk ishte ndėrmarrė njė plan i tillė sekret, i cili, as mė pak e as mė shumė, planifikonte dėrgimin e ushtrisė sė shtetit shqiptar pėr ēlirimin e viseve shqiptare nė Jugosllavi. Pra nuk kishte pasur asnjėherė asnjė plan tė tillė e pėr mė shumė, nuk kishte pasė asnjė tentim tė tillė. Nė vitin 1980 klima mes dy shteteve nuk paralajmėronte ngrirje, shteti shqiptar nuk kishte mė asnjė aleat, ishin prishur marėdheniet me BS dhe me Kinėn, pra ishte njė Shqipėri, si kurrė ndonjėherė, krejt fillikat dhe pėr mė tepėr, njė Shqipėri me njė gjendje ekonomike, qė gjithnjė e mė shumė po vėshtėrsohej. Megjithė kėtė akullim nė lidhjet me botėn e jashtme, pėrsėri EH i garantonte hartuesit e planit sekret se Traktati i Varshavės, nga i cili Shqipėria kishte dalė nė vitin 1968, nuk do tė ndėrhynte. Nė kėtė kohė ndodhėn ngjarjet e marsit dhe kjo ishte edhe koha, kur pėr herė tė parė, qoftė edhe teorikisht, shteti shqiptar, mendon dhe tė ndėrmarrė diēka, qė nė fakt, i binte ndesh tė gjitha konventave ndėrkombėtare.

Si u bė hartimi i kėtij plani sekret, me emėrin e koduar "Shpėrthimi"

Le tė sjellim njė pjesė nga intervista e ish shefit tė shtabit tė pėrgjithshėm tė ushtrisė shqiptare, Veli Llakaj. 

"Takimi nė zyrėn e Enverit

Bisedėn e filloi me pyetjen se si jeni ju andej nga Komanda e Pėrgjithshme, ( se kėshtu e quante Enveri Ministrinė e Mbrojtjes), si janė shokėt, po poshtė nėpėr reparte si janė, si i keni lidhjet me ta, ēfarė kėrkesash imediate kanė dhe ēfarė ndihme kėrkojnė nga Komanda e Pėrgjithshme, si jua zgjidhni ju kėto probleme, i keni mundėsit apo jo etj. ”Kėrkoni ndonjė ndėrhyrjeje nga shoku Mehmet se ky ua zgjidh gjithēka, se ėshtė mė i mirinformuar, mė i lidhur me hallet e ushtrisė, pastaj vijnė shokėt e tjerė e nė fund vij edhe unė”, -theksoi mes tė tjerave Enveri. .......

....Duke dėgjuar kėtė lloj pėrshkrimi apo panoramėn qė i bėmė, ai mė pyeti: ”Si thoni ju tė Komandės sė Pėrgjithshme dhe tė Shtatmadhorisė, mundet qė ne tė bėjmė njė ndėrhyrje ushtarake pėr ēlirimin e popullsisė shqiptare nė kėto treva pėr t’i ēliruar njė herė e pėrgjithmonė nga thundra revizioniste e fashiste, ashtu siē ndėrhymė edhe gjatė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare?” Ky propozim mė ēuditi, por edhe mė hutoi, dhe isha nė vėshtirėsi e dilemė, qė pėrse nuk ia bėnte kėtė pyetje Mehmet Shehut, por mua? Jam i bindur se ata tė dy kėtė ēėshtje mund ta kishin shoshitur disa herė dhe kanė rėnė dakord, por tani, si duket, ka ardhur koha te konkretizimi dhe pėrgatitja e ndonjė plani operacioni luftarak.

Qėndrimi im ishte disi indiferent, por i trembur. Nė moment nuk dhashė asnjė pėrgjigje, por thjesht mblodha supet, ēka do tė thoshte se nuk jam nė gjendje t’i pėrgjigjem. Enveri me njė herė ndėrhyri.”Pėrse heziton, ēfarė tė mundon, pse nuk ke besim!” Atėherė e mblodha veten dhe iu pėrgjigja: “Shoku Enver, nė situatėn aktuale tė krijuar, kur regjimit serb po i digjet toka nėn kėmbė nga forcat kryengritėse tė popullatės shqiptare kudo nė trevat e banuara nga shqiptarėt edhe mund tė ndėrmerret njė operacion i tillė, por ne nuk kemi atė fuqi jo vetėm goditėse, por as tė shpejtėsisė sė mjeteve tė blinduara ta bėjmė kėtė nė kushte kur nė kėtė situatė mund tė ndėrhyjnė Forcat e Traktatit tė Varshavės tė dislokuara nė Hungari, Bullgari e Rumani, pra po ndėrhynė kėto forca, ne jemi tė dėshtuar!”. “Sepse, -vazhdova t’i flisja mė tej Enver Hoxhės, -kėto (Forcat e Traktatit tė Varshavės) do tė vijnė mė shpejt se trupat tona jo vetėm nė Gjilan-Prishtinė-Ferizaj-Mitrovicė-Klinė, por unė mendoj se nė momentin kur ne tė kemi hyrė nė Prizren nga drejtimi i Kukėsit dhe Hasit, nė Gjakovė-Pejė-Deēan nga drejtimi Tropojės, apo nė Strugė nga drejtimi Librazhd-Rajcė etj. Forcat e Traktatit tė Varshavės nė bashkėveprim me forcat e ushtrisė jugosllave kanė mbėrritur pėrafėrsisht nė Tharandė (Suharekė) Malishivė-Rahovec.” Kurse nė drejtim tė Maqedonisė, -vazhdova unė mė tej- qė ne mund tė futemi nga Rajca mbi Strugė ose nga Tre Portat e Korabit drejt Kėrēovės ose nė ēdo drejtim tjetėr, forcat kundėrshtare na kanė marrė Kėrēovėn bashkė me divizionin e gjeneral Ibrahimit.

Pa mbaruar akoma argumentet qė po jepja, Enveri mė ndėrpreu dhe mė thotė: “Po sikur ta rregulloj unė me Mehmetin qė Forcat e Traktatit tė Varshavės tė mos futen, a mund tė futemi nė luftė e tė ēlirojmė Kosovėn?” Pashė i pėrqendruar, pa kuptuar fillimisht se ku donte tė dilte, ndėrsa mė pas do tė kuptoja disa gjėra qė as mė kishin shkuar ndėrmend deri nė ato momente qė isha nė krye tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė.

Mehmet Shehu

Isha pėrgatitur t’i raportoja Enverit pėr ēdo problem nė strukturat e ushtrisė, por nuk e kisha menduar se thirrja ime urgjente nė zyrėn e tij sė bashku me Mehmet Shehun do tė kishte njė tematikė tepėr tė rėndėsishme, pėr mua, tė papritur! Gjithsesi, nėn efektin e “garancisė” qė mė afroi Enveri me shprehjen: “Po sikur ta rregulloj unė me Mehmetin qė forcat e Traktatit tė Varshavės tė mos ndėrhyjnė, a mund tė futemi e tė ēlirojmė Kosovėn?”, duhej tė bėja llogaritė shumė shpejt e tė pėrgjigjesha. Tė them tė drejtėn u shushata fare, se si ka mundėsi kur ne shaheshim pėrditė me revizionistėt e tė gjitha vendeve tė Lindjes e nė mėnyrė tė veēantė me ata sovjetikė, si mund ta rregullonin kėta kėtė ēėshtje luftarake kaq kapitale! Pa u menduar fare, por me njė analizė tė shpejtė qė bėra tė raportit tė forcave e situatės luftarake nė luftėn e pritshme, i pėrgjigjem: “PO!”. Bėhet fjalė pėr mė shumė se dy dekada e gjysmė mė parė, e ndoshta, ky moment e kjo bisedė ka qenė i pari pėr mua tė mėsoj se ē’ėshtė politika, ku jo ēdo gjė qė thuhet e premtohet haptas, ėshtė e do tė bėhet ashtu siē thuhet; pėrkundėr, nė tė shumtėn e rasteve, ndodhe kundėrta!

Pasi e pranova kėtė version, megjithėse jo shumė bindės pėr mua, duke menduar se kėta kėrkojnė tė mė fusin nė valle qė tė bėhet njė plan i ndėrhyrjes ushtarake pėr ēlirimin Kosovės dhe pastaj shohim e bėjmė sipas situatave qė mund tė krijohen. Enveri mė merr mendimin se sa kohė mė duhen ta paraqes planin tek ai dhe Mehmeti pėr miratim. Unė ju pėrgjigja se kjo varet me sa persona do tė punojnė pėr hartimin e tij. Ndėrhyn Mehmeti: ”Do tė punosh vetėm me njė person dhe unė, (pra, Mehmeti, V. Ll. ), do tė jem nė krye tė kėtij grupi pune”. Kėrkova 30 ditė kohė. Enveri mė thotė: ”Po tė lėmė 45 ditė, por plani tė jetė i argumentuar saktėsisht e deri nė ēdo detaj nga ana ushtarake”. Marrja e detyrės u bė fakt i kryer, ishte njė detyrė e vėshtirė, jo e lehtė, por thellė ndjeva njė gėzim e kėnaqėsi tė pa provuar. Meqenėse mė lejohej tė bashkėpunoja vetėm me njė njeri, nuk ishte e lehtė tė zgjidhja e pėr mė tepėr tė vendosja vetė. Kėrkova se a kishin ata ndonjė mendim se me cilin do tė punoja unė. Enveri mė thotė: ”Zgjidhe vetė!” Propozova nja tre persona, ndėr kuadrot mė tė lartė e mė tė pėrgatitur ushtarakė tė vendit. Pasi dėgjojnė, Mehmeti i thotė Enverit: ”Do tė punojė vetėm me Maliq Sadushin qė ėshtė zėvendėsministėr i Mbrojtjes, ėshtė i aftė, konspirativ, ka mbaruar akademinė ushtarake “Frunze”, ndėrsa unė do tė jem nė krye tė kėtij grupi!”. Mehmeti i kishte idhuj tė gjithė ata ushtarakė qė kishin mbaruar akademitė ushtarake “Frunze” dhe “Vorshillov”, por Maliqi qe i pėrzgjedhuri i tij, edhe pėr faktin se ka qenė partizan i Brigadės 5 Sulmuese nė ēlirimin e Kosovės dhe e njihte shumė mirė terrenin, garanci kjo e domosdoshme pėr njė planėzim e zbatim tė saktė tė planit luftarak. Pėr mua, ishte njė kėnaqėsi tepėr e veēantė se do tė punoja me Maliqin pėr hartimin planit pėr ndėrhyrjen ushtarake nė Kosovė, pėr faktin se ishim shokė, kolegė, njiheshim mirė, si dhe ishte profesionalisht tepėr i aftė.

Fillimi i punės pėr pėrgatitjen e planit

Ajo natė, pėr mua, ishte njė natė ankthi. Vrisja mendjen se si do tė veprohej mė tej, ēfarė detyra do tė merrja, si do ta filloja punėn, ēfarė vėshtirėsish do tė hasja, e shumė e shumė gjėra tė tjera. Gjithēka kishte ardhur papritur, e tashmė suksesi i planit dhe operacioni i pritshėm varej nga ne.

Tė nesėrmen e asaj dite Mehmet Shehun vjen nė zyrat e Ministrisė sė Mbrojtjes Popullore, mė thirri mua dhe shokun Maliq Sadushi, ku na precizoj detyrat pėrkatėse, na dha orientime shumė precize ashtu siē t’i jepte ai. Afėrsisht na pėrcaktoi zonat e veprimeve luftarake tė ēdo korpusi qė do merrte pjesė nė kėtė operacion, brigadat e kėmbėsorisė, tė tankeve, tė artilerisė dhe llojeve tė armėve e shėrbimeve pėr ēdo specialitet, afėrsisht vendkomandėn e grupit operativ tė Shtabit tė Pėrgjithshėm qė do tė drejtonte operacionin, disa vendkomanda rezervė nė drejtimin e Maqedonisė e tė Malit tė Zi, vendkomandat e korpuseve e tė brigadave, drejtimet e goditjeve kryesore pėr ēdo drejtim, rezervat materiale nė ushqim, veshmbathje e medikamente mjekėsore etj. Na pėrcaktoi afėrsisht edhe tė gjitha njėsitė ushtarake qė do tė merrnin pjesė nė operacion, duke caktuar edhe njėsitė sulmuese apo repartet e zbulimit qė do tė vepronin nė terrenet mė tė vėshtira e qė do tė jepnin goditje rrufe e nė befasi. Pasi na dha detyrat e mėsipėrme, Mehmeti shtoi: “Unė kaq munda t’u jap pėr sot, ju i shikoni dhe veproni me kompetencė vetė, ashtu si ta gjykoni dhe mos i qėndroni strikt kėtyre qė ju them unė”.

Ai u interesua shumė edhe pėr hartat topografike me tė cilat do tė pėrpilohej plani, duke mė porositur mua qė tė shikoj me shumė kujdes hartat qė tė jenė sa mė tė reja e tė kenė sa mė shumė objekte, nė tė kundėrt dėrgoni me urgjencė nė Austri ose Zvicėr. Pėr kėtė Mehmeti shtoi: “Tė merrni hartat mė tė fundit (tė reja e me shumė objekte), mos llogarisni ēmimin se sa janė!”. Mė pas shtoi: ”Kjo punė kėrkon operativitet, iniciativė dhe marrje pėrgjegjėsie mbi vete, e mos u mbytni me njė pikė uji!”. Pra, si duket, ai (M.SH) kishte menduar e punuar tėrė natėn dhe tė nesėrmen na i komunikoi ne kėto detyra. Pėr problemin e hartave, u konsultova me shefin e Degės sė Topografisė nė Ministrinė e Mbrojtjes shokun Limoz Alimucaj dhe drejtorin e Institutit tė Topografisė shokun Pėrparim Likaj. Mbasi ju kėrkoj hartat pėr njė studim tė hollėsishėm tė terrenit, nė trojet etnike shqiptare (Mali i Zi-Kosovė-Maqedoni), pa u treguar qėllimin e vėrtetė pse i doja. Ata mė rekomanduan, sipas tė dhėnave qė kishin, se harta tė tilla me objekte tė sakta e tė imtėsishme kishte kryesisht nė Austri. Atėherė bisedova me Pėrparim Likėn dhe ai u dėrgua nė Zvicėr pėr blerjen e kėtyre hartave, i shoqėruar nga njė punonjės i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, pjesėtar i zbulimit tė jashtėm. Kėto harta u blenė me ato ēmime qė afruan austriakėt. U sollėn nė Shqipėri, u pėrgatitėn nga grupi pėrkatės i Institutit tė Topografisė dhe iu dhanė Shtabit tė Pėrgjithshėm nė pėrdorim. Pra, plani i ndėrhyrjes ushtarake nė Kosovė, i quajtur “Shpėrthimi”, u pėrgatit mbi bazėn e kėtyre hartave qė kishin tė dhėna tė hollėsishme tė terrenit dhe objekteve pėrkatėse.

Kjo ėshtė njė dėshmi, pas mė shumė se 24 viteve, e ish shefit tė shtabit tė pėrgjithshėm tė ushtrisė shqiptare. Nuk mund tė vlerėsoj autencitetin e kėtyre ngjarjeve, fakt ėshtė se, nė shtypin shqiptar nė Tiranė, ku edhe u botua intervista e tij, nuk kishte kundėrshtime pėr vėrtetėsinė e planit, por debati u pėrqėndrua mė shumė, megjithėse nė fare pak kohė, nė utopinė e njė plani tė tillė.

Mirėpo diēka tjetėr ėshtė e vertetė dhe kjo ėshtė tashmė e njohur. Nė veriun e Shqipėrisė, pak para ngjarjeve tė vitit 1981 dhe me mė shumė nguti pas tyre, u ngritėn depo tė mėdha armatimi, pėr rreth 3o mijė ushtarė, me tė gjitha mjetet e duhura logjistike, qė nga paisjet mė tė thjeshta dhe deri tek armatimi i rėndė. Ēdo gjė ishte e siguruar, pėrmes kanaleve tė ndryshme, nė shtetet perėndimore, logjistika ishte pėrgjithsisht angleze dhe e destinuar pėr njė luftė nė Kosovė. Ēdo gjė qė ishte nė kėto depo u shit pastaj, si ėshtė publikuar, me ēmime qesharake nga zoti Zhulali, diku nė Afrikė apo tek serbėt e Bosnjes.

Ndoshta EH, nė vitin 1981, kishte menduar se, me anė tė njė lufte nė Kosovė, qoftė edhe utopike, mund tė shmangte vėshtėrsitė e vendit tė tij, mirėpo njė logjikė e tillė nuk mė duket e arsyeshme. Nėse shteti shqiptar, 25 vite mė parė do tė niste njė luftė tė tillė do ishte e vėshtirė, nė mos e pamundur, qė tė mos merrte edhe reagimin e ashpėr nga shtetet europerėndimore. 17 vite pas ngjarjeve tė marsit 1981, pėrsėri nė mars, kur nisi lufta nė Kosovė, megjithėse shteti shqiptar nuk i hapi depot, pėrsėri ai u vue nėn vėzhgim ndėrkombėtar.

Mundėsinė e shmangies sė problmeve nga njė krahinė shqiptare nė tjetrėn,gjithnjė sipas mendimit tim, unė e pėrjashtoj, pasi duke njohur deri diku, psikologjinė, karakterin dhe filozofinė politike tė EH dhe ndihmėsve tė tij mė tė afėrt, shpesh herė shumė fish mė tė egėr, si Hysni Kapo dhe Mehmet Shehu, nuk e kishin zakon tė pyesnin pėr gjėra tė tilla dhe as tė bėheshin merak se ēfarė thonin rreth tyre. Kėtė EH nuk e kishte pasur edhe shumė vite mė herėt, nuk do e kishte deri nė fund tė jetės sė tij, duke sjellė, me dhimbje, kthimin e vendit tė tij, nė njė fortesė, ku mund tė rrije ankthshėm brenda, por nuk mund tė dilje jashtė.

Shteti shqiptar, pėr kėtė jam i bindur, ka synuar githnjė, qė pėrmes mėrgatės shqiptare tė Kosovės dhe tė viseve tė tjera nė Jugosllavi, tė ndikonte tek njerėzit. Nuk e pėrjashtoj qė pėrme ambasadave shqiptare nė shtetet perėndimore, sidomos nė Zvicėr dhe nė Austri, janė bėrė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė patur lidhje tė vazhdueshme me lėvizjet ilegale. Nga ana tjetėr, edhe ilegalėt qė ishin jashtė Kosovės, e kėrkonin dhe e donin kėtė lidhje, e cila, asnjėherė, nuk ka qenė njė lidhje agjenturore, e interesshme, edhe kur janė vendosur mes tyre strukturat e fshehta. Nė fund tė fundit shqiptarėt nė perėndim kishin dy ambasada ku mund tė shkonin, tek ajo e Beogradit dhe tek ajo e Tiranės.

Nė fundin e viteve 80 mėrgata shqiptare e Kosovės merr njė hop tė ri cilėsor, por , e kam tė vėshtirė tė besoj se, pėrmes tyre, shteti shqiptar ka ndikuar nė zhvillimin e demonstratave tė marsit 1981, dhe sidomos tė atyre tė 11 marsit.  Fakti qė mė vonė, sidomos me 26 mars, kėto demonstrime morėn karakter tė theksuar kombėtar dhe politik, ka edhe ndikimin e mendimit politik tė mėrgatės shqiptare e pėrmes tyre, edhe tė shtetit shqiptar.

Nė demonstratat e vitit 1981 kishte shumė parulla politike, mes tė cilave, mė e rėndėsishmja dhe mė sunduesja ishte " Kosova Republikė". Po tė vėresh me kujdes qėndrimin e shtetit shqiptar ndaj parullave tė hedhura, do tė vėresh se , ndėrsa u pajtua dhe mbėshteti fuqishėm kėrkesėn pėr Republikėn e Kosovės, ai nuk u prononcua pėr bashkimin kombėtar. Nė asnjė nga materialet bazė tė qėndrimit tė shtetit shqiptar, nuk ėshtė mbėshetur haptas njė parullė e tillė, duke bėrė pėrjashtim njė citim i artikullit tė fundit, nė tė cilin , aludimet bėhen shumė konkrete.

Do tė doja tė pėrmbyllja kėto shėnime, me precizitetin shumė tė lartė qė u ka bėrė ngjarjeve tė pranverės sė vitit 1981, studjuesi dhe njėkohsisht njėri ndėr miqtė dhe mbėshtetėsit mė tė mėdhenj tė lirisė sė  Kosovės dhe tė Ushtrisė sė saj ēlirimtare, profesor Shaban Sinani

""Shqiptarėt qenė tė parėt qė i treguan botės se " federalizmi shumėkatėsh" i kėtyre vendeve nuk funksiononte si propogandohej, sepse liria dhe mirėqenia e njė pale sigurohej nė kurriz tė nėnēmimit dhe shfrytėzimit tė palės tjetėr. Kosova i tha kėsaj bote se ēėshtjet nacionale ende nuk janė futur nė arkiv dhe nuk mund tė mbahen gjatė tabu. Herojtė e asaj kohe dhe sfida e tyre janė nė nderin e historisė shqiptare. Tek kjo sfidė historia do tė rikthehet shpesh. Ne e dimė se historia rrotullohet ngadalė, por kurdoherė qė fati i shqiptarėve do tė jetė afėr mbarėsisė, kurdoherė qė cikli i historisė do tė rikthehet aty ku ēėshtja mbeti nė vitet 80, protogonistėt e saj do tė ēmohen".("Zėri i Kosovės"15 prill 1996).

Njėzet e gjashtė vite pas kėtyre ngjarjeve epike historia ėshtė rrotulluar nė tė mbarė tė shqiptarėve. Ata kanė shansin e tyre tė madh qė tė bėhen pjesė e historisė sė vendit dhe kombit tė tyre, nė se nuk do tė harrojnė se deri kėtu, ėshtė dashur njė pėrkushtim i disa brezave, tė cilin, nuk mund ta nėpėrkėmbin pinjollėt e njė skote tė namun. 

Kthehu ne fillim

_______________________

 DITĖLINDJA DHE PĖRKUJTIMI I DEMONSTRATAVE TĖ PRANVERĖS `81

Shkruan: Beqir ELSHANI

Suedi, 26.03.2007

Sot ėshtė 26 Mars,Pėrvjetori i Ditėlindjes mė tė madhe tė Demonstratave tė Kosovės. Pėrvjetor i Ditėlindjes mė tė madhe, sepse pas Demonstratave tė vitit 1981, u rrėnua Muri i Berlinit, i cili bashkoi njė popull gjerman; u rrėnua perandoria e kuqe nė Rusi dhe perandoria blu nė Jugosllavi, ashtu siē u rrėnua njė shekull mė parė edhe perandoria osmane. Demonstratat e Kosovės shkatėrruan imazhin e shtrigės pansllaviste nė Evropė.

 

Nė prag tė mijėvjeēarit tė tretė, Lėvizja e Studentėve tė Kosovės e zgjoi Evropėn hutaqe nga letargjia e gjumit propagandistik tė Beogradit, me degėn e ullirit mu nė grykėn e tankut tė blinduar ushtarak. Derisa nėn qiellin kaltėrosh tė Beogradit fluturojnė pėllumbat e ashtuquajtur tė paqes, nė fushat e tyre dhe nė thellėsinė e Danubit ende gjinden trupat e pajetė tė shqiptarėve tė masakruar. Kriminelėt serbė tė luftės tani merren me rritjen e pėllumbave nė Serbi. Kjo zejtari e tyre hipokrite ėshtė ndėr mė tė ēuditshmit nė historinė e njerėzimit: tė rritėsh pėllumba, por edhe tė vrasėsh fėmijė shqiptarė. Mė nė fund, o fėmijė tė dashur qė edhe juve u ra nė hise tė pėrjetoni luftėn nga ushtria vrastare serbe, Jugosllavia vdiq, kurse populli boshnjak qė gjithashtu i pėrjetoi tmerret e luftės nga ushtria jugosllave, thotė se Jugosllavia ngordhi. Po nė kėtė ditė jubilar, mbesa ime, Driana, kremton ditėlindjen e saj. Ajo i mbush nėntė vjet, qė janė vite simbolike tė qėndresės shqiptare. Nėntė vjet kreshniku dhe simboli i forcės kombėtare, Gjergj Elez Alia, i bėri ballė nėntė plagėve tė luftės, derisa mė nė fund pėrfaqėsuesin e dhunės - bajlozin pėrbindėsh, e zhduku nga faqja e dheut. Nėntė vjet motra stoike ia lante plagėt e Gjergjit me ujėt e gurrės dhe me lotėt e syve.

 Dikur moti, pushtuesit e huaj ndėrroheshin ashtu siē ndėrrohen stinėt e vitit. Nėntė vjet Aga Imeri qėndroi i burgosur nė kėshtjellėn bizantine dhe ishte optimist se nusja ende e priste nė shtėpi. Pas nėntė vjetėsh mbyllur nė kėshtjellėn me mure tė larta, Aga Imeri kishte parė njė ėndėrr tė keqe, se shtėpia ishte rrėzuar, babai kishte vdekur dhe nėna ishte verbuar, kurse e dashura e tij ishte martuar. Aga Imeri ishte i tronditur pėr fatin e familjes dhe tė dashurės sė tij qė e kishte pritur nėntė vjet, e bija e krajlit mėshirohet para karakterit heroik tė Aga Imerit dhe e liron me besė se do tė kthehet prapė. Kjo legjendė madhėshtore e kohės bizantine tė bėn tė ēuditesh, si nuk qe e mundur qė tek populli serb tė dalė njė grua bujare, qė tė mbrojė fėmijėt dhe nėnat shqiptare nga masakruesit e pashpirt serbė. Kėto tmerret e luftės, mbesa ime i ka pėrjetuar gjatė luftės, kur serbėt i shkrumbuan shtėpitė me ēdo bimė nė tokė, dhe vranė shumė njerėz tė pafajshėm. Tė gjithė e dinė qė nė botė nuk ekzistojnė fėmijė fajtorė, prandaj serbėt nuk bėnin dallime, dhe vranė shumė fėmijė shqiptarė. Unicefi Ndėrkombėtar nė ēdo skaj tė botės i mbron fėmijėt qė janė ardhmėria jonė; qė janė bukuria dhe dielli i jetės sonė.

 Njė ushtri qė vret fėmijė, mė mirė ėshtė qė kurrė tė mos ec nė tokė, do tė thotė qė kėta katilė as nė botėn bimore dhe shtazore nuk e meritojnė tė lėvizin. Prandaj Driana, mos harro t“i tregosh gjyshit se Jugosllavia cofi. Kėshtu tregoji gjyshit, meqė gjyshi e kupton mė mirė. E marr me mend se gjyshi, nė fillim, do tė qesh nga gėzimi i zhdukjes sė pėrbindėshit me emrin Jugosllavi, por edhe do tė qajė nga pikėllimi pėr tragjedinė e tmerrshme tė popullit shqiptar qė pėsoi nga ushtria barbare serbe. Gjatė jetės sė vetė gjyshi ka pėrcjellė pushtuesit italian, gjerman dhe bullgar, mirėpo ushtri brutale si pushtuesi serb Evropa nuk ka dhanė, dhe kurrė mos dhėntė. Pėr shkak tė rrethanave pushtuese nga ushtria vrastare serbe, njė kohė tė gjatė pranverat shqiptare kanė qenė tė zymta. Nuk kishte fare zogj: as nė fshatra, as nė male.

Kėnga e bilbilit ishte ngulfatur thellė nė fyt, sepse ishin vrarė zemrat e fėmijėve mė tė dashur nė botė. Nė vend tė cicėrimės sė zogjve, gjėmonin mortajat e serbėve qė shkrumbonin tokėn, kurse qielli pėrflakej me tymin e barotit. Po a ēel trėndafili pa kėngėn dhe pa krahėt e zogut? A hapen petlat e luleve, pa i mbėltuar bleta punėtore e fushave tė bukura tė Kosovės kreshnike? Shokėt e klasės me njė buqetė lulesh ia uruan ditėlindjen Drianės. Nė bankėn e klasės mungonte njė shoqe e tyre, gjatė luftės e vranė militaristėt serbė. Ajo u pushkatua nė tregun e qytetit, kurse babai i saj ra dėshmor duke luftuar kundėr bandės serbe. Nė fillim mbretėroi heshtja nė klasė, pastaj vunė njė lule nė bankėn e nxėnėses sė vrarė. Drianės i rrodhėn lotėt e dhimbjes pėr shoqen e bankės, pastaj me lot nė faqe doli nga klasa. Nė oborr pa njė kalė qė po kulloste barin e njomė pranveror dhe tė lagėt nga shiu i mbrėmjes. Dalėngadalė iu afrua kalit dhe me dorėn e butė ia pėrkėdheli kreshtat nė qafė. Kali e dinte gjuhėn e fitores dhe pranoi qė vogėlushja t’i afrohej. Pas pak, ajo i hipi kalit dhe kalėroi pėr nė varrezat e dėshmorėve tė kombit. Me tė arritur nė vend, zbriti prej kalit dhe lulet e ditėlindjes, qė ia dhuruan shokėt e klasės i vuri pranė lapidarit me simbolin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Vėshtroi flamurin kuqezi qė valonte mbi lapidar, shqiponja kishte zbritur nga bjeshkėt e Sharrit dhe zuri vend nė lapidarin e trimave shqiptar qė ranė nė altarin e lirisė. Pasi i nderoi dėshmorėt e lirisė, u kthye dhe pa se nuk ishte vetėm, ishin shoqet dhe shokėt e klasės me mėsuesen e tyre. Nga mesi i nxėnėsve tė klasės jehoi njė kėngė atdhetare partizane: Dalngadal“ po na vjen behari, Dalngadal“ po na vjen. Nėpėr fusha rritet bari, Dalngadal“ po na vjen. Po na vjen, po na vjen, Bota zien, bota zien, Shokėt tan“ kjo luft“ po na i rrėmben. Shpati i malit jehoi nga kėnga partizane, ku njė erė e lehtė pranverore po i luhaste degėt e lisave dhe tė gjithė zogjtė iu bashkėngjitėn korit tė fėmijėve. Pas pėrfundimit tė kėngės, jehoi zėri i njėrit nga nxėnėsit e klasės: Lavdi Dėshmorėve tė Kombit! Pastaj tė gjithė, njėzėri, brohoritėn: Lavdi! Lavdi! Lavdi!

Kthehu ne fillim

__________________

DEMONSTRATAT E VITIT 1981 – KTHESĖ VENDIMTARE E KOSOVĖS DREJT LIRISĖ [1

Kryereferat i Prof.Dr.Muhamet Pirrakut lexuar nė Simpoziumin: „Demonstratat e vitit 1981- kthesė

vendimtare e Kosovės drejt lirisė“, Instituti Albanologjik, Prishtinė, mė 24, 25 dhe 26 nėntor 2001.

__________________________

Nga periudha e integrimit tė kombit shqiptar si kategori shoqėrore, sociologjike, civilizuese dhe historike, nga mesi i shekullit XVIII, shqiptarėsisė sė Dardanisė ilire, pėrkatėsisht tė Kosovės historike, ia zuri frymėn kisha ortodokse dhe uria pėr ekspansion shtetėror serb e mbėshtetur nė patronatin e Rusisė dhe tė Evropės. Qartė, Kosova, si edhe tė gjitha viset e tjera tė njėsisė etnokulturore tė Shqipėrisė, gjallėroi e qėndroi pėr gjatė njė rrugėtimi mbi dy shekullor me thikėn nė qafė, fenomen ky i rezistencės shqiptare kundėr robėrisė.

Realisht, pėrpjekjet pėr ēlirimin kombėtar dhe pėr pavarėsinė e njėsisė etnokulturore e gjeopolitike tė Shqipėrisė sė Begollajve, tė Bushatasve e tė Tepelenasit, tė Dah Pallashkės, Tafil Buzit e tė Hamėz Kazazit,  tė Ba­ba Bekė Vrajės e tė Dėrvish Carės, tė Zenel Gjolekės e Rrapo Hekalit, tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit e tė “Besa-Besės” sė Pejės, tė Kryengritjes sė Pėrgjithshme pėr Pavarėsinė e Shqipėrisė e tė Lėvizjes Kombėtare Kaēake tė Kosovės, tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės e tė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare, tė Organizatės Nacionale Demokratike Shqiptare e tė Lėvizjes pėr Lirimin e Tokave Shqiptare, pėrfundimisht me fillimvitet ‘50-ta tė shekullit XX, nuk u plotėsuan pėr faktin se faktori i jashtėm, evropian i vendosjes, mbajti qėndrim qartė antishqiptar nė pėrgjithėsi, nė dobi tė kėrkesave ekspansioniste serbe, malaziase, greke e bullgaro-maqedone pėr balancim tė interesave gjeopolitike tė pansllavizmit rus.

Gjatė tė pesėdhjetave tė shekullit XX, nė arealin e shtetit Shqipėri tė pėrkufizuar ndėrkombėtarisht nė Londėr, mė 1913, vetėm nė rreth njė tė tretėn pjesė tė njėsisė etnokulturore e gjeopolitike tė Shqipėrisė, iu vunė themelet Lėvizjes Irredentiste Shqiptare Antijugosllave tė kosovarėve tė instaluar pėrkohėsisht atje. Kjo lėvizje pati mbėshtetjen e fshehtė kurajuese tė Shqipėrisė zyrtare qė shėnoi fillin e korrigjimit tė politikės sė Republikės Popullore tė Shqipėrisė nga linja ideologjike kominterniste nė atė kombėtare shqiptare tė maskuar me koncepte marksiste-leniniste pėr kategorinė socio-kulturore historike tė kombit dhe tė drejtėn nė vetėvendosje tė popujve.

Edhe mė qartė: Ishte ky shėnimi i fillit i hakmarrjes sė madhe tė Enver Hoxhės kundėr Josip Broz Titos pėr zhagitjen dhe mohimin me dinakėri dhe me tradhti qė ky i bėri ndaj tė drejtės sė Kosovės nė vetėvedosje pėr statusin shoqėror, politik dhe shtetėror tė fituar me Luftėn Antifashiste Nacionalēlirimtare si aleate me Jugosllavinė dhe me Shqipėrinė nė kuadėr tė Bllokut antifashist sovjeto-anglo-amerikan.

Realisht, veprimtarėt e Lėvizjes Irredentiste Shqiptare tė fillimviteve tė ‘50-ta, si Qerim Ukė Ozdrimi, Hysen Thaēi, Skėnder Kosova, Aziz Zhilivoda, Ajet Haxhiu, Bajram Rexha, Shaban Braha, Dervish Shaqa, Salih Shatri e tė tjerė, me sukses e shtrinė Lėvizjen nė Dukagjin, nė Drenicė, nė Anamoravė dhe gjetkė nė arealet shqiptare qė gjendeshin nėn Jugosllavinė dhe me kėtė lėvizje, tė themi kushtimisht, lidhėn penjtė midis Shqipėrisė “enveriste” dhe Tokave shqiptare nėn okupimin jugosllav, tė cilat i kishte shkėputur dhe i kishte copėtuar pėrgjakshėm fitorja e Luftės Antifashiste kominterniste nė Shqipėri dhe nė Jugosllavi, nė nėntor tė vitit 1944.

Nė fund tė viteve 50-ta, mė 1957, zuri themel organizimi politik ilegal shqiptar i Kosovės pikėrisht me formimin e “Lėvizjes Revolucionare pėr Ēlirimin dhe Bashkimin e Shqiptarėve” nė krye me profesor Kadri Halimin, ndėrkaq nė vitin 1959, nė Pejė, u themelua “Organizata pėr Bashkimin e Trojeve Shqiptare”, nė krye me rrobaqepėsin Remzi Baloku. Nė shtator tė vitit 1963, shkrimtari Adem Demaēi, ish-i burgosur politik, ia vuri themelet Organizatės “Komiteti Revolucionar”, tė riemėruar nė fillim tė vitit 1964 me emrin: “Lėvizja Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve”. Nė nenin Njė tė Statutit, tė hartuar nė mars tė vitit 1964, midis tė tjerash, saktėsohej: “Qėllimi i parė dhe i fundit i Lėvizjes sonė asht – ēlirimi i krahinave shqiptare, t’aneksueme prej Jugosllavisė dhe bashkimi i kėtyne krahinave me nanėn e vet – Shqipninė”.

    

Kadri Halimi dhe Adem Demaēi nė rini

__________________________________

Programi i “Lėvizjes Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve” u mbėshtet mbi platformėn e Lėvizjes Irredentiste tė fillimvitit 1951. Kjo tėrthorazi del edhe nga Takimi Qerim Uka – Enver Hoxha, mė 2 janar 1960. Hoxha, i cili pėr kohėn ishte shteti vet, Ēėshtjen e Kosovės e quajti plagė tė dhembshme pėr ēdo shqiptar, ”e cila do tė shėrohet vetėm kur kjo ēėshtje tė zgjidhet drejt, nė bazė tė aspiratave tė kosovarėve”. Shqipėria zyrtare kėso kohe nuk mund ta pėrkrahte hapur njė kėrkesė kosovare kaq radikale, aq mė parė kur dihej se “Lėvizjes Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve” synonte bashkimin e shqiptarėve pa dallime ideologjike.

Mesi i vitit 1966, pikėrisht me demaskimin jugosllav zyrtar tė Rankoviqit, shėnoi fillin e gjysmėlegalizimit tė kėrkesės shqiptare pėr tė drejta tė barabarta me popujt e tjerė tė Jugosllavisė, mbėshtetur nė tė drejtėn pėr vetėvendosje tė fituar me Luftėn Antifashiste Nacional­ēlirimtare. Kjo do tė arrihej me ngritjen e statusit autonomi nė statusin republikė tė Kosovės. Megjithatė, Tirana zyrtare ende nuk ndihej e sigurt pėr tė mbėshtetur hapur kėtė kėrkesė, pikėrisht nga frika se mund tė bashkohej “reaksioni” shqiptar antikomunist i trupėzuar nė kujtesėn “balliste” me linjėn jugosllave komuniste tė trupėzuar nė “titizėm” kundėr “rrugės revolucionare” shqiptare tė linjės marksiste-leniniste tė trupėzuar nė “enverizėm”, pėrkatėsisht kundėr sigurisė sė Republikės Popullore tė Shqipėrisė.

Pozita e Shqipėrisė nė konstelacionin ballkanik, evropian e botėror ishte e keqe, ndaj Tirana zyrtare do tė pėrkrah me dorėza edhe kėrkesat legale tė organeve politike e qeveritare tė Krahinės Autonome tė Kosovės pėr statusin republikė nė kuadėr tė Jugosllavisė. Mbėshtetja e vakėt e kėrkesės legale “Kosova republikė”, tė legalizuar me Konsultėn e fillimshtatorit 1968, nė Prishtinė, ishte rezultat i faktit se Tirana zyrtare nuk kishte besim me mbulesė nė qėndrueshmėrinė nė ato kėrkesa tė forcave politike “titiste” tė Kosovės.

Kjo del edhe nga direktiva e mė hershme e Enver Hoxhės, tė 19 shtatorit 1966: “Kosova ėshtė shqiptare, mbetet shqiptare dhe i pėrket Shqipėrisė”, por “fitorja e popullit tė Kosovės deri nė vetėvendosje duhet tė vijė dhe tė organizohet, nė njė rrugė  tė gjatė, plot vuajtje, mundime dhe sakrifica nga vetė populli dhe jo nga kėta krerė tė shitur shqiptarė. Populli i Kosovės mund tė udhėhiqet drejt nė kėtė rrugė e tė fitojė tė drejtat e tij tė plota, vetėm nga revolucionarė tė vėrtetė shqiptarė kosovarė. Kjo ėshtė konditė absolutisht e domosdoshme pėr sukses”.

Kėto kėrkesa do tė shėrbejnė pėr bazė tė platformės tė programeve tė tė gjitha grupeve dhe organizatave ilegale dhe gjysmėlegale qė pėrgatitėn Nėntorin e pėrflakur 1968, tė ngritjes arsimore, kulturore dhe tė homogjenizimit ideologjik kombėtar madhėshtor tė viteve ‘70-ta, dhe tė dy organizatave ilegale tė fundviteve tė ‘70-ta dhe tė fillimviteve tė ‘80-ta: Partia Komuniste Marksiste Leniniste e Shqiptarėve tė Jugosllavisė dhe Organizata Marksiste Leniniste e Kosovės. Kėto organizata depėrtuan masivisht nė radhėt e intelektualėve, tė rinisė studentore dhe tė rinisė punėtore dhe do tė bartin barrėn e organizimit dhe tė drejtimit tė drejtpėrdrejtė e tė tėrthortė tė Demonstratave tė vitit 1981,  tė cilat bėnė kthesėn vendimtare tė Kosovės drejt lirisė.

Abdullah Prapashtica, drejtues i Partisė Komuniste Marksiste Leniniste tė Shqiptarėve nė Jugosllavi

__________________________________ 

Koncepti i referatit nuk mė lejon tė ndjekė faktet dhe ngjarjet njė pėr njė tė Pranverės Shqiptare ’81. Kjo ėshtė detyrė e kumtesave tė veēanta pėr fakte e ngjarje tė veēanta. Ndaj, mund tė pėrmbledh: Kėto organizata, Partia Komuniste Marksiste Leniniste e Shqiptarėve tė Jugosllavisė dhe Organizata Marksiste Leniniste e Kosovės, gjithnjė tė orientuara nė mbėshtetjen e Shqipėrisė zyrtare, qysh nė dhjetor tė vitit 1979, paralajmėruan edhe nevojėn pėr organizimin e demonstratave gjithėpopullore shqiptare antijugosllave nė mbėshtetje tė kėrkesės pėr vetėvendosje pėr statusin politik, administrativ, juridik e shtetėror tė Kosovės. Demonstrata do tė shpallej nė njė moment kur ideja pėr Republikėn e Kosovės do tė bėhej pronė e mendimit politik shqiptar gjithėpopullor, kur rrethanat e brendshme, jugosllave, dhe ato tė jashtme, ndėrkombėtare, tė tregoheshin tė favorshme nė dobi tė ēėshtjes shqiptare nė pėrgjithėsi dhe tė ēėshtjes sė shqiptarėve nėn robėrinė jugosllave nė veēanti.

Kadri Zeka dhe Hydajet Hyseni - drejtues tė Organizatės OMLK

_________________________

Sipas Tiranės zyrtare, kthesa vendimtare nė favor tė zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės do tė fillojė pas vdekjes sė Titos, kur do tė fillojė shthurja e Jugosllavisė. Dhe, duhet tė theksohet se tashti koncepti gjeografik dhe etnik Kosovė dhe kosovarė i Tiranės zyrtare, realisht i Enver Hoxhės, mbulonte tokat shqiptare nėn administrimin pushtues tė Jugosllavisė. Kėto koncepte u trupėzuan nė programin e ilegales: Republika e Kosovės, qė duhej realizuar “ja me hatėr ja me luftė!” Kėshtu, me kohė, ideja pėr ngritjen nė demonstratė gjithėpopullore shqiptare nė mbėshtetje tė kėsaj kėrkese u bė frymė shqiptare e akumuluar nė pritje pėr realizim.

Sė kėndejmi, shpėrthimi i programuar i Revoltės sė studentėve nė mensėn e Qendrės Studentore, mė 11 mars 1981, do tė shėrbejė si detonator faktik pėr t’i dhėnė flakė asaj energjie revolucionare nacionalēlirimtare tė akumuluar nė vijimėsi, nga vitet e ‘60-ta dhe veēanėrisht nė vitet ‘70-ta, nė ndėrgjegjen patriotike dhe revolucionare tė rinisė shkollore, studentore, punėtore, qytetare e fshatare dhe tė masave shqiptare nėn robėrinė jugosllave. Kėtė fenomen shoqėror shqiptar pushtuesi jugosllav do ta kuptojė qartė mė 26 mars 1981, sapo studentėt vėrshuan rrugėt e sheshet e Prishtinės, tė pėrshėndetur e tė pėrkrahur fuqimisht nga tė gjitha strukturat e shoqėrisė nė mbarė arealin shqiptar. Sakaq, njė grusht tė papritur titizmi, vėllazėrim-bashkimi dhe vetadministrimi jugosllav e mori nga pėrpjekja e studentėve pėr tė penguar hyrjen e Stafetės sė Titos nė Prishtinė, dhe pėr rrėmbimin e saj nga bina, nga njė grup intelektualėsh, tė bashkuar nė grupin politik legalo-ilegal “Bajo e Ēerēiz Topulli” qysh nga koha e studimeve, mė 1964[2].

Dhuna e policisė speciale jugosllave mbi studentė e studente nė rrugėt e Prishtinės dhe nė konvikte pėr ta fikur prushin liridashės shqiptar patriotik me dhunėn shoviniste serbe pushtuese, solli nė shpėrthimin gjithėpopullor shqiptar tė fillimprillit 1981, me tė gjitha karakteristikat e njė revolucioni kombėtar ēlirimtar, i cili nga tė burgosurit politikė nė seancat e pėrgjakshme tė hetuesisė, para Udbashėve, do tė quhet “Pranvera Shqiptare ‘81”.

  Dhuna policore kundėr demonstruesve paqėsor

_____________________________________

Tashti kuadri politik e historik ndėrkombėtar e kombėtar i “Pranverės Shqiptare ‘81” ishte mjaft premtues. Nė shtetet soc-komuniste tė Evropės Qendrore dolėn nė shesh kundėrthėniet e shoqėrisė sė re, demokratike katolike qė po lindej nga gjiri i shoqėrisė komuniste kominterniste. Kėrkesat e kėsaj lėvizjeje i sublimonte Solidarnost e Polonisė e mbėshtetur nė fuqinė antikomuniste tė Papatit. Ajo nuk mund tė kalonte pa ndikim nė brezat liridashėse shqiptare, ndonėse vinte nė njė kohė kur nė Kosovė ishte konsoliduar papushtueshėm aktiviteti ilegal i dy organizatave shqiptare marksiste-leniniste, tė pėrmendura mė sipėr, faktikisht  kombėtare shqiptare tė konceptit enverist. Dielli nuk mund tė mbulohet me shoshė.

Tė themi edhe mė shkoqur: zjarri liridashės i rinisė shqiptare tė viteve ‘70-ta dhe tė fillimviteve ‘80-ta, ishte shqiptarizma qė rrezatonte qenia politike e shoqėrore e mėmės Shqipėri tė idealizuar, pikėrisht nė rrethana kur paprekshmėrinė e ngrehinės Jugosllavi tė Titos ende e mbėshteste Lindja dhe Perėndimi, bota e krishterė dhe bota islame, Papa dhe Turqia. Nė anėn tjetėr, kėso kohe, Enver Hoxha, i cili mishėronte trininė: Komiteti Qendror i Partisė sė Punės tė Shqipėrisė, pushteti shqiptar dhe vendi  Shqipėri, zbatonte njė politikė agresive kundėr titizmit, kundėr revizionizmit tė teorisė marksiste-leniniste dhe kundėr Jugosllavisė avnojiste, mė 1979, i urdhėroi Ministrisė sė Mbrojtjes, pėrkatėsisht personalisht Shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Shqiptare, ushtarakut Veli Llakaj,  tė pėrgatiste planet strategjike dhe logjistike pėr ndėrhyrje eventuale nė mbrojtje “tė vėllezėrve shqiptarė nė trojet e veta nė Jugosllavi”. Kjo do tė rezultonte me ndėrkombėtarizimin e plotė tė ēėshtjes sė Kosovės, nė veēanti dhe tė ēėshtjes shqiptare tė pazgjidhur, nė pėrgjithėsi - ēlirimin dhe bashkimin e tokave shqiptare, tė Shqipėrisė as tė madhe as tė vogėl, natyrore, tė copėtuar me dhunė ndėrkombėtare mė 1913, mė 1919 dhe mė 1945.

Tė rikonstatojmė sė bashku tė vėrtetėn madhore: Faktet janė kokėforta dhe nuk mund tė abortohen nga historia. Nė vitet ‘70-ta dhe fillimvitet ‘80-ta, nė kushte tė pamundėsisė faktike pėr tė pėrfituar pėrkrahjen e akėcilės fuqi botėrore kundėr robėrisė jugosllave, pėr gjeneratat shqiptare tė moshuara Tirana pėrjetohej si Meka e shqiptarizmės, kurse tė jesh revolucionar marksist-leninistė, tė jesh enveristė, pėr shqiptarin e ri, do tė thoshte: tė jesh patriot i betuar, tė jesh antititist, tė jesh antijugosllav, tė jesh antipansllav rus, do tė thoshte tė jesh shqiptar, tė jesh biri i mėmės Shqipėri, tė jesh stėrnip i Skėnderbeut, tė jesh Oso Kukė, Mic Sokol, Hasan Prishtinė, Azem e Shotė Galicė, tė jesh Adem Demaē, i gatshėm pėr sakrificė sublime pėr lirinė e Kosovės, pėr lirinė e tokave shqiptare, pėr ribashkimin e Shqipėrisė Etnike mbi platformėn politike dhe ideologjike tė shqiptarizmės si fe gjithėshqiptare.

Demonstratat e “Pranverės Shqiptare ‘81”

______________________________________

Ky mendim politik shqiptar sublimonte kėrkesat kombėtare tė tė gjitha kthesave gjatė historisė, dhe ishte platformė e programit politik e luftarak tė demonstaratave gjithėpopullore shqiptare tė 1, 2 e 3 prillit 1981. Sė kėndejmi, akėcili pjesėmarrės nė kėto demonstrata kryengritjeje, i gatshėm pėr t’ia falė jetėn Lirisė sė Kosovės, mund tė rrėmbente Flamurin kombėtar nė duart e veta, mund tė dilte komandant dhe tė printe me flamurin nė dorė, armė tė vetme pėr tė ēarė me gjoksin hapur barrikadat dhe kordonėt e ushtrisė dhe tė policisė speciale tė Jugosllavisė. Shembujt markant janė konkret dhe shumė tė njohur.

Komandantė e flamurtarė tė tillė, tė vetėpėrcaktuar pėr kurban tė lirisė dhe tė ardhmėrisė shqiptare tė Kosovės ishin edhe fatosat e kombit qė ranė, qė u plagosėn dhe qė u burgosėn nė themele tė Epokės: “Pranvera Shqiptare ‘81”, e kurorėzuar me sakrificat e rinisė ademjashariane tė Kosovės. Vėrtet, historia ofron dėshmi se kjo tokė, nė tė gjitha kohėt, ka lindur e ka rritur Burra tė Dheut pėr t’u pėrbe mbi kokėn e tyre si nė perėndi. Dėshmorėve tė Prillit ‘81 gjakun ua mori drenicasi Tahir Meha i Prekazit, ndera e kombit i vetėpėrcaktuar pėr fatin e Oso Kukės sė Shkodrės nė Vraninė. Pikėrisht nė festėn e policisė jugosllave, mė 13 maj 1981, Tahiri, i ndjekur nga i ati, Nebih Lati i tregoi rinisė shqiptare se Lufta e armatosur, jo demonstrata me duarthatė, ėshtė rruga e Lirisė. Se barbari albanofob sllav, si dhe tė gjithė okupatorėt nė ēdo vend tė botės, e kupton vetėm gjuhėn e grykės sė pushkės.

Realisht, mbi gjakun e freskėt tė dėshmorėve tė “Pranverės Shqiptare ‘81” (Naser Hajrizi, Asllan Pireva, Xhelal Maliqi - Prishtinė, Rizah Matoshi, Sherif Frangu - Ferizaj, Salih Zeka, Ruzhdi Hyseni, Salih Abazi - Vushtrri, Malush Abrashi, Nesim Dana - Gjakovė), Shqipėria zyrtare iu kthye plotėsisht ēėshtjes sė Kosovės, pėrkatėsisht iu kushtua mbėshtetjes sė kėrkesės sė “shqiptarėve nė trojet e veta nė Jugosllavi” pėr lirinė e vetėvendosjes edhe si e drejtė legjitime e kombit shqiptar pėr bashkim. Nė themele tė Pranverės Shqiptare ’81 u ngritėn organizatat dhe lėvizja ilegale pėr Republikėn e Kosovės, gjithnjė nė mbėshtetje tė Mėmės Shqipėri pėr tė bashkuar vendet shqiptare nėn robėrinė jugosllave, si hap mė tė sigurt drejt bashkimit tė njėsisė etnokulturore historike tė Shqipėrisė. Krejt nė fund tė Pranverės Shqiptare ’81, si rrjedhim i ndryshimeve tė mėdha ideologjike nė arealin etnik tė Jugosllavisė, rezultoi ngritja e Rezistencės shqiptare legale paqėsore institucionale jugosllave e njohur si LDK.

Nė fillim tė viteve ‘90-a u ngrit Lėvizja Gjithėpopullore Shqiptare e Pajtimit Kombėtar pėrmes faljeve tė hasmėrive, nga 2 shkurti 1990 deri mė 17 maj 1992. Kėtė Lėvizje e menduan dhe e drejtuan studentė e intelektualė ish tė burgosur pėr Pranverėn Shqiptare ’81. Mbi tabanin e pajtimit tė arritur, Lėvizja Popullore e Kosovės e ngriti Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, e cila me pushkė, me penė dhe me aktivitet politik-diplomatik pėr pesė vjet tė luftės guerile, deri mė 26 nėntor 1997, dhe pėr njė vit, gjashtė muaj e pesėmbėdhjetė ditė tė luftės ballore me ushtrinė e pushtuesit, deri mė 12 qershor 1999, e solli Kosovėn nė cepin e lirisė pėr tė kapur penjtė qė ēojnė nė vetėvendosje tė Kosovės dhe nė zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare aktualisht tė mbajtur peng nga konstelacioni i papajtueshėm i Lindjes ortodokse me Perėndimin katolik. 

Simpoziumi shkencor: Demonstratat e vitit 1981 – kthesė vendimtare e Kosovės drejt lirisė, i cili sapo fillon nga puna, shpresojmė se do tė kurorėzohet me rezultate tė rėndėsishme pėr shkencėn. Distanca kohore prej  mė se njėzet vjetėsh ofron mundėsi reale pėr qasje pa anėsi, pa hezitim pėr ta thėnė tė vėrtetėn, aq mė parė kur tė kihet parasysh se me fitoren e Luftės sė UĒK-sė ėshtė rrumbullakėsuar njė epokė e historisė shqiptare.

Duke pėrfunduar tė mė lejohet tė konstatoj faktin se disa theksime tė mia, mė lartė, duhet tė kuptohen si kėrkesa tė shkencės historiografike pėr tė nxjerrė tė vėrtetėn historike pėr ideologjinė mobilizuese, pėr karakterin dhe pėr pėrmasat e Lėvizjes Gjithėpopullore Shqiptare Antijugosllave tė fundviteve ‘70-ta dhe tė viteve tė ‘80-ta.

Studiues tė nderuar ju dėshirojmė suksese tė kėnaqshme nė ndriēimin e problemeve historiografike qė shtrojnė titujt e kumtesave tė Programit tė Simpoziumit: “Demonstratat e vitit 1981 – Kthesė vendimtare e Kosovės drejt lirisė”.

Ju faleminderit pėr vėmendje![3]

______________________________________

[1] Kryereferat nė Simpoziumin: Demonstratat e vitit 1981- kthesė vendimtare e Kosovės drejt lirisė, Instituti Albanologjik, Prishtinė, mė 24, 25 dhe 26 nėntor 2001.

[2] Nė kėtė grup gravitonin: Ismail Dumoshi, Tahir Abdyli, Halil Alidemaj, Demė Fetaj, Fehmi Pushkolli, Hasan Salaj, Gani Bobi, Gjakush Qapari, Atdhe Gashi, Murat Blaku (Bojo) dhe Muhamet Pirraku (Ēerēizi). Pėr rrėmbimin e stafetės u pėrpoqėn: H. Alidemaj (i burgosur mė 15 nėntor 1981), D. Fetaj dhe M. Pirraku (i burgosur mė 4 gusht 1981). 

[3] Simpoziumi u organizua nė mėnyrėn mė shembullore dhe doli shumė i suksesshėm. Mirėpo, materialet e tij nuk u botuan pėr tri shkaqe:

                E para, personalitetet qė konsideroheshin organizues tė kėtyre demonstratave dolėn, ngapak, kundėrthėnės midis tyre dhe nuk i dorėzuan kumtesat pėr botim.

                E dyta, Kėshilli Organizues fare nuk pati pėrkrahjen financiare tė shtetit, kurse me pėrkrahjen e biznesmenėve kosovarė mėmzi do tė mbulohen rreth 50% tė shpenzimeve pėr mbajtjen e Simpoziumit.

                E treta, Kėshilli Organizues nuk arriti tė pajtonte mbi 4000 DM pėr abonimin e autorėve tė kumtesave (nga Shqipėria, Ilirida dhe Mali i Zi) nė “Grand Hotel” dhe nė “Iliria”, kurse Instituti Albanologjik, Dega e Historisė e tė cilit ishte bashkėorganizuese e Simpoziumit me Shoqatėn e tė Burgosurve Politikė tė Kosovės, borxhin e la barrė individuale tė Kryetarit tė Kėshillit Organizativ, Prof. Dr. Muhamet Pirrakut.

                Ky, mėse njėherė do tė kėrcėnohet edhe me gjyq pėr borxhin nga drejtoria e hoteleve nė fjalė.

Kthehu ne fillim

_____________________________________

 MARSI DHE PRILLI I VITIT 1981 PĖRBĖNIN RUBIKONIN E KOSOVĖS DHE PRELUDIN

E LĖVIZJES SĖ RE KOMBĖTARE, DERI NĖ EPOKĖN E LAVDISHME

TĖ USHTRISĖ ĒLIRIMTARE TĖ KOSOVĖS

Shkruan: Mehmet HAJRIZI

Prishtinė, 11.03.2007

 Ju nuk mund tė mashtroni gjithė popullin pėr gjithė kohėn

  Hydajet Hyseni, flet me megafon para demonstruesve - prill 1981

Nė mbarim tė ēerekut tė tretė tė shekullit tė kaluar, nė Kosovė po ngjizej njė opinion publik iluzor i dyfishtė pėr statusin e ardhshėm tė saj. Njė palė e iluzionistėve, duke fetishizuar rolin e demonstratave tė vitit 1968, besonin qė Kosova do tė avancohej nė republikė, mbasi kjo ishte kėrkesa dhe parulla qendrore e tyre, kurse pala tjetėr u besonte premtimeve zyrtare dhe jozyrtare tė udhėheqėsve shqiptarė, se ata do ta realizonin atė nė tavolina tė institucioneve. Kompromisi  tashmė i njohur ishte njė zgjidhje gjysmake dhe  dualiste, e cila Kosovės i dha  njė status tė krahinės autonome, si element konstituiv i federatės, por nė kuadėr tė Serbisė. Nė plan kombėtar, popullit shqiptar, ndonėse i treti nga madhėsia nė federatė, nuk i njihej statusi i kombit a popullit, por i pakicės kombėtare qė me eufemizėm quhej kombėsi, nė plan politik e juridik, Kosova nuk ishte as mish as peshk, kurse nė plan ekonomik, vazhdoi shfrytėzimi shumėdimensional kolonial. Propaganda e pompuar e  plotė folklor e filistinėve politikė dhe “shkencorė” shqiptarė,  pėr ta bindur, apo mė mirė, mashtruar popullin shqiptar, se Kosova paskėsh fituar tashmė tė gjitha tė drejtat kombėtare, politike, shtetėrore dhe historike, se ajo ishte bėrė de fakto republikė, etj, nuk pati jetė tė gjatė, sepse siē  thoshte John Locke,  “...ju nuk mund tė mashtroni gjithė popullin pėr gjithė kohėn”.

 

Ideja e republikės, si njė zgjidhje e ndėrmjetme drejt

vetėvendosjes deri nė shkėputje

Lėvizja kombėtare shqiptare nuk u nanuris, sepse organizimi i saj edhe pas  ndryshimeve kushtetuese tė vitit 1974, kishte rėndėsi, jo vetėm pse populli shqiptar nuk barazohej me popujt tjerė, por pėr mė keq,  Serbia pėrgatiste procese retrograde (tė pėrvijuara nė tė ashtuquajturin “Libėr i kaltėr”), pėr t’ia suprimuar Kosovės edhe atė autonomi, siē bėri pesėmbėdhjetė vjet mė vonė. Nė vigjilje tė demonstratave tė vitit 1981, lėvizja kishte njė bilanc tė shkėlqyer tė punės edukuese dhe mobilizuese tė potencialit ēlirimtar tė Kosovės. Ndonėse objektiv i saj programor ishte bashkimi i kombit, propagandohej edhe ideja e republikės, si njė zgjidhje e ndėrmjetme drejt vetėvendosjes deri nė shkėputje.

Shkaqet historike qė ēuan nė ngjarjet tashmė tė njohura tė vitit 1981, ishin, statusi prej robi i popullit shqiptar, pozita diskriminuese e tij nė bashkėsinė e popujve tė ish Jugosllavisė, gjendja e rėndė dhe e pa perspektivė e ekonomisė sė Kosovės dhe  puna e madhe qė kishte bėrė lėvizja ilegale pėr ngritjen e ndėrgjegjes kombėtare tė shqiptarėve.

Lėvizja kombėtare e Kosovės po kalonte nga veprimi nė  konspiracion tė thellė, nė sheshet e hapura tė qyteteve e tė fshatrave, nga strukturat e kufizuara tė veprimtarėve tashmė profesionistė, nė masa qindra mijėshe, qė pėrfshinte shtresat e shoqėrisė sė Kosovės dhe pėrtej saj. Baza shoqėrore e lėvizjes kombėtare po zgjerohej me tė shpejtė.

Klasa politike shqiptare bisht i regjimit pushtues

Klasa politike zyrtare kishte rastin historik tė riparonte dėmin e vitit 1974, sepse  pėrveē forcės sė argumentit tani kishte edhe argumentin e forcės sė  popullit tė kryengritur, por ajo nuk u vu nė ballė tė tij, mbasi ishte nė bisht tė regjimit pushtues, prandaj nė vend tė shpalljes sė republikės mė 1981, Kuvendi i Kosovės e aprovoi suprimimin e autonomisė mė 1989. Fatin e vendit e mori nė dorė vetė populli, duke siguruar iniciativėn vepruese dhe duke u bėrė dalzotės suprem i tij.

Mė 1981 ndodhi demonstrimi plebishitar i vullnetit politik tė shqiptarėve, kryengritja paqėsore nė njėrėn anė dhe lufta e pashpallur qė organizuan forcat serbe e jugosllave kundėr popullit duarthatė dhe tė pambrojtur tė Kosovės, nė anėn tjetėr. Demonstratat paqėsore u kthyen nė ngjarje tė pėrgjakshme nga makina shtypėse jugosllave qė po i shėrbente politikės hegjemoniste e ekspansioniste serbe, ndoshta pa kuptuar se oreksi i saj nuk do tė shuhej vetėm me Kosovėn.

  Gjykimi i Grupit tė Mehmet Hajrizit

Rėndėsia historike e Pranverės shqiptare tė vitit 1981 qėndron nė zgjimin shqiptar dhe nė sensibilizimin e solidaritetin e gjerė ndėrkombėtar. Duke qenė  gati e harruar nė pluhurin e historisė dhe problem i brendshėm jugosllav, ēėshtja e Kosovės me gjak e sakrifica u shfaq para botės me gjithė mprehtėsinė e saj.

Kosova e demaskoi fytyrėn e vėrtetė tė politikės pushtuese tė Jugosllavisė, duke lėkundur themelet e saj dhe sistemin e kalbur tė vetadministrimit. Pavarėsisht dėmeve tė rėnda qė pėsoi lėvizja e organizuar kombėtare, efektet e demonstratave nė ngritjen e ndėrgjegjes sė qytetarėve pėr ēlirim nga robėria, qenė tė barabarta me dhjetė vjet tė punės sė saj. Marsi dhe prilli i vitit 1981 pėrbėnin rubikonin e Kosovės nė luftėn ēlirimtare, pėrparimin e ndėrgjegjes sė Lirisė, siē do tė thoshte Hegel dhe preludin e ngritjeve, sasiore e cilėsore tė lėvizjes sė re kombėtare, deri nė epokėn e lavdishme tė  Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Ranė pėr tė mos vdekur kurrė

Nė njėzetė e gjashtė vjetorin e demonstratave historike, Kosova do tė duhej edhe institucionalisht tė kujtonte dėshmorėt e tyre, si Naser Hajrizi e Asllan Pireva, organizatorė tė demonstratave  dhe militantė tė lėvizjes kombėtare, Xhelal Maliqi e Salih Abazi, Salih Mulaku e Ruzhdi Hyseni, Rizah Matoshi e Sherif Frangu etj, qė ranė pėr tė mos vdekur kurrė.

  Dėshmorėt: Afrim Abazi, Naser Hajrizi dhe Ruzhdi Hyseni

Janė shumė mesazhet qė vijnė nga viti 1981, por porosia mė domethėnėse pėr brezin e sotėm ėshtė tė mos lejohet  pėrsėritja e zgjidhjeve gjysmake dhe tė padrejta tė ēėshtjes sė Kosovės, tė cilat e ēuan nė tragjedi tė njėpasnjėshme kėtė popull tė shumėvuajtur. Populli i Kosovės ka sakrifikuar shumė pėr lirinė dhe pavarėsinė e merituar, prandaj nuk duhet detyruar qė sėrish tė gjakoset pėr tė drejtat e tij tė ligjshme.

Kthehu ne fillim

_____________________________

MARSI, KY MUAJ I LEGJENDAVE QĖ ZURI VEND NĖ HISTORINĖ TONĖ MĖ TĖ RE

 

Shkruan:Mehmet BISLIMI

Mė 11.03.2007, Zvicėr

Bijtė mė tė mirė tė popullit tonė me punė, hapur e fshehur

e sollėn 11 marsin...

Pranvera po vjen ngadalė. Si duket nuk mund tė kalojė kaq lehtė pa u hetuar “koinēidenca” e vlimeve tė furishme nė Kosovė, qė zakonisht kanė ndodhur e po ndodhin gjatė muajit mars. Qė nga viti 1981 e deri tė rėnia e Komandantit Legjendar Adem Jashari, marsi ishte prehri  ku mbėshteti kokėn e tij plot me halle populli ynė liridashės. Edhe mė pas kur Egzonin me shokė i pėrpiu Ibri i ftohtė e deri tek ditėt e sotme, ngrohtėsia e tokės gjatė muajit mars sikur na forcoi, tamam si Anteun dikur. Marsi, ky muaj i legjendave qė zuri vend nė historinė tonė mė tė re.

11 mars i vitit 1981. Nomenklatura e sistemit pushtues titist, tė korruptuar, tė rėnė nga morali, tė degjeneruar e tė dalė boje nga ideja e mirėqenies socialiste dhe vetėqeverisėse, nėn petkun e vėllazėrim- bashkimit, kishin bėrė shumė padrejtėsi nė Kosovė, mbi kurrizin e popullit shqiptar, duke e eksploatuar tokėn tonė deri nėn thellėsitė e detit. Megjithatė, Kosova kishte mbetur njėra ndėr vendet mė tė pazhvilluara nė tėrė hapėsirat e pushtuesit jugosllav. Popullata jonė nėnēmohej dhe diskriminohej nė tė gjitha poret e jetės. S’do mend se kupa e mbushur e pushtuesit jugosllav prej kohėsh nuk po mbante mė dhe padyshim se ajo duhej tė pėrmbysej njė ditė, dhe kjo ndodhi, u pėrmbys pikėrisht aty ku duhej tė pėrmbysej, pra mu nė mensėn e studentėve tė Universitetit tė Kosovės!

  Dhjetramijėra demonstrues mė 1-2 prill 1981, artikuluan fuqishėm kėrkesėn Kosova Republikė!

 

Kėtė ditė e priste populli ynė prej dekadash e priste me padurim, e priste me guxim e dashuri tė madhe, pritej kjo pranverė qė erdhi mė herėt se ajo kalendarike. Erdhi e furishme, me lulėkuqet e atij behari tė rinisė sė madhe studentore.  

Bijtė mė tė mirė tė popullit tonė kishin punuar gjatė kohė pėr njė ditė si kjo. Hapur e fshehur ata sollėn 11 marsin duke u pėrballur me vuajtje e persekutime, me varfėri e diskriminim, me shtypje e burgje, me vrasje e likuidime, me shpėrngulje e dėbime,...

11 marsi i vitit 1981 ėshtė fillimi i njė fundi tė pushtimit tė Kosovės

Aparati shtypės serbosllav nuk mund tė kishte rezultat tjetėr nė Kosovė, veē revoltės sė fuqishme popullore e cila me kėtė rast tregoi se nuk do tė lejojė mė nėpėrkėmbjen e dinjitetit dhe lirisė sė saj me as njė ēmim!

Kėtu fillonte edhe fundi i njė maratone tė gjatė e robėrisė tė Kosovės, qė pushtuesi jugosllav me hekur dhe zjarr nėn petkun e dinakėrisė sė vetėqeverisjes e shkeli dhe shfrytėzoi  Kosovėn pėr decenie me radhė. Demonstratat e pranverės sė vitit 1981 eksploduan si njė fuēi baroti nė duart e pushtuesit jugosllav. Kėto demonstrata tundėn pėr shkatėrrim themelet e ish Jugosllavisė Socialiste tė asaj kohe. 11 marsi i atij viti ėshtė fillimi i njė fundi tė pushtimit tė Kosovės. Jugosllavia e pas kėtyre ngjarjeve, as edhe njė herė nuk morri veten mė, edhe pse ajo nuk la gurė pa lėvizur. Duke vu nė lėvizje tėrė organizmin e sektorit tė UDB-sė (nė mesin e tyre edhe shumė puthadorėsh shqiptarė), bėnė arrestimin e mijėra tė rinjve, veēmas studentė dhe intelektualė, por edhe punėtorė tė shumtė. U ngritėn gjykata tė tėra nė kėmbė, tė yshtura nga politika zyrtare e Beogradit dhe dėnuan popullin e Kosovės me dėnimet mė drakonike! Po thuaj shumica e kėtyre gjyqtarėve, fatkeqėsisht puthadorė shqiptarė, suspenduan e diferencuan shqiptarėt nga puna, nga shkolla, nga fabrikat, nga shoqėria, madje shkuan aq larg sa kėrkonin edhe lėēitjen e tė gjithė atyre qė nė njė formė a tjetėr pėrkrahnin kėto demonstrata.

 

Me gjithė presione tė mėdha, populli ynė pėrballoi me dinjitet duke i dhėnė mesazh tė qartė e tė prerė pushtuesit jugosllav se: Ne, nuk e durojmė mė jetėn e robit! Kjo ishte koha kur sakrificat mė sublime qė do tė pasonin pėr Kosovėn filluan tė gatuheshin nė zemrėn dhe mendjet e atdhetarėve mė tė mirė shqiptarė.

Kjo rrugė e gjatė, deri ku jemi sot, nuk ishte rrugė e shtruar me lule, por ishte rrugė e rimuar me gjak. Ky gjak dhe kjo aspiratė kėrkon, finalizimin e vet. Nuk ka ēmim tjetėr qė shpaguan sakrificat e shqiptarėve pėr lirinė e vet, veē bėrjes sė shtetit tė lirė dhe sovrane tė Kosovės, me tė gjithė ata qė dėshirojnė tė ndjehen tė lirė e tė jetojnė kėtu nė tokėn e Kosovės.

Klasa politike e sojit Hasani, Shukriu, Shiroka, Vllasi, kjo shtresė vazalėsh,  kishte

njė urrejtje patologjike  ndaj bijėve mė tė mirė...

Elita politike nė Kosovėn e pėrgjakur tė asaj pranvere, ishte zėnė nė befasi, zgjuar e trembur nga gjumi i rėndė qė po bėnte nė shtratin e butė me pupla tė ish pushtetit jugosllav. Ajo, nuk ishte e gatshme qė tė rreshtohej drejt. Nė fakt, as qė priste kush njė rreshtim tė tillė, ngase ishte e palogjikshme qė nga ajo shtresė vasalėsh tė presėsh diēka atdhetare. Pushtuesi kishte pėrgatitur kėtė shtresė me vite, e kishte avancuar e parfymosur me erėn marramendėse tė pushtetit dhe tė fryteve tė tij, qė nga punėsimi, makinat, banesat, shkollimi e deri tek tė bėrit e ligjit. Njė hafije pėr dy shkronjat “ K. R”, qė do tė thoshte “ Kosova Republikė!”, tė denonconte dhe fare lehtė mund tė dėnoheshe me 2 e 3 vite burg! Madje, disa gjakprishur shqiptarė tė asaj elite, shkuan aq larg, sa qė pėr ta bindur pushtuesin pėr pėrkushtimin dhe besnikėrinė e tyre ndaj tij, hoqėn dorė edhe nga pėrkatėsia e tyre kombėtare, duke u deklaruar me pėrkatėsi kombėtare jugosllave siē ishin Sinan Hasani, Ali Shukriu, Kolė Shiroka, Azem Vllasi  etj.

  Servilėt e regjimit pushtues:Ali Shkuria, Sinan Hasani dhe Azem Vllasi

___________________________________________

Kėtė klasė politike e shfrytėzoi maksimalisht pushteti jugosllav, deri sa njė ditė e hodhi pėr tokė si njė limon tė shtrydhur. Ata vazhdimisht i ranė po tė njėjtės melodi, qė nga akuzat kundėr popullit tė vet si: irredentist, ballist, nacionalist, vrimė e miut, diferencime, lėēitje e shkuan aq larg sa qė preken edhe nė simbolin tonė kombėtar! Pra, qėndrimi i kėsaj elite me kohė kishte kaluar edhe nė urrejtje patologjike dhe hakmerrej kundėr bijve tė popullit tė vet! Kjo bazė e urrejtjes e mbėshtetur nga yshtjet e politikės sė Beogradit zyrtar, elitėn shqiptare tė asaj kohe e kishte bindur qė tė lehte pa ndėrprerė kundėr interesave popullit tė vet. Qentė po lehnin, por karvani po ecte, vėrtetė ngadalė, por sigurt!

Si u pėrgjakėn demonstratat paqėsore tė masit-prillit 1981

nga milicia dhe ushtria pushtuese jugosllave

Nė vetėn e parė:

-  Mė 26 mars, u ngjita shtyllės ndriēuese tė rrugės (diku pranė radio Prishtinės), dhe hoqa flamurin e Jugosllavisė, duke e pėrplasur atė pėr tokė. Sinan Hasani nė librin e tij, kishte shkruar se: “Njė student me njė shpejtėsi majmuni u ngjit shtyllės sė metaltė, dhe pėrdhosi  flamurin e Jugosllavisė!”

Nė fakt, ai kishte tė drejtė ngase mua mė duhej njė shpejtėsi e tillė, pėr tė hequr shumė flamuj tė Jugosllavisė, tė cilėt i kishin vu majmunėt e shumtė si Sinan Hasani me shokė, mu nė zemėr tė Kosovės! Ē’ėshtė e vėrteta, unė e pėrbalta flamurin e pushtuesit, atė flamur mė vonė e vrau me pushkėn e lirisė, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės- bijtė mė tė mirė tė popullit tonė.

Dhuna e milicisė pushtuse serbe

-  Demonstratat e vitit 1981, populli ynė i pėrkrahu fuqishėm e pa u hamendur. Nė mesin e studentėve vėrshuan si lumi; nxėnės, studentė, punėtorė, qytetarė, vajza, gra, tė rinj e tė moshuar- qė tė gjithė! Vlen tė ceket, dhe nuk guxon tė anashkalohet: Tė gjitha dyert e qytetarėve atdhedashės tė Prishtinės qėndruan hapur pėr demonstruesit. Ata na pritėn me bukė e kripė e zemėr, na strehuan, na i lidhėn plagėt, na e ngrohėn shpirtin, na dhanė kurajėn dhe mbėshtetjen, prandaj edhe sot i puthi me respekt duart e tė gjitha atyre nėnave qė na dhanė bukėn e ngrohtė e na i lidhėn plagėt e njoma. Ta paēim borxh Prishtinė!

-  Punėtorė tė shumtė tė furrave e tė shitoreve, shpėrndanin bukė, pije e ushqime tė tjera, pėr demonstruesit. Sot mė lejoni tė ju them: Ju lumtė o bijtė e atdheut, dėshmuat dashurinė pėr atdheun dhe pėr bijtė tuaj!

-  Punėtorė tė shumtė nga organizata tė shumta punuese si: “Ramiz Sadiku”etj, me helmeta nė kokė u futėn nė gjirin e demonstruesve. Ata sollėn me vete sė bashku me pėrkrahjen morale pėr ne edhe mjete tjera barrikade si: kamionė, ekskavatorė, rrafshues, buldozerė etj. Demonstruesit u bėnė tė pakalueshėm. Kėta punėtorė u solidarizuan me bijtė e vet, duke dashur qė tė vdesin pranė tyre! Mos e harroni kėtė kategori qė sot ėshtė si mos mė keq!

-  Punėtorėt e shėndetėsisė, po shpėrndanin fasha, medikamente, vaksina e gjithė ēka ishte nė mundėsinė e tyre pėr shpėtimin dhe aftėsimin e demonstruesve. E madhja Sahadete Mekuli i kishte pritur demonstruesit e plagosur nė spital me fjalėt mė tė bukura, dhe mė tė guximshme si: ME FAT PLAGĖT O TRIMAT E KOSOVĖS ! Mos e harroni kėtė akt, Shėndetėsi e Kosovės, mos shkelni mbi betimin e Hipokrates sonė Sahadete!

  Proceset gjyqėsore kundėr intelegjencės sonė atdhetare

-  Mbi fakultetin Ekonomik, nga njė tank i ish ushtrisė jugosllave u shti nė turmė.  Shtiu armata e quajtur JNA! Nga breshėria e plumbave, u kėput pėr dhe Besa Ahmeti- nxėnėse. Plagėt ia lidhėm me kėmishėn e trupit tė Fejzė Veliut nga Polaci i Drenicės dhe e futėm nė njė makinė “Reno 4”. Mbaj mend se nė momentin kur Besa ishte mes jetės a vdekjes, tek po i thoshte njė shoqes sė vet: “Mos trego nė shtėpi, mos u trego prindėrve, thuaju se Besa ėshtė me demonstruesit!”... dhe vėrtetė emri i Besės ishte kudo me ne, ėshtė edhe sot. Mos harroni gjakun e derdhur pėr liri rrugėve tė Prishtinės, dhe besėn e betimin e dhėnė!

-  Njė grua qė kishte nė dorė njė litėr qumėsht, tė cilėn e kishte blerė diku nė treg pėr bebet e saja, na e zgjati atė qumėsht, duke na thėnė: “Merreni se fėmijėt i ushqej edhe me gjirin tim!” Mos e harroni gjirin e nėnave tė cilat na e dhanė pėr kėto ditė, jo pėr tė shkelur mbi gjakun e derdhur rrėke pėr liri, se pastaj detyrohen e na thonė : “ Haram ju qofshin gjinjtė e nėnave!”...

-  Nė demonstratėn e prillit ishte vra edhe i riu Xhelal Maliqi, punėtor i Televizionit tė Prishtinės. Edhe njė lule e kėputur nė mesin e shumė Dėshmorėve tė Kombit. Me disa shokė shkuam atje qė tė pėrshėndeteshim pėr sė fundi herė para varrimit. Si sot... nė njė oborr tė vogėl... nėn njė pemė tė madhe qė kishte qenė aty, njė djalė i ri si njė lis shtrirė nė njė arkivol tė vjetėr, shtrirė e me sy tė hapur!... Ata sy, edhe sot tė hapur qėndrojnė?! Qindra Dėshmorė tė Kosovės nuk po i mbyllin sytė dot. Mos harroni, ata sy duan qė Kosovėn ta shohin tė lirė, dhe vetėm tė lirė!

  Mijėra atdhetarė u dergjėn nėpėr kazamatet e tmerrshme jugosllave(pamje nga Goli Otoku)

 -  Nga shtėpia e Dalibashiqėve (atje afėr mensės sė studentėve), diku rreth orės 11 paradite, ishte shtėnė me armė zjarri. Dalibashiqėt kishin plagosur njė demonstrues pėr vdekje. Nė orėn 4 pasdite, kur policia u ngjit lart nė atė lagje, prapė njėri nga Dalibashiqėt doli me pushkė M 48- tė, nė dorė dhe diku 10-15 metra mbi shtėpinė e tij, qėlloi njė demonstrues i cili atė moment ishte duke manovruar me njė kamion pėr ta bėrė barrikadė nė rrugė. Nga njė largėsi prej 200 metrash mė lartė, mbrapa trafo-sė sė rrymės, kėtė ngjarje e kemi parė me sy, unė -  Mehmet Bislimi nga Prekazi, Ismet Kabashi nga Polaci dhe Ilaz Kolovica nga Prishtina!

Nuk kam njohuri, nėse kėta dy tė qėlluar nga qytetari Dalibashiq, kanė vdekur, apo shpėtuar? Dalibashiqėt pėr kėtė akt u dėnuan atė botė vetėm me nga 30 ditė burg kundėrvajtės. As kjo nuk duhet harruar!

-  Nė Kosovė gjatė demonstratave tė marsit dhe prillit tė vitit 1981, milicia dhe ushtria jugosllave, vrau 11 demonstrues dhe plagosi mbi 300 sish. Burgosi mbi 2500 tė rinj, pėrjashtoi nga shkollat, fabrikat, dhe institucionet tjera, diferencoi, lėēiti me mijėra  shqiptarė. Vizitoni varret e tė rėnėve, nė mėnyrė qė t’i kujtojmė flijimet e tyre pėr njė Kosovė tė lirė!

-  Milicia e Jugosllavisė, nė mesin e tyre edhe shumė milicė shqiptarė, me 26 mars, diku pas orės 16 u vėrsulėn rreth konvikteve tė studentėve, pėrdorėn njė dhunė tė paparė as nė Aparteidin e Afrikės. Nuk mė hiqet nga sytė flamuri nė duart e njė vajzė tė re, sė cilės mė shumė se katėr policė nuk po mundnin t“ia hiqnin flamurin nga duart Shqiponjės sė Kosovės! Mos harroni, askund nė botė nuk ndodh, qė simbolet nacionale tė pėrdhosen apo pėrshtatėn pėr hir tė minoritarėve qė nė Kosovė pėrbėjnė 5 %!

-  Nė maj tė po atij viti Tahir e Nebih Meha, si dikur Oso Kuka, u dogjėn nė kullėn e tyre! Ata me kėtė rast i treguan pushtuesit jugosllav se shqiptarėt njė ditė do tė detyrohen tė mbrohen edhe me armė. Tahiri atė vit vrau me pushkėn  e lirisė forcat e dhunshme tė pushtuesit, vrau namin e tyre edhe pėr mė keq hodhi pėr tokė “mitin” mbi njėsitet speciale tė ish UDB-sė. Mos harroni krismėn e pushkės sė lirisė tė Tahir Mehės. Ishte lajmėtarja e parė e pushkėve tė lirisė sė UĒK-sė!

Ēmimin e lirisė, deri sot e kemi paguar shumėfish!

E tėrė njė histori luftėrash e vuajtjesh pėr liri, sigurisht qė nuk i ka rrėnjėt cekėt. Ato rrėnjė janė tė thella, dhe datojnė qė kur erdhi pushtuesi nė tokat tona, prandaj rrėnjėt e lirisė nuk dukėn mbi tokė qė t’i shkuli pushtuesi kur tė dojė. Jo, ato bulojnė ēdo pranverė, bulojnė nga shtytja qė i jep fuqi gjaku derdhur pėr liri. Historia jonė nuk ėshtė histori romantike me tė vėrshuara e me tė shkėputura, kjo ėshtė histori qė i ka futur tmerrin pushtuesit serb. Kjo histori ka kaluar pėr tehun e shpatės sė Gjergj Kastriotit, pėr mes kėshtjellės sė barotit tė Luanit tė Janinės, pėr mes kullės sė Oso Kukė Vraninės, pėr mes litarit tė Idriz Seferit e gjoksit tė Mic Sokolit, pėr mes diplomacisė sė Abdylit, Hasanit e  Qemalit, pėr mes kobures sė Boletinit, pėr mes sė tehut tė sopatės sė Ahmet Prekazit e mitralozit tė Adem Jasharit.

Kjo ėshtė njė histori e tėrė, qė nuk e zhbėri as Sulltani, as Krajli i Serbisė e as jugosllavėt. Brezi i demonstrueseve tė vitit 1981, pėrfundimisht shembi themelet e Jugosllavisė pushtuese. Pushkėt e lirisė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, mbėshtetur fuqishėm nga populli ynė, bėnė gėrmadhė kalanė tė quajtur Serbi. Mos tė harrojmė edhe kėtė: Ēmimin e lirisė, deri sot e kemi paguar shumėfish!

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

    

_______________________________________________________________________________

Letėr tė hapur dėshmorėve tė kombit

 

TĖ NDERUAR DĖSHMOR TĖ KOMBIT, NĖ KOSOVĖ ENDE VIJNĖ TĖ HUAJ, NA VRASIN DHE

LARGOHEN NGA KĖTU PA THERR NĖ KĖMBĖ

 

Shkruan:Hysen DURMISHI – ish ushtarė i UĒK – sė,

tani aktivist i Lėvizjes VETĖVENDOSJE!

Prishtinė, 4 prill 2007

  

Tė dashur dhe shumė tė respektuar dėshmor tė kombit. Po u drejtohem me njė letėr tė pazakontė sepse i tillė ėshtė edhe realiteti nė trojet tona tė pushtuara, qė mbetėn tė tilla edhe pas luftrave tė lavdishme ēlirimtare dhe sakrificės tuaj sublime. Realiteti i krijuar nuk ėshtė nė pėrputhje me idealin tuaj, me sakrificėn dhe flijimin tuaj heroik.

Kliko mbi foto

Juve qė sakrifikuat gjithēka pėr kėtė vend, juve qė u flijuat pėr lirinė e popullit tonė, juve qė gjakun tuaj e derdhėt nė ēdo pėllėmbė tė kėsaj toke, duke e parė se emri dhe vepra juaj heroike po keqpėrdoret, edhe nga njerėz qė njė kohė ju shanin, por edhe nga disa qė njė kohė ishin me ju vetėm pėr pėrfitime personale, grupore e klanore, e ndiej obligim tė ju tregoj se si ėshtė Kosova sot.

Tė nderuar dėshmor tė kombit, nė Kosovė ende vijnė tė huajt, na vrasin dhe largohen nga kėtu pa therr nė kėmbė. Vrasin nė pikė tė ditės, nė qendėr tė Prishtinės me urdhėra politik, miratuar e aprovuar edhe nga kinseliderė politik  shqiptarė. Ata qė vijnė e vrasin, jo qė nuk dėnohen por nė vendet e tyre dekorohen pėr profesionalizmin e treguar ndaj demonstruesve paqėsor. Nė anėn tjetėr nė burg dėrgohen demonstrues tė cilėt bartnin tė plagosurit. Arrestohen aktivistėt dhe qytetarėt paqėsor e duarthatė vetėm pse nė trupat e tyre vėrshonin breshėritė e plumbave. Nė burg ndodhet Albin Kurti. Ai dhe Lėvizja VETĖVENDOSJE! nuk kėrkon asgjė mė shumė se lirinė pėr popullin tonė, atė pra pėr tė cilėn u flijuat ju. Asnjė polic i vetėm nuk ishte i lėnduar, asnjė incident nuk ndodhi nga ana e demonstruesve, megjithė vrasjet dhe plagosjet qė shkaktuan kriminelėt. Dhe ēka ndodhė? Vrasėsit dekorohen ndėrsa viktimat burgosen. Kjo tė nderuar dėshmorė tė kujton njė kohė tjetėr. Ju shkuat nė pėrjetėsi qė kėso kohė tė mos na pėrsėriten mė.

 

Vrasėsit dhe plumbat qė i pėrdorėn ndaj protestuesve paqėsor

Ata qė ishin kundėr luftės sė fundit ēlirimtare ende ndodhen nė tė njėjtėn anė, por ėshtė shumė shqetėsuese, tė nderuar dėshmorė, se si shumė bashkėluftėtarė tuaj tė dikurshėm kanė kaluar nė anėn e atyre qė dikur ju quanin pjellė e Serbisė. Disa nga ta shkelėn betimin ushtarak duke nėnshkruar marrėveshje e pranuar rezoluta qė na e mohojnė lirinė. Shumė nga ta, pasi realizuan apetitet e tyre personale, tė joshur nga postet e tė zhytur nė korrupsion, tani janė tė gatshėm tė shkelin tė gjithė ata qė i pengojnė nė rrugėn e tyre tė ndyrė. Akuzat qė dikur tė tjerėt i pėrdornin pėr ta, tash ata i pėrdorin kundėr nesh qė kėrkojmė realizimin e amanetit tuaj. Ėshtė e turpshme kur i dėgjon disa ish-komandantė tė UĒK-sė tė thonė se dėshmorėt e dhanė jetėn pėr kėtė ditė qė po e gėzojmė ne sot. Tė gjithė e dinė se ju u flijuat pėr ēlirimin pėrfundimtar tė trojeve tona nga pushtuesit.

 

Ju nuk e dhatė jetėn qė nė 25% tė territorit tė Kosovės tė veprojnė lirshėm forcat policore e paramilitare serbe. Ju nuk u flijuat qė nė Kosovė tė formohet entiteti autonom territorial serb. Nuk ishte amaneti juaj qė pėrmes decentralizimit e “eksterritorialitetit” tė coptohet Kosova, tė uzurpohet trashėgimia kulturore dhe e drejta historike mbi vendin tonė. Amaneti juaj nuk ishte qė projekti famėkeq pėr rikolonizimin e Kosovės tė mundėsohet edhe nga liderėt politikė e kinseinstitucional tė Kosovės. Ju nuk u flijuat qė fėmijėt tuaj, familjet tuaja, tė nėpėrkėmben, tė uritur, tė sėmurė e tė pastrehė. Ju nuk luftuat dhe nuk u flijuat qė invalidė e veteranė tė UĒK-sė tė jetojnė nė gjendje tė mjerė. Ju nuk u flijuat qė Serbia tė rehabilitohet me gjithė gjenocidin e shkaktuar, kurse ushtarėt e luftėrave tona ēlirimtare tė dergjen burgjeve. Ju nuk u flijuat qė disa njerėz qė i plotėsuan apetitet e tyre personale tė pranojnė dorėzimin e armėve ēlirimtare, duke shkelur mbi gjakun tuaj dhe duke pranuar kapitullimin dhe nėnshtrimin. Ju dėshmorė tė lirisė nuk u flijuat qė disa bashkėveprimtarė tuaj tė dikurshėm tė pasurohen nė mėnyrė marramendėse dhe shumė tė poshtėr nė kurriz tė popullit. Ju nuk u flijuat qė me Serbinė tė negociohet liria pėr tė cilėn ju dhatė jetėn. Ju ratė nė altarin e lirisė pėr shkak se liria ėshtė e panegociueshme.

Arben Xheladini dhe Man Balaj, dėshmorėt mė tė rinj tė kombit

Pėr t’ua treguar tė gjitha kėto tė kėqija qė po i  ndodhin popullit tonė, mė 10 shkurt ju erdhėn dy lajmėtarė, dėshmorėt mė tė rinj tė kombit, Man Balaj dhe Arben Xheladini, si dėshmi se nė tokėn tonė ende po derdhet gjaku i njomė i rinisė pėr liri e ēlirim. Pėrpjekjet pėr liri nuk u ndalėn asnjėherė dhe ne nuk do tė ndalemi kurrė deri nė realizimin e plotė tė amanetit tuaj.

________________________

 Reagim me shkas

ZĖRI I SHOQATAVE TĖ UĒK-sė NUK DUHET TĖ IDENTIFIKOHET ME ZĖRIN

 E NJĖ LIDERI PARTIAK

Shkruan: Epir QERIQI, Student i Katedrės sė Kimisė, ish-pjesėtar i UĒK-sė

Prishtinė, mė 04.04.2007

Deklarimi i Shoqatave tė dala nga lufta se jemi kundėr protestave qė kanė pėr qėllim rrėnimin e institucioneve tė ndėrtuara me mund e sakrificė nga lufta jonė e lavdishme nė prag tė demonstratės sė 31 marsit tė organizuar nga Lėvizja Vetėvendosja ėshtė njė pėrpjekje jo e ndershme pėr tė hedhur hi syve tė qytetarėve dhe veteranėve tė luftės, pėr tė mos marr pjesė nė demonstratė. Deklarimet e tilla mbas njė takimi me kryetarin e PDK-sė Hashim Thaēi i cili shkoi te veteranėt pėr tu thėnė se kėto demonstrata nuk duhet tė pėrkrahen nga shoqatat e luftės janė pėrpjekje pėr tė mbajtur edhe mė tej Kosovėn nėn sundimin e egėr tė njė marionete tė quajtur UNMIK i cili vranė pa llogari qytetarėt e Kosovės mu nė sheshet e Prishtinės. Hyrja nė pazaret e tilla e shoqatave me njė lider tė njė partie i cili ėshtė mė i frikėsuar se kurrė nga njė lėvizje e cila i demaskoi hapur figurat e tyre tė turpshme tė cilėt qė nga marrėveshja e Rambujesė e deri te marrėveshjet e fundit nė Vjenė bėnė koncesione me tokėn dhe tė ardhmen e Kosovės sikur ta kishin tė trashėguar nga tė parėt e tyre.

Hashim Thaēi, kryetar i PDK-sė

Frika e vėrtetė jo mė nga LDK-ja, sepse partia e tij ndryshon me LDK-nė vetėm me njė shkronjė P...same, po nga qytetarėt e Kosovės tė cilėt po vetėdijesohen ēdo ditė duke dalė nė rrugė pėr ta kundėrshtuar njė plan i cili ia mohon tė drejtėn elementare tė qytetarėve pėr vetėvendosje po i ndjellin frikė edhe mė tepėr. Nė ēdo shoqėri pas lufte shoqatat janė ato tė cilat ia ruajnė nderin luftėrave tė tyre heroike, janė ato tė cilat gjithmonė gjenden pėrkrahė qytetarėve dhe interesave nacionale. Vėrtetė shoqatat e UĒK-sė qė mbas pėrfundimit tė luftės u gjenden pėrkrah pjesėtarėve tė arrestuar e tė burgosur nga njė sistem kolonialist i quajtur UNMIK duke protestuar dhe kundėrshtuar kėtė regjim tė padrejtė i cili burgoste padrejtėsisht. Deri vonė prononcimi i shoqatave ishte se nuk do tė pranojmė asgjė mė pak se pavarėsi tė plotė, ndėrsa sot ato pėrkrahin thirrjet e njė lideri pėr unitet dhe stabilitet nė kėtė kohė, tė njė lideri i cili edhe ai deri vonė thoshte se Kosova do tė jetė shtet i pavarur dhe sovran me ulėse nė OKB. Besoj se shoqatat e kanė lexuar planin e Ahtisarit plan i cili nė tėrėsi ėshtė i pafavorshėm pėr popullin tonė, duke e mohuar nė tėrėsi tė drejtėn pėr vetėvendosje.

Si do ta pranonin njė plan tė tillė i cili decidivisht na mohon tė drejtėn pėr tė bashkuar me trungun mėmė tė cilėn po kjo Evropė e ndau padrejtėsisht. Ai ishte ky amaneti i dėshmorėve nė emėr tė cilėve thirreni ju sot, mosni shokė veteran ju them me njė ofshamė nga thellėsia e shpirtit sepse gjeneratat e reja do tė na mallkojnė sepse edhe ne u bėmė pjesė e kėtyre koncesioneve e marrėveshjeve tė turpshme, mosni vėllezėr sepse populli ynė do ta pėrmbysė kėtė regjim tė fėlliqur e sė bashku me tė edhe kėta liderėt kinse institucional tė cilėt pa mėshirė po shkelin mbi gjakun e gjeneratave tė tėra tė rėnė pėr liri, ata nuk do tė na pyesin as neve fare dhe njė pjesė e mallkimit pėr tradhti do tė bjerė edhe mbi ne. Nuk do tė jeni pėrfaqėsues legjitim tė veteranėve invalidėve dhe tė familjeve tė dėshmorėve tė UĒK-sė nėse edhe ju pranoni qoftė edhe heshturazi kėtė projekt i cili po na mohon tė drejtėn legjitime pėr tė vendosur vetė pėr fatin tonė tė cilin e paguam mė sė shtrenjti me gjak si popull. Ju nė kėto momente tė vėshtira e tė rrezikshme do tė duhej tė bėni thirrje pėr tė dalė nė rrugė tė gjithė veteranėt pėr ta kundėrshtuar kėtė projekt e jo tė jeni nė shėrbim tė atyre tė cilėt bėjnė thirrje pėr tė mos demonstruar, tė atyre tė cilėt dėshmuan shumė hapur tradhtinė e tyre nė shėrbim tė kombit.

  Kthehu ne fillim

__________________________________________

Barometri diplomatik

     KOSOVA KA OPOZITĖN POLITIKE MĖ TĖ FORTĖ NĖ BALLKAN,

QĖ QUHET  LĖVIZJA VETĖVENDOSJE!  

 

Shkruan:Prof.Dr. Mehdi HYSENI

Mė 03.04.2007

• Lėvizja Vetėvendosje nuk ka karakter armiqėsor anitamerikan, as  antievroperėndimor, por ėshtė antitezė e politikės dhe e praktikės kolonizuese dhe rikolonizuese tė Kosovės, si dhe kundėrpeshė e fuqishme dhe  reale e deformizmit dhe e barbarizmit politik dhe propagandistik antishqiptar nė Kosovė (1999-2007). 

• Ata qė sot e burgosin VETĖVENDOSJEN, do tė vriten nga liria dhe pavarėsia e Kosovės, nesėr.

Aty ku burgoset opozita, nuk mund tė flitet pėr demokraci

Mesazhi apostrofues i kėtij komenti iu referohet vetėm “armatės” ANTIVETĖVENDOSJE (deformatorėve, provokuesve, sofistikuesve = oponentėve tė egėr dhe iracionalė tė sė vėrtetės qė quhet LĖVIZJA VETĖVENDOSJE, tė cilėn nė format mė bizare, mė antinjerėzore, mė antiligjore, mė antishqiptare dhe antidemokratike po orvaten qė, ( nė sy tė botės, posaēėrisht tė Amerikės shpėtimtare tė shqiptarėve dhe tė Kosovės) ta pasqyrojnė hiq mė pak se “lėvizje armiqėsore, antidemokratike dhe antiperėndimore” (!?)

Ja, ky ėshtė apogjeu i injornacės  dhe i destruksionit tė vandalizmit dhe tė revanshizimit mė tė vrazhdė tė politikės sė teorisė dhe tė praktikės sė komplotit  tė brendshėm shqipfolės kundėr tė sė vėrtetės mbi  LĖVIZJEN VETĖVENDOSJE, pėrkatėsisht kundėr pavarėsisė sė plotė tė Kosovės. Qėllimi i prapavijės politike dhe propagandistike tė “armatės”  shqipfolėse antivetėvendosje, ėshtė mė se i qartė: ELEMINIMI ME ĒDO KUSHT I LĖVIZJES VETĖVENDOSJE nga skena politike kombėtare shqiptare. Ndėr tė tjera, kėtė synim absurd antihuman dhe antidemokratik e provon edhe arrestimi dhe burgosja e kryeliderit tė LĖVIZJES VETĖVENDOSJE, Albin Kurti, i cili, tanimė, pėr “shkaqe tė panjohura”  tė politikės revanshiste dhe vandaliste provinciale ANTIVETĖVENDOSJE, po mbahet si “peng i rrezikshėm” dhe si “persona nongrata” nė burgun hetues “Dubrava” tė Pejės(!?)

Ky shembull  shemtues antihuman dhe joligjor i mbajtjes nė burg tė Albin Kurtit, na pėrkujton   kohėn e shkuar dhe   pėrvojėn  e hidhur tė  pėrndjkejeve, tė keqtrajtimeve, tė gjykatave dhe tė burgjeve politike  tė regjimeve policore dhe militariste antishqiptare tė Serbisė sė Madhe tė Aleksandėr Rankoviqit dhe tė Slobodan Milosheviqit etj., tė cilat pėrmes ushtrimit tė strategjisė sė frikėsimit dhe tė torturės ataviste anticivilizuese jo vetėm se i kanė eliminuar nga skena politike, por edhe i kanė  privuar nga e drejta e jetės me qindra dhe me mijėra intelektualė patriotė dhe demokratė shqiptarė, ndėr tė cilėt ishin edhe Fazli Greiēevci dhe Mr. Ukshin Hoti etj., sepse ata  kanė qenė ndėr  oponentėt mė tė ndėrgjegjshėm, tė pakomompromis dhe tė pafrikshėm  revolucionarė tė kundėrshtimit dhe tė luftimit tė politikės diferencuese dhe koloniziuese tė regjimeve gjenocidale tė Serbisė sė Madhe.

 Tė gjitha ato “krijesa” politike dhe  apolitike tė Aristotelit, tė ashtuquajtura “forca reformatiste dhe demokratike” qė  (haptazi, fshehurazi, nė heshtje apo nė froma tė tjera dezertuese, dezinformuese dhe injoruese , duke sfiduar pėr “ndihmė preventive”, edhe faktorin e jashtėm) po orvaten ta shpartallojnė OPOZITĖN POLITIKE-VETĖVENDOSJA (me vetėdije dhe pavetėdije) kanė zgjedhur mjetet dhe rrugėn mė tė gabuar, mė tė rrezikshme dhe mė tė ndėrlikuar, qė pa dyshim, me hapa tė shpejtė dhe me logjikė tė pakontrolluar destruktive, mund tė shpierė vetėm drejt thellimit tė  pėrēarjes dhe polarizimit, jo vetėm tė faktorit tė brendshėm politik, por edhe tė  popullit shqiptar nė Kosovė, dhe mė gjerė.  Kjo formė e kontestimit tė  LĖVIZJES VETĖVENDOSJE dhe tė burgosjes sė kryeliderit tė saj, Albin Kurti, do tė thotė edhe satanizim i popullit shqiptar tė Kosovės para opinionit publik botėror, me tendencė qė atė, ta pasqyrojnė si  “element destabilizues” tė demokracisė pluraliste, tė paqes dhe tė sigurisė  jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė dimensione ballkanike. Mbi tė gjitha, shpifja dhe anatemimi i LĖVIZJES VETĖVENDOSJE nga ana e  ANTIVETĖVENDOSJES  sė “barbarizimit politik dhe informativ” shqipfolės, ka pėr qėllim tė fundit, shpėrfytyrimin e “letėrnjoftimit”  tė identitetit tė VETĖVENDOSJES SI OPOZITĖ POLITIKE.  Mirėpo, njė qėllim i tillė i errėt antipolitik, antikombėtar dhe antidemokratik i forcave regresive tė politikės sė dėshtuar 8-vjeēare, nuk ka gjasė tė realizohet  ngase VETĖVENDOSJA ėshtė  ANTITEZĖ e politikės dhe e praktikės sė shtypjes, sė terrorit dhe tė shfrytėzimit tė popullit shqiptar tė Kosovės. Pra, Vetėvendosja ėshtė vetė populli shqiptar i Kosovės.

Kėtė tė vėrtetė, tanimė  e dijnė tė gjithė ata, qė duhet ta dijnė, por nuk e pranojnė vetėm  ai soj i  politikės deformiste nė pushtet dhe  “harangat” e tyre jashtė pushteti, i cili, praktikisht qe tetė vjet rresht e ka mashtruar popullin, duke e zvarritur njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, me qėllim qė tė mos i humbas privilegjet e saj karrieriste politike, ekonomike dhe tregtare nė pushtet, si dhe pasurimin e tyre indivudal, grupor, klanor dhe provincial.

Tė  pohosh se “nė Kosovė nuk ka opozitė politike”, ėshtė njėsoj, sikur tė thuash se nė “Kosovė nuk ka mė shqiptarė, por vetėm serbė”(!) - Po, ky ėshtė kulmi i verbėrisė profesionale dhe i analfabetizimit armiqėsor  tė brendshėm, tė ndėrsyerė dhe tė “llastuar” nga kryekrerėt e kovaēanės politiko-propagandistike tė boshtit Beograd-Graēanicė, qė nė sasi enorme (sipas instruksioneve dhe komandimeve tradicionale tė Kishės Ortodokse Serbe me nė krye eksponentin e saj fashist, Artemije Radosavleviq) po liron energji negative pėr tė ndotur nė shkallė sa mė tė lartė ambientin politik dhe kombėtar  tė Kosovės shqiptare.

Njė lapsus tė tillė mund ta kenė bėrė vetėm ajo kategori e barbarizimit politik dhe informativ, qė bartėsit dhe transmetuesit e tij, me vulgarizmat e tyre joprofesionalė dhe tendenciozė (pėr hesape tė interesit tė tyre egoist indivudal dhe grupor)   nė Kosovė nuk shohin as OPOZITĖN VETĖVENDOSJA, nuk shohin asgjė pozitive, asgjė realiste dhe asgjė me perspektivė, veēėse  shohin “rrezik”, zi dhe muzg tė pangrysur, qė i pėrkasin terrinės shekullore tė sė kaluarės sė hidhur tė Kosovės nėn sundimin e egėr tė kolonializmit 100-vjeēar tė Serbisė sė Madhe.

Mirėpo, krijimi i realiteteve tė reja nė, dhe rreth Kosovės, nė relatat e brendshme (sikurse qė ėshtė LĖVIZJA VETĖVENDOSJE me nė krye Albin Kurtin) dhe ato nė ndėrkombėtare provon tė kundėrtėn-pozitiven drejt shkėputjes sė pėrgjithmonshme tė Kosovės shqiptare nga Serbia e madhe kolonialiste dhe gjenocidale, gjė qė kuptohet se kjo nuk ėshtė meritė e drejtpėrdrejtė dhe e vetme e kastės politike udhėheqėse tė Kosovės, qė ka vepruar nė bashkėpunim dhe, sipas “ligjeve ndėrkombėtare” tė UNMIK-ut nė kohėzgjatjen tetėvjeēare (10 qershor 1999, prill 2007), por e luftės sė pėrbashkėt tė SHBA-sė, tė NATO-s dhe tė UĒK-sė sė lavdishme heroike dhe tė pavdekshme, nė saje tė sė cilės, Kosova definitivisht ėshtė skapulluar nga sistemi kolonial 100-vjeēar i Serbisė sė Madhe militariste.

Pėr rrumbullakėsimin e kėtij procesi imperativ dhe tė domosdoshėm, meritėn mė tė madhe e kanė  viktimat e maritirizuara tė tė gjithė brezave shqiptare kėtu e 100 vjet mė parė, me theks tė veēantė, qė nga krjimi dhe veprimtaria ēlirimtare kombėtare dhe atdhetare e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit (1878) e deri mė sot(2007). Natyrisht, krahas  derdhjes sė lumenjve tė gjakut dhe tė flijimit tė jetėve tė panumėrta dhe tė pakursyera tė heronjve tė rėnė dhe tė gjallė tė Kosovės, pėrkatės tė Shqipėrisė Etnike, nė veēanti tė UĒK-sė me nė krye Adem, Hamzė e Shaban Jashari, lufta e drejtė, roli dhe rėndėsia e saj ēlirimtare kombėtare antikolonialiste kundėr Serbisė gjenocidale, bėri qė Kosova tė jetė objekt i pashmangshėm i shqyrtimit tė bashkėsisė ndėrkombėtare, nė shpėtimin, nė mbrojtjen dhe nė pėrshpejtimin e  procesit historiko-politiko-demokratik dhe paqėsor tė Kosovės nė kuptimin e shkolonizimit dhe tė mėvetėsimit tė saj sipas sė drejtės historike dhe tė asaj ndėrkombėtare, meritėn e veēantė me vulė  tė pashlyerė historike, pa dyshim se e kanė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės me nė krye ish-presidenitn e tyre, Bill Klinton, Medlinė Ollbrajt (sekretare e Deparatamentit Amerikan), Uselli Klark (Komandant i operacioneve tė NATO-s pėr bombardimin e Serbisė, pėr shkak tė kryerjes sė gjenocidit tė saj nė Kosovė kundėr shqiptarėve), Uiliem Uoker (kryedrejtues i Misionit Pasqesor tė OSBE-sė nė Kosovė, i cili ndėr tė parėt alarmoi Medlinė Olbrajt pėr krimet e gjenocidit tė forcave paramilitare tė Serbisė, tė kryera ndaj 47 shqiptarėve nė fshatin Reēak tė Shtimes).

“Fenomenologjia” e tė gjithė atyre  analistėve naivė dhe diletantė, qė  nuk kanė sy tė shohin, as veshė tė dėgjojnė, as kokė  tė veten qė tė logjikojnė dhe tė kuptojnė drejt se nė Kosovė ka OPOZITĖ tė mirėfilltė dhe tė fuqishme  me Platformė (doktrinare dhe praktike) tė qartė  politike, juridike,   demokratike, paqėsore, kombėtare dhe ndėrkombėtare qė, tanimė, ekzistenca dhe veprimi i saj i ėshtė bėrė tejet e njohur gjithė opinionit publik tė brendshėm dhe  atij ndėrkombėtar me emėrtimin  LĖVIZJA VETĖVENDOSJE, tė cilėn nuk po e shohin vetėm “dibidusėt politikė” dhe agjenturat e rrezikshme  tė masmediave tė verdha shqipfolėse, pėrmbajtja dhe mesazhet antishiptare tė tė cilave leēiten mė sė shumti nėpėr kafenet, nėpėr tavernat e tymosura dhe, nėpėr pazaret e ndryshme (tė vėrshuara me produkte tė “ēmimit tė lirė” tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit dhe pasuesve tė tij “demokratė” siē janė Boris Tadiq, Vojislav Koshtunica dhe vladika Artemije Radosavleviq, tė cilėt, njėsoj “e duan” Kosovėn, qė ajo me ēdo kusht tė mbetet nėn sovranitetin kolonial tė Serbisė sė Madhe, ashtu sikurse  deshi mesija i tyre-Hitleri i Ballkanit, Slobodan Milosheviq, por, mjerisht kėtė aspiratė hegjemoniste shekullore ua davariti (si dielli vesėn e mengjesit) pėrgjithmonė ndėrhyrja ushtarake e aviacionit luftarak tė NATO-s nė bomabrdimin e Serbisė, mė 24 Mars 1999 (78 ditor), si rrjedhim i drejtpėrdrejtė  dhe i gjithanshėm i angazhimit humanitar dhe paqėsor tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės me nė krye ish-presidentin e tyre Bill Klinton.

Vetėvenosja nuk ėshtė kundėr Amerikės, as kundėr NATO-s, as kundėr BE-sė, por kundėr politikės sė brendshme dėshtake vandaliste dhe revanshiste tė Kosovės (e cila gjatė tetė viteve tė shkuara e ka hangėr referendumin dhe, e ka brejtur tė drejtėn e vetėvendosjes sė Kosovės pėr llogari tė saj tė transaksioneve ditore) , e cila me mosbėrjen e saj  asgjė nė dobi tė pėrshpejtimit tė njohjes sė drejtės sė vetėvendosjes nė planin ndėrkombėtar, si alibi, nė vazhdimėsi ka ndikuar nė pėrēarjen e popullit, gjė qė kjo ka ngadalėsuar dhe dobėsuar procesin historik dhe  energjinė pozitive shoqėrore drejt zhvillimit mė tė shpejtė progresiv dhe pėrmbajtėsor kombėtar dhe demokratik  qė Kosova tė njihej si subjekt juridik ndėrkombėtar.

Edhe akti i arrestimit, i keqtrajtimit dhe i burgosjes sė Albin Kurtit (kryetar  i Lėvizjes Vetėvendosje), si dhe i pėrdorimit tė dhunės brutale, i plagosjes  dhe i vrasjes sė  bashkidealistėve dhe  i bashkėvaperimtarėve tė tjerė tė tij, qė nga dalja nė skenėn publike politiko-kombėtare nė Kosovė, sheshit provon se nė Kosovė jo vetėm se ekziston, por edhe  vepron pa drojtje, pa asnjė kompleks, me konsekuencė dhe me vizion tė qartė pėr ardhmėrinė e ndritshme tė Kosovės, OPOZITA POLITIKE, e identifikuar me emėrtimin LĖVIZJA VETĖVENDOSJE, e cila ėshtė fokusuar nė mbrojtjen  dhe nė ēuarjen pėrpara tė interesit tė pėrgjishėm tė Kosovės shqiptare.

Lirimi nga burgu hetues i Albin Kurtit (kryer i Lėvizjes Vetėvendojse),  para sė gjithash, do tė ishte nė interes sė mbrojtjes, tė respektimit dhe tė avancimit tė vlerave fundamentale tė rendit tė ri ndėrkombėtar, siē janė: humanizimi, e drjeta, rendi, drejtėsia, barazia,liria, siguria, demokracia dhe mirėqenia etj.

 

Duke qenė se Albin Kurti ndiqet dhe, ėshtė burgosur pėr shkaqe, pėr bindje dhe pėr veprimtari politike kombėtare e demokratike, qė janė pėrputhje tė plotė me pėrmbajtjen e sė drejtės sė vetėvendosjes, si njė nga e drejta mė elementare, qė i pėrket ēdo populli (tė madh dhe tė vogėl) nė botė, konsideroj se ėshtė e udhės qė, nė radhė tė  parė, Amerika pėrmes mekanizmave tė saj pėrkatės, tė reagojė vendosmėshirisht pėr lirimin e tij nga brugu hetues i Dubravės, sepse ai ėshtė ithtari dhe miku  mė lojal dhe mė origjinal i vlerave tė demokracisė, tė humanizmit, tė lirisė dhe tė paqes sė pėrbotshme, nė kuadrin e sė cilave, me plot tė drejtė e llogarit edhe veten, edhe shqiptarėt edhe Kosovėn.

Prandaj, pėr kėtė bindje, veprimtari dhe vizion tė drejtė politik dhe demokratik (qė dallon nga inercioni, inferioriteti dhe pasiviteti i  kundėrshtarėve tė tij politikė), Albin Kurtin, duhet ta mbėshtetė politika amerikane ngase ai me Lėvizjen e tij, Vetėvendosja, nė asnjė segment nuk i rrezikon, as nuk i injoron interesat strategjike tė Amerikės nė Kosovė, as nė Ballkan, (sepse ai ėshtė me popullin, jo me politikėn mashtruese dhe shfrytėzuese nė pushtet), por i rrezikon vetėm interesat e politikave kontrabandiste dhe trafikante tė  politikanėve mafiozė shqipfolės, tė cilėt haptazi dhe fshehurazi (pėr tė ruajtur pozitat e tyre karrieriste nė pushtet, si dhe pėrfitimet e tyre tė deritashme materiale, ekonomike, tregtare etj.) shtiren si “miq lojalė” tė mbrojtjes sė interesave vitale tė Amerikės dhe tė popullit shqiptar nė Kosovė.

Mirėpo, tetėvjeēari i shkuar i brishtė, dėshmoi  tė kundėrtėn, kasta politike shqiptare e hangėr referendumin dhe tė drejtėn e plotė tė vetėvendosjes sė Kosovės(!?) Si “kompensim” pėr t’u  “shfajėsuar” dhe pėr t’u  amnistuar para populllit dhe para Amerikės, tani pa sukses po bėn pėrpjekje qė “minusat” dhe dėshimet e deritashme nė kurriz tė  zvarritjes dhe tė pikėpyetjes sė pavarėsisė sė plotė tė Kosovės,  t’ia “vėrė nė qafė” Albin Kurtit, nėn akuzėn mė tė rėndė dhe tė pajusitifikueshme tė politikės dhe tė propagandės proserbe, se Vetėvendosja “ka karakter armiqėsor”(!?) Kėtė floskulė

Pėrkundrazi, LĖVIZJA VETĖVENDOSJE ka karakter liridashės, demorkatik dhe paqėsor (sepse ėshtė e bazueshme nė  normat dhe nė rregullat e sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara etj.), qė pėrputhet plotėsisht edhe me kėtė konkluzion aksiomatik tė presidentit aktual tė SHBA-sė, George W. Bush : “ All who live in tyrany and hopelessness  can know: The United States will not ignore oppressors. When you stand for your liberty, we will stand with you.” (AP,21.01.2005).

 Kthehu ne fillim

__________________________________________

Flet botuesi i “Epokės sė Re”, Muhamet Mavraj - pėr TV Klan-in

MAVRAJ: ĖSHTĖ KRIJUAR APARTEID MIDIS POLITIKANĖVE DHE POPULLIT

Mavraj ka thėnė se ka kush ta mbrojė Albin Kurtin dhe ka kush ta mbrojė Vetėvendosjen nga vrasjet. Duke shfaqur shpresėn se gjithēka do tė kalonte mbarė mė 3 mars dhe pa anarki policore, Mavraj ka thėnė ndėr tė tjera pėr TV Klan se “nėse kėta zotnitė vrasin sėrish, populli do ta merr nė mbrojtje Vetėvendosjen”.

A.Muhaxheri

Njė ditė para demonstratave tė 3 marsit, nė orėt e mbrėmjes, botuesi i tė pėrditshmes “Epoka e re”, Muhamet Mavraj, nė zyrėn e tij ka pritur ekipin e TV Klanit tė Tiranės. Reporteres sė kėtij televizioni i ka dhėnė intervistė ekskluzive pėrkitazi me rrjedhėn e ngjarjeve politike. Nė veēanti ai ėshtė pyetur pėr demonstratėn e 10 shkurtit tė “Vetėvendosjes”, pėr demonstratėn qė do tė ndodhte njė ditė mė vonė mė 3 mars, ndėrsa njė pjesė e intervistės i ėshtė kushtuar interesimit tė TV Klanit pėr periudhėn 1997, pėr njohjen me Kurtin nė Lėvizjen Studentore dhe pėr mendimet lidhur me personalitetin e tij sot. Ai si shumė tė tjerė ėshtė i burgosur politikė nė Kosovė, por me formatin e tij, ėshtė i burgosuri politik mė i njohur nė Evropė.

Mavraj, TV Klanin e ka njoftuar edhe pėr Apelin nė mbrojtje tė liderit tė Lėvizjes “Vetėvendosje”, Albin Kurtit, tė cilit, nė faqet e gazetės “Epoka e re” i ėshtė dhėnė hapėsirė e madhe. Diagrami i pjesėmarrjes nė demonstrata ėshtė nė rritje dhe do tė ketė edhe mė shumė rritje nė tė ardhmen, ka thėnė Mavraj duke i hedhur njė sy traditės sė demonstratave nė Kosovė.

Mavraj ka hedhur poshtė kategorikisht imazhin e zi qė po duan t’ia servojnė Kurtit dhe ka thėnė se nuk njeh edhe njė properėndimor dhe proamerikan mė tė ngritur nė Kosovė sesa Albin Kurtin, qė, sipas Mavrajt, po i prin opozitės sė vetme nė Kosovė aktualisht, Vetėvendosjes! Kurti nuk i shtyp tė tjerėt, por e ofron trupin e vet pėr ta shkelur, sepse kjo ėshtė filozofia e tij, gandiste aktive, dhe jo siē po duan ta paraqesin.

 

Arrestimi i Albin Kurtit, gjatė demonstratės studentore mė 1 tetor 1997

Mavraj e ka dėnuar pėrpjekjen pėr ta vrarė Kurtin, liderėt e Vetėvendosjes dhe aksionin pėr zhdukjen e kėsaj lėvizjeje qė iu ndal turri disi. Mavraj ka thėnė se ka kush ta mbrojė Albin Kurtin dhe ka kush ta mbrojė Vetėvendosjen nga vrasjet. Duke shfaqur shpresėn se gjithēka do tė kalonte mbarė mė 3 mars dhe pa anarki policore, Mavraj ka thėnė ndėr tė tjera pėr TV Klan se “nėse kėta zotnitė vrasin sėrish, populli do ta merr nė mbrojtje Vetėvendosjen”. Duke i kritikuar sjelljet e politikanėve vendorė tė cilėt i ka fajėsuar rėndė pėr ngjarjet e 10 shkurtit, definitivisht, ka konstatuar Mavraj, ėshtė krijuar njė aparteid i rrezikshėm ndėrmjet Qeverisė, liderėve partiakė dhe Grupit negociator, nė njėrėn anė, dhe Vetėvendosjes e popullit, nė anėn tjetėr. Ata e sollėn Kosovėn para aktit tė kryer me pakon e Ahtisarit, pa e konsultuar vullnetin e pėrgjithshėm.

Reporterja e TV Klanit, “Epokės sė re” i ka thėnė: Ekipi ynė erdhi nga Tirana nė Prishtinė qė tė sajojė enkas njė emision rreth vlimeve tė fundit tė “Vetėvendosjes”.

“Intervista disaminutėshe me Mavrajn do tė emitohet mė 12 mars, nė orėn 21 nė kuadėr tė “Zonė e ndaluar” qė kėsaj radhe i kushtohet Kosovės pėr rreth njė orė”, ka pohuar reporterja e TV Klanit.

Kthehu ne fillim

_________________________________

DEMONSTRATĖ ME KĖRKESĖ TĖ DINJITETSHME PĖR VETĖVENDOSJE

Shkruan:Ibrahim KELMENDI

Mė 05.03.2007

_________________________ 

Lėvizja ‘Vetėvendosje’ nuk ėshtė ajo qė provokon kriminalizimin e demonstratės

Vendosa ta pėrcjellė demonstratėn e djeshme, pėr tė parė nga afėr se Lėvizja ‘Vetėvendosje’ ka gjetur motiv tė fuqishėm pėr tė mobilizuar shqiptarė tė pakėnaqur ndaj “paketės” se Ahtisarit dhe ndaj “ekipit negociator” tė Kosovės. Pos kėtij motivi, dėshirova tė bindesha se akoma ka qytetarė qė nuk mund t’i manipulojnė as thirrjet e pamatura tė Kryetarit tė Kosovės pėr tė mos marrė pjesė nė kėtė demonstratė “antikombėtare”. Dhe sė fundi, dėshirova tė bindem se Lėvizja ‘Vetėvendosje’ nuk ėshtė ajo qė provokon kriminalizimin e demonstratės, siē e kriminalizoi policia ndėrkombėtare demonstratėn e 10 shkurtit.

Demonstrimi i djeshėm ishte vėrtet i dinjitetshėm. Dhe nuk po i kuptoj disa media qė minimizuan numrin e pjesėmarrėsve nė vetėm katėr mijė veta, kur numri i pjesėmarrėsve duhej tė ishte mbi 15 mijė veta. Kjo pjesėmarrje do tė ishte shumė herė mė e madhe, sikur pakuptueshėm tė mos angazhohej njė natė pėrpara edhe Pėrfaqėsuesja e Zyrės amerikane nė Prishtinė. Edhe ajo thirri qytetarėt qė tė mos i pėrgjigjeshin thirrjes se Lėvizjes pėr Vetėvendosje pėr tė marrė pjesė nė kėtė “demonstratė armiqėsore”.

Pėrse alarmohen sundimtarėt e papushtetshėm tė Kosovės, formalisht tė votuar (Kryetari, Kryeministri, Ekipi negociator) kundėr kėrkesės se qytetarėve pėr vetėvendosje!? Sepse, ata nuk po kuptojnė se masivizimi i kėrkesės pėr vetėvendosje ėshtė pėrforcim i pozitave tė tyre negociuese dhe jo thjesht armiqėsim i pėrkrahėsve tė kėsaj kėrkese kundėr tyre.

Pėrse hezitojnė sa mė shumė qytetarė qė tė pėrkrahin kėrkesėn pėr vetėvendosje!? Sepse vazhdojnė tė mbisundohen nga mendėsia moniste dhe e dėgjueshmėrisė naive ndaj liderėve tė tyre dhe ndaj ndėrkombėtarėve. Sigurisht, dėgjueshmėria ndaj atyre qė voton ėshtė njė virtyt demokratik, por demokraci e plotė ėshtė tė demonstrosh kundėr tė votuarve, nėse ekziston bindja se ata nuk po pėrfaqėsojnė denjėsisht Kosovėn nė negociata. Dhe nėse ky demonstrim ka pėr moto bazė kėrkesėn pėr vetėvendosje, atėherė vėrtetė, pėrse duhet tė hezitojnė qytetarėt, tė cilėt e duan me ēdo kusht pavarėsimin faktik tė Kosovės, qė tė mbėshtesin konkretisht kėtė pėrcaktim tė tyre!? Sepse, duan me ēdo kusht tė besojnė, se tė votuarit (partiakė e shtetėrorė), po i pėrfaqėsojnė denjėsisht nė negociata. Dhe le tė besojnė. Kanė tė drejtė. Por, kėrkesa pėr vetėvendosje nuk duhet kuptuar si pozicionim kundėr tė votuarve, por si pėrforcim i pozitave tė tyre negociuse dhe pėrforcim i pozitave tė Kosovės nė bisedimet e pazarllėqet e ndėrkombėtarėve.

“Drejtėsia dhe e vėrteta nuk janė mbrojtje ose arsye nė sallat e diplomacisė ndėrkombėtare”

– pat shkruar Ambasadori amerikan George Fred Williams nė vitin 1914 nė broshurėn e tij tė titulluar “Shqiptarėt”, kur ishte me mision nė Shqipėrinė e atėhershme. Bile, Ambasadori Williams pėr kėtė broshurė pėrdori njė citat tė vitit 1612 tė Kryeministrit tė atėhershėm tė Suedisė Uksensherna: “Djali im, ti nuk e di se me sa pak mėshirė qeveriset bota”. Fatkeqėsisht, ky vlerėsim i Ambasadorit Williams, edhe pse i bėrė nė vitin 1914, vazhdon tė vlejė edhe nė kohėt tona. Vetėm liderėt e dėgjueshėm, nga se nuk kanė personalitet tė kompletuar pėr tė pėrballuar komandimin qė ua bėjnė ndėrkombėtarėt, mund tė besojnė se bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė e predispozuar pėr tė vendosur drejtėsisht. Kushdo duhet ta dijė se ndėrkombėtarėt, para sė gjithash, janė tė predispozuar tė vendosin pėr variantin mė lehtė tė zbatueshėm dhe jo pėr variantin e drejtė. Prandaj, meqė ndėrkombėtarėt i kanė bėrė zap, pėr tė mos thėnė i kanė peng, pėrfaqėsuesit e Kosovės nė kėto negociata (tė cilat ndėrkombėtarėt i zhvlerėsojnė duke i quajtur bisedime), pėr momentin ėshtė mė se e domosdoshme qė qytetarėt tė pėrkrahin kėrkesėn pėr vetėvendosje. Kėshtu, ata qė po vendosin pėr statutin e Kosovės do kenė parasysh edhe pėrcaktimin e vendosur tė qytetarėve tė Kosovės karshi vendosmėrisė pothuajse gjithėpėrfshirėse serbe.

Njė fatbardhėsi domėthėnėse e demonstratės se djeshme ishte mosha rinore e pjesėmarrėsve qė duhej tė sillej te mesatarja 22-vjeēare. Sigurisht, pas demonstratės se djeshme paqėsore, tepėr tė suksesshme, kėtyre pjesėmarrėsve do t’u bashkėngjiteshin edhe tė tjerė bashkėmoshatarė, deri tani tė painteresuar pėr procesin e negociatave pėr status tė Kosovės, do t’u bashkohen edhe tė rinj qė vazhdojnė tė shfaqin dėgjueshmėri edhe primitive ndaj liderėve tė tyre partiakė e shtetėror. Dhe, duhet pritur qė kėrkesės pėr vetėvendosje do t’u bashkėngjiten edhe qytetarėt e moshave mė tė vjetra, sepse ata nuk kanė kohė pėr tė hezituar, nėse duhet ose jo tė shfaqin konkretisht pėrcaktimin e tyre pėr vetėvendosje, pasi bisedimet dhe vendimi po shkojnė drejt vendimmarrjes nė Kėshill tė Sigurimit.

Nė demonstratėn qė pritet tė mbahen tė shtunėn e ardhme, sigurisht qė mund tė parashikohet se do marrin pjesė mbi 100 mijė veta dhe ėshtė pėr tė besuar se strukturat e drejtėsisė se ndėrkombėtarėve deri atėherė do lirojnė Albin Kurtin nga burgu, pasi edhe ato duhet tė jenė bindur dje, se trazirat e pėrgjakshme tė 10 shkurtit i ka shkaktuar policia e UNMIK-ut dhe jo demonstruesit, ‘Vetėvendosja’ dhe as Albin Kurti.

Kthehu ne fillim

___________________________

NĖSE SERBIA MENDON TĖ RIKTHEHET NĖ KOSOVĖ, ATĖHERĖ „VETĖVENDOSJA“

 SHNDĖRROHET NĖ MEKANIZĖM ĒLIRIMTAR

Glauk Konjufca

Njėri nga drejtuesit e Lėvizjes “Vetėvendosje!”, Glauk Konjufca, nė njė intervistė pėr Kosovapress ka thėnė se pjesėmarrja nė demonstratėn e 3 marsit do tė jetė edhe mė e madhe pėr faktin se me plumba dhe vrasje nuk mund tė ndalet shprehja e vullnetit politik tė popullit, pėrkundrazi kjo formė nxit mė shumė vendosmėrinė e pėr arritjen e synimeve. Sipas tij, demonstrata do tė jetė paqėsore sikurse kanė qenė deri tani dhe nuk do tė jetė pėr cak okupimi i institucioneve siē kanė propaganduar partitė politike pėr 10 shkurt.

 Kosovapress: Sa ėshtė pėrgatitur Lėvizja “Vetėvendosje!” pėr demonstratėn e 3 marsit?

Konjufca:Kemi bėrė pėrgatitjet e nevojshme pėr zhvillimin paqėsor tė demonstratės sė 3 marsit, pėrveē informimit tė aktivistėve dhe ndarjen e detyrave dhe pėrgjegjėsive pėr secilin nė lidhje me demonstratėn. Po ashtu kemi marrė edhe disa veprime tjera shtesė, siē ėshtė pėrpilimi i manualit pėr qėllimet politike tė demonstratės dhe si tė demonstrohet. Ky manual ėshtė shtypur nė disa dhjetėra mijėra kopje dhe do t’iu shpėrndahet demonstruesve dhe kėtė manual do tė publikojmė nė media njė ditė para demonstratės. Kjo bėhet me qėllim qė tė jetė edhe njė element i kontrollimit sa mė tė mirė tė demonstratės dhe i parandalimit tė ēfarėdo infiltrimi tė mundshėm, nėse ka dikush qėllime tė kėqija pėr tė prishur skenarin tonė.

Kosovapress:Ēfarė moto ka demonstrata dhe cila do tė jetė kjo formė paqėsore e protestimit?

Konjufca:Paqėsore do tė jetė nė kuptimin qė nuk do tė lėndohet askush, cak i demonstratės nuk do tė jenė okupimi i institucioneve, siē kanė thėnė kėta institucionalistėt dhe partitė politike pėr 10 shkurt. Unė ju them se askush prej stafit njerėzor tė UNMIK-ut dhe institucioneve vendore nuk do tė rrezikohet. Pėrndryshe motoja e demonstratės ėshtė kundėr pakos sė Marti Ahtisarit dhe pėr vetėvendosje, pra kundėr Grupit Negociator, i cili po vazhdon negociatat me Serbinė dhe jemi kundėr ēfarėdo negociate para se tė realizohet vullneti politik i popullit. Pra, qėllimet politike janė qė tė njihet nė mėnyrė tė pakushtėzuar e drejta pėr vetėvendosje popullit tė Kosovės, e cila e drejtė duhet tė realizohet nėpėrmjet referendumit, ku tė gjithė qytetarėt do tė merrnin pjesė. Vetėm kjo mėnyrė do tė ishte njė rezultat, nga i cili mandej do tė mund tė merrnin vizėn institucionet e vėrteta tė Kosovės pėr tė mbrojtur interesat e qytetarėve.

Kosovapress: Pas 10 shkurtit ėshtė hera e parė qė “Vetėvendosja” takohet me Shėrbimin Policor tė Kosovės. A keni arritur ndonjė marrėveshje?

Konjufca: Jo nuk ka pasur marrėveshje, sepse me sa kam kuptuar unė policia nuk erdhi pėr tė arritur marrėveshje, por pėr t’u informuar me natyrėn dhe mėnyrėn e zhvillimit tė demonstratės. Nė atė takim SHPK-nė e kemi informuar aq sa e kemi informuar edhe popullin e Kosovės, qė nėpėrmjet mediave kemi treguar se demonstrata e 3 marsit nuk do tė ketė pėr qėllim hyrjen nė institucione apo okupimin e tyre. Pastaj ua kemi bėrė tė ditur trajektoren e marshit demonstrues paqėsor, pikėnisjen dhe pėrfundimin. Ndėrkohė qė pėrveē tė tjerave, skenari jonė do tė ketė edhe detajet e veta teknike, tė cilat nuk mund t’i bėjmė publike 100 pėr qind, sepse mendojmė se do tė mund tė shfrytėzoheshin qė tė pengohet demonstrata jonė pėr t’u realizuar. Pra, qėllimi jonė ėshtė qė tė realizohet skenari i Lėvizjes “Vetėvendosje”, sepse kjo ėshtė mėnyra mė e sigurt qė askush prej njerėzve tė mos pėsojė.

Kosovapress: Do tė thotė ky takim se kemi filluar tė pranoni SHPK-nė si institucion?

Konjufca:Faktikisht ne mė parė pranojmė popullin si institucion. Institucioni i parė nė Kosovė duhet tė jetė vullneti i popullit, e qė aktualisht nuk ėshtė kėshtu. Meqė vullnetin e popullit ne e konsiderojmė institucionin kryesor, atėherė ēdo kush ėshtė pjesėtar i tij dhe nė tė ardhmen ka vendin nė gjirin e popullit. Prej kėtij populli janė edhe pjesėtarėt e SHPK-sė dhe ne kemi biseduar me ta vetėm se mendojmė qė si shqiptarė qė janė kanė pėrgjegjėsi morale qė gjatė zhvillimeve tė ardhshme tė dinė si tė veprojnė dhe nė momentin vendimtar tė pozicionohen nė anėn e popullit pėr vetėvendosje dhe kundėr pakos sė Ahtisarit. Pėrderisa ekziston kjo hapėsirė dhe kjo shpresė qė ata njė ditė do tė mund tė vetėdijesoheshin politikisht, do tė ekzistojė edhe hapėsira e komunikimit, por gjithmonė duke i respektuar kushtet tona, qė do tė thotė pa prezencėn e eprorėve tė tyre ndėrkombėtarė.

Kosovapress: Nga demonstrata e 10 shkurtit janė me dhjetėra tė plagosur dhe dy tė vdekur. Ēka nėse policia intervenon si atė ditė?

Konjufca:Asgjė, vetėm se unė mendoj se ky sistem i padrejtė ia pėrshpejton fundit vetvetes dhe definitivisht e motivon popullin edhe mė shumė pėr domosdoshmėrinė e ndryshimit tė kėtij regjimi tė padrejtė. Regjimi vetėm vazhdon tė tregojė fytyrėn e tij tė vėrtetė, pėrderisa kjo i ngrit tensionet dhe vjen deri tė njė vetėvrasje e kėtij sistemi.

Kosovapress:Doni tė thoni se tani keni pėrkrahje mė tė madhe?

 Konjufca: Natyrisht qė do tė kemi, sepse prej se ėshtė krijuar “Vetėvendosja” nuk i ka rėnė pėrkrahja ndonjėherė, por nė vazhdimėsi jemi duke u rritur, aq mė tepėr qė tash po mbahen nė burg padrejtėsisht njerėzit qė demonstruan paqėsisht, ndėrsa nė burg do tė duhej tė ishin kriminelėt, ata qė plagosėn e qė vranė. Mirėpo kėto veprime kriminale tė kėtij regjimi edhe mė shumė i kanė bindur dhe i kanė qartėsuar politikisht njerėzit, prandaj mendoj se pjesėmarrja nė demonstratė do tė jetė edhe mė e madhe.

Kosovapress: Ju tani jeni para njė situate tė re, meqė ka edhe tė vdekur. Mendoni tė ndryshoni formėn e demonstrimit?

Konjufca: Jo nuk do tė ndryshojmė, por do tė vazhdojmė me kėtė formė paqėsore tė demonstrimit. Mirėpo, duhet tė dinė se asnjė populli nuk mundet pandėrprerė t’i shkelet vullneti politik, bile aty ku kanė filluar tė pėrdoren armėt kundėr popullit, vullneti i tij veē sa ėshtė forcuar edhe mė shumė. Sikurse ka ndodhur edhe nga pėrpjekja e Serbisė pėr tė na shtypur me armė, qė nxiti edhe mė shumė vendosmėrinė e popullit tonė pėr ēlirim.

Kosovapress:Meqė pritni pjesėmarrje mė tė madhe, sa ka rrezik qė demonstrata t’ju dalė nga kontrolli?

Konjufca: Nuk ma merr mendja qė do tė dalė nga kontrolli, sepse kemi bėrė pėrgatitjet e nevojshme, numri i kujdestarėve do tė jetė mė i madh, por edhe kemi vėrejtur se te demonstruesit ekziston njė gatishmėri tejet e lartė qė t’iu pėrmbahen skenarit organizativ tė Lėvizjes “Vetėvendosje!”. Dihet fare mirė se nė demonstratėn e 28 nėntorit gjithēka ka shkuar nėn kontrollin e duhur dhe ajo ēka ka ndodhur ka qenė e paraparė nė skenarin tonė, por kjo nuk ndodhi edhe me 10 shkurt, sepse policia e ndėrpreu marshin tonė me plumba dhe gjak. Ne jemi qė kjo tė mos pėrsėritet mė 3 mars dhe tė realizojmė skenarin tonė, ku masa do tė jetė e dėgjueshme ashtu siē ka qenė mė 28 nėntor.

 Kosovapress: Bisedimet nė Vjenė janė para pėrfundimit dhe dokumenti i Ahtisarit nė mars pritet tė shkojė nė Nju Jork. Cili ėshtė efekti i demonstratave nė kėtė kohė dhe ēka mund tė ndryshohet me to?

 Konjufca: Duhet tė pėrmend ato qė ka thėnė Ismail Qemajli, se njė popull qė hesht edhe vdes. Nė momentin qė Serbia po bėn demonstrata pėr tė riokupuar Kosovėn, ne duhet tė bėjmė demonstrata kundėr planeve tė Serbisė, si dhe kundėr pakos sė Ahtisarit qė pėrmban nė masė tė madhe kėto plane serbe pėr tė copėtuar Kosovėn nėpėrmjet decentralizimit, pėr tė zhdukur kulturėn dhe historinė tonė mesjetare si popull autokton i Kosovės. Ne mendojmė qė kėto plane duhet tė kundėrshtohet me demonstrata sa mė masive tė mundshme dhe prej tyre ka vetėm gjėra pozitive dhe asgjė negative pėr Kosovėn. Populli tregon nėpėrmjet kėtyre demonstratave qė ėshtė kėtu, qė ėshtė i zėshėm dhe qė nuk do tė pranojė ēfarėdo plani, pėrveē ato plane me tė cilat ai pajtohet. Ndėrsa kėta negociatorėt s’po e pyesin popullin me ēka pajtohet dhe me ēka nuk pajtohet, por po vendosin vetė me disa grupe qė kanė krijuar dhe popullit nuk po i jepet e drejta pėr tė shprehur mendimin e tij.

Kosovapress: Nga partitė politike qė bėjnė pjesė nė Grupin Negociator, jeni cilėsuar si njerėz ekstremistė, radikalė, tė papėrgjegjshėm qė po veproni kundėr pavarėsisė sė Kosovės. Si i komentoni kėto?

Konjufca:Kėtyre njerėzve liria iu duket kategori radikale pėr arsye se ata tashmė kanė hequr dorė prej vullnetit tė popullit dhe janė absolutisht instrument i UNMIK-ut dhe i interesave tė caktuar tė disa ndėrkombėtarėve. Si tė tillė kėta negociator dhe parti politike, vullnetin e popullit e shohin si kategori tė skajshme, do tė thotė si diēka ekstreme, kurse pėr Lėvizjen “Vetėvendosje!”, realizimi i pakusht i tė drejtės sė popullit pėr vetėvendosje ėshtė njėra nga gjėrat mė normale dhe parakusht i demokracisė.

Kosovapress:Janė disa demonstrues tė burgosur nė mesin e tyre edhe Albin Kurti. Kėto burgosje ju i keni cilėsuar si politike. A i keni vizituar ata, ēfarė trajtimi po iu bėhet?

Konjufca:Disa prej tė arrestuarve qė u patėn dėnuar me nga 40 dhe 15 ditė burg po vuajnė dėnimin, ndėrsa shpesh herė nė burgje ka pasur raste tė provokimit tė hapur nga institucionet e burgut. Kemi pasur pėrsėritjen e fenomenit tė ofrimit nė shujta tė produkteve serbe, por aktivistėt kanė refuzuar kėto produkte duke kushtėzuar me grevė urie dhe mandej drejtoria e burgut ka vendosur qė tė heqė kėto produkte tė Serbisė. Ndėrsa sa i pėrket Albin Kurtit, ju e dini qė vetėm iu ka vazhduar paraburgimi prej 30 ditėve dhe tani ėshtė nė burgun e Pejės. Ne nuk kemi shkuar ta vizitojmė, sepse nevojitet njė vendim special i gjykatės, e ne nuk mund tė marrin vendime tė tilla prej institucioneve qė nuk janė tė popullit, por kam pėrshtypjen qė edhe Albinit nuk do t’i vinte mirė tė bėnim njė gjė tė tillė.

Kosovapress: A keni pėrkrahjen e organizmave tjerė politik dhe shoqėror tė Kosovės pėr demonstratėn e 3 marsit?

Konjufca: Sa mė lart qė ngjitesh nė parti politike pėrkrahja ėshtė mė e vogėl, kurse nė majėn e kėsaj piramide ne kemi kundėrshtarėt, mirėpo sa mė poshtė kėsaj piramide partiake, baza e anėtarėsisė sė zakonshme nėpėr komuna dhe fshatra tė ndryshme ėshtė shumė e madhe, sepse nuk janė tė afėrt me krerėt e kėtyre partive. Kėta njerėz na ndihmojnė nė mėnyra tė ndryshme dhe marrin pjesė nė masė tė madhe nė demonstratat tona, por mė shumė do tė marrin pjesė nė tė ardhmen, sepse fenomeni i shkėputjes sė krerėve tė partive politike prej popullit po rritet. Meqė kėtyre negociatorėve nuk ėshtė duke iu interesuar dhe mbrojtur interesin politik tė popullit, kėta njerėz qė kanė votuar ndonjėherė pėr ndonjė parti politike po ofrohen me Lėvizjen “Vetėvendosje!”.

Kosovapress: Ju thatė se nuk keni arritur ndonjė marrėveshje me policinė. Ēka nėse bllokohet rruga si mė 10 shkurt dhe nuk lejohet marshimi i protestuesve?

 Konjufca: Nėse policia do tė bllokojė rrugėn, unė mendoj se aktivistėt do tė duhej tė synonin ta merrnin rrugėn, sepse ajo ėshtė hapėsirė elementare publike ku masa ka tė drejtėn e demonstrimit. Kjo pėr faktin se mandej nuk na mbetet ndonjė vend tjetėr ku do tė mund tė demonstronim, por me kėtė veprim ky regjim politik qė ėshtė antidemokratik shndėrrohet nė tiranik, e cila ėshtė faza mė e rėndė e njė diktature, sepse qytetarėve pėrpos qė iu mohohet vullneti politik, mohohet edhe e drejta njė elementare civile me tė cilėn kthehemi nė shekujt e mesjetės. Mirėpo kjo do tė pėrshpejtojė fundin e kėtij procesi politik, sepse pakėnaqėsia ėshtė nė rritje tė madhe.

Kosovapress:Deri kur do tė demonstroni dhe a ėshtė kjo mėnyra e vetme pėr realizimin e synimeve qė ka “Vetėvendosja”?

Konjufca: Ne do tė demonstrojmė deri nė momentin kur tė tjerėt tė na pranojnė tė drejtėn tonė si popull, pėr tė shprehur tė papenguar mendimin dhe vullnetin tonė politik, dhe tė ndėrtojmė institucione tė cilat janė reflektim i kėtij vullneti. Mendojmė qė kjo ėshtė njėra ndėr format e domosdoshme tė konfirmimit dhe imponimit tė vullnetit politik tė popullit. Natyrisht qė kėtė e kemi thėnė edhe me parė, se nė raport me pushtetin e brendshėm shfaqin vullnetin tonė nė kėtė mėnyrė, pra me demonstrata paqėsore, por nėse mendon Serbia qė nė Kosovė mund tė rikthehet prapė, atėherė Lėvizja “Vetėvendosje!” automatikisht shndėrrohet nė mekanizėm ēlirimtar dhe do tė kėrkojė prej popullit mobilizim tė pėrgjithshėm.

Intervistoi: Kreshnik Llabjani

Kthehu ne fillim

___________________________

Barometri Diplomatik 

PSE DUHET TĖ MBĖSHTETET LĖVIZJA  VETĖVENDOSJE E ALBIN KURTIT?

Shkruan: Prof.Dr.Mehdi HYSENI

Mė 28.02.2007

________________________________________________

“ A desk is a dangerous  place from which to watch the world.” (John  le CARRE)

Duke qenė se populli shqiptar i Kosovės qė nga themelimi  dhe veprimi i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit(1878) e, edhe sot, ėshtė duke derdhur lumenj  gjaku dhe, duke flijuar viktima tė panumėrta pėr t’u skapulluar  pėrgjithmonė nga errėsira dhe nga shtypja e sundimit kolonial  tė Serbisė gjenocidale (1846-2007), si rrjedhim, nė kėtė kontekst, duhet tė shikohet edhe dalja nė skenėn politike kombėtare shqiptare e Lėvizjes Vetėvendosja me Albin Kurtin nė krye dhe me tė gjithė bashkėveprimtarėt dhe ithtarėt  e tjerė tė tij, pa dallim moshe, profesioni, funksioni, uniforme policore, ministrore, politike, diplomatike a ushtarake..., etj., sepse si pėr nga emėrtimi, ashtu edhe pėrmbajtja dhe veprimi i saj, Vetėvendosja   ėshtė vetė populli shqiptar i Kosovės, e jo kurrfarė “bishti” i forcave  tė shėrbimeve sekrete e policore tė Srbisė (ashtu siē po e akuzojnė serbofilėt e paudhėzuar dhe destruktivė), as shėrbėtori i verbėr mėditor i politikės ditore tė dėshtuar vendore, as i politikave agjenturore tė huaja, tė infilturara nė Kosovė gjatė tetėvjeēarit tė shkuar.

Kjo ėshtė njė nga arsyet me bazė dhe racionale pse tė gjithė ne duhet t’i mbėshtesim pa asnjė rezrevė kėrkesat imediate historiko-poltiike, juridike dhe kombėtare shqiptare tė Vetėvendosjes, sepse nė thelb ato janė sublimimi i pėrmbajtjes sė kėrkesės sė ligjshme dhe legjitime  njėshekullore tė shqiptarėve tė Kosovės (1878-2007), tė cilėt me tė drejtė kėrkojnė liri, vetėvendosje dhe pavarėsi pėr veten e tyre dhe pėr Kosovėn shqiptare.

 

Albin Kurti i arrestuar mė 10 shkurt 2007

_____________________________________

Pra, mbi asnjė bazė (qoftė historike, juridike, politike, kombėtare a demokratike) nuk ekzison nevoja qė politikat dhe partitė ekzistuese shqiptare nė Kosovė a mė gjerė (pozitė  ose opozitė) ta vėnė nė dyshim a nė pikėpyetje lindjen dhe daljen nė skenėn politike tė Lėvizjes Vetėvendosja, sepse kjo ėshtė nja nga instrumentetet dhe mekanizmat  mė tė natyreshėm, mė racional, mė vizionarė dhe mė gjithpėrfshirės i shumicės dėrrmuese tė popullit shqiptar nė Kosovė.

Madje, pa asnjė aluzion as apologji politike, mund tė thuhet se deri mė sot nė skenėn politike nė Kosovė, Vetėvendosja  si pėr nga rivendikimet e saj programore, ashtu edhe pėr nga opercionalizimi i mjeteve  dhe i mekanizmave tė saj funksionalė pragmatikė, ėshtė njė nga lėvizjet mė tė qėlluara dhe mė tė avancuara, dhe pa asnjė kompleks, as hezitim (pavarėsisht nga vrasjet, plagosjet, shantazhet, xhelozia dhe konflikti i gjeneratave tė dėshtuara politike, tė cilat pėr shkak tė kundėrtive, tė  pėrēarjeve, tė thėrmimit dhe tė armiqėsive tė tyre, tė prirura nga interesat egoiste, egocentrike, sektariste, karrieriste, krahinore e mahallore, deri mė sot edhe nuk ia kanė arritur qė t’i realizojnė qėllimet dhe aspiratat e tyre tė fundit- kurorėzimin e pavarėsisė sė Kosovės), as frikė nga armiqtė vrasės, tė brendshėm, as tė jashtėm, por janė tė vendosur dhe pakompromis, qė me ēdo kusht (hiq mė larg se kėtė vit,2007) ta jetėsojnė nė praktikė parimin e vetėvendosjes  dhe parimin kombėtar si nė kuptimin  e sė drejtės historike, ashtu edhe tė sė drejtės ndėrkombėtare pėr Kosovėn shqiptare.

Sa mė sipėr, jo vetėm nė protestat e ardhshme tė marshit tė Vetėvendosjes, tė parashikuara mė 3 mars 2007, por as nė tė ardhmen, ushtruesit zyrtarė tė dhunės, tė vrasjes, tė persekutimit, tė survejimit, tė perkuizimit, tė keqtrajtimit psikiko-fizik brutal, tė marrjes nė “biseda informative”,  tė shkatėrrimit tė lokaleve zyrtare, tė banesave dhe tė shtėpive tė veprimtarėve tė Vetėvendosjes, prerazi duhet tė heqin dorė, sepse tė gjitha kėto mjete dhe metoda “tekniko-teknologjike”  janė kopje origjinale e strategjisė sė frikėsimit tė Serbisė policore dhe militariste tė regjimit gjenocidal tė Slobodan Milosheviqit nė funksion tė vrasjes, tė plagosjes, tė ekzekutimit, tė shfarosjes dhe tė dėbimit nga Kosova (mbi 1 milion) tė tė gjithė atyre shqiptarėve, qė mbėshtetnin vetėvendosjen dhe pavarėsinė e Kosovės nga Serbia kolonialiste gjenocidale.

Pavarėsisht nga ambiciet karrieriste dhe foteliste tė “elitės” sė kullakėve tė rinj, me tendencė qė kurrė tė mos i braktisin dietat, favoret dhe  kulltuqet ministrore tė qeverisė dhe tė parlamentit te Kosovės, 10 Shkurti 2007, mė nė asnjė formė nuk guxon tė pėrsėritet mbi kurrizin dhe mbi jetėt e Vetėvendosjes, sepse ajo ėshtė vetė truri, zemra, shpirti dhe frymėmarrja e lirė e shumicės dėrrmuese tė popullit shqiptar tė Kosovės.

Ata qė, nė ēfarėdo forme e kundėrshtojnė dhe e lujftojnė  Lėvizjen Vetėvendosja,  s’ka dyshim se ata edhe janė kundėr vetėvendosjes dhe pavarėsisė sė plotė Kosovės, ashtu sikurse ishte nė veprim  dhe, ende ėshtė Serbia gjenocidale e Slobodan Milosheviqit.

Fundja,  “elita” e kullakėve tė rinj tė politikės zyrtare (pavarėsisht nga mbėshtetja e “suflerėve” tė pėrkohshėm), nuk ka  asnjė arsye pse tė vėrsulet ashtu  egėrisht dhe armiqėsisht  (ashtu sikurse veproi  regjimi kriminel i Slobodan Milosheviqit) nė rininė shqiptare tė Vetėvendosjes, sepse shfaqja dhe demonstrimet e saj paqėsore demokratike  pėr realizimin e ngutshėm tė vetėvendosjes sė Kosovės, pikėsėpari provojnė dėshtimin e deritashėm tė politikave tė qeverisė dhe tė parlamentit tė Kosovės (2000-2007).

Thjesht, “elita politike”  zyrtare e Kosovės, shfaqjen e  Vetėvendosjes sė  Albin Kurtit, duhet ta kuptojė drejt se ajo ėshtė vetė populli i Kosovės (jo si “ grup ose elitė politike”, e cila nė emėr tė demokracisė  dhe tė pavarėsisė sė Kosovės  lufotn pėr “pushtet tė pėrjetshėm” e jo pėr shtet vetėvendosės dhe sovran) ; se ajo ėsht  i vetmi korrektor opozitar politik, i cili nė kėto ēaste tė rėnda dhe vendimtrare  historike pėr fatin e Kosovės, nė saje tė sakrificave, tė gjakut dhe tė jetėve tė pakursyera po orvatet tė shpėtojė atė, qė me ēdo kusht duhet shpėtuar- Kosovėn shqiptare nga armiqtė e brendshėm dhe tė jashtėm shekullorė serbofilė dhe serbomėdhenj.

 Duhet t’i rikujtojmė “planerėt”, “gjykatėsit policorė” dhe  ushtruesit e dhunės sė orgnaziuar zyrtare tė Kosovės, se ata qė e rrahin, e vrasin, e plagosin dhe, nė froma tė ndryshme i keqtrajtojnė dhe i dėnojnė veprimtarėt dhe simpatizuesit e Vetėvendosjes, sė shpejti do tė ballafaqohen edhe me gjyqėsinė  e mirėfilltė vendore dhe  ndėrkombėtare.

 

Kthehu ne fillim

___________________________________________

 

ALBIN KURTI NUK  ĖSHTĖ ARRESTUAR NGA KĖRKESA E PROKURORIT,

POR NGA KĖRKESA E GRUPIT TĖ UNITETIT

Intervistoi: Kreshnik LLABJANI

Mė 16.02.2007, Prishtinė

____________________________

FOTOGALERIA E DHUNĖS POLICORE

Kliko mbi foto:

 

Drejtori ekzekutiv i Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut (KMDLNJ), Behxhet Shala, tha nė njė intervistė pėr Kosovapress se demonstrata e organizuar nga Lėvizja “Vetėvendosje!” mė 10 shkurt ka qenė tėrėsisht paqėsore, ndėrsa dhuna e ushtruar nga Policia e UNMIK-ut dhe SHPK-sė ėshtė e barabartė me krimin. Serbėt kanė protestuar kur kanė dashur dhe ua kanė futur flakėn veturave tė UNMIK-ut dhe kanė lėnduar policė nė veri tė Mitrovicės, dhe askush nuk ka intervenuar nė kėtė mėnyrė sikur mė 10 shkurt nė Prishtinė dhe nuk kanė vrarė protestuesit serbė. Sipas tij njė pjesė e mediave gjatė kėtyre ngjarjeve kanė qenė tė njėanshme, nė veēanti televizionet, tė cilat dy ditė rresht janė munduar t’i fshehin faktet duke lėnė pėrshtypje qė nė Kosovė nuk ka ngjarė asgjė.

Bexhet Shala

_______________________

Kosovapress: KMDLNJ ka monitoruar protestėn e 10 shkurtit tė organizuar nga Lėvizja “Vetėvendosje!”. A kanė qenė paqėsor demonstruesit ?

Shala: Po, ėshtė e vėrtetė. Ne kemi monitoruar demonstratėn qė nga fillimi i saj deri nė pėrfundim, madje kemi shkuar nė mbrėmje edhe kemi qėndruar pėr tri orė nė Qendrėn Emergjente. E kemi njė pasqyrė komplete tė asaj se ēka ka ngjarė mė 10 shkurt.

Protesta ka pasur karakter paqėsor dhe policia nuk ka pasur asnjė arsye tė intervenojė nė atė mėnyrė siē e pamė. I vetmi agresivitet duke futur kėtė fjalė nė thonjėza ėshtė ajo qė protestuesit i kanė hequr barrikadat, mirėpo kėto lloj barrikada hiqen nga protestuesit nė tė gjitha vendet e botės dhe nuk ėshtė faji i protestuesve qė kanė hequr ato, por faji i policisė qė ka vendosur ato dhe nuk ka lėnė marshimin e protestuesve.

Konsideroj se nuk ka qenė nevoja tė pėrdoret aspak dhuna, ndėrsa ajo ēka ka bėrė policia ėshtė dhunė e barabartė me krimin, sepse policėt e UNMIK-ut dhe njė pjesė e atyre tė SHPK-sė kanė shprehur mllefin nė protestues duke shtirė nė protestues sikur ata tė ishin derra.

Kosovapress: Policia deri tani si pretekst tė dhunės ka pėrdorur deklaratat se demonstrata nuk ka qenė e paralajmėruar. A ėshtė ky arsyetim?

Shala: Jo aspak. Ju e dini shumė mirė qė nė Kosovė janė mbajtur shumė protesta qė nuk janė paraqitur nė polici. Serbėt kanė protestuar kur kanė dashur dhe ua kanė futur flakėn veturave tė UNMIK-ut dhe kanė lėnduar policė nė veri tė Mitrovicės, dhe askush nuk ka intervenuar nė kėtė mėnyrė sikur mė 10 shkurt nė Prishtinė dhe nuk kanė vrarė protestuesit serbė. Nuk ėshtė problemi te marrja e lejes, por problemi ėshtė se urdhri pėr intervenim tė policisė ka qenė urdhėr politik.

Nga kjo shihet qė kanė dashur qė njėherė e pėrgjithmonė ta largojnė nga skena Lėvizjen “Vetėvendosje!” dhe t’i japin njė goditje tė rėndė dhe frikėsojnė tė gjithė ata qė kundėrshtojnė pakon e Marti Ahtisarit dhe dallaveret qė ėshtė duke bėrė i ashtuquajturi Grup i Unitetit. Nuk ka qenė qėllimi se a ėshtė marrė leje a jo, sepse ata e kanė ditur shumė mirė qė “Vetėvendosja!” nė asnjė rast pėrpara nuk ka marrė leje, por ka qenė njė vlerėsim politik i ndėrkombėtarėve dhe i vendorėve qė tė sulmohet “Vetėvendosja!”, ngase kjo lėvizje ėshtė forcuar aq shumė saqė mund t’iu prishė planet kėtyre politikanėve.

Kjo nuk ėshtė bėrė nė mėnyrėn ad-hoc, prandaj edhe mė duken qesharake deklaratat e policėve tė SHPK-sė kur thonė se nuk e kanė ditur se si do tė veprojė policia e UNMIK-ut. Nė fakt policėt e SHPK-sė po tė ishin policė tė vėrtetė nė atė ēast kur policia e UNMIK-ut ka filluar tė shtijė nė protestues, do tė ktheheshin kundėr policisė sė UNMIK-ut dhe do t’i mbronin protestuesit, prandaj edhe SHPK ka pėrgjegjėsi pėr kėto krime.        

Kosovapress: Deri tani kemi dy dorėheqje, ministrit tė Brendshėm Fatmir Rexhepi dhe komisarit tė policisė sė UNMIK-ut, Stiven Kurtis. A janė tė mjaftueshme ato duke marrė pėr bazė ngjarjen qė ndodhi?

Shala: Kėto nuk janė dorėheqje aspak, por janė detyrimi pėr dorėheqje, sepse edhe ministri Rexhepi po tė ishte pyetur do tė qėndronte nė atė post edhe 100 vjet dhe me asnjė kusht nuk do tė largohej, por thjesht e kanė larguar, edhe pse Fatmir Rexhepi s’ka bėrė asgjė, duke menduar tė qetėsojnė situatėn dhe tė gjitha gjynahet t’ia adresojnė njė njeriu.

Rexhepi ka qenė i detyruar tė japė dorėheqje, pasi qė kanė parė se kanė bėrė krim, kanė bėrė njė budallallėk dhe mandej kanė detyruar edhe komisarin e Policisė sė UNMIK-ut, Stiven Kurtis qė tė japė dorėheqje, sepse as ky nuk do tė largohej ngase ka pasur pėrkrahjen absolute. Ju e dini qė shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker disa herė radhazi ka thėnė se i beson atij njeriu njė ditė para se tė kėrkojė dorėheqjen e tij.

Unė them se me kėto dy dorėheqje janė munduar qė situata tė kamuflohet dhe pėrgjegjėsit kryesorė t’i ikin pėrgjegjėsisė, sepse e thashė nė fillim qė policia nuk ka vepruar sipas tekeve tė saj, por urdhri ka qenė politik i ndėrkombėtarėve dhe vendorėve, dhe pėrgjegjėsia duhet tė jetė politike. 

Kosovapress: Aludoni nė kėtė rast te Grupi Negociator dhe shefi i UNMIK-ut?  

Shala: Padyshim. Grupi Negociator ėshtė pėrgjegjėsi kryesor edhe pėr situatėn qė ka ardhur deri kėtu, e sidomos ėshtė pėrgjegjės kryesor pėr eskalimin e situatės nė ditėn e protestave, ngase Grupi Negociator apo i ashtuquajturi Grup i Unitetit atė ditė po tė ishte grup i vėrtetė, do tė dilte edhe do t’i drejtohej popullit.

Mirėpo ata nuk kanė bėrė as pėrpjekjen mė tė vogėl dhe turpi mė i madh i tyre ėshtė se nė ditėn qė nė rrugėt e Prishtinės janė vrarė njerėzit dhe ka pasur gjakderdhje. Ata kanė shkuar me helikopter tė KFOR-it nė veri tė Mitrovicės, ngase edhe pse thonė qė Kosova ėshtė njė territor nuk ua ka mbajtur tė ecin nė kėmbė nėpėr territorin e Kosovės.  

Fjalia popullore “budallakia nuk ka skaj” vėrtetohet me vetė faktin qė po i njėjti grup njė ditė pas demonstratės, mė 11 shkurt, i gjykon si fajtorė protestuesit dhe kėrkon pėrgjegjėsi penale ose nė mėnyrė recidive e kėrkon arrestimin dhe dėnimin e Albin Kurtit. Kurti nuk ėshtė arrestuar nga kėrkesa e prokurorit, por nga kėrkesa e Grupit tė Unitetit. Kjo nė ēdo vend normal pas kėsaj deklarate dikush do t’i nėnshtrohej pėrgjegjėsisė, ngase nuk mundet njė institucion politik tė kėrkojė arrestimin dhe burgosjen e askujt.  

Kosovapress: Ėshtė thėnė se do tė bėhen hetime tė hollėsishme. Sa do tė jenė kėto hetime tė pavarura duke ditur se kėto hetime do tė bėhen nga policėt qė janė kolegė me ata qė kanė intervenuar? 

Shala: Jam shumė i sigurt qė kėto hetime t’i quaj kushtimisht tė pavarura, janė mė tepėr pėrpjekje pėr tė fituar kohė, sepse ka mundėsi pėr manipulime tė ndryshme dhe tė amortizohet problemi. Nuk ka asnjė teori, e cila nėnkupton se ata qė kanė qenė tė implikuar nė krim, si drejtpėrdrejt ose me logjistikė, apo me diēka tjetėr tė japin kontributin e tyre nė zbardhjen e kėtyre krimeve.

Mendoj se kėto do tė jenė pėrsėritje tė hetimeve qė u patėn bėrė kohė mė parė nė Burgun e Dubravės, pas vrasjes sė katėr tė burgosurve, ku po ai komision pati dal me konstatimin se faji ėshtė i tė burgosurve. Nuk ėshtė mirė tė prejudikohet rezultati i hetimeve, por nėse merren parasysh rastet e ngjashme, atėherė do tė shohim se ky hetim do tė ndriēojė rastin nė atė mėnyrė qė pėrgjegjėsit e vėrtetė tė mos dalin para drejtėsisė. Vetė fakti qė janė bėrė disa dorėheqje tregon se atyre personave u kanė krijuar imunitet nga pėrgjegjėsia penale.

Kosovapress: Sipas jush kush duhet tė bėjė hetimet?

Shala: Hetimet mė sė mirė do tė bėheshin nėse angazhohen ekspertė nga organizatat pėr tė drejtat e njeriut ndėrkombėtare dhe vendore, ekspertė tė mjekėsisė ligjore, mandej edhe ndokush nga Fakulteti Juridik, por nė asnjė mėnyrė nuk do tė duhej tė ishin ata qė kanė qenė tė implikuar drejtpėrdrejt nė krim.  

Kosovapress: Ju thatė se demonstruesit ishin paqėsor, mirėpo pėrveē plagosjeve dhe vrasjeve kemi edhe tė arrestuar. Pse?

Shala: Kjo ka qenė vetėm njė pėrpjekje pėr tė qėruar hesapet dhe shuar Lėvizjen “Vetėvendosje!”. Disa prej tė dėnuarve edhe mė parė kanė qenė tė kėrkuar nga policia, ngase ose kanė qenė tė dėnuar mė herėt me kusht ose me arrest shtėpiak dhe kėtė radhė kanė shfrytėzuar rastin qė edhe t’i dėnojnė me burg. Meqė protesta ka pasur kėrkesa ekskluzivisht politike, padyshim qė tė burgosurit janė tė burgosur politikė dhe si tė tillė duhet tė trajtohen. Sidomos qysh tash nė rastin e Albin Kurtit dihet se edhe preteksti, edhe konteksti dhe ēdo gjė ėshtė politike dhe ėshtė duke iu pėrgatitur njė proces krejtėsisht i montuar politik. Po tė shikohen akuzat shihet se Albin Kurti po mundohet tė trajtohet sikur tė ishte Bin Ladeni, e dihet fare mirė qė Kurti nuk ka bėrė asgjė pėrveē qė ka kėrkuar tė drejtėn elementare qė i takon njė populli, tė drejtėn pėr vetėvendosje nė mėnyrėn mė paqėsore, ndėrsa kėta pushtetarė, pėr tė shpėrlarė krimet qė kanė bėrė, po mundohen t’ia ngarkojnė atij.

Kosovapress: A keni vizituar ju tė burgosurit. Ēfarė trajtimi ėshtė duke ju bėrė atyre?

Shala: Kemi pasur njė leje qė t’i vizitojmė tė arrestuarit nė qendėr tė ndalimit ku mbahen maksimalisht 72 orė dhe kėtė e kemi bėrė sikur pėr ēdo rast tjetėr dhe kemi vėrejtur se policia nuk ėshtė sjell keq, mirėpo tė arrestuarit kanė pasur shumė goditje gjatė arrestimit dhe ju e dini qė aktivistėt e “Vetėvendosjes!” qė janė arrestuar edhe mė parė janė rrahur brutalisht nė ndėrtesat e policisė. Ndėrsa nė protestėn e 10 shkurtit, Kurti ka qenė i rrezikuar edhe para se tė arrestohej dhe ka pasur pėrpjekje pėr ta vrarė, por ashtu edhe dy aktivistė tė tjera tė majės sė “Vetėvendosjes!” Glauk Konjufca dhe Liburn Aliu janė plagosur me plumba gome nė fytyrė, kjo do tė thotė se qėllimi ka qenė i paramenduar.

Kosovapress: Nė njė deklaratė tė KMDLNJ-sė ėshtė thėnė se mediat kanė qenė tė njėanshme dhe kanė dalė nė anėn e krimit. Mund tė sqaroni kėtė ?

Shala: Padyshim qė kjo qėndron, por nuk kemi thėnė pėr tė gjitha mediat, por pėr njė pjesė tė tyre. Mediat elektronike kanė qenė tė ulėta nė raportimet e tyre, nė veēanti televizionet, tė cilat dy ditė rresht kanė qenė shumė tė njėanshme dhe janė munduar t’i fshehin faktet duke lėnė pėrshtypje qė nė Kosovė nuk ka ngjarė asgjė. Po ashtu ėshtė shumė e vėrtetė qė njė pjesė e mediave tė shkruara e kanė pėrgatitur terrenin paraprakisht pėr intervenim tė policisė, duke akuzuar gjithmonė dhe apriori Lėvizjen “Vetėvendosje!” si njė lėvizjeje tė dhunshme. Nė psikikėn e njerėzve ka krijuar bindjen se intervenimi i dhunshėm i policisė do tė ishte e vetmja mėnyrė e veprimit, kėshtu qė nė shumicėn e rasteve kanė dalė nė anėn e Ekipit tė Unitetit, duke ua mbuluar rrenat atyre dhe duke pėrhapur optimizėm se Kosova do tė bėhet shtet i pavarur dhe sovran, qė ka krijuar njė imazh krejtėsisht tė kundėrt me realitetin dhe pėr kėtė e mbajnė pėrgjegjėsinė.

Unė jam shumė i sigurt qė do tė vijė njė ditė dhe kėta njerėz tė mediave qė kanė vepruar kėshtu do tė turpėrohen, sepse edhe nė kohėn e ish-Jugosllavisė ėshtė deklaruar se mediat janė tė pavarura, por nga perspektiva e tashme e shohim se ēfarė kanė qenė mediat nė atė kohė. Prandaj me pėrgjegjėsinė mė tė madhe ju them se kėto media tash janė nėn nivelin e atyre nė Jugosllavi. Kurrė nė Kosovė nuk ka pasur media mė tė kontrolluara dhe mė tė censuruara, dhe kėtu fajin e kanė vetė gazetarėt, sepse ata janė tė obliguar tė informojnė opinionin nė mėnyrė objektive. Asnjė medium nuk ka reaguar me deklaratėn shumė skandaloze tė Ulpiana Lamės dhe tė Grupit tė Unitetit qė lėshoi mė 11 shkurt, ku dėnoheshin demonstruesit dhe kėrkohej arrestimi dhe dėnimi i Albin Kurtit.

Kosovapress: Pas demonstratės nėpėr televizionet tona kemi parė mysafirė tė ndryshėm nė emisione tė drejtpėrdrejta qė diskutonin pėr ngjarjet e 10 shkurtit, por asnjėherė nuk kemi parė pėrfaqėsues tė KMDLNJ-sė. Pse s’keni marrė pjesė, apo nuk ju kanė ftuar?

Shala: KMDLNJ qė nga ngjarjet e marsit 2004 kemi qenė nė pikė sulmi, nė radhė tė parė nga disa ndėrkombėtarė, por edhe nga disa media nė Kosovė, tė cilėt na kanė etiketuar nė forma tė ndryshme, vetėm pse gjithmonė kemi kėrkuar zbardhjen e sė vėrtetės. Ne pėr ngjarjet e marsit 2004 patėm kėrkuar qė pėrgjegjėsinė ta marrin vendorėt dhe ndėrkombėtarėt, por askush nuk dha pėrgjegjėsi askush, sepse tė dyja palėt kanė qenė palė e dallaveraxhinjve qė kanė ushqyer dhe mbrojtur njėri-tjetrin dhe si fajtor gjetėn mediat, tė cilave iu kanė thyer kurrizin me censura dhe kanė sulmuar KMDLNJ-nė.

Ne, pavarėsisht shumė sulmeve, kemi vazhduar punėn tonė dhe nė demonstratėn e 10 shkurtit kemi qenė e vetmja organizatė pėr tė drejtat e njeriut qė e ka monitoruar atė dhe ka informuar opinionin me deklarata shumė objektive, tė cilat disa media i kanė shtrembėruar dhe censuruar. Duhet treguar se KMDLNJ nuk e kanė ftuar televizionet dhe po filloj kėtu me RTV 21, i cili as edhe njė herė s’ka thirrur, mandej KTV na ka dhėnė hapėsirė me dy deklarata qė pastaj i kanė shtrembėruar pėr qėllim qė unė nuk e di, ndėrsa RTK ėshtė e vėrtetė qė ditėn e parė tė demonstratės na ka ftuar qė tė jemi mysafir tė drejtpėrdrejtė nė lajmet qendrore dhe ne kemi pritur qė tė shkojmė, por nė orėn 19:20 na kanė thėnė se kanė anuluar ftesėn tonė dhe se kanė nė emision dikė nga policia. 

Do tė thotė se na kanė anuluar KMDLNJ-nė qė ka monitoruar nė vazhdimėsi protestėn dhe kanė ftuar policinė qė ka qenė pėrgjegjėse pėr dhunėn dhe plagosjen e vdekjen e protestuesve. Kėtu shihet se qėllimi nuk ka qenė qė tė njoftohet opinioni me tė vėrtetėn, por me dezinformata. RTK mandej na ka ftuar pas disa ditėve nė emisione qė nuk janė aspak tė shikuara dhe pėr kėtė arsye ne nuk kemi pranuar qė tė shkojmė.

Kosovapress: A do tė vazhdojė KMDLNJ me punėn e saj nė monitorimin e ngjarjeve tė tilla si ajo e 10 shkurtit, meqė janė paralajmėruar edhe demonstrata tė reja?

Shala: Ne do tė jemi gjithmonė aty ku e kėrkon nevoja dhe do tė punojmė aq sa mundemi, edhe pse kemi njė hapėsirė tė ngushtuar tė veprimit, sepse donatorėt qė i pėrkrahin OJQ-tė nuk po e pėrkrahin KMDLNJ-nė, sepse nuk jemi nė vijė me proceset tė cilat po imponohen. Ndėrsa pėr ne nuk ka projekt mė tė madh se pasqyrimi i tė vėrtetės, nuk ka projekt mė tė madh se tė drejtat e njeriut dhe pėr ne nuk ka asnjė projekt, pavarėsisht se sa ėshtė i rėndėsishėm, se sa vetė Kosova. Besoj se ende ka nevojė pėr KMDLNJ, sepse u pa shumė mirė se po tė mos ishte kėshilli nė kėto protesta, nė fakt, tė gjithė do tė mbėshteteshin vetėm nė deklaratat e politikės dhe kėto institucione farse qė janė nė gjendje tė arrestojnė, plagosin dhe vrasin njerėz vetėm pėr tė mbajtur ato kulluqe tė mira qė kanė.

Kthehu ne fillim


______________________________

PSE NUK ĖSHTĖ FAJTOR ALBIN KURTI

Shkruan: Agim POPOCI

Mė 16.02.2007


Protesta e “Vetėvendosjes” me pėrfundim tragjik, ku humbėn jetėn dy qytetarė tė Kosovės, ishte paralajmėruar shumė kohė mė parė. Akuzat e Albin Kurtit drejtuar Ekipit Negociator ngelėn pa pėrgjigje pėrkundėr atyre qė u dėgjuan nė tre televizionet kombėtare tė Kosovės dhe shumė agjencive tė huaja.

A do tė ndahet dhe si do tė ndahet Kosova, ē‘ėshtė ky decentralizimi, krijimi i shoqėrisė kosovare dhe Kosova e sė ardhmes, ishin ēėshtje qė u trajtuan nga Albin Kurti, nė mėnyrėn e vet. Atij nuk iu pėrgjigj askush, edhe pse akuzohej nėpėr kulisa akademike dhe kafene, dhe mospėrfillja e Ekipit Negociator tė Kosovės fillimisht prodhoi, ngjyrosje qeverie, shtim tė numrit tė qytetarėve nė protesta dhe sė fundi edhe vrasje tė qytetarėve tė pafajshėm?!


I kujt ėshtė Ekipi Negociator?

Ekipi negociator nė asnjė moment nuk u krijua pėr t‘u shėrbyer partive ose grupeve tė caktuara qytetare, por qė nė fillimet e tij u quajt Ekipi Negociator i Kosovės. Injorimi total i atyre qė mendojnė ndryshe, kontakti me qytetarė, mospėrfillja e aktiviteteve tė shumta tė Lėvizjes “Vetėvendosje” krijoi njė situatė kaotike ku vetėm Albin Kurti nuk ka faj. Rrugėve dhe rrugicave tė Prishtinės komenti i vetėm qė mund tė dėgjoje ėshtė “mos u merr me atė budall”. Pėr t‘u ēuditur nuk ėshtė se nė Prishtinė mund tė ketė edhe njerėz tė krisur, por qė mbas kėtij njeriu njerėzit gjithmonė shtoheshin, ai inicionte shumė ēėshtje qofshin ato edhe shpifje, dhe nuk merrte pėrgjigje ndėrsa Ekipi negociator i Kosovės dhe liderėt institucionalė as sot e kėsaj dite nuk e kanė kuptuar se janė liderė edhe tė tė krisurve, homoseksualėve dhe biseksualėve, vegjetarianėve dhe mishngrėnėsve, diabetikėve dhe handikapatėve.

Albini sqaron:Decentralizimi dhe "eksterritorialiteti" rrėnjėt i kanė nė Serbi

________________________________________

Nė kohėn kur pėr planin e Ahtisarit po flisnin tė gjithė pėrveē Ekipit Negociator tė Kosovės, Albin Kurti arriti qė pėrmes hartave tė shpjegoi nė tė tria stacionet televizive kombėtare tė Kosovės, se si do tė bėhet ndarja dhe decentralizimi nė Kosovė. Edhe pse qytetarėt e Kosovės, gjatė procesit tė negociatave kishin rastin tė dėgjojnė pėr ekzistimin e shumė grupeve teknike, ata nuk dėgjuan ndonjė sqarim lidhur me kėto ēėshtje qė ngriti Kurti me shokė, por nuk harruan ta kėrkojnė policinė, kur ai ngjyrosi me ngjyrė tė kuqe ndėrtesėn e qeverisė sė Kosovės. Situata kaotike e krijuar nė kėtė protestė, njė gjendje e ndjerė pas pamjeve makabre kur Albin Kurti arrestohej dhe policia qė i fuste shqelma tė gjithė atyre qė nuk ishin nė uniformė, nuk shqetėsoi vetėm Ekipin Negociator tė Kosovės. Meqė metabolizmi i kėtyre njerėzve nuk ndryshoi, dhe populli nuk morri kurrfarė shpjegimi lidhur me ēėshtjet qė ngriti Kurti me shokė, nė pyetjen se ku ishte policia ndėrsa aktivistėt e Vetėvendosjes po ngjyrosnin qeverinė, ata shumė shpejt, pėr fat tė keq, do tė marrin pėrgjigje nė mėnyrėn policore, pėr tė dėshmuar se populli nuk dėgjon liderėt e tyre, shtetin ligjor dhe policor, por kjo nuk vlen edhe pėr Albin Kurtin qė jep shpjegime nė mėnyrėn e vet.



“UNMIK Police” shpk


Situata e krijuar nė pasditen e sė shtunės, pas vrasjes sė dy qytetarėve tė Kosovės ndėrsa po protestonin nė Prishtinė, ngriti shumė dilema ndėr tė cilat, mė e pakuptueshmja ishte se kush ėshtė fajtor pėr humbje jetėsh tė njerėzve tė pafajshėm. Ndėrsa bėhej me gisht nga pasqyra, ndėrsa imagjinohej Albin Kurti, fajtori kryesor qė lindi me keqkuptimet nė mes tė dėrguarit tė posaēėm tė OKB pėr statusin e Kosovės dhe Misionit tė OKB-sė nė Kosovė, ėshtė vetėm Ekipi Negociator i Kosovės. Pra, edhe pse ky i fundit mori guximin pėr tė fajėsuar nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė liderin e Lėvizjes Vetvendosje, kush duhet tė jetė fajtor pėr krijimin e kėtij lideri.
A nuk duhet tė turpėrohet ky Ekip Negociator kur tė gjitha ato fjalė qė i ka biseduar me Ahtisarin dhe shefin e UNMIK-ut, i ka pėrsėritur si papagall para qytetarėve tė Kosovės pa autorėsi, dolėn tė pavėrteta dhe zbuluan autorin. Pra, mirė qė statusi nuk u pėrcaktua brenda vitit 2006, ashtu siē premtuan dhe faj nuk kishin ata, pse qė nga viti 1999 ata nuk i referoheshin premtimeve perėndimore por faktorizoheshin me imagjinatėn e tyre? A nuk duhet tė turpėrohet ky Ekip Negociator kur rinia e moshės 20 vjeēare dėgjon nė njė miting njeriun i cili shumė kohė mė parė qėndroi pėr 28 vjet nė burg. Ēfarė mund tė thotė ai pėr Kosovėn qė administrohet nga OKB, ēėshtja e statusit zgjidhet po ashtu nga OKB, ndėrsa qeveria, parlamenti dhe Ekipi Negociator sot kanė humbur edhe kuptimin. Kėtu nuk ka shkencė, por vetėm njė garė nė premtime nga liderėt politikė tė Kosovės qė po bėhet me vite tė tėra.

A nuk duhet tė turpėrohet ky Ekip Negociator kur njė ēun si Albin Kurti arrin tė mbledhė aq shumė ithtarė pėr njė kohė aq tė shkurtėr, dhe tė cilėt janė tė gatshėm “tė hanė” edhe fishekun, nė njė konflikt OKB-OKB! Dhe kur fjalėn kryesore e merr Albin Kurti dhe pas tij politikanėt shqiptarė luajnė njė lojė mospėrfillėse, mikrofonin me ose pa dashje e merr policia. Pra, kur qytetarėt u merakosėn aq shumė pėr ndėrtesėn e bojatisur tė qeverisė dhe thėrrisnin “ku ėshtė policia” i erdhi radha edhe kėsaj tė tregojė dhėmbėt. Meqė nė rastin mė tė mirė, nuk ėshtė “UNMIK Police” shpk (lexo: shoqėri me pėrhapje tė kufizuar) ajo zbaton urdhrat, nuk shpėrndan demonstruesit, por vetėm nuk i lejon tė kalojnė vijėn e kuqe. Meqė kėta protestues nuk e njihnin vijėn e kuqe, ishin mėsuar tė thoshin tė vėrteta dhe tė pavėrteta, me ose pa dashje dhe ato merreshin tė mirėqena, ata nuk kanė faj pse e shkelėn kėtė vijė. Vetėm pėr kėtė arsye ata nuk duhej tė vriteshin. Ekipi i tyre Negociator nuk u kishte shpjeguar qartė se pėr asgjė nė botė nuk janė pyetur, as nė Vjenė dhe as nė Prishtinė, as nė Nju Jork dhe as nė Moskė, dhe se ata vetėm sa quhen liderė shqiptarė tė Kosovės. Pra mungon dhe mungonte transparenca.

Ata dhe qytetarėt e Kosovės nuk janė sqaruar se hartat qė kanė servirur janė paksa mė ndryshe. Decentralizimi nuk ėshtė njė ēėshtje e servirur nga shqiptarėt, pra nuk ėshtė prodhim shqiptar dhe pėrderisa nuk ėshtė i tillė, komoditeti pėr ta shpjeguar ishte dhe ėshtė edhe mė i madh. Dhe, ēfarė ėshtė mė e ēuditshme, nga i mori Albin Kurti ato harta. Thuhej nga burime tė sigurta, por cilat janė ato burime tė sigurta, kur asnjėri nga Ekipi Negociator nuk i shpjegon. Nėse ngjyra e kuqe ėshtė transportuar me njė makinė ministrie nga cilat burime janė siguruar kėto harta aq tė detajuara. Ēėshtja bėhet mė e ndėrlikuar sepse nė kėtė rast mungon edhe transparenca e transparencės. Ja pra pse s‘ėshtė fajtor, Albin Kurti. Atij i ėshtė lejuar qė nga njė Lėvizje e tė rinjve tė shndėrrohet nė njė lėvizje masive sepse mė shumė shpjegon njė Albin se tė gjitha partitė politike. Albin Kurti nuk u bė lider, atė e bėnė lider politikanėt e Kosovės. Ē‘ėshtė ky njeri qė shpjegon gjithēka, qė ka ēdo pėrgjigje, qė zbulon ato ēfarė ndodhen nė sirtarėt e Ekipit Negociator, Ahtisarit dhe shefit tė UNMIK-ut? Qytetarėt e Kosovės nuk kanė parė dhe dėgjuar tjetėr shpjegim, e pse mos t‘i besojnė Albin Kurtin. Ndėrsa liderėt politikė dhe institucional tė Kosovės, pėrderisa e kanė mos pėrfillur kėtė njeri, sot duhet tė shpjegohen pse kishin njė dozė aq tė madhe mospėrfilljeje, pse ata mendojnė se nuk duhet t‘i japin tė gjithėve llogari, pse duhet tė dėgjohet nga mediat e huaja se cili ėshtė fati i Kosovės, dhe nė fund fare pse duhet tė vritesh nėse nuk mendon si Ahtisari?

Kthehu ne fillim

________________________________

        

LAVDI TĖ RĖNĖVE NGA VRASTARĖT E UNMIK-ut

________________________________________________________

Po pėrgatitet njė gjykim politik kundėr Albin Kurtit

DEKLARATA E GRUPIT TĖ UNITETIT PAS PROTESTAVE TĖ 10 SHKURTIT 2007

ĖSHTĖ DHUNIM I DEMOKRACISĖ, THIRRJE PĖR LINĒIM

TĖ ALBIN KURTIT DHE LĖVIZJES “VETĖVENDOSJE”

KMDLNJ - Prishtinė mė 13.02.07

Sipas deklaratės dhėnė nga Albin Kurti, aktivist i lėvizjes “Vetėvendosja”, qė edhe sot u vizitua nga KMDLNJ, ndaj tij po pėrgatitet njė proces i montuar politik ku tėrė pėrgjegjėsinė pėr pasojat e protestave tė 10.02.07 po i ngarkohet atij dhe lėvizjes “Vetėvendosje”. Albini deklaroi se me rastin e tij - po merret Grupi i Unitetit qė botėrisht e pėrkrahu arrestimin e tij dhe sugjeroj dėnimin e tij si edhe Grupi i Kontaktit ose siē u shpall ai grupi 5+5 qė do tė shqiptojė dėnimin 10 vjet. Gjithnjė sipas deklaratės sė Albinit, rasti i ėshtė dorėzuar prokurores ndėrkombėtare Elizabet Ren. Albini ka refuzuar ēdo bashkėpunim me hetuesit  dhe se me gjithė dėshirė e pret ballafaqimin me gjykatėn.

KMDLNJ konsideron se Deklarata e Grupit tė Unitetit pas protestave tė 10.02.07 ėshtė dhunim i demokracisė, thirrje pėr linēim tė Albin Kurtit dhe Lėvizjes “Vetėvendosje”. Grupi i Unitetit e merr njėkohėsisht rrolin e prokurorit , gjykatėsit dhe ekzekutuesit, gjithnjė duke u thirr nė  gjyqėsi tė pavarur. Grupi i Unitetit sponsorues i dhunės dhe mbėshtetės i dhunės policore po e prejudikon fajsinė  pa filluar ende hetimet.

Njė pjesė e njėsisė speciale tė SHPK-sė e sidomos ajo ndėrkombėtare ėshtė e disponuar shumė armiqėsisht andaj Albin Kurti nuk ka siguri fizike nė burg andaj KMDLNJ apelon te Komiteti Ndėrkombėtar i Kryqit tė Kuq, Amnesty International dhe Human Rights Watch tė interesohen pėr rastin e Albin Kurtit sepse ky ėshtė  proces tipik politik qė po i montohet.

KMDLNJ tėrheq vėrejtjen se disa media janė vėnė nė ndjekje tė Albin Kurtit nė vend tė prokurorėve duke e shkelur nė mėnyrė tė pa skrupull etikėn profesionale dhe obligimin pėr informim objektiv.

KMDLNJ dorėheqjen e Ministrit pėr Punė tė Brendshme, Fatmir Rexhepi e vlerėson si pėrpjekje tė pėrgjegjėsve qė me prerjen e njė koke tė shpėtohen kokat e mėdha. Ish Ministri Rexhepi nuk ishte i sinqertė sepse edhe nė dorėheqje mundohej ta arsyetojė krimin.

Komandanti i policisė sė UNMIK-ut, Steven Kurtis

_______________________________________

KMDLNJ kėrkon urgjentisht tė largohet nga posti dhe Kosova Komandanti i policisė sė UNMIK-ut, St. Kurtis, dhe jo tė mbyllet rasti me largimin e ndihmėsit tė tij. St. Kurtis ėshtė pėrgjegjės kryesorė pėr masakrimin e protestuesve paqėsorė, zbatuesi i urdhrave politik, Sheremet Ahmeti nga SHPK si edhe kriminelėt e policisė sė UNMIK-ut nga Ukraina dhe Polonia qė shtin nė qytetarė tė paarmatosur. Ata nuk i kanė vrarė protestuesit por njėrin prej tyre e kanė ekzekutuar nga distanca 3 metra.

KMDLNJ kėrkon pėrgjegjėsi konkrete nga Grupi i Unitetit si dhe hapjen e hetimeve tė vėrteta pėr ndjekjen penale tė pėrgjegjėsve pėr krime.

KMDLNJ dyshon se i ashtuquajturi Komision i Pavarur pėr Hetime do tė jetė objektiv gjithnjė duke u mbėshtetur nė pėrvojat e mėparshme ( rasti i burgut tė Dubravės) kur i ashtuquajturi Komisioni i Pavarur i shpalli fajtorė tė burgosurit e mbytur nga policia ndėrsa fajtorėt i shpalli tė pafajshėm.

KMDLNJ konstaton gjithashtu se dėnimet e shqiptuara tė protestuesve tė protestės paqėsore janė dėnime politike dhe kėrkon lirimin e menjėhershėm tė tyre apo trajtimin si tė burgosur politik.

KMDLNJ falėnderon sinqerisht Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės – Qendrėn pėr Emergjencė pėr ofrimin me materialit komplet dhe tė pėrpunuar profesionalisht lidhur me trajtimin e protestuesve tė lėnduar nga policia nė protestat paqėsore tė 10.02.07.

KMDLNJ kėrkon qė tė bėhen publike rezultatet e obduksionit ngase, sipas informatave tė KMDLNJ-sė , zyra pėr siguri publike pranė Kryeministrit nė njė nga raportet e tij deklaron se njėri nga protestuesit qė ka vdekur, nuk ka vdekur nga arma e policisė por se ėshtė rrėzuar nga ballkoni.

Shėrbimi pėr Informim,   Prishtinė mė 13.02.07

Kthehu ne fillim

_________________________

ESKALUES I SITUATĖS ĖSHTĖ GRUPI I UNITETIT, NDĖRSA QEVERIA, PRESIDENCA DHE

PARLAMENTI JANĖ KUKULLA TĖ KĖTIJ GRUPI

Shkruan:Behxhet SHALA, Drejtor Ekzekutiv i KMDLNJ-sė

Mė 12.02.2007, Prishtinė

____________________________________

KMDLNJ dėnon dhunėn e policisė ndaj civile

KMDLNJ ngjarjet e 10 shkurtit 2007 i ka monitoruar me 11 monitorues nga selia nė Prishtinė dhe aktivistė nga terreni.KMDLNJ ka qenė e ftuar nga kreu i SHPK-sė nė mėnyrė qė tė tregohen kahet – drejtimet nė tė cilėn mund tė marshojnė pjesėmarrėsit e protestės. Para selisė “Vetėvendosja” nė qytezėn “Pejton” nė radhė tė parė ishin luftėtari i madh i tė drejtave tė njeriut Adem Demaēi, aktivistja e familjarėve qe kanė persona tė zhdukur –“Thirrjet e Nėnave”, znj. Ferdane Efendia si edhe udhėheqėsi i Lėvizjes “Vetėvendosja”, z. Albin Kurti. Kjo pėrbėrje nėnkuptonte karakterin paqėsor tė protestave. Protestat paqėsore edhe pse hasėn nė barrikadat e policisė i devijuan ato dhe shkuan nė drejtim tė pėrcaktuar nga policia. Rrugės gjatė marshimit ata kaluan pranė Ministrisė pėr Sport, Rini dhe Kulturė, si edhe afėr Ministrisė sė Shėrbimeve Publike, tė cilat po tė ishte qėllimi i protestuesve tė hynin nė to ato do tė merreshin shumė lehtė.

KMDLNJ ka qenė afėr kordonėve tė policisė tė vendosura para Teatrit Kombėtar nga njėsitė speciale tė policisė sė UNMIK-ut nga Polonia dhe Ukraina, tė cilėve mė vonė iu janė bashkėngjitur pjesėtarėt e xhandarmėrisė italiane dhe njėsitė elite tė SHPK-sė, tė dėshmuara mė parė nė demonstrimin e dhunės ndaj protestave paqėsore KMDLNJ konstaton se policia e UNMIK-ut dhe SHPK-sė kanė qenė tė pėrgatitur mirė dhe tė vendosur tė ushtrojnė dhunė. Nė pikat mė tė larta kanė qenė tė vendosur policė me snajper, sidomos nė rrugėn “Nėna Terezė”.

Pas lėvizjes sė barrikadave nga ana e protestuesve ka filluar reagimi shumė i dhunshėm i forcave policore. Protestuesit pėr dallim nga protestat e 28 nėntorit kur kanė qenė tė pajisur me shishe me ngjyrė dhe gurė kėsaj radhe kanė qenė krejtėsisht duar thatė dhe kjo e demanton SHPK-nė se ka qenė rrezik qė protestuesit tė depėrtojnė nė institucionet e Kosovės dhe se ėshtė rrezikuar jeta e qytetarėve tė Prishtinės. Qytetarė nuk ka pasur pas kordonit tė policisė, por vetėm ka qenė njė numėr i mediave vendore dhe ndėrkombėtare, si edhe disa aktivistė tė KMDLNJ-sė.

Ndėrkohė policia ka grumbulluar njė numėr tė madh tė policėve, arsenal tė madh tė bombolave me gaz lotsjellės, plumba prej kauēuku dhe mjete tė blinduara, ndėrsa mbi Prishtinė kanė fluturuar helikopter. Qė nga fillimi protestuesit kanė qenė tė zmbrapsur nga policia dhe ata nuk kanė paraqitur mė rrezik potencial. Policia e UNMIK-ut dhe SHPK-sė kanė pėrdorur sasi  jashtė zakonisht tė madhe tė gazit lotsjellės dhe plumba kauēuku duke gjuajtur nė tė gjitha drejtimet madje edhe nė ballkonet e banesave tė rrugės “Nėna Terezė”. Xhamat janė thyer nga plumbat e kauēukut, bombolat e gazit lotsjellės dhe nė pėrpjekje pėr tė ikur protestuesit nga policia.

Policia ka penguar afrimin e ndihmės mjekėsore nė shumė raste dhe tė gjithė ata qė janė pėrpjekur t’u ofrojnė ndihmė janė arrestuar. Kėshtu Ferdane Efendia ka mbetur e shtrirė mė se 15 minuta nė beton. KMDLNJ e vėrteton se dy policė tė SHPK-sė pasi i panė dy protestues tė lėnduar e komentuan me fjalėt “edhe kėtyre ua qimė nėnėn”.

Protestuesit e lėnduar rėnd (dy prej tė cilėve mė vonė vdiqėn) kanė qenė tė qėlluar nga afėr pasi tė jenė shėnjestruar gjatė, njėri nė kokė tjetri nė gjoks. Kjo sipas KMDLNJ-sė ka qenė vrasje –kėrcėnim i paramenduar.

KMDLNJ pastaj i ka vizituar 14 protestues tė arrestuar nė Qendrėn e ndalimit dhe konstaton se sjellja e policisė nė kėtė qendėr ka qenė korrekte dhe se ndaj tyre nuk ėshtė ushtruar asnjė lloj dhune.

KMDLNJ konstaton gjithashtu se ndėrhyrja e policisė nė selinė e “Vetėvendosjes” ka qenė e dhunshme me ē’rast ėshtė arrestuar Albin Kurti dhe janė lėnduar lehtė dhe rėnd disa aktivistė tė kėsaj lėvizje nga pėrdorimi i shufrave tė gomės dhe tė sprejit paralizues.

Nė orėt e mbrėmjes KMDLNJ ka qėndruar nė Qendrėn pėr Emergjencė dhe sė bashku me Agim Ēekun, kryeministėr i ka vizituar tė lėnduarit. Qendra pėr Emergjencė ka qenė e kontrolluar nga SHPK-ja dhe disa pjesėtarė tė KFOR-it, tė cilėt bėheshin gati t’i transferonin tė lėnduarit e rėndė nė Shkup, Kampin e Bondstillit si dhe nė Kampin e KFOR-it nė Prizren. Dy tė lėnduarit thuaja nuk kanė dhėnė shenja jete. Tė vrarėt tashmė janė definuar si Arben Xheladini dhe M. Balaj.

Sipas prof. Dr. Avdyl Krasniqit nė Qendėr pėr Emergjencė janė drejtuar pėr ndihmė 82 protestues tė lėnduar prej tė cilėve 25 janė ndalė nė shėrim dhe ndaj 9 protestuesve paqėsorė tė lėnduar janė ndėrmarrė veprime kirurgjike nėn anestezion tė plotė. Ndėrkaq janė arrestuar 15 protestues nė mesin e tė cilėve janė Albin Kurti, Sali Zyba dhe Sabit Kadriu, ish-kryetar i KMDLNJ-sė nė Vushtrri dhe dėshmitar nė Tribunalin e Hagės nė procesin kundėr Millosheviqit.

KMDLNJ konstaton gjithashtu se pėrgatitja e terrenit pėr dhunė ndaj protestuesve ėshtė pėrkrahur edhe nga njė pjesė e mediave elektronike dhe tė shkruara, tė cilėt kanė shėrbyer si logjistikė e dhunės para, gjatė dhe pas demonstratave, duke i fshehur faktet dhe duke e devijuar tė vėrtetėn.

Njė pjesė e shoqėrisė ka kontribuar nė eskalimin e situatės dhe duke e arsyetuar dhunėn.

Pėrfaqėsuesit e IPVQ-ve tė Kosovės nė rastet kur ėshtė ushtruar dhunė rrugėve tė Prishtinės ndaj qytetarėve, votėn e tė cilėve e kanė kėrkuar dhe e kėrkojnė janė pjesė e eskalimit tė situatės andaj tingėllon shumė cinike ngushėllimi i drejtuar familjeve anėtarėt e tė cilave janė vrarė nga policia. Me vetė faktin qė Grupi i Unitetit ka pėrshėndetur arrestimin e Albin Kurtit dhe kėrkon dėnimin e tij tregon qartė implikimin e politikės vendore dhe ndėrkombėtare nė dhunėn e paramenduar. Hetimet e paralajmėruara nga komisari Curtis nuk do tė zbardhin asgjė, siē ka ndodhur edhe deri mė tani. Ndėrhyrja e policisė definitivisht ėshtė bėrė me qėllim tė caktuar dhe pėrgjegjės kryesor pėr eskalimin e dhunės ėshtė policia dhe urdhėrdhėnėsit politik, qė kėtė rast e kanė shfrytėzuar pėr eliminimin nga skena politike e Lėvizjes “Vetėvendosja” dhe e gjithė atyre qė mendojnė ndryshe. Arrestimi i vazhdueshėm dhe bastisja e kėsaj selie tė “Vetėvendosjes” me urdhėr gojor tė prokurorisė e tregon arrogancėn dhe injorimin e ligjit. Kėtu ėshtė iluzion tė kėrkohet pėrgjegjėsia e ndonjėrit nga udhėheqėsit vendor dhe as qė mund tė llogaritet nė inteligjencėn pjesa dėrrmuese e sė cilės ėshtė nė shėrbim tė politikės sė dhunės. KMDLNJ fton organizatat e respektuara ndėrkombėtare si Human Rights Watch dhe Amnesty International ta tregojnė dhunėn e policisė duke e denoncuar atė si shkelje tė rėndė tė tė drejtave tė njeriut. KMDLNJ tėrė pėrgjegjėsinė e drejton te Grupi i Unitetit, sepse ata e kanė eskaluar situatėn, ndėrsa Qeveria, Presidenca dhe Parlamenti janė kukulla tė kėtij Grupi. KMDLNJ i shpreh ngushėllime tė sinqerta familjes sė Arben Xheladinit dhe familjes M. Balaj, e cila ka qenė e pėrmbledhur nga tė gjitha regjimet dhe ėshtė vrarė nga policia nė Kosovėn e pavarur dhe sovrane, tė cilėn e ka ndotur Grupi Negociator nga helikopteri i KFOR-it. TURP ju qoftė qė nuk patėn guxim tė dalin para protestuesve dhe ta parandalojnė dhunėn.

Nė emėr tė bordit tė KMDLNJ-sė, Behxhet Sh. Shala, drejtor ekzekutiv

Kthehu ne fillim

_________________________________________

DEMONSTRATĖ E PĖRGJAKSHME PĖR LIRI E VETĖVENDOSJE - NĖ PRISHTINĖ

Shkruan:Vedat XHYMSHITI
11 shkurt ’07, Prishtinė

____________________________________________
Qeveria thotė “reagimi i policisė ka qen professional”!!
Lėvizja VETĖVENDOSJE! Do tė vazhdoj me demonstrata tė reja!


Rreth 82 demonstrues janė shtrirė nė qendrėn klinike Universitare.
7 prej tė cilėve pjesėtar tė SHPK-sė, 25 prej tė cilėvejanė ndaluar nė spital, 8 nga tė cilėt kanė pasur nevoj pėr ndėrhyrje kirurgjike, 7 demonstrues.


Dhjetėra mijėra qytetarė tė Kosovės sot iu kanė pėrgjiugjur thirrjes sė Lėvizjes VETĖVENDOSJE! Pėr tė demonstruar kundėr Pakos sė Ahtisaarit, kundėr vetė Ahtisaarit grupit Negociator tė Kosovės dhe Negociatave me Serbinė, demonstrate paqėsore filloi me marshutė protestuese nga zyret e Lėvizjes nė Prishtinė, nė ora: 14.00, derisa demonstruesit shkonin pėrgjatė rrugės sė Hotel ‘GRAND’-it shumė policė tė njėsiteve speciale tė SHPK-sė kishin bllokuar rrugėn e cila tė ēon drejt selisė qėndrore tė UNMIK-ut nė Prishtinė.
Demonstruesit vazhduan marshutėn e tyre drejt Qeverisė Kosovės, me ē’rast pėrball Teatrit Kombėtar ata ishin duke u pritur nga dhjetėra qindra policė tė njėsiteve speciale tė SHPK-sė si dhe tė policisė UNMIK-ut.
Demonstrata qė filloi nė orėn 14:00 tė pasdites ka kaluar kryesisht e qetė pėrderisa demosntruesit nuk u mblodhėn nė afėrsi tė ndėrtesės sė qeverisė sė Kosovės.
Ata bėnin thirrje kundėr propozimit tė kryenegociatorit ndėrkombėtarė pėr statusin e Kosovės Martti Ahtisaari, kundėr ekipit te negociuesve tė Prishtinės dhe negociatave me Serbinė, me ē’rast kanė kėrkuar siē thonin ata ‘vetėrasjen e ekipit negociator tė Kosovės”, demonstrate poashtu kishtė pėr qėllim edhe kundėrshtimin e Misionit tė Kombeve tė Bashkuara si dhe Misionit tė ardhshėm Civil ndėrkombėtar, I cili do tė udhėhiqet nga vendet e B€-sė.
Folėsit e protestės nė mesin e tė cilėve ishte edhe veprimtari i njohur Adem Demaēi, kanė thėnė se propozimi i zotit Ahtisaari nuk pėrmbushė synimet e qytetarėve tė Kosovės e mė sė paku tė drejtėn pėr vetėvendosje.
Kritika shumė tė ashpra janė bėrė nė adresė tė ekipit tė ngeociuesve tė Kosovės pėr siē ėshtė thėnė lėshime tė mėdha qė i janė bėrė Beogradit nė negociatat e ndėrmjetėsuara nga Kombet e Bashkuara, qė filluan nė Vjenė nė shkurt tė vitit tė kaluar poashtu veprimtari I protestave studentore tė ’97-ės Albin Kurti pėr misionin e ardhshėm civil ndėrkombėtar u shpreh “
Po na vijnė edhe me 1300 policė, pėr shkak se duan ta instalojnė kėtu forcėn e tyre nė mėnyrė qė tan a detyrojnė ta pranojmė marrėveshjen qė del nga Vjena, pse nuk po na I bijnė 1300 mjek, ne kemi nevoj pėr 1300 mjek, sepse jemi tė traumatizuar, ne kemi nevoj pėr 1300 profesora, e jo pėr policė se boll jemi t’rreht, pra policinė po na e binė pėr me na rreh” ėshtė shprehur Kurti para demonstruesve tė shumtė

Aty u ndal marshuta e tyre, para demonstruesve fjalim rasti mbajtėn: veprimtari I protestave studentore kundėr regjimit tė Millosheviqit, Albin Kurti, veprimtari I shquar I ēėshtjes sė kombit Shqiptar Adem Demaēi etj, Albini me tė pėrfunduar fjalimin e tij tha: “Policia na e ka zėnė rrugėn, ne duhet tė marshojmė pėrpara, Kosova ėshtė e jona, rruga ėshtė e jona dhe ne duhet tė ecim lirshėm nėpėr kėto rrugė”. Tė gjithė demonstruesit nė mėnyrė tė organizuar filluan t’I largojnė nė mėnyrė paqėsore kordonet e krijuara pėrmes hekrave nė rrugė me qėllim qė tė mos lėndohet njeri, dhe me atė rast policia ndėrkombėtare dhe njėsitet speciale tė SHPK-sė kanė filluar ndėrhyrjen e tyre brutale ndaj protestuesve duke filluar t’I godasin ata me shkopinjė, dhe nga ana tjetėr policia speciale ndėrkombėtare filloi tė hedh nė ajėr gaz lotėsjellės e kėshtu me rradhė…!
Njėsitet speciale tė organizuara nė kuadėr tė planit operacional ‘dhelpra e blinduar’ pa ndėrprerė kanė hedhur gaz lotėsjellės nė ajėr dhe nė kėndin horizontal tė demosntruesve me qėllim qė pėrveq t’I ngulfasin ata edhe t’i godasin me kėta plumba lotėjellės famėkeq, pėr tė vazhduar mė tej me gjutjate tė plumbave tė gomės, me tė cilėt gjuanin nė drejtim tė demonstruesve nė kendin horizontal me largėsi prej 20 metrave, shumė demonstrues e aktivistė tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE! Janė lėnduar nga goditjet e kėtyre plumbave, situate filloi tė pėrkeqėsohej edhe mė tej dhe dhuna sa vinte e rritej, kur nė mbėshtetje tė kėtyre njėsiteve antishqiptare erdhen edhe njesitet special te Roumnisė, tė Polonisė, tė Ukrainės si dhe Karabinierėt Italian, tė cilėt I kishin pėrgatitur armėt automatike tė zjarrit nė gatishmėri pėr gjuajtje.
Pasi tė gjitha kėto njėsite u bėnė bashkė, nga njėsitet special romune demonstruesit janė gjuajtur me pushkė tė gjata, pra pushkė lufte, kundėr demonstruesve paqėsorė.

Plumbat pėrveq qė kanė goditur dhe lėnduar rėndė shumė demonstrues ata nuk I kanė kursyer as edhe policet roje tė SHPK-sė tė cilėt ishin roje tė Ministrisė Shėrbimeve Publike aty, njėrit nga kėta rojtar I ėshtė shpuar gjoksi dhe ėshtė nė gjendje tė rėndė pėr jetėn.

Rreth orės: 16.00 policia ka rritur intensitetin e gjuajtjes me gaz lotėsjellės dhe plumba gome e plumba tė vėrtetė, aty arritėn njėsitė tė emergjencės pėr shkak se kishte shume demonstrues tė cilėt filluan tė kėrkonin ndihmė mjekėsore, pėr shkak tė lėndimeve tė rėnda qė kishin marrėur, si pasojė e pėrleshjeve, janė lėnduar tė paktėn 85 persona, katėr prej tė cilėve janė nė gjendje tė rėndė dhe po operohen nė klinikėn emergjente nė Prishtinė. Policia ka bėrė tė ditur se janė arrestuar tė paktėn 14 persona, dy prej tė cilėve janė liruar mė pas pėr shkak tė moshės sė mitur.
Nė mesin e shumė aktivistėve tė arrestuar ėshtė edhe aktivisti Salih Zyba, pjesėmarrės i tri luftėrave pėr ēlirimin e trojeve shqiptare, UĒK Kosovė, UĒPMB Kosovė Lindore dhe UĒK Maqedoni, mbi trupin e Zybės ėshtė ushtruar njė dhunė e tmerrshme terrorizuese derisa njė polic ia lidhte duart Zybės tjetri e godiste me shkop, e tjetri me grushte fytyres dhe trupit, kėta policė tė pamėshirshėm ishin pjesėtar tė nėsiteve speciale tė SHPK-sė, pas pak ėshtė arrestuar edhe Nėna Ferdeze, aktiviste e shoqatės “Thirrjet e Nėnave” nėna Ferdeze si shumė nėna tė tjera ende nuk dinė asgjė pėr fatin ė mė tė dashurve tė tyre, ndėrsa Grupi Negociator i Kosovės, pa e kushtėzuar fare Serbinė ka hyrė nė negociata pėr ta copėtuar Kosovėn.
Gjatė intervenimit tė dhunshėm tė njė kontigjenti tė tėrė policėsh ėshtė rrahur edhe aktivisti i Lėvizjes VETĖVENDOSJE! Albin Kurti.
Zėdhėnėsja e qeverisė sė Kosovės Ulpiana Lama ka thėnė ‘dhuna e sotme ishte e panevojshme”, ndėrsa reagimin e policisė znj.Lama e ka cilėsuar si profesional.
Ndėrkaq Behxhet Shala nga Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut intervenimin e policisė e ka cilėsuar si tė tepruar forcėn e pėrdorur kundėr protestuesve.
Gjendja nė orėt e mbrėmjes nė Prishtinė duket e qetė, por ka forca tė shumta tė sigurisė tė pėrqėndruara pėrreth objekteve institucionale si vendore ashtu edhe ndėrkombėtare. Rreth orės 18.30 Lėvizja VETĖVENDOSJE! Ka mbajtur njė konferencė pėr media, ndėrkaq aktivisti Albin Kurti intervenimin e policisė e ka quajtur nė pėrputhje me vetė karakterin e padrejtė tė UNMIK-ut dhe si tepėr tė dhunshme, ai tha demonstratat do tė rriten dhe se do tė paralajmėrojnė shumė shpejt edhe demonstratėn e ardhshme e cila do tė ndosh gjatė kėsaj jave, apo javės sė ardhshme, aktivisti Xhelal Sveēla ka thėnė se intervenimi brutal i policisė na I kujton kohėn e regjimit tė Millosheviqit, bile edhe njė kohė shumė mė tė tmerrshme, ai ėshtė ēudtiru se si policia ndaj demonstruesve tė cilėt kėrkojnė liri pėrmes sė cilės garantohet paqja pėrdor armė zjarri.
Pėrmes njė kumtese pėr media nga zyra qėndrore e Lėvizjes VETĖVENDOSJE! Mėsojmė se rreth 4 kombi tė njėsiteve special tė SHPK-sė rreth orės: 19.00 kanė hyrė nė mėnyrė tė dhunshme nė zyre me ē’rast e kanė arrestuar aktivistin Albin Kurti. Gjatė arrestimit policėt e njėsitit special ishin tė armatosur me pushkėt e tyre automatike, tė cilat disa prej tyre edhe i bėnė gati me tė hyrė nė zyrė. Gjatė intervenimit brutal ata i gjuajtėn me sprej djegės tė gjithė aktivistėt e mbledhur nė zyrė, si dhe pėrdorėn shkopat e gomės kundėr aktivistėve tė Lėvizjes. Nė kėtė komunikatė mė tej thuhet ‘nė rezistencė kundėr kėtij trajtimi tė dhunshėm nga ky shėrbim i dhunshėm i pushtetit u lėndua nė kokė aktivistja Shkurta Aliu, e cila u godit nga njė polic me bombolėn e sprejit djegės nė pjesėn e pasme tė kokės’. Shkurta ishte goditur pėr shkak se intervenoi kundėr goditjeve qė policėt ia bėnin njė aktivisti tė Lėvizjes tė shtrirė nė tokė, Shkurte Aliu ėshtė dashur t’I nėnshtrohet njė intervenimi kirurgjik nė Qendrėn Klinike Universitare nė Prishtinė.
Kundėr propozimit tė kryendėrmjetėsit ndėrkombėtar Marti Ahtisaari ėshtė protestuar edhe dje nė pjesėn veriore tė qytetit tė ndarė tė Mitrovicės.
Mijėra pjesėtarė tė komunitetit serb e kundėrshtuan propozimin i cili sipas tyre u ofron shqiptarėve pavarėsi nga shteti serb ata thonin se Kosova ėshtė serbi se Kosova ėshtė Zemra e Serbise, “Jetėn e japim Kosovėn Se japim” edhe kėtu kishte prezencė tė policisė ndėrkombėtare, mirėpo pėrkundėr faktit se ishin bllokuar tė gjitha rrugėt nė Mitrovicėn veriore policėt nuk i kanė ndėrprerė protestuesit e komunitetit Serb tė cilėt kėrcenojnė me luftė tė re, kundėr Pavarėsisė Kosovės.

Bisedimet rreth propozimit tė Marti Ahtisaari pritet tė fillojnė mė 21 shkurt nė Vjenė tė Austrisė, para se tė dėrgohet nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara nė muajin mars, nė fillim kėto bisedime ishin planifikuar tė mbahen mė 13 shkurt, mirėpo pas kėrkesės sė Serbisė pėr ta shtyer procesin ėshtė vendosur qė kėto biseda tė mbahen me 21 shkurt ’07, Lėvizja VETĖVENDOSJE! E cila vazhdimisht e ka kundėrshtuar kėtė process do tė organizoj demonstrate edhe nė tė ardhmen kundėr kėtij procesi negative qė po ndodh nė vendin tonė.

Kthehu ne fillim

________________________

Lėvizja “Vetėvendosje” protestoi kundėr “pakos” sė Ahtisaarit dhe kundėr Grupit tė Unitetit

FUQIA E POPULLIT SOT TRIUMFOI MBI DHUNĖN E NJĖSIVE SPECIALE TĖ SHPK-sė

DHE ATYRE TĖ UNMIK-ut

10 shkurt 2007, Prishtinė

Albin KURTI

___________________________________

Aktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje”, sot, duke filluar nė orėn 14.00, kanė zhvilluar njė protestė kundėr planit tė Marti Ahtisarit pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, i cili ėshtė pranuar pa rezervė nga faktori ynė politik dhe institucional. Protestuesit, fillimisht janė nisur nga selia e Lėvizjes drejt ndėrtesės sė UNMIK-ut, por kanė hasur nė kordone tė forta tė policisė. Mijėra protestues kanė bėrė pėrpjekje pėr tė depėrtuar drejt qendrės sė kryeqytetit, ku po ashtu janė penguar nga policia. Ndėrkohė ata janė barrikaduar te Sheshi para Teatrit Kombėtar. Pėrveē kryetarit tė Lėvizjes, Albin Kurti, tė pranishmėve iu ka drejtuar edhe simboli i rezistencės sonė kombėtare, Adem Demaēi, i cili ka kundėrshtuar fuqishėm dokumentin e Marti Ahtisarit pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, meqė ky plan, sipas tij, parasheh mė shumė tė drejta pėr pakicėn serbe, sesa pėr shumicėn shqiptare. Protestuesit janė shprehur edhe kundėr Grupit tė Unitetit, kundėr UNMIK-ut, ndėrsa i kanė brohoritur Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, TMK-sė duke insistuar, si gjithnjė, nė respektimin e sė drejtės sė popullit shqiptar pėr tė vetėvendosur.
Me qellim pėr t’i shpėrndarė protestuesit, tė cilėt po bėnin pėrpjekje pėr tė marshuar drejt ndėrtesės sė Kuvendit tė Kosovės dhe selisė sė Qeverisė, policia ka pėrdorur gaz-lotsjellės, ndėrsa ka arrestuar 13 aktivistė. Rreth 80 protestues, tė lėnduar nga pėrleshja me policinė janė dėrguar nė Qendrėn Klinike Universitare, nė Prishtinė, pėr ndihmė mjekėsore. Nga mesi i tė lėnduarve 5 prej tyre kanė marrė lėndime tė rėnda trupore. Protesta ka pėrfunduar vetėm pas intervenimit tė policisė.


Protesta e sotme e Lėvizjes “Vetėvendosje” shėnon fillimin e zbrazjes sė zemėrimit

nga qytetarėt liridashės sė Kosovės kundėr "pakos" sė Ahtisarit

Tė pa pajtuar me plan-propozimin e Ahtisarit dhe tė zemėruar tej mase me liderėt politikė dhe institucionalė tė vendit, tė cilėt procesin politik tė Kosovės po e interpretojnė sipas “shijeve” tė tyre, mijėra protestues, tė cilėt kishin ardhur nė Prishtinė nga pjesė tė ndryshme tė Kosovės, u solidarizuan me kreun e “Vetėvendosjes” duke shprehur kundėrshtimet e tyre lidhur me degradimin e procesit politik, i cili tashmė po shihet qartė se nuk merr nė konsiderim aspiratat dhe vullnetin politik tė shumicės shqiptare tė Kosovės, shprehur me kėrkesat e tyre legjitime pėr liri dhe pavarėsi.
Protesta e sotme ėshtė vetėm njė paralajmėrim i fillimit tė derdhjes sė zemėrimit, ndėrsa protesta tė tjera me kėrkesė pėr njohjen
sa mė tė shpejtė tė pavarėsisė sė Kosovės do tė marrin pėrmasa, tė cilat vėshtirė se do tė pacifikohen me intervenimin intervenimin e policės apo me pėrdorimin e gazit lotsjellės. Protesta e sotme duhet t’i kėndell mė nė fund forcat e shėndosha kombėtare, tė cilat po “mrizojnė” nė grupimet e veta partiake, me qėllim qė situata tė mos degjenerohet dhe tė mos lejohet tė pėrfitojė Beogradi nga kjo situatė mjaft e tendosur.

Kumtesė

ARRESTOHET KREU I LĖVIZJES „VETĖVENDOSJE“ ALBIN KURTI

Mė 10.02.2007, Prishtinė

Policė tė njėsisė speciale tė SHPK-sė hynė me dhunė nė zyren e Lėvizjes VETĖVENDOSJE!, sot nė ora 19:00, dhe e arrestuan nė mėnyrėn mė brutale aktivistin e Lėvizjes Albin Kurti. Njėsiti special i policisė erdhi nė zyrė pas demonstratės sė sotme, dhe pas konferencės pėr shtyp tė mbajtuar nga Lėvizja VETĖVENDOSJE! Gjatė arrestimit policėt e njėsitit special ishin tė armatosur me pushkėt e tyre automatike, tė cilat disa prej tyre edhe i bėnė gati me tė hyrė nė zyrė. Gjatė intervenimit brutal ata i gjuajtėn me sprej djegės tė gjithė aktivistėt e mbledhur nė zyrė, si dhe pėrdorėn shkopat e gomės kundėr aktivistėve tė Lėvizjes. Nė rezistencė kundėr kėtij trajtimi tė dhunshėm nga ky shėrbim i dhunshėm i pushtetit u lėndua nė kokė aktivistja Shkurta Aliu, e cila u godit nga njė polic me bombolėn e sprejit djegės nė pjesėn e pasme tė kokės. Shkurta u godit pėr shkak se intervenoi kundėr goditjeve qė policėt ia bėnin njė aktivisti tė Lėvizjes tė shtrirė nė tokė.

Gjatėc dhunės policore tė  filluar nė rrugėt e qytetit tė Prishtinės, u lėnduan mbi 80 demonstrues, 9 prej tė cilėve rėndė:Kjo dhunė  vazhdoi edhe nė zyren e Lėvizjes VETĖVENDOSJE! Natyrisht, pas krimit tė policisė tė kryer nė rrugė, ata erdhėn t’i arrestojnė dėshmitarėt dhe denoncuesit publik tė kėsaj dhune – aktivistėt e Lėvizjes. Pėr shkak se ky pushtet i padrejtė dhunėn ndaj popullit e ka domosdoshmėri. Padrejtėsia ndaj vullnetit tė njė populli tė tėrė mund tė ushtrohet vetėm pėrmes dhunės, pra pėrmes aparatit tė policisė dhe gjykatave.

Administratorėt kolonial tė UNMIK-ut pėrmes dhunės dhe dėnimeve ia zgjasin jetėn vetes nė Kosovė. Kurse kėta policė tė mjerė dhe tė manipuluar, pėr shkak se naiv, mendojnė se kjo dhunė e ndal popullin. Por populli nuk ndalet. Pėr shkak se ai e do lirinė. E liria ėshtė e pandalshme – pėrpjekjet e popullit tė Kosovės pėr ta fituar luftėn kundėr shtypjes nuk i ndalėn as tankset e predhat e Serbisė, e lėre mė plumbat dhe gazi lotėsjellės i kėsaj policie robotėsh tė dhunshėm.

Vetėvendosja do tė vie, pėr shkak se populli ėshtė nisur drejt saj. Ky ėshtė vetėm fillimi.

Lėvizja VETĖVENDOSJE!

_________________________________________________

MBYLLJA NĖ PAKO E „GRUPIT TĖ UNITETIT”!

Shkruan:Albin KURTI

Prishtinė, 09 shkurt 2007  

____________________________________

Sovraniteti i Serbisė nuk pėrmendej pikėrisht qė tė besohet se ai nuk ėshtė aty. Nė fakt, pėrderisa nuk pėrmendet sovraniteti i Serbisė ai ėshtė aty. Pėrderisa pėrmendet ai sėrish ėshtė aty. Ai duhet tė pėrmendet se ėshtė hequr nė mėnyrė qė njėmend tė besojmė se nuk ėshtė mė aty.

Problem aspak i vogėl shoqėror dhe publik nė Kosovė ėshtė mosleximi i pakos sė Ahtisaarit. Nuk e kam fjalėn kėtu pėr mosleximin si lexim jo tė drejtė ose keqkuptim por pėr mosleximin nė kuptimin bukval tė kėsaj fjale. Popullata nė Kosovė ndodhet nėn mėshirėn e interpretimeve tė analistėve tė ndryshėm tė cilėt i janė vėnė nė shėrbim politikės zyrtare meqė mu pėrmes tyre, drejtpėrdrejt ose tėrthorazi, e kanė fituar qasjen nė media dhe epitetin e tyre prej analistėsh. Deklarimet e analistėve nuk janė pjesė e debatit dhe realisht as opinione por vetėm afirmime dhe pėrsėritje tė asaj qė e kemi dėgjuar nga negociatorėt kosovar. E kėta, siē dihet, tė hareshėm dhe pa asfarė brenge, e pranuan pakon e Ahtisaarit madje pa e trajtuar atė fare nėpėr partitė e tyre politike dhe nė kėto kinse institucionet tė cilave u prijnė. Zaten, ky edhe ėshtė kuptimi i Grupit Negociator: centralizimi i strukturave marionete dhe i politikės servile vendore pėr hir tė efikasitetit tė sundimit tė huaj qė planifikon e zbaton projekte antipopullore. Vetėm pasi qė kėta negociator e morėn vendimin, tash pritet qė tė ngjajnė diskutime nėpėr ato parti e sikurinstitucione pėrfshirė kėtu edhe Kuvendin e Kosovės. Nė seancėn e sė premtes, pakoja e Ahtisaarit do tė shtjellohet nga ana e atyre qė besojnė se njėmend janė deputetė tė Kosovės. Paralelisht me njoftimin qė paralajmėronte kėtė seancė u tha se Kuvendi do tė debatojė por nuk do tė marrė qėndrim! Pra, do t’iu lejohet kėtyre gjoja deputetėve qė tė flasin pikėrisht pasi qė njė gjė e tillė s’ka rėndėsi. Efekti qė duan tė krijojnė ėshtė ai i pėrshtypjes sė dialogut e diskutimit demokratik nė Kosovė anipse vendimet tashmė janė marrur. Tė premten, Kuvendi i Kosovės jo vetėm qė s’do tė marrė vendim dhe s’do tė ketė fare pjesėmarrje nė vendimarrje, por, pėr mė keq se kaq, nuk do tė ketė fare qėndrim pėr pakon e Ahtisaarit. Asgjė mė mirė se kjo nuk e demaskon Kuvendin e Kosovės duke e zhveshur atė nė esencėn e tij tė dhimbshme: Kuvendi i Kosovės ėshtė njė shumėsi individėsh tė thirrur tė aktrojnė nė njė sallė qė duhet tė pėrēojė iluzione te qytetarėt. Ata janė tė barabartė nė pafuqinė e tyre, nė margjinalizimin institucional e strukturor qė kanė pėrjetuar.

Albini:Decentralizimi dhe "eksterritorialiteti" rrėnjėt i kanė nė Serbi

________________________________________

Nga argumentet e pakta tė negociatorėve kosovar nė mbrojtjen e tyre tė pakos, mė sė shumti u pėrmend e pėrsėrit ajo qė u quajt mospėrmendja e sovranitetit tė Serbisė mbi Kosovėn. Mospėrmendja e sovranitetit gabimisht pėrkthehej menjėherė nė mundėsinė lehtė tė realizueshme tė sovranitetit pėr Kosovėn. Sovraniteti i Serbisė nuk pėrmendej pikėrisht qė tė besohet se ai nuk ėshtė aty. Nė fakt, pėrderisa nuk pėrmendet sovraniteti i Serbisė ai ėshtė aty. Pėrderisa pėrmendet ai sėrish ėshtė aty. Ai duhet tė pėrmendet se ėshtė hequr nė mėnyrė qė njėmend tė besojmė se nuk ėshtė mė aty. Aq mė tepėr qė edhe deklarata e pėrbashkėt e Grupit tė Kontaktit e datės 2 shkurt e afirmon sėrish Rezolutėn 1244 si bazė tė procesit aktual negociator. Kulmi i mjerimit tė tė ashtuquajturit Grup i Unitetit ėshtė artikulimi me entuziazėm i paradoksit tė tyre logjik: s’ka rėndėsi qė nuk u pėrmend pavarėsia; ėshtė shumė e rėndėsishme qė nuk u pėrmend sovraniteti i Serbisė!     

Mbi tė gjitha, kjo pako padurueshėm e ngushtė pėr Kosovėn, parasheh qė UNMIK-u do tė zėvendėsohet me njė tjetėr mision ndėrkombėtar edhe mė fuqiplotė dhe brutal, edhe mė shumė tė centralizuar dhe despotik, pėr hir tė efikasitetit tė ushtrimit tė fuqisė dhe bėrjes sa mė pak tė vėrejtshėm tė kėtij ushtrimi. Burokratėve ndėrkombėtar qė sundojnė me Kosovėn sigurisht se nuk iu konvenon pavarėsia e pėrparimi i Kosovės meqenėse atėherė ata do tė duhej tė shkonin. Politikanėve vendor nuk iu konvenon pavarėsia dhe mirėqenia e qytetarėve pasi qė atėherė do tė kishin pėrgjegjėsi tė plotė dhe do tė mbeteshin pa luksin dhe privilegjet qė i kanė nė kurriz tė popullit e tė cilat ua toleron UNMIK-u pėr t’i mbajtur ata politikisht tė dėgjueshėm. Janė qytetarėt e Kosovės, ėshtė populli i Kosovės, ai qė ka shumė arsye qė tė mos i durojė ata. Pritja ėshtė veēse humbje.

Kthehu ne fillim

___________________________________________

SUBSTANCA NARKOTIKE E POLITIKANĖVE TĖ PAPĖRGJEGJSHĖM

Albin KURTI

Mė 02.02.2007, Prishtinė

_______________________________

Pėr vite me radhė thanė se Kosova do tė bėhet e pavarur vitin e ardhshėm. Vitin e kaluar thanė se Kosova do tė bėhet e pavarur deri nė fund tė vitit. Nė fund tė vitit tė kaluar thanė se Kosova do tė bėhet e pavarur nė fillim tė kėtij viti nė tė cilin ndodhemi tash. Thanė se duhej pritur vetėm edhe pak, vetėm edhe disa javė derisa Serbia tė mbante zgjedhjet e saj. Thanė se duhet tė jemi tė durueshėm: Ahtisaari medoemos do ta sjell pavarėsinė nė paketėn e tij. Mė pas thanė se nuk duhet tė paragjykojmė pėrmbajtjen e paketės, le tė presim e tė shohim se ēfarė ka brenda thoshin. Meqė paketa megjithatė komentohej, thanė se ajo pėrmban substancėn e shtetit. Meqė simulimi i sė panjohurės nuk u eci, nisi tė simulohej e paqena. Nė fakt, kjo substancė kinse e shtetit ėshtė substancė narkotike, ėshtė substanca mė e re narkotike. Ēdo herė kur premtimit tė tyre i skadon afati, ata vijnė me njė premtim tjetėr dhe afat tjetėr. Para se rrena e tyre tė zbulohet, e zėvendėsojnė atė me njė tjetėr rrenė. Tamam kur qytetarėt e pėrgjumur tė Kosovės nisin tė zgjohen, janė aty politikanėt e vendit ata qė vijnė me njė dozė tė re tė njė substance tė re narkotike, qė pėrkujdesen pėr hibernimin e vazhdueshėm tė qytetarėve. Vetėm populli i fjetur i mundėson e toleron kėta politikanė tė cilėt luksin e tyre e kanė nė llogari tė djersės sė popullit, tė cilėt pozitat e tyre i kanė nė llogari tė pazareve fatale me tokėn dhe tė ardhmen e popullit. Kėta politikanė u sugjerojnė qytetarėve qė tė shpresojnė, qė tė besojnė dhe qė tė shikojnė. Qė tė shpresojnė iluzionin, qė tė besojnė rrenat, qė tė shikojnė televizorin e tė mos protestojnė. Demokracia e thotė tė kundėrtėn: mos shpreso por vepro; mos beso por vepro; mos shiko por vepro. T’i luftosh negociatorėt kosovar do tė thotė tė mbrosh veten. Ata pranojnė ēkado pėr Kosovėn pėr tė pasur gjithēka pėr veten e tyre. Komuna e copėtuar e Gjilanit do ta ketė gjashtėfish mė tė lartė dendėsinė e popullėsisė sesa komuna e trefishuar territorialisht e Artanės me shumicė serbe. Fatura e shpenzimeve dhe dėmeve tė kėtyre politikanėve na mbetet neve. Ata s’ēajnė kokėn pėr qytetarėt. Ata brengosen vetėm dhe vetėm pėr veten dhe rrethin e tyre. Fėmijėve tė tyre nuk u mungojnė librat, veshmbathja, ushqimi, kujdesi shėndetėsor dhe pushimet verore nė det. Tė afėrmėve tė tyre nuk u mungojnė bursat, vendi i punės dhe pagat e majme. Ata janė pak njerėz qė kanė shumė pasuri, mu pėr shkak se aq shumė njerėz kanė fare pak ose aspak tė mira materiale. Prandaj, ata kanė nevojė pėr durimin dhe heshtjen tonė, pėr pritjen dhe mashtrimin tonė. Prandaj, atyre nuk u bėhet vonė dhe me komoditet flasin pėr ēlirimin, lirinė e demokracinė qė na i solli bashkėsia ndėrkombėtare, pėr vullnetin e popullit qė sė shpejti do ta vė nė vend bashkėsia ndėrkombėtare! Ēlirimi, liria dhe demokracia qė vijnė nga jashtė asnjėherė nuk janė tė vėrteta. Vullnetin e popullit nuk e realizon bashkėsia ndėrkombėtare dhe askush tjetėr pėrveē vetė popullit. Qė tė realizohet vullneti i popullit, populli duhet tė shndėrrohet nė kėtė vullnet tė tij. Populli nuk ėshtė diku anash ose jashtė. Populli jemi ti dhe unė, secili prej nesh, tė gjithė ne. Kur ky vullnet i popullit nuk pėrfaqėsohet dhe nuk mbrohet nė institucionet e sistemit, atėherė ai duhet tė artikulohet jashtė tyre, kundėr tyre, pėr ndryshimin e tyre. Tė kėnaqurit janė pakicė. Tė pakėnaqurit janė shumicė. Tė kėnaqurit janė nė sistem. Tė pakėnaqurit nuk janė tė pėrfaqėsuar. Ata duhet tė dėgjohen. Andaj, ata duhet tė bėhen tė zėshėm. Nėpėr rrugėt e qyteteve dhe fshatrave tė Kosovės, nėpėr rrugėt e lirisė. Sepse aty nis liria. Sepse ashtu nis liria.

Kthehu ne fillim

_______________________________________

K U M T E S Ė 

SHPK-ja KA MARRĖ URDHĖRARREST PĖR ALBIN KURTIN...

    Njė epror i SHPK-sė e ka njoftuar zyren qendrore tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE! nė Prishtinė se SHPK-ja ka dhėnė urdhėr arresti pėr Albin Kurtin. Akuzat kanė tė bėjnė me demonstratėn e 28 Nėntorit tė vitit tė kaluar, por edhe me mosrespektimin e arrestit shtėpiak njėmujor tė shqiptuar pėr protestėn e 23 gushtit 2006, atėherė kur Ahtisaari erdhi nė Prishtinė pėr tė kėrkuar edhe mė shumė komuna tė reja serbe. Me atė rast aktivistėt i patėn bllokuar dhe mbyllur me dry portat hyrėse tė ndėrtesave tė Kuvendit tė Kosovės dhe UNMIK-ut.


Po ashtu, sot nė orėn 11:30, tre pjesėtarė tė njėsisė speciale tė SHPK-sė, tė prirė nga polici i cili tha se quhej Arsim, erdhėn dhe i kėrkuan Vedat Xhymshitin e Albin Kurtin tė cilėt nė ato momente nuk ndodheshin nė zyre. Kurse, rreth njė orė mė herėt SHPK-ja nė Gjilan ka arrestuar aktivistin Kujtim Kosumi, pėrderisa ai ishte duke ndjekur orėn e mėsimit brenda shkollės. Kujtimi u dėrgua nė Gjykatėn komunale nė Prishtinė. Nė Gjykatė ai mėsoi se ėshtė ringritur padia ndaj aktivistėve Albin Kurti, Vedat Xhymshiti e Enes Tara. Gjyqtar i seancės ishte Baki Krasniqi.


Kjo nuk ėshtė hera e parė qė duan ta arrestojnė Albinin para demonstratave qė ne paralajmėrojmė. Mė 20 nėntor 2006, mbi dhjetė policė tė SHPK-sė patėn hyrė me dhunė nė zyrėn e Lėvizjes sonė, duke arrestuar Albin Kurtin e Frashėr Krasniqin, me ē’rast kėtė tė dytin e patėn dėnuar me 10 ditė burg pėr pengim tė zbatimit tė urdhėrit zyrtar. Albini nuk u dėnua nė njė proces tė parapėrgatitur nė Gjykatėn Komunale nė Prishtinė vetėm dhe vetėm pasi qė ai proces nuk ishte ‘pėrgatitur’ edhe aq mirė: dėshmitarėt e prokurorit publik Faik Hoxha - policėt gjoja tė dėmtuar, Bashkim Krasniqi dhe Besim Makolli - nuk u paraqitėn fare nė gjykatė.
Gjykatat, jo vetėm nė Prishtinė, nė vazhdimėsi i kanė lėnė tė hapura lėndėt e ndryshme kundėr aktivistėve tė VETĖVENDOSJE-s nė mėnyrė qė ato t’i riaktivizojnė nė njė moment tė volitshėm politik pėr pushtetin. Sikur kėtyre ditėve kur ne po e pėrgatisim demonstratėn e ardhshme gjithėpopullore tė 10 shkurtit.


Lėvizja VETĖVENDOSJE!

Kthehu ne fillim

_______________________________

PAKOJA E AHTISAARIT ĖSHTĖ PAKOJA E PANDORĖS

 

Shkruar nga Albin KURTI

Prishtinė, 28 janar 2007

_______________________________________

Paketa e Ahtisaarit nuk pėrmban vullnetin e shumicės sė popullit tė Kosovės dhe nuk i referohet askund atij. Pakoja e Ahtisaarit flet vetėm pėr tė drejtat dhe privilegjet e pakicave, dhe atė vetėm tė pakicės serbe. Pakoja e Ahtisaarit, pra, ėshtė pako serbe. Fundja, aspak e befasishme. Jo vetėm pėr shkak se Kosova nuk ėshtė dashur tė negociojė me armikun e saj, Serbinė, pėr tė ardhmen e popullit tė saj dhe tokėn e vet. Ahtisaari ėshtė pikėrisht ai i cili sė bashku me Ēernomirdinin gjatė bombardimeve tė NATO-s bėri marrėveshje me Milosheviqin gjė qė i parapriu, e mundėsoi dhe e sajoi Rezolutėn 1244. Ahtisaari vjen nga Finlanda e cila ėshtė vend fqinj i Rusisė dhe dėshiron tė ketė marrėdhėnie tė mira me Rusinė. Ahtisaari po e vazhdon punėn e vjetėr edhe me njė motiv tė ri personal – ēmimin Nobel pėr Paqe. Por, kjo pako e tij, e cila mund t’ia sjell atij edhe ēmimin mė tė lartė pėr Paqe, do tė sjellė luftė nė Kosovė meqenėse ėshtė kryekėput antishqiptare. Pakoja e Ahtisaarit ėshtė pako e Pandorės.


Sipas paketės sė Ahtisaarit, trashėgimi kulturore ėshtė vetėm ajo fetare ortodokse e cila ėshtė definuar si ‘serbe’. Ajo do tė parashohė themelimin e sė paku 39 zonave tė veēanta qindrahektarėshe. 3/4 e paketės sė Ahtisaarit ka tė bėjė me decentralizimin. Komunat e reja me shumicė serbe do tė kenė kompetenca shumė mė tė mėdha sesa ato me shumicė shqiptare dhe plotėsisht tė pazakonshme pėr komunat: p.sh. nė arsim tė lartė, shėndetėsi dytėsore etj. Kriteri kryesor pėr policinė dhe gjyqėsinė do tė jetė pėrkatėsia etnike me ē’rast kufijtė e stacioneve policore do tė pėrputhen me kufijtė komunal. Polic i mirė nė komunat me shumicė serbe do tė konsiderohet vetėm polici serb! Nėpėrmjet lidhjeve horizontale praktikisht dhe formalisht do tė realizohet entiteti autonom serb. Ndėrkaq, pėrmes lidhjeve direkte vertikale me Beogradin, dhe financimin e tij i cili do tė jetė i liruar nga taksat nė Kosovė, ky entitet do tė jetė vetė Serbia. Ai do tė ngėrthejė afėr 1/3 e territorit tė Kosovės. Do t’i ketė dy qendra: Mitrovicėn pėr veriun dhe Graēanicėn pėr pjesėn qendrore e lindore tė Kosovės. Tėrė kėtė e bėn tė mundur mungesa e pavarėsisė dhe sovranitetit pėr Kosovėn. Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtar i cili njėkohėsisht do tė jetė edhe Pėrfaqėsues Special i BE-sė do ta ketė fjalėn pėrfundimtare. Ky monark i ri do tė ketė fuqi korrektuese (ndryshim tė ligjeve) dhe zėvendėsuese (pėrjashtim tė ministrave e zyrtarėve tjerė dhe emėrim tė dikujt tjetėr nė ato poste). Misioni Civil Ndėrkombėtar do tė jetė njė oligarki neokolonialiste prej 71 administratorėve udhėheqės. Ajo do ta ‘mbikėqyrė’ implementimin e marrėveshjes pėr statusin e ardhshėm sipas paketės sė Ahtisaarit, duke pasur kompetencė tė plotė mbi policinė, gjyqėsinė, ekonominė dhe mbrojtjen. Kur ishte nė Kėshillin e Evropės nė Strasburg, Ahtisaari pat deklaruar se fokusi i zgjidhjes janė tė drejtat minoritare dhe prania e fuqishme civile ndėrkombėtare. Prani e fuqishme ‘civile’, pėrveē pranisė ushtarake tė KFOR-it nėnkupton edhe ardhjen e 1.300 policėve tė rinj tė BE-sė. Ndonėse e kanė krijuar dhe e dirigjojnė SHPK-nė, lidhur me atė ēfarė e kanė ndėrmend tė bėjnė, nuk i besojnė plotėsisht as asaj. Andaj ky kontingjent i ri i policisė ndėrkombėtare qė do tė kujdeset qė copėtimi i Kosovės dhe uzurpimi i kulturės sė saj tė shkojė sa mė mirė. Populli i Kosovės ėshtė i viktimizuar e i shumėvuajtuar. Ai ka nevojė pėr 1.300 mjekė ose 1.300 arsimtarė, por jo pėr 1.300 policė qė t’ia vazhdojnė shtypjen e dhunėn.

Misioni i ardhshėm ndėrkombėtar do tė ketė njė zyre nė Mitrovicė pėrgjegjėse jo vetėm pėr veriun e Mitrovicės por edhe pėr komunat e Leposaviqit, Zveēanit e Zubin Potokut. Dhe, do ta ketė njė zyre nė Beograd, funksionimi dhe kompetencat e sė cilės do tė varen edhe nga qėndrimi i Qeverisė sė Serbisė. Nėse sovraniteti i Serbisė mbi Kosovėn qenka hequr, atėherė ēfarė duhet kjo zyre nė Beograd? A mund ta hapim njė zyre tė tillė edhe nė Tiranė?! Ky mision i ‘ri’ vetėm sa e vazhdon UNMIK-un nė realizimin e Rezolutės 1244 e cila pėr Kosovėn parasheh vetėm autonomi substanciale.

Nė vend qė tė flitet pėr dėmet e luftės qė Serbia ia ka shkaktuar Kosovės, ky mision do tė merret me borxhet e Kosovės. Pra, do t’i shfrytėzojnė e shtrydhin pasuritė dhe burimet e Kosovės edhe nė emėr tė borxhit. Pėrfaqėsimi i Kosovės jashtė do tė jetė vetėm nė borxhin e jashtėm! Tėrė kėsaj i pat hapur rrugė vizita e Veton Surroit nė Washington kah fillimi i muajit maj tė vitit 2006, ku ky pat deklaruar se ėshtė angazhuar nė Washington qė Kosovės t’i shlyhen borxhet. Pra, pa u bėrė ende shtet, ai ka pranuar borxhe duke e fundosur Kosovėn edhe mė! Pikėrisht Veton Surroi dikur thoshte se do tė flasė me Serbinė pėr dėmet e luftės dhe pensionet e plaēkitura, e mė pas pėrfundoi duke i bėrė temė borxhet qė na i paska Kosova! Ēfarė e shtyu atė pėr kėtė veprim? Mbase, ai flet pėr borxhet e Kosovės atėherė kur mė sė paku duhet meqė kėtė ia ka borxh dikujt.

TMK-nė duan ta shpėrbėjnė sė pari duke e ristrukturuar, gjė qė nėnkupton zvogėlimin e numrit tė zonave nė tri sosh nga gjashtė sa ėshtė tash. Kjo do tė thotė se sikurse komuna e Dardanės sot, po ashtu edhe ajo e Burimit nesėr do tė mbesin fare pa TMK. Dardana dhe Burimi janė dy komunat mė tė rrezikuara pėr shkak tė planeve tė Serbisė pėr rikolonizimin e Kosovės. Nė vend tė TMK-sė duan ta krijojnė njė tė ashtuquajtur ‘forcė tė sigurisė’ me mė sė shumti 2.500 veta me armatim tė lehtė dhe nėn mbikėqyrje tė NATO-s. Kosova nuk do tė ketė fare Ministri tė Mbrojtjes dhe kjo ‘forcė e sigurisė’ do tė jetė profesioniste dhe jo vullnetare, qė do tė thotė pa tė drejtė tė rekrutojė e tė zhvillohet. Negociatorėt kosovar e arsyetonin decentralizimin dhe ‘eksterritorialitetin’ si ēmim pėr pavarėsinė. Pėrderisa dy tė parat pėrfshihen nė pakon e Ahtisaarit, pavarėsia as qė do tė pėrmendet. Fjala pavarėsi nuk do tė pėrmendet nė kėtė dokument meqė Kosova nuk do tė jetė e pavarur. Duke pėrfillur Serbinė dhe Rusinė, Kosova do tė mund tė bėhet e pavarur vetėm nėse Serbia ėshtė dakord. Kėsisoj del se koncesionet pa mbulesė e kanė dėmtuar jashtėzakonisht shumė Kosovėn duke e forcuar dhe zgjeruar Serbinė pėrbrenda Kosovės. Kundėrshtimet e Serbisė pėrgjatė procesit negociator kanė qenė pėr ta rritur pazarin edhe mė, e assesi qė atyre nuk iu kanė konvenuar ato.

Kthehu ne fillim

___________________________

D  I  K  T  A  T  I 

Shkruar nga Albin KURTI

28.01.2007, Prishtinė

__________________________

Pavarėsi e kushtėzuar? Pavarėsi e mbikėqyrur? Do t’i kemi tė dyja, edhe kushtėzimin edhe mbikėqyrjen, por jo edhe pavarėsinė. Decentralizimi i kėtillė ēfarė ėshtė negociuar nė Vjenė nuk mund tė realizohet nė qoftė se Kosova bėhet e pavarur dhe sovrane. Kur Kosova tė jetė e lirė ajo nuk do tė lejojė qė ta gjymtojnė e copėtojnė. Vetėm njė Kosovė e varur dhe jo e lirė, vetėm njė Kosovė josovrane, mundėson zbatimin e decentralizimit i cili do tė sajojė kufij tė ri pėrbrenda Kosovės duke ravijėzuar kėshtu njė entitet territorial autonom serb. Lidhjet horizontale ndėrmjet komunave tė reja me shumicė serbe do ta formėsojnė kėtė entitet ndėrsa lidhjet e tyre vertikale me Beogradin janė garanci se ky entitet do tė jetė nėn kontrollin e Serbisė. Mė pastaj, njė entitet i kėtillė do ta shantazhonte pėrgjithmonė pavarėsimin e Kosovėn me humbjen e sė paku 1/3 e territorit tė saj. Thjesht, bėrja e pavarėsisė dhe bėrja e decentralizimit e pėrjashtojnė njėra-tjetrėn. Do tė ketė decentralizim, rrjedhimisht, s’mund tė ketė pavarėsi. S’do tė ketė pavarėsi, rrjedhimisht, decentralizimi e ka shtegun tė hapur. Prandaj, pėrcaktimi aq shumė i pėrfolur i statusit tė ardhshėm tė Kosovės, meqenėse duhet ta mundėsojė decentralizimin, nėnkupton njė mision tjetėr ndėrkombėtar qė do tė sundojė e qeveris me Kosovėn. Ai mision do ta zėvendėsojė e trashėgojė UNMIK-un dhe do ta pengojė e pamundėsojė lirinė dhe sovranitetin pėr Kosovėn. Tashmė ėshtė zbuluar ajo qė ėshtė ditur: prioritet i kėtij misioni tė ri qė e ruan gjendjen e vjetėr do tė jetė pikėrisht decentralizimi. Paketa e Ahtisaarit veēsa do ta bėjė konkrete formulėn e Serbisė pėr “mė shumė se autonomi, mė pak se pavarėsi” pėr Kosovėn dhe njėkohėsisht do t’i dedikohet kryesisht decentralizimit. Jemi dėshmitar se si Ahtisaari kur vie nė Kosovė zhvillon takime nė Prishtinė, Zveēan dhe nėpėr Kosovė. Mirėpo, kur ai shkon nė Serbi vizita e tij fillon e pėrfundon nė Beograd. Kjo tregon se kush ėshtė i decentralizuar e kush i centralizuar. Nėpėrmjet kėtij decentralizimi superpolitik e kryekėput mbi baza etnike, Kosova do tė shpėrqėndrohet edhe mė shumė duke rrezikuar t’i shkatėrrohet pakthyeshėm integriteti territorial.

Nuk ka dyshim se zgjatja e kėtij procesi negociator i konvenon Serbisė. Sė pari, ky proces ėshtė proces i nėpėrkėmbjes sė vullnetit tė popullit tė Kosovės dhe i poshtėrimit tė shqiptarėve. Sė dyti, koha punon pėr Serbinė: ajo duke qenė mė e fuqishme, duke pasur pėrballė negociatorėt servil, inferior dhe tė shantazhuar tė Kosovės nga tė cilėt nxjerr aq shumė koncesione, dhe duke shfrytėzuar Rezolutėn 1244 si dhe raportin e Kai Eides qė paraqesin bazėn e negociatave nė Vjenė, pėrfiton shumė dhe gjithnjė e mė shumė. Pėr tė njėjtat arsye, parashikimet pėr Kosovėn bėhen tė lehta po qe se analizohen planet dhe qėndrimet e Serbisė. Nė negociatat e deritanishme ajo ka diktuar nė mėnyrė tė trefishtė. Ka diktuar pėrmbajtjen e negociatave: decentralizimi, ‘eksterritorialiteti’ etj. Negociatorėt kosovarė ofronin komuna tė reja me shumicė serbe mu atje ku kėtė e kėrkonte Serbia: nė Anamoravė, Graēanicė dhe nė veri tė Mitrovicės. Serbia ka diktuar tempon: shtyrjen e propozimit tė Ahtisaarit deri pas zgjedhjeve nė Serbi. Ajo thoshte se propozimi pėr status e trazon atė pėrbrenda andaj ai duhet tė shtyhet pas zgjedhjeve qė, siē dihet, nuk ndryshuan asgjė nė skenėn politike nė Serbi. Mu ashtu edhe u bė. Dhe, sė fundi, Serbia dikton edhe sasinė e procesit: negociata shtesė edhe pasi qė propozimi t’iu dorėzohet palėve. Tanimė dihet qė pas publikimit tė propozimit tė Ahtisaarit planifikohet rifillimi i negociatave.


Pėrderisa Kosovės i rriten eventualisht premtimet pėr pavarėsinė, Serbisė nėpėrmjet decentralizimit i rritet territori i strukturave tė saja nė Kosovė tė cilat, pėr mė tepėr, do tė legalizohen e zyrtarizohen. Grupi Negociator i Kosovės ka dhėnė dėshmi tė qarta dhe tė shumta se pranon edhe ‘pavarėsinė’ e kushtėzuar me sovranitet tė kufizuar. Serbia e do vetėm varėsinė e pakushtėzuar tė Kosovės. Serbisė aktualisht i mungon shansa dhe rrethana e duhur pėr ta ripushtuar Kosovėn. Jo edhe vullneti politik. Decentralizimi dhe ‘eksterritorialiteti’ kanė pėr qėllim sendėrtimin e kėsaj shanse dhe rrethane. Decentralizimit, nė kuptimin evropian dhe bashkėkohor tė kėsaj fjale, i paraprin centralizimi. Dhe, nė kėtė kontekst, ky centralizim ėshtė pikėrisht sovraniteti. Sovraniteti qė i mungon Kosovės meqė, para sė gjithash, liria i mungon popullit tė saj
.

Kthehu ne fillim

_________________________________________

KUPTIMI I PROPOZIMIT TĖ AHTISAARIT DHE SERVILITETI I PAMBARIM

I POLITIKANĖVE TANĖ

Shkruan: Albin KURTI

Mė 23.01.2007, Prishtinė

____________________________

Pavarėsia i mungon Kosovės pėr shkak tė naivitetit ose poshtėrsisė sė politikanėve tė saj nė njėrėn anė dhe pėr shkak tė mashtrimit ose vetėmashtrimit tė qytetarėve nė anėn tjetėr. Negociatat jo qė s’mund tė shpiejnė te zgjidhja pėr Kosovėn por ato janė vetė problemi.

Kompromisi nuk ėshtė zgjidhje inkluzive por ėshtė mohim i qėndrimeve fillestare tė palėve negociuese. Gatishmėria pėr negociata nėnkupton gatishmėri pėr kompromis. Edhe nėse negociatat nuk rezultojnė me kompromisin si marrėveshje, qėndrimet fillestare janė tretur me vetė fillimin e atyre negociatave. Grupi Negociator i Kosovės ka pranuar tė hyjė nė negociata aq tė pabarabarta me Serbinė saqė ato e bėjnė atė tė padenjė tė quhet palė. Pavarėsisht nga kjo, edhe sikur tė mos arrihet afrimi i nevojshėm i pozicioneve pėr kompromis, pavarėsia e Kosovės, duke qenė pozicion inicial i negociatorėve kosovar, ka ikur nė pakthim. Fakti se kanė hyrė nė negociata me Serbinė vetėm pėr Kosovėn e jo edhe pėr Serbinė, i kombinuar me faktin se kėrkesa e tyre ishte vetėm pavarėsia e Kosovės, sipas pėrkufizimit e bėn tė pamundur arritjen e pavarėsisė sė Kosovės, e pėrjashton vetė mundėsinė e pavarėsisė nė fund tė negociatave. Mund tė mos e dimė me saktėsi se cili do tė jetė pėrcaktimi i statusit, mirėpo, mund ta dimė saktėsisht se ēka ai nuk do tė jetė. Nuk do tė jetė shteti i pavarur e sovran i Kosovės. Pra, Kosova nuk do tė ketė ulėse nė OKB, nuk do tė ketė ushtri dhe as ministri tė mbrojtjes e tė punėve tė jashtme. Kuptimi i propozimit tė Ahtisaarit ėshtė ajo qė do tė mbetet jashtė tij: sovraniteti dhe pavarėsia. Madje, qysh tash ėshtė bėrė e qartė se UNMIK-u do tė trashėgohet nga njė mision ndėrkombėtar i plotfuqishėm, qė nė fakt do tė jetė i BE-sė por jo i tillė edhe nė emėrtim, dhe i cili pėr prioritet do ta ketė decentralizimin e Kosovės. E, decentralizimi i Kosovės, pėrderisa ajo s’ka sovranitet dhe pėrbrenda saj tolerohen strukturat e Serbisė, nuk ka se si tė mos bėhet copėtim i Kosovės.

_________________________________

Ahtisaari asnjėherė nuk kishte pėr qėllim marrėveshjen pėr statusin por marrėveshjen pėr decentralizimin e Kosovės dhe ‘eksterritorialitetin’ e objekteve fetare ortodokse nė Kosovė. Ėshtė pėrmbajtja e kėtyre negociatave ajo qė e tregon dhe sqaron kėtė ēėshtje. Nėmomentin kur filluan negociatat statusi menjėherė u bė ēėshtje e dorės sė dytė duke qenė se ai tashmė nuk do tė mund tė ishte shteti i pavarur e sovran i Kosovės. Pikėrisht kėtė e donte Serbia. Nė vijim tė negociatave, kėrkesat e Serbisė Ahtisaari i shndėrronte nė trysni mbi negociatorėt kosovar gjė qė rezultoi me 5+1 komuna tė reja me shumicė serbe (pėrveē atyre pesė tė tjerave qė i kanė prej vitit 1999) dhe me 39 zona ‘eksterritoriale’ qindrahektarėshe. Gabimi kardinal i hyrjes nė negociata u pasua me koncesione tė negociatorėve kosovar tė cilėt i dhuruan Serbisė territor dhe kulturė tė Kosovės. Hyrja nė negociata dėshmoi se kėta politikanė nuk ia pėrfaqėsojnė vullnetin popullit tė Kosovės ndėrsa lėshimet pe tė tyre vėrtetuan se ata nuk ia mbrojnė atij interesat. Por, s’kishte se si tė ngjante ndryshe. Bėhet fjalė pėr tė njėjtit njerėz qė pėr vite tė tėra kanė dhėnė prova tė shumta se synim kanė avansimet e pozitave personale dhe jo tė pozitės sė Kosovės. Shkuarja nė Vjenė ishte braktisja e tyre pėrfundimtare e pavarėsisė dhe puna qė bėnė atje ishte vetėm akomodim dhe formalizim i varėsisė sė Kosovės nga Serbia. Nė Vjenė, ēėshtja e Kosovės vetėm sa ėshtė ndėrlikuar. Gjithkush flet pėr Kosovėn, shumėkush imponohet nė vendimmarrje, pėrveē vetė Kosovės e cila gjithnjė e mė shumė bėhet objekt nė njė eksperiment qė sa vie e rritet. Posaēėrisht roli i Rusisė ėshtė shtuar jashtėzakonisht shumė. Jo vetėm pėr shkak se Putini ndryshon cilėsisht dhe nė shumė aspekte nga Jelcini dhe jo vetėm pėr shkak se Putini e ka fuqizuar ndikimin e Rusisė duke i shndėrruar rezervat energjetike nė faktor edhe politik. Duket qė Rusia ka pritur hapjen e ēėshtjes sė Kosovės pėr aktivizimin dhe dinamizimin e vetė asaj. Ajo ka pritur pėr tė befasuar. Mbase elementi mė i rėndėsishėm nė betejė ėshtė elementi i befasisė. Rusia ėshtė anėtare nė tė dy adresat kryesore tė Kosovės: nė KS tė OKB-sė dhe Grup tė Kontaktit. Kėtė prezencė tė saj ajo e riaktualizoi dhe funksionalizoi. Vendet tjera pėrveēse me Serbinė tash merren edhe me Rusinė kur duan tė merren me Kosovėn. Kosova nuk e ka njė shtet nė pėrkrahje tė pavarėsisė ashtu siē e ka Serbia Rusinė pėr ta kundėrshtuar pavarėsinė. Linja e politikės ruse, e kohėve tė fundit dhe nė formė tė pėrmbledhur, mund tė kuptohet nga intervista e para tre muajve e ambasadorit rus nė Beograd, Aleksandar Nikolajeviē Aleksejev, dhėnė gazetės beogradase ‘Veēernje Novosti’. Ai pat deklaruar se ‘Rusia do tė jetė e kėnaqur me ēdo gjė qė bazohet nė tė drejtėn ndėrkombėtare dhe e pranueshme pėr Serbinė dhe shqiptarėt e Kosovės.’ Sė pari, Rusia kėrkon tė jetė e kėnaqur. Jo vetėm pėr shkak se ėshtė faktor i rėndėsishėm ndėrkombėtar mė shumė se qė ne duam tė besojmė, por edhe pėr shkak se fati i Kosovės ėshtė mbėrthyer nė KS tė OKB-sė ku Rusia ėshtė anėtare e pėrhershme. Sė dyti, Rusia i konsideron kėto negociata ndėrmjet Serbisė dhe shqiptarėve tė Kosovės e jo ndėrmjet Serbisė dhe Kosovės. Pra, veēsa jemi kthyer nė Rambuje. Zaten, koordinatat e pėrcaktuara nė Vjenė janė vetėm rikthim nė Rambuje por kėsaj radhe, pėr mė keq, nuk e kemi mė UĒK-nė. Diplomati amerikan, James Dobbins, shumė saktė e ka parashikuar kėtė kthim nė Rambuje qysh atėherė kur u etablua koncepti i ‘standardeve para statusit’. Mė tutje, nė po tė njėjtėn intervistė, ambasadori rus deklaroi se ‘Rusia ėshtė e gatshme, nėse e kėrcėnojnė pėr njė gjė tė tillė, qė pėr ēėshtjen e Kosovės edhe me veto ta mbrojė tė drejtėn ndėrkombėtare dhe parimin e integritetit territorial tė shteteve.’ Rusia po kėrcėnon pėr Kosovėn. Po Kosova, a po kėrcėnon ajo pėr veten e saj?! Kurrsesi me kėta politikanėt negociator. Pėrkundrazi, ata japin shenja tė njė serviliteti tė pambarim. Dhe, sė treti, ky ambasador thotė se Kosova do tė ishte presedan pėr Pridnjestrovlje, Osetinė Jugore dhe Abhazinė, ndėrkohė qė deklaron se Kosova nuk ėshtė e krahasueshme fare me Ēeēeninė. Gjithnjė vetėm ashtu si i konvenon Rusisė dhe interesave tė saj me ē’rast Rusia ndjehet shumė komode nė artikulimin e lirshėm tė tezave joparimore e tė padrejta.   

Pavarėsia i mungon Kosovės pėr shkak tė naivitetit ose poshtėrsisė sė politikanėve tė saj nė njėrėn anė dhe pėr shkak tė mashtrimit ose vetėmashtrimit tė qytetarėve nė anėn tjetėr. Negociatat jo qė s’mund tė shpiejnė te zgjidhja pėr Kosovėn por ato janė vetė problemi. Ato e kanė tė mbrujtur nė veten e tyre destinimin e tyre – mė pak se pavarėsia, qė do tė thotė varėsi e robėri e re sadoqė ajo eventualisht do tė jetė e kamufluar. Me kėto negociata rėnia dhe agonia zgjaten e rėndohen. Nė procesin politik zyrtar nuk mund tė ketė zgjidhje tė statusit por vetėm pėrcaktim tė tij – i cili duke qenė nė shpėrputhje me vullnetin e popullit – e shndėrron Kosovėn nė problem tė cilin koha e rrit. Nė fakt, ėshtė Kosova ajo qė e ka njė problem tė cilin negociatat po e maskojnė – problemin e quajtur Serbi. Serbia ėshtė problemi i Kosovės dhe sė paku edhe i rajonit. Negociatat e Vjenės po e paraqesin Kosovėn si problem tė Serbisė dhe madje tė tėrė botės! Mė tė rėndėsishme konsiderohen pasojat imagjinative nėpėr botė tė pavarėsisė sė Kosovės sesa pasojat reale, konkrete dhe aktuale tė mungesės sė saj pėr popullin e Kosovės. Prandaj, do tė mund tė thuhej edhe se pikėrisht ky problematizim i gabuar ėshtė problemi dhe se mu nė trajtimin radikal tė kėsaj stėrkeqjeje ndodhet ēelėsi i zgjidhjes. Pėrmbysjen e padrejtė duhet pėrmbysur. Zgjidhja qėndron te zgjedhja e popullit. Fati i Kosovės duhet tė bėhet ēėshtje e vullnetit tė popullit tė saj dhe jo e burokratėve dhe spekulantėve tė ndryshėm. Vendimmarrja duhet t’i pėrkasė popullit i cili as qė ėshtė konsultuar. Vendimmarrėsit e huaj mė sė shumti mund tė konsultohen. Ēėshtjes sė Kosovės duhet t’i kthehet autoktonėsia. Pikėrisht koncepti i vetėvendosjes e bėn kėtė gjė. Vetėvendosja si koncept i sė drejtės e ndėrlidh popullin, tė kaluarėn dhe tė ardhmen e tij, me vendin ku ai popull jeton e tė cilin e banon. Vetėvendosja bashkon kohėn dhe hapsirėn e njė populli. Vetėm projektet politike dhe organizimet qė themelohen mbi kėtė premisė janė nė rrugėn qė shpie drejt lirisė sė shumėpritur dhe paqes afatgjate; drejt institucioneve tė popullit dhe mirėqenies pėr popullin; drejt shoqėrisė sė tė barbartėve dhe drejtėsisė shoqėrore; drejt qytetarit politik dhe politikės nė shėrbim tė qytetarėve; drejt pėrparimit pėr tė gjithė dhe zhvillimit qė nuk pėrjashton asnjėrin.

Kthehu ne fillim

_________________________________

SHPĖRFILLJA E DATAVE

Shkruar nga Albin KURTI

Mė 12 Janar 2007, Prishtinė

Pėr gjashtė vjet e gjysmė nė Kosovė s’kishte afate pothuajse pėr asgjė, e lėre mė pėr pavarėsinė e Kosovės. Natyrisht, nėse e pėrjashtojmė atė premtimin pėr pavarėsinė e vitit qė vjen. Megjithėkėtė, gjatė vitit 2006, nisi tė flitej mė intensivisht pėr afate kohore tė pavarėsisė, ndonėse ato vetėm sa shėnonin momentet kur premtimeve u skadonte afati. Nuk kishim afate pėr vite me radhė dhe tash sė fundi fituam afate mujore qė pėrherė shtyheshin. Megjithėse afatet nuk respektoheshin, kjo e afirmonte afatin si tė tillė. Shkelja e afatit tė caktuar dhe shpėrfillja e tij si kategori nuk janė e njėjta gjė. Kėsisoj, edhe politika zyrtare ia bashkangjiti situatės dimensionin kohor. Kjo s’do tė thotė qė ndodheshim nė status quo dhe vetėm tash filluam tė lėvizim. Negociatat me Serbinė sigurisht qė po e largonin Kosovėn nga pavarėsia. Dhe, kjo duhej kompensuar disi.

Pėrveē pėrmendjes sė fjalės pavarėsi filluan tė zėnė nė gojė edhe data tė caktuara nė mėnyrė qė qytetarėt tė mos zgjoheshin nga gjumi pėrkundėr pasojave nė rritje tė mungesės sė mirėqenies dhe perspektivės. Siē e dimė, nė vend tė viteve tash flitet pėr muajt, pėr muajin e afatit, pėr afatin qė matet me muajin. Mirėpo, pa dyshim se ka edhe njė qėllim tjetėr kėtu. Flitet mė shpesh pėr afate ashtu qė rreth pėrmbajtjes tė flitet sa mė rrallė. Duan qė vėmendja tė jetė e pėrqendruar te datat atėherė kur do tė bėhet publike se statusi nuk ėshtė pavarėsia e shumėpritur. Diskutohet pėr muajin e pavarėisė pėr tė mos u diskutuar pėr pėrmbajtjen e saj, qė nė fakt i korrespondon varėsisė sė mėtutjeshme tė Kosovės. Pasi qė mendohej se statusi ėshtė pavarėsia, njerėzit nė Kosovė u patėn zhgėnjyer shumė para dy muajve atėherė kur u shty statusi. Po ta dinin se pėr ēfarė statusi bėhet fjalė, po ata njerėz vetė do ta kėrkonin shtyerjen e tij. Atėbotė krejt ēfarė kishin tė thonin negociatorėt kosovar ishte qė duhet ta ruajmė qetėsinė. Kjo vazhdon tė jetė edhe sot e kėsaj dite kėrkesa kryesore e politikanėve drejtuar qytetarėve tė Kosovės ndėrkohė qė asgjė sikur kjo kėrkesė nuk zbulon se ata mendojnė vetėm pėr veten e tyre. Situata ekzistuese qė i avanson dhe pasuron, e nė tė cilėn UNMIK-u dhe IPVQ-tė janė shndėrruar nė paravane tė njėra-tjetrės pėrkundruall popullit, sigurisht se atyre iu konvenon pa masė.

Prandaj, nuk ėshtė e rastėsishme qė UNMIK-u assesi tė shkojė nga Kosova dhe tash kur thotė se do tė shkojė, nė fakt, do tė pasohet nga njė mision tjetėr ndėrkombėtar pak a shumė i njėjtė. Pėr afate flitet mu tash pikėrisht meqė asgjė s’do tė ndryshojė. Pėr afatin – i cili shtyhet atėherė kur e japin – flasin jo vetėm me qėllim qė ta shmangin vėmendjen nga pėrmbajtja e ‘statusit tė ardhshėm’, por njėkohėsisht edhe pėr tė krijuar iluzionin se do tė ketė ndryshime. Theksimi i datės nėnkupton se pas asaj date do tė ketė njėfarė ndryshimi cilėsor. Por jo edhe nė Kosovė ku vlen e kundėrta: data pėrmendet pėr tė besuar se do tė ketė ndryshime tė cilat nė tė vėrtetė nuk do tė ngjajnė. UNMIK-u po pėrgatitet tė zėvendėsohet me Misionin e ardhshėm Civil Ndėrkombėtar (ICM) nė mėnyrė qė ēdo gjė tė vazhdojė kėshtu siē ėshtė tani. Mund tė thuhet qė UNMIK-u, nė fakt, nuk po shkon fare pikėrisht meqė po vjen ICM-ja. Zvogėlimi i administratės do tė bėhet vetėm dhe vetėm pėr ta rritur efikasitetin e pushtetit tė huaj e kurrsesi pėr t’ia dhėnė atė popullatės vendase. ICM-ja do tė ketė 71 udhėheqės administrativ tė cilėt do ta vazhdojnė sundimin neokolonialist nė Kosovė. Policia, gjyqėsia, ekonomia dhe mbrojtja do tė jenė kompetenca tė tyre. Ata do ta kenė fjalėn e fundit pėr gjithēka dhe decentralizimin pėr prioritet. Qė kjo tė mos jetė shok pėr shqiptarėt e Kosovės i cili do t’i trondiste e revoltonte ata, duan qė dalngadalė ta bėjnė publik kompromisin e ngėrthyer te propozimi i Ahtisaarit dhe asisoj ta evitojnė kryengritjen e popullit. Ndėrkohė, inkurajohen njerėzit zyrtar e jozyrtar tė cilat nėpėr mediumet kosovare rrėfehen e rrėfejnė se si neve ndėrkombėtarėt na u dashkan kėtu edhe mė tutje. Natyrisht qė tė sundojnė nė vendin tonė, meqė ende s’qenkemi tė gatshėm pėr liri! Politikanėt e Kosovės i fillojnė dhe pėrfundojnė deklaratat e tyre duke pohuar partneritetin me UNMIK-un. Njė gjė e tillė ėshtė e pamundur. Thjesht, partneriteti i sundimtarit me tė sunduarin ėshtė i mundur vetėm atėherė kur i sunduari ėshtė idiot ose mazohist. Mbase edhe politikanėt kosovar do tė mund tė ndaheshin nė kėto dy kategori. Sido qė tė jetė, ata modelohen nga lart pa bėrė rezistencė; ata janė nė funksion tė plotė edhe tė manipulimit me datat. E, siē e kemi parė aq shumė herė deri mė tani saqė nuk i numėrojmė dot mė, datat e tyre shtyhen. Mbi tė gjitha, datat e tyre duan ta maskojnė mosndryshimin dhe ta hedhin nė plan tė tretė rėndėsinė e pėrmbajtjes. Datat e tyre ta kallin datėn.

Kthehu ne fillim

______________________

DECENTRALIZIMI DHE “EKSTERRITORIALITETI” RRĖNJĖT I KANĖ NĖ SERBI

Shkruan: Albin KURTI

Prishtinė, 27 dhjetor 2006

Nė decentralizim dhe “eksterritorialiteti” ėshtė investuar gjatė, shumė dhe sistematikisht. Kėto dy projekte i kanė rrėnjėt nė Serbi, trungun nė UNMIK, degėt nė IPVQ kurse frutat e hidhura e tė helmatisura tė tyre do t’i servohen popullit tė Kosovės. Kėtyre projekteve, pėr tė qenė tė qėndrueshme, u duhet njė popullatė serbe shtesė. Andaj, zonat e veēanta rreth kishave e manastireve ortodokse do tė popullohen me kolonė serbė e po ashtu edhe komunat e reja qė dalin nga decentralizimi. Njėkohėsisht, Serbia do qė t’i kthejė serbėt vetėm atje ku ata do ta kenė pushtetin. E, kjo do tė mund tė realizohet mu aty ku implementohen decentralizimi e ‘eksterritorialiteti’. Kėsisoj, decentralizimi dhe ‘eksterritorialiteti’ janė baza e rikolonizimit tė Kosovės por ato edhe mund tė mirėmbahen pikėrisht pėrmes rikolonizimit. Decentralizimi dhe ‘eksterritorialiteti’ nė njėrėn anė, dhe rikolonizimi i Kosovės nė anėn tjetėr, e mundėsojnė dhe kushtėzojnė njėra-tjetrėn. Pushteti i forcuar dhe i zgjeruar i Serbisė nė Kosovė ka nevojė pėr rritje tė  pėrmbajtjes dhe pėrbėrjes me mė shumė njerėz qė do tė funksionojnė nė strukturat e tij; paralelisht, ai e hap shtegun pėr kėtė ardhje tė re tė kolonėve nga Serbia.

Kthimi i serbėve do tė bėhet edhe atje ku ata nuk ishin mė parė. Pėr ta rritur koncentrimin e serbėve nė treva tė caktuara si dhe pėr t’i ndėrlidhur ato. Dhe, jo vetėm pėr t’ia trasuar rrugėn rikolonizimit nė tė ardhmen por edhe pėr ta legjitimuar rikolonizimin tashmė ekzistues: nė veri tė Kosovės janė me mijėra serbė qė s’kanė jetuar asnjėherė mė parė atje dhe tash banojnė nėpėr shtėpitė e shqiptarėve tė dėbuar. Pėr kėto shtatė vjet e gjysmė, komunat nė veriun e Kosovės asnjėherė nuk ishin tė barabarta me komunat e tjera nė Kosovė por me vetė IPVQ-tė nė Prishtinė. Karshi faktorėve ndėrkombėtar ato ishin dhe vazhdojnė tė trajtohen si partnerė tė barabartė sikurse IPVQ-tė. Politikanė dhe diplomatė ndėrkombėtar tė cilėt vizitonin e vizitojnė Prishtinėn rregullisht shkojnė edhe nė Zveēan. Pėrderisa Kosova s’ka sovranitet, decentralizimi e siguron metastazėn e veriut gjithandej nėpėr Kosovė. Komunat e reja gjithmonė i themelon shteti dhe vetėm shteti. Kosova nuk ėshtė shtet. Atėherė, cili ėshtė ky shtet qė po i inicon e krijon komunat e reja nė Kosovė?! Serbia nė bashkėpunim me UNMIK-un. IPVQ-tė janė veēse dėshmitar tė kėtij procesi qė shfrytėzohen pėr ta legjitimuar atė. Madje, krerėt e IPVQ-ve dhe negociatorėt kosovar i kanė paraqitur komunat e decentralizimit si njė gjė moderne, evropiane, shumė e dobishme dhe e mirė nė vetvete. Kėsisoj, ata s’do tė marrin asgjė pėr kundėrvlerė. ‘Zemėrgjerėsia’ e tyre ėshtė fatale.

Policia, gjyqėsia, administrata, arsimi, shėndetėsia, kultura dhe mediat, janė sferat nė tė cilat do tė shtrihet pushteti i komunave tė decentralizimit. Ajo qė mbetet jashtė kėtyre kompetencave do tė jetė nė duart e misionit ndėrkombėtar i cili do ta trashėgojė UNMIK-un dhe assesi nėn kontrollin e institucioneve kosovare. Meqenėse nėpėr enklavat serbe janė strukturat e Serbisė ato qė e ushtrojnė pushtetin qė prej mbarimit tė luftimeve, decentralizimi nuk konsiston aq nė rritjen e pushtetit sa nė legalizimin e tij. Dhe, mbi tė gjitha, ai ka tė bėjė me zgjerimin e territorit tė kėtij pushteti tė huaj nė llogari tė fshatrave me shqiptarė e qė mbesin pakicė aty. Banorėt shqiptarė tė veriut tė Mitrovicės, qofshin ata tė dėbuar ose ende atje, e dinė mė sė miri se ēfarė do tė thotė tė jeshė pakicė aty ku e kanė pushtetin strukturat e Serbisė. 

Nėse decentralizimi realizohet nė Anamoravė, atėherė Prishtina dhe Ferizaji do tė mbushen me refugjatė shqiptarė nga komunat e Artanės, Dardanės, Gjilanit e Vitisė. Nėse decentralizimi realizohet nė veriperėndim tė Kosovės, atėherė Gjakova dhe Drenica do tė mbushen me refugjatė shqiptarė nga komuna e Burimit, Klinės por edhe Pejės. Shpesh kemi dėgjuar se si na qenka rrezik qė serbėt ta lėshojnė Kosovėn pas pėrcaktimit tė statusit. Nė fakt, janė shqiptarėt ata qė do tė dėbohen e shpėrngulen pas decentralizimit. Rrudhja e territorit dhe valėt e refugjatėve janė dy anėt e sė njėjtės medale tė cilėn shqiptarėt nuk po e largojnė dot nga qafa e tyre pėr mė shumė se njė shekull. Nė kushtet kur na mohohet vullneti, nuk na mbrohen interesat dhe s’na pėrfillet historia, decentralizimi dhe ‘eksterritorialiteti’ janė vetė Serbia, e tillė ēfarė e kemi njohur gjithmonė.

Kthehu ne fillim

____________________________________

KTHIMI ĖSHTĖ VEĒSE KTHIM NĖ TĖ KALUARĖN

 

Albin KURTI

Prishtinė, 22 dhjetor 2006

Parashihet qė decentralizimi t’i vendosė mbi 90% tė serbėve nė komuna ku ata do ta kenė pushtetin, qofshin ato tė deritanishmet apo aso tė reja qė do tė krijohen. Do tė jenė shqiptarėt ata tė cilėt do tė mbesin pakicė aty ndėrsa fshatrat e shqiptarėve nėpėr komunat e reja serbe do tė shndėrrohen nė enklava tė cilat i pret fati i shqiptarėve tė veriut tė Mitrovicės.

Fare pak serbė nė Kosovė janė njėmend vendas. Kthimi i serbėve po bėhet nė prona tė reja ose nėpėr ato qė dikur i kishin si kolonė qė ishin. Bėhet fjalė pėr njė kolonizim tė ri apo pėr rikolonizim. Pra, kthim i kolonistėve nė toka tė tjera qė do t’u ndahen nga pronat shoqėrore, ashtu siē ishte rasti me ato 54 ari nė Graēanicė qė Kuvendi Komunal i Prishtinės ua ndau me 21 shkurt 2006. Ose, kemi kthim tė kolonistėve nė tokat e njėjta tė cilat serbėve ua patėn dhuruar regjimet serbe e jugosllave nė shekullin e kaluar e qė sėrish do t’i marrin tash. Natyrisht, atėbotė pasi qė i patėn shpronėsuar e dėbuar shqiptarėt nga Kosova. Ndėrkaq, sot, nuk ėshtė e rastėsishme qė donacionet pėr OJQ-tė nė Kosovė janė kryesisht nė programe e projekte pėr kthimin e serbėve dhe qė pikėrisht nė kėtė kohė bombardohemi me videoklipe nėpėr stacionet televizive pėr “shenjtėrinė” e pronės.   

Enklavizimi i Kosovės

______________________ 

Ėshtė evidente qė serbėt e kthyer nuk po integrohen nė shoqėrinė kosovare por nė strukturat paralele tė Serbisė nė Kosovė. Kėsisoj, ata po e forcojnė Serbinė nė Kosovė. Ata nuk i njohin institucionet e Kosovės dhe shumica absolute e tyre dalin nė zgjedhjet e Serbisė qė i toleron UNMIK-u, me ē’rast mė sė shumti votojnė pėr Partinė Radikale Serbe qė ka pėr kryetar Vojislav Sheshelin. Fare lehtė, para momentit tė volitshėm pėr Serbinė pėr agresionin e ri tė saj nė Kosovė, ajo do t’i mobilizojė e ndėrsejė serbėt kundėr shqiptarėve, ashtu siē ka bėrė gjithnjė nė tė kaluarėn. Andaj, ēėshtja e kthimit tė serbėve nė Kosovė nuk mund tė shikohet si njė ēėshtje ekskluzivisht humanitare dhe e tė drejtave tė njeriut duke u shkėputur nga konteksti politik dhe motivet politike. Nė shkurt tė vitit 2005, atėherė kur pėr vizitė nė Kosovė ishte kryetari i Serbisė, Boris Tadiq, nė njėrėn nga tubimet qė ai pati gjatė turneut tė tij nėpėr Kosovė, ai u tha serbėve tė pranishėm se aty ku ata janė, aty ėshtė Serbia. Ai hapur shpėrfaqi se ēfarė nėnkupton kthimi i serbėve sipas projektit tė tij: mė shumė serbė tė kthyer nė Kosovė, mė shumė Serbi nė Kosovė. Siē dihet, edhe subjekti i parė politik i serbėve tė Kosovės ‘Kthimi’ ėshtė themeluar nga Beogradi. Kjo fjalė dhe ky emėrtim pėr subjektin politik tė serbėve tė Kosovės tė farkuar nė Beograd mė mirė dhe mė parė se ēkado tjetėr pėrmbledh aspiratėn e Serbisė pėr rimarrjen e Kosovės.    

Nė vitet e ’90-ta, nė Kosovė kishte 190.000 serbė. Ata ishin tė shpėrndarė nėpėr Kosovė meqė me ndihmėn e disa dhjetėra mijėra forcave tė armatosura nga Serbia e kishin pushtetin lokal e qendror kudo dhe ēdoherė. Pas mbarimit tė luftės, pėr shkak se focat ushtarake dhe policore serbe u tėrhoqėn nga Kosova, serbėt e territorializuan praninė e tyre nė Kosovė. Ata u pėrqendruan nė lindje dhe nė veri tė Kosovės, pra nė afėrsi tė kufirit me Serbinė. Pa forcat e mėdha tė armatosura nga Serbia ata s’mund tė qėndronin mė tė shpėrndarė gjithandej nėpėr Kosovė sikur dikur. Ky ėshtė shkaku kryesor i krijimit tė enklavave tė sotme serbe, vendndodhja e tė cilave s’ėshtė aspak e rastėsishme, e kurrsesi kinse pėrndjekja qė atyre ua kanė bėrė shqiptarėt. Madje, zyrtari i UNHCR-sė, Ron Redmond, qysh nė verė tė vitit 1999 pat deklaruar se shumica dėrrmuese e serbėve qė e lėshuan Kosovėn kėtė e bėnė sė bashku me forcat e Serbisė tė cilat po tėrhiqeshin nga Kosova nė qershor tė vitit 1999. Sipas Nismės Evropiane pėr Stabilitet (ESI) Kosovėn e kanė lėshuar vetėm 60.000 serbė e jo 220.000 siē gėnjen Qeveria e Serbisė. Nė anėn tjetėr, pothuajse secilit nga ne nė Kosovė, nė biseda tė ndryshme private e publike, i ka rastisur tė ndeshet me qėndrimin shpėrfillės lidhur me atė se si serbėt kanė ikur dhe nuk kthehen mė nė Kosovė. Pėrgjigje e duhur pėr kėta sharlatanė ėshtė njė pyetje: si bėhet qė kėta 132.000 serbė qė aktualisht janė nė Kosovė nuk e lėshojnė Kosovėn?!

Tash, prezencėn e territorializuar tė serbėve, Serbia do qė ta zgjerojė dhe ta legalizojė. Kėtė synim ajo po e realizon nėpėrmjet negociatave nė Vjenė. Pikėrisht kėtu edhe konsiston kuptimi i decentralizimit: zgjerim i enkalave serbe drejt ndėrlidhjes territoriale tė tyre dhe legalizim i strukturave tė Serbisė aty, e tė cilat lidhen horizontalisht ndėrmjet veti dhe vertikalisht me Beogradin. Serbia do qė t’i kthejė serbėt vetėm atje ku ata do ta kenė pushtetin. Pra, jo t’i kthejė atje ku ata mbesin pakicė, por atje ku tashmė janė ose bėhen shumicė, dhe kjo nė komunat ekzistuese ose ato tė reja serbe. Ēdokund ku po kthehen serbėt sot nė Kosovė, kjo tregon se aty do tė ketė komunė tė re serbe qė do tė dalė nga procesi i decentralizimit, i cili paraqet platformėn pėr rikolonizimin dhe ripushtimin e Kosovės nga Serbia. Parashihet qė decentralizimi t’i vendosė mbi 90% tė serbėve nė komuna ku ata do ta kenė pushtetin, qofshin ato tė deritanishmet apo aso tė reja qė do tė krijohen. Do tė jenė shqiptarėt ata tė cilėt do tė mbesin pakicė aty ndėrsa fshatrat e shqiptarėve nėpėr komunat e reja serbe do tė shndėrrohen nė enklava tė cilat i pret fati i shqiptarėve tė veriut tė Mitrovicės. Shpesh kemi dėgjuar se nga pėrcaktimi i statusit ėshtė rrezik njė eksod i serbėve nga Kosova. Nė fakt, implementimi i decentralizimit do tė shkaktojė shpėrgulje tė shqiptarėve, p.sh. Ferizaji e Prishtina do tė mbusheshin me tė dėbuar nga Anamorava.     

Zaten, kthimi ėshtė veēse kthim nė tė kaluarėn.        

Kthehu ne fillim

______________________________________________

ĒKA THUHET NĖ PARAGRAFIN HYRĖS TĖ  RAPORTIT TĖ FUNDIT

TĖ KOFI ANNANIT- PĖR KOSOVĖN DHE SHQIPTARĖT?!

Shkruan: Albin KURTI  

Prishtinė, 15 dhjetor 2006

Nė faqen e internetit tė OKB-sė, nė linkun ėshtė i postuar njė njoftim i datės 30 nėntor me titull “Shqiptarėt e Kosovės, Serbia akoma ‘diametralisht tė kundėrt’ pėr tė ardhmen e krahinės – Annan”. Nė kėtė njoftim theksohen elemente tė konsideruara si tė rėndėsishme nga raporti i fundit i Kofi Annan-it. Nuk mė bėri pėrshtypje as raporti i Annanit dhe as trajtimi qė i bėhet atij. Shumė mė esencial ėshtė vetė paragrafi hyrės i kėtij njoftimi. Nė vijim ai ėshtė dhėnė i plotė dhe i pėrkthyer.

Qeveria e shqiptarėve etnik tė Kosovės dhe Serbia mbesin ‘diametralisht tė kundėrt’ nė pikėpamjet e tyre pėr statusin e ardhshėm tė krahinės serbe, tė cilėn e kanė drejtuar Kombet e Bashkuara prej se forcat perėndimore i larguan trupat jugosllave nė vitin 1999 gjatė luftimeve etnike, sipas raportit tė fundit mbi kėtė ēėshtje tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm Kofi Annan tė publikuar sot.


Kofi Annan

Shumica dėrrmuese e njerėzve nuk e lexojnė raportin e Annanit pėr kėtė njoftim qė parafrazon ēėshtjet kyēe tė tij. Dhe, shumica dėrrmuese qė e lexojnė kėtė njoftim nuk arrijnė tek paragrafi i tretė apo i katėrt meqė e braktisin leximin pėr tė kaluar nė ndonjė faqe tjetėr interneti hapjen e sė cilės e prisnin ndėrkohė. Kjo shpėrfaq rėndėsinė e kėtij paragrafi hyrės nė tė cilin janė tri gjėra thelbėsore tė cilat flasin pakrahasimisht mė shumė sesa qė mund tė duket nė shikim tė parė.

Sė pari, qysh nė fillim thuhet ‘Qeveria e shqiptarėve etnik tė Kosovės’ pavarėsisht faktit se Korniza Kushtetuese ua garanton njė vend ministror komunitetit serb e po ashtu njė tjetėr atyre nga komunitetet tjera pakicė. Korniza Kushtetuese, e kėtillė siē ėshtė, nė parim i cenon edhe ato kinsezgjedhje qė bėhen pikėrisht nėpėrmjet kėtij parapėrcaktimi. Qeveria pėrherė ėshtė detyrimisht qeveri e koalicionit. Ky formulim u pat pranuar nga tė gjitha partitė politike tė Kosovės nė mėnyrė qė pėrbėrja e qeverisė duke qenė gjithnjė multietnike tė mund tė quhet Qeveri e Kosovės dhe tė pasqyrojė unitetin e Kosovės. Pėrkundėr kėtij koncesioni tė kėtyre partive politike, vetė Kombet e Bashkuara qė e sollėn nga lart Kornizėn Kushtetuese, Qeverinė e Kosovės tash e quajnė ‘Qeveria e shqiptarėve etnik tė Kosovės’!

Sė dyti, nė kėtė njoftim Kosova emėrtohet si krahinė serbe. Pra, nuk thonė as ‘krahina e Serbisė’ por ‘krahina serbe’! Kosovės ia mveshin predikatin ‘serbe’ mu ashtu siē bėn Beogradi. Kėsisoj, shqiptarėt dalin tė huaj pėr Kosovėn dhe Kosova e huaj pėr ta. Mbi kėtė premisė, synimi i negociatave aktuale qartėsohet: si tė akomodohen 2 milionė shqiptarė nė tokėn qė s’ėshtė e tyre duke e pranuar ata kėtė fakt, por, edhe me sa mė pak dhembje (pėr rajonin)?

Dhe, sė treti, lufta ēlirimtare nė Kosovė quhet ‘luftime etnike’. Pėrveēqė fjala ‘luftime’ nėnkupton diēka qė cilėsisht nuk arrin tė quhet ‘luftė’, kjo do tė thotė qė sipas tyre karakteri i luftės ishte etnik. A ka shfajėsim mė tė mirė pėr Serbinė dhe posaēėrisht pėr regjimin e Milosheviqit sesa ky?! Pra, nuk masakroheshin e pushkatoheshin masivisht shqiptarėt e Kosovės si rezultat i politikės militariste dhe agresive tė Serbisė me nė krye Milosheviqin, por shqiptarėt e serbėt vriteshin ndėrmjet vete! Ky ėshtė kuptimi i drejtė i shprehjes sė gabuar ‘luftime etnike’.

Asnjėra nga kėto tri emėrtime nuk ėshtė e rastėsishme. E pėrbashkėta e kėtyre ėshtė synimi politik tė cilit po ia trason rrugėn edhe gjuha e pėrdorur: po pėrgatitet terreni pėr ndarjen e brendshme territoriale dhe etnike tė Kosovės. Andaj decentralizimi, pasojat e tė cilit do t’i vuajmė pėrgjatė kėtij shekulli tė ri, ėshtė bėrė prioritet. Negociatorėt kosovar vazhdojnė t’i pėrshėndesin tė gjitha njoftimet, deklaratat dhe raportet qė vijnė nga UNMIK-u e OKB-ja. Zaten, ata janė pėrshėndetur me qytetarėt e Kosovės. Qytetarėt s’kanė zgjidhje e zgjedhje tjetėr pėrpos tė pėrshėndeten pėrfundimisht me ta. Pėr hir tė vetes por sidomos pėr hir tė fėmijėve tė tyre.

Kthehu ne fillim

_____________________________________

A.I. = ANALOGJIA IRITUESE

 

Prishtinė, 7 dhjetor 2006

Njė sqarim i madh, A.I. nuk ėshtė redaktor e lektor. Sepse, A.I. nuk ėshtė subjekt. A.I. ėshtė analogji. Dhe atė, analogji irituese. Kam qenė i bindur se A.I. ėshtė i tillė ēfarė e kam pėrshkruar nė tekstin tim qė u botua tė martėn. Ai s'ka pasur nevojė tė ma konfirmojė kėtė me shkrimin e tij nė tė cilin gati mė shumė shkruan pėr vete sesa pėr mua dhe fare pak pėr tezat qė kam ngritur nė shkrimin 'Tė gjithė njerėzve si A.I.'. Pra, ai nuk ballafaqohet pėrmes kundėrargumenteve pėr ēėshtjen e pėrgjegjėsisė, 'dhunės' dhe dėmeve materiale gjatė demonstratės sė 28 Nėntorit. E, pikėrisht kėto ēėshtje mė patėn shtyrė tė reagoj kundėr akuzave tė A.I.-sė dhe atyre qė, kėto ditė, pak a shumė kanė folur e shkruar nė tė njėjtėn frymė. Tash, A.I. arratiset prej debatit dhe nis e flet tė tjera gjėra, tė tjera akuza.

Kėshtu, A.I. brengoset pėr diktaturėn e mundshme, duke spekuluar paturpėsisht pėr mua si diktator i ardhshėm, dhe nuk shqetėsohet aspak pėr diktaturėn aktuale qė e ka para hundėve. A ka shėrbim mė tė mirė pėr njė diktaturė sesa tė spekulosh publikisht pėr diktaturėn edhe mė tė egėr qė mund tė vie mė pas? Ky ėshtė zėvendėsimi psikologjik qė ia bėn vetes A.I, monologu i zėshėm i tij. A.I. ėshtė shembull i pėrbrendėsimit tė diktaturės. I njeriut qė frikėsohet se ēfarė mund tė humbasė e jo se ēfarė i takon e duhet ta fitojė. I njeriut qė mendon pėr dromcat qė mund t'i humb anipse i takon tėrė buka. I njeriut qė mendon se si mundet mė keq e jo se si mundet mė mirė. I njeriut qė shpėtimin e konsideron fitore e jo anasjelltas. I njeriut qė vetėm tė mbijetojė do, dhe, rrjedhimisht s'ka gjė mė tė vlefshme nė jetė se vetė jeta e tij. Mu ky njeri ėshtė qėllimi i regjimit antidemokratik tė UNMIK-ut dhe i tė gjitha diktaturave tė cilat, sipas pėrkufizimit, synojnė vetėpėrjetėsimin. Ky lloj njeriu ėshtė garanci e diktaturave. Mu ky lloj njeriu tė cilit imagjinata vetjake i ėshtė bėrė kushti dhe mundėsia e robėrisė. Kiē-pėrfytyrimet e imagjinatės sė tij tė vetėlavdėruar – pėrmendorja e diktatorit dhe poeti – janė karkteristike pėr vetė diktatorėt. Nė fakt, kėtu s'bėhet fjalė pėr imagjinatė por pėr njė pėrshkrim stereotip, e qė sėrish, ėshtė pikėpamje plotėsisht postmoderne: s'ka mė zhvillime e ngjarje tė reja, e tėra ėshtė reciklim. Po ashtu, janė diktatorėt narcisoidė ata qė flasin pėr spektrin e gjėrė tė eruditizmit tė tyre ashtu siē bėn A.I.. Diktatin e tij ai e ka dėshmuar edhe nė kėtė debat. Pėrgjigjen e tij kundėr meje e boton si paralajmėrim edhe nė faqen e parė tė gazetės 'Express', pra vetes ia bėn reklamėn, ndėrsa pėrfundi reagimit tim e shton njė fjali se si ai do tė pėrgjigjet nesėr, qė do tė thotė se ai e lexon shkrimin tim para se tė botohet. Unė nuk i kam asnjėrėn prej kėtyre mundėsive. Prandaj, kur shkruan editorial ai nuk ėshtė si ēdo kush tjetėr jashtė gazetės ashtu siē thotė nė fillim tė pėrgjigjes sė tij. Pra, A.I. gėnjen hapur. Ai kėtė mundėsi tė vocėrr e ka nė Express-in e tij dhe menjėherė vendos njė diktat aty pėr tė privilegjuar veten. Ai qė bėn diktat flet pėr mua se si do tė bėhem diktator! Sa pėr 'analizėn psikologjike' qė ia kam bėrė A.I.-sė pa e takuar atė, mė duhet ta sqaroj se nuk ėshtė e thėnė domosdoshmėrisht qė tė takohet dikush pėr t'i bėrė 'analizė psikologjike'. Shumė pėrfundime tė vlefshme mund tė nxjerren nga artikujt e tij. E pas kėtyre pėrfundimeve, fakti qė nuk e kam takuar A.I.-nė mė gėzon.

Janė dy linja tė ndėrtimit tė legjitimitetit tė lėvizjes sonė. Numri gjithnjė e mė i madh i njerėzve nė aktivitetet tona dhe i anėtarėve nė Lėvizje. (Pėr demokracinė qė mungon, njė demonstrues nė rrugė cilėsisht ėshtė i pakrahasueshėm me njė votues.) Dhe, mbi tė gjitha, koncepti e projekti i Lėvizjes sonė pėr vetėvendosjen e popullit qė ėshtė i njejtėsueshėm me vullnetin e popullit dhe lirinė e tij. Ne jemi nisur nga liria si koncept dhe nga mungesa e saj si realitet. Kjo determinon qė tė jemi Lėvizje politike jashtė sistemit, e jo parti politike brenda tij. Nė kushtet e mohimit tė vullnetit tė popullit, zgjidhjet nuk janė zgjedhje. Ato janė veēse legjitimim i kėtij sistemi politik qė ėshtė nė shpėrputhje me vullnetin e popullit. Njėherė duhet referendumi e pastaj zgjedhjet pėr parti. Njėherė duhet liria kolektive, e pastaj ajo individuale. Pluralizimi partiak kur s'ke sovranitet nuk ėshtė as konstruktiv dhe as produktiv. Ai vetėm sa i pėrēan qytetarėt, krijon iluzionin e normalitetit dhe demokracisė dhe zėvendėson luftėn me kundėrshtarin e vėrtetė me garė shterruese partiake. Nuk ėshtė aspak e rastėsishme qė partitė politike na i lejonte edhe Milosheviqi. Votimet qė bėhen nė Kosovė janė zgjedhje pėr udhėheqėsit e njė pavijoni nė burg, janė zgjedhje brenda burgut, pra realisht nuk janė zgjedhje. Kjo ėshtė arsyeja pse ne nuk behėmi parti politike ashtu siē na sugjeron A.I. Ai beson se legjitimiteti fitohet brenda kėtyre institucioneve. Pėrkundrazi. Aty legjitimohet regjimi i UNMIK-ut qė i ka sajuar dhe i kontrollon ato institucione 'vendore'. Legjitimiteti i vėrtetė konform vullnetit tė qytetarėve ėshtė i mundur vetėm jashtė atyre institucioneve qė s'kanė tė bėjnė me pėrfaqėsimin e asaj qė qytetarėt duan dhe asaj qė ėshtė interes i qytetarėve. Ēfarė qeverie ėshtė kjo e Kosovės nė tė cilėn: ministri i rendit, Fatmir Rexhepi, nuk e kontrollon SHPK-nė (nė krye tė saj ėshtė Stephen Curtis); ministri i drejtėsisė, Jonuz Salihaj, s'ka tė bėjė me sistemin gjyqėsor (nė krye tė tij ėshtė Albert Moskowitz), minstri i energjisė dhe minierave, Et'hem Ēeku, nuk i kontrollon KEK-un (kėtu ai si ministėr ėshtė anėtar i bordit drejtues!) dhe Trepēėn tė cilat janė nė duart e AKM-sė; ministri i transportit dhe telekomunikacionit, Qemal Ahmeti, nuk i kontrollon aeroportin, PTK-nė dhe as hekurudhat (edhe kėto janė nė duart e AKM-sė). Pa sovranitet, s'mund tė ketė pushtet tė vėrtetė dhe as parti politike me profilizime ideologjike. Pa sovranitet pėr Kosovėn, partitė politike pėrherė do tė jenė klane ndėrsa kryetarėt e tyre bajraktarė. Institucionet pa sovranitet bėjnė qė politika tė jetė biznesi mė i suksesshėm dhe qė tė fabrikohen politikanė tė cilėt tolerimin e korrupsionit e shpaguajnė me servilitet politik. Dhe, po e pėrsėris: kėta politikanė negociator dhe tė tjerėt rreth tyre, e qė janė edhe njerėzit mė tė pasur nė Kosovė, po e shesin Kosovėn nė Vjenė. Kosovėn pėr tė cilėn kanė dhėnė jetėn dhjetėra mijėra djem e vajza, Kosovėn pėr tė cilėn mė kanė torturuar nė burg. Nacionalizmi i shqiptarėve tė Kosovės kurrė nuk ka qenė, nuk ėshtė dhe as qė mund tė jetė i sėmurė ose i paarsyeshėm. Nacionalizimi i shqiptarėve ėshtė reaksion ndaj hegjemonizmit serbomadh. Pėr shkak tė okupimit dhe shtypjes, nacionalizmi i shqiptarėve tė Kosovės ishte i pashmangshėm. Shqiptarėt e Kosovės qė janė sė paku 90% tė popullatės, por edhe tė gjitha pakicat tjera pėrveē serbėve tė instrumentalizuar nga Beogradi, e duan pavarėsinė, lirinė, sovranitetin pėr Kosovėn. Kėtė ua thotė vullneti e ua do interesi. E, pikėrisht pavarėsia e liria e sovraniteti pėr Kosovėn nuk po lejohen. Andaj, nacionalizmi shqiptar nė Kosovė ėshtė i pashmangshėm pėrderisa Kosova s'bėhet shtet i pavarur e sovran. Unė kėtė e kuptoj dhe e arsyetoj plotėsisht. Nė ish Jugosllavi, pasi qė na e mohuan vetėvendosjen, e shpikėn vėllazėrim-bashkimin, pėr t'i amortizuar shumicėn shqiptare (formula: njė shqiptar, njė serb!). Vazhdon tė na mohohet vetėvendosja, shpikja ka ndryshuar emėr: multietniciteti; kurse, formula tash ėshtė bėrė: njė shqiptar, njė serb, njė ndėrkombėtar.   

Pajtohem qė demokracia ndėrtohet me durim dhe ngadalė por vetėm pasi qė tė bėhet inaugurimi i saj, akti themeltar i demokracisė: vetėvendosja. Sundimi i shumicės ėshtė kushti i demokracisė. Si mund tė ndėrtohet demokracia pėrderisa nuk sundon shumica?! Reformat nė kėto rrethana vetėm sa e pėrsosin sistemin e padrejtė i cili duhet tė ndryshohet rrėnjėsisht.   Bashkėsia ndėrkombėtare, si gjithnjė, e ndjek linjėn e rezistencės mė tė ultė. Ajo ndodhet nė Kosovė e jo nė Serbi. Te politikanėt e Kosovės por edhe te rrethet e saj intelektuale e kulturore. Prandaj, trysnia vijon nė Kosovė kurse pėrfitimet atje ku ėshtė rezistenca mė e madhe – nė Serbi. Faktorėt e rėndėsishėm ndėrkombėtar nė vitin 1995 ishin nė anėn e Milosheviqit dhe jo nė atė tė Kosovės: ato e pranuan kushtin e Milosheviqit nė Konferencėn e Dayton-it qė pėr tė negociuar pėr Bosnėn, Kosova s'duhet tė jetė fare temė. Ata faktorė botėror filluan ta marrin Kosovėn nė konsideratė vetėm atėherė kur nė fund tė '90-tave filluan demonstratat e posaēėrisht lufta e armatosur ēlirimtare.

Kurrė ne nuk kemi deklaruar se Lėvizja VETĖVENDOSJE! do qė ta marrė pushtetin. Nė tė vėrtetė, realizimi i qėllimit tonė do t'iu mundėsonte partive politike betejėn pėr pushtet tė vėrtetė. Ne duam qė tė caktohet njė afat i pėrfundimit tė misionit tė UNMIK-ut nė Kosovė – sa mė parė aq mė mirė – e i cili do tė pėrputhej me referendumin pėr popullin e Kosovės, si materializim dhe ushtrim i tė drejtės pėr vetėvendosje. Ndėrkohė, do tė bėhej Kushtetuta e Kosovės, dhe pėrgatitjet pėr bėrjen e TMK-sė ushtri dhe tė SHPK-sė polici. NATO-ja le tė qėndrojė dhe duhet tė qėndrojė nė Kosovė, por nė marrėveshje me Kosovėn (SOFA marrėveshje siē ėshtė rasti p.sh. nė Shqipėri e Maqedoni), e jo siē ėshtė tash KFOR-i kėtu nė bazė tė Marrėveshjes sė Kumanovės (9 qershor 1999) tė bėrė me ushtrinė kriminale jugosllave. Pas vetėvendosjes duhet tė mbahen zgjedhje tė reja e tė lira. Kėto parti do tė jenė edhe atėherė, por jo me kėto udhėheqje aktuale. Udhėheqjet aktuale janė tė status quo-sė, tė kėsaj situate qė atyre ju konvenon. Lėvizja e Kosovės, qoftė kjo nė drejtim tė kompromisit ose nė drejtim tė pavarėsisė do tė shkaktojė tėrmete brenda partive. Do tė imponojė kurse e udhėheqėsi tė tjera aty. Partitė qė nuk do tė ndryshojnė, do tė zhduken.  

Janė tė turpshme dhe terrorizuese pėr lexuesin parashikimet e A.I.-sė pėr dhunė e pėrgjakje qė vjen nga ne. Njėmend nė Kosovė do tė ngjajnė luftėra e gjakderdhje tė reja, por tė cilat pikėrisht realizimi i decentralizimit nė terren do t'i sjell. Nė fshatrat shqiptare qė pėrfundojnė nė komuna me shumicė serbe nuk do tė ketė rrugė me emrin 'Adem Jashari', apo libra tė historisė ku tregohet pėr prejardhjen e shqiptarėve prej ilirėve. Nėpėr ato vende do tė shpėrthejnė incidentet me shqiptarėt e pabindur dhe lufta e re. Duke i ndalur negociatat, aq mė tepėr qė tema kryesore e tyre ėshtė decentralizimi, ndalet gjakderdhja e re dhe luftėrat e reja. Mu kėtė po pėrpiqet ta bėjė Lėvizja VETĖVENDOSJE!        

Shumica nė Lėvizjen tonė janė tė varfėr. Jo vetėm pse shumica e popullit janė tė varfėr. Por, ata s'janė postmodernistė tė vetėkėnaqur si A.I. Ata nuk ia bėjnė me sy shefave dhe nuk i durojnė ata. Ata bėjnė demonstrata dhe nuk nėnshtrohen. Ata e kuptojnė se kur s'ke liri mbetesh edhe pa bukė, se varfėria dhe mungesa e zhvillimit ekonomik vijnė nga fakti se nuk jemi tė lirė, se Kosovėn nuk po na e lejojnė. Ata e kuptojnė se zhgėnjimi shoqėror e ekonomik kanė shkaqe thellėsisht politike. Ata nuk e kanė kafshuar grepin e relativizimit postmodern, e i cili vjen nga lart, sigurisht. Puna e Lėvizjes sonė por edhe pasojat e pėrgjithshme e tė pėrditshme nė rritje prej pazarit tė hajnave qė po e shesin Kosovėn, do t'i vetėdijėsojė e organizojė qytetarėt pėr atė se rruga e zgjidhjes ėshtė nė rrugė: as nė kėto kinseinstitucione e as para televizorit. Mirėpo, kjo s'do tė ngjajė me A.I.-nė dhe tė tjerė si ai. Ata tashmė e kanė grepin nė lukth. E kanė ngrėnė atė qė ishte varur nė grep dhe tash grepi ua gėrryen lukthin. A.I. dhe tė tjerė bėjnė pjesė nė atė qė shoku im B. e quan lumpenborgjezi artistike.

Shpifjet dhe insinuatat e A.I.-sė nuk mbarojnė me kaq. Por, nuk do tė shkruaj pėr to. Veshtullorėt e kėtillė janė spektatorė pėrjetėsisht tė vetėmjaftueshėm. Por, janė edhe mėnyrė indirekte e regjimit pėr tė ma marrur kohėn qė duhet tė shfrytėzohet pėr rrėzimin e tij.  

Kthehuni ne fillim

_____________________________________________________________

P  A  D  R  E  J  T  Ė  S  I  A

              Albin KURTI             

Prishtinė, 6 dhjetor 2006

Mosndėshkimi i Serbisė ėshtė shkaku kryesor pse nė popullin, shoqėrinė dhe shtetin e Serbisė nuk ka keqardhje, pendesė dhe as kėrkim falje pėr krimet nga e kaluara e tė cilat u kryen nė emėr tė tyre. Mungesa e drejtėsisė pėr viktimat kosovare dhe mohimi i vullnetit tė popullit pėr liri e pavarėsi ėshtė shkaku kryesor pse nuk ėshtė restauruar dinjiteti i shqiptarėve tė Kosovės dhe ata kurrsesi s’po arrijnė tė pėrparojnė. Mosndėshkimi po e inkurajon Serbinė qė ta pėrsėrisė krimin e saj.

Serbia, pa plotėsuar kurrfarė standardesh e parakushtesh, u njoh si trashėgimtare e Jugosllavisė. Pas rrėzimit tė Milosheviqit ajo u rehabilitua plotėsisht ndonėse vetė ajo ishte shkaktare e luftėrave mė tė tmerrshme nė Evropėn e pas Luftės sė Dytė Botėrore. Origjina e Jugosllavisė ishte shprehje e hegjemonizmit serbomadh. Origjina e prishjes sė Jugosllavisė ishte sėrish shprehje e hegjemonizmit serbomadh. Diskursi nacional-shovinist i Milosheviqit mobilizonte pėr njė Serbi tė Madhe qė ngėrthen pėrbrenda tė gjithė serbėt dhe varret e tyre kudo qė ato ndodheshin. Popujt e tjerė qė nuk nėnshtroheshin e rezistonin duheshin vrarė ose dėbuar. Kėshtu ai nisi me fushatat militariste tė agresionit gjithandej Jugosllavisė pėr ta ringjallur Serbinė nga fillimshekulli i kaluar, Serbinė e Nikolla Pashiqit. 250.000 joserbė u vranė e masakruan nė Slloveni, Kroaci, Bosnje e Kosovė nga forcat ushtarake dhe policore serbe. Nėse pesė veta janė vrarė nga njė pjesėtar i kėtyre forcave atėherė kjo do tė thotė se sot janė 50.000 kriminelė lufte e vrasės serikė qė shėtisin tė lirė nė Serbi. Pa pėrfshirė kėtu edhe dhjetėra mijėra femra tė dhunuara dhe po aq joserbė tė tjerė tė zhdukur, eshtrat e tė cilėve zbulohen kohėpaskohe nėpėr varreza masive apo edhe nuk gjenden e s’do tė gjenden asnjėherė meqė janė bėrė shkrumb e hi nėpėr shkritoret e metalurgjisė nė Serbi. Pėrderisa nė fillim tė tė 90-tave Kroacia e Bosnja ballafaqoheshin me njė ushtri qė po kriminalizohej sepse tė tillė e kishte projektin politik qė i rrinte sipėr, nė fund tė viteve tė 90-ta Kosova u detyrua tė pėrballej me kriminelė tė rryer qė vrasjen dhe plaēkitjen tashmė e kishin bėrė profesion. Pėrkundėr kėsaj, pas qershorit tė vitit 1999, ushtria jugosllave mbeti plotėsisht e pacenuar. Nė vend se ajo tė demilitarizohej dhe ēmontohej, u bė mė shumė se e kundėrta. Jo vetėm qė ajo mbeti tėrėsisht e pareformuar dhe e paprekur, por, pėr mė keq se kaq, u bė ēarmatosja e UĒK-sė, e asaj force qė e kishte luftuar njė ushtri tė tillė vrastare! U morėn pushkėt e ēlirimtarėve dhe u asgjėsuan ato, ndėrsa kriminelėt serbė u lanė tė lirė tė tėrhiqen nė Serbi me gjithė armatimin e tyre tė lehtė e tė rėndė. Pikėrisht me atė armatim me tė cilin kishin granatuar fshatrat e qytetet shqiptare duke shkatėrruar ose dėmtuar 119.855 shtėpi dhe me tė cilin kishin vrarė e pushkatuar rreth 14.000 shqiptarė, 90% tė tė cilėve civilė tė paarmatosur e tė pambrojtur. Pas mbarimit tė luftės, Kosova u vendos nėn administrim ndėrkombėtar dhe asaj iu vunė standarde pėr tė plotėsuar. Nė vend se tė ēarmatosej ushtria serbe dhe Serbia tė vendosej nėn administrim ndėrkombėtar pėr t’iu nėnshtruar njė procesi tė ngjajshėm me denazifikimin e Gjermanisė, Kosova u vendos nėn tutelėn e regjimit jodemokratik tė UNMIK-ut dhe popullit tė saj tė shumėvuajtur iu imponuan standarde e kushtėzime arbitrare. Nuk iu nėnshtrua mbikėqyrjes agresori dhe nuk iu pranua liria viktimės por u la i lirė agresori dhe u fut nėn kontroll viktima. Serbia mbeti e pandėshkuar kurse Kosova mbeti pa drejtėsinė e shumėpritur.

Mosndėshkimi i Serbisė ėshtė shkaku kryesor pse nė popullin, shoqėrinė dhe shtetin e Serbisė nuk ka keqardhje, pendesė dhe as kėrkim falje pėr krimet nga e kaluara e tė cilat u kryen nė emėr tė tyre. Mungesa e drejtėsisė pėr viktimat kosovare dhe mohimi i vullnetit tė popullit pėr liri e pavarėsi ėshtė shkaku kryesor pse nuk ėshtė restauruar dinjiteti i shqiptarėve tė Kosovės dhe ata kurrsesi s’po arrijnė tė pėrparojnė. Mosndėshkimi po e inkurajon Serbinė qė ta pėrsėrisė krimin e saj. Andaj, jemi dėshmitarė se si Serbia nuk e ka kriminale vetėm tė kaluarėn e saj nė Kosovė por tė tilla janė edhe planet e saj pėr tė ardhmen e Kosovės. Nėpėrmjet ‘eksterritorialitetit’ tė kishave e manastireve ortodokse ajo do qė t’i pėrvetėsojė ato, pėr t’i delegjitimuar shqiptarėt e Kosovės si popull autokton, ndėrkaq pėrmes decentralizimit, nė njė situatė ku Kosovės i mungon sovraniteti, do qė tė sajojė njė entitet autonom serb i cili do tė paraqiste veglėn e pėrhershme tė shantazhimit tė pavarėsisė sė Kosovės me ndarje tė saj. Serbizimi i trashėgimisė kulturore e historike tė Kosovės e thellon Serbinė nė Kosovė duke ringjallur mitin serb pėr Kosovėn i cili mė tutje pėrgatit motivin pėr agresionin e ri serb ndaj saj. Decentralizmi e forcon dhe zgjeron Serbinė pėrbrenda Kosovės e cila asisoj pret rastin e volitshėm pėr ta sulmuar e gllabėruar pėrsėri Kosovėn. Dhe, qė tė dyja kėto sendėrtojnė kornizėn dhe plaformėn pėr kthimin masiv dhe tė organizuar tė serbėve nė Kosovė gjatė dy-tre vjetėve tė ardhshme.   

Mirėpo, shtrohet pyetja, pse ngjan e gjithė kjo; dhe, si bėhet qė njė mbrapshtėsi e kėtillė ėshtė e mundur? Pėr pyetjen e parė, sigurisht qė politikanėt aktualė qė ka Kosova janė kontribut i drejtpėrdrejtė. Mirėpo, ata njėkohėsisht janė edhe investim politik gjė qė na shpie te pyetja e dytė. Duhet tė gėrmojmė pėr tė parė themelet e gabuara tė godinės e cila shumė lehtė mund tė shembet e tė na zėrė brenda. Ajo ėshtė e shumėpėrfolura rezolutė me numrin 1244 e qė paraqet bazėn e sistemit politik nė Kosovė. UNMIK-u ėshtė themeluar nga kjo rezolutė dhe funksionimi i tij i referohet po kėsaj rezolute. Pėrveēqė kjo rezolutė nuk merr parasysh vullnetin e popullit tė Kosovės ajo riafirmon detyrimin ndaj sovranitetit dhe integritetit territorial tė Jugosllavisė, tash Serbisė. Nė konsistencė me kėtė, ajo parasheh vetėm autonomi substanciale pėr Kosovėn. Qė tė gjitha kėto janė derivate tė drejtpėrdrejta tė dokumentit tė Rambujesė. Institucionet e sotme tė Kosovės, duke qenė tė krijuara e dirigjuara nga UNMIK-u, vetėm kėso politikanėsh servilė e sharlatanė siē i kemi tani durojnė. E vetmja zgjidhje nė Kosovė ka mbetur qė populli tė mos i durojė mė ata. Qė qytetarėt tė shfaqen dhe ta ngrisin zėrin e tyre pėr njė tjetėr Kosovė, pėr njė Kosovė qė nuk e ka UNMIK-un mbi kokė e Serbinė nė qafė, pėr njė Kosovė tė lirė qė ofron shansin pėr progres dhe mirėqenie, pėr drejtėsi dhe barazi. Vetėm atėherė paqja do tė jetė e vėrtetė dhe e qėndrueshme. Vetėm atėherė edhe faktorėt ndėrkombėtar do tė zėnė tė na shikojnė e trajtojnė ndryshe: seriozisht dhe me respekt. 

 

 

 

 


_________________________________________________________________________________________

 

USHTRIA ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS DHE DĖSHMORĖT

JANĖ KRENARIA E POPULLIT SHQIPTAR

  Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte dhe ėshtė determinantja kryesore e tė gjitha ndryshimeve pozitive tė bėra nė Kosovė. Ajo i ndryshojė rrjedhat e historisė, tė zhvilluara qysh nga ripushtimi i Kosovės - nė nėntor 1912 nga pushtuesit serbė. Dhe, prandaj nuk thuhet kot se UĒK-ja dhe dėshmorėt e saj tė rėnė nė altarin e lirisė, janė dhe do tė mbeten pėrjetėsisht krenaria e popullit shqiptar.

___________________________

 

Varrezat e dėshmorėve nė Prekazin legjendar

Fėmijėt e familjes Jashari, qė ranė nė altarin e lirisė nga soldateska barbare serbe

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

 

  

 

Dėshmorėt e Kosovės Lindore (Luginės sė Preshevės)

____________________________________________________________________________

R  R  I  T  A     E     U  Ē  K - sė ...

             

Topi i UĒK-sė

 

 

 

 

 

 

  

 

  

 

 

 

  

 

 

 

 n

 

 

       

 

 

 

F O T O G A L E R I A   E   B A R B A R Ė V E

 

 

***

Fotogaleria e barbarėve nė rajonin e Prizrenit

***

Djegja e Kompleksit Memorial tė LSHP-sė

***

 Vrasje, masakra, ekzekutime...armė  tė  ftohta...

KLIKO MBI FOTO

Njė bunar me kufoma tė shqiptarėve !

****

Pėrdhunimet!

***

Kliko mbi foto"Golgota shqiptare e vitit 1999"

 

 

***

Tė pagjeturit

KLIKO MBI FOTO

***

Djegje, shkatėrrime...

----------------------------------------------------------------------

 Hallkat e zinxhirit komandues tė strukturave kriminale serbe gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999) 

CILAT ISHIN HALLKAT E ZINXHIRIT KOMANDUES TĖ STRUKTURAVE MILITARE DHE

PARAMILITARE SERBE (LEXO: TĖ VARRMIHĖSVE TĖ KOSOVĖS)

GJATĖ LUFTĖS NĖ KOSOVĖ ?!

***

  KUSH E PROJEKTOI PLANIN E OPERACIONIT “PATKOI” DHE SA FORCA MILITARE DHE

PARAMILITARE SERBE MORĖN PJESĖ NĖ REALIZIMIN E KĖTIJ

OPERACIONIN SHFAROSĖS PĖR SHQIPTARĖT ?!

 

Shkruan: Sheradin BERISHA

Mė 22.04.2007

---------------------------------------------

P ė r m b a j t j a:

-Cila ishte struktura ushtarake serbe gjatė luftės nė Kosovė?!

- Cila ishte struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (MUP-it) gjatė luftės nė Kosovė?!

- Kush e projektoi operacionin e koduar ”Patkoi” dhe cilat forca militare dhe paramilitare serbe morėn pjesė nė realizimin e kėtij operacioni shfarosės pėr shqiptarėt ?!

- Shpėrblimi dhe gradimi i kriminelėve nga kryekrimineli Millosheviē !

- Hetimet e gjykatės sė Hagės pėr krimet e kryera nė Kosovė

Fotogaleria e strukturave militarėve dhe paramilitare serbe...!

***

Dihet mirėfilli se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), Serbia angazhoi njė superstrukurė tė gjerė forcash ushtarake-policore…, kundėr popullit Shqiptarė dhe Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kėto forca pėrbėnin njė kombinim kompleks tė strukturave policore speciale tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė, njėsive ushtarake speciale tė Ushtrisė serbe, njėsive tė shumta paramilitare si dhe tė njė spektri forcash tė tjera vullnetare qė vinin nga vendet  ish-sovjetike si nga: Rusia, Bjellorusia, Ukraina, pastaj Rumania etj etj Dhe, tėrė kjo superstrukturė kriminale  kishte vetėm njė kokė komanduese tė pėrbashkėt, e ai ishte  kryekrimineli (lexo:kryevarrmihėsi i Kosovės) Sllobodan Millosheviq.

Pėr tė argumentuar pėrfshirjen e kėsaj superstrukture nė veprimtaritė kriminale dhe si tė tilla me pėrmasa gjenocidale, nė vijim po referohem njė raporti tė organizatės ” Human Rights Watch”.

Nė raportin e tetorit 2001, kjo organizatė hulumtuese(faktmbledhėse) pėr krimet nė Kosovė, shkruan:„Ushtria Jugosllave kishte komandėn e pėrgjithshme gjatė periudhės sė bombardimeve tė NATO-s. Sipas ligjit, ajo kishte nėn varėsinė e  saj policinė dhe forcat paraushtarake, megjithėse zyrtarėt e lartė nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme serbe ushtruan dukshėm njė influencė tė rėndėsishėm gjatė fushatės. Ushtria kontrollonte rrugėt kryesore dhe kufijtė duke koordinuar dhe lehtėsuar kėshtu “spastrimin etnik” (nė Kosovė). Policia dhe forcat paraushtarake u pėrfshinė nė mėnyrė mė tė drejtpėrdrejtė nė dėbimin e civilėve dhe shkatėrrimin e fshatrave, pėr tė cilėn kishin mbėshtetjen e artilerisė sė ushtrisė (serbe-vėrejtja ime). Gjatė kėtyre operacioneve burrat veēoheshin nga gratė dhe fėmijėt pėr t’u marrė nė pyetje pėr Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės dhe egzekutoheshin nė vend.”

Sipas kėtij raporti Ushtria serbe ishte nėn kontrollin e plotė tė  Kėshillit tė Lartė tė Mbrojtjes, i pėrbėrė nga presidentėt e Serbisė, Malit tė Zi dhe “Jugosllavisė” dhe qė kryesohej nga kryetari jugosllavė Millosheviq. Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė serbe gjatė luftės nė Kosovė ishte Gjenerali Dragoljub Ojdaniē. Ojdaniē pas pėrfundimit tė luftės, do tė emrohet si Ministėr i Mbrojtjes sė UJ-sė, dhe nė kėtė post qėndroi deri nė tetor tė vitit 2000.

Cila ishte struktura ushtarake serbe gjatė luftės nė Kosovė?!

Ushtria serbe (nė tėrėsinė e saj) pėrbėhej prej tri tė ashtuquajturave armata, dhe prej tyre armata e tretė ishte bartėse e pėrgjegjėsive pėr luftėn (1998-1999) nė Kosovė. Pėr ēudi edhe gjatė ripushtimit tė Kosovės (Vilajetit tė Kosovės) nė tetor tė vitit 1912, qeveria serbe nė krye me radikalin Nikolla Pashiq dhe mbretin Peter Karagjorgjeviq, angazhoi armatėn e tretė serbe nė krye mė gjeneralin famėkeq Bozhidar Jankoviq (udhėheqės i organizatės ēetnike serbe "Narodna Odbrana").

Skema nr.1

------------------------------------------

Ndėrsa nė vitin 1912-1913 komandant i armatės sė tretė serbe ishte gjen.B.Jankoviq, nė vitin 1998-1999 komandant i po armatės sė tretė  ishte Gjen.Kol. Nebojsha Pavkovic. Ndėrkaq komandant i Korpusit tė Prishtinės qė pėrbėnte superstrukturėn ushtarake tė armatės sė tretė serbe  nė Kosovė, ishte Gjeneral major Vlladimir Llazareviē.

Korpusin ushtarak tė Prishtinės (sipas raportit “Human Rights Watch”) e pėrbėnin: pesė brigada, njė njėsi policore ushtarake dhe njė regjiment aviacioni.

Cila ishte struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (MUP-it)

gjatė luftės nė Kosovė?!

Gjatė luftės nė Kosovė, Struktura e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (Ministarstvo Unutrashnjih Poslova, apo siē thirrej shkurt MUP), drejtohej  nga Ministri Vlajko Stojiljkoviē.

Nė kuadėr tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė bėnin pjesė policia e rregullt e Kosovės, e komanduar nga Streten Lukiē; Forcat policore speciale (Posebne Jedinice Policije, apo PJP) e qė komandoheshin nga  Gjen. Lt. Obrad Stevanoviē dhe Forcat Antiterroriste (Specijalna Antiteroristiēka Jedinica, apo SAJ), tė cilat komandoheshin nga Kol. Zhivko Trajkoviē. Ndėrkaq kreu i sektorit tė sigurimit publik nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme ishte Gjeneral Vlastimir Gjorgjeviē...

-Ministria e Punėve tė Brendshme tė Serbisė kishte gjithashtu edhe shėrbimin e sigurimit (policinė sekrete), UDB-ėn, e cila padyshim ishte syri dhe veshi i regjimit pushtues serbė nė Kosovė.

Skema nr.2

--------------------------------------

Deri nė janar tė vitit 2001, nė krye tė sigurimit tė shtetit tė Serbisė ishte Gjen. Kol.  Radomir Markovic, ndėrsa kreu i sigurimit tė shtetit serb (UDB-sė) nė Kosovė gjatė luftės ishte z. David Gajiē.

Shėrbimi sekret i Serbisė UDB-a, pėr tė zbuluar aktivitetin e UĒK-sė, nė radhėt e veta ka rekrutuar edhe shqiptarė. Ky shėrbim famėkeq nė Kosovė dislokoi gjithashtu edhe tė ashtuquajturėn »njėsi operative speciale, JSO-nė (Jedinica za Specijalne Operacije) », e cila i ndihmoi nė forma tė ndryshme njėsitė  kriminale paramilitare, tė njohura si “Beretat e Kuqe” apo “Djemtė e Frenkit” (emertim ky qė u morė sipas Frenki Simatovic, njė personalitet kyē nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, dhe njihej si themeluesi i kėtij grupi).

-Gjatė luftės kjo njėsi speciale « JSO-ja » komandohej nga Milorad Lukoviē, i njohur me nofkėn “Legija”.

Skema nr.3

-----------------------------------------------

Kush e projektoi operacionin e koduar ”Patkoi” dhe cilat forca militare dhe paramilitare

serbe morėn pjesė nė realizimin e kėtij operacioni shfarosės pėr shqiptarėt ?!

Operacionin e koduar »PATKOI » e ka projektuar Shtabi i ushtrisė ugosllave (serbe) dhe mė pastaj ėshtė miratuar nga kreu politik nė krye me Sllobodan Millosheviqin. Ky projekt ėshtė bazuar pothuajse plotėsisht nė platformat antishqiptare tė projektuara qysh nė vitin 1844 nga Ilia Garashanini « Naēertanija » e deri te Memorandumi” i Akademisė sė Shkencave tė Serbisė » kreatorė i secilės ishte akademiku serbė Dobrica Qosiē.

Operacioni « Patkoi »ėshtė planifikuar tė zbatohet nė tri faza:

-Faza e parė ishte paraparė qė tė kryhej gjatė muajit janar 1999, e qė kishte pėr qėllim spastimin etnik nga popullsia shqiptare pjesėn veriore tė Kosovės.

-Faza e dytė ishte planifikuar gjatė muajit shkurt pėr ta pėrfshirė pjesėn qendrore tė Kosovės, pėrkatėsisht Drenicėn dhe rajonet pėrreth, ku pėrveē vrasjeve dhe dėbimit tė popullsisė shqiptare, kishte pėr qėllim edhe shkatėrrimin e njėsiteve tė UĒK-sė.

-Faza e tretė gjatė marsit dhe prillit 1999, kishte pėr qėllim pėr tė realizuar spastrimin etnik  tė Kosovės. Pėr kėtė qėllim, hapi dy vendkalime kufitare, atė me Shqipėrinė nė Qafė tė Morinės dhe me Maqedoninė nė Bllacė.

 Nė operacionin „Patkoi“ pėrpos korpusit tė Prishtinės, morėn pjesė edhe forcat e mėdha nga Serbia dhe Mali i Zi, si: Korpusi 21 i Nishit i pėrbėrė nga Brigada e Blinduar 211(Nish) nė pėrbėrje prej 1258 trupa, 75 tanke, 13 topa dhe 4 RBV, Brigada 150 e Vranjės e pėrbėrė prej 1300 trupa, 72 topa dhe 12 RBV, Brigada e motorizuar 78 e Vranjės e pėrbėrė nga 1316 trupa dhe 31 tanka, Brigada  e 2-tė e Nishit e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 10 tanke, Brigada 175 e Leskovcit e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 18 tanke, Brigada e motorizuar e 4-tė e Pirotit e pėrbėrė nga 1600 trupa, 31 tanke dhe 18 topa, Njėsiti i inxhinierisė 352 i Prokuples nga 1000 trupa dhe Njėsiti i Logjistikės 85 i Nishit i pėrbėrė prej 1000 trupash. Korpusi 37 i Uzhicės me Brigadėn e 37-tė tė motorizuar tė Rashkės qė kishte nė dispozicion 1695 trupa, 31 tanke dhe 18 topa dhe Brigada 19 e Pozhegės e pėrbėrė nga 1600 trupa dhe 18 topa. Nė Kosovė kishte ardhur edhe Korpusi 24 i Kragujevcit, i cili pėrbėhej nga Brigada 80 e Kragujevcit me 1600 trupa dhe 18 topa. si dhe Korpusi 12 i Novi – Sadit qė nė pėrbėrje kishte: Brigadėn e 18 tė Novi - Sadit qė nė pėrbėrje kishte Brigadėn e 18 tė Novi – Sadit me 1600 trupa dhe 18 topa.(shih gazetėn“Zėri”, 25 maj 2005, f.21 – 22 dhe “Koha ditore”, 31 dhjetor 1999, f.11)

Nė Kosovė ishte stacionuar edhe Armata e parė e Beogradit, e cila nė pėrbėrje tė vetė kishte: Brigadėn 252 tė blinduar tė Kralevės, me 1121 trupa, 82 tanke, 12 topa dhe 4 RBV. Kėtu ishte edhe Korpusi special i Beogradit me Brigadėn e parė tė Blinduar, Brigada speciale 72 dhe Brigada 63 e parashutistėve. E para kishte 1184 trupa, 112 tanke, 12 topa dhe 4 RBV, e dyta  kishte 1189 trupa, ndėrsa ajo e parashutistėve 460 trupa. Pėr tė shkuar nė Kosovė, ishte angazhuar edhe Korpusi 2 i Podgoricės, ku bėnin pjesė : Brigada e 5-tė e motorizuar me 1478 trupa dhe 31 tanke. Brigada 1 B/4 alpiniste e Kollashinit me 350 trupa dhe Brigada 4 e Policisė ushtarake e Podgoricės me 359 trupa.(po aty)

Plani 1 + Plani 2 i Operacionit "PATKOI"

-------------------------------------

Pėrveē forcave ushtarake tė lartėpėrmendura, nė operacionet nė Kosovė, shtyllėn mė tė rėndėsishme dhe mbėshtetėse tė regjimit tė varrėmihėsit Sllobodan Millosheviqit e kishin udhėhequr forcat speciale tė policisė, tė cilat forca prej fillimit tė luftės, kishin kryer operacionet e spastrimit etnik nė Kosovė. Komandanti i forcave speciale tė policisė nė Kosovė(siē kemi theksuar mė lartė) ishte gjeneralmajori Sreten Llukiq.

Gjatė kėtij operacioni famkeq ishin tė angazhuar gjithashtu edhe forca tė ndryshme paramilitare serbe, me detyrė qė tė vrasin, tė djegin e tė plaēkisin dhe tė dėbojnė shqiptarėt nga vatrat e tyre stėrgjyshore.

Ndėr njėsitė paramilitare serbe ishin : "Shkorpionėt", “Tigrat e Arkanit”, “Beli Orlovi” (Shqiponjat e Bardha) tė Voisllav Sheshelit, “vullnetarėt e ardhur nga Republika serbe e Bosnjes dhe shumė vullnetarė dhe mercenarė tė ardhur nga ish-vendet sovjetike. Ndėrkaq nė njėsitė paramilitare serbe janė rekrutuar vullnetarisht edhe tė gjithė serbėt dhe malazezėt lokal - vendės (kishte edhe njėsi tė veēanta kriminale vendėse - lokale), tė cilėt nė bashkėveprim me forcat e tjera militare - policore serbe kanė kryer masakrat mė barbare (mizore) nė historinė e njerėzimit mbi popullsinė e pambrojtur shqiptare. (Pėr kėtė gjė mė gjerėsisht mund tė mėsoni nėse  lexoni mė poshtė shkrimin: » VARRMIHĖSIT E KOSOVĖS, KRIM PA NDĖSHKIM »).

Ashtu siē vura nė spikamė edhe mė lartė, tė gjitha njėsitė paramilitare qenė nėn kontroll tė plotė tė kreut shetėror serbė. Pėr kėtė fakt flasin shumė argumente. Pas pėrfundimit tė luftės, shumė paramilitarė serbė(por edhe tė huaj) kanė dhėnė intervista pėr gazeta tė ndryshme, dhe pa hezitim kanė deklaruar, se gjatė luftės nė Kosovė, shpeshherė  zyrtarė tė lartė tė ushtrisė dhe tė policisė serbe iu jepnin lista me emra tė shqiptarėve, tė cilėt duheshin ekzekutuar prej tyre !!!

Shpėrblimi dhe gradimi i kriminelėve nga kryekrimineli Millosheviē !

  Nė prag tė pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, kreu shtetėror serb shenoi qindra ngritje nė detyrė dhe shpėrblime pėr personelin e policisė dhe tė ushtrisė serbe, duke pėrfshirė kėtu dhe udhėheqėsit mė tė lartė(bashkėpunėtorėt mė tė afėrt tė Millosheviēit)) si : Dragoljub Ojdanic, Nebojsha Pavkovic, Vladimir Lazarevic, Obrad Stevanovic, Sreten Lukic, Vlastimir Gjorgjeviē, Zhivko Trajkoviē, si dhe shumė komandantė brigade nė Korpusin e Prishtinės etj.
Mė 7 qershor 1999, (vetėm 2 ditė para nėnshkrimit tė marrėveshjes tekniko-ushtarake nė Kumanovė, ndėrmejt NATO-s dhe Serbisė) kryekrimineli serb Sllobodan Millosheviē, dekoroi e u shprehu mirėnjohje e mbėshtetje 911 pjestarėve tė MUP-it pėr siē thotė “shtypjen e terrorizmit nė Kosovė e pėr mbrojtjen e vendit nga agresioni“ !!!



Midis atyre qė u dekoruan, ishin:

1.Tre gjeneralė,

2.Shtatėmbėdhejtė kolonelė,

3.Shtatėmbėdhjetė lejtėnantė kolonelė,

4.Njėzetė majorė,

5.Tridhjetė kapitena,

6.Dyzetė e pesė lejtėnantė,

7.Tridhjetė e shtatė nėnlejtėnantė,

8.Pesėdhjetė rreshterė majorė,

9.Gjashtėqind e pesėdhejtė e dy nėnoficerė, dhe

10.Dyzet pjestarė tė strukturave tjera tė MUP-it serb.

-Pėr manifestimin e trimėrisė dhe tė guximit nė “vrasjen dhe masakrimin e mijėra shqiptarėve nė Kosovė”, kryekrimineli(lexo kryevarrmihėsi i Kosovės) Millosheviē u dha „urdhėrin e trimėrisė“ pjestarėve tė armatės sė tretė, si vijon:

1.Gjeneral bigadier Milan D.Djakoviē

2.Kolonel Zoran M.Jabllanoviē,

3.Kolonel Milivoje P.Braniē,

4.Kolonel Miloje Miletiē,

5.Kolonel Dragan Petroviē,

6.Kolonel Radojko Stevanoviē,

7.Kolonel Veroljub Zhivkoviē,

8.Lejtėnant kolonel Simo Ivoseviē

9.Lejtėnant kolonel Stojan Konjikavac

10.Lejtnėnant kolonel Pera Petroviē

11.Major Zoran Bojkoviē

12.Major Urosh Nikoliē

13.Major Radivoje Paravinja

14.Major Ljubisav Stojanoviē

15.Kapiten i urdhėrit tė parė Ljubisha Vuqetiē

16.Kapiten i urdhėrit tė parė Zoran Raseta

17.Kapiten i urdhėrit tė parė Boban Rajkoviē

18.Kapiten Dragan Lukiē

19.Kapiten Jovica Milak

20.Kapiten Perica Nastasijeviē

21.Kapiten Milosh Raleviē

22.Kapiten Cedo Tėrpkovski

23.Lejtėnant Boban Kuzmanoviē

24.Nėnlejtėnant Nenad Popoviē

25.Rreshteri veteran Radisha Iliē

26.Rreshteri veteran Zheljko Alar

27.Rreshteri veteran Branko Vukoviē

28.Rreshteri Aleksandėr Rakoviē

29. Rreshteri i ri Ivan Niqiforoviē

30.Kaporal Branisllav M.Fungerhut

31. Ushtar Dragan Beloseviē

32.Ushtar Milan Bogdanoviē

33.Ushtar Veroljub Mijatoviē

34.Ushtar Sasha Pejiē

35.Ushtar Milinko Pendiē

36.Ushtar Nikolla Popoviē.

-Gjithashtu u dekoruan edhe kėta oficerė tė UDB-sė nė Kosovė:

1.Kolonel Dragutin ADAMOVIĒ-Gjakovė

2.Kolonel Dushan B.GAVRANIĒ-Gjilan

3.Kolonel Gradimir R.ZEKAVICA-Prizren

4.Nėnkolonel Millan S.GJURIĒIĒ-(Prizren,kreu i departamentit tė policisė)

5.Major Milenko M.BOZOVIĒ-Komandant i policisė nė Skėnderaj.

-Kryekrimineli Millosheviq, me “Urdhėrin e lirisė, Urdhėrin e heroit Kombėtar, Urdhėrin e Flamurit Jugosllavė dhe Urdhėrin e Flamurit tė Luftės tė Shkallės sė parė” – i dekoroi kėta komandantė tė lartė qė luftuan nė Kosovė:

-Urdhėri i Lirisė iu dha:

1.Gjeneralit Dragolub Ojadaniē

2.Kolonel Gjeneralit Nebojsha Pavkoviē (Komandant i Armatės sė Tretė)

-Urdhėri i Heroit Kombėtar iu dha:

1.Kolonel Dragan Zhivanoviē-Komandant i Brigadės 125 tė motorizuar;

2.Kolonel Bozhidar Deliē-Komandant i Brigadės 549 tė motorizuar;

3.Kolonel Ljubisha Dikoviē- Komandant i Brigadės 37 tė motorizuar;

4.Nėnkolonel Ilija Todorov-Komandant i Brigadės 63 tė parashutistėve;

5.Kolonel Zharko Brankoviē-Komandant i Brigadės 124 tė ndėrhyrjes policore;

-Urdhėri i Flamurit Jugosllavė iu dha:

1.Zoran Angjelkoviēit-“President i Kėshillit Ekzekutiv tė Pėrkohshėm pėr Kosovė e Metohi”;

2.Nikolla Shahinoviēit-Zėvendės kryeministėr i qeverisė jugosllave;

3.Vllastimir Gjorgjeviēit-kolonel gjeneral i policisė;

4.Obrad Stevanoviēit-major gjeneral i policisė;

5.Sreten Lukiqit-major gjeneral i policisė.


&

Hetimet e gjykatės sė Hagės pėr krimet e kryera nė Kosovė

Pas njė fillimi tė ngadaltė nė vitin 1998, Gjykata Ndėrkombetare Penale pėr ish-Jugosllavinė nė Hag, filloi hetimet pėr krimet e kryera gjatė luftės nė Kosovė. Me 27 maj 1999 gjykata e Hagės bėri publike  padinė penale  kundėr: Slobodan Milosevicit, dhe katėr zyrtarėve tjerė tė lartė serbė, tė cilėt  akuzoheshin pėr “vrasje, persekutime dhe dėbime… nė Kosovė” pėr periudhėn kohore 1 janar 1999 deri nė fund tė majit tė po kėij viti.(Kėtu nuk pėrfshihen krimet e kryera gjatė vitit 1998)

 Pėrveē kryekriminelit Sllobodan tė paditurit e tjerė ishin:

-Milan Milutinoviē, president i Serbisė dhe anėtar i Kėshillit tė Lartė tė Mbrojtjes,

-Dragoljub Ojdaniē, Shef i Shtabit tė Pėrgjithshėm i Ushtrisė Jugosllave,

-Nikola Shainovic, zėvendėskryeministėr i Republikės Federale tė Jugosllavise dhe

-Vlajko Stojiljkoviē, Ministėr i Punėve tė Brendshme tė Serbisė.

Pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, gjegjėsisht mė 1 prill 2001 krimineli Millosheviē(pasi ra nga pushteti) u arrestua, ndėrsa  rreth tre muaj mė vonė, mė 28 qershor u transferua nė burgun e Hagės.

Derisa ndaj krerėve tė lartpėrmendur serb (pėrveē Milloshit i cili nė shkurt tė vitit 2006 iku nė botėn tjetėr pa u denuar) po mbahet gjykimi nė Hag,shpeshherė ia bėjė vehtes pyetjen : « A thua kur do tė arrestohen edhe qindra zyrtarė tė tjerė tė lartė shtetėror serbė, tė ushtrisė dhe tė policisė serbe (qė janė graduar dhe kane marrė mirenjohje nga varrmihėsi i Kosovės Milllosheviē),per krimet me monstruoze tė kryera gjatė luftės 1998-1999) nė Kosove?! »

*  *  *

Fotogaleria e strukturave militarėve dhe paramilitare serbe...!

Gjeneral Dragoljub Ojdaniē, Sllobodan Millosheviē dhe gjen. Nebojsha Pavkoviē

 

 Gjen.Kol.Obrad Stevanoviē, Radomir Markoviē dhe Blastimir Gjorgjeviē

Zhelko Razhnjatoviē – Arkan dhe Frenki Simatoviē

Gjen. Nebojsha Pavkoviē dhe Zh.R. Arkan me bashkpunėtorėt e tij

Artemije + patriarku Pavle dhe bekimi i njėsive kriminale(nė Kish) para se tė nisen nė frontet e luftės!

Gjen.D.Ojdaniē,S.Millosheviē dhe gjen.N.Pavkoviē / Parakalimi i gjen.V.Llazareviē dhe N.Pavkoviē

Voisllav Sheshel dhe kapetan Dragani me bashkpunėtorėt e tyre /  Parakalimi i Arkanit

Milorad Lukoviē – « Legija » / Parakalimi i kriminelit « Legija »

&

Tanksat = artileria e rėndė e armatės sė tretė tė ushtrisė kriminale serbe

 

&

  Simbolet e formacioneve militare dhe paramilitare serbe !

 

 

 Kthehu ne fillim

-------------------------------------------------------------------------------------

Varrmihėsit e Kosovės

 VARRMIHĖSIT E KOSOVĖS, KRIM PA NDĖSHKIM

Gjenocidi ėshtė vrasja e qėllimshme e njerėzve nė baza etnike, nacionale, racore, religjioze apo politike, si dhe veprime tjera tė qėllimshme qė shpiejnė nė eliminimin fizik tė ndonjė kategorie tė mėsipėrme.

      
        Shkruan:  Sheradin BERISHA

---------------------------------

Kush janė varrmihėsit e kosovės?!


  
Mė 10 korrik 2006, nė Tribunalin Ndėrkombėtar nė Hagė, filloi gjykimi kundėr gjashtė ish-pushtetarėve tė lartė politikė e ushtarakė serbė: ish-presidentit serb Milan Milutinoviē, ish-kryeministrit Nikola Shainoviē, ish-shefit tė ushtrisė serbe Dragoljub Ojdaniē dhe tre gjeneralėve tė tjerė: ish-Komandantit tė Armatės sė tretė serbe Nebojsha Pavkoviē, ish-Komandantit tė trupave tė ushtrisė serbe nė Prishtinė Vlladimir Lazareviē dhe ish-Shefit tė Shtabit pėr Kosovė tė Ministrisė Serbe tė Punėve tė Brendshme Sreten Lukiē.Aktakuza e ngritur nga prokuroria e Tribunalit, ata i bėnė pėrgjegjės pėr “pjesėmarrje nė projektin e pėrbashkėt kriminal” kundėr shqiptarėve. Ky proces gjyqėsor ka filluar katėr muaj pas vdekjes sė kryekriminelit serb Millosheviē, nė qelinė e tij nė Hagė.

(Aktakuza e Milutinoviqit... nė pdf: http://www.un.org/icty/alb/milutinovic/mil-3rai060712a.pdf )

     

 Po tė lexohet me kujdes, aktakuza e ngritur kundėr gjashtė ish-zyrtarėve serbė, me lehtėsi mund tė vihet re, se ata akuzohen: pėr vrasje, dėbim masiv me dhunė tė shqiptarėve nga Kosova, pėrdhunime seksuale dhe shkatėrrim tė vendbanimeve shqiptare, gjatė periudhės mars-qershor 1999 (pikėrisht nė periudhėn kur janė zhvilluar bombardimet e NATO- s kundėr Beogradit), por jo edhe pėr vrasjet dhe masakrat mė mizore tė mijėra shqiptarėve, qė u kryen mė herėt, gjatė periudhės shkurt 1998 - mars  1999. Pėrveē kėsaj, nė akt-akuzė, askund nuk pėrmendet termi gjenocid, i cili pėrcakton qartė shkallėn e inkriminimit (jo vetėm tė tė akuzuarve), por edhe tė gjithė strukturės shetėrore, politike, ushtarake, intelektuale dhe fetare serbe, nė spastrimin etnik dhe shfarosjen fizike tė popullit shqiptar nė Kosovė.


Platforma „Naēertanija” e Ilia Garashaninit..., program politik i Sllobodan Millosheviq
it!

  Historikisht dihet, se tė gjitha platformat antishqiptare serbe, nga „Naēertanija” e Garashaninit e deri te “Memorandumi” i Akademisė sė Shkencave tė Serbisė(kreatorė i secilės ishte shovinisti Dobrica Qosiē),regjimet serbe i pėrdorėn si programe politike pėr asgjėsimin fizik tė shqiptarėve. Prandaj, njė program i tillė  politikė(i mishėruar me kėto platforma antishqiptare), u zbatua me fanatizėm  edhe nga regjimi i fundit pushtues serb, nė krye me Sllobodan Millosheviqin. Gjatė dhjetėvjetshit tė fundit tė shek.XX,  veēanėrisht gjatė viteve 1998-1999, ushtrimi i dhunės shtetėrore serbe nė Kosovė mori pėrmasa kriminale, dhe me kalimin e kohės ajo u zhvesh nga ēdo normė civilizuese dhe kėsisoji kaloi nė dimensionin gjenocidal, shfarosės kundėr shqiptarėve. Shteti kriminal serb, me qėllim tė realizimit tė politikės  gjenocidale, gjatė luftės nė Kosovė ka dislokuar “rreth 20 mijė forca tė rregullta ushtarake dhe afėrsisht 30 mijė policė dhe forca paramilitare serbe”(Shih kapitullin 3 tė raportit tė OSBE-sė  datė 6 dhjetor 1999).

  

&

Sa shqiptarė u vranė, u masakruan e u zhdukėngjatė luftės nė Kosovė?

Vlerėsohet, se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), forcat kriminale serbe, vranė, ekzekutuan apo masakruan nė format mė mizore, rreth 14 mijė shqiptarė, ku 90% prej tyre qenė civilė tė pa armatosur,kryesisht gra, fėmijė, foshnje dhe pleq.

http://www.gfbv.it/3dossier/kosovo-1.html

Klikoni linkun mė poshtė, qė tė shihni Masakrimin e civilėve shqiptarė nė  Reēak:

http://news.bbc.co.uk/olmedia/255000/video/_256358_loyn_vi.ram

 Ndėrsa nė anė tė ndryshme tė Kosovės, janė pėrdhunuar nga forcat militariste dhe bandat shtetėrore serbe afėr 20 mijė femra shqiptare. Ndėrkaq 3 mijė shqiptarė janė rrėmbyer dhe shumica prej tyre janė gjetur tė vdekur.

PĖRDHUNIMET

Cilat njėsi kriminale serbe u pėrfshinė nė ekzekutimin e shqiptarėve dhe  nė zhdukjen e gjurmėve tė krimit?!

Pėr tė argumentuar kriminimin e shqiptarėve  po ju referohemi fakteve:Njėsitė kriminale serbe, si njėsitė speciale tė sigurimit shtetėror - "Beretat e kuqe", "Shkorpionėt", "Frenkievcėt", njėsitė pėr operacione tė veēanta (NJOV), siē e quanin veten, “Beli Orlovi”, njėsitė e Arkanit etj, pas ekzekutimit tė shqiptarėve filluan t“i fshehin gjurmėt e krimit. Kufomat e fėmijėve, grave e pleqve shqiptarė u zhvarrosėn, u ngarkuan nė kamionė dhe u  bartėn nė Serbi. Kėshtu mė 6 prill 1999 nė Lumin Danub afėr Kladovės, te vendi i quajtur”Tekia”, u gjetė kamioni - frigorifer i tipit "mercedes", me ngjyrė jeshile, nė tė cilin u identifikuan 30 trupa tė pajetė tė tė dy gjinive.

Pėr tė mėsuar, mė gjerėsisht kėtė dramė, lexoni shkrimin” Kufomat nga kamioni frigorifer” duke klikuar mbi kėtė link:

http://www.aimpress.ch/dyn/alba/archive/data/200105/10511-004-alba-beo.htm

Si u dogjėn kufomat e shqiptarėve nė fabrikėn e aluminit nė Maēkaticė  tė Serbisė dhe kush mori pjesė nė djegjen e kufomave?!

   Kufoma tė civilėve shqiptarė tė vrarė e tė maskruar mizorisht u gjetėn edhe nė liqenin Peruēac, ndėrsa nė Batajnicė afėr Beogradit u zbuluan edhe varreza masive. Ndėrkaq, pas luftės mėsohet se qindra kufoma tė shqiptarėve janė djegur nė furrat e fabrikės sė aluminitnė Mackaticė, afėrSurdulicės, nė distriktinePcinjitnė Serbinė jugore. Kėtė akt barbarė tė varrmihėsve tė Kosovės, pėr herė tė parė e bėri publike znj.NatashaKandiē, drejtoreshė eQendrėspėrLigjinHumanitar(HCL), nė gazetėn „Danas“ tė Zagrebit. Sipas konstatimeve tė Natasha Kandiqit, person i besuar, pėrkatėsisht koordinator i projektit pėr fshehjen e gjurmėve tė krimeve tė luftės tė bėra nė jug tė Serbisė ka qenė Dragomir Tomiqi“me pėrkrahjen dhe mirėkuptimin e tė cilit ėshtė bėrė bartja e organizuar e trupave, tė viktimave nga Kosova, pėr nė trevat e Vranjės dhe tė Surdulicės”. Bazuar nė tė dhėnave, qė Fondi pėr tė Drejtėn Humanitare ka pranuar, nga ana e disa burimeve tė pavarura, djegia e trupave nė fabrikėn “Maēkatica” ėshtė bėrė nė dy etapa, mė 16 dhe 24 maj tė vitit 1999, pas mesnatės, nėn mbikėqyrjen e “Beretave tė kuqe”, tė cilat atėbotė e kishin bazėn e tyre nė “Bella Vodė” - afėr Vranjės. Komandanti i atėhershėm i “Beretave tė kuqe”, Millorad Legija, sipas burimeve nė fjalė, kishte marrė pjesė, personalisht, nė pėrcjelljen e njė transporti deri nė vendin e ngjarjes dhe kishte qenė i pranishėm me rastin e djegies sė tyre. Trupat qenė djegur nė “shkritoret e hapura” nr. 4 dhe 5. Gjithnjė sipas kėtyre burimeve, pranimin dhe organizimin e djegies sė kufomave e kanė bėrė:

1.Zoran Stoshiqi, i cili atėherė ishte kryeshef i sigurimit shtetėror pėr rrethin e Pēinjės;

2.Bratisllav Milenkoviqi, shef i BIA-s pėr Vlladiēin Han dhe Surdulicė;

3.Dragan Stankoviqi, kryeshef i SUP-it nė Surdulicė qė nga viti 1993;

4.Mirosllav Antiqi, kryeshef i BIA-s nė Vranjė;

5.Dragan Llakiēeviqi, drejtor i “Maēkaticės” dhe zėvendėsi i tij,

6.Aca Gjorgjeviqi - shkruan Natasha Kandiqi, duke shtuar edhe detaje tė tjera tė mjaftueshme, ashtu qė tė mos dyshohet aspak nė vėrtetėsinė e fakteve tė paraqitura.

Sipas kėtyre dėshmive, fjala ėshtė pėr njė shoqatė kriminelėsh, mirė tė organizuar, pėr tė bėrė “asanimin e terrenit”, pra fshehjen e dėshmive pėr krimet e bėra nė Kosovė, gjatė kohės sė bombardimeve tė NATO-s.

&

 

Nė cilin vend u morėn vendimet pėr zhdukjen e gjurmėve tė krimit?!

   Artikulli i Kandiēit nė Danas, thotė setė dy djegjet kanė ndodhur diku rreth mesnatės nėn sigurim tė rreptė nga Njėsiti i Operimve Speciale tė Policisė, JSO, atėherė me bazė nė Bele Vode, afėr Vranjės, nė Serbinė jugore. Nė artikull thuhet se komandanti i atėhershėm i JSO-sė, Milorad “Legija” Ulemek, vrasėsi i kryeministrit serb Zoran Gjingjiē nė 2003, kishte pėrcjellur njėrin konvoj tė trupave nė vendin e ngjarjes dhe kishte qenė prezent gjatė djegjes sė tyre nė “furrat numėr katėr dhe pesė”.
Sipas Qndrės pėr Ligjin Humanitar HCL-sė, zyrtarė tė lartė tė policisė – disa prej tė cilėve ende mbajnė postet – kanė organizuar djegjet, derisa zyrtarė tjerė tė besueshėm tė Milosheviqit kanė organizuar “pastrimin pasues tė terrenit”. 

Njė burim i tretė i IWPR-sė, ish-inspektor nė policinė sekrete tė Millosheviqit, ishte aktiv nė kohėn e ngjarjeve nė Mackaticė, ka siguruar IWPR-nė se policia ka “informata precize dhe tė sistematizuara” se si janė djegur trupat nė Mackaticė. “Ka tė dhėna tė qarta pėr kėtė ēėshtje nė arkivat e polcisė lokale, tė shėnuara si “rreptėsisht konfidenciale”, tha burimi, duke iu referuar dy djegjeve. “Njerėzit qė morėn pjesė nė kėtė aksion kanė qėndruar nė Hotelin„Theranda“ nė Prizren. Njė punė e tillė ishtė pregatitur pėr njė kohė tė gjatė dhe nuk mund tė kryhej brenda njė apo dydite“,– thotė ky burim.

“Policia lokale publike dhe sekrete i dijnė tė gjitha por kjo po fshihet pėr arsye  se zyrtarė tė tanishėm tė policisė dhe ish-zyrtarė e agjentė tė zakonshėm ishin tė pėrfshirė. Ēdo gjė ėshtė e pėrfshirė nė dokumentacionin e policisė – nga emri i kodit tė aksionit deri te lista e njerėzve qė kanė qėndruar nė Hotel Theranda dhe kanė punuar nė "sanitimin e terrenit", deri te ata qė kanė ngarkuar kamionėt dhe i kanė vozitur deri te fabrika e Mackaticės, ky Legija dhe ekipi tij pastaj e kanė marrė punėn nė dorė.” “Gjithashtu dihet saktėsisht se kush i ka vozitur dhe pėrcjellur kamionėt, kush ka qenė pėrgjegjės pėr mbulimin e aksionit nė fabrikė dhe kush drejtpėrdrejtė ėshtė marrur me furrat gjatė djegjes.”

“Emrat e atyre qė mė vonė kishin pėr detyrė tė zhdukin gjurmėt nė fabrikė dhe atyre qė kishin pėr detyrė ta fshihnin tė vėrtetėn nga policia lokale poashtu dihen. Nė fund, ėshtė edhe njė listė me emra tė politikanėve qė kanė qenė nė dijeni tė krejt kėsaj, derisa aksioni planifikohej.” Ish-polici thotė se i din shumicėn e kėtyre emrave por frikohet t’ izbulojė publikisht ato.

***

   Gjurmė tė krimit janė gjetur kudo e kahdo nėpėr Kosovė. Me kėtė rast vlen tė pėrmendet zbulimi i“qendrės sė torturimit“ nė Prishtnė.

Nė qershor 1999 gjatė futjes sė trupave tė NATO/s nė Kosovė, njėsitė britanike(njėsia parashutiste) gjatė kontrollimit tė objekteve publike nė Prishtinė, nė njė ndėrtesė pesė katėshe, kishte zbuluar njė dhomė e cila nga njėsitė kriminale serbe ishte pėrdorur, si qendėr e torturės dhe vrasjeve mizore tė shqiptarėve. Nė kėto ambiente u gjetėn armė tė ftohta si: thika me gjak, shkopinjė gome, shkopinjė bejzbolli metė gėrvishtura nga goditjet e fuqishme, arka tė mbushura me drogė, qė kriminelėt kishin pėrdorė gjatė kryerjes sė krimeve etj. Nga kėto gjetje rezulton, se nė kėtė qendėr krimi, tė jenė torturuar e mbytur mizorisht shumė shqiptarė, duke ju prerė pjesė tė trupit : veshėt, hunda, ekstremitetet (kėmbė e duar), organet gjenitale etj.

Dhoma e krimit nė Prishtinė

&

Sa shtėpi  u dogjėn e shkatėrruan, gjatė luftės nė Kosovė?!


  
Mėsohet se gjatė luftės nė Kosovė (mars 1998 - qershor 1999) varrmihėsit e Kosovės kanė shkatėrruar dhe djegur pjesėrisht ose tėrėsisht rreth 1.100 vendbanime shqiptare; kanė plaēkitur, djegur e shkatėrruar mbi 200.000 shtėpi, banesa, lokale afariste, punėtori zejtare, fabrika, shkolla, biblioteka, monumente kulturore-historike, objekte kulturore, shkencore, fetare etj, kanė shkatėrruar dokumentet e identifikimit: letėrnjoftimet e pasaportat, ndėrsa pas pėrfundimit tė luftės, administrata pushtuese serbe ka sekuestuar dhe i ka dėrguar nė Serbi : domumentet e amzės, tapitė edokumentet e tjerat ė pronėsisė private e koletkive tė shqiptarėve.

   

&
Populli shqiptar, krahas vrasjeve, ekzekutimeve, masakrave barbare, djegjeve e plaēkitjeve tė shtėpive e tė pasurive tė tyre, pėrjetoi edhe spastrimin etnik – zhvendosjen dhe shpėrnguljen me forcė brenda dhe jashtėKosovės .

(Pamje filmike mbi  eksodin, djegjen dhe shkatėrrimin e pasurivetė Shqiptarėve)

http://news.bbc.co.uk/olmedia/105000/video/_107557_ben_brown_ex_nine_vi.ram ,

    http://news.bbc.co.uk/olmedia/105000/video/_107237_paul_wood_vi.ram

 Varrmihėsit e Kosovės, duket se fushatėn e bombardimeve tė NATO-s (mars-qershor 1999) e kanė pėrdorur si arsyetim pėr tė vėnė nė zbatim operacionin e koduar “Patkoi“, pėr spastrim etnik, operacion ky i planifikuar e pėrgatitur mė herėt. Disa ditė pas fillimit tė fushatės ajrore tė NATO-s, forcat militare e paramilitare serbe me dhunė i detyruan shqiptarėt t“i braktisin shtėpitė e tyre dhe u deportuan nė Shqipėri, Maqedoni, Mal tė Zi, Bosnjė e vende tjera. Ky operacion gjenocidal, duke marrė pėrmasa tė gjera, vazhdoi pėr mė shumė se dy muaj rresht. Dhe gjatė kėsaj periudhe u dėbuan mė shumė se 850 mijė shqiptarė nga vatrat e tyre.   

(Pėr mė tepėr lexoni studimin e Patrick Ball, Ph. D., zėvendėsdrejtor i Programi tė Shkencės dhe tė Drejtave tė Njeriut tė AAAS. “Arratia e Shqiptarėve etnikė nga Kosova mars-maj 1999)

http://shr.aaas.org/kosovo/policyorpanic/albanian/intro.html,

http://shr.aaas.org/kosovo/policyorpanic/albanian/phase1.html

 

Shpėrngulja biblike e pranverės sė vitit 1999

--------------------------

 Sipas raportit tė UNCHR-s, tė publikuar nė fillim tė qershorit 1999, mėsohet se 443.300 refugjatė shqiptarė tė Kosovės ishin vendosur nė Shqipėri; 247.800 nė Maqedoni, 69.300 nė Mal tė Zi; 21.700 nė Bosnje e Hercegovinė, 5-6000 nė Kroaci etj, ndėrkaq nė vendet tjera tė botės u vendosėn gjithsej 76.475 refugjatė, duke pėrfshirė 13.639 nė Gjermani, 7.581 nė Turqi, 5.829 nė Itali, 5.730 nė SHBA, pastaj kishte nė Australi, Zvicėr, Francė, Norvegji, Suedi, Britani tė Madhe,Zelandė tė Re, Poloni, Spanjė, Portugali, Finlandė, Izrael etj.

http://www.ess.uwe.ac.uk/Kosovo/Kosovo-Map11.htm

  

&

Haga - Millosheviqi dhe politika promillosheviqiane e Vojisllav

Koshtunicės !!! 

   Dihet mirėfilli, se nė kohėn kur NATO-ja kishte intensifikuar bombardimet kundėr caqeve ushtarake serbe, Kryeprokurorja e atėhershme e Tribunalit tė Hagės Louise Arbour e tronditur nga vrasjet dhe masakrat mizore serbe qė kryheshin nė Kosovė, mė 27 maj 1999 bėri publike njė aktakuzė tė ngritur kundėr Sllobodan Millosheviqit dhe disa bashkėpunėtorėve tė tij mė tė afėrt: Millan Millutinoviqit, Nikolla Shainoviqit, Dragolub Ojdaniqit dhe Vllajko Stojilkoviqit.
   Pas ndryshimeve kozmetike qė ndodhėn nė ndrrimin e pushtetit nė Serbi, Millosheviēi (nėn presionin e bashkėsisė ndėrkombėtare), arrestohet dhe, nė fund tė qershorit 2001, transferohet nė Hagė. Mė pastaj, mė 12 shkurt 2002 nis gjykimi kundėr tij, por jo edhe ndaj katėr tė akuzuarve tjerė, tė rreshtuar pėrkrahė tij nė akt-akuzė, sepse kryeprkurorja e re Karla Del Ponte kishte veēuar lėndėn e Millosheviēit nga tė akuzuarit tjerė, ndaj tė cilėve mė 10 korrik ka filluar njė proces i ri gjyqėsor.

    

   Gjatė procesit gjyqėsor kundėr Millosheviēit, u dėshmua qartė se ky varrmihės i Kosovės kishte kryer krime tė rėnda makabre nė Kosovė dhe nė Bosnjė e Hercegovinė, mirėpo vdekja e papritur e tij, nė mars tė kėtij viti, bėri qė ai tė shkojė nga kjo botė, pa e marrė dėnimin e merituar.
Me kėtė rast duhet tė rikujtojė , se vetėm pakė ditė pasi kishte filluar gjykimi kundėr Millosheviqit, pasardhėsi i tij  Vojisllav Koshtunica nė njė konferencė pėr media, doli nė mbrojtje tė Millosheviqit. z.Koshtunica ndėr tė tjera patė thėnė:”se ky gjykim ėshtė njė proces, nė tė cilin po shkruhet Historia e Jugosllavisė dhe se nė kėtė shkrim ne duhet tė jemi pjesėmarrės me versionin tonė". Dhe kėtė qėndrim z.Koshtunica nė mėnyrė konstante e ka ripėrsėritur shumė herė gjatė kėtyre viteve. Kjo tregon se pushtetarėt aktualė nė serbi, janė vazhdues tė politikės millosheviqiane.


 Pse hetuesit dhe prokurorėt ndėrkombėtarė hezitojnė tė merren me ndjekjen dhe arrestimin e qindra kriminelėve serbė, qė shėtisin lirshėm, kudo e kahdo nėpėr Kosovė?!


   P
as pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, mėsohet se nė disa komuna janė zbuluar emrat e policėve, tė ushtarakėve dhe tė paramilitarėve serbė, janė gjetur qindra fotografi tė kriminelėve qė kanė bėrė krime tė rėnda ndaj shqiptarėve. Ta zėmė, nė njė raport tė KMDLNJ (shkurt 2000), thuhet se menjėherė pas luftės “janė evidentuar me emėr e mbiemėr ose vetėm me pseudonime mbi 1426 persona e janė denoncuar shumė tė tjerė (kryesisht serbo-malazezė, por edhe tė tjerė), tė implikuar drejtpėrdrejt ose tėrthorazi nė vrasjet e maskrimet e shqiptarėve dhe plaēkitjet, djegiet dhe shkatėrrimet e shtėpive, vendbanimeve, lokaleve dhe tė pasurisė tjetėr tė shqiptarėve. Kjo listė e emrave tė kriminelėve dhe qindra emra tė tjerė qė janė identifikuar nga tė mbijetuarit e krimeve, nė kėto vitet e pasluftės, u janė dorėzuar hetuesve tė Tribunalit tė Hagės, KFOR-it, policisė sė UNMIK-ut, organeve tė gjyqėsisė nė Kosovė si dhe lidershipit politik e institucional tė Kosovės, por pėr ēudi nuk ėshtė ndėrmarrė asnjė veprim konkret qė ata, tė arrestohen dhe tė dalin pėrpara drejtėsisė.  

   Sa i pėrket arrestimit dhe gjykimit tė kriminelėve qė janė pėrfshirė drejtpėrdrejt nė krime, hetuesit e Tribunalit tė Hagės gjatė hetimeve pėr krime nė Kosovė, kanė deklaruar se nuk merren me ndjekjen e kriminelėve nė nivele tė ulėta, veēse merren me rangun e lartė tė regjimit serbė.

   Ndonėse shqiptarėt janė dėshmitarė okularė pėr krimet e kryera nė Kosovė, ėshtė i papranueshėm konstatimi i hetuesve ndėrkombėtarė se pėr gjithė kėtė katrahurė gjenocidale, pėrgjegjės janė  vetėm Millosheviqi dhe disa nga bashkėpunėtorėt e tij mė tė afėrt. Pashmangshėm, pėrgjegjės pėr gjenocidin e kryer ndaj Shqiptarėve janė edhe strukturat tjera politike e shtetėrore tė Serbisė, institucionet intelektuale serbe, siē janė Akademia e Shkencave tė Serbisė dhe pėrgjithėsisht intelegjenca serbe. Mbi tė gjithė, pėrgjegjės historik pėr shfarosjen fizike tė shqiptarėve, ėshtė kisha ortodokse serbe nė krye me patriarkun Pavle, e cila historikisht,  nė vazhdimėsi ka qenė promotore shpirtėrore e jetėsimit tė projekteve kundėr popullit Shqiptarė.

  

   Nėse merren pėr bazė deklarimet e hetuesve tė tribunalit tė Hagės, mund tė konkludojmė se, qindra e mijėra kriminelė serbė lokalė dhe komandues tė shumtė tė formacioneve militare dhe paramilitare serbe, qė janė pėrfshirė nė vrasje dhe nė ekzekutimin  e shqiptarėve, kurrė nuk do tė arrestohen qė tė dalin pėrpara drejtėsisė ndėrkombėtare apo asaj vendore !!!

Pse u liruan si tė pafajshėm disa kriminelė serbė, nga gjykatėsit ndėrkombėtarė?!

Nė tė vėrtetė, pas pėrfundimit tė luftės janė mbajtur disa gjykime kundėr serbėve lokalė pėr krime tė kryera ndaj shqiptarėve, por ēuditėrisht kriminelėt nė vend se tė denohen, ata lirohen si tė pafajs“munges provash”!!! Nė dhjetor 2000 nė Gjykatėn e Qarkut nė Mitrovicė, ėshtė mbajtur gjykimi kundėr gjashtė kriminelėve serb: Igor Simiq, Dragan Jovanovii, Sėrxhan Aleksiq, Vlastimir Aleksiq, Branisllav Popoviq dhe Tomisllav Vuēkoviq. Derisa Igor Simiqi ishte prezent nė gjykim, tė akuzuarit tjerė gjykoheshin nė munges, sepse ata kishin ikur nga burgu i Qarkut tė Mitrovicės. Kėta kriminelė, tė veshur me uniforma tė maskuara me shenjat e partisė Radikale serbe, nė kohėn e intervenimit tė NATO-s mars/qershor 1999, nė Mitrovicė e rrethinė  kanė shpėrngulur me dhunė familjet shqiptare, kanė djegur, plaēkitur e shkatėrruar shtėpitė dhe pronat e shqiptarėve, ndėrsa mė 14 prill 1999 nė Mitrovicė, duke pėrdorur armė zjarri dhe tė ftohta, i kanė vrarė e masakruar 26 shqiptarė tė pafajshėm.Njė proces tjetėr gjyqėsor pėr krime lufte u inicua edhe kundėr kriminelit Radovan Apostoloviq, i cili gjatė bombardimeve tė NATO-s ka vrarė civilė shqiptarė dhe ka djegur shtėpitė e tyre nė fshatrat Tejibėr (Suhadoll) dhe Gushafc.

Si u arratisėn nga burgu i Mitrovicės, gjashtė kriminelė serbė, pa lėnė gjurmė dhe pse u lirua nga burgu krimineli Angjelko Kolashinac ?!

    Ndėrkaq nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren ėshtė mbajtur edhe njė proces  gjyqėsor kundėr 8 tė akuzuarve pėr krime tė rėnda lufte tė kryera nė fshatrat e Rahovecit. Por, para kolegjit dolėn vetėm dy: Angjelko Kolashinac (ish kryetar i komunės sė Rahovecit) e Ēedomir Jovanoviq, pasi mė parė, 6 prej tyre (Arsenije Vitosheviq,Stanislav Leviq, Novica Kėrstiq, Radislav Mishiq, Vekoslav Simiq dhe Nenad Matiq), pas transferimit, gjoja pėr “shkaqe sigurie”, nė burgun e”fortifikuar”nė veri tė Mitrovicės, u arratisėn pa lėnė gjurmė. Pėr ēudi, nė pėrfundim tė gjykimit edhe pėrkundėr fakteve, gjykatėsi ndėrkombėtar merrė vendim pėr lirimin e kriminelit Angjelko Kolashinacit, si tė pafajshėm!!!

    Pėr pėrfshirjen e Angjelko Kolashinacit dhe tė tjerėve nė kriminimin e shqiptarėve, dėshmon edhe njė dokument i lėshuar nga vet strukturat pushtuese serbe. Nė dokumentin me datė protokolli 17.4.1999, bazuar nė  urdhėrin e Ministrisė sė Mbrojtjes tė Serbisė me nr. 80-02/1 tė datės 23.2.1999, nė Rahovec ėshtė ngritur Shtabi prej 12 personave dhe nė krye tė listės si komandant i shtabit ėshtė emėruar Kolashinac Dobrivoje Angjelko, kryetar i KK nė Rahovec.

   Dhe kėtė shtab, i cili kishte zbatuar urdhėra nga lartė,pėr vrasjen e shqiptarėve, e pėrbėnin:

1. Kolashinac Dobrivoje Angjelko , Komandant i Shtabit;

2. Shef shtabi - Simiq Aleksa Radomir - shef i sektorit pėr mbrojtje;

3. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr punė operative dhe tė planit, si dhe pėrdorimin e forcave tė Mbrojtjes Civile - Baljosheviq Cveta Slobodan -shef i shtabit komunal tė sektorit tė MC pėr mbrojtje;

4. Ndihmės i shtabit pėr alarmim dhe errėsim - Vitosheviq Obrada Zhivko - ingj. i mbrojtjes - shef i prodhimit;

5. Ndihmės i shefit tė shpėtimit nga rrėnojat, si dhe zonat e pėrmbytura - Sulejmanoviq Bajrama Dragutin - shef i operativės sė ndėrmarrjes ndėrtimore "Njė Maji" nė Rahovec;

6. Ndihmės i shefit pėr mbrojtje nga zjarri dhe zbulimin e zonave tė rrezikshme - Miciq Bozhidara Jeftimije -  komandant i organizatės profesionale zjarrėfikėse nė Rahovec;

7. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr ndihmėn e parė medicinale - Simiq Petka Vekoslav - drejtor i shtėpisė sė shėndetit nė Rahovec;

8. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr mbrojtje RHB (atomiko-biologjiko-kimike) Miliqeviq Milivoja Trajko - drejtor i vertarisė nė Rahovec;

9. Ndihmės i shefit tė shtabit pėr largim, evakuim dhe ruajtje tė mjeteve tė nevojshme pėr ekzistencė - Mihajloviq Jovana Vitomir -nėnkryetar i KK nė Rahovec;

10. Ndihmės i shefit pėr sanim - Milenkoviq Vladimir Stanisha - drejtor i JSKP (shkurtesa origjinale duhet tė jetė e Shėrbimeve Publike Komunale) nė Rahovec.

Ndėrkaq dy emrat e fundit (me numrat rėndor 11 e 12) meqė janė tė shkruar me dorė (nė alfabetin ēirilik), nuk mund tė identifikohen.

   Ka pasur edhe raste tjera kur kriminelėt serb, nė pėrfundim tė gjykimit janė shpallur tė pafajshėm, siē ka ndodhur para disa muajsh nė njė gjykatė tė Serbisė, kur ish-pjesėtari i policisė speciale Dejan Demiroviq, lirohet “pėr munges provash”, a nė tė vėrtet kishte dėshmitarė, tė cilėt faktuan para gjykatės, se krimineli Demiroviq kishte marrė pjesė nė vrasjen e 19 civilėve shqiptarė (pėrfshirė kėtu gra dhe fėmijė), nė mars tė vitit 1999 nė Besianė!

***

 Kur kihen parasysh tė gjitha kėto  fakte dhe mijėra tė tjera si kėto, natyrshėm bėhet pėrgjegjės, gjithė lidershipi politikė e institucional i Kosovės, pėr neglizhencėn totale rreth ngritjes sė njė kallzimi penal, kundėr shtetit serbė, pėr gjenocidin dhe etnocidin e kryer nė Kosovė.

 

    

 

 

 


 

 
















 

 


_________________________________________________________________________________________

 

USHTRIA ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS DHE DĖSHMORĖT

JANĖ KRENARIA E POPULLIT SHQIPTAR

  Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte dhe ėshtė determinantja kryesore e tė gjitha ndryshimeve pozitive tė bėra nė Kosovė. Ajo i ndryshojė rrjedhat e historisė, tė zhvilluara qysh nga ripushtimi i Kosovės - nė nėntor 1912 nga pushtuesit serbė. Dhe, prandaj nuk thuhet kot se UĒK-ja dhe dėshmorėt e saj tė rėnė nė altarin e lirisė, janė dhe do tė mbeten pėrjetėsisht krenaria e popullit shqiptar.

___________________________

 

Varrezat e dėshmorėve nė Prekazin legjendar

Fėmijėt e familjes Jashari, qė ranė nė altarin e lirisė nga soldateska barbare serbe

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

 

  

 

Dėshmorėt e Kosovės Lindore (Luginės sė Preshevės)

____________________________________________________________________________

R  R  I  T  A     E     U  Ē  K - sė ...

             

Topi i UĒK-sė

 

 

 

 

 

 

  

 

  

 

 

 

  

 

 

 

 n

 

 

       

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 



 

 


_________________________________________________________________________________________

 

USHTRIA ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS DHE DĖSHMORĖT

JANĖ KRENARIA E POPULLIT SHQIPTAR

  Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte dhe ėshtė determinantja kryesore e tė gjitha ndryshimeve pozitive tė bėra nė Kosovė. Ajo i ndryshojė rrjedhat e historisė, tė zhvilluara qysh nga ripushtimi i Kosovės - nė nėntor 1912 nga pushtuesit serbė. Dhe, prandaj nuk thuhet kot se UĒK-ja dhe dėshmorėt e saj tė rėnė nė altarin e lirisė, janė dhe do tė mbeten pėrjetėsisht krenaria e popullit shqiptar.

___________________________

 

Varrezat e dėshmorėve nė Prekazin legjendar

Fėmijėt e familjes Jashari, qė ranė nė altarin e lirisė nga soldateska barbare serbe

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

 

  

 

Dėshmorėt e Kosovės Lindore (Luginės sė Preshevės)

____________________________________________________________________________

R  R  I  T  A     E     U  Ē  K - sė ...

             

Topi i UĒK-sė

 

 

 

 

 

 

  

 

  

 

 

 

  

 

 

 

 n

 

 

       

 

 

 


_________________________________________________________________________________________

 

USHTRIA ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS DHE DĖSHMORĖT

JANĖ KRENARIA E POPULLIT SHQIPTAR

  Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte dhe ėshtė determinantja kryesore e tė gjitha ndryshimeve pozitive tė bėra nė Kosovė. Ajo i ndryshojė rrjedhat e historisė, tė zhvilluara qysh nga ripushtimi i Kosovės - nė nėntor 1912 nga pushtuesit serbė. Dhe, prandaj nuk thuhet kot se UĒK-ja dhe dėshmorėt e saj tė rėnė nė altarin e lirisė, janė dhe do tė mbeten pėrjetėsisht krenaria e popullit shqiptar.

___________________________

 

Varrezat e dėshmorėve nė Prekazin legjendar

Fėmijėt e familjes Jashari, qė ranė nė altarin e lirisė nga soldateska barbare serbe

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

 

  

 

Dėshmorėt e Kosovės Lindore (Luginės sė Preshevės)

____________________________________________________________________________

R  R  I  T  A     E     U  Ē  K - sė ...

             

Topi i UĒK-sė

 

 

 

 

 

 

  

 

  

 

 

 

  

 

 

 

 n

 

 

       

 

 

 


_________________________________________________________________________________________

 

USHTRIA ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS DHE DĖSHMORĖT

JANĖ KRENARIA E POPULLIT SHQIPTAR

  Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte dhe ėshtė determinantja kryesore e tė gjitha ndryshimeve pozitive tė bėra nė Kosovė. Ajo i ndryshojė rrjedhat e historisė, tė zhvilluara qysh nga ripushtimi i Kosovės - nė nėntor 1912 nga pushtuesit serbė. Dhe, prandaj nuk thuhet kot se UĒK-ja dhe dėshmorėt e saj tė rėnė nė altarin e lirisė, janė dhe do tė mbeten pėrjetėsisht krenaria e popullit shqiptar.

___________________________

 

Varrezat e dėshmorėve nė Prekazin legjendar

Fėmijėt e familjes Jashari, qė ranė nė altarin e lirisė nga soldateska barbare serbe

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

 

  

 

Dėshmorėt e Kosovės Lindore (Luginės sė Preshevės)

____________________________________________________________________________

R  R  I  T  A     E     U  Ē  K - sė ...

             

Topi i UĒK-sė

 

 

 

 

 

 

  

 

  

 

 

 

  

 

 

 

 n

 

 

       

 

 

Kthehu nė fillim

 

 

 

 

 

 

Eigene Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!